(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 9d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Merssy“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 22d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-157-215/2015 pagal pareiškėjos UAB „Merssy“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese,             

n u s t a t ė :

                                                            I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Merssy“ teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad antstolė savo veiksmais viršijo įgaliojimus, nustatydama neproporcingai didelės apimties areštą bei suvaržymus skolininkės turtui, todėl UAB „Merssy“ pateikė teismui skundo dėl antstolės veiksmų egzempliorių, kuriuo prašė panaikinti antstolės E. M. 2015-03-13 patvarkymą Nr. S3e-11135 „Dėl skolininko turto arešto“; sumažinti turto arešto mastą; pripažinti 2015-04-07 patvarkymą Nr. S3e-147871 pertekliniu ir jį panaikinti. Pareiškėja teigė, kad antstolė grasina, jog bus realizuotas skolininkės areštuotas turtas ir taip skolininkės teisėms ir interesams bus padaryta didelė ir nepataisoma žala, todėl prašė sustabdyti vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) .

                            II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė  

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 22 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Merssy“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Teismas vertino, kad pareiškėja apie turto areštą sužinojo anksčiau, negu pati nurodė savo skunde. Teismo nuomone, pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog turto vertė yra didesnė, bei dokumentų apie 6746,96 Eur PVM mokesčio grąžinimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM.

                    III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Merssy“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 22d. nutartį ir tenkinti UAB „Merssy“ prašymą sustabdyti išieškojimą vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo procese.

Atskirojo skundo motyvai:

Teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėja UAB „Merssy“ apie turto areštą žinojo anksčiau, nei nurodė. Apeliantė pažymi, kad jai tik 2015-07-16 pavyko susipažinti su minėtais dokumentais, nes antstolė iki šios datos nepateikė Turto arešto akto Nr. Be-9385.Apeliantės teigimu, kadangi antstolė grasina, kad bus realizuotas skolininkės areštuotas turtas ir taip skolininko teisėms ir interesams bus padaryta didelė ir nepataisoma žala, prašo sustabdyti vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė E. M. prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-07-22 nutartį nepakeistą. Nurodo, kad skundas dėl antstolės veiksmų pateiktas tik 2015-07-21, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismui pateiktas tik 2015-07-20, t. y. praėjus daugiau nei 4 mėn. nuo dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo apie skundžiamo pirmojo antstolės atlikto veiksmo atlikimą ir praėjus daugiau nei 3 mėn. nuo dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo apie skundžiamo antrojo antstolės atlikto veiksmo atlikimą, todėl yra suėjęs naikinamasis 90 dienų terminas tiek dėl skundžiamo pirmojo antstolės  atlikto veiksmo, tiek dėl skundžiamo antrojo atlikto veiksmo. Jau vien šiuo pagrindu teismas visiškai pagrįstai atsisakė pareiškėjos prašymą tenkinti ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad ji nebuvo supažindinta su antstolės vykdomosios bylos dokumentais, skundžiami antstolės parengti dokumentai buvo laiku ir tinkamai pateikti apeliantės direktorei asmeniškai. Antstolės teigimu, nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ji nedalyvavo areštuojant turtą ir nustatant jo vertę, nes 2015-03-10 padėjėjui nuvykus į vietą apžiūrėti areštuojamą turtą ir jį įkainoti, pati apeliantės įmonės direktorė jį įleido į patalpas, parodė įrangą ir transporto priemonę, kartu aptarė areštuojamo turto vertę. Vertina nepagrįstais apeliantės argumentus, kad antstolė, sustabdydama grąžintinų piniginių lėšų išmokėjimą, pažeidė apeliantės teisę gauti jai priklausančias išmokas bei teisėtą interesą kuo greičiau likviduoti įsiskolinimą kreditoriui, nes apeliantė, gavusi raginimą įvykdyti sprendimą, nedėjo jokių pastangų, kad sprendimą įvykdyti kuo greičiau. Todėl antstolė nutarė patikrinti, ar VMI prie LR FM turi pareiškėjai grąžintinų/mokėtinų piniginių lėšų ir, tokioms esant, sustabdyti jų išmokėjimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotoja UAB „Dasita“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-07-22 nutartį palikti galioti. Išieškotojos teigimu apeliantės atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas ir teikiamas, siekiant vilkinti išieškojimo procesą. Išieškotojos nuomone, apeliantė atskirajame skunde visiškai nepateikia jokių teisinių argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

                         teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamos teismo nutarties (ar jos dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jos teises bei teisėtus interesus, o tik atkartojo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytus argumentus.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 510 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Kaip jau minėta, taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą (CPK 510 straipsnio 3 dalis). CPK 510 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo  2015 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-392-381/2015).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas apeliantės teiginys, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes antstolė grasina realizuoti skolininkės areštuotą turtą ir tokiu būdu skolininkės teisėms ir interesams bus padaryta didelė ir nepataisoma žala. Kaip jau minėta, teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka, tai yra tiria ir vertina prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas šių priemonių taikymo būtinumas, o ne besąlygiškai tenkina antstolio veiksmus skundžiančių asmenų prašymus sustabdyti vykdymo veiksmus. Pažymėtina, kad nagrinėdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti antstolio veiksmus, atsižvelgiant į kilusio ginčo esmę, į skunde dėstomas aplinkybes bei kitus klausimo išsprendimui reikšmingus argumentus. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškinio (skundo) pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui (pareiškėjui) pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-441/2013). Konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik apeliantės skunde dėl antstolio veiksmų išdėstyti reikalavimai nesuteikė pirmosios instancijos teismui pagrindo besąlygiškai, nepateikus jokių argumentuotų įrodymų, tenkinti pareiškėjos prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama sustabdyti vykdymo veiksmus, nepateikė jokių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia pareiškėjos interesus ir kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju byloje taip pat nenustatyta aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininkės teises ir teisėtus interesus.

Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytų reikalavimų pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi tai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1punktu, teismas

n u t a r i a :

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                Lina Muchtarovienė