Administracinė byla Nr. eAS-800-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02848-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. U. atskirąjį? skunda? dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. U. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas G. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos (toliau – ir atsakovas) 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (17.2)-AD5-15004 
(toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. liepos 12 d. prašymą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) tvarka.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2021 m. liepos 12 d. pateikė prašymą atlikti tyrimą dėl medžioklės tvarkos pažeidimų (toliau – ir Prašymas) pagal ANK 290 straipsnį. 2021 m. rugpjūčio
6 d. atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo informavo, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimai nebuvo nustatyti. Pareiškėjas su Sprendimu nesutiko, nes Sprendimas turėjo būti priimtas ANK tvarka, atsakovas vadovavosi ne tuo procesu, o ir Sprendimas neatitinka individualaus administracinio akto reikalavimų turiniu ir forma ir yra nemotyvuotas. Atsakovas Sprendime nurodė, kad pažeidimo fakto nepavyko konstatuoti remiantis administracinio tyrimo duomenimis, kas suoponuoja, jog duomenys buvo surinkti vadovaujantis administracinių nusižengimų teisenos tvarka, todėl sprendimas turėjo būti priimtas ANK tvarka.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko. Nurodė, kad Sprendimas laikytinas informacinio pobūdžio pranešimu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi nagrinėjamą bylą nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu informavo pareiškėją apie atliktą tyrimą pagal jo Prašymą, nurodydamas, kas atliko tyrimą dėl vykdomos medžioklės, kad buvo apklausti medžiotojai, paimti patikrinimui medžioklės lapai ir, įvertinus visus gautus duomenis, nepavyko nustatyti, kad pareiškėjo Pranešime minimi medžiotojai pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. 

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio ir nėra individualus administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto nustatytų arba suteikiamų pareiškėjui teisių ir pareigų, t. y. Sprendimas pareiškėjui jokių teisinių padarinių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba išspręsti klausimą iš esmės. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas atskirajame skunde išdėsto ginčui aktualias aplinkybes ir pažymi, kad atsakovas tyrimo veiksmus atliko vadovaudamasis ANK, todėl ir Sprendimas turėjo būti priimtas vadovaujantis ANK. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju turėjo būti priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Nepaisant to, Sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), tačiau Sprendimas net neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų. Teismas, priimdamas skundą ir nagrinėdamas bylą 2 mėn., pareiškėjui sudarė teisėtus lūkesčius dėl skundo išnagrinėjimo, tačiau dėl pareiškėjo argumentų nepasisakė. Šiuo atveju susidaro situacija, kad, jeigu atsakovui nepavyksta nustatyti pažeidimą padariusio asmens ir atsakovas pateikia informacinį pranešimą, jo nėra galimybės apskųsti.

Teismas, pareiškėjo teigimu, nepasisakė dėl to, kad Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties neaišku, koks turi būti dokumentas, kuriuo baigiamas administracinio nusižengimo tyrimas. Be to, teismas taip pat nevertino atlikto tyrimo pagrįstumo.

Atsakovas Sprendime nurodė, kad Sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Bendrosios kompetencijos teismams yra skundžiami nutarimai, priimti ANK 619 straipsnio tvarka, o nagrinėjamu atveju toks nutarimas nebuvo priimtas. Taigi, pareiškėjas tinkamai pasinaudojo apskundimo tvarka.

Be to, atsakovas nepriėmė vieno iš sprendimų, nurodytų ANK 619 straipsnyje, todėl Sprendimą, kaip konstatuojamojo pobūdžio aktą, priėmė viršydamas savo kompetenciją. Be to, teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atlikęs išsamų vertinimą, pagrįstai nutraukė bylą, o pareiškėjas atskirajame skunde nepateikia pagrįstų argumentų, kurie paneigtų teismo padarytas išvadas.

Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 14 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovui 2021 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą leisti susipažinti su atlikto tyrimo medžiaga, tačiau atsakovas 2021 m. rugpjūčio 31 d. šio prašymo netenkino. Šis sprendimas buvo apskųstas Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, tačiau nurodė, kad pareiškėjas siekia susipažinti su atlikto tyrimo medžiaga dėl galimai padarytų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų pagal ANK 290 straipsnį. Taigi, pareiškėjo įsitikinimu, jo teisės yra suvaržytos, kadangi atsakovas nepriėmė tinkamo akto – nutarimo, pagal ANK 619 straipsnį. Taigi, pareiškėjas neturi galimybės apskųsti tokio akto. Net jeigu pareiškėjas pateiktų skundą bendrosios kompetencijos teismui, šis pareikalautų pateikti skundžiamą nutarimą, priimtą ANK 619 straipsnio pagrindu, o pareiškėjui tektų įrodinėti, kad atsakovas priėmė neteisėtą sprendimą pagal ABTĮ.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria byla buvo nutraukta, kadangi ginčijamas Sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių padarinių, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) atsižvelgti į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ABTĮ
5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 12 d. pateikė Prašymą, kuriame, be kita ko, prašė pradėti tyrimą dėl neteisėtos medžioklės, tyrimą pavesti atlikti kitam padaliniui, siekiant teisingo ir nešališko tyrimo. Prašyme pareiškėjas išdėstė aplinkybes, dėl, jo manymu, neteisėtos kitų asmenų medžiokles. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjui atsakyta, kad pagal jo Prašymą buvo atliktas vykdytos medžioklės tyrimas, buvo paimti medžioklės lapai, atlikta medžiotojų apklausa, tačiau nustatyti, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. Pranešime minimi medžiotojai pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, nepavyko. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių padarinių, nes Sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė byla nutraukiama pagal ABTĮ 103 straipsnio
1 punktą tik tais atvejais, kai ginčijamas aktas apskritai negali būti administracinės bylos dalyku, o tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas tokiu nelaikytinas, pagrindo nutraukti bylą pagal ABTĮ
103 straipsnio 1 punktą nėra. Konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-473-442/2021). Todėl išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas nutraukti administracinę bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1328-520/2015). 

Tokia išvada, be kita ko, yra grindžiama ir tuo, kad administracinis teismas, užbaigdamas bylą nutartimi dėl bylos nutraukimo, t. y. procesiniu dokumentu, kuriuo nėra byla išnagrinėjama iš esmės, negali pasisakyti dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Nutraukiant bylą negali būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar materialiosios teisės normos nustato asmeniui besikreipiančiam į teismą su tam tikru reikalavimu teisinių pasekmių atsiradimą šiam asmeniui. Šis klausimas yra susijęs su materialiosiomis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, todėl gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant byloje sprendimą. Sprendžiant bylos nutraukimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą, nustatytos ABTĮ 103 straipsnyje
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-646/2013). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011;
2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020). 

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad skundžiamas Sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. neturi jokios įtakos jo materialinėms teisėms, turėtų būti nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, o ne bylą nutraukiant. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria administracinė byla buvo nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (nes nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai), t. y. užbaigdamas bylą nepriėmus sprendimo, pažeidė procesinės teisės normas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis naikintina, byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidų susidarymą pagrindžiančių įrodymų, todėl aptariamas pareiškėjo prašymas

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. U. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

        Rasa Ragulskytė-Markovienė