Administracinė byla Nr. eA-2745-381/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00422-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. T. T. (A. K. T. T. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. T. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. K. T. T. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 21S33970 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
2. Pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Iš kilmės valstybės išvyko ir prieglobsčio Lietuvoje ji prašo, nes (duomenys neskelbtini), kyla grėsmė jos saugumui, kartu ir gyvybei bei sveikatai. (duomenys neskelbtini).
3. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
4. Pareiškėjos teigimu, atsakovas, nagrinėdamas jos prieglobsčio prašymą, neatsižvelgė į jos nurodytas aplinkybes, jų neįvertino. Nesutikdama su atsakovo išvada dėl jai kylančios grėsmės, pareiškėja pažymi, kad (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą, tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja priskiriama padidintos rizikos grupei pagal du kriterijus (duomenys neskelbtini), todėl individuli grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjai įrodinėti nereikia.
5. Pareiškėja nesutinka su atsakovo sprendimu išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti perspėjimą dėl tokio draudimo pareiškėjai ir teigia, kad ji bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, pažeidimų nepadarė, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, jog ji savanoriškai neišvyktų iš šalies. Logiška ir tai, kad prašymą dėl prieglobsčio pareiškėja pateikė tik sulaikyta pareigūnų, nes sulaikymo metu dalyvavę pareigūnai buvo pirmasis jos kontaktas Lietuvos Respublikoje. Prašymą suteikti prieglobstį ji pateikė nedelsdama. Pareiškėjos nuomone, neproporcingas ir atsakovo nustatytas draudimo atvykti terminas.
6. Pareiškėjos nuomone, prieglobstis jai nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti prašymo ir jame nurodytų aplinkybių, nesurinko aktualios, naujausios ir susijusios informacijos apie kilmės valstybę. Ji nurodė, kad atsakovas neužtikrino jos teisės būti išklausytai ir nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjai nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.
7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Migracijos departamentas nurodė, kad jis ginčijamu Sprendimu pareiškėjai nesuteikė pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsakovas tyrimo metu taip pat nustatė, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.
9. Atsakovas nurodė, kad, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją. Pažymėjo, kad pareiškėja savo prašymą grindė tik tuo, kad (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė, jog kilmės valstybėje jai būtų grasinama ar dėl tam tikrų asmeninių savo savybių ji būtų persekiojama. Dėl (duomenys neskelbtini) asmeninių grasinimų pareiškėja nėra sulaukusi. Šiuo atveju nei iš pareiškėjos pasakojimo, nei iš kitos Migracijos departamento atlikto tyrimo metu surinktos informacijos nebuvo įmanoma identifikuoti tikėtino pareiškėjos persekiotojo ar tikėtinų motyvų persekioti pareiškėją dėl jos individualių savybių.
10. Pareiškėjos pateikta informacija iš esmės susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Tyrimo metu atsakovas neidentifikavo faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėja savo prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš ją (duomenys neskelbtini) naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad ji yra persekiojama, diskriminuojama ir dėl jos individualių savybių neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių pareiškėja nenurodė ir skunde. Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini). Remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EASO) pateikiama informacija (ankstesnis pavadinimas – EPPB) (duomenys neskelbtini) parengtomis gairėmis, šiuo metu (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.
11. Taigi surinkta kilmės šalies informacija nepatvirtina pareiškėjos išsakytų nuogąstavimų dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo ir diskriminacijos. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji asmeniškai yra susidūrusi su kokiomis nors problemomis dėl (duomenys neskelbtini), todėl jos nuogąstavimus atsakovas laikė hipotetiškais, o pareiškėjos nelaikė pažeidžiamu asmeniu. Pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nėra riziką didinantis veiksnys (duomenys neskelbtini). Ji iki šiol saugiai gyveno kilmės valstybėje, nepatirdama grasinimų ar persekiojimo. Jokių realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nenurodė, prieglobsčio prašymą grindė bendro pobūdžio informacija apie padėtį kilmės valstybėje. Pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas EPPB ataskaitoje minimas pažeidimas. Tyrimo metu nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėja ateityje susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Be to, apklausos metu pareiškėja nenurodė kitų priežasčių, išskyrus (duomenys neskelbtini), dėl kurių ji gali patirti persekiojimą. Visos apklausos metu nebuvo pastebėta jokių užuominų, kurios pagrįstų tikimybę, kad pareiškėja ateityje galėtų patirti netinkamą elgesį dėl (duomenys neskelbtini).
12. Atsakovas teigia, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėją pagrįstai nuspręsta išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik sulaikyta pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Iki Sprendimo priėmimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tačiau tokią teisę ji vis dar turi, t. y. jei pareiškėja pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, bus inicijuojama procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.
13. Atsakovas mano, kad nustatytas draudimo atvykto terminas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatyto draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjos A. K. T. T. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 21S33970 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki dvejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos), ir 4 punktą (į C.SIS II įvesto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino iki dvejų metų), likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
15. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 3 d. pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį. Pirminėje apklausoje ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini), nes yra persekiojama. Į Lietuvą atvyko, nes nori saugaus ir geresnio gyvenimo Europos Sąjungoje. 2021 m. spalio 19 d. apklausos metu pareiškėja nurodė, kad kilmės valstybėje ji gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).
16. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė (duomenys neskelbtini) persekiojimu. Teismas, įvertinęs pareiškėjos Migracijos departamente apklausos metu duotus paaiškinimus, padarė išvadą, jog tikrosios pareiškėjos išvykimo iš kilmės šalies priežastys yra asmeninio pobūdžio, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas. Atsakovas pagrįstai nusprendė, kad argumentai, kuriais pareiškėja grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikomi patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėja nenurodė, kad būtų patyrusi prievartos ar kitus smurto veiksmus dėl (duomenys neskelbtini).
17. Teismo vertinimu, pareiškėja bendrais bruožais grindžia savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdama individualaus persekiojimo galimybės. Jos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik pačios pareiškėjos subjektyviomis prielaidomis dėl galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.
18. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei, į kurią reikėtų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau vien tokio priklausymo nepakanka išvadai, jog toks asmuo atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Atlikdamas tyrimą Migracijos departamentas rėmėsi EASO (EPPB) duomenimis ir nustatė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje, tokių nenurodė ir pareiškėja. Pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjos gyvenamoji vieta nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi. Apklausos metu pareiškėja nurodė, jog jai asmeniškai niekas nėra grasinęs, ji nesusidūrė su veiksmais, kurie galėtų būti prilyginti persekiojimui.
19. Teismas pripažino, kad atsakovas pagrįstai nenustatė pagrindo suteikti pareiškėjai papildomos apsaugos. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama, kad jos kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms (duomenys neskelbtini) kils pavojus. Byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojai turėtų būti suteikiama papildoma apsauga.
20. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, sprendė, kad pagrindinis pareiškėjos išvykimo iš kilmės valstybės motyvas yra geresnių gyvenimo sąlygų paieška, o tai nėra pagrindas pabėgėlio statusui suteikti. Dėl to teismas pritarė Migracijos departamento išvadai, kad pareiškėjai kilmės valstybėje negresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jos politinių įsitikinimų.
21. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad atsakovas pažeidė jos teisę būti išklausyta. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjant prieglobsčio prašymą pareiškėja dalyvavo apklausoje, turėjo galimybę pateikti visas su prašymo nagrinėjimu susijusias aplinkybės bei paaiškinimus. Pareiškėja dalyvavo ir teismo posėdyje, teikė paaiškinimus, tačiau nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs atsakovas. Pareiškėjos skunde nurodytus argumentus dėl Migracijos departamento komisijos netinkamo skundo išnagrinėjimo teismas laikė nereikšmingais, nes pasikeitus teisiniam reglamentavimui pareiškėja skundą tiesiogiai pateikė teismui.
22. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje papildomos apsaugos kriterijų.
23. Teismas pripažino pagrįstu Migracijos departamento sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau nesutiko su atsakovo išvada taikyti pareiškėjai maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Nors nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad pareiškėja kelia nelegalios migracijos grėsmę, tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvadų, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui, nustatytą pareiškėjai draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį sutrumpino iki dvejų metų nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat sutrumpino ir perspėjimo apie draudimą įvedimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą laikotarpį. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė.
III.
24. Pareiškėja A. K. T. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti jos bei vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.
25. Pareiškėja nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų reikalavimų. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, kad jos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais, jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra nesaugu. Remiantis EPPB (duomenys neskelbtini) ataskaita, (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, nes (duomenys neskelbtini).
26. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad grėsmės nėra, nes (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini).
27. Pareiškėja yra priskiriama padidintos rizikos grupei net pagal du kriterijus (duomenys neskelbtini), todėl individuli grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjai įrodinėti nereikia.
28. Atsakovas, darydamas išvadas dėl papildomos apsaugos suteikimo, vadovavosi EPPB pateikiama informacija ir nuostata, kad pagal EPPB gaires šiuo metu (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Tačiau tokios gairės yra rekomendacinio pobūdžio, jose naudoti apibendrinti duomenys yra vienerių metų senumo, taigi, laikytina, kad nebeatitinka esamos padėties (duomenys neskelbtini). Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą, turėjo sistemiškai vertinti kitą naujausią ir aktualią informacija iš skirtingų informacijos šaltinių apie (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija taip pat patvirtina, kad prieglobsčio prašytojos gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini). Dėl to akivaizdu, kad pareiškėjos išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą, aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, gali tapti pabėgėliais išvykdamos iš šalies.
29. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.
30. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.
31. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
32. Atsakovas nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai ne tik neatitinka tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, bet ir nepatvirtina tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo būtinybės.
33. Tam, kad asmeniui būtų suteiktas pabėgėlio statusas, visos Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nurodytos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos turi būti įvykdytos in corpore, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini), tačiau jokių individualių persekiojimą pagrindžiančių aplinkybių nenurodė, neindividualizavo, kokia konkrečiai grėsmė jai kyla. Atsižvelgdamas į pareiškėjos pasakojimą, Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėja būtų patyrusi persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Pirmine? pareiga? apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybe?, o tarptautine? bendruomene? šia? pareiga? perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Pareiškėja nepateikė duomenu?, pagrindžianc?iu? prielaida?, jog kilme?s valstybe? negale?tu? ar nenore?tu? suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencine?mis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Pareiškėja iš esmės tik deklaratyviai nesutinka su atsakovo ir teismo išvadomis.
34. Nepagrįstai pareiškėja teigia, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog ji priskiriama padidintos rizikos asmenų grupei. Nagrinėjant pareiškėjos prieglobsčio prašymą, buvo įvertinta būtent pareiškėjos individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nėra riziką didinantis veiksnys (duomenys neskelbtini). Vertinant pareiškėjos galimybes saugiai gyventi kilmės valstybėje, buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėja iki šiol saugiai gyveno kilmės valstybėje, nepatirdama grasinimų ar persekiojimo, ji nenurodė realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, savo prieglobsčio prašymą grindė bendro pobūdžio informacija apie padėtį kilmės valstybėje. Nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), pagrįstai nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Pareiškėja kaip (duomenys neskelbtini) priskiriama padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą. Pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas ESPA ataskaitoje minimas pažeidimas. Tyrimo metu nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėja ateityje susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Dėl to pagrįstai konstatuota, kad nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo dėl (duomenys neskelbtini) rizikos tikimybę.
35. Tiek Migracijos departamentas, tiek teismas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos tyrimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymima, kad pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.
36. Teismas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjai pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, įvertino, ar pareiškėja dėl savo asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) gali susidurti su padidinta rizika dėl beatodairiško smurto. Nagrinėjamu atveju buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija. Skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas tariamai nesurinko visos aktualios informacijos, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad pati pareiškėja nurodė, kad jokių individualių grėsmių kilmės valstybėje jai nekyla.
37. Pagal 2010-05-19 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Taigi, ESPA (duomenys neskelbtini) gairės apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje (tiek apie (duomenys neskelbtini) padėtį, tiek apie bendrą saugumo padėtį) yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas. Be to, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ne tik EASO, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Pareiškėja skunde nenurodė jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame sprendime, išvadas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
38. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
39. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nustatytų teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.
40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.
41. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).
43. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
44. Pagal Įstatymo 83 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
45. Taigi, pagal nurodytas teisės nuostatas vienas iš kriterijų, vertinant prieglobsčio prašytojo statuso nustatymui aktualius duomenis, yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
46. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.
47. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini). Prašymo suteikti prieglobstį priežastimi pareiškėja įvardijo ir tai, kad ji nori vykti į (duomenys neskelbtini), nes ten gyvena jos giminaičiai.
48. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Pareiškėja apeliaciniame skunde neišdėstė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja savo pasakojimą iš esmės grindžia tik (duomenys neskelbtini), nenurodydama jokių konkrečių faktų, kad ji kaip (duomenys neskelbtini) patyrė sunkumų gyvenamojoje vietovėje. Nei pareiškėjos paaiškinimas, nei informacija apie kilmės valstybę neleidžia daryti prielaidos, jog pareiškėjai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Vien priklausymas (duomenys neskelbtini) savaime nelemia išvados, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina faktinių duomenų, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje. Atlikdamas tyrimą Migracijos departamentas rėmėsi EPPB duomenimis ir nustatė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Iš Migracijos departamento surinktos medžiagos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini).
50. Pareiškėja, turėdama pareigą pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį ir Migracijos departamento suteiktas galimybes tikslinti paaiškinimuose iškilusius neaiškumus bei prieštaravimus, nepateikė jokių argumentų, susijusių su visiškai pagrįsta baime būti persekiojama. Pažymėtina, kad apklausos metu pareiškėja nenurodė, jog jai kas nors būtų asmeniškai grasinęs, priešingai, tiek apklausos metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji teigė, jog jos asmeniškai niekas nepersekioja, jokio smurto ar konkrečios grėsmės gyvybei ji nėra patyrusi, apie buvusias grėsmes ji sužinojo per televiziją, kitas informavimo priemones. Nors apeliaciniame skunde pareiškėja išsamiai aptaria (duomenys neskelbtini), tačiau šią informaciją teisėjų kolegija vertina kaip pernelyg bendro pobūdžio, nepatvirtinančia konkrečiai pareiškėjai tariamai gresiančio pavojaus. Pareiškėja prieglobsčio procedūros metu nenurodė jokių jos individualaus persekiojimo dėl (duomenys neskelbtini) atvejų, tokio pobūdžio argumentų nėra ir apeliaciniame skunde. Pareiškėja tik bendrais teiginiais nurodė, jog (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė asmeniškai patyrusi kokios nors diskriminacijos savo atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo surinkti duomenys nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) būtų sistemiškai diskriminuojami, negalėtų sulaukti kilmės valstybės apsaugos. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti jai tokios apsaugos.
51. Byloje nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pareiškėjos baimė patirti persekiojimą yra individuali ir pagrįsta. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina tarptautinės apsaugos pagal Įstatymo 86 straipsnį pareiškėjai suteikimo būtinybės.
52. Atsakovo Sprendimo turinys leidžia pripažinti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ir pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojai tikimybės. Nenustačius pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pagrįstai pripažinta, kad ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti Migracijos departamento, taip pat ir teismo išvadų dėl nepagrįstos pareiškėjos baimės grįžti į kilmės valstybę. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja, remdamasi EPPB duomenimis, apeliaciniame skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini), tačiau šie argumentai nepaneigia atsakovo tyrimo metu, be kita ko, remiantis EPPB (duomenys neskelbtini) parengtomis gairėmis, nustatytų aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos.
53. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, jog (duomenys neskelbtini) ir dėl to beatodairiško smurto lygis laikomas aukštesniu, yra bendro pobūdžio ir neindividualizuoja realios grėsmės pareiškėjai tikimybės, nepatvirtinta, kad jai dėl to kilmės šalyje grėstų kankinimai ar mirties bausmė. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos gyvenamoji vieta kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) pagrįstai nevertinta kaip individualus riziką didinantis faktorius, padidinantis pareiškėjos persekiojimo tikimybę.
54. Pasisakydama apie pareiškėjos teiginius, jog jai kaip (duomenys neskelbtini) grėsmė yra preziumuojama, teisėjų kolegija pritaria tiek pirmosios instancijos teismui, tiek atsakovui, kurie nurodė, jog aplinkybė, jog pareiškėja patenka į EPPB ataskaitoje nurodytą padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, per se (savaime) nereiškia, kad jie yra persekiojami, kadangi ne visi minėto profilio asmenys susiduria su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Tokiais atvejais individualiai turi būti vertinama persekiojimo rizikos tikimybė, atsižvelgiant, be kita ko, į tokias riziką didinančias aplinkybes, kaip kilmės vietovė, turimi asmens dokumentai, lytis. Individualiai vertindamas pareiškėjos situaciją, atsakovas nustatė, kad prieglobsčio prašytoja gyvena (duomenys neskelbtini), kuriame (duomenys neskelbtini), beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Dėl to tiek atsakovas, tiek ir teismas pripažino, kad jos paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys. Šiuo atveju pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas EPPB ataskaitoje minimas pažeidimas. Atsakovas taip pat atsižvelgė ir į individualias pareiškėjos aplinkybes, kad ji yra (duomenys neskelbtini), visą gyvenimą praleidusi (duomenys neskelbtini), todėl pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra; ji yra darbingo amžiaus moteris, (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą ji atvyko su savo seserimi ir broliu, o (duomenys neskelbtini) liko jos tėvas ir seserys, todėl pagrįsta manyti, jog (duomenys neskelbtini). Dėl to pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.
55. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo padarytai išvadai, kad yra pagrįsta tikėtis, jog pareiškėja galėtų saugiai gyventi (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas išsamiai vertino pareiškėjos situaciją pagal EPPB išskirtus padidintos rizikos asmenų profilius, tai teisėjų kolegija pripažįsta deklaratyviais ir nepagrįstai pareiškėjos skundo argumentus, jog toks vertinimas pareiškėjos atžvilgiu nebuvo atliekamas.
56. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjos kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį. Nors šiuo atveju pareiškėja teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra naujausia ir aktuali, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Kaip minėta, ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjos prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai, todėl padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo.
57. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino Sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai nustatytas dvejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.
58. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. K. T. T. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė