Civilinė byla Nr. e2-542-854/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10746-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.4.2.13; 2.45; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė,

sekretoriaujant Vitai Grušienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Mano turtas“ atstovui advokatui Sauliui Avižai,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Renatai Abromavičiūtei,

atsakovų UAB „Transmedos projektai“, J. Č., R. Č., W. A. K., M. P. K., L. P., UAB „BC12“, trečiojo asmens UAB „Sumanus valdymas“ atstovai advokatui Jovitui Elzbergui  ir advokato padėjėjui Donatui Lapinskui,

atsakovei E. K.,

atsakovei R. T. ir jos atstovei advokatei Vidai Kisielienei,

atsakovų Roko P. A. ir K. A. atstovui advokatui Arturui Kalyčiui,

trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Simonai Puidokienei,

trečiojo asmens UAB „Planas B“ atstovui A. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Mano turtas“ ieškinį atsakovams UAB „Transmedos projektai“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Lumija“, K. B., UAB „Iluma“, A. I., UAB „Investicinis turtas“, V. K. V. A., E. A., M. P. K., UAB „Vento Nuovo“, UAB „EEB“, UAB „Vilniaus rentinys“, J. M., A. M., E. K., R. M., A. K., K. K., L. S., J. Č., R. Č., V. Š., V. L., I. P. – L., G. Ž., V. Ž., R. B., J. B., W. A. K., T. V., L. V., E. Z., V. Ū., V. A., R. Š., S. G., I. R., R. J. R., D. S., E. S., R. A., R. P. A., K. A., T. L., R. L., E. K., V. K., L. J., V. M., L. Š., A. Š., L. P., E. P., D. Ž., D. Ž., J. H., K. P., E. P., E. J., D. J., I. B., D. D.-P., G. P., R. Č., I. Č., UAB „Ictus LT“, R. B., R. B., R. T., A. G., M. G., UAB „Švarus kiemas“, D. R., D. B., D. J., E. C., A. C., UAB „Šviesos spektras“, UAB „BC12“ dėl statybos užbaigimo akto ir statinio teisinės registracijos panaikinimo, statybos pripažinimo neteisėta bei statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Conresta“, UAB „Pro-Hausas“, UAB „Planas B“, ADB „Gjensidige“, AB „Lietuvos draudimas“, Ergo Insurance, SE, AB „Swedbank“, AB „SEB“ bankas, KB „Kauno kredito unija“, KU „Mano unija“, AB „Luminor Bank“, Danske Bank AS, veikiantis per filialą Lietuvoje, UAB „Sumanus valdymas“, BTA Baltic Insurance Company AS, veikiantis per filialą Lietuvoje, išvadą teikianti institucija Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo: 1) panaikinti 2018 m. kovo 8 d. statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-100-180303-00104; panaikinti pastato – daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-2008-3605, pažymėjimas plane 17A6/b teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre; 2) įpareigoti atsakovus, konkrečiai - pastato statytoją ir bendrasavininkius, t.y. UAB „Transmedos projektai“, UAB „Lumija“, K. B., UAB „Iluma“, A. I., UAB „Investicinis turtas“, V. K. V. A., E. A., M. P. K., UAB „VENTO NUOVO“, UAB „EEB“, UAB „VILNIAUS RENTINYS“, J. M., A. M., E. K., R. M., A. K., K. K., L. S., J. Č., R. Č., V. Š., V. L., I. P.-L., G. Ž., V. Ž., R. B., J. B., W. A. K., T. V., L. V., E. Z., V. Ū., V. A., R. Š., S. G., I. R., R. J. R., D. S., E. S., R. A., R. P. A., K. A., T. L., R. L., E. K., V. K., L. J., V. M., L. Š., A. Š., L. P., E. P., D. Ž., D. Ž., J. H., K. P., E. P., E. J., D. J., I. B., D. D., G. P., R. Č., I. Č., „Ictus LT“, UAB, R. B., R. B., R. T., A. G., M. G., UAB „Švarus Kiemas“, D. R., D. B., D. J., E. C., A. C., UAB „ŠVIESOS SPEKTRAS“, UAB „Alseka“, UAB „BC12“, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pagal parengtą projektinę dokumentaciją ir jos pagrindu gautą naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ir/ar pertvarkyti atsakovo UAB „Transmedos projektai“ (juridinio asmens kodas 304057973) valdomoje 3328/10035 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) dalyje ir už jos ribų pastatytą daugiabutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 17A6/b taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; įpareigoti juos per 6 mėnesius savo lėšomis nugriauti atsakovo UAB „Transmedos projektai“ (juridinio asmens kodas 304057973) valdomoje 3328/10035 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) dalyje ir už jos ribų pastatytą daugiabutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 17A6/b, ir sutvarkyti statybvietę, jei per nustatytą terminą neatliks 4.1 punkte nurodytų veiksmų; atsakovams savo lėšomis nepašalinus statybos padarinių, t.y. nenugriovus daugiabučio gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 17A6/b, ir nesutvarkius statybvietės, skirti bendrai atsakovams 50 Eur baudą už kiekvieną delsimo įvykdyti teismo sprendimą dieną, sumokant baudą ieškovei į jos atsiskaitomąją sąskaitą, ir suteikti teisę ieškovei nugriauti savavališkai pastatytus statinius atsakovų lėšomis, jeigu atsakovai ilgiau kaip 1 mėnesį delsia įvykdyti įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius; 3) priteisti ieškovei iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo esanti gretimo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkė, besikreipianti į teismą pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalį, nes kaimyniniame sklype pastatas pastatytas nukrypstant nuo statybą leidžiančio dokumento bei detaliojo plano sprendinių, pastatytas didesnio ploto, aukštesnis pastatas, o taip yra pažeidžiamos jos teisės, tame tarpe pablogėja ieškovei priklausančio pastato, esančio gretimame sklype (duomenys neskelbtini), apžvelgiamumas, padidėja transporto srautai, sklype bus didesnis žmonių kiekis, didesnis triukšmas, didesnis užterštumas ir pan.

3. Ieškinys grindžiamas tuo, kad:

3.1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) 2017 m. spalio 31 d. potvarkiu Nr. P1-87 anksčiau išduotas statybos užbaigimo aktas Nr. ACC-100-171011-00356 buvo panaikintas, tačiau nepaisant to, kad pažeidimai, dėl kurių ankstesnis statybos užbaigimo aktas panaikintas, iki šiol nepašalinti, Statybos inspekcija surašė 2018 m. kovo 8 d. statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-100-180303-00104, kuris ginčijamas šioje byloje. 

3.2. Atsakovė UAB „Transmedos projektai“ (toliau – statytojas) statybos laikotarpiu į ieškovės sklypą įleido laikinus inkarus, kuriems palikti ieškovė atsakovei sutikimo nedavė ir kurie nepašalinti iki šiol, nepaisant to, kad Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, priimdamas privalomą nurodymą, nurodė juos pašalinti.

3.3. Dalis statinio žemės sklype (duomenys neskelbtini) konstrukcijų – atraminės sienutės, dalis 0,29 ir 0,36 cm patenka į UAB „Mano turtas“ žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Siekiant tai nuslėpti atraminės sienutės viršutinė dalis susiaurinta, nupjaunant iki 50 cm viršutinio jos gylio, likusią konstrukciją paslepiant žemėmis. Ieškovės ne kartą informavo Statybos inspekciją apie šį pažeidimą ir prašė imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, tame tarpe neišduoti ginčijamo 2018 m. kovo 8 d. statybos užbaigimo akto, tačiau nepaisant to, ginčijamas aktas buvo išduotas.

3.4. Dalis statinio konstrukcijų pastatyta nesilaikant minimalaus 3 metrų atstumo iki UAB „Mano turtas“ priklausančio Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, t.y. nesilaikant Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 patvirtinto statybos techniniame reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, priede Nr. 3 ir Aplinkos ministro 2003m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192 punkte įtvirtinto reikalavimo, o taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 1-1488 patvirtintų teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano sprendinių. 3 metrų iki ieškovės sklypo nėra matuojant ne tik nuo minėtos atraminės sienutės, kuri ieškovo teigimu yra neatskiriama pastato dalis, bet ir nuo siurblinės bei šilumos punkto. Nustatyto atstumo nesilaikyta ne tik nuo ieškovės, bet ir nuo valstybinės žemės sklypo ribos. Pastato darbo projekto brėžiniu 2016.01-AS-DP_03, pagal kurį vykdytos statybos, pažeista detaliuoju planu nustatyta gyvenamosios-komercinės teritorijos reglamentų galiojimo riba. Detaliuoju planu nustatyta komercinė teritorija, vykdant statybas, yra sumažinta, praplečiant gyvenamosios-komercinės teritorijos reglamento ribas, kas reiškia, kad kartu pakeistas ir užstatymo tankumas ir intensyvumas. Statybos techniniais dokumentais ir faktinėmis statybomis pakeitus reglamento galiojimo ribą, išsiplėtė ir gyvenamoji-komercinė teritorija.

3.5. Pagal projektą, pagal kurį išduotas statybas leidžiantis dokumentas, pastato aukštis yra 18,20 m, aukštų skaičius: 5/4 + 2 požeminiai aukštai. Faktiškai pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo aukštis yra 20,3 m, o aukštų skaičius: 6 + 2 požeminiai aukštai. Nukrypta nuo statybą leidžiančiame dokumente nurodytų rodiklių, t.y.: butų skaičius 14 (70-56) didesnis nei statybą leidžiančiame dokumente; bendrasis plotas yra 2 819,67 (11 733,93-8 914,26) m2 didesnis nei statybą leidžiančiame dokumente; tūris yra 13 298 (50 570-37 272) m3 didesnis nei statybą leidžiančiame dokumente.

3.6. (duomenys neskelbtini), pastato statybos yra įvykdytos, nesilaikant minimalaus 15 m atstumo, nustatyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte, nuo įvažiavimo į parkingą vartų iki gyvenamojo namo langų.

3.7. Ieškinio reikalavimuose nurodytų pasekmių ieškovė siekia vadovaudamasis CK 4.103 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas privalo išspręsti neteisėtos statybos padarinių pašalinimo klausimą. Griauti prašo tik tuo atveju, jei atsakovai būtų pasyvūs ir nesiimtų veiksmų pažeidimams pašalinti. Tam ieškovės nuomone pakankamas terminas yra 6 mėnesiai, vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi,

4. Atsakovė UAB „Transmedos projektai“ nesutikimą su pareikštu ieškiniu grindžia šiais argumentais:

4.1. UAB „TRANSMEDA“ 2009-10-19 gavo statybos leidimą administracinio pastato ir daugiabučio gyvenamojo namo statyboms. 2015-10-07 statybos leidimas anksčiau nurodytų statinių statybai buvo perrašytas UAB „Transmedos projektai“ vardu bei patikslintas, nurodant, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), taip pat leidžiama statyti patikslintame statybos leidime nurodytus inžinerinius tinklus. Statybos leidimo ieškovė nėra nuginčijusi ir neginčija šioje byloje. Projektuojant pastatą 2009-08-28 buvo atlikta jo techninio projekto ekspertizė, kuri patvirtina, kad pastato projektas atitiko galiojusius teisės aktų reikalavimus. 2016-12-30 ir 2017-06-05 atsakovė gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymas dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos be nukrypimų. Pastatas yra pastatytas lygiai toks, koks suprojektuotas, kadastrinės bylos duomenys visiškai atitinka techninio projekto A laidos sprendinius. Atsakovei išduotas leidimas apima ir gyvenamojo, ir administracinio pastato statybą, tačiau pirmuoju statybų etapu yra statomas tik daugiabutis gyvenamasis namas, pastatyta tik dalis komercinio pastatato – dalis požeminių parkingų, kurių statyba vėliau objektyviai nebebūtų įmanoma. Be to, ieškovė neginčija nei techninio projekto (kuris buvo ir yra vienas, rengta tik jo 0 laida ir, iškilus poreikiui – A laida, kas yra leidžiama, ja esminiai sprendiniai nebuvo keisti), nei kadastrinių matavimų byloje užfiksuotų duomenų.

4.2. Žemės sklypo detalusis planas buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-01-24 sprendimu Nr. 1-1488 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano tvirtinimo“, o leidimo techninio projekto rengimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. buvo numatyta, kad teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai (kiti nei žemės sklypo naudojimo būdas ar pobūdis, leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas bei intensyvumas) gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria. Rengiant techninį projektą buvo pakeistas detalusis planas, nurodant požeminio užstatymo galimybę pietinėje žemės sklypo dalyje, besiribojančioje su ieškovei priklausančiu žemės sklypu. 2008-02-20 raštu Nr. A51-4149(3.6-PD-4) Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių užstatymo teritorijos ribų pakeitimo Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, kad neprieštarauja, jog rengiant statybos techninį projektą būtų pakeistos leidžiamos užstatyti teritorijos ribos, nustatytos detaliuoju planu. Dėl tokio detaliojo plano pakeitimo nepakito nei žemės sklypo naudojimo būdas ar pobūdis, nei leistinas pastatų aukštis, nei užstatymo tankumas bei intensyvumas.

4.3. 2017-08-24 Statybos inspekcija privalomuoju nurodymu įpareigojo pašalinti inkarus, esančius gretimuose sklypuose, kurie buvo naudoti įrengiant pastato požeminės dalies atramines sienas. Atsakovė gavo visų kaimyninių sklypų valdytojų sutikimus juos palikti, išskyrus ieškovės, į kurios sklypą įleisti laikinieji inkarai buvo sumontuoti šalia pastato esančioje atraminėje sienutėje. Atsakovė į ieškovės sklypą įleistus inkarus pašalino. Inkarų pašalinimas nėra susijęs su ginčijamo pastato statybos atitikimu teisės aktų reikalavimams ir jo statybos užbaigimo akto galiojimu. Jeigu ieškovė įrodytų, kad inkarai vis dar nepašalinti, ji galėtų dėl to kelti savarankišką reikalavimą, tačiau šioje byloje ji to nedaro.

4.4. Atraminė siena nėra atsakovės pastatyto pastato dalis. Už atraminės sienutės, kaip savarankiškai funkcionuojančio ir pastatyto atskirai nuo gyvenamojo namo statinio, statybą žemės sklype neturint statybą leidžiančio dokumento, Statybos inspekcija atsakovei 2017-11-14 surašė savavališkos statybos aktą, kitą tos pačios dienos savavališkos statybos aktą Statybos inspekcija surašė už tvoros, kaip savarankiškai funkcionuojančio ir pastatyto atskirai nuo gyvenamojo namo statinio, statybą žemės sklype neturint statybą leidžiančio dokumento. 2017-11-20 privalomaisiais nurodymais Statybos inspekcija įpareigojo atsakovę iki 2018-05-20 pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti tvorą ir atraminę sienutę bei sutvarkyti statybvietę. Šiuo metu atsakovė yra gavusi statybos leidimą atraminei sienutei. Ne atsakovės pastatyta atraminė sienutė, bet ieškovės tvora patenka į atsakovės žemės sklypo ribas. Tokios ieškovės tvoros statybos taip pat nebuvo suderintos su atsakove ir ji nėra suteikusi ieškovei leidimo statyti statinių jos valdomo žemės sklypo teritorijoje.

4.5. Statybos metu galiojusiuose statybos techniniuose reglamentuose nėra reikalavimo daugiabučiam gyvenamajam namui projektuoti, jį atitraukiant nuo kaimyninio sklypo ribos tris metrus, toks reikalavimas įsigaliojo Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193 p. redakcijoje tik 2014-11-18, t.y. jau po to, kai 2009 metais buvo išduotas statybos leidimas. Minėtame statybos techniniame reglamente greta esančių pastatų insoliacija yra pagrindinis reikalavimas, į kurį būtina atsižvelgti projektuojant tokį pastatą (192, 193 p.). Atsakovės pastatytas pastatas yra šiaurinėje ieškovės sklypo pusėje, todėl saulės šviesos ieškovės administraciniam pastatui negali užstoti. Be to, pastato pirmojo aukšto siena yra nutolusi nuo ieškovės sklypo 10,90 metrų. Ieškovė be jokio pagrindo atstumą skaičiuoja nuo sienos, esančios žemiau nei jos sklypas. Požeminė pastato dalis (siurblinės ir gaisrinio rezervuaro patalpa) yra nutolusi nuo ieškovo sklypo 2,62 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ 7 priedo 4 p. nurodyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Tai reiškia, kad požeminėje dalyje pastačius ginčo siurblinės ir gaisrinio rezervuaro pastato dalį, nebuvo pažeistas normatyvinis atstumas, kadangi aptariama patalpa yra po žeme ir nėra iškilusi ieškovės sklypo atžvilgiu.

4.6. Atsakovės pastatytas pastatas yra šiaurinėje ieškovės sklypo pusėje, todėl insoliacijos klausimas nekyla. Apžvelgiamumo sąvokos nėra jokiame teisės akte. Pastato aukštis nėra didesnis nei leistinas. Remiantis techninio projekto laida A, aukštų skaičius - 5/4 + 3 požeminiai aukštai, pastato aukštis iki aukščiausio taško - 18,70 m. Ieškovas nenurodė, kad atitinkamos faktiškai pastatytos pastato dalys būtų kuo nors pažeidžiančios techninio projekto sprendinius. Ginčo pastato komercinės patalpos skvero pusėje yra vizualiai atrodančios kaip pirmasis aukštas, tačiau jos rytinėje dalyje yra po žeme, kas pagal 2015 metais galiojusias teisės aktų nuostatas yra priskiriama požeminei pastato daliai. Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 67.2 p. (galiojusi redakcija iki 2019-01-07) požeminės pastato dalys yra rūsys ir pusrūsis (cokolis). Vertinant tai, kad pastato komercinės patalpos yra požeminėje pastato dalyje, laikytina, kad ieškovė netinkamai matuoja pastato aukštį nuo požeminės dalies grindų. Toks matavimo principas prieštarauja tų pačių Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymo Nr. 522 patvirtintų taisyklių 85 p. kur pastato aukštis - aukštis, matuojamas metrais nuo pastato ar jo dalies statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato ar jo dalies stogo kraigo ar pastato ar jo dalies konstrukcijos aukščiausio taško.

4.7. Atsakovės pastatytas pastatas niekaip nepažeidžia ieškovės teisių, jokių konkrečių savo teisių pažeidimų fakto ieškovė neįrodo, tuo tarpu ji nėra subjektu galinčiu ginti viešąjį interesą.

4.8. Ieškovė nepaaiškina, ar ji atsakovės pastatyto pastato statybą laiko savavališka, ar neteisėta. Ji prašo pastatą išregistruoti, tačiau tuo pačiu siekia savavališkos statybos padarinių. Ieškovė nėra Statybos inspekcija, ji negali nei baudų sau reikalauti, nei pati griauti atsakovės pastatyto pastato. Be to, jos prašomos taikyti pasekmės yra neproporcingos.

5. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos taip pat su ieškiniu nesutiko visiškai. Nesutikimą grindė šiais argumentais:

5.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009-10-19 išdavė statytojui UAB „Transmeda“ statybos leidimą Nr. NS/1018/09-0985, kuriuo leido žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), statyti administracinį pastatą ir daugiabutį gyvenamąjį namą pagal UAB „Planas B“ 2009 metais parengtą statinio projektą „Administracinis pastatas (8.2), daugiabutis gyvenamas namas (7.3) J(duomenys neskelbtini), senamiesčio apsaugos zona 3A, ypatingas statinys/ nauja statyba“ Nr. 2008.01-AS-TP. Statytojas, užbaigęs gyvenamojo namo statybą (I etapo statybos darbus), pasinaudodamas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema IS „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“), 2017-09-21 pateikė prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą. Nuolatinė statybos užbaigimo komisija 2017-10-11 Statybos užbaigimo aktu Nr. ACCA-100-171011-00356 pripažino, jog žemės sklype pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas ir inžineriniai tinklai atitinka esminius projekto sprendinius, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, versija Nr. 2. 2017-10-31 buvo priimtas Statybos inspekcijos viršininko pavaduotojo potvarkis dėl minėto statybos užbaigimo akto panaikinimo, atsižvelgiant į tai, jog duomenų, kad statytojui 2017-08-24 surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-1287 privalomasis nurodymas būtų įvykdytas iki 2017-10-11, t.y. iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos, nebuvo. Minėtas privalomasis nurodytas buvo surašytas, kai Statybos inspekcija, gavusi anoniminį pranešimą, 2017-08-23 atliko patikrinimą ir 2017-08-24 surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-1069, kuriuo konstatuota, jog „Neišlaikyti atstumai“, t.y. „laikini gruntiniai inkarai patenka į gretimus sklypus. Atsižvelgdama į tai, jog statytojas gavo gretimų žemės sklypų savininkų ir naudotojų rašytinius sutikimus bei susitarimus dėl laikinų gruntinių inkarų įrengimo žemės sklype statant daugiabutį gyvenamąjį namą, kad Inspekcija, gavusi statytojo 2018-02-19 prašymą „Dėl privalomojo nurodymo vykdymo“, 2018-03-02 sprendimu pratęsė privalomojo nurodymo pašalinti laikinuosius inkarus iš ieškovės sklypo įvykdymo terminą iki 2018-05-24, taip pat į tai, kad už atraminės sienutės bei tvoros, kaip savarankiškai funkcionuojančių ir pastatytų atskirai nuo daugiabučio gyvenamojo namo, statinių statybą žemės sklype, neturint statybą leidžiančio dokumento, statytojui buvo surašyti savavališkos statybos aktai bei privalomieji nurodymai, bei į tai, jog statytojas, pasinaudodamas IS „Infostatyba“, 2018-01-16 pateikė prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą, nuolatinė statybos užbaigimo komisija 2018-03-08 išdavė statytojui statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-100-180308-0014, t.y. ginčijamą aktą, kuriuo pripažino, kad žemės sklype pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas ir inžineriniai tinklai atitinka projekto, laida A, sprendinius, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

5.2. Pagal IS „Infostatyba“ esančią informaciją statytojas 2015 metų spalio parengė projekto A laidą. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau – reglamentas 1.05.01:2017) (redakcija, galiojanti nuo 2018-02-06), 48 punktu, pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, <...> privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: 1) laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas; 2) dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis; 3) iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); 4) iki 1 m didinami statinio išorės matmenys; 5) mažinami statinio išorės matmenys. Atsižvelgiant į tai, kad statytojas pakoregavo projektą ir parengė projekto laidą A, kuria nebuvo keičiami esminiai daugiabučio gyvenamojo namo projekto sprendiniai, naujo statybą leidžiančio dokumento statytojui nereikėjo ir šiuo atveju liko galioti jau išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

5.3. Faktiškai pastatyto pastato aukštis – aukštų skaičius bei pastato aukštis iki aukščiausio taško atitinka techninio projekto A laidos sprendinius. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2017-11-01 – 2018-04-30) 28 straipsnio 1 dalimi, ypatingųjų <...> statinių, <...>, statyba užbaigiama, <...> surašant statybos užbaigimo aktą. Pagal reglamento 1.05.01:2017 (redakcija, galiojanti nuo 2018-02-06) 79 punktą, jei statinio projekto sprendiniai skiriasi nuo faktinių, statybos užbaigimo komisija bendru sutarimu sprendžia, ar šie nukrypimai yra esminiai ir ar jie daro įtaką statinio atitikčiai esminiams statinių reikalavimams. Statybos užbaigimo aktas pasirašomas statybos užbaigimo komisijos nariams bendru sutarimu nusprendus, kad nukrypimai nuo statinio projekto sprendinių yra neesminiai. Prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių priskiriami šie nukrypimai: 1) inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų matmenų – iki 5 proc.; 2) pastatų ir inžinerinių statinių aukščio – iki 0,2 m, <...>; kitų matmenų – iki 0,2 m, <...>; 3) pastatų ir inžinerinių statinių vietos žemės sklype (teritorijoje) ar atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų – iki 1 m, <...>; 4) kiti trečiųjų asmenų teisių ir pagrįstų interesų nepažeidžiantys nukrypimai – su sąlyga, kad, norint užbaigtame tame pačiame statinyje atlikti statybos darbus, būtinus šiems nukrypimams ištaisyti, nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento. Esminių nukrypimų ginčijamą statybos užbaigimo aktą priėmusi komisija nenustatė.

5.3. Žemės sklypo(duomenys neskelbtini), detalusis planas buvo patvirtintas 2007-01-24 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1488. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-02-20 raštu Nr. A51-4149 (3.6-PD-4) „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių užstatymo teritorijų ribų pakeitimo“ pritarė, kad rengiant statybos techninį projektą būtų pakeistos leidžiamos užstatyti teritorijos ribos (nekeičiant nurodyto užstatymo tankumo ir intensyvumo). Be to, šiame rašte taip pat nurodyta, jog turi būti išlaikyti detaliuoju planu nustatyti privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimai bei normatyvais reglamentuojamas atstumas iki sklypo ribos. Statybos inspekcijos vertinimu normatyviniai reikalavimai šiuo atveju pažeisti nebuvo. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi 2008-01-24 – 2008-04-29) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas numatė, kad detalieji planai buvo rengiami, kai buvo keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritarė, galėjo būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu. Ginčo žemės sklypo privalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, nurodyti minėtoje Teritorijų planavimo įstatymo normoje, statybos techninio projekto rengimo nebuvo keičiami. Vilniaus miesto savivaldybė, netvirtindama naujo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, turėjo teisę žemės sklypo ribose daryti užstatymo zonų pakeitimus, nes žemės sklypo naudojimo būdas, pobūdis, maksimalus leistinas aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas nebuvo keičiami. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-02-20 raštu buvo leista keisti leidžiamos užstatyti teritorijos ribas, atskirų žemės sklypo zonų parametrų pakeitimas nepažeidė (neviršijo) visam žemės sklypui nustatytų reglamentų.

5.4. Statytojas žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pastatė gyvenamosios paskirties pastatą – trijų ir daugiau butų (daugiabutį) gyvenamąją namą, kuris priimtas ginčijamu statybos užbaigimo aktu. Todėl šiuo atveju taikytinas STR 2.02.02:2004 „Gyvenamieji pastatai“, o ne STR „Visuomeninės paskirties statiniai“. Todėl ieškovo argumentai, kad neišlaikytas STR „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priede įtvirtintas ne mažesnis nei 3,0 metrai norminis atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos šiam ginčui neaktualūs. Remiantis STR „Gyvenamieji pastatai“ (redakcija, galiojusi 2009-06-12 – 2012-10-06) 192.2 papunkčiu, daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai turėjo būti išdėstomi taip, kad: 1) atitiktų pastatų patalpų ir vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimus; netrukdytų natūraliam patalpų apšvietimui; 2) atitiktų natūralaus patalpų apšvietimo reikalavimus. Atitinkamai to paties reglamento 193 punkte buvo numatyta, jog, vadovaujantis trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugos principu, 192.2 papunkčio reikalavimai galiojo kitiems naujai statomiems ir rekonstruojamiems statiniams. Šie reikalavimai buvo laikomi įvykdytais, jeigu atstumas nuo užstojančio statinio buvo: 1) ne mažesnis negu jo aukštis; 2) atstumai galėjo būti mažesni, jeigu pro užstoto pastato langus bus garantuojamas ne mažesnis kaip 60? regėjimo kampas horizontalioje plokštumoje. STR „Gyvenamieji pastatai“ (redakcija, galiojusi 2009-06-12 – 2012-10-06) 192.1 papunktis, kuris numatė, jog pastatų atstumas iki sklypo ribos turėjo būti ne mažesnis kaip 3 m, jeigu pastatai buvo 1–2 aukštų. Nagrinėjamu atveju pagal projektą žemės sklype, J(duomenys neskelbtini), buvo projektuojamas ir buvo pastatytas daugiaaukštis gyvenamasis namas. Daugiabučio gyvenamojo namo statybos atveju reikalavimas išlaikyti 3,0 metrų norminį atstumą iki žemės sklypo ribos STR „Gyvenamieji pastatai“ 193 punkte buvo įtvirtintas ir įsigaliojo tik nuo 2014-11-18, taigi projekto rengimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu reikalavimas išlaikyti 3 metrų norminį atstumą negaliojo. Todėl negalima reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo, nes projektuotojas ir statytojas negalėjo žinoti būsimų reikalavimų.

5.5. Ieškovė klaidingai teigia, kad neva atraminė sienutė, kurios matmenys: ilgis – 35,26 m, aukštis – nuo 2,85 m iki 2,95 m, storis – nuo 0,338 iki 0,71 m, yra pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo pastato konstrukcija. Inspekcijos nuomone, savo paskirtimi atraminė sienutė nesusijusi su daugiabučiu gyvenamuoju namu. Aplinkybė, kad atraminė sienutė yra sujungta su daugiabučiu gyvenamuoju namu, dar nereiškia, jog atraminė sienutė turėtų būti laikoma to namo dalimi. Tai, kad atraminė sienutė laikytina savarankišku statiniu, patvirtina ir 2017-07-05 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, iš kurios yra žinoma, jog žemės sklype buvo pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas su dviejų aukštų požemine automobilių stovėjimo aikštele, t.y. buvo įrengtas požeminis užstatymas. Tačiau pagal šią kadastro duomenų bylą atraminė sienutė, kuri, anot ieškovo, yra neatsiejama daugiabučio gyvenamojo namo dalis ar konstrukcija, nėra pažymėta kaip šio namo konstrukcija nei rūsio R2 ir R1 planuose, nei pusrūsio plane, nei likusiuose kadastro duomenų byloje esančiuose planuose. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 (toliau – STR „Statinių klasifikavimas“) (redakcija, galiojusi 2017-01-01 – 2018-01-01), 4.5 papunktį atraminė sienelė – inžinerinis statinys, kuriuo sulaikomas už jo esantis gruntas, kad negriūtų ar nešliaužtų. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2017-11-01 – 2018-04-30) 2 straipsnio 28 dalį ir STR „Statinių klasifikavimas“ nuostatas bei atraminės sienutės matmenis žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pastatyta atraminė sienutė buvo (ir šiuo metu yra) priskirtina neypatingųjų statinių kategorijai. Inspekcijos nuomone atraminė sienutė yra savarankiškas statinys, kuriam pagal išorės matmenis, kaip neypatingajam statiniui, buvo (ir šiuo metu yra) privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2017-11-01 – 2018-04-30) 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu atraminės sienutės statybai buvo privalomas statybos projektas ir statybą leidžiantis dokumentas. Leidimo atraminės sienutės statybai nebuvo, Statybos inspekcija už savavališką statybą statytojui surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šiuo metu savavališkos statybos padariniai yra pašalinti.

 5.6. Statytojo žemės sklype pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas ieškovei priklausančio administracinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu yra šiaurinėje pusėje (insoliacijos pabloginti negali), taip pat žemės sklypas ieškovės žemės sklypo atžvilgiu yra žemiau (apžvelgiamumo, net jei būtų taikomas toks kriterijus, neįtakoja), o įvažiavimas į daugiabutį gyvenamąjį namą yra įrengtas iš (duomenys neskelbtini) gatvės (transporto srautų (duomenys neskelbtini) nekeičia), todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės teisės yra kaip nors pažeidžiamos. Byloje esanti Kultūros paveldo departamento išvada patvirtina, kad nei atsakovės, nei ieškovės žemės sklype nėra saugotinų pastatų, todėl ieškovės teiginiai, kad neva pažeidžiamas kultūros paveldo objektas, taip pat yra nepagrįsti.

5.7. Neaišku, ko ieškiniu siekia ieškovė, t.y. pripažinti (duomenys neskelbtini), vykdytą daugiabučio gyvenamojo namo statybą savavališka statyba ar neteisėta. Statybos inspekcijos nuomone nėra pagrindo teigti nei viena, nei kita. Daugiabutis gyvenamasis namas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo statomas turint Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Šis administracinis aktas yra galiojantis, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nėra panaikintas. Statinio užbaigimo procedūra yra atribota nuo kitų procedūrų statybos procese. Statinio projekto analizė ir tikrinimas turi būti atliekami statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu, bet ne užbaigimo procedūros metu. duomenų, jog statinio užbaigimo komisija, spręsdama ginčo objekto pripažinimo tinkamu naudoti klausimą, būtų pažeidusi kokius nors teisės aktų reikalavimus, kurie sudarytų pagrindą ginčijamą aktą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu ir jį panaikinti, nėra. Ieškovė nenurodė nei vieno teisės akto, kurį statybos užbaigimo komisija būtų pažeidusi. Jokių teisės aktų pažeidimų dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos Inspekcija nagrinėjamu atveju nėra nustačiusi. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje apibrėžti skundžiamo akto panaikinimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju pagrindų, kuriems esant, būtų pagrindas panaikinti ginčijamą aktą, nėra. Ieškovės prašymas įpareigoti nugriauti visą daugiabutį gyvenamąjį namą yra ne tik nepagrįstas, bet ir neproporcingas, nes byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių esant teisės aktų pažeidimams, dėl kurių turėtų būti griaunamas visas daugiabutis gyvenamasis namas.

6. Atsakovai J. H., UAB „Vento Nuovo“, V. A., E. J., D. J., I. B., R. B., J. B., K. B., L. Š., A. Š., D. B., R. P. ir K. A., UAB „Vilniaus rentinys“, E. K., D. D.-P., G. P., R. T., E. C., A. C., V. M., R. M., UAB „Iluma“, UAB „BC12“, M. P. K., W. A. K., V. Ū., L. R., J. Č., R. Č., V. K. V. A., E. A., UAB „Švarus kiemas“, I. R., R. J. R., J. M., UAB „Šviesos spektras“, D. Ž., D. Ž., D. S., E. S., M. G., A. G., K. P., E. P., V. L., I. P.-L., R. L., T. L. atsiliepimuose į ieškinį ir/ar tiesiogiai ar per atstovus teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai iš esmės palaikė atsakovių UAB „Transmedos projektai“ bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nesutikimo su ieškiniu argumentus. Taip pat nurodė, kad ieškovė nepagrįstai atsakovais byloje įtraukė pastate esančių patalpų ir butų savininkus, nes jie nesusiję su statybų procesu ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį.

7. Atsakovė R. T. papildomai prašė taikyti ieškinio senatį jai ieškovo pareikštam reikalavimui dėl 2018-03-08 statybos užbaigimo akto panaikinimo;  o bylos dalį dėl aplinkybių, susijusių su teritorijos planavimo dokumente numatytais sprendiniais bei statybos leidime numatytais statinio rodiklių pažeidimais, nutraukti, konstatuojant, jog ieškovas neturi teisinio pagrindo ginti viešąjį interesą (CPK 49 str., 293 str. 1 p. pagrindu). Dėstydama argumentus dėl senaties, R. T. nurodė, kad 2018-03-08 statybos užbaigimo aktas yra viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuris pagal ABTĮ 29 str. 1 d. apskųstas gali būti per 1 mėnesį. Ieškovė ieškinį atsakovei R. T. pateikė 2018-12-27, t.y. po 9 mėnesių nuo sužinojimo dienos apie sprendimo priėmimą.

8. Tretieji asmenys UAB „Planas B“, UAB „Sumanus valdymas“, AB „Mano bankas“ (ankstesnis pavadinimas kredito unija „Mano unija“), Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, AB „Swedbank“, Luminor Bank AS, UAB „Pro-Hausas“ prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tretieji asmenys taip pat iš esmės palaikė UAB „Transmedos projektai“ bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Aplinkos ministerijos nesutikimo su ieškiniu argumentus. Hipotekos kreditoriai papildomai aiškino, kad teismui patenkinus reikalavimus būtų sunaikinti hipotekos objektai ir taip pažeisto sąžiningų hipotekos kreditorių teisės. Tretieji asmenys AAS BTA „Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS BTA „Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, AB „Lietuvos draudimas“ taip pat su ieškiniu nesutiko, palaikė savo draudėjų išdėstytą poziciją. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškovo reikalavimus nagrinėti, atsižvelgiant į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Aplinkos ministerijos išdėstytus argumentus.

9. Trečiojo asmens UAB „Planas B“ (projektuotojo) atstovas projekto vadovas A. U. teismo posėdžio metu aiškino:

9.1. Projektui buvo organizuotas architektų sąjungos konkursas, laimėjo R. P., kuris buvo projekto dalies vadovas, pastatas projektuotas taip, kad atitiktų ne tik kliento, bet ir vietos poreikius, užstatymas suprojektuotas mažesnis nei buvo leista, suplanuotas skveras.

9.2. A. U. nurodė, kad jis pats asmeniškai padarė detaliojo plano užstatymo zonų tinklelio pakeitimus, projektavimo laikotarpiu tokia korekcija nebuvo numatyta, ji, kaip ir šiuo atveju, būdavo daroma projektavimo metu ir derinama kartu su projektu. Tik 2014-2015 metais atsirado užstatymo tinklelio, nekeičiant detalaus plano koregavimo procedūra. Jei būtų statoma pagal detaliajame plane numatytas zonas be tinklelio korekcijų, 10 aukštų pastatas būtų kitoje vietoje ir dar labiau užstotų vaizdą iš ieškovės pastato. Ir tai nebūtų joks pažeidimas.

9.3. Pastato aukščio skirtumas tarp leidimo ir kadastrinės bylos duomenų yra per 20 cm. Toks skirtumas yra neesminis, jis galimas net ir dėl matavimo prietaisų. Ieškovė pastato aukštį skaičiuoja sudėdama skirtingų aukštų aukščius. Tačiau matuojant aukštį nusistatoma projektinė faktinė altitudė viename taške, tuomet iki parapeto aukštis matuojamas perimetru keliuose taškuose ir išvedamas vidurkis. Šiuo atveju pastatas yra ant šlaito, nors iš skvero pusės vizualiai atrodo, kad jis šešių aukštų, iš rytinės pusės yra jau tik keturi aukštai, nuo ieškovės sklypo – 5 aukštai. Absoliutinė pastato altitudė nėra didesnė nei leistina detaliuoju planu.

9.4. Techninio projekto korektūra (A laida) daryta statytojui pageidaujant išskirti viso objekto statybą į du etapus, pastačius daugiabutį gyvenamąjį namą, parduoti būdus, tuomet toliau vykdyti administracinio pastato statybą. Pastatas pastatytas lygiai toks, koks buvo suprojektuotas.

9.5. 2009 metais buvo gautas leidimas statybai, naujo leidimo, faktiškai statybą pradėjus 2015 metais, nereikėjo. Tačiau 2009 metais nebuvo reikalavimo atskirai išimti leidimą inžineriniams tinklams, kas buvo padaryta 20015 metais, o taip pat atraminei sienai ir tvorai. Atraminei sienai leidimas gautas jau po to, kai išrašytas privalomasis nurodymas.

9.10. Pastatas baigiasi ties išorine siurblinės ir gaisrinės patalpos siena, šios patalpos yra požeminėje pastato dalyje, nuo jų iki ieškovės žemės sklypo yra daugiau kaip vienas metras, todėl ieškovės sutikimas nebuvo reikalingas. Rytinio sklypo savininko sutikimas buvo gautas, nes ten požeminė dalis pastatyta sulig riba. Ieškovės minimi statybos techninių reglamentų reikalavimai taikomi tik antžeminei pastato daliai.

10. Visiems proceso dalyviams apie teismo posėdžius pranešta tinkamai, tiems, kuriems procesinių dokumentų įteikti kitais būdais nepavyko, taip pat ir visiems papildomai, pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Daliai proceso dalyvių į teismo posėdžius neatvykus, nenustačius procesinių kliūčių, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d., 247 str. 1 d.).

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai

11. Ieškovei priklauso žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), dalis ir jame esantis administracinis pastatas (el.b.l. 11-14, t. I). Atsakovė UAB „Transmedos projektai“ yra žemės sklypo, kuriame pastatatytas daugiabutis gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini)) valdytojas ir šio pastato statytojas (el.b.l. 31-35, t. I). Į bylą atsakovais taip pat patraukti butų ir kitų patalpų ginčo pastate savininkai, įsigiję juos iš statytojo su juo sudarytomis pirkimo-pardavimo sutartimis (el.b.l. 3-180, t. VIII).

12. 2007-01-24 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1488 (el.b.l. 73-74, t. I) buvo patvirtintas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas (el.b.l. 73-74, 85, t. I). 2008-02-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius rašte „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių užstatymo teritorijų ribų pakeitimo“ nurodyta, jog neprieštaraujama, kad rengiant statybos techninį projektą būtų pakeistos leidžiamos užstatyti teritorijos ribos (nekeičiant nurodyto užstatymo tankumo ir intensyvumo), nustatytos detaliuoju planu. Pažymėta, kad projekte turi būti išlaikyti detaliuoju planu nustatyti privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimai (sklypo naudojimo būdas bei pobūdis, leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankis ir intensyvumas) bei normatyvais reglamentuojamas atstumas iki sklypo ribos (STR 2.02.01:2004 X skirsnis ir STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.1 p.). Taip pat pažymėta, kad atstumas iki sklypo ribos gali būti mažesnis negu nurodyta statybos techniniuose reglamentuose, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu (el.b.l. 25, t. I).

13.1. 2009-08-28 UAB „SPKT“ atliko projekto ekspertizę (el.b.l. 19-21, t. II). Statytojas į bylą pateikė ir statinio projekto ekspertizę atlikusios UAB „SPKT“ 2018-09-28 raštą, kuriame nurodyta, kad administracinio pastato ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekte, parengtame 2009 metais ir 2015 metais parengtoje projekto laidoje esanti atraminė siena ir mūrinė tvora nėra suprojektuoto gyvenamojo namo dalis. Atraminė siena ir mūrinė tvora nebuvo įtrauktos į leidimą statybai, nes pateikto leidimo išdavimo metu 2009 m. spalio mėn. atskiri projekto statiniai nebuvo minimi leidime statybai. Reikalavimas sužymėti leidime statybai statinius ir inžinerinius tinklus, suprojektuotus vienu projektu, kaip atskirus objektus, atsirado 2015 m. pabaigoje. Atraminė siena ir tvora buvo pažymėtos sklypo plane ir fasaduose bei pjūviuose, tačiau neįvardintos 2015 m. projekto TP laidoje A ir 2009 m. leidime statybai kaip atskirti objektai (el.b.l. 24, t. VII).

13.2. 2009 m. rugsėjo 23-24 d. Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinės statybų komisijos protokolu pritarė parengtam statinio projektui (el.b.l. 78-80, t. XXII).

13.3. 2009-10-19 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statytojui UAB „Transmeda“ statybos leidimą Nr. NS/1018/09-0985, kuriuo leido žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statyti administracinį pastatą ir daugiabutį gyvenamąjį namą pagal UAB „Planas B“ 2009 metais parengtą statinio projektą „Administracinis pastatas (8.2), daugiabutis gyvenamas namas (7.3) (duomenys neskelbtini), senamiesčio apsaugos zona 3A, ypatingas statinys/ nauja statyba“ Nr. 2008.01-AS-TP. Leidime nurodyti statinio techniniai rodikliai, tame tarpe: aukštų skaičius (neskaičiuojant pusrūsio, mansardos) – 6-10; po žeme – 3, statinio aukštis – 34,15; 18,20 m (el.b.l. 80-81, t. I). Leidimas buvo koreguotas du kartus 2015-10-07: pasikeitus statytojui, t.y. išduotas naujam statytojui UAB „Transmedos projektai“ (el.b.l. 75-76, t. I); tą pačią dieną atsakovei buvo išduota statybą leidžiančio dokumento versija Nr. 2, kuria statybą leidžiantis dokumentas buvo papildytas, įrašant, kad statytojui žemės sklype taip pat leidžiama statyti ir inžinerinius tinklus (el.b.l. 77-78, t. I). 2009-10-19 leidime išdėstyti statinio techniniai rodikliai keisti nebuvo.

13.4. Į bylą pateiktas techninis projektas (0 laida), parengtas 2008-2009 metais (el.b.l. 3-297, t. VI). Į bylą pateikta ir 2015 metais parengta techninio projekto A laida (el.b.l. 3-278, t. III). Joje fiksuoti abiejų laidų bendrieji statinio rodikliai (el.b.l. 9-11, t. III). 

14. 2016-12-01 ir 2017-04-26 pažymomis Statybos inspekcija fiksavo statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (el.b.l. 22-23, t. II).

15.1. 2017-08-24 Statybos patikrinimo nagrinėjant skundą akte (el.b.l. 40-51, t. IV), konstatuota, kad laikini gruntiniai inkarai, kurie tikrinimo metu nupjauti, palikti gretimuose sklypuose neturint savininkų sutikimo.

15.2. 2017-08-24 statytojui buvo surašytas privalomasis nurodymas, kuriuo konstatuota, kad 2017-08-23 atlikus statybų patikrinimą, nustatyta, kad įrengiant pastato požeminės dalies atramines sienas buvo naudojami laikini inkarai, kurie patenka į gretimus sklypus, jų savininkų sutikimų tikrinimo metu nepateikta, nurodyta pašalinti nustatytus pažeidimus (el.b.l. 24-25, t. II).

15.3. 2017-09-13 raštu atsakydama į 2017-08-18 ieškovės paklausimą, Statybos inspekcija nurodė, kad gavus 2017-07-02 anoniminį pranešimą apie galimai įrengtus už šio ginčo sklypo ribos inkarus, atliko patikrinimą ir nustatė, kad inkarų išdėstymas atitinka techninio projekto sprendinius, statybos darbų žurnale atlikti įrašai apie inkarų nupjovimą. Statytojui surašytas privalomasis nurodymas inkarus iš kaimyninių sklypų pašalinti (el.b.l. 29, t. I).

15.4. 2017-08-29 statytojas kreipėsi į ieškovę su prašymu išduoti sutikimą dėl laikinų inkarų palikimo jos žemės sklype (el.b.l. 21, t. I). Toks sutikimas gautas iš ieškovės nebuvo, kiti aplinkinių sklypų valdytojai sutikimus palikti atjungtus nuo atsakovės statyto pastato gruntinius inkarus jų žemėje davė (el.b.l. 31-42, t. II, el.b.l. 75, t. IV).

15.5. 2018-02-19 statytojas kreipėsi dėl termino įvykdyti 2017-08-24 privalomąjį nurodymą pratęsimo (el.b.l. 71-72, t. IV). 2018-03-02 Statybos inspekcijos sprendimu prašymas patenkintas, terminas pratęstas iki 2018-05-24 (el.b.l. 73, t. IV).

15.6. Į bylą pateiktas statytojo užsakymu antstolio V. Milevičiaus 2018-02-26 parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad betoninėje atraminėje sienoje yra demontuoti statybiniai inkarai, kurie sudėti prie betoninės sienos, sienoje yra 12 skylių (el.b.l. 74-76, t. XXII).

15.7. Ieškovė pateikė 2018-09-10 antstolio D.Kisieliaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, jog 2018-09-05, iškasus 3 m gylio duobę ieškovės sklype, joje matyti laikinasis inkaras, kurį buvo bandoma ištraukti, tačiau nepavyko (el.b.l. 14-18, t.VII).

16.1. 2017-08-24 ieškovė kreipėsi į Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą raštu „Dėl statybų (duomenys neskelbtini)“, nurodydama, kad statytojas nesilaikė minimalaus atstumo iki jos sklypo ribos, negavęs tam ieškovės sutikimo, kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, priede Nr. 3 (Žin., 2004, Nr. 54-1851) numatyta, jog „Statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėti interesai. Teigė, kad nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos bei kiti reikalavimai: visuomeninės paskirties statinių iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems visuomeninės paskirties statiniams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios visuomeninės paskirties statinio dalies. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu (el.b.l.27-28, t. I).

16.2. Atsakydama į šį raštą 2017-09-22 Statybos inspekcija ieškovei nurodė, kad 2017-08-24 buvo patikrinti statybos darbai, vykdomi (duomenys neskelbtini), priminė, kad apie fiksuotus pažeidimus ieškovė informuota 2017-09-13 raštu. Raštu ieškovei paaiškinta, kad 2009-10-19 išduotas statybos leidimas leido statyti sklype vieną administracinės ir vieną gyvenamosios paskirties pastatą, šiuo metu statytojas vykdo I etapo, gyvenamojo namo statybą. Rašte pažymėta, kad leidimas išduotas pagal suderintą projektą, kuris atitinka sklypui parengtam detaliajam planui, statytojui 2017-06-05 išduota pažyma apie statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Atraminės sienutės konstrukcijų įrengimas gretimame sklype nenustatytas (el.b.l. 95-96, t. II).

16.3. 2017-09-29 raštu „Dėl inspekcijos padalinių veiksmų“ ieškovė kreipėsi į Statybos inspekcijos vadovę, nurodydama, kad ginčo statybos užbaigimo procedūros atliekamos statytojui neįvykdžius privalomojo nurodymo, pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išduota nepagrįstai, nes atstumas nuo pirmo aukšto iki ieškovės sklypo yra 1,6 m, o atraminė sienutė patenka į ieškovės žemės sklypą, nors tokiems veiksmams ieškovė sutikimo nėra davusi, be to, ieškovė nebuvo informuota apie patikrinimo dėl atstumo nesilaikymo nuo gretimo sklypo ribos ir statinio dalies patekimo į gretimą žemės sklypą rezultatus (el.b.l. 22-24, t. I).

16.4. 2017-09-29 raštu ieškovė kreipėsi į Statybos inspekciją ir statytoją, kviesdama 2017-10-04 dalyvauti žemės sklypo ribos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) fiksavime (el.b.l. 30, t. I).

16.5. Ieškovės prašymu 2017-10-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais antstolis D.Kisielius fiksavo, kaip UAB „NTVALDA“ direktorius 2017-10-04 atlieka matavimus (el.b.l. 36-71). Į bylą pateiktas pastarojo parengtas planas, kuriame užfiksuota ginčo sklypų riba bei joje esantys objektai (el.b.l. 71, t. I.).

16.6. Ieškovė į bylą pateikė UAB „Insignis“ 2017-09-14 padarytą ginčo pastato kontrolinę geodezinę nuotrauką, kurioje nurodyti atskirų pastato dalių atstumai nuo ieškovės sklypo ribos (el.b.l. 78, t. V).

16.7. 2017-10-06 raštu Statybos inspekcijai ieškovės atstovas nurodė, kad nustatyta, jog atraminė sienutė patenka į ieškovės žemės sklypą, jos viršutinė dalis susiaurinta, nupjaunant iki 50 cm gylio jos dalį ir likusią konstrukciją užberiant žemėmis, dalis statinio pastatyta nesilaikant minimalaus atstumo iki ieškovės sklypo ribos, o taip pat ir gretimo sklypo, kuris priklauso valstybei, ribos (el.b.l. 88-89, t. I). Tos pačios dienos kitu raštu ieškovė kreipėsi į Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą bei Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydama sudaryti galimybę susipažinti su statytojo pateiktais dokumentais, kuriuose, akivaizdu, užfiksuotos tikrovės neatitinkančios aplinkybės; įvertinti statybos užbaigimo procedūras, kurios vykdomos remiantis melagingais dokumentais; organizuoti papildomą apžiūrą ir imtis priemonių proceso skaidrumui užtikrinti (el.b.l. 90-91, t. I).

16.8. 2017-10-13 statytojo užsakymu antstolis G. Badikonis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad 2017-10-09 UAB „Geoforta“ geodezininkas matininkas M. P. atliko atraminių sienų esančių ant statytojo ir ieškovės sklypų ribos, matavimus, 2017-10-13 antstoliu pateiktas jo parengtas brėžinys (el.b.l. 85-90, t. II). Analogiški matavimai atlikti ir 2018-03-29, matavimus atliko UAB „Geoforta“ geodezininkai inžinieriai M. P. ir A. J., tai konstatavo antstolis V. Milevičius, 2018-03-30 parengtas atraminių sienų matavimų aktas (el.b.l. 91-94, t. II).

16.9. 2017-10-27 raštu ieškovė kreipėsi į Statybos inspekciją, nurodydama įžvelgianti nusikalstamos veikos požymių išduodant 2017-10-11 statybos užbaigimo aktą (el.b.l. 83, t. I).

16.10. 2017-10-30 raštu statytojas kreipėsi į Statybos inspekciją, be kita ko nurodydamas, kad ieškovė nedavė sutikimo palikti po atjungimo jos žemėje likusias laikinųjų inkarų dalis, o taip pat nedavė sutikimo jas pašalinti, nors ieškovei buvo pateikti trys galimi inkarų šalinimo variantai, nurodė, kad ieškovė teikdama skundus įvairioms institucijoms vilkina pastato statybos užbaigimo procedūrą bei jo 100 proc. baigtumo įregistravimą, tuo tarpu tai yra būtina, kadangi daugiabutyje jau įsikūrė butus įsigiję pirkėjai (el.b.l. 27-30, t. II).

17.1. 2017-10-11 surašytas ginčo statybos užbaigimo aktas (el.b.l. 43-55, t. II). 2017-10-30 tarnybiniu pranešimu Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos departamento direktorė pateikė siūlymą šį aktą panaikinti, argumentuodama tuo, kad prašyme nurodyta daugiau statinių, kuriems privalomas statybą leidžiantis dokumentas, negu nurodyta leidime, be to, neįvykdytas 2017-08-24 privalomasis nurodymas (el.b.l. 52-53, t. IV). 2017-10-31 Statybos inspekcijos potvarkiu 2017-10-11 statybos užbaigimo akto galiojimas panaikintas (el.b.l. 57, t. II).

17.2. 2017-11-02 raštu apie tai informuotas statytojas ir VĮ Registrų centras (el.b.l. 56, t. II). 2017-11-03 raštu Statybos inspekcija apie tai informavo ieškovę (el.b.l. 84, t. I), be to tuo pačiu raštu nurodė, kad inspekcija kreipėsi į prokuratūrą, prašydama įvertinti jos pareigūnų veiksmų teisėtumą, taip pat informavo, kad ginčo objekte inspekcija atliks papildomus patikrinimus, apie jų rezultatus ir priimtus sprendimus informuos ieškovę.

17.3. 2017-10-31 Statybos inspekcijos potvarkį statytojas apskundė administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-1061-764/2018 statytojas ir Statybų inspekcija sudarė taikos sutartį (el.b.l. 59-62, t. II). 2018-05-22 nutartimi (el.b.l. 60-62, t. V) teismas atsisakė šią taikos sutartį patvirtinti, motyvuodamas tuo, kad jos dalykas nėra to paties pobūdžio, kaip skunde nurodyti reikalavimai, jos sąlygos išeina už nagrinėjamo ginčo ribų. 2018-05-29 nutartimi (el.b.l. 58-59, t. V) administracinė byla nutraukta statytojui atsisakius skundo, motyvuojant tuo, kad išduotas kitas statybos užbaigimo aktas.

18. 2017-11-14 statytojui surašyti savavališkos statybos aktai, kuriais konstatuota, kad neturint statybą leidžiančių dokumentų – leidimų statyti neypatingus statinius, 2015 m. gruodžio mėn. pastatyta gelžbetoninė atraminė sienutė, kurios ilgis – 35,26 m, aukštis – nuo 2,85 m iki 2,95 m, storis – nuo 0,338 iki 0,71 m, 2016 m. kovo mėn. – plytų mūro tvora su pamatu, kurios ilgis – 5,95 m, aukštis – 2,85-3,28 m, storis – 0,27 m (el.b.l. 63-65, t. II). Privalomaisiais nurodymais statytojas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2018-05-20 (el.b.l. 67-70, t. II). 2018-05-14 statytojas kreipėsi su prašymu pratęsti šį terminą (el.b.l. 74, t. IV). 2018-09-19 atlikta atraminės sienutės ir tvoros projekto ekspertizė (el.b.l. 47-48, t. VII). 2018-10-16 išduotas leidimas atraminės sienutės ir tvoros statybai (el.b.l. 76-78, t. VII).

19. 2018-01-16 statytojas vėl kreipėsi su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą (el.b.l. 54-70, t. IV). 2018 m. kovo 8 d. Vilniaus teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento sudaryta komisija surašė šioje byloje ginčijamą statybos užbaigimo aktą (el.b.l. 71-84, t. II), kuriuo konstatavo statybos projekto (parengimo metai 2009, numeris 2008.01-AS-TP) Administracinis pastatas (8.2) Daugiabutis gyvenamasis pastatas (7.3) (duomenys neskelbtini), dalies statybos pabaigą. Jame pateikti duomenys apie rodiklius pagal statinio projektą ir pagal kadastro bylą (faktiniai) (el.b.l. 81-82, t. II).

20. Į bylą pateikta pabaigto statyti ginčo objekto kadastrinių duomenų byla (el.b.l. 76-129, t. IV).

21. Ieškovė savo teiginiams pagrįsti į bylą pateikė jos užsakymu 2018-07-30 G. T. atliktą ekspertinį nagrinėjimą su atsakymais į ieškovo pateiktus klausimus (el.b.l. 3-30, t. V). Joje nurodyta, kad 2008 m. vasario mėn. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos detaliųjų planų koregavimo galimybės nenumatė. Keičiant 2007 m. sausio 24 d. patvirtintame teritorijos detaliajame plane nustatytus privalomus teritorijos tvarkymo ir naudojimo reikalavimus (reglamentus), t.y. žemės sklypo naudojimo būdą, pobūdį, maksimalų leistiną aukštį, užstatymo tankumą ir intensyvumą 2008 m. vasario mėn. taip pat ir 2015-2018 m., buvo galima ir galima tik keičiant detaliojo plano sprendinius, Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Keičiant skirtingų reglamentų galiojimo ribose Įstatymo 18 str. 1 dalies 1) – 4) punktuose išvardintus reglamentus (esmę keičiantys sprendiniai) būtinas detaliojo plano keitimas. Koreguojant esmę nekeičiančius detaliojo plano sprendinius, būtina koreguoti detaliojo plano brėžinius ir aiškinamąjį raštą, ir tik Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka patvirtinus detaliojo plano korektūrą, galima Statybos įstatymo nustatyta tvarka keisti statinio projekto sprendinius. Pastato aukščio pakeitimas, pastačius aukštesnį 2,0 m negu nurodytą statybą leidžiančiame dokumente yra esminis pakeitimas. Papildomo aukšto statyba turi būti vertinama, kaip esminis statinio projekto sprendinys (17-21, t. V).  Taip pat ieškovė pateikė jos užsakymu išdėstytą L.Ustinovičiaus nuomonę dėl to, kad atraminė siena yra ginčo pastato konstrukcijų dalis (el.b.l. 63-67, t. V).

22. Į bylą pateikta išvadą teikiančio institucijos – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išvada, kurioje nurodyta, jog nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose nėra kultūros paveldo objektų (el.b.l. 153-163, t. XXI).

Dėl atsakovų tinkamumo

23. Byloje ieškovė reikalavimus, susijusius su galimai neteisėtos ar/ir savavališkos statybos padarinių šalinimu reiškia visiems ginčo pastato patalpų savininkams, motyvuodama tuo, kad butų savininkai kartu yra daugiabučio namo konstrukcijų bendrasavininkiai, nepriklausomai nuo to, kokios sąlygos būtų jų su UAB „Transmedos projektai“ sudarytoje butų pirkimo-pardavimo sutartyse. Ginčo objektas visiems atsakovams priklauso nuosavybės teise, todėl reiškiant reikalavimus dėl jų nuosavybės pertvarkymo ar nugriovimo, savininkai turi būti atsakovais byloje.

24. Teismas įvertinęs ieškovo byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, sprendžia, kad a priori teigti, jog savininkai yra netinkami atsakovai byloje dėl neteisėtos ar/ir savavališkos statybos padarinių šalinimu, pagrindo nėra.

25. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti subjektai, kuriems gali būti surašomas savavališkos statybos aktas. Šie subjektai yra – statinio statytojas, o jeigu jo nėra – statinio, žemės sklypo ar jų dalių savininkas, valdytojas ar naudotojas. Atsakovų teigimu tai reiškia, kad reikalavimai perstatyti ar nugriauti statinį savininkams gali būti reiškimai tik tuo atveju, jei nėra statytojo. Šiuo atveju statytojas yra atsakovas UAB „Transmedos projektai“, todėl tik jam ir turi būti reiškiami ieškiniu suformuluoti reikalavimai. Teismas pažymi, kad nurodytos normos iš principo įtvirtina subsidiarią savininko, valdytojo ar naudotojo atsakomybę su statytoju. Taigi, aplinkybė, kad ginčo pastato statytojas yra žinomas, savaime negali eliminuoti galimybės reikšti reikalavimus savininkams, nors ieškovas formuluodamas reikalavimus ir nenurodo atsakovų bendrosios prievolės pobūdžio. Atsakovų kaip savininkų atsakomybės dėl jų nuosavybės teise valdomo statinio daromos žalos jiems gali būti keliamas ir CK 6.266 straipsnio pagrindu.

26. Be to, Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonių taikymas laikytinas nuosavybės teisės ribojimu. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Taigi, UAB „Transmedos projektai“, nebūdamas viso statinio (kurį prašoma nugriauti) savininku, neturėtų teisinio pagrindo atlikti neteisėtos statybos (jei tokia būtų nustatyta) padarinių pašalinimo darbų, savarankiškai disponuodamas kitiems atsakovams priklausančia nuosavybe.

Dėl senaties

27. Kaip teisingai pažymėjo pati ieškinio senatį taikyti prašiusi atsakovės R. T. atstovė, ieškiniu ginčijamas 2018-03-08 statybos užbaigimo aktas yra viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuris pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį apskųstas gali būti per 1 mėnesį. Ieškovė į teismą kreipėsi įstatymo nustatytu terminu, t.y. ieškinys, nagrinėjamas šioje byloje teismui pateiktas per Elektroninių paslaugų portalą 2018-04-06 17.37 val. Ieškinyje atsakovu iš karto nurodytas ginčijamą aktą priėmęs subjektas. Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškinys tikslintas į procesą įtraukiant papildomus proceso dalyvius, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė praleido terminą kreiptis į teismą. Be to, ieškovė nurodo, kad pastato butų savininkų, tame tarpe ir R. T. atžvilgiu reiškiami reikalavimai, susiję su neteisėtos statybos padarinių šalinimu, o jiems sutrumpintas 1 mėnesio senaties terminas nėra nustatytas.

Dėl inkarų ir atraminės sienutės

28. Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų reikalavimais, kiekviename ieškinyje nurodomos šiose normose įtvirtintos ieškinio turinio dalys – pagrindiniai ieškinio elementai. Įstatymas reikalauja šiuos elementus suformuluoti aiškiai, tiksliai ir konkrečiai, ieškinio dalykas turi atitikti ieškinyje nurodytas ginčo aplinkybes – faktinį ieškinio pagrindą. Būtent ieškovo suformuluotas ieškinys apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas. Teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su laikinaisiais gruntiniais inkarais, įleistais į jo žemės sklypą, taip pat su atramine sienute, esančia ant šalių sklypų ribos, nėra susijusios su byloje pareikštu pagrindiniu reikalavimu, kuriuo ginčijamas 2018-03-08 statybos užbaigimo aktas, kaip ir su ieškinyje išdėstytais išvestiniais reikalavimais, kurių galimas tenkinimas išimtinai susijęs su ginčo dėl pagrindinio reikalavimo baigtimi.

29. Byloje nustatyta (sprendimo 15.1 punktas, šalių paaiškinimai), kad laikinieji gruntiniai inkarai, kurie buvo įleisti į ieškovės žemės sklypą, buvo atjungti (nupjauti) nuo ginčo statinio konstrukcijų ir jokios funkcinės paskirties nebeatlieka. Statytojas privalomuoju nurodymu įpareigotas juos pašalinti. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar statytojas nurodymą įvykdė, tačiau teismas šiuo klausimu nepasisako, nes tokio ginčo sprendimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi reikalavimų dėl laikinųjų inkarų pašalinimo iš jos sklypo ieškovė šioje byloje nėra pareiškusi.

30. Teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atraminė sienutė yra ginčo pastato dalis.

30.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1 -713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.5 p. atraminė sienelė - inžinerinis statinys, kuriuo sulaikomas už jo esantis gruntas, kad negriūtų ar nešliaužtų. Taigi, atraminės sienutės paskirtis – laikyti gruntą. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad atraminė sienutė pastatyta ne tik ant ieškovės sklypo ribos, atraminė sienutė skiria ir ginčo sklypo nuo kaimyninio – rytinėje pusėje esančio žemės sklypo. Būtent rytinėje sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje atraminė sienutė yra prisišliejusi prie ginčo pastato. Kartu pažymėtina, kad aplinkybė, jog atraminė sienutė yra prisišliejusi prie pastato, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ji yra pastato konstruktyvo dalis. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalį laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad atraminė sienutė yra pastato konstrukcinis elementas, be pačios ieškovės užsakymu pateiktos L.Ustinovičiaus išvados, byloje nėra.

30.2. Oficialūs rašytiniai į bylą pateikti įrodymai leidžia daryti priešingą ieškovei išvadą - ginčo pastato kadastrinių matavimų byloje atraminė sienutė nėra nurodyta, ginčijamu aktu jos statyba nepriimta.

30.3. Atraminė sienutė, kurios matmenys: ilgis – 35,26 m, aukštis – nuo 2,85 m iki 2,95 m, storis – nuo 0,338 iki 0,71 m, laikytina neypatinguoju statiniu (Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalis, reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“). Kaip teisingai pažymėjo Statybos inspekcijos atstovė, vadovaujantis Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2017-11-01 – 2018-04-30) 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naujo neypatingojo statinio statybai buvo privalomi statybos projektas bei statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują statinį. Byloje nėra ginčo, kad statytojas tokio leidimo neturėjo. Statybos inspekcija yra konstatavusi (sprendimo 18 p.) atraminės sienutės savavališką statybą, įpareigojusi statytoją pašalinti jos padarinius. Atraminės sienutės statybai 2018-10-16 yra išduotas leidimas, jis gali būti ieškovės ginčijamas.

31. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad aplinkybės, ar laikinieji gruntiniai inkarai iš ieškovės sklypo yra pašalinti, ar atraminė sienutė yra pastatyta teisėtai, ar ją statant nepažeista ieškovės sklypo riba, nėra susijusios su ginčo dalyku, dėl šių aplinkybių reikalavimų byloje nėra pareikšta, taigi jos, net ir pasitvirtinus ieškovės teiginiams, negalėtų būti pagrindu panaikinti 2018-03-08 statybos užbaigimo aktą ir taikyti su tuo susijusius padarinius.

Dėl nukrypimo nuo statybą leidžiančių dokumentų

32. Teismas sprendžia, kad ieškovė teiginių, jog ginčo statyba neatitinka statybą leidžiančių dokumentų ir detaliojo plano sprendinių, neįrodė.

33. Ieškovas teigia, kad faktiškai vykdant statybas yra nukrypta nuo 2007 m. sausio 24 d. detaliuoju planu patvirtintų sprendinių, nes pakeistos reglamentų galiojimo ribos, pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimai. Teismas su tokiu teiginiu nesutinka.

33.1. 2007 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1488 Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano tvirtinimo (sprendimo 12 p.), ginčo sklypui patvirtinti šie duomenys: 1) plotas - 10 035 kv.m; 2) naudojimo būdas - komercinės ir daugiaaukštės gyvenamosios paskirties teritorijos; 3) užstatymo intensyvumas - iki 2,5; 4) užstatymo tankis - iki 60 proc. 2008-02-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius rašte „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių užstatymo teritorijų ribų pakeitimo“ nurodyta, jog neprieštaraujama, kad rengiant statybos techninį projektą būtų pakeistos leidžiamos užstatyti teritorijos ribos (nekeičiant nurodyto užstatymo tankumo ir intensyvumo), nustatytos detaliuoju planu. Techninis projektas (sprendimo 13.4 p.) rengtas administracinio pastato ir daugiabučio gyvenamojo pastato statybai. Techninio projekto rodikliai (vienodi tiek 0, tiek A laidose) atitinka detaliojo plano privalomuosius teritorijos tvarkymo ir naudojimo reikalavimus ir net yra mažesni nei buvo leista: sklypo plotas - 1,0035 ha; užstatymo plotas – 5043,62 kv.m; užstatymo intensyvumas – 1,87, užstatymo tankumas – 50,26 proc. Kad užbaigus pirmojo etapo statybos darbus šie rodikliai neviršyti, patvirtina ir VĮ Registrų centras duomenys (el.b.l. 72-79, t. XV, 76-129, t. IV).

33.2. Aplinkybė, kad projektuojant pastatą buvo pakeistas statinių išdėstymas sklype, nesudaro pagrindo teigti, kad statytojas ar projektuotojas savavališkai pakeitė detaliojo plano sprendinius. Projekto rengimo, derinimo ir leidimo statybai išdavimo metu (2009 metais) nebuvo nustatytos specialios statinių išdėstymo sklypo ribose, numatyto detaliajame plane, keitimo procedūros (plano tinklelio korekcijos). Tai patvirtino ir ieškovės samdytas specialistas G. T.. Tačiau nesutiktina, kad kokie nors tuo metu galioję teisės aktai numatė prievolę iš naujo vykdyti detaliojo plano tvirtinimo procedūrą, nekeičiant esminių patvirtinto detaliojo plano sprendinių, pagrindinių rodiklių, t.y. tik atliekant tinklelio korekciją. UAB „Planas B“ atstovas A. U. paaiškino, kad projektavimo metu jis koregavo užstatymo zonas, numatytas detaliajame plane, iki 2014 metų neesminiai tikslinimai būtent ir būdavo daromi techninio projekto rengimo ir derinimo metu. Tokiems neesminiams pakeitimams neprieštaravo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (sprendimo 12 p.). 2009 m. rugsėjo 23-24 d. Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinės statybų komisijos protokole parengtam statinio projektui be kitų pritarė ir MPD Detaliojo planavimo skyriaus atstovas (sprendimo 13.2 p.).

34. Ieškovė neįrodė teiginių apie tai, kad ginčo statyba neatitinka išduoto statybos leidimo.

34.1. 2009-10-19 statybos leidimas išduotas po to, kai nuolatinė statybų komisija pritarė parengtam statinio projektui (Sprendimo 13.2., 13.3. p.). Komisijai pateiktas UAB „Planas B“ parengtas techninis projektas, komplekso Nr. 2008.1-AS-TP (0 laida). Statyba faktiškai pradėta 2015 metais.

34.2. Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalis numatė, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 48 punktu, pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, <...> privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: 1) laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas; 2) dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis; 3) iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); 4) iki 1 m didinami statinio išorės matmenys; 5) mažinami statinio išorės matmenys.

34.3. 2015 metais rengiant techninio projekto A laidą, esminiai statinio projekto sprendiniai (sprendimo 34.2 p.) nebuvo keičiami, ką patvirtina sisteminė bendrųjų statinio rodiklių, nurodytų techninio projekto 0 ir A laidose analizė (el.b.l. 12-14, t. VI, el.b.l.), todėl naujas statybą leidžiantis dokumentas neturėjo būti gautas.

34.4. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog ginčo sklype suprojektuotas administracinis pastatas ir daugiabutis gyvenamasis namas, būtent tokiai statybai išduotas vienas bendras statybos leidimas, kuris nenuginčytas ir galiojantis. Šiuo metu yra užbaigtas tik pirmasis statybos etapas. Aplinkybė, kad jo metu pastatyta dalis parkingo, kuri projekte buvo numatyta naudoti administraciniam pastatui, nepaneigia fakto, kad statybos metu nebuvo nukrypta nei nuo projekto, nei nuo leidimo. Iš statytojo į bylą pateikto pastato pjūvio (el.b.l. 14, t. XXII) matyti, kokia dalis viso bendro projekto yra realizuota, būtent tokius duomenis teismas ir proceso dalyviai faktiškai matė ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Į bylą pateikti tiek 2009 metais rengtos techninio projekto 0 laidos, kurią įvertinus išduotas statybos leidimas, tiek 2015 metais rengtos techninio projekto A laidos duomenys (planai – el.b.l. 165, t. VI, el.b.l. 241, t. III), o taip pat pateiktos ginčo pastato kadastrinės bylos duomenys, leidžia daryti išvadą, kad pastatas iš esmės pastatytas toks, koks ir buvo suprojektuotas. Statytojui nusprendus statybą vykdyti dviem etapais, neužbaigti visų toje pačioje vertikalėje numatytų statinių statybos, t.y. vykdyti dar 2009 metais suprojektuotas statybas, kurioms leidimas išduotas 2009-10-19, po žeme po to, kai baigtas gyvenamasis namas, būtų nelogiška, neracionalu ir tam tikrose vietose objektyviai neįmanoma, todėl aplinkybė, kad jos atliktos su pirmuoju etapu atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą protingumo principą ir negali būti pagrindu tenkinti ieškinį.

35. Ieškovė klaidingai nurodo, kad pastatas pastatytas aukštesnis nei leista.

35.1. Pastato tiek požeminių, tiek antžeminių aukštų skaičius ir jų išdėstymas išleidžiant techninio projekto A laidą nesiskyrė nuo 0 laidos. Iš pateiktos kadastrinės bylos, rašytinių ieškovo pateiktų įrodymų (planas – el.b.l. 14, t. XXII), UAB „Planas B“ atstovo A. U. paaiškinimų, o taip pat faktinės situacijos, matytos išvažiuojamojo posėdžio metu, nustatyta, kad faktiškai pastatyta vienu požeminio parkingo aukštu mažiau nei suprojektuota.

35.2. 2009-10-19 statybos leidime nurodytas leistinas aukštų skaičius (pažymint, kad skaičius nurodomas neskaičiuojant pusrūsio, mansardos) – 6-10, po žeme – 3 (el.b.l. 80, t. I). Kadastrinės bylos duomenimis pastatyto pastato aukštų skaičius yra 6, plius du požeminiai aukštai. Taigi pagrindo teigti, kad pastatyto pastato aukštų skaičius neatitinka išduoto statybos leidimo nėra pagrindo. Aplinkybė, kad, nutaręs vykdyti statybą etapais, statytojas kitaip perskirstė tuos pačius, dar 2009 metais suplanuotus statyti aukštus, negali lemti aiškinimo, kad pastatyta daugiau aukštų negu planuota. Tai, kad bendras aukštų skaičius nepadidėjo, akivaizdu kompleksiškai vertinant techninio projekto ir jo korektūros (0 ir A laidų) bendruosius statinio rodiklius (el.b.l. 9-10, t. III, 2.1.9. ir 2.2.12. punktai).

35.3. Ginčo sklypas nėra horizontalus, jame yra nuolydis, didžioji jo dalis yra žemiau ieškovės žemės sklypo atžvilgiu. Iš pateiktų pastato brėžinių, o taip pat to, kas apžiūrėta išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad tik 5 pastatyto pastato aukštai yra virš ieškovės žemės sklypo. Pastato komercinės patalpos skvero pusėje (vakarinėje pastato pusėje) vizualiai atrodo kaip pirmasis aukštas, tačiau rytinėje dalyje, o taip pat iš ieškovės sklypo pusės jos yra po žeme. Tokios patalpos (cokolinis aukštas arba pusrūsis) iki pat statybos pabaigos buvo priskiriamos požeminei pastato daliai. Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 67.2 p. redakcija, galiojusi iki 2019-01-07 nustatė, kad požeminės pastato dalys yra rūsys ir pusrūsis, ir tik pagal Aplinkos ministro 2019-01-07 įsakymą Nr. D1-7 pastato cokolinis aukštas priskirtas antžeminei daliai. Jau minėta (sprendimo 35.2 p.), kad 2009-10-19 leidime buvo nurodytas leistinas aukštų skaičius, pažymint, jog pusrūsis neskaičiuojamas.

35.4. Ieškovė nurodo, kad pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo aukštis yra 20,3 m, kai tuo tarpu buvo suprojektuota ir leista 18,20 m. Kadastrinės bylos duomenimis pastatyto pastato aukštis 18,45 m (el.b.l. 78, t. IV). Oficialaus registro duomenys nėra nuginčyti, o ieškovės pateikti argumentai nesudaro pagrindo jais netikėti. Teismas atkreipia dėmesį, kad koreguojant techninį projektą pastato aukštis buvo numatytas 8,70 m. Bet kuriuo atveju, aukščio nuokrypis laikytinas neesminiu (iki 1 m, STR 1.05.01:2017 48 p.), todėl nesudaro pagrindo teigti, kad pastatytas aukštesnis pastatas, negu leista.

35.5. Ginčo sklypo aukščių plane, rengtame dar 2008 metais, pažymėta projektuoto ginčo pastato absoliutinė altitudė nėra aukštesnė nei 100,23 m (el.b.l. 9, t. XXII). Iš pateiktų pastato pjūvių brėžinių (el.b.l. 10-14, t. XXII) matyti, kad pastato aukštis neviršija absoliutinės altitudės, numatytos 2007-01-24 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1488 1.2.9.3. punkte – 117,3 m (el.b.l. 74, t. I). Aplinkybę, kad šis rodiklis neviršytas, patvirtina ir pačios ieškovės pateiktos geodezinės nuotraukos duomenys (el.b.l. 78, t. V).

36. Teismas nesutinka ir su ieškovės teiginiais, kad statytojas nesilaikė teisės aktais nustatyto atstumo iki jos sklypo ribos.

36.1. Šiuo atveju atstumas negali būti matuojamas nuo atraminės sienelės, nes ji nėra pastato, kurio užbaigimo aktą šioje byloje ginčija ieškovė, dalis (sprendimo 30 punktas su papunkčiais).

36.2. Siurblinės bei šilumos punkto patalpos, esančios arčiausiai ieškovės sklypo ribos, priskirtinos požeminei pastato daliai analogiškais argumentais, išdėstytiems sprendimo 35.3 punkte. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu įsitikinta, kad vizualiai šios patalpos nėra iškilusios virš ieškovės sklypo ribos. 

36.3. Ginčijamu aktu priimtas pastatytas daugiaaukštis gyvenamasis namas, kuris būtent ir buvo suprojektuotas arčiausiai ieškovės sklypo dar 2009 metais (administracinis pastatas pagal projektą bus kur kas labiau nuo ieškovės sklypo nutolęs). Statybos leidimas išduotas 2009-10-19. Pagal Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios 2009-09-01 – 2009-12-04, 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą, statinio projektas turėjo būti rengiamas vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 redakcijos, galiojusios statybos leidimo išdavimo metu 192.2 papunktį daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai turėjo būti išdėstomi taip, kad: 1) atitiktų pastatų patalpų ir vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimus; netrukdytų natūraliam patalpų apšvietimui; 2) atitiktų natūralaus patalpų apšvietimo reikalavimus. To paties reglamento 193 punkte buvo numatyta, jog, vadovaujantis trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugos principu, 192.2 papunkčio reikalavimai galioja kitiems naujai statomiems ir rekonstruojamiems statiniams. Šie reikalavimai buvo laikomi įvykdytais, jeigu atstumas nuo užstojančio statinio buvo: 1) ne mažesnis negu jo aukštis; 2) atstumai galėjo būti mažesni, jeigu pro užstoto pastato langus bus garantuojamas ne mažesnis kaip 60? regėjimo kampas horizontalioje plokštumoje. To paties reglamento 192.1 papunktis nustatė, jog pastatų atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m, jeigu pastatai yra 1–2 aukštų. Minėto reglamento 193 punkto redakcija, nustačiusi reikalavimą išlaikyti 3 metrų norminį atstumą iki žemės sklypo ribos, įsigaliojo tik nuo 2014-11-18. Tiek techninio projekto rengimo metu, tiek ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu reikalavimo išlaikyti 3 metrų norminį atstumą, statant daugiaaukštį gyvenamąjį namą, nebuvo.

36.4. Ieškovė ikiteisminėje stadijoje, taip pat pirminiame ieškinyje nuosekliai aiškino, kad šiuo atveju turėjo būti taikomas reikalavimas išlaikyti 3 m atstumą nuo gretimo sklypo ribos buvo įtvirtintas Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ redakcijos, galiojusios ginčo statinio statybos leidimo išdavimo metu, 3 priedo 1.1 punktu, tokius reikalavimus: visuomeninės paskirties statinių iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems visuomeninės paskirties statiniams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios visuomeninės paskirties statinio dalies. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Tačiau patikslintame ieškinyje ieškovė jau rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-525-62-11, kuriame nurodyta, jog sisteminiu metodu aiškinant Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192 punkto nuostatas yra pagrindas konstatuoti, kad nurodytasis statybos techninis reglamentas reikalauja, jog visų gyvenamųjų pastatų atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai, o be to daugiaaukščiai pastatai turi būti išdėstyti taip, kad atitiktų pastatų patalpų ir vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimus; netrukdytų natūraliam patalpų apšvietimui; atitiktų natūralaus patalpų apšvietimo reikalavimus. Tačiau, kaip pažymėjo Statybos inspekcijos atstovė, nurodytos bylos faktinės aplinkybės nesutampa su šios bylos aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. Nr. I-620-815/2011) pripažįstama ir tai, kad atstumai pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priede nurodytus reikalavimus iki gretimo sklypo ribos skaičiuotini tik antžeminei pastato daliai. Tokią poziciją dėl to, kad atstumai, nurodyti abiejuose minėtuose reglamentuose, skaičiuotini tik nuo antžeminės statinio dalies, kaip visuotinai žinomą, išsakė ir teismo posėdžio metu apklaustas architektas A. U..

36.5. Nagrinėjamu atveju, pagal pačios ieškovės pateiktą geodezinį planą (el.b.l. 78, t. V) atstumas nuo antžeminės pastato dalies, matuojant statmenai, iki ieškovės sklypo ribos yra 10,90 m. Atstumas nuo arčiausiai esančios požeminės pastato dalies – siurblinės ir gaisrinės patalpos, labiausiai priartėjusiame taške yra 1,30 m, tolimesniajame – 2,62 m. Ši pastato dalis nėra išlikusi virš bendro reljefo ir yra horizontalioje plokštumoje su ieškovės žemės sklypu. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ 7 priedo 4 punktą, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

37. Priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje, esminę reikšmę turi teismo šiame sprendime jau konstatuota aplinkybė, kad ginčo pastatas iš esmės pastatytas toks, koks buvo suprojektuotas ir kokiam 2009-10-19 išduotas statybos leidimas, kuris nebuvo nenuginčytas. Jokie teisės aktai nenumato pareigos projektuotojui ar statytojui keisti patvirtintus ir nenuginčytus projektinius sprendinius eigoje, net ir besikeičiant teisiniam reglamentavimui ar teismų praktikai.

Dėl ieškovo teisių pažeidimo, reikalaujamų pasekmių ir bylos baigties

38. Ieškovė, nurodydama reiškianti negatorinį ieškinį (CK 4.98 str.) turi pareigą įrodyti (CPK 178 str.), kad jos teisės yra pažeidžiamos. Neteisėtos ar savavališkos statybos padarinių šalinimas civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės gynimo negatoriniu ieškiniu gali būti svarbūs tuo atveju, jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp neteisėtos ar savavališkos statybos ir savininko teisių pažeidimo. Tokiu atveju turi būti nustatytos konkrečios aplinkybės lemiančio savininko teisių pažeidimą.

38.1. Ieškovės nurodyti argumentai, kad įvažiavimas į parkingą pastatytas arčiau nei 15 m nuo daugiabučio namo langų, ar kad nesilaikyta minimalaus atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos nesilaikyta valstybinio žemės sklypo atžvilgiu, nėra susiję su jokiais galimais ieškovės teisių pažeidimais.

38.2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pripažino, kad insoliacijos problema jo klientei nekyla, nes ginčo pastatas nuo jos sklypo yra šiaurinėje pusėje. Ieškovės nurodyti argumentas, kad pastačius ginčo pastatą sumažėjo apžvelgiamumas iš jos pastato nėra teisiškai reikšmingas. Aplinkybės, kad pastačius pastatą susiaurės vaizdo perspektyva, padidės aplinkiniai transporto srautai, sklype bus didesnis žmonių kiekis, didesnis triukšmas, didesnis užterštumas ir pan. yra objektyvios ir savaime ieškovės, valdančios gretimą žemės sklypą centrinėje sostinės dalyje, teisių nepažeidžia. Kaip siurblinės ir gaisrinės patalpos priartėjimas prie ieškovės sklypo ribos pažeidžia jos teises, iškovė apskritai nenurodė. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu įsitikinta, kad jokių objektyvių nepatogumų ieškovei greta atlikta statyba nesukelia.

39. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad ieškovės prašomos taikyti pasekmės be kita ko yra ir neproporcingos jos nurodomiems pažeidimams.

39.1. Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonių taikymas įstatymo nustatytomis sąlygomis laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu. Vis dėlto įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 58, 59 punktai). Šiuo atveju pažymėtina, kad ginčo name jau yra parduoti butai, dalis naujųjų savininkų, tame tarpe ir fizinių asmenų, yra įkeitę butus sąžiningiems hipotekos kreditorių reikalavimams užtikrinti.

39.2. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant neteisėtų statybų ir jų teisinių padarinių klausimus, taip pat akcentuojamas taikytinų priemonių proporcingumo aspektas, kurį vertinant, be kita ko, svarbi pažeidimo reikšmingumo aplinkybė, konstatuota, kad turi būti paisoma pareigos nustatyti teisingą susikirtusių visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyrą, nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. birželio 24 d. sprendimą byloje Allard prieš Švediją, peticijos Nr. 35179/97; 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Saliba prieš Malta, peticijos Nr. 4251/02; 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Hamer prieš Belgiją, peticijos Nr. 21861/03).

39.3. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad esamoje situacijoje ieškovės tariamai patiriami nepatogumai, esant šioje byloje nustatytai statybos proceso eigai, nėra proporcingi pasekmėms, galinčioms kilti atsakovams bei tretiesiems asmenims tuo atveju, jei ieškovės reikalavimai būtų patenkinti.

40. Teismas atkreipia dėmesį, kad dar ieškinio 11 punkte ieškovė nurodė, kad statyba kaimyniniame sklype jis pradėjo domėtis po 2017 metų rugpjūčio mėn., t.y. tuomet, kai statyba jau buvo faktiškai baigta. Leidimas statybai gretimame sklype išduotas dar 2009 metais, statybos darbai faktiškai pradėti 2015 metais. Todėl sutiktina, kad ieškovės keliami klausimai be kita ko yra ir nesavalaikiai.

41.1. Pažymėtina, jog rungtyniško proceso, būdingo nacionaliniam civiliniam procesui, esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, yra išaiškinta, jog pareiga įrodyti statybos, vykdytos be gretimo sklypo savininko sutikimo, teisėtumą tenka statytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018, 29 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

41.2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad, reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo, kaip savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymo, ir įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindą, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tai reiškia, kad faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavališkumas) arba statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl statinio nugriovimo, pagrįsti turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją. Teismui, sprendžiančiam reikalavimus dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo – teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 60 punktas).

41.3. Šiuo atveju teismas, vadovaudamasis CPK 176, 185 straipsnių nuostatomis, daro išvadą, kad statytojas įrodė, jog ginčo pastatas pastatytas teisėtai ir nenukrypstant nuo jam išduoto statybą leidžiančio dokumento, statytojas įrodė, kad nepastatė nei aukštesnio, nei didesnio ploto pastato, nei jam buvo leista, tuo tarpu ieškovas savo teisių pažeidimų dėl gretimame sklype atliktos ginčo pastato statybos neįrodė. Teismas, vadovaudamasis aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, taip pat padarė išvadą, kad bet kokie argumentai dėl laikinųjų inkarų ieškovės žemės sklype bei dėl atraminės sienelės ant sklypų ribos, nėra susiję su pabaigta ir ginčijamu aktu priimta statyba. Šioje byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, kad ginčijamas statybos užbaigimo aktas išduotas teisėtai ir pagrindo jį panaikinti nėra.

42. Nepatenkinus reikalavimo panaikinti ginčijamą statybos užbaigimo aktą, netenkintini ir išvestiniai reikalavimai – panaikinti jo pagrindu atliktą pastato registraciją viešajame registre, o taip pat reikalavimai, susiję su esą neteisėtos statybos padarinių šalinimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo priteisti iš ieškovo 83,52 Eur išlaidų, susijusių su atvykimu į teismo posėdžius (išlaidos degalams) (el. b. l. 171-173, t. XXI). Į bylą pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai (el.b.l. 34-55, t. V, el.b.l. 79-94, t. VII, el.b.l. 39-43, t. XVII, el.b.l. 90-96, 171-177 t. XXI). Atsakovė UAB „Transmedos projektai“ pateikė įrodymus apie tai, kad byloje patyrė 13726,02 Eur išlaidų už advokato pagalbą (el.b.l. 25-33, t. VII, el. b. l. 43-67, t. XXII). Atsakovai R. P. A. ir K. A. patyrė 3872 Eur išlaidų už advokato pagalbą (el.b.l. 21-29, t. XXII). Atsakovė R. T. patyrė 2500 Eur išlaidų už advokato pagalbą (el.b.l.60-67, t. XXII). Ieškinį atmetus nurodytų atsakovų patirtos išlaidos jiems priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 10 p., 93 str. 2 d.).

44. Byloje teismas patyrė 885,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Mano turtas“, juridinio asmens kodas 300050337, atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, 83,52 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Mano turtas“, juridinio asmens kodas 300050337, atsakovei UAB „Transmedos projektai“, juridinio asmens kodas 304057973, 13726,02 Eur (trylika tūkstančių septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 02 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Mano turtas“, juridinio asmens kodas 300050337, atsakovams R. P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3872 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Mano turtas“, juridinio asmens kodas 300050337, atsakovei R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Mano turtas“, juridinio asmens kodas 300050337, 885,81 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                  Giedrė Čėsnienė