Civilinė
byla Nr. 2-676/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos:
110.1.;
110.2. (S)
LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Audronės
Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaduva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutarties, kuria
atmestas ieškovo prašymas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių
panaikinimo ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-79-260/2010 pagal ieškovo
uždarosios akcinės bendrovės „Bėgvirta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei
bendrovei „Kaduva“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys AB „Kauno tiltai“,
UAB DK „PZU Lietuva“, bei
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Bėgvirta“ kreipėsi į
teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Kaduva“ 430 692 Lt skolos, 6
proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, be to, ieškovas prašė
taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kauno apygardos teismas 2007 m.
balandžio 17 d. nutartimi areštavo atsakovo UAB „Kaduva“ 430 692 Lt vertės
neįkeistą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant pakankamai,
pinigines lėšas.
Kauno apygardos teismas 2007 m. liepos
13 d. nutartimi pakeitė atsakovui pritaikytas laikinąsias priemones,
panaikindamas atsakovo UAB „Kaduva“ kilnojamojo turto areštą, tačiau palikdamas
nekilnojamojo turto, nurodyto antstolio turto apraše, areštą.
Kauno apygardos teismas 2008 m.
gruodžio 8 d. nutartimi ieškovo UAB „Bėgvirta“ papildomo reikalavimo dėl
45 785 Lt skolos priteisimo užtikrinimui areštavo atsakovo UAB „Kaduva“ 45 785
Lt vertės neįkeistą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant
pakankamai, pinigines lėšas.
Atsakovas UAB „Kaduva“ pateikė
pirmosios instancijos teismui prašymą dėl pritaikytų
laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir atsakovo nuostolių, galimų dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad minėtos
teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neteisėtos ir
nepagrįstos, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ir lygiateisiškumą. Dėl
nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patiria
nuostolius, negali tinkamai pasiruošti ir dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.
Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą. Jeigu
teismas atsisakytų naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones,
atsakovas prašė įpareigoti ieškovą pateikti atsakovo nuostolių, galinčių
atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir
įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 1 000 000 Lt arba pateikti banko
garantiją. Nurodė, kad nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutu siekiama, jog šalis,
prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepiktnaudžiautų jai
suteiktomis procesinėmis teisėmis.
Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi atmetė
atsakovo UAB „Kaduva“ prašymą dėl pritaikytų
laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir atsakovo nuostolių, galimų dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad
atsakovo prašymas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones yra
nepagrįstas, kadangi Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 17 d. ir 2008 m. gruodžio 8
d. nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2009 m. birželio 23
d. nutartis, kuria atmestas atsakovo prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos
priemones, yra įsiteisėjusios, Lietuvos apeliacinis teismas nepanaikino šių
nutarčių pagal atsakovo atskiruosius skundus. Teismas, atmesdamas atsakovo
prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
atlyginimo užtikrinimo, nurodė, kad atsakovas nepateikė nuostolių pobūdį ir preliminarų
dydį pagrindžiančių įrodymų. Pažymėjo, kad UADBB „Noxale“ 2009 m. birželio 5
d. raštas, kuriame nurodoma, kad negali būti išduoti atsakovui laidavimo raštai
dėl atsakovo turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrindžia
atsakovo galimų nuostolių pobūdžio ir preliminaraus dydžio.
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Kaduva“
prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010
m. sausio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš
esmės – panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 17 d., 2007 m.
liepos 13 d. ir 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias
apsaugos priemones, o, teismui nepanaikinus pritaikytų laikinųjų apsaugos
priemonių, įpareigoti ieškovą UAB „Bėgvirta“
pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įmokėti į teismo depozitinę
sąskaitą 1 000 000 Lt arba pateikti banko garantiją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, nepanaikindamas pritaikytų
laikinųjų apsaugos priemonių, nepaisė atsakovo, atsakovo darbuotojų, kitų, su
atsakovu susijusių, asmenų interesų. Atsakovas dėl nepagrįstai pritaikytų
laikinųjų apsaugos priemonių patiria nuostolius, negali tinkamai pasiruošti ir
dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos
priemonės atsakovui sukelia neigiamų pasekmių, pažeidžiamas ne tik atsakovo,
bet ir viešasis interesas. Teismas turėjo įvertinti, ar tolimesnis laikinųjų
apsaugos priemonių taikymas nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų, viešojo
intereso, ar šių priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems
tikslams, teisės pažeidimui, ar nepažeis ekonomiškumo principo.
2. Teismas nepagrįstai atsisakė
tenkinti atsakovo prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, remdamasis tuo, kad atsakovas nepateikė
nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį pagrindžiančių įrodymų. Tokie įrodymai
teismui buvo pateikti, tačiau teismas nepagrįstai nepripažino jų tinkamais
nuostolių pobūdžiui ir dydžiui nustatyti. Pagal teismų praktiką, pakanka pateikti
įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti
nuostolių konkretaus dydžio. Nuostolių atlyginimo dydį teismas turi nustatyti,
atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę. Teismas, pritaikydamas
laikinąsias apsaugos priemones, nepareikalavo ir netyrė duomenų apie ieškovo
turtinę padėtį, taigi nesurinko pakankamų įrodymų, patvirtinančių ieškovo gerą
finansinę padėtį. Gera ieškovo finansinė padėtis rodytų, kad jis gali pateikti
atsakovo būsimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą.
Ieškovas UAB „Bėgvirta“ nepateikė atsiliepimo
į atskirąjį skundą.
Atskirasis
skundas netenkintinas.
Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių
panaikinimo
Pagal CPK 150
straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų
prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi. Teisėjų
kolegija pažymi, kad ši teisės norma skirta tiems atvejams, kai dėl bylos
nagrinėjimo metu pasikeitusių aplinkybių iškilo būtinybė panaikinti pritaikytas
laikinąsias apsaugos priemones. Todėl atsakovas, pateikdamas teismui prašymą
dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi pateikti ir
įrodymus, patvirtinančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo
išnykimą.
Atsakovas UAB
„Kaduva“ prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones grindžia
ne pasikeitusiomis aplinkybėmis, o tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos
teismas jas pritaikė neteisėtai ir nepagrįstai, neatsižvelgęs į suformuotą
teismų praktiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, nesutikdamas su teismo
nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nagrinėjamoje byloje pasinaudojo
teise paduoti atskirąjį skundą dėl visų pirmosios instancijos teismo priimtų
nutarčių, kuriomis buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 148
str. 5 d.), tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nepatenkino šių skundų.
Teisėjų
kolegijos nuomone, kadangi atsakovas pirmosios instancijos teismui nenurodė pasikeitusių
aplinkybių ir įrodymų, paneigiančių būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę,
pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl
pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 178, 150 str., 329,
338 str.).
Dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo
Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias
apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo
pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko
garantija. CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis
plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti
atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus
nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos.
Paprastai
teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos
duomenis yra prognozuojamos objektyvios prielaidos, kad nuostoliai tikrai gali
atsirasti, o atsakovo galimų patirti nuostolių atlyginimas gali būti
apsunkintas (realiai prognozuojami dideli nuostoliai, ieškovas yra finansiškai
nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius
(Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m.
gruodžio 13 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 2-761/2007;
2006 m. spalio 3 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 2-526/2006).
Apeliantas
pagrįstai nurodo, kad teismui nebūtina turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio
nuostoliai ateityje neišvengiamai atsiras, tačiau tai nereiškia, kad asmuo,
prašantis nuostolių atlyginimo užtikrinimo, neturi pateikti nuostolių
atsiradimo tikimybės pagrindimo ir pagrįsto, preliminaraus jų paskaičiavimo.
Neturi pagrindo
apelianto argumentas, kad jis buvo pateikęs nuostolių pobūdį ir preliminarų
dydį pagrindžiančius įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas nepripažino
jų tinkamais įrodymais. Visų pirma, apeliantas nei prašyme dėl nuostolių
atlyginimo užtikrinimo, nei atskirajame skunde nenurodė konkrečių įrodymų,
kurie, apelianto nuomone, pagrindžia nuostolių pobūdį ir dydį. Antra, pirmosios
instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad UADBB „Noxale“ 2009 m. birželio 5 d. raštas,
kuriame nurodoma, kad negali būti išduoti atsakovui laidavimo raštai dėl
atsakovo turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrindžia atsakovo
galimų nuostolių pobūdžio ir preliminaraus dydžio. Bylos duomenimis, apeliantas
neįrodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ateityje patirs
nuostolių (CPK 178 str.). tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės
instancijos teismui (CPK 314, 338 str.).
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad, atsakovui neįrodžius nuostolių dėl ieškovo
iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo galimybės ir ieškovo
finansinio nepajėgumo atlyginti atsakovo nurodomų nuostolių, neturi pagrindo
apelianto argumentai dėl jų užtikrinimo (CPK 178 str., 147 str. 1 d.).
Dėl
pirmiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti
ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra pagrįsta
ir teisėta (CPK 338
str., 329 str. 1 d.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337
straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartį.
Teisėjai Alė
Bukavinienė
Konstantinas
Gurinas
Audronė Jarackaitė