Pranešėja Albina Pupeikienė               Civilinė byla Nr. 2A-1871-253/2013

Teisėjas Darius Kurpavičius              (Proceso Nr. 2-06-3-05352-2013-2)

              Procesinio sprendimo kategorija

(S)

              15.1; 18.2.1; 18.4; 119.4; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 18 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos kartono tara“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo,

              n  u  s  t  a  t  ė :

              ieškovas 2013-05-07 kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti jam 2012-12-17 atsakovės įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą. Nurodė, jog su paskirta drausmine nuobauda nesutiko, todėl 2013-03-08 prašymu kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl jos panaikinimo. Darbo ginčų komisija 2013-04-10 sprendimu prašymą patenkino – panaikino paskirtą drausminę nuobaudą, tačiau prašymas buvo patenkintas tik vienu prašyme nurodytu pagrindu – jog buvo pasibaigęs drausminės nuobaudos skyrimo terminas. Mano, jog toks darbo ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl prašo iš naujo išnagrinėti darbo ginčą. Mano, kad atsakovės kaltinimai yra nepagrįsti, kadangi į darbo laiką įeina laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti. Darbo drabužiai, kurie yra skirti darbuotojams, yra asmeninės apsaugos priemonės, todėl persirengti darbo drabužiais darbuotojas turi darbo laiku. Ieškovas 2011-10-25 turėjo dirbti iki 14.30 val. Teigia, kad pagal teisės aktus jam skirtas apsaugos priemones paruošti ir susitvarkyti turi darbo laiku, todėl 2011-10-25 apie 14.20 val. nuėjo į buitines patalpas, siekdamas susitvarkyti asmenines apsaugos priemones bei nusiprausti. Mano, kad nepadarė darbo drausmės reikalavimų pažeidimo. Kartu pažymi, jog Valstybinė darbo inspekcija buvo nustačiusi, jog įmonėje laikas, skirtas darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių apsirengimui, nusirengimui, prausimuisi, neįskaitomas į darbo laiką ir už jį nemokama, todėl buvo surašyti reikalavimai pašalinti nustatytus pažeidimus, tačiau jie iki šiol nepašalinti. Be to, nurodo, jog tarp atsakovės ir profesinės sąjungos vyko derybos dėl darbo tvarkos taisyklių pakeitimo/papildymo, tačiau nepavyko nesutarimų išspręsti derybomis.

              Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-08-27 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad UAB „Klaipėdos kartono tara“ galioja darbo tvarkos taisyklės, ieškovas su jomis supažindintinas. 2011-10-25 ieškovo darbo diena prasidėjo 06.00 val. ir turėjo baigtis 14.30 val. Nustatyta, jog       2011-10-25 ieškovas iš darbo vietos pasitraukė 14.20 val. Nuo 14.00 val. iki 14.30 val., kaip nustato UAB „Klaipėdos kartono tara“ vidaus teisėsi aktai, ieškovas turėjo būti darbo vietoje ir sutvarkyti darbo vietą, darbo įrankius bei saugos priemones. Minėtas laikas įeina į darbo laiką, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškinio teiginį, jog į ieškovo darbo laiką neįskaitomas laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti. Teismas nustatė, jog ieškovui darbo vietoje yra išduotos asmeninės apsaugos priemonės ir reikalingas laikas darbo higienos poreikiams tenkinti. Minėtas laikas ne visiems UAB „Klaipėdos kartono tara“ darbuotojams įskaitomas į darbo laiką. Įmonėje yra pareigybių sąrašas, kurioms suteikiamos pertraukos darbo higienos poreikiams tenkinti sąrašas. Nuo 2011-06-14 Taisyklės buvo papildytos 242 p., kuriame nustatyta, kad nurodytų pareigybių darbuotojams suteikiama 10 min. darbo laiko (prieš darbo pradžią ir po darbo), asmeninių higienos ir fiziologinių poreikių tenkinimui. Ieškovo pareigybė minėtame pakeitime/papildyme nėra paminėta. Teismas atmetė ieškovo teiginį, jog jis turi teisę darbo laiku vykdyti darbo drabužių bei avalynės keitimą, nusiprausimą ir pan. Minėtus veiksmus, atsižvelgiant į įmonėje galiojančius teisės aktus, ieškovas turi atlikti pasibaigus darbo laikui. Net ir pripažinus, jog ieškovas turėjo teisę anksčiau darbo laiko pabaigos, t. y. iki 14.30 val., tenkinti higienos poreikius (praustis, persirengti ir pan.), teismo vertinimu, jis vis tiek galėtų būti pripažintas padariusiu darbo drausmės pažeidimą, kadangi darbuotojams draudžiama darbo metu pasitraukti iš darbo vietos, neįspėjus apie tai operatoriaus–brigadininko ar kito tiesioginio vadovo. Teismas darė išvadą, kad atsakovė 2012-12-17 įsakymu Nr. V-558 pripažindama, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Taip pat teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje analizuotas Darbo ginčų komisijos 2013-04-10 priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas tik ieškovo atžvilgiu, t. y. nagrinėta, ar minėtas sprendimas pažeidė ieškovo teises bei interesus, kadangi klausimai, ar minėtas sprendimas pažeidžia atsakovės teises bei interesus, sprendžiami civilinėje byloje Nr. 2-7025-618/2013.

              Apeliaciniu skundu ieškovas G. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodo, kad   2012-12-17 atsakovės įsakymu Nr. V-558 ieškovui drausminė nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Ieškovas yra aprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis. 2011-10-25 ieškovas turėjo dirbti iki 14.30 val., pagal įstatymą, t. y. DK 143 str. 1 d. 3 p., jam skirtas apsaugos priemones paruošti ir susitvarkyti turi darbo laiku. Atsakovė neleido ieškovui naudotis DK įtvirtintomis garantijomis ir siekė, kad šias priemones susitvarkytų pasibaigus darbo laikui, t. y. po 14.30 val. Pažymi, kad už DK nuostatų pažeidimą ir Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimų nevykdymą, darbdavio atstovei 2011-12-19 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir skirta administracinė bauda. Teismo sprendime nurodyti įrodymai nepatvirtina darbo tvarkos taisyklių papildymo fakto, o tik įrodo, jog buvo pradėta darbo tvarkos taisyklių pakeitimo procedūra, bet ji nebuvo užbaigta. Darbo tvarkos taisyklės 242 punktu nebuvo papildytos. Mano, kad teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų ir jų neįvertino, neanalizavo darbo tvarkos taisyklių pakeitimo ir įforminimo procedūros, tuo pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Faktinė situacija darbovietėje buvo tokia, kad nei vienai pareigybei darbo tvarkos taisyklėse nebuvo nustatytas laikas, skirtas asmeninių apsaugos priemonių paruošimui ir sutvarkymui bei darbo higienos poreikiams tenkinti. Nepaisant to, atsakovė vieniems darbuotojams leisdavo darbo metu vykdyti asmeninių priemonių paruošimą ir sutvarkymą bei darbo higienos poreikių tenkinimą, o ieškovui neleido, nors privalėjo sudaryti tam sąlygas. Atsakovės teiginiai, kad 2011-10-25 dieną ieškovas baigė darbą anksčiau nei nurodyta darbo tvarkos taisyklių 18 p., yra nepagrįsti, nes laikas, kai ieškovas tvarkėsi asmenines apsaugos priemones bei tenkino darbo higienos poreikius, įsiskaito į darbo laiką. Ieškovas nurodo, kad teismas nėra priežiūros organas darbo ginčų komisijų sprendimams, o yra darbo ginčus nagrinėjantis organas. Ginčas teisme turėtų būti nagrinėjamas iš esmės, o teismas nėra saistomas sprendimo, kuris buvo priimtas darbo ginčų komisijos posėdyje. Taip pat pažymi, kad teismas savo sprendime nepasisakė dėl ieškovo argumentų, jog drausminė nuobauda ieškovui skirta praėjus daugiau nei metams, kai pažeidimas buvo padarytas.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Klaipėdos kartono tara“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-27 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad teismas nenagrinėjo drausminės nuobaudos skyrimo terminų teisėtumo ir atsisakė prijungti prie šios bylos civilinę bylą Nr. 2-7025-618/2013. Atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu panaikinti 2013-04-10 Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą DGKS-1032, nes mano, kad drausminės nuobaudos skyrimo terminų nepažeidė, todėl drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta teisėtai ir pagrįstai. Atsakovė su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

              Skundžiamas sprendimas naikintinas, ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas kildinamas iš tarp šalių kilusio individualaus darbo ginčo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas G. S. dirba UAB „Klaipėdos kartono tara“ sloterinės pakuotės gamybos linijos P-1000 operatoriumi. Atsakovės generalinio direktoriaus 2012-12-17 įsakymu Nr. V-558 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. S.“ ieškovui G. S. už savavališką pasišalinimą iš darbo vietos, neįspėjus apie tai operatoriaus–brigadininko ar kito savo tiesioginio vadovo pareikšta pastaba (b. l. 8–10). Ieškovas 2013-03-12 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu dėl drausminės nuobaudos panaikinimo (b. l. 11–15). Darbo ginčų komisija 2013-04-10 sprendimu DGKS-1032 ieškovo prašymą tenkino ir panaikino drausminę nuobaudą – pastabą, paskirtą atsakovės 2012-12-17 įsakymu Nr. V-558 (b. l. 16-19).

              Individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja DK XIX skyriaus normos. DK 286 str. nurodyta, kad individualius darbo ginčus, jeigu DK arba kituose įstatymuose nenustatyta kitokios nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija; 2) teismas. Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, išskyrus tuos ginčus, kurie yra priskirtini tiesiogiai teismui (DK 287 str. 1 d., 299 str. 2 d.). Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, nagrinėjamas darbo ginčas priskiriamas prie individualių darbo ginčų, kuriems privalomas ikiteisminis nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje, ir tik jeigu darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas ginčo šalių netenkina tarp darbuotojo ir darbdavio kilę nesutarimai nagrinėjami teisme (DK 286, 287 str. 1 d., 296, 299 str. 1 d.). Ginčo šalies kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą reiškia ginčo nagrinėjimo perkėlimą į teismą ir jo nagrinėjimą iš esmės.

Šioje civilinėje byloje ieškovas ieškiniu reiškė reikalavimą panaikinti ieškovui atsakovės   2012-12-17 įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą. Ieškovo reikalavimas yra susijęs būtent su ieškovui paskirta drausmine nuobauda, o šios nuobaudos skyrimo ginčas yra priskiriamas prie individualių darbo ginčų, kurių nagrinėjamas yra privalomas Darbo ginčų komisijoje. Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „Klaipėdos kartono tara“ kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui G. S. ir prašė teismo panaikinti 2013-04-10 Darbo ginčų komisijos sprendimą DGKS-1032, 2013-03-08 G. S. prašymą atmesti, 2012-12-17 įsakymą Nr. V-558 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. S.“, kuriuo G. S. buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba už savavališką pasišalinimą iš darbo vietos, neįspėjus apie tai operatoriaus – brigadininko ar kito savo tiesioginio vadovo, palikti galioti. Taigi atsakovė DK 296 str. nustatyta tvarka 2013-05-06 apskundė Darbo ginčų komisijos sprendimą, atsakovės ieškinio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. 2-7025-618/2013.

Įstatymas numato, kad atvejais, kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 4 p.). Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra šalimis tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais (nors ir papildytais ar (ir) patikslintais) juridiniais faktais.

Matyti, kad ginčo šalys šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-7025-618/2013 yra tapačios. Nors ieškovo šioje civilinėje byloje reiškiamo ieškinio reikalavimo lingvistinė formuluotė nėra analogiška darbdavės iškeltoje civilinėje byloje pareikštam ieškinio reikalavimui, tačiau akivaizdu, kad abiejose bylose ginčo materialusis santykis, teisminio nagrinėjimo objektas yra tapatūs – tarp šalių kilusio individualaus darbo ginčo dalykas yra atsakovės 2012-12-17 įsakymu Nr. V-558 ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos (pastabos) paskyrimo teisėtumas ir pagrįstumas. DK nustato specialią individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką. Ieškovas 2013-03-08 prašymu Darbo ginčų komisijos prašė panaikinti jam 2012-12-17 įsakymu Nr. V-558 paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą. Iš Darbo ginčų komisijos 2013-04-10 sprendimo matyti, kad ieškovui skirta drausminė nuobauda buvo panaikinta. Šį sprendimą Darbo ginčų komisija grindė tik tuo pagrindu, kad praleistas drausminės nuobaudos paskyrimo terminas. Tačiau minėtame sprendime Darbo ginčų komisija ieškovo elgesį įvertino kaip darbo drausmės pažeidimą. Darbdavė (atsakovė) civilinėje byloje Nr. 2-7025-618/2013 prašė panaikinti 2013-04-10 Darbo ginčų komisijos sprendimą DGKS-1032, atmesti G. S. 2013-03-08 prašymą ir pripažinti, kad drausminė nuobauda ieškovui paskirta pagrįstai ir nepraleidus drausminės nuobaudos skyrimo termino. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje darbuotojas (ieškovas) nesutinka, kad jo veiksmai vertintini kaip darbo drausmės pažeidimas taip pat teigia, kad praleistas drausminės nuobaudos skyrimo terminas. Taigi abi ginčo šalys individualaus ginčo dėl drausminės nuobaudos nagrinėjimą perkėlė į teismą.

              Nagrinėjamoje byloje buvo svarstytas minėtų bylų sujungimo klausimas, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės 2013-07-02 nutartimi nutarta civilinių bylų nesujungti (b. l. 99–100). Šiuo atveju šalių ieškinių reikalavimų dėl iš esmės analogiško dalyko ir tapačių juos pagrindžiančių aplinkybių vertinimas turi būti atliekamas vienoje civilinėje byloje, kadangi nagrinėjami šalių reikalavimai tarpusavyje glaudžiai susiję ir jų negalima nagrinėti skyrium. CPK 296 str. 1 d. 4 p. išdėstytos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Priešingu atveju gali susidaryti situacija, kad dėl to paties šalių ginčo priimami tarpusavyje nesuderinami teismo sprendimai. Atsakovės reikalavimai kitoje civilinėje byloje kildinami iš privalomos ikiteisminės šio ginčo sprendimo procedūros, jie taip pat apima ir ieškovo šioje byloje reiškiamus reikalavimus, be to, ieškovas ieškinį pateikė tik po to, kai darbo ginčų komisijos sprendimą apskundė atsakovė (t. y. atsakovės byla dėl šio ginčo teismo žinioje buvo pirmiau), atsikirtimus į darbdavės reikalavimus darbuotojas reiškė ir darbdavės iškeltoje civilinėje byloje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir taip netinkamai taikė proceso teisės normas (CPK 296 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d.).               Kadangi nustatytos CPK 296 str. 1 d. 4 p. nurodytos aplinkybės, skundžiamas sprendimas naikintinas, o ieškovo ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 4 p., 326 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

              n  u  t  a  r  i  a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-27 sprendimą panaikinti.

              Ieškovo G. S. ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos kartono tara“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo palikti nenagrinėtu.

Teisėjos              Albina Pupeikienė             

              Irma Čuchraj

              Aušra Maškevičienė