Baudžiamoji byla Nr. 1-795-1036/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00326-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.1; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1;2.3.6.4.6.2
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 14 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, nukentėjusiajai E. J., jos atstovui advokatui Edvardui Zalubai, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotam atstovui Laimonui Petreikiui, kaltinamajai R. Š., jos gynėjui advokatui J. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) vadybininke, neteista (teistumas išnykęs), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
R. Š. 2022 m. sausio 2 d., apie 15.42 val., Vilniaus rajone, Vaivadiškių kaime, Adomo Mickevičiaus gatvėje, vairuodama automobilį „Škoda Rapid“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimą, numatantį, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefų, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.“ ir KET 99 punkto reikalavimą, numatantį, kad „eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse.“, tai yra, vairuodama automobilį važiavo Adomo Mickevičiaus gatve link Cekoniškių pasirinktu greičiu, neatsižvelgusi į važiavimo ir meteorologines sąlygas (slidi ir apledėjusi kelio danga), nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, pradėjusi vairuojamą automobilį stabdyti išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su Adomo Mickevičiaus gatve link Pilaitės priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „BMW 1ER Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. G., gimęs (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sužalota „BMW 1ER Reihe“ automobilio keleivė E. J., gimusi (duomenys neskelbtini), kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamoji R. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad tą dieną važiavo, nes sirgo tėvai ir turėjo nuvežti vaistus. Vairavo automobilį „Škoda Rapid“, kuris priklauso sūnui. Automobilis buvo apdraustas civiline atsakomybe. Kelio danga iš pradžių nebuvo slidi, bet tuo metu, kai pasiekė Čekoniškių ribą prasidėjo ledo siena ir mašina tavo nevaldoma, slydo į priešingą pusę. Stengėsi išlaikyti vairą, bet jos mašina nespėjo sugrįžti atgal į savo pusę. Eismo įvykis įvyko Vaivadiškių kaime. Eismo įvykį lėmė ledo siena, kelio nuokrypa ir į kairę pusę pasviręs kelias. Kadangi mašina tapo nevaldoma, bandė stabdyti, važiavo nedideliu greičiu – 50 km/h, ir mašiną pradėjo nešti. Kiek galėdama stengėsi išlaviruoti ir grįžti į savo važiavimo juostą. Ji netinkamai įvertino metrologines sąlygas. Visi kaltinime nurodyti duomenys yra teisingi. Pripažįsta abu inkriminuotus kelių eismo taisyklių pažeidimus bei kilusias pasekmes. Po eismo įvykio pribėgo žmonės, jai užsiblokavo durys, rūko visa mašina. Ji nubėgo prie nukentėjusiosios. E. J. sėdėjo ant priekinės sėdynės, bet neprisimena ar buvo prisisegusi saugos diržą. Ji nėra ekspertė ir dėl žalos atlyginimo negali pasakyti kokia žala turi būti atlyginta. Dėl žalos dydžio turi spręsti draudimas. Siūlė 1 000 eurų žalos atlyginimą. Iš pradžių nukentėjusioji lyg sutiko, atsivežė pinigus – 1 000 eurų vykstant tyrimui į policiją ir tada jau nukentėjusioji nebesutiko, paprašė didesnės sumos. Turi neatlygintus civilinius ieškinius, dar išskaito už juos. Po atskaitymų jai lieka 602 eurai, kito turto neturi. Jai eismo įvykio metu buvo labai stipriai sumušta krūtinės ląsta, supjaustyta ranka. Tai jos vienintelė padaryta avarija, niekada nėra bausta. Prašė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sūnaus J. Š. laidavimą. Laidavimą supranta, kad už ją laiduoja, atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės, teistumo. Su sūnumi J. Š. yra labai artimas ryšys, tarpusavio pasitikėjimas, nes jis davė jai savo mašina disponuoti. Nuo sūnaus gavo barti, jaunesnių reikia klausytis. Iš pradžių su sūnumi gyveno kartu, dabar atskirai, bet kiekvieną dieną su sūnumi skambinasi ir aplanko. Galimas laiduotojas turėtų įtaką atsargumui vairuojant, greičio neviršijimui. Ji tai supranta ir pati, bet galvoja, kad reikalinga korekcija iš šalies.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.
Be kaltinamosios R. Š. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Nukentėjusioji E. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prašo civiliniame ieškinyje nurodytos neturtinės žalos atlyginimo, nes patyrė nemažai kūno sužalojimų. Draudimo kompanija atlygino už mašiną ir sveikatą. Draudimo kompanija neturtinės žalos atlygino 4 000 eurų. Draudimo bendrovė išmokėjo 4 380 eurų. Neįskaito išmokėtos sumos į reikalaujamą 10 000 eurų sumą. Neturtinė žala iš viso 15 000 eurų. Tokią sumą apskaičiavo pagal skausmą. Norėjosi daugiau, bet kad ir kaltinamoji labai nenukentėtų. Eismo įvykio metu nieko neveikė – nedirbo, nestudijavo. Dar laukia kitas gydymas, numatoma papildoma operacija per 2 metus, yra liekamųjų reiškinių – skausmai. Dėl šio įvykio traumatologiniame skyriuje gydėsi 10 dienų, reabilitacijoje – 22 dienas. Padaryta stuburo slankstelio operacija, dar reikės ištraukti medicinines plokšteles. Po slankstelio sutvirtinimo operacijos liko didelis randas ant nugaros, norėtų po to jį pašalinti. Kai bus pašalinti slankstelių sutvirtinimai, tvarkys randą. Be slankstelio lūžio, buvo dar krūtinkaulio ir kojos lūžis. Buvo dar sumušta galva, didelė hematoma ir mėlynės. Šeimos gydytoja rekomendavo susilaikyti nuo pastojimo, nes yra tam tikras krūvis ir nugarą gali skaudėti. Nerekomendavo nešioti sunkumų, konkretaus svorio nenurodė. 2022 m. birželio 15 d. surašytoje ir pateiktoje medicininėje pažymoje nėra užfiksuotos rekomendacijos. Gydytojų rekomendacijos nėra užfiksuotos medicininiuose dokumentuose, jai tiesiog konsultacijos metu tai paaiškino. Medicininiais dokumentais pagrįsti rekomendacijų, kuriuos nurodė gydytojas, šiuo metu negali. Dėl reprodukcinės sistemos pas gydytoją ginekologą nesikonsultavo, pas šeimos gydytoją konsultavosi. Iki to įvykio buvo visiškai sveika. Yra numatyta konsultacija pas ortopedą, labai daug vaikščiojo į poliklinikas. Dabar dėl sąnarių geria miltelius. Jaučiasi kaip pensininkė, pradėjo skaudėti galvą, kelias jaučiasi, tam tikrų judesių negali padaryti, jaučia suvaržymus dėl judesių laisvės. Kaltininkė dėl žalos atlyginimo nebandė tartis. Ji su niekuo nesiderėjo. Draudimo kompanijai medicininius dokumentus po sprendimo dėl išmokėtinų sumų dar teikė. Sprendimai dėl papildomų išlaidų priimti – už medikamentus kompensavo, neturtinei žalai papildomai atlyginti ne.
J. Š. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą. Prašymą dėl laidavimo palaikė ir parodė, kad laidavimas tai didelė atsakomybė, kurią yra linkęs prisiimti. Jo nuomone įvykis yra emociškai sunkus, nes tai yra nelaimingas atsitikimas. Matė, kaip mama gailisi. Mama pilnai pripažįsta kaltę. Nukentėjusiajai pagal galimybes ir suvokimą stengėsi padėti. Iš savo pusės mama tikrai pasitiki, davė savo automobilį. Jie dažnai susiskambina. Norisi mama pasirūpinti, skatinti ir priminti, kad reikia atsakingai elgtis kelyje. Pats vairuoja, nuo 18 m. turi vairuotojo pažymėjimą. Yra baustas administracine tvarka už parkavimą. Už greičio viršijimą nėra baustas. Visas pinigines nuobaudas sumokėjęs.
Liudytojas D. M. J. (D. M. J.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 2 d., apie 15.30 val., vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiavo keliu „Pilaitė-Čekoniškės-Sudervė“ iš Pilaitės link Sudervės. Buvo šviesus paros metas. Vairavimo sąlygos buvo labai blogos. Tuo metu kelio danga buvo labai slidi, nes žemė buvo pašalusi, o temperatūra buvo apie nulis laipsnių. Buvo šlapdriba, lijo ir snigo vienu metu. Važiuojant buvo įjungti automobilio valytuvai. Jis važiavo apie 70 km/h greičiu. Priekyje apie 20-30 m atstumu ta pačia kryptimi važiavo „Škoda automobilis“. Jis ilgą laiką važiavo paskui „Škoda“ automobilį. Toje vietoje, kur yra vidutinio greičio matavimo zonos pabaiga, jis staiga pastebėjo, kad „Škoda“ automobilį sumėtė ir šis pradėjo važiuoti link dešinės kelio pusės, link griovio, o po to staigiai išvažiavo į priešpriešinio eismo pusę, kur susidūrė su priešpriešais važiavusiu „BMW“ automobiliu. Tuo metu, kai „Škoda“ automobilis pradėjo slysti ir važiuoti į priešpriešinio eismo juostą, atstumas iki priešpriešais važiavusio „BMW“ automobilio buvo apie 3-5 m. Įvyko susidūrimas ir „Škoda“ automobilis priekiniu kairiu kampu atsitrenkė į „BMW“ automobilio priekinį kairįjį kampą. Automobiliams susidūrus jis sustojo ir išlipo. Pribėgęs pastebėjo, kad „Škoda“ automobilį vairavo moteris, kuri važiavo viena, o „BMW“ automobilį vairavo vaikinas, kuris važiavo su mergina. Įvykio metu labiausiai nukentėjo „BMW“ automobilio keleivė. Automobiliai iki policijos atvykimo nebuvo judinami. Patvirtino, kad „Škoda“ automobilio vairuotojai kliūčių kelyje nebuvo, ji slidžiame kelyje pati nesuvaldė automobilio ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešais važiavusiu „BMW“ automobiliu. „Škoda“ automobilis iki eismo įvykio važiavo apie 70 km/h greičiu. Užsidegusius „Škoda“ automobilio stabdymo žibintus pamatė, kai „Škoda“ automobilis jau buvo priešpriešinio eismo juostoje prieš pat susidūrimą, iki to momento užsidegusių stabdymo žibintų nematė (b. l. 35).
Liudytojas E. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 2 d., apie 15.40 val., vairavo E. J. priklausantį automobilį „BMW 118“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiavo kartu su E. J., kuri sėdėjo šalia jo ant priekinės keleivio sėdynės. Abu buvo prisisegę saugos diržais. Jie važiavo keliu nuo Čekoniškių link Pilaitės. Kelio važiuojamoji dalis buvo po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi. Jie važiavo savo eismo juosta arčiau dešinio krašto. Kokios tuo metu buvo oro sąlygos, tiksliai neprisimena, bet automobilio stiklo valytuvai nebuvo įjungti. Vairuojant automobilį važiavo apie 50-60 km/h greičiu. Priekyje automobilių nebuvo. Matė priešpriešais atvažiuojantį tamsios spalvos automobilį, kuris važiavo tvarkingai, bet likus apie 20 m atstumui priešpriešais atvažiuojančio automobilio vairuotojas staiga išsuko ratus ir tas automobilis pradėjo judėti tiesiai link jų automobilio. Jis iš karto savo automobilį pradėjo stabdyti, o stabdymas buvo tolygus ir jo vairuojamas automobilis nečiuožė. Susidūrimo išvengti nepavyko. Minėtas tamsus automobilis savo priekine kaire puse atsitrenkė į jo automobilio kairę priekinę pusę. Smūgio metu suveikė vairuotojo ir keleivės oro pagalvės. Po smūgio norėjo išlipti, bet vairuotojo durys buvo užspaustos, todėl išlipo pro priekines keleivio pusės duris. E. J. sakė, kad jai labai skauda nugarą, koją ir galvą. Jai pasakė būti automobilyje, kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Jis nematė, kas vairavo automobilį, su kuriuo susidūrė. Tik vėliau viena moteris pasakė, kad ji vairavo „Škoda“ automobilį. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai patikrino jo bei „Škoda“ automobilio vairuotojos blaivumą, abu buvo blaivūs. Jis jautė krūtinės skausmus, todėl GMP automobiliu jis ir „Škoda“ automobilio vairuotoja buvo išvežti į Lazdynų ligoninę. Gydymo įstaigoje medikai jį apžiūrėjo ir išleido gydytis namo. Į kitą gydymo įstaigą jis nesikreipė, jaučiasi neblogai (b. l. 40).
Iš 2022 m. vasario 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas Jonas Mindaugas Paliulis, apžiūrėjęs E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), RVU ligoninės medicininius dokumentus ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad E. J. nustatyti sužalojimai – kaktos kairės pusės nubrozdinimas su audinių patinimu, stuburo juosmens I-o slankstelio kūno ir krūtinės XII slankstelio keterinės ataugos bei kairio šeivikaulio artimojo galo krašto lūžiai ir kairio kelio odos nubrozdinimai, galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 69).
Iš 2022 m. sausio 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad nustatyta, jog patikrinus abu vairuotojus – R. Š. ir E. G., eismo įvykio metu jie buvo blaivūs (b. l. 6).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad R. Š. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – kaltinime nurodytu metu, vietoje ir aplinkybėmis, vairuodama transporto priemonę „Škoda Rapid“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 127, 99 punktų reikalavimus, t. y. vairuodama automobilį važiavo Adomo Mickevičiaus gatve link Cekoniškių pasirinktu greičiu, neatsižvelgusi į važiavimo ir meteorologines sąlygas (slidi ir apledėjusi kelio danga), nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, pradėjusi vairuojamą automobilį stabdyti išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su Adomo Mickevičiaus gatve link Pilaitės priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „BMW 1ER Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. G., dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota „BMW 1ER Reihe“ automobilio keleivė E. J., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. R. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme pripažino padariusi nusikalstamą veiką, išsamiai ir nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios parodymai, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. Š. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes R. Š. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 straipsnyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Padaryto KET pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo išvadai dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Nes, sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (pavyzdžiui, pėsčiojo pasirodymas važiuojamojoje kelio dalyje, kliūties, apribojančios matomumą, atsiradimas). Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iš vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017 ir kt.).
Kaltinamoji R. Š. apklausiama teisiamajame posėdyje pripažino, kad suprato ir matė, jog oro bei eismo sąlygos prastos, jog vairuoti yra pavojinga, kad netinkamai įvertino metrologines sąlygas, tačiau nesustojo ir tęsė kelionę. Kaltinamoji įvertinusi visas sąlygas, kaip pati parodė ir kelio nuokrypą bei į kairę pusę pasvirusį kelią, turėjo realią galimybę įvertinti situaciją, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti galinčių kilti padarinių. Jau buvo minėta, kad kaltinamosios parodymai esmėje sutampa su kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, ji pripažino pažeidusi KET reikalavimus. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad R. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis).
Dėl atsakomybės individualizavimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamosios R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018). Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-184-697/2019).
Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąją R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos sūnaus J. Š. laidavimą. Vertindamas kaltinamosios asmenybės pavojingumą teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamosios antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamosios gyvenimo būdo bei jos ankstesnio elgesio padarinys. Įvertinama, kad R. Š. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, kas yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, neigiamai vertino savo veiksmus ir suprato savo elgesio pasekmes, kas taip pat atskleidžia jos psichikos santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jos asmenybės pavojingumą.
Vertinant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą – asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nustatyta, kad R. Š. teistumas yra išnykęs. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo paprastai laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad anksčiau nėra nusikaltęs arba dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikšmės (pvz., už ankstesnę nusikalstamą veiką buvo nuteistas, tačiau teistumas išnykęs) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012). R. Š. už ankstesnę nusikalstamą veiką bausmę yra atlikusi (nuo dalies bausmės buvo atleista), teistumo terminas, numatytas BK 97 straipsnyje, pasibaigęs, todėl BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme ji laikytina pirmą kartą nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu. Kartu pažymėtina, jog nors kaltinamosios praeityje padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau nesusijusi su nusikalstamomis veikomis transporto eismo saugumui, bei itin žiauriais ar smurtiniais veiksmais pagrįstu elgesiu, nuo padarytos nusikalstamos veikos iki nagrinėjamos iki praėjęs ganėtinai ilgas laiko tarpas. Svarbu ir tai, kad pasibaigęs teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu, negali uždėti stigmos visam likusiam asmens gyvenimui.
BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas, be kita ko, nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Kaltinamoji R. Š. kaip jau minėta nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, įsipareigojo laikytis įstatymų ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų. Ji penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta (b. l. 100), t. y. jos atžvilgiu už KET pažeidimus nebuvo taikytos jokios baudžiamojo ar administracinio poveikio priemonės, kas pagrindo teigti, jog asmeniui yra būdingas neteisėtas elgesys ir asmuo nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas, nesudaro. Duomenų, patvirtinančių kaltinamosios nusikalstamą ar neteisėtą elgesį po jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nenustatyta. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamoji ir iki nusikalstamos veikos padarymo, ir po jos dirba, turi neįgalumą, eismo įvykio metu taip pat patyrė sveikatos sužalojimų.
Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog nukentėjusiajam E. J. padaryta turtinė ir neturtinė žala priteista iš draudimo bendrovės, nėra pagrindas teigti, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta privaloma laidavimo sąlyga, nurodyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Nagrinėjamu atveju padarytą žalą atlygina ne pats kaltininkas, o draudimo bendrovė, todėl tai negali būti traktuojama kaip BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimas ir neeliminuoja galimybės kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas laikytinas įgyvendintu, nes R. Š. šiuo atveju nekilo pareigos atlyginti žalos, kurią atlyginti pareiga tenka draudimo bendrovei.
Jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo keliamas laiduotojo – kaltinamosios sūnaus, tinkamumo klausimas. Pagal minėto BK 40 straipsnio 3 dalies nuostatas laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs imperatyvaus laiduotojo amžiaus kada gali būti taikomas laidavimas, įstatyme yra numatytos tik artimo ryšio ir teigiamos įtakos kaltinamajam sąlygos. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-84/2010). Tiek prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek teismo posėdžio metu J. Š. paaiškino, kad jį su mama R. Š. sieja artimas ir glaudus ryšys, jie nuolatos bendrauja, jis nori mama pasirūpinti, skatinti ir priminti, kad reikia atsakingai elgtis kelyje. Teismas akcentuoja, kad kaltinamosios sūnus J. Š. supranta savo kaip vaiko pareigą savo tėvams, nagrinėjamu atveju motinai, ja rūpintis ir dėti visokeriopas pastangas padėti, patarti sulaukus vyresnio amžiaus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.162 straipsnyje. J. Š. akivaizdžiai suprato laidavimo instituto esmę ir prasmę. Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. ir J. Š. sieja glaudūs giminystės ryšiai, jų reguliarus bei nuolatinis bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad J. Š. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad R. Š. anksčiau niekada nėra nusižengusi KET, todėl J. Š. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas R. Š. elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdamas laiduotoju J. Š. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti R. Š. elgesį, nei tiesiog palaikydamas nuolatinius santykius su ja. Bylą nagrinėjantis teismas akcentuoja ir tai, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sūnaus laidavimą atsižvelgia bei vadovaujasi ir aukštesnės instancijos teismo praktika, kuomet sūnus, būdamas jauno amžiaus, buvo pripažintas tinkamuoju kaltinamojo laiduotoju (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-988/2022).
Kartu sprendžiant J. Š. tinkamumą būti laiduotoju atsižvelgtina ir į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Bylos duomenys patvirtina, kad jis praeityje neteistas, vairuojantis, turintis ilgametį vairavimo stažą, dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, t. y. kaip profesionalus, kruopštus, atsakingas, paslaugas suteikiantis laiku ir nepriekaištingai, puikiai gebantis suderintų visų komandos narių darbą, pasiūlantis konstruktyvius sprendimus, operatyviai sprendžiantis iškilusias problemas, patikimas. Nors J. Š. penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas keturis kartus, tačiau pažymėtina, kad jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, atsižvelgtina ir į tai, jog padaryti administraciniai nusižengimai yra nešiurkštūs, baudos sumokėtos laiku, taigi vien administracinės nuobaudos nėra pagrindas neigiamai charakterizuoti laiduotoją ir leisti abejoti jo tinkamumu laiduoti. Tokios pat pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-932/2021). Nurodytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad J. Š. laikytinas vertas teismo pasitikėjimo. Kaip jau minėta teismui nekyla abejonių dėl to, kad J. Š. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie J. Š. asmenybę, tiek jo bei R. Š. parodymus, duotus bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad J. Š. turi galimybę daryti teigiamą įtaką R. Š., tai daro ir darys, jis yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.
Teismas sprendimą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be anksčiau įvardytų aplinkybių priima ir įvertinęs pačios nusikalstamos veikos pobūdį. Nagrinėjamu atveju tiek iš proceso dalyvių paaiškinimų, tiek iš byloje pateiktų pažymų apie hidrometeorologines sąlygas galima daryti išvadą, kad esant tokioms išskirtinai sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, net ir labiausiai patyręs ir didžiausią vairavimo stažą turintis vairuotojas, nėra apsaugotas nuo eismo įvykio kilimo. Aptartų aplinkybių pagrindu, nors dėl eismo įvykio kalta pripažinta kaltinamoji R. Š., darytina išvada, jog eismo įvykio nelėmė itin didelis kaltinamosios kaip vairuotojos aplaidus pareigų vykdymas. Nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne kaip jos susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas parodyti R. Š. pasitikėjimą.
Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojo J. Š. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, R. Š. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo J. Š. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 2 (dviejų) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė R. Š.. Laiduotojas per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį R. Š. elgesį bei jos asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus R. Š. ir J. Š. asmenybes bei santykių pobūdį, finansinę būseną, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, laiduotojo ir kaltinamosios sąveikos skatinimas paskiriant užstatą nėra būtinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajai R. Š. įvertina anksčiau paminėtas jos asmenybę apibūdinančias aplinkybes, t. y. R. Š. nebausta administracine tvarka, anksčiau niekada nėra padariusi nusikaltimų ar administracinių nusižengimų, susijusių su KET ar jai suteiktos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones pažeidimais, tiek veikos padarymo metu, tiek po jos dirba, turi neįgalumą. Taip pat įvertinamas kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdis – kaip jau minėta eismo įvykio nelėmė itin didelis kaltinamosios R. Š. kaip vairuotojos aplaidus pareigų vykdymas, o didelę įtaką turėjo sudėtingos meteorologinės sąlygos, padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, nesukėlė negrįžtamų padarinių. Teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo, siekiant eliminuoti galimus KET pažeidimus, kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje.
Dėl civilinio atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturinę žalą bei civilinio ieškinio
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Taigi, atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veiką materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios normos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalis suteikia teisę nukentėjusiesiems reikalauti padarytos žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir/ar tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės, kuri apdraudusi kaltininko civilinę atsakomybę. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamosios – transporto priemonės, kuri pateko į eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, ką teisiamojo posėdžio metu nurodė ir kaltinamoji R. Š., t. y. kad jos vairuotas automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra – nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusiojo/civilinio ieškovo patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala neviršija Įstatyme apibrėžtų išmokų sumų, todėl dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių patirtą žalą privalo atlygini eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija – AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – Civilinis atsakovas).
Baudžiamosios bylos duomenimis AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai E. J. apskaičiavo ir išmokėjo už gydymo išlaidas – 220, 85 eurus ir neturtinės (moralinės) žalos – 4 380 eurus (b. l. 115, 151–153). Nukentėjusioji E. J. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad draudimo bendrovei atlyginus dalį – 4 380 eurus padarytos žalos, jai likusi neatlyginta neturtinė žala yra 10 620 eurų (b. l. 141–142). Taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).
Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų. Neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas bei jų išieškojimas iš vidutines pajamas gaunančio fizinio asmens gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-468/2020).
Sprendžiant dėl dydžio pagrįstumo atsižvelgiama ir į teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 eurų iki 3 500 eurų (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, Nr. 2K-277/2010, Nr. 2K-280/2010, Nr. 2K-17/2011, Nr. 2K-644/2012, Nr. 2K-370/2013, Nr. 2K-258/2014, Nr. 2K-471/2014, Nr. 2K-228-303/2015, Nr. 2K-232-507/2015, Nr. 2K-372-942/2015, Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-95-222/2017, Nr. 2K-204-697/2017, Nr. 2K-146-222/2017, Nr. 2K-35-895/2017 ir kt.). Paminėtoje teismų praktikoje esama ir pavyzdžių, kuomet žalą patiria asmenys, užsiimantys tiesiogiai fizinį kūno pajėgumą išnaudojančia veikla. Teismų praktikoje išaiškinta, kad esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Nukentėjusioji nurodė, kad jai padarytą neturtinę žalą ji vertina 15 000 eurų. Ši suma daugiau negu keturis kartus viršija teismų praktikoje susiformavusias maksimalias priteisiamas sumas, todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas iš tiesų pagrindžia gana ženklų nukrypimą nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Bylos duomenimis patvirtintina, jog Civilinis atsakovas nukentėjusiajai atlygino 4 380 eurų, kaip kompensaciją neturtinei žalai. Civilinis atsakovo „Lietuvos draudimas“ gydytoja-ekspertė išanalizavusi turimą informaciją apie nukentėjusiosios sveikatos būklę ir vadovaudamasi Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, 4.2.3 punktu patirtą neturtinę žalą įvertino maksimalia suma, kurios dydis ne tik, kad atitinka kasacinio teismo praktiką priteisiant neturtinę žalą dėl eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdytos sveikatos, minėtų Rekomendacijų nustatytus orientacinius dydžius, tačiau ir viršija tokio pobūdžio bylose priteisiamas vidutines sumas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašydama priteisti papildomus 10 620 eurus nurodo, kad gydėsi ligoninėje, jai buvo atlikta chirurginė operacija, po išrašymo iš ligoninės ilgą laiką gydėsi sanatorijoje, kentėjo nuo didelio fizinio skausmo, buvo skirtas nuskausminimas analgetikais, raminamieji medikamentai. Nukentėjusioji ilgą laiką negalėjo normaliai vaikščioti, šlubčiojo, privalėjo dėvėti judesius varžantį korsetą, ilgą laiką negalėjo dirbti, patyrė dideles moralines kančias, kurias jaučia iki dabar. Vienas iš lūžių yra pakankamai pavojingas bendram gebėjimui laisvai ir nevaržomai judėti, ant kūno liko randų, kurių gydymui reikalingos naujos chirurginės operacijos, kurios negarantuoja visiško jų pašalinimo ateityje. Akivaizdu, kad nukentėjusioji E. J. tam tikrą laiko tarpą ir iki šiol patiria nepatogumus, susijusius dėl gydymo ir gyvenimo kokybės, nukentėjusiajai buvo apribotos judėjimo galimybės, ji buvo priverstas keisti įprastinį gyvenimo ritmą, lankytis gydymosi įstaigose, kas neabejotinai neigiamai veikė nukentėjusiosios gyvenimo kokybę. Svarbu pažymėti ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad E. J. dėl sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis. Kartu akcentuotina, kad jau minėtoje teismų praktikoje nustačius panašaus ar netgi sudėtingesnio pobūdžio sužalojimus, nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala vertinama apie 3 000 eurų suma. Tai reiškia, kad nukentėjusiosios prašydama priteisti 15 000 eurų sumą neturtinei žalai, reikšmingai didesnė nei suformuota teismų praktikoje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nukentėjusioji tokio nukrypimo nepagrindė išskirtine situacija, itin sudėtingu ar sunkiu sužalojimu ar kitomis, neturtinės žalos nustatymui svarbiomis, aplinkybėmis. Pastebima, kad 3 000 eurų siekiantis neturtinės žalos dydis paprastai nustatomas kai nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.
Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji patirs ir papildomų nepatogumų dėl patirtos traumos, t. y. jai reiks šalinti medicinines plokšteles, randus, kas padidins patirtus dvasinius išgyvenimus. Todėl Civilinio atsakovo sumokėta suma, nors ir viršijanti teismų praktikoje nusistovėjusį maksimalų priteistinos sumos dydį, yra tinkama satisfakcija patirtiems išgyvenimams atlyginti. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio klausimui be nusikalstamos veikos pasekmių svarbios ir pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Todėl būtina atsižvelgti į tai, kad R. Š. nusikalstamą veiką padarė veikdama neatsargia kaltės forma, buvo neapsvaigusi, nebausta už KET pažeidimus, kad tiesiogiai pasekmių eismo įvykio nesiekė, o tai rodo, kad ši nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas, jo taikyme suformuota teismų praktika sudaro pagrindą pripažinti, kad Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai išmokėta suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati, atitinkanti proporcingumo ir protingumo reikalavimus. Atsižvelgiant į nustatytą , nukentėjusiosios E. J. civilinis ieškinys atmestinas.
Kartu bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad patyrus papildomas išlaidas gydantis traumas, nukentėjusioji ir ateityje, ieškinio senaties ribose, turės teisę pateikti pretenzijas draudimo kompanijai dėl papildomų išlaidų, susijusių su eismo įvykio metu patirtomis traumomis, atlyginimo.
Netenkinus nukentėjusios ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo 5 procentų dydžio metinės palūkanos nepriteistinos.
Dėl atstovavimo išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis apeliacinėje byloje Nr. 1A-679-873/2019). Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-499-891/2020).
Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Iš pateiktų sąskaitų už teisine paslaugas bei mokėjimo kvitų nustatyta, kad nukentėjusioji patyrė 800 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 2 punktą nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiosios atstovas advokatas parengė civilinį ieškinį, teikė papildomus dokumentus, dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose. Atsižvelgiama ir į tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti priteisiamas sumas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-452-988/2020), 400 eurų (Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-346-579/2020), 500 eurų (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71/2017), 800 eurų (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-531/2020), 750 eurų (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-45-654/2019), 1 500 eurų (Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-528-919/2020). Įvertinus nurodytas aplinkybes, nukentėjusios prašoma priteisti 800 eurų atstovavimo išlaidų suma pripažintina teisinga ir proporcinga, todėl priteistina iš R. Š..
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis,
n u s p r e n d ž i a :
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, R. Š., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo J. Š. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 2 (dviejų) metų laiduotojo J. Š. laidavimo terminą be užstato.
E. J. civilinį ieškinį atmesti
Priteisti iš R. Š. E. J. naudai 800 (aštuonis šimtus) eurų proceso (atstovavimo) išlaidoms atlyginti.
Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. Š. ir laiduotojui J. Š. kad:
· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėjas Mindaugas Povilanskas