Civilinė byla Nr. 2S - 197 - 252- 2012
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06494-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
119.12; 128.16.1; 121.14; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Š. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-197-452/2012 pagal pareiškėjų Š. V. ir J. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir
n u s t a t ė:
ieškovas Š. V. ieškiniu ir atsakovė J. V. priešieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, atitinkamai dėl atsakovės J. V. kaltės ir dėl ieškovo Š. V. kaltės. Prašė padalinti santuokoje įgytą turtą ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus (b. l. 2-5, 50-56).
2011-12-21 teismo posėdžio metu šalys pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (b. l. 85-89, 93-94). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-12-21 nutartimi šalių ieškinį ir priešieškinį paliko nenagrinėtus. Civilinę bylą pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-12-22 nutartimi civilinę bylą sustabdė, motyvuodamas tuo, kad šalių pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis prieštarauja kreditorių interesams (b. l. 100).
Teismas 2012-01-18 nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi 2012-01-16 pareiškėjai pateikė teismui naują santuokos nutraukimo sutartį (b. l. 102-106, 109).
2012-01-31 pareiškimu pareiškėjas Š. V. prašė netvirtinti santuokos pasekmių sutarties, nes jis santuoką nutraukti bendru sutikimu sutiko tinkamai neįvertinęs visų jos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties aspektų, ją pasirašė skubotai.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjų Š. V. ir J. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliko nenagrinėtu. Teismas konstatavo, kad, pareiškėjui nesutinkant su santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 12 p.). Teismas pareiškėjams išaiškino, kad jie turi teisę kreiptis dėl ištuokos bendra ginčo teisenos tvarka.
Atskiruoju skundu pareiškėjas Š. V. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-02 nutartį pakeisti, nustatant, kad toliau byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka pagal Š. V. ieškinį ir J. V. priešieškinį. Nurodo, kad teismas nenurodė konkretaus pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindo. Neatsižvelgė į tai, kad byla buvo pradėta pagal ieškovo ieškinį, o atsakovė taip pat buvo pareiškusi priešieškinį. Tik vėliau, bylos nagrinėjimo metu, šalys sudarė ir pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Š. V. pakeitus savo nuomonę dėl šios sutarties, teismas privalėjo jos netvirtinti, tačiau tęsti bylos nagrinėjimą pagal byloje jau anksčiau pareikštus ieškinį ir priešieškinį. Teismas nenurodė konkretaus pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindo, vadovavosi tik plačiai naudojama teismų praktika dėl tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo, nors CPK tiesiogiai nenumato galimybės iš ginčo teisenos santuokos nutraukimo byloje pereiti į ypatingąją teiseną. Mano, kad toks ginčo sprendimas atitinka taikos sutarties sudarymą ir teismas, šalims nepasirašius taikos sutarties privalėjo bylą nagrinėti toliau. Nors teismas skundžiamoje nutartyje šalims išaiškino teisę kreiptis dėl ištuokos ginčo teisenos tvarka, tačiau tokia teismo pozicija neatitinka proceso koncentracijos principo (CPK 7 str. 1 d.). Byloje jau esant suformuluotiems konkretiems tiek ieškovo, tiek ir atsakovės reikalavimams, teismui jau priėmus nagrinėti ieškinį ir priešieškinį kaip atitinkančius įstatymo reikalavimus, nėra jokio pagrindo siūlyti šalims šiuos reikalavimus reikšti pakartotinai kitoje byloje.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja J. V. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas, teismui pateikdamas pareiškimą netvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, turėjo suformuluoti atitinkamus reikalavimus, prašymus dėl tolimesnės bylos eigos, o ne vienašališkai reikšti savo neaiškius įvairius pageidavimus, nenurodydamas jų sprendimų ir savo norų.
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-02 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su ginčo išsprendimu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.
Pagal CK 3.51 str. 2 d., santuoka bendru sutuoktinių susitarimu nutraukiama supaprastinta, t. y. ypatingąja teisena (CPK 538-541 str.). Santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių susitarimu bylos nagrinėjamos ypatingąja teisena, nes nėra sutuoktinių tarpusavio ginčo, o teismo funkcija pasireiškia patikrinimu, ar tikrai santuoka iširo ir sutuoktinių neįmanoma sutaikyti, ar sutuoktinių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių ir teisėtų interesų.
Nuo 2001-07-01 įsigaliojus naujajam CK , trečioje jo knygoje sprendžiant šeimos teisinius klausimus, atsirado naujas pagrindas nutraukti santuoką tarp sutuoktinių ne ginčo tvarka, nes nebeliko santuokos nutraukimo galimybės civilinės metrikacijos skyriuje. Nuo 2003-01-01 pradėjęs galioti CPK atskiru skyriumi reglamentuoja santuokos nutraukimą bendru sutuoktinių sutarimu. CPK normos nedraudžia teismui, atsižvelgus į proceso koncentraciją, ekonomiškumą ( CPK 7 str. ), bei į bendruosius teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ( CPK 3 str. 1 d. ) santuokos nutraukimo bylose, kurios sprendžiamos ginčo teisena, bandyti sutaikyti šalis, leisti joms sudaryti taikos sutartį vienu ar kitu klausimu ir suteikti galimybę santuoką ir turto padalinimo klausimus, vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymą išspręsti bendru sutarimu, nenutraukiant bylos, o pereinant į ypatingąją teiseną, t.y. pateikiant prašymą ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Šia įstatymo suteikta teise šioje byloje ir pasinaudojo abi šalys. Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuodamas teismų praktiką vadovaujasi būtent aukščiau nurodytais principais ir santuokos nutraukimo bylos nagrinėjamos būtent tokia suformuota teismų praktika, kuri neprieštarauja CPK normoms. Be to. CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, o ne atskirai viena nuo kitos. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas pažeidė CPK normas ir nepagrįstai vadovavosi tik suformuota teismų praktika.
Apeliantas teigia, kad savo esme perėjimas iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną atitinka taikos sutarties sudarymą ir patvirtinimą kitokių kategorijų ginčo teisenos bylose ir teismas, šalims nesutikus pasirašyti taikos sutarties bylą toliau nagrinėja ginčo teisena, užuot palikęs juos nenagrinėtus. Su tokia apelianto pozicija negalima sutikti. Sprendžiant santuokos nutraukimą ginčo teisenoje taip pat galimas taikos sutarties sudarymas, tačiau tokiu atveju byla ir baigiama nagrinėti ginčo teisena. Įstatymų leidėjas šios kategorijos bylose numatė kitokią galimybę sutuoktiniams išspręsti ginčą, susitarus visais ginčijamais klausimais, sudarius santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios sąlygas bet kada, pasikeitus aplinkybėms, šalys galėtų pakeisti. Tuo tarpu, sudarius taikos sutartį, iš naujo kreiptis į teismą tais pačiais pagrindais ir dėl to paties dalyko įstatymas nebeleidžia. Be to, taikos sutarties institutas numatytas tik ginčo teisenos bylose, taikos sutartis ypatingosios teisenos bylose nesudaroma. Todėl santuokos nutraukimas pereinant iš ginčo teisenos į ypatingąją nei savo esme, nei atsiradusiomis pasekmėmis neatitinka taikos sutarties sudarymo instituto.
Teismas konstatuoja, kad nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas turėjo išspręsti ginčą iš esmės, apeliantui nebesutikus nutraukti santuoką bendru sutarimu, nes tiek jo ieškinys, tiek atsakovės priešieškinys buvo priimti. Šalims padavus teismui prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu ir pateikus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį 2011- 12-21 teismo posėdyje, teismas priėmė nutartį, kuria ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį paliko nenagrinėtais. Nutartis priimta rašytinė, nurodyta jos apskundimo tvarka. Šalys tos nutarties neskundė, todėl bylos išnagrinėjimas ginčo teisenoje baigėsi minimos nutarties priėmimu. Apeliantui nebesutinkant santuoką nutraukti pagal jo ir atsakovės pateiktą prašymą, teismas neturėjo teisės ir įstatyminio pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimo ginčo teisenoje, nes ji buvo baigta 2011-12-21 priėmus nutartį, išsprendus žyminio mokesčio grąžinimo klausimą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2012-02-02 nutartimi pareiškėjų Š. V. ir J. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliko nenagrinėtą, vadovaudamasis CPK 296 str. 1 d. 12 p. – kitais CPK ir CK numatytais atvejais. Šiuo konkrečiu atveju, tai ir yra kitas atvejis, kurį leidžia CPK ir CK normos. Teismas pareiškėjams išaiškino, kad jie dėl santuokos nutraukimo turi teisę kreiptis bendra ginčo teisenos tvarka.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė, todėl nutartis paliktina galioti (CPK 320, 338 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė