Civilinė byla Nr. e2-60-1008/2022
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01479-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1.; 2.3.4.6; 3.2.6.1; 3.4.1.6 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 5 d.
Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) įgaliotai atstovei Neimantei Nicienei,
atsakovei I. P.,
trečiojo asmens biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro įgaliotai atstovei Ritai Jonaitienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams K. S. ir I. P. dėl tėvų neterminuoto valdžios apribojimo, trečiasis asmuo byloje: Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras.
Teismas
nustatė:
ieškovas Vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. liepos 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-l 139-721/2016 taikytą laikiną (2 metų) tėvo/motinos valdžios apribojimą I. P. ir K. S., vaikų: M. S. ir S. S. atžvilgiu, pakeisti į neterminuotą tėvo/motinos valdžios apribojimą I. P. ir K. S., vaikų: M. S. ir S. S., atžvilgiu.
Ieškinyje ieškovas nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-l139-721/2016, laikinai – 2 (dvejiems) metams apribota motinos I. P. ir tėvo K. S. valdžia, jų vaikų atžvilgiu. Telšių apylinkės teisme 2019 m. balandžio 23 d. iškelta civilinė byla Nr. e2YT-2706-853/2019 pagal pareiškėjų I. P. ir K. S. prašymą, kuriuo jie prašė panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-l139-721/2016 nustatytą laikiną tėvų valdžios apribojimą jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Telšių apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2706-853/2019 nusprendė pareiškėjų I. P. ir K. S. prašymą dėl tėvų valdžios nepilnamečiams vaikams laikino apribojimo panaikinimo atmesti. Ieškovas nurodo, kad nuo terminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams praėjo beveik penki metai, nuo Telšių apylinkės teismo sprendimo, kuriuo netenkintas atsakovų prašymas dėl tėvų valdžios nepilnamečiams vaikams laikino apribojimo panaikinimo – du metai, tačiau atsakovai nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio iki šiol nesiėmė aktyvių veiksmų susigrąžinti vaikus: nepateikė prašymo dėl vaikų susigrąžinimo, nepagerino santykių su dukra M. S., nesikreipė pagalbos į institucijas, nepagerino buitinių sąlygų, neišsprendė alkoholio vartojimo šeimoje problemos. Nesiimant atsakovams aktyvių veiksmų, Vaiko teisių apsaugos skyrius surinko jam prieinamą informaciją apie dabartinę padėtį atsakovų šeimoje bei jų santykį ir rūpinimąsi vaikais. Vaiko teisių apsaugos skyrius atsižvelgdamas į surinktą informaciją, mano, kad atsakovai yra nusišalinę nuo vaikų M. S. ir S. S. kasdienės priežiūros, auginimo ir auklėjimo. Atsakovai nesiėmė aktyvių veiksmų sudaryti sąlygas vaikams grįžti į šeimą: neteikė prašymo susigrąžinti vaikus, neatnaujino santykių su dukra M. S., nesikreipė pagalbos į specialistus, nesusitvarkė buities, atsakovė I. P. nesusirado darbo, šeimoje lieka neišspręsta alkoholio vartojimo problema, t. y. iš esmės priežastys, dėl kurių atsakovams terminuotai buvo apribota tėvų valdžia, egzistuoja ir šiandien. Atsakovai deklaruoja savo norą susigrąžinti vaikus, tačiau iš esmės savo gyvenimo būdo nepakeitė. Tokiais savo veiksmais atsakovai rodo visišką abejingumą savo vaikų likimui. Akivaizdu, kad atsakovai savo neveikimu nesistengia pakeisti esamos situacijos, nededa jokių pastangų, kad vaikai gyventų su savo biologiniais tėvais, atsakovus tenkina dabartinė situacija ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
Teismo posėdžio metu ieškovo įgaliota atstovė Neimantė Nicienė palaikė pareikšto ieškinio reikalavimus ir pagarsino pateiktame ieškinyje nurodytus motyvus.
Teismo posėdžio metu atsakovė I. P. ieškinį pripažino ir papildomai paaiškino, kad jų adresas yra pasikeitęs, o kadangi jos sugyventinis dirba užsienyje, tai alkoholio problema yra ryškiai sumažėjusi. Jie norėtų susigrąžinti vaikus, bet vis kažkas nutinka. Nuo to laiko kai jiems buvo apribota tėvų valdžia jie pakeitė būstą į ne bendrabučio tipo, mažino alkoholio problemą, sugyventinis dirba užsienyje. Kai sugyventinis grįžta, tai susitinka su draugais, giminėmis ir išgeria dieną ar dvi. Dabar būstas yra vieno kambario, nes jų dukra M. S. yra atsisakiusi bendrauti, o dabartinė situacija su dukra S. S. tokia, kad vaikas nori nebebendrauti. Jie su bendruomeniniu šeimos centro atsakingu asmeniu galvoja, kad tai yra dėl bendrimo laikotarpio. M. S. jai apskritai nieko nesako, jie tik pasisveikina ir viskas, o S. S. konkrečių paaiškinimų neteikia. Dažniausiai būna, kad vaikai ateina pas ją, o ji aplankyti vaikų į mėnesį nuvyksta gal du kartus, būna, kad ir vieną kartą. Daugiausiai jie bendrauja telefonu. Telefonu jie bendrauja dažnai ir apie viską. Jos manymu S. S. iš jos gauna pakankamą paramą, ji duoda jai pinigų, nupirko suknelę. Jeigu pasako, kad reikia batų, tai nueina ir nuperka, iš paskutiniųjų stengiasi padėti. Dabar davė 50 Eur. Yra buvęs atvejis, kad kai M. S. svečiavosi pas juos, tėtis buvo išgėręs, po to įvykio galimai vaikas nusivylė. Kai ji dirbo išlaikymą mokėjo, buvo atskaičiuojama iš algos. Sugyventinis, kai dirba, tai moka, iš jo darbo užmokesčio išskaičiuoja antstoliai. Ji pati registruota Užimtumo tarnyboje. Su M. S. nebendrauja apie tris metus. Jai atrodo, kad nebendrauja, nes kažkada jie gėrė. Su S. S. bendrauja, būna, kad ji ateina, susitinka pas krikšto mamą. Būna dienų, kad su S. S. jie bendrauja, būna dienų, kad pats vaikas nenori su jais bendrauti.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens BĮ Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro atstovė Rita Jonaitienė paaiškino, kad jų turima informacija M. S. jau beveik ketveri metai atsisako bendrauti su mama. Pagrindinė priežastis yra girtavimas, kadangi nekeičia savo įpročių ir nededa jokių aktyvių veiksmų pakeisti šią situaciją. Mergaitę labai užgavo tai, kad ėjo kažkada parke, kuriame prasilenkė su savo tėčiu ir tėtis jos nepažino, tai vaikui buvo labai skaudu. S. S. epizodiškai bendrauja su atsakovais, epizodiškai ne. Pagrindinė išsakoma priežastis – girtavimas. Šiaip mergaitė sako, kad myli mamą, ateina mama aplankyti, bet pagrindinė problema – alkoholis, lieka neišspręsta. Buvo siūlyta, dėtos pastangos, kad mama dirbtų, susirastų pastovų nuolatinį darbą, bet ji terminuotomis sutartimis buvo įsidarbinusi, tačiau nuolatinio darbo nepajėgė išlaikyti. Jų nuomone byloje nėra duomenų, kad tėvai daro aktyvius veiksmus ir siekia pakeisti padėtį, panašu, kad tas amoralus elgesys daro vaikams žalą, todėl jie pritaria ieškovo pozicijai. Kai atsakovai turi darbą, išlaikymas išieškomas, kai neturi, nėra išieškomas. Jie geranoriškai išlaikymo neteikia.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1139-721/2016, laikinai – dvejiems metams apribota motinos valdžia I. P. ir tėvo valdžia K. S., jų nepilnamečių vaikų: M. S., gimusios (duomenys neskelbtini); S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. M. S. ir S. S. nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), skiriant nuolatine globėja (rūpintoja) ir turto administratore BĮ Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą (buvęs pavadinimas – Bendruomeninis pagalbos vaikams centras), bei nustatyta nepilnamečių nuolatinė gyvenamoji vieta šioje institucijoje. Priteista iš atsakovų I. P. ir K. S., nuo 2015 m. vasario 24 d. po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui: M. S. ir S. S. išlaikyti, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iki vaikų pilnametystės.
Telšių apylinkės teisme 2019 m. balandžio 23 d. pagal pareiškėjų I. P. ir K. S., kuriems laikinai apribota tėvų valdžia, prašymą buvo iškelta civilinė byla Nr. e2YT-2706-853/2019 dėl tėvų valdžios nepilnamečiams vaikams laikino apribojimo panaikinimo, taikyto Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1139-721/2016. Telšių apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. minėtoje byloje priėmė sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjų prašymą.
Iš ieškovo 2020 m. rugpjūčio 19 d. surašyto Rūpinamo vaiko aplankymo akto Nr. 9GVA-126, matyti, kad aplankius nepilnametę S. S. jos gyvenamojoje vietoje, nepilnametė išsakė savo nuomonę, kad yra patenkinta savo gyvenimo sąlygomis, turi savo atskirą kambarį, kuris yra antrame aukšte. Aplinka išpuoselėta ir tinkamai sutvarkyta. Kambarys erdvus, didelis, jaukus, malonus. Pirmame aukšte yra virtuvė, valgomasis ir didelis laisvalaikio kambarys, kuriame žiūri TV, žaidžia įvairius žaidimus ir pan., S. S. yra patenkinta, kad jai teko tokia galimybė gyventi šiame name. Maitinasi keturis kartus dienoje, maisto tikrai pakanka. S. S. paaiškino, kad yra puikios sveikatos, jokių nusiskundimų ar problemų neturi, teigė, kad ji jaučiasi gerai, yra saugi ir darbuotojų suprasta, turi draugų. Nepilnametė nurodė, kad ji dažnai apsilanko tėvų namuose, tarpusavio santykiai yra pastovūs, praktiškai pas tėvus užeina kasdien. Vis tik, paklausus ar ji dar norėtų gyventi pas tėvus, pamasčius atsakė, kad visą laiką gyventi nenorėtų, tačiau pageidautų leisti pas juos savaitgalius ir atostogas. Ieškovo pateiktoje išvadoje nurodyta, kad globėjai tinkamai atlieka savo pareigas ir užtikrina vaiko interesus.
Iš ieškovo 2021 m. birželio 2 d. surašyto Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 9GVA-155, matyti, kad aplankius nepilnametę S. S. jos gyvenamojoje vietoje, nepilnametė išsakė savo nuomonę, kad jos kambarys apstatytas visais reikalingais baldais, ji gyvena viena, į jos kambarį be leidimo niekas neužeina. Name yra poilsio kambarys, kuriuo gali naudotis visi. Gyvenimo sąlygomis yra patenkinta. Žino, kad name yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, bet jos jai netrukdo. Dėl maisto kokybės nusiskundimų neturi, gaminamu maistu yra patenkinta, valgyti gali kada nori ir kiek nori, tik virtuvė užrakinama po 24 val. Nurodė, kad sveikata gera, pas gydytojus lankosi kiekvienais metais profilaktiškai prieš mokslo metus. Rūbai ir avalynė yra perkami kas sezoną, kitomis priemonėmis yra aprūpinta. Laisvalaikiu būna su draugais lauke. Paaiškino, kad jaučiasi normaliai, saugiai, tačiau nesijaučia reikalinga, nepasitiki darbuotojais, tik pati savimi. Su tėvais bendrauja, su tėčiu rečiau, nes jis dirba užsienyje. Neseniai mama buvo atėjusi jos aplankyti, ji taip pat aplanko mamą. Mama kartais jai paskambina, po pabendravimo su mama jaučiasi gerai. Bendrauja su broliu ir seserimi, kurie gyvena kitoje šeimynoje. Ieškovas pateikė pasiūlymą tęsti nuolatinę rūpybą BĮ Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centre.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šiaulių mieste specialistės 2021 m. birželio 16 d. surašė Vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. 6TSD-1041, kuriame nurodė, kad susitikimo tikslas: išsiaiškinti nepilnametės S. S. nuomonę dėl jos poelgio. Iš minėto pokalbio matyti, kad mergaitė teigė, kad jaučiasi gerai ir labai norėtų grįžti namo. Namais įvardino BĮ Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą. Nurodė, kad jame jaučiasi gerai, emocinė aplinka, jaučiasi saugi. Nurodė esanti laiminga. Dėl situacijos į kurią pateko paaiškino, kad tądien buvo jos biologinės mamos gimtadienis, ji su ja niekada nesusitinka. Tą dieną dėl to ir vartojo su draugais alkoholinius gėrimus. Supranta, kad jai buvo labai blogai, tačiau neprisimena ką šnekėjo. Nurodė, kad su mama jokio ryšio nepalaiko. Tikrai nesiruošė sau pasidaryti kažko negero.
BĮ Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras atsakydamas į ieškovo raštą dėl informacijos pateikimo, 2021 m. birželio 25 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad tėvai I. P. ir K. S. bendrauja ir bendradarbiauja su BĮ Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro specialistais, nuolat domisi vaikų ugdymo pasiekimais, sveikata, elgesiu. Mama skatinama centro darbuotojų aplanko vaikus, atneša vaišių. Vaikams I. P. ir S. S. išreiškus norą gyventi biologinėje šeimoje, tėvai centro specialistų buvo konsultuoti dėl reikalingų veiksmų, siekiant susigrąžinti vaikus. M. S. gyventi su tėvai nenori, su jais ryšio nepalaiko. Tėvams 2019 metais buvo sudarytos laikinojo svečiavimosi sutartys pas tėvus, tačiau dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu laikinojo svečiavimosi sutartis nutrūko.
Ieškovo specialistas 2021 m. liepos 1 d. surašė Vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. 9TSD-711, kuriame nurodyta, kad M. S. paaiškino, jog apie šešis metus gyvena BĮ Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centre. Neprisimena kodėl atsidūrė centre. Jai centre yra geriau nei su tėvais. BĮ Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centre ji turi viską, ko reikia, yra viskuo aprūpinta, gali mokytis, keliauti, o gyvenant su tėvais taip nebuvo. Paaiškino, kad su tėvais visiškai nebendrauja. Paskutinį kartą su tėvais bendravo, kai jai buvo 13 metų, tada centro darbuotojai įkalbėjo praleisti pas tėvus vieną naktį, bet jai labai nepatiko aplinka, todėl ji grįžo į centrą. Nuo to laiko su tėvais nebendrauja ir neturi noro su jais bendrauti. Paaiškino, kad ji su tėvais nėra artima, ryšiai yra visiškai nutrūkę. Tėvą ji kartą matė parke, kai ėjo į mokyklą, su juo prasilenkė eidama priešais, bet tėvas jos nepažino. Paaiškino, kad ji nenori grįžti gyventi pas tėvus. Savo namais laiko BĮ Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą.
Ieškovo specialistas 2021 m. liepos 1 d. surašė Vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. 9TSD-712, kuriame nurodyta, kad I. P. paaiškino, kad yra pastebėjęs, jog mama ir jos sugyventinis K. S. vartoja alkoholį, vienas mažiau, kitas daugiau.
Iš ieškovo 2021 m. liepos 14 d. surašyto Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 9TSP-766, matyti, kad apsilankius I. P. ir K. S. gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad yra visi patogumai, tačiau trūksta švaros ir tvarkos, grindys nešluotos, daiktai išmėtyti. Apsilankymo dienai daiktų, reikalingų trijų vaikų poreikiams užtikrinti, neturėjo. I. P. ir K. S. paaiškino, kad 2016 metais vaikai buvo paimti iš šeimos. Sūnus I. P. ateina pas juos, tačiau su M. S. jie nebendrauja. Dukra S. S. pas juos apsilanko. Minėtame akte taip pat nurodyta, kad 2021 m. liepos 12 d. skyriaus specialistui lankantis apie 15 val., K. S. miegojo lovoje, atsikėlęs svirduliavo, nerišliai kalbėjo, prisipažino, kad vartojo alkoholį. K. S. dirba Danijoje, grįžta kas 3 mėnesius. Grįžęs su draugais ar broliu vartoja alkoholį apie 2 dienas.
K. S. 2021 m. liepos 13 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad nori susigrąžinti savo dukras M. S. ir S. S.. Paaiškino, kad alkoholį vartoja retkarčiais. Su vaikais I. P. ir S. S. santykius palaiko, bendrauja. Su dukra M. S. nori bendrauti, bet kol kas vaikas nenori bendrauti, nes pyksta. Jam rūpi kaip vaikams sekasi, jų pasiilgsta.
I. P. 2021 m. liepos 14 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad labai norėtų susigrąžinti savo dukras M. S. ir S. S.. Paaiškino, kad myli visus tris savo vaikus, pasiilgsta, kai jų nemato. Nurodė, kad bandys kuo greičiau susirasti darbą. Paaiškino, kad alkoholio jų namuose stipriai sumažėjo, nes jos sugyventinis dirba užsienyje, o ji nevartoja. Draugai, pašaliniai asmenys nebesilanko.
Iš byloje pridėtų Administracinių nusižengimų registro išrašų apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad I. P. ir K. S. paskutinį kartą bausti administracine tvarka 2021 m. sausio 21 d. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje. K. S. taip pat 2020 m. vasario 1 d. baustas už tai, kad 2020 m. sausio 31 d. įžeidė žmogaus orumą ir dorovę būdamas visiškai neblaivus (nustatytas 3,35 promilių girtumas).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės (tėvų valdžios apribojimas) turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą. Jeigu tėvai tinkamai nesirūpina vaikais, vengia su jais bendrauti, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, jog nuo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1139-721/2016 priėmimo dienos, kuriuo atsakovams I. P. ir K. S. buvo laikinai apribota tėvų valdžia jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, situacija atsakovų šeimoje iš esmės nėra pasikeitusi. Pažymėtina, jog atsakovai nesiėmė ir šiuo metu realiai nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad galėtų susigrąžinti nepilnamečius vaikus į šeimą. Nors abiem atsakovams ir buvo sudarytos visos sąlygos ir galimybės keisti gyvenimo būdą, užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, buvo stengiamasi sudaryti galimybes jų nepilnamečiams vaikams pas juos laikinai svečiuotis, tačiau dėl nepilnamečių vaikų tėvų ypač menkų dedamų pastangų, tolimesnio piktnaudžiavimo alkoholiu, laikinojo svečiavimosi sutartis buvo nutraukta. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo specialistams 2021 m. liepos viduryje apsilankius atsakovų gyvenamojoje vietoje buvo matyti švaros ir tvarkos trūkumas, dienos metu K. S. miegojo lovoje, atsikėlęs svirduliavo, nerišliai kalbėjo, prisipažino vartojęs alkoholį. Alkoholio problemą atsakovų I. P. ir K. S. namuose taip pat patvirtino ir I. P. sūnus I. P., kuris šiuo metu yra pilnametis.
Šiuo atveju paminėtina ir tai, jog atsakovų I. P. ir K. S. nepilnametė dukra M. S. apskritai yra atsisakiusi bendrauti su savo biologiniais tėvais, o šie tai priima, kaip savaime suprantamą dalyką, nesiekia pagerinti šių santykių, nesiekia su dukra palaikyti artimesnių ryšių. Pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas K. S. parke prasilenkdamas su savo dukra M. S., jos net neužkalbino, kadangi nepažino, o tai akivaizdžiai rodo, kad atsakovo K. S. socialiniai ryšiai ir santykiai su nepilnamete dukra M. S. yra visiškai nutrūkę.
Pažymėtina, jog nei vienas iš atsakovų nepateikė atsiliepimo į ieškinį, atsakovas K. S. teismo posėdyje net nedalyvavo ir nepranešė nedalyvavimo priežasčių, tuo tarpu atsakovė I. P. nors ir dalyvavo teismo posėdyje, ieškinį pripažino. Taigi, atsižvelgus į šiuos duomenimis, darytina išvada, kad atsakovai yra visiškai abejingi savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir nenori auginti jų patys.
Nors atsakovė I. P. epizodiškai bendrauja su savo dukra S. S., pastebėtina, jog byloje esantys duomenys ir atsakovės I. P. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai akivaizdžiai patvirtina, kad šis tėvų ir dukros ryšys po truputį silpnėja. Atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą, darytina išvada, kad atsakovų įgūdžiai rūpintis vaikais yra abejotini ir nepakankami.
Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovų norą ir siekį atkurti ryšius su nepilnamečiais vaikais. Tarp atsakovų ir nepilnamečių vaikų nėra užsimezgęs glaudus emocinis ryšys, kadangi patys nepilnamečiai vaikai iš esmės nenori likti gyventi pas tėvus. Manytina, kad atsakovai dėl savo kaltės, t. y. dėl pasirinkto gyvenimo būdo ir prioritetų, nesant jokių objektyvių priežasčių, nevykdė ir nevykdo įstatymu nustatytų tėvų pareigų, nesirūpindami vaikų priežiūra, sveikata, auklėjimu, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu vartodami alkoholį ir nėra duomenų, kad tokia padėtis gali pasikeisti. Atsakovai šiuo metu gyvena skyrium nuo vaikų, vaikus retkarčiais aplanko arba visai nelanko, jų neaugina, nesirūpina jų auklėjimu, sveikata, mokymusi, su nepilnamete dukra M. S. nebendrauja ir bylos duomenimis bendravimo apskritai nesiekia, išlaikymo praktiškai nei vienam iš savo nepilnamečių vaikų savanoriškai neteikia. Pagrindo tikėtis, kad situacija pasikeis, nėra, kadangi ši situacija tęsiasi ilgą laiką – nuo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo dėl laikino tėvų valdžios apribojimo priėmimo, atsakovų elgesys praktiškai nepasikeitė, jie ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, atsakovai įstatyminės pareigos rūpintis vaikais nevykdo, tęsia įprastinį jiems gyvenimo būdą, nededa pakankamai pastangų atkurti ryšį su vaikais, todėl darytina išvada, kad jie visiškai nevykdo savo, kaip tėvų, pareigų jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jais nesirūpina.
Nagrinėjamoje byloje teismo nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo abejoti dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pagrįstumo: rūpinimasis ir bendravimas su vaikais yra arba visiškai nutrūkęs arba epizodinis, tuo tarpu tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius atsakovų veiksmus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovams būtų buvę trukdoma bendrauti su vaikais, pasirūpinti jų poreikiais. Kartu pažymėtina, kad nėra duomenų apie atsakovų asmenybės ir elgesio pasikeitimus, kurie įtikinamai parodytų nuolatinį ir nuoširdų rūpinimąsi vaikais, žalingų įpročių atsisakymą. Pažymėtina, jog pati atsakovė iš esmės pripažino ieškinį, o atsakovas liko visiškai apatiškas vykstančiam teismo procesui.
Tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos, o ne tik tada, kai vaikas yra aplankomas tėvų trumpu laiko tarpu. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Kaip minėta, atsakovai dukromis tinkamai nesirūpina, toliau iš esmės tęsia savo žalingus įpročius, piktnaudžiauja alkoholiu, praktiškai visiškai nesiekia susigrąžinti nepilnamečių vaikų, užtikrinti dukroms sveiką ir saugią raidą bei gyvenimo sąlygas. Teismas tokį atsakovų elgesį pripažįsta kaip kaltą, vengiant atlikti savo pareigas auklėti vaikus ir jais rūpintis (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).
Teismas sutinka su ieškovo pozicija, jog savo veiksmais atsakovai rodo visišką abejingumą savo vaikų likimui, nesistengia pakeisti esamos situacijos, nededa jokių pastangų, kad vaikai gyventų su savo biologiniais tėvais, atsakovus tenkina dabartinė situacija ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismo vertinimu, atsakovai turėjo pakankamai laiko pakeisti savo gyvenimo būdą ir susigrąžinti vaikus, tačiau jie jokių realių aktyvių veiksmų taip ir neatliko, gyvenimo būdo nepakeitė, institucijų teikiama pagalba iš esmės nepasinaudojo, todėl darytina išvada, kad atsakovai yra nemotyvuoti keisti gyvenimo būdo ir susigrąžinti savo nepilnamečius vaikus. Teismo vertinimu, beveik trejų metų laikotarpis, po paskutinio prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą, buvo pakankamas laiko tarpas atsakovams pakeisti savo gyvenimo būdą, pasiruošti, nusiteikti vaikų grįžimui į šeimą, juos susigrąžinti ir pasirengti savarankiškai auginti dukras, išlaikyti ir rūpintis visais jų poreikiais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į nepilnamečių vaikų interesus, atsakovams I. P. ir K. S. taikytinas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas jų nepilnamečių vaikų M. S. ir S. S. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).
Atsakovams išaiškinama, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Taip pat, išaiškinama, kad apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Teismas pažymi, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
Kiti klausimai (globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) ir turto administratoriaus skyrimo, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo) jau išspręsti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1139-721/2016, todėl šioje byloje nebespręstini.
Vis tik, teismas papildomai pažymi, kad nustačius nepilnamečių vaikų M. S. ir S. S. nuolatinę globą (rūpybą) ir paskyrus nuolatine globėja (rūpintoja) ir turto administratore BĮ Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą, ši įstaiga tinkamai užtikrino sveikas, saugias, stabilias gyvenimo ir ugdymo sąlygas vaikams, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1139-721/2016 nustatyta globa (rūpyba) lieka nepakeista, nepilnamečių vaikų M. S. ir S. S. globėja (rūpintoja) ir turto administratore paliekant BĮ Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis, 504 straipsnis).
Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl iš atsakovų žyminis mokestis nepriteistinas.
Sprendimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 406 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Sprendimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Daiva Maneikienė