Civilinė byla Nr. e2A-29-230/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02550-2019-9

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.7; 2.1.2.4.1.1; 2.1.3.4; 2.6.16.8; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių L. K. ir L. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių L. K. ir L. K. ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir D. K. dėl administracinio pobūdžio teisės aktų panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovės L. K. ir L. K. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. 20VĮ-1796-(14.20.2.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos D. K.“ ir pripažinti negaliojančia 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 20SŽN-298-(14.20.55.); 2) panaikinti atsakovės NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr.20VĮ-1797-(14.20.2.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos D. K.“ ir pripažinti negaliojančia 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 20SŽN-299-(14.20.55.). 

2.       Ieškovės ieškinyje nurodė, kad yra savo motinos M. P., mirusios (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjos. M. P. yra pretendentė į buvusios žemės savininkės R. S. nuosavybės teisių atkūrimą. Ieškovės 2017 m. gruodžio 21 d. parengtame Balsupių k. v. žemės reformos žemėtvarkos projekto brėžinyje 2018 m. pradžioje pasirinko geltona spalva pažymėtus žemės sklypus, kurių projektiniai numeriai yra Nr. 329-1 ir Nr. 329-2. NŽT 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu atkūrė M. P. nuosavybės teises į minėtus žemės sklypus. Tik iš minėto sprendimo paaiškėjo, kad šie ieškovių nuosavybėn perduodami žemės sklypai yra išnuomoti 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarytų valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių pagrindu D. K.. Ginčo dalyku esantys valstybiniai žemės sklypai buvo suformuoti 2017 m. sausio 2 d. parengtame Balsupių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus 2017 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 20VĮ-444-(14.20.2). Šio projekto brėžinyje ginčo žemės sklypai pažymėti juoda spalva, kuri žymi nuomai suprojektuotus žemės sklypus. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 23 punktą atsakovui D. K. iki 2017 m. rugsėjo 23 d. (6 mėnesiai nuo 2017 m. kovo 23 d., t. y. nuo Balsupių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo) nepateikus NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriui Balsupių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų Nr. 329-1 ir Nr. 329-2 kadastro duomenų bylų, NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėjas turėjo priimti sprendimą neišnuomoti minėtų valstybinių žemės sklypų bei išbraukti D. K. iš NŽT vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu patvirtinto asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo. Iš 2017 m. gruodžio 21 d. parengto naujo Balsupių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto brėžinio matyti, kad ginčo dalyku esantys žemės sklypai projekte buvo pažymėti geltona spalva, t. y. kaip laisvi valstybiniai žemės sklypai, kurie buvo suprojektuoti anksčiau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte. Todėl ieškovės rengiamame žemėtvarkos projekte nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nurodytus valstybinius žemės sklypus pasirinko kaip laisvus, be jokių nuomos sutarčių ir turėjo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad ginčijamos nuomos sutartys su D. K. ar kitais asmenimis nebus sudarytos. Ginčo žemės sklypų kadastro duomenų bylos NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui per „GeoMatininkas“ sistemą patikrinimui pirmą kartą pateiktos 2018 m. kovo 15 d., t. y. praėjus beveik metams laiko nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ir gerokai praleidus Aprašo 23 punkte nustatytą kadastrinių matavimų bylų parengimo ir pateikimo terminą. Ginčo sklypų kadastro bylos kelis kartus buvo teiktos derinti ir suderintos 2018 m. birželio 7 d. Tik tuomet žemės sklypai ir jų kadastro duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi NŽT, patvirtindama kadastro duomenų bylas ir sudarydama valstybinės žemės nuomos sutartis, pažeidė Aprašo 23 punktą, o vėliau ginčo įsakymų pagrindu sudarydama ginčo valstybinių žemės sklypų nuomos sutartis, pažeidė ieškovių teisėtus interesus.

3.       Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2018 m. gegužės 2 d. Marijampolės apskr. Marijampolė sav. Marijampolės sen. Balsupių kadastro vietovės teritorijoje 2018 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų susirinkimo protokole yra užfiksuota, kad M. P., atstovaujantis M. P. turto paveldėtojas, informuotas, jog renkasi suprojektuotus ir patvirtinus žemės sklypus nuomai, todėl valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta su D. K. dėl žemės sklypų (projektiniai Nr. 329-1 ir Nr. 329-2), bus tęsiama. Aprašo 23 punkte numatytas terminas nebuvo taikomas, nes D. K. sudarė darbų atlikimo sutartį su IĮ ,,NT Darbai“, žemės sklypo paženklinimo aktas buvo pasirašytas 2017 m. birželio 2 d. Todėl, jau pradėjus vykdyti kadastrinių matavimų darbus, buvo leista D. K. sudaryti nuomos sutartį vėliau. Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimtas 2018 m. gruodžio 6 d., kurį priėmus ieškovės teigia tariamai sužinojusios, kad minėti žemės sklypai išnuomoti, yra skundžiamas administracine tvarka, taip pat ginčijamos nuomos sutartys yra sudarytos tarp fizinio asmens ir valstybės institucijos, dėl administracinės reikalavimų prigimties turėtų būti taikomas vieno mėnesio administracinės senaties terminas.

4.       Atsakovas D. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės, per savo atstovą M. P., pasirinkdamos nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypus žinojo, jog pasirinko žemės sklypus, kurie yra suprojektuoti ir patvirtinti būtent nuomai, bei kad tokius žemės sklypus pasirinkus jie bus apriboti nuomos teise, kadangi dėl minėtų pasirinktų žemės sklypų bus sudarytos nuomos sutartys. Tai, kad ieškovės tikėjosi, jog dėl vienokių ar kitokių priežasčių valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys su atsakovu D. K. nebus sudarytos, nesudaro pagrindo panaikinti valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis ir/ar administracinius ginčo teisės aktus.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovių L. K. ir L. K. valstybės naudai po 9,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6.       Teismas sprendė, kad ieškovės apie ginčo žemės sklypų, į kuriuos turėjo būti atkuriamos joms nuosavybės teisės, nuomą D. K. sužinojo iš 2018 m. gruodžio 6 d. NŽT sprendimo Nr. 20S-3-(14.20.3.) dėl nuosavybės teisų atkūrimo M. P., kuriame nurodyta, jog valstybinės žemės nuomos 2018 m. rugpjūčio 1 d. sutartys, sudarytos su D. K., tęsiamos. Todėl ieškovės, manydamos, kad tokia nuoma pažeidžia jų materialiąsias teises, turėjo realią galimybę sužinoti administracinio akto turinį dar 2018 m. gruodžio mėn. ar 2019 sausio mėn. sprendimą priėmusioje institucijoje. Tačiau ieškovės to nepadarė, nes, kaip paaiškėjo iš liudytojų M. P., A. M. parodymų, tokių ginčo sklypų pasirinkimu yra nepatenkintos ne ieškovės, o ūkininkas A. M., norintis iš ieškovių nusipirkti ginčo žemės sklypus tam, kad visos jo žemės būtų viename masyve, ir jo žentas M. P., kuris padeda uošviui įgyvendinti pastarojo interesus. Taigi ieškovės į administracinį ar bendrosios kompetencijos teismą dėl aktų nuginčijimo per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo nesikreipė, nes aktai neprieštaravo jų teisėms bei interesams, todėl apskundimo terminas yra praleistas be svarbių priežasčių.

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės faktiškai nenurodė, kuo ir/ar kaip prašomos pripažinti negaliojančiomis ginčo nuomos sutartys, sudarytos su D. K., pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Teisme ieškovių atstovas teigė, kad ieškovių teisės yra pažeistos tuo, jog jos pasirinko laisvus (geltona spalva) pažymėtus sklypus, o iš sprendimo paaiškėjo, kad jie išnuomoti D. K.. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovių įgaliotas atstovas M. P. 2018 m. gegužės 2 d. susirinkime, veikdamas ieškovių vardu pagal notarinį įgaliojimą, žodžiu buvo informuotas apie pasirenkamų ginčo sklypų nuomą D. K.. Nepaisant to, M. P. šiuos ginčo sklypus pasirinko, ko pasėkoje 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant ginčo sklypus nuosavybėn ieškovėms. Vėlesnis šio pasirinkimo kvestionavimas nėra pagrindas pripažinti negaliojančiomis su atsakovu D. K. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis, nes toks pagrindas nėra numatytas CK 6.564 straipsnyje.

8.       Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 23 punkto reikalavimų. Terminas kadastro bylai pateikti baigėsi 2017 m. rugsėjo 23 d., tačiau nei ieškovės, nei jų įgaliotas asmuo M. P. neskundė NŽT dėl veiksmų neatlikimo (sprendimo nenuomoti nepriėmimo, neišbraukimo iš sąrašų), o priešingai, M. P., 2018 m. gegužės 2 d. susirinkime informuotas, jog pasirenka suprojektuotus nuomai ginčo žemės sklypus ir kad nuomos sutartys su D. K. bus tęsiamos, ginčo sklypus vis tiek pasirinko, nes ginčo žemės sklypai yra jam bei ūkininkui A. M. priimtinoje vietoje. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad 6 mėnesių kadastro bylų pateikimo skyriui termino nebuvo laikytasi ne dėl atsakovo D. K. veiksmų, o dėl matininko V. V., kuris šiuos darbus turėjo atlikti, veiksmų/vilkinimo. Todėl tokių veiksmų teisinės pasekmės negali kilti sąžiningam asmeniui – atsakovui D. K., kuris, kaip paaiškino NŽT atstovė, buvo sumokėjęs visus mokesčius ir pagrįstai vylėsi, kad ginčo žemės sklypų nuomos sutartys bus sudarytos su juo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nurodytas terminas buvo pažeistas dėl objektyvių priežasčių.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovės L. K. ir L. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas sprendime nepagrįstai vadovavosi akivaizdžiai melavusių atsakovės darbuotojų žemėtvarkininkės Z. S., skyriaus vedėjos I. K., projekto autorės N. V. parodymais ir suklastotu 2018 m. gegužės 2 d. protokolu, teigdamas, kad ieškovių atstovas susirinkimo metu neva buvo informuotas apie ginčo nuomos sutarčių sudarymą.

1.2.       Tiek ieškovių atstovas, tiek kartu su juo buvę liudytojai pripažino, kad projekto autorė minėjo apie tai, jog žemės sklypai buvo projektuojami nuomai ankstesniame projekte, tačiau sklypo suprojektavimas nuomai ir nuomos sutarties sudarymas yra du skirtingi dalykai. Tam, kad nuomos sutartis būtų sudaryta, būtina įvykdyti teisės aktuose nustatytas sąlygas, įskaitant Aprašo 23 punkte nustatytą reikalavimą, kuris nagrinėjamu atveju buvo pažeistas, ir susirinkimo metu šis faktas ginčo šalims jau buvo žinomas. Ieškovių atstovas, rinkdamasis ginčo žemės sklypus, šį faktą ne tik žinojo, bet tai ir aiškiai įvardijo, kaip savo pasirinkimo motyvą.

1.3.       Ieškovės apie ginčijamus administracinius aktus sužinojo tik teismo posėdžio metu ir iš trečiojo asmens atstovo paaiškinimų. Ginčijami aktai ieškovėms ar jų atstovams niekada nebuvo siunčiami, jie nebuvo viešai paskelbti. Šie aktai taip pat nebuvo pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, todėl ginčo žemės sklypų išrašuose nuomos sutarties įregistravimo pagrindu yra nurodytos tik pačios nuomos sutartys, neminint jokių administracinių aktų. Ginčyti šių aktų administracine tvarka ieškovės negalėjo, kadangi tų aktų pagrindu buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, todėl toks ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Jeigu teismas manė priešingai, jis atitinkamai turėjo atsisakyti priimti pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo arba kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją, tačiau teismui tokių abejonių nekilo.

1.4.       Ieškovės tiek ieškinyje, tiek jų atstovas civilinės bylos nagrinėjimo metu aiškiai nurodė, kaip ginčijami sandoriai pažeidžia jų teises ir interesus. Ieškovės, joms atkūrus nuosavybės teises į išnuomotą žemės sklypą, nors ir yra šio daikto savininkės, tačiau, kol galioja nuomos sutartis, jos neturi žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisių. Be to, renkantis žemės sklypus nuomos sutartys nebuvo sudarytos, o pats teismas pripažino, kad dėl imperatyvios teisės normos pažeidimo tos nuomos sutartys po 2017 m. rugsėjo 23 d. negalėjo būti sudarytos.

1.5.       Ieškovės kreipėsi į teismą ginčydamos nuomos sutartis ir aktus dėl jų sudarymo, apie kuriuos sužinojo jau po nuosavybės teisių atkūrimo. Iš teismo sprendimo reikia suprasti, kad, esant sudarytoms valstybinėms žemės nuomos sutartims, ieškovės turėjo kreiptis į teismą skųsdamos NŽT neveikimą, t. y. D. K. neišbraukimą iš projekto dalyvių sąrašų. Tačiau esant sudarytoms nuomos sutartims tokio skundo administracinis teismas net nepriimtų nagrinėti.

1.6.       Aprašo 23 punktas nustato reikalavimą projekto dalyviui, šiuo atveju D. K., kuris pats renkasi kadastrinius matavimus atliekantį asmenį ir sudaro su juo sutartį bei atitinkamai prisiima riziką dėl savo pasirinko matininko klaidų ar kitokių veiksmų, todėl teismo išvados apie neva sąžiningą D. K. yra daromos ignoruojant Aprašo 23 punkto nuostatą ir civilinės teisės esmę.

10.       Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       2018 m. gegužės 2 d. Marijampolės apskrities Marijampolė savivaldybės Marijampolės seniūnijos Balsupių kadastro vietovės teritorijoje 2018 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų susirinkimo protokolas Nr. 20PRT-54-(14.20.6.) nėra teisės aktų nustatyta tvarka nuginčytas ar pripažintas atitinkamų institucijų suklastotu. Protokolo suklastojimo duomenų byloje nepateikta, jis yra teisėtas ir galiojantis. Protokole aiškiai ir nenuginčytai yra užfiksuota, kad M. P. (atstovauja M. P. turto paveldėtojas) informuotas, jog renkasi suprojektuotus ir patvirtinus žemės sklypus nuomai. Iš pretendentų susirinkimo protokolo ir VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad susirinkimo metu ginčo sklypai jau buvo suformuoti.

2.2.       Ieškinyje nenurodyta nei vieno teisės akto pažeidimo, dėl kurių skyriaus vedėjo sprendimus išnuomoti žemės ūkio paskirties žemę būtų galima pripažinti negaliojančiais, jie priimti remiantis tokių žemės sklypų nuomą reglamentuojančiais teisės aktais.

2.3.        Ieškovės apie ginčo žemės sklypų, į kuriuos turėjo būti atkuriamos joms nuosavybės teisės, nuomą D. K. sužinojo iš NŽT 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 20S-3-(14.20.3.), kuriame nurodyta, kad valstybinės žemės 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartys bus tęsiamos. Taigi NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsakymų Nr. 20VĮ-1796-(14.20.2.) ir 20VĮ-1797-(14.20.2.) apskundimo terminas yra praleistas be svarbių priežasčių.

2.4.       Ieškovės nenurodė, kuo ir kaip prašomos pripažinti negaliojančiomis nuomos sutartys, sudarytos su D. K., pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, kadangi jų sudarymu yra nepatenkintos ne pačios ieškovės, o A. M. ir M. P..

11.       Atsakovas D. K. atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.       2018 m. balandžio 9 d. NŽT Marijampolės Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo sprendimais Nr. 20SK-383-(14.20.110.) ir Nr. 20SK-381-(14.20.110.) buvo suformuoti žemės sklypai bei nuspręsta minėtus žemės sklypus įregistruoti VĮ Registrų centre. Taigi 2018 m. balandžio 9 d. sprendimais jau buvo suformuoti žemės sklypai bei buvo patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys, dėl ko ieškovių motyvas, kad susirinkimo metu (2018 m. gegužės 2 d.) ginčo žemės sklypai buvo nesuformuoti nepagrįsti.

3.2.       Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės apie ginčo žemės sklypų nuomą D. K. sužinojo iš 2018 m. gruodžio 6 d. NŽT sprendimo Nr. 20S-3-(14.20.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. P., taigi praleido vieno mėnesio terminą ginčo aktams apskųsti.

3.3.       Ieškovės neskundė 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 20S-3-(14.20.3.), kuriuo joms atkurtos nuosavybės teisės. Minėtame sprendime yra nurodyta, kad į atkurtus žemės sklypus yra sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. Taigi nuosavybės teisė ieškovėms buvo atkurta jau su sudarytomis (esamomis) nuomos sutartimis ir tai buvo įtvirtinta pačiame sprendime, papildomai numatant, kad sudarytos nuomos sutartys bus tęsiamos.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kai į tuos pačius žemės sklypus ieškovėms buvo atkurtos nuosavybės teisės.

14.       Nustatyta, kad NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 20VĮ-1796-(14.20.2.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos D. K.“ pastarajam buvo išnuomotas nurodytas žemės sklypas ir su juo dėl šio žemės sklypo nuomos 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 20SŽN-298-(14.20.55.). Analogiškai NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 20VĮ-1797-(14.20.2.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos D. K.“ šiam asmeniui taip pat buvo išnuomotas kitas žemės sklypas ir tą pačią 2018 m. rugpjūčio 1 d. dėl šio žemės sklypo nuomos su D. K. sudaryta kita valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 20SŽN-299-(14.20.55.). 

15.       NŽT 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 20S-3-(14.20.3.) M. P. (jos teisių perėmėjos ieškovės L. K., L. K.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,0696 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus, tarp jų ir nurodytus ginčo žemės sklypus. Sprendime taip pat nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. su D. K. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. Nr. 20SŽN-297-(14.20.55.) ir Nr. 20SŽN-298-(14.20.55.) tęsiamos.

16.       Ieškovės L. K. ir L. K. prašė panaikinti NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsakymus dėl nurodytų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ir jų pagrindu su D. K. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis. Reikalavimus grindė tuo, kad pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 23 punktą atsakovui D. K. per 6 mėnesius nuo Balsupių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo 2017 m. kovo 23 d., t. y. iki 2017 m. rugsėjo 23 d., nepateikus NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriui Balsupių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų Nr. 329-1 ir Nr. 329-2 kadastro duomenų bylų, NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėjas turėjo priimti sprendimą neišnuomoti minėtų valstybinių žemės sklypų ir D. K. išbraukti iš asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo. Todėl, ieškovių nuomone, jos valstybinius žemės sklypus pasirinko kaip laisvus, be jokių nuomos sutarčių ir turėjo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad nuomos sutartys nebus sudarytos.

17.       Skundžiamu teismo sprendimu ieškinio reikalavimai buvo atmesti, nurodant, kad ieškovės be svarbių priežasčių praleido įstatymuose nustatytą terminą administraciniams aktams nuginčyti, be to, ieškovės nenurodė, kaip pažeidžiamos jų teisės ar teisėti interesai, nes jų įgaliotas atstovas M. P. pasirinko ginčo žemės sklypus, žinodamas, kad jie bus išnuomoti D. K.. Teismas taip pat nurodė, kad, nors nebuvo laikytasi Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 23 punkto reikalavimų, tačiau ieškovės neskundė NŽT veiksmų, pastarajai nepriimant sprendimo išbraukti D. K. iš asmenų, kuriems nuomojami valstybiniai žemės sklypai, sąrašo ir nepriimant sprendimo nenuomoti jam žemės sklypų, o kadastro bylų pateikimo terminas buvo praleistas ne dėl atsakovo D. K., bet dėl matininko V. V. veiksmų.

18.       Su teismo sprendimu nesutinka ieškovės, nurodydamos, kad ginčijami aktai (įsakymai) ieškovėms nebuvo siunčiami, jie nebuvo paskelbti viešai, todėl apie juos sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, neigia, kad ieškovių atstovas buvo informuotas apie ginčo nuomos sutarčių sudarymą, nes žemės sklypų suprojektavimas nuomai ir nuomos sutarties sudarymas yra skirtingi dalykai, o ieškovėms renkantis žemės sklypus žemės sklypų nuomos sutartys dar nebuvo sudarytos. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovės neskundė NŽT neveikimo, pastarajai nepriimant sprendimo išbraukti D. K. iš asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo ir nepriimant sprendimo nenuomoti jam žemės sklypų, kadangi nuomos sutartys jau buvo sudarytos.

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių ir įsakymų, priimtų dėl šių sutarčių sudarymo, teisėtumo  

19.       Ieškinio reikalavimai tiek dėl ginčo sklypų valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tiek dėl NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėjo priimtų įsakymų dėl ginčo sklypų žemės nuomos panaikinimo iš esmės yra grindžiami Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 23 punkto reikalavimų pažeidimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 23 punkte nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte pardavimui arba nuomai suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus) kadastro duomenų byla žemėtvarkos skyriui turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Jeigu per nustatytą terminą kadastro duomenų byla nepateikiama, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima naują sprendimą neparduoti valstybinės žemės sklypo ir išbraukti asmenį iš Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu patvirtinto asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo.  

20.       Pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo šios teisės normos reikalavimų pažeidimą, kadangi nustatė, kad atsakovas D. K. suprojektuotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastro duomenų bylų nepateikė per nustatytą 6 mėnesių terminą, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 23 d. Dėl to ginčo tarp šalių nėra ir tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra ginčijama. Todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl šios išvados pagrįstumo nepasisako, ypač, kai byloje patekti įrodymai patvirtina, kad ginčo sklypai suprojektuoti nuomai 2017 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 20VĮ-444-(14.20.2.) patvirtinus Balsupių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

21.       Tačiau ieškinio reikalavimai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti todėl, kad ieškovės neskundė tolimesnių NŽT veiksmų, kai atsirado pagrindas nepateikus kadastro duomenų bylų D. K. išbraukti iš asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo ir jam šių žemės sklypų nebenuomoti. Kadangi net ir pasibaigus 6 mėnesių terminui pradėtos ginčo žemės sklypų nuomos D. K. procedūros buvo tęsiamos ir toliau, todėl būtent šie veiksmai (neveikimas) pažeidė ar galėjo pažeisti ieškovių teisėtus interesus atkurti nuosavybės teises į nuomos teise neapsunkintus žemės sklypus. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovių atstovas pagal įgaliojimą M. P. buvo informuotas, jog renkasi suprojektuotus ir patvirtintus nuomai žemės sklypus. Šias aplinkybes patvirtina Marijampolės apskrities Marijampolės savivaldybės Marijampolės seniūnijos Balsupių kadastro vietovės teritorijoje 2018 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų 2018 m. gegužės 2 d. susirinkimo protokolas Nr. 20 PRT -54-(14.20.6.). Jame nurodyta, kad ieškovių atstovas pagal įgaliojimą M. P. informuotas, jog renkasi suprojektuotus ir patvirtintus žemės sklypų nuomai žemės sklypus (tame tarpe ir 2 ginčo sklypus), taip pat informuotas, kad valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta su D. K. dėl žemės sklypų proj. Nr. 329-1 ir proj. Nr. 392-2, bus tęsiama. Tai reiškia, kad ieškovės pačios pasirinko žemės sklypus, kurie pagal jau pradėtas procedūras buvo rengiami nuomai.

22.       Nors apeliantės teigia šį protokolą esant suklastotą, tačiau dokumento suklastojimo faktas nėra nustatytas, o liudytojų Z. S. ir I. K., N. V. parodymai nėra nustatyti esant juos melagingais. Įvertinus šių liudytojų parodymus, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad jie vienokiu ar kitokiu būdu patvirtintų nurodyto protokolo suklastojimą. Atvirkščiai, šių liudytojų parodymai patvirtina, kad nurodyto susirinkimo metu ieškovių atstovas M. P. buvo informuotas, jog ginčo žemės sklypai rengiami nuomai (bus išnuomoti). Pažymėtina, kad ir pats ieškovių atstovas liudytojas M. P. parodė, jog susirinkimo metu projekto autorė N. V. aiškino, kad žemės sklypai bus išnuomoti. Šią aplinkybę patvirtino ir susirinkime kartu su ieškovių atstovu M. P. dalyvavęs matininkas V. Š., parodęs, kad projekto autorė N. V. sakiusi, kad tie žemės sklypai suprojektuoti nuomai.

23.       Aplinkybę, kad ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypai buvo suprojektuoti nuomai, patvirtina ir kiti nurodyto protokolo duomenys bei kiti byloje pateikti įrodymai. Ieškovių atstovui M. P. pretendentų susirinkime pasirenkant žemės sklypus, tarp kurių ir ginčo žemės sklypai, kurių proj. Nr. 329-1 ir proj. Nr. 392-2, protokole be kita ko nurodyta, kad sklypai suformuoti pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris buvo patvirtintas NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 20VĮ-444-(14.20.2.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovių prašymu teismui pareikalavus atsakovė NŽT 2020 m. kovo 2 d. pateikė nurodytam pretendentų susirinkimui pateiktą laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį, iš kurio taip pat matyti, kad prie projektuojamų žemės sklypų proj. Nr. 329-1 ir proj. Nr. 392-2, yra nurodyta nuoma, tas pat matyti ir iš atsakovės 2020 m. kovo 4 d. pateikto ir protokole nurodyto  2017 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 20VĮ-444 -(14.20.2.) patvirtinto Balsupių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto. Ir vėlesniu NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 20VĮ-1001-(14.20.2.), t. y. prieš pretendentų susirinkimą nusprendus rengti Marijampolės savivaldybės Marijampolės seniūnijos Balsupių kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštyje prie ginčo žemės sklypų taip pat nurodyta nuoma.

24.       Nurodyti byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovių atstovui M. P. pretendentų susirinkimo metu buvo žinoma, kad nuosavybės teisių atkūrimui renkasi žemės sklypus, kurie yra rengiami ir projektuojami nuomai. Pažymėtina, kad Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – Metodika) 128 punkte yra nustatyta, kad pasiūlymai ir pretenzijos dėl suprojektuotų žemės sklypų ir kitų sprendinių teikiamos pretendentų susirinkimo metu. Sprendimą dėl gautų pasiūlymų ir pretenzijų pagrįstumo priima žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Jeigu priimamas sprendimas, kad pasiūlymai ar pretenzijos pagrįstos, žemėtvarkos skyrius įpareigoja projekto autorių patikslinti projektui prilyginamą planą ir su jo rengimu susijusius kitus dokumentus, nurodydamas terminą, per kurį šiuos dokumentus turi patikslinti ir pateikti juos žemėtvarkos skyriui. Atmetant pasiūlymą ar pretenziją turi būti nurodyti atmetimo motyvai. Apie žemėtvarkos skyriaus vedėjo priimtą sprendimą atmesti pasiūlymą ar pretenziją informuojamas pasiūlymą ar pretenziją pateikęs pretendentas. Žemėtvarkos skyriaus vedėjo priimtas sprendimas atmesti pasiūlymą ar pretenziją gali būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. 

25.       Nors ieškovės įrodinėjo, kad pretendentų susirinkimo metu jų atstovas M. P. reiškė pastabas dėl Aprašo 23 punkto reikalavimų pažeidimo, tačiau ieškovių atstovas, pasirašydamas pretendentų sąraše dėl suprojektuotų žemės sklypų pasirinkimo, ką numato Metodikos 127.3 punkto reikalavimai, faktiškai patvirtino savo sutikimą, kad renkasi žemės sklypus, kurie bus išnuomojami ir jokių aktyvių veiksmų, kad D. K. būtų išbrauktas iš asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo ir būtų nutrauktos pradėtos žemės sklypų nuomos procedūros, nesiėmė. Todėl D. K. neprarado ir negalėjo prarasti lūkesčio, kad šie sklypai jam bus išnuomoti. Pažymėtina, kad prieš pretendentų susirinkimą NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2018 m.  balandžio 9 d. sprendimais Nr. 20SK-381-(14.20110.) ir Nr. 20SK-383-(14.20110.) buvo patvirtinti ginčo sklypų kadastro duomenys ir nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl jų įregistravimo.  

26.       Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovės, siekdamos, jog ginčo sklypai nebūtų išnuomoti D. K., tačiau neapskundusios NŽT neveikimo dėl išbraukimo iš asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo, pačios netinkamai gynė savo teises ir teisėtus interesus.

27.       Be to, nustatyta, kad NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2018 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 20VĮ-1854-(14.20.2.) patvirtino Marijampolės savivaldybės Marijampolės seniūnijos Balsupių kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, jame suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus. Pagal Metodikos 133 punkto reikalavimus žemėtvarkos skyriaus vedėjui priėmus įsakymą dėl projektui prilyginamo plano patvirtinimo arba šios Metodikos 131 punkte nurodytuoju atveju priėmus sprendimą nutraukti projektui prilyginamo plano rengimą, administracinė procedūra dėl pateiktų pretendentų prašymų pirkti arba nuomoti žemės sklypus toje kadastro vietovėje nagrinėjimo laikoma baigta, jeigu šie pretendentai buvo įtraukti į Pretendentų sąrašą ir jie šios Metodikos nustatyta tvarka buvo kviesti dalyvauti pretendentų susirinkime dėl žemės sklypų projektavimo. Nurodytas įsakymas taip pat nėra nuginčytas.

28.       Atsižvelgiant į tai, valstybinės žemės nuomos sutartys, sudarytos su D. K., nors ir buvo sudarytos po pretendentų susirinkimo, tačiau įvertinus D. K. savalaikiai ir nustatyta tvarka nenuginčytą lūkestį dėl žemės sklypų nuomos, negali būti pripažintos negaliojančiomis dėl Aprašo 23 punkto reikalavimų nesilaikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame punkte įtvirtinti NŽT veiksmai, laiku nepateikus kadastro duomenų bylos žemėtvarkos skyriui neparduoti valstybinės žemės sklypo ir išbraukti asmenį iš įsakymu patvirtinto asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo, negali būti aiškinimas, kaip draudimas esant šioms sąlygoms sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis. Kitokių pagrindų, ginčijant valstybinės nuomos sutartis, ieškovės nenurodė. Todėl ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir įsakymų, priimtų siekiant jas sudaryti, panaikinimo pagrįstai atmestas.

Dėl kitų apeliacinio skundo motyvų (ieškovių teisių pažeidimo, termino administraciniams aktams ginčyti praleidimo)

29.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, taip pat nurodė, kad valdymo organų sprendimais ir sudarytais sandoriais nėra pažeidžiamos ieškovių teisės ir teisėti interesai, kadangi  ieškovių atstovo iniciatyva liudytojais apklausti tiek ūkininkas A. M., tiek jo žentas M. P. patvirtino, jog ginčo žemės sklypų pasirinkimu yra nepatenkinti jie, o ne ieškovės. Tokiu būdu teismas iš esmės laiko, kad ieškovės neturi reikalavimo teisės, su kuo sutikti nėra jokio pagrindo.

30.       Būtent ieškovės pareiškė ieškinį ir jį grindė tuo, kad M. P. (kurios teises perėmė ieškovės) siekė, jog nuosavybės teisės į ginčo sklypus būtų atkurtos be D. K. nuomos teisių į juos suvaržymo. Toks ieškovių interesas yra pagrįstas ir teisėtas, nepaisant to, kad jos ateityje gali turėti tam tikrų ketinimų ir susitarimų su trečiaisiais asmenimis dėl šių sklypų valdymo, naudojimosi ir disponavimo. Todėl nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas pripažintinas nepagrįstu, tačiau tai nedaro jokios įtakos aukščiau padarytoms išvadoms dėl kitų ieškinio reikalavimų atmetimo argumentų pagrįstumo.

31.       Ieškinio reikalavimai dėl ginčijamų įsakymų, priimtų dėl ginčo sklypų nuomos, panaikinimo buvo atmesti ir tuo pagrindu, kad ieškovės praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio (dabar ABTĮ 29 straipsnio) 1 dalyje numatytą terminą, t. y. jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1115-11). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės apie byloje ginčijamus įsakymus sužinojo iš 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. P., nes jame nurodyta, kad su D. K. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys bus tęsiamos. Teismo nuomone, ieškovės, būdamos apdairios ir rūpestingos, administracinio akto turinį galėjo sužinoti iš karto po nurodyto sprendimo gavimo.

32.       Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės apie ginčijamus administracinius aktus sužinojo tik 2020 m. kovo 4 d. vykusio teismo posėdžio metu, atsakovė NŽT šiuos įsakymus į bylą taip pat pateikė 2020 m. kovo 4 d., o ieškinio reikalavimai dėl įsakymų panaikinimo buvo patikslinti 2020 m. balandžio 2 d., t. y. nepraleidus nurodyto administracinių aktų apskundimo termino. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ginčijami įsakymai ieškovėms ar jų atstovams būtų buvę išsiųsti, nėra ir duomenų, kad jie buvo viešai paskelbti. 2018 m. gruodžio 6 d. sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. P. taip pat nurodytos tik valstybinės žemės nuomos sutartys ir jame nėra jokių duomenų apie priimtus įsakymus dėl šios žemės nuomos. Akivaizdu, kad ieškovėms nežinant apie tokių administracinių aktų (įsakymų) egzistavimą, nesant net nuorodų apie jų priėmimą,  ginčijamų įsakymų turinys ieškovėms iki nurodytos teismo posėdžio datos nebuvo ir negalėjo būti žinomas. Todėl ir pirmosios instancijos teismo išvada laikytina nepagrįsta, tačiau tai taip pat nedaro jokio įtakos ginčijamo teismo sprendimo teisėtumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34.       Ieškovių L. K. ir L. K. apeliacinį skundą atmetus, joms apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir advokato teisinės pagalbos išlaidos) neatlyginamos.

35.       Atsakovai NŽT ir D. K. įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą) nėra pateikę, todėl jiems išlaidos taip pat nepriteisiamos.

36.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš ieškovių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Nijolia Indreikienė

                                                Albina Rimdeikaitė

                                                Tomas Romeika