Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5844-358/2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04933-2015-9

  Procesinio sprendimo kategorijos:  2.1.2; 2.7.4.3; 2.14.3.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2015 m. lapkričio 23 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V., jo atstovei advokato padėjėjai I. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) baustas administracine tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., ir

n u s t a t ė :

V. V. 2015 m. birželio 17 d., 18.19 val., Kauno r sav., (duomenys neskelbtini)  vairavo transporto priemonę – automobilį Audi A6, neblaivus, kai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.  Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.  

V. V. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2015-06-17 apie 16 val. su reikalais atvažiavo į Pakalnės gatvę, kurioje yra daug įmonių. Pastatė automobilį ir sutiko pažįstamą V. K., kuris pasiūlė išgerti, sutiko. Pasakė, kad jo automobilį parvairuos I. S.. Pavartojęs alkoholio, užėjo į vieną įmonę, išėjęs iš jos pasuko link savo automobilio, norėdamas pasiimti raktelius ir telefoną. Tuomet prie jo priėjo agresyviai nusiteikęs asmuo, kuris iš automobilio ištraukė raktelius ir pradėjo bėgti. Jis jį pradėjo vytis. Netoli namų, Muitinės gatvėje privažiavo policijos ekipažas, liepė sustoti. Parvežė jį atgal prie mašinos, surašė protokolą. Vėliau jis paskambino I. S., kad parvairuotų jo automobilį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė paaiškino, kad byloje nėra nustatytas faktas, kad V. V. automobilį vairavo neblaivus. Liudytojai patvirtino, kad automobilį jis paliko stovėti aikštelėje ir jo nevairavo. Pareigūnai paaiškino, kad protokolą surašė vadovaudamiesi liudytojo E. T. parodymais. Šio liudytojo parodymai yra nenuoseklūs, kitų įrodymų nėra. Prašo administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad    V. V. padarė teisės pažeidimą, numatytą  ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Liudytojas V. K. parodė, kad pažįsta V. V.. Jį sutiko Pakalnės gatvėje, išgėrė 0,33 talpos alkoholio. Kartu su juo buvo ir I. S., kuris alkoholio nevartojo. Po to jis nuėjo ieškoti plokštės, dėl kurios ir buvo atvažiavęs.

Liudytojas I. S. parodė, kad iš matymo pažįsta V. V.. V. V. alkoholį su V. K. vartojo pastarojo automobilyje. Galimai išgėrė 0,5 ar 0,7 ltr talpos alkoholio. V. V. Pakalnės gatvėje ieškojo įmonės. Vėliau atvažiavo paimti jo automobilio.

Liudytojas M. V. parodė, kad gavo pranešimą apie tai, kad yra konfliktas su neblaiviu vairuotoju, pranešė, kuriomis gatvėmis bėga. Nuvažiavę į (duomenys neskelbtini)  pamatė du bėgančius vyrus. Vienas iš vyrų paaiškino, kad bandė sulaikyti neblaivų vairuotoją, atėmė raktelius. Tuomet galimai neblaivų vairuotoją nuvežė prie jo automobilio, nustatė neblaivumą, surašė teisės pažeidimo protokolą.

Liudytojas P. S. parodė, kad pranešėjas pranešė, kad asmuo vairavo automobilį neblaivus. Asmuo buvo sulaikytas ne vairuojantis, bet bėgantis, jo automobilis buvo už kilometro. Rastas automobilis stovėjo viduryje serviso teritorijos, skersai ant išvažiavimo, buvo matyti, kad skubiai paliktas. Tarnybiniai pranešimai rašomi iš karto įvykio vietoje.

Liudytojas E. T. parodė, kad į jo vadovaujamą įmonę atėjo pilietis, klausinėjo apie išpjautą faneros lakštą, klausinėjo apie darbuotoją V. Po neilgo pokalbio, pilietis sėdo į automobilį ir važiavo. Kadangi jis buvo akivaizdžiai neblaivus, pasivijo jį, kai bandė apsisukti, atėmė užvedimo raktelius ir paskambino policijai. Tuomet pilietis tapo agresyvus. Nenorėdamas veltis į konfliktą su neblaiviu asmeniu, nuo jo pasišalino, asmuo pradėjo jį vytis. Bėgo apie valandą, palaikė ryšį su pagalbos centru, vėliau atvyko policija. Asmuo buvo neblaivus, tai matėsi iš akių, mimikos, kalbėjimo , alkoholio kvapas.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo faktą ir V. V. kaltę įrodo ir administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1-2), alkotesterio parodymai, iš kurių matyti, kad V. V. 2015-06-17 18.55 val. nustatytas 1,71 promilių girtumas (b. l. 3), patikros sertifikatas (b. l. 4), tarnybiniai pranešimai (b. l. 5, 6), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), E. T. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad š. m. birželio 17 d. pas jį iki darbo atvažiavo pilietis, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo vardu V.. Akivaizdžiai matėsi, kad jis buvo neblaivus. Iš piliečio, jam bandant važiuoti, pavyko atimti raktelius. Pasiėmęs asmeninį telefoną pilietis puolė bėgti. Skambino bendruoju pagalbos telefonu ir tikslino buvimo vietą iki kol privažiavo policija (b. l. 8), pranešimas dėl pažeidimo (b. l. 22-24). 

Pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis arba sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis), nes V. V. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,50 promilių girtumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p.

Asmens neblaivumas (girtumas) gali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais. Pagal teismų praktiką, administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K–237/2009 pažymėjo, kad „Apsvaigimas nuo alkoholio paprastai nustatomas medicininės apžiūros metu vadovaujantis galiojančiais teisės aktais - Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, <...> Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodika. Minėta nutartimi kasacinis teismas konstatavo, kad „medicininės apžiūros metu gauti duomenys vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai, todėl, abejojant medicininės apžiūros rezultatais, apsvaigimas nuo alkoholio gali būti nustatomas ir kitais duomenimis, pavyzdžiui, liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio ar po jo, parodymais ir pan. Tokia praktika nepažeidžia įstatymo reikalavimų, nes asmens apsvaigimą siejat tik su biologinės terpės (kraujo, šlapimo) bandinių tyrimo rezultatais, būtų sudaromos prielaidos kaltininkams, pavyzdžiui, pasišalinusiems iš eismo įvykio vietos ir dėl to nesant galimybės atlikti medicininės apžiūros, išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Be to, BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų, todėl apsvaigimas nuo alkoholio įrodinėjamas pagal bylos duomenų pripažinimo įrodymais taisykles. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla.“ Taigi ir administracinio teisės pažeidimo atveju liudytojų parodymai gali būti vertinami greta kitų byloje esančių įrodymų nustatinėjant asmens neblaivumą.

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo E. T. parodymais. Byloje nėra duomenų, kad šis liudytojas siektų apkalbėti V. V. teisės pažeidimo padarymu. Jo parodymai nuoseklūs, detalūs, jis akivaizdžiai stebėjo daromą teisės pažeidimą ir ėmėsi veiksmų, siekiant pašalinti kilusią grėsmę visuomenės saugumui. Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad matė du bėgančius vyrus, o asmens automobilis stovėjo už kilometro, skersai ant išvažiavimo. V. V. buvo nustatytas 1,71 promilių girtumas. Liudytojai V. K., I. S. patvirtino alkoholio vartojimo fakto, tačiau nepatvirtino aplinkybės, kad V. V. paliko automobilį stovėti, o pats išėjo iš įmonių teritorijos. I. S. jo automobilį parvairavo jau surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad V. V. itin šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, sukeldamas didelį pavojų eismo saugumui. Atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.    

Teismas konstatuoja, kad siekiant administracinės nuobaudos tikslų (ATPK 20 str.) pažeidėjas už ATPK 126 str. 4 d. pažeidimą baustinas sankcijoje numatyta administracine nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 2 str., 286, 287  str. teismas

n u  t  a  r  ė  :

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą - 600 EUR (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėn. 

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą laikyti netekusiu nuo nutarimo priėmimo dienos.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.). 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Audronė Levinskienė