Nuorašas  

Administracinė byla Nr. ATP-880-195/2013

                                                                                               Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00313-2013-2

                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 45.10.; 79.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugpjūčio 9 d.
Vilnius
 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. atstovo, advokato Eugenijaus Markevičiaus, apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutarties, kuria nebuvo tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo, advokato Eugenijaus Markevičiaus, skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste - VPK) Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2013 m. kovo 5 d. nutarimo skirti nuobaudą A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2013 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje A. K. nubaustas 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d., nes jis 2013 m. vasario 16 d., apie 12.20 val., Elektrėnuose, Rungos g., vairuodamas automobilį iš chuliganiškų paskatų, t. y. nerodydamas kairiojo posūkio signalo, siaurame kelio ruože lenkė kitą priekyje važiavusį automobilį prieš Rungos g. 4 įrengtą pėsčiųjų perėją, kai į pėsčiųjų perėją buvo įžengęs žmogus, ir taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Baigdamas lenkimo manevrą ir grįždamas į savo važiavimo juostą neparodė dešiniojo posūkio signalo. Įvažiavęs į žiedinę sankryžą ir rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą nerodė posūkių signalų. Išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos neparodė posūkio signalo. Taip pat nepateikė apžiūrai vienos iš kelių eismo taisyklėse (toliau tekste - KET) 243 p. išvardintų priemonių, t. y. gesintuvo.

2013 m. kovo 27 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. pateikė skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2013 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 10 d. nutartimi A. K. skundą atmetė.

Apeliaciniu skundu A. K. atstovas, advokatas Eugenijus Markevičius, prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartį ir administracinio pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d. A. K. atžvilgiu nutraukti.

Apeliantas nurodo manantis, kad bylą nagrinėjęs policijos komisariatas ir pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d., t. y. netyrė ir nenustatė visų būtinųjų chuliganiško vairavimo sudėties subjektyviosios pusės požymių (kaltės iš chuliganiškų paskatų), nepašalino byloje esančių įrodymų prieštaravimų bei nesiėmė jokių veiksmų tokiems prieštaravimams pašalinti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d. būtinas šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra ne tik kaltė, t. y. tyčia, bet ir chuliganiškos paskatos. Kaltinimai A. K. dėl chuliganiško vairavimo, apelianto vertinimu, buvo grindžiami išskirtinai vienintelio liudytojo, turinčio valdingus įgalinimus Elektrėnų policijos komisariato atžvilgiu, t. y. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato viršininko A. G. tarnybiniu pranešimu ir parodymais. Tiek Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariatas, priimdamas 2013 m. kovo 5 d. nutarimą, tiek Trakų rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sprendė, kad vien tik posūkio signalo nerodymas atliekant manevrą kelyje kelis kartus iš eilės ir galimas pėsčiojo nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje patvirtina A. K. tyčią ir chuliganiškas paskatas. A. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme teigė, jog galbūt ir galėjo neparodyti posūkio signalo, tačiau jokiu būdu nesutiko dėl to, kad nepraleido pėsčiojo pėsčiųjų perėjoje ir kad kėlė pavojų leistinoje vietoje apvažiuodamas (aplenkdamas) kitą automobilį, nes jo manymu tai darė saugiai. Taigi, net ir padarius prielaidą byloje, kad A. K., vairuodamas automobilį, kelis kartus nerodė posūkio signalo ir galimai nepraleido pėsčiojo pėsčiųjų perėjoje, tokie jo veiksmai, nesant chuliganiškų paskatų, vertintini kaip neatsargumas. Tačiau nei Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariatas, nei pirmosios instancijos teismas šioje byloje iš viso netyrė ir nenustatinėjo A. K. kaltės formos, t. y. nesiaiškino, kaip jis padarė jam inkriminuotus, teisės pažeidimus, t. y. tyčia ar dėl neatsargumo. Kadangi tiek Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato nutarimas, tiek skundžiama nutartis dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d., yra formalus ir pagrįstas išskirtinai prielaidomis, jie negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl, apelianto vertinimu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl A. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d. nutrauktina, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad bylą nagrinėjęs Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariatas ir pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p. ir 256 str. 3 d. Apelianto vertinimu, skundžiamoje nutartyje neatskleidžiant jų esmės išvardinti įrodymai tik nurodo kai kurias įvykio aplinkybes, tačiau A. K. kaltės formos tiesiogiai ir vienareikšmiškai nepatvirtina. Apeliantas taip pat nurodo, kad teisės pažeidimo protokolas, atsižvelgiant į paskirtį, gali patvirtinti tik teisei priešingos veikos fiksavimo faktą, bet pats savaime negali užfiksuoti teisės pažeidimo sudėties elementų. Todėl juo negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu, paliudijančiu transporto priemonės važiavimo aplinkybes, teisės pažeidimo subjektyviąją pusę ir pan. Dar daugiau, administracinio teises pažeidimo protokolas vien todėl, kad informacija jame pateikta rašytine forma, negali būti vertinamas kaip neginčytinas įrodymas, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai - nepatikimi dėl tos priežasties, jog jis apkaltintas. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str.2 d. Byloje esančių įrodymų, t. y. vienintelio liudytojo Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato viršininko A. G., turinčio ypatingą teisinį statusą - valdingus įgalinimus – 2013 m. kovo 5 d. nutarimą priėmusio policijos komisariato atžvilgiu, tarnybinio pranešimo bei jo teismo posėdžio metu duotų parodymų ir A. K. parodymų, prieštaringumas nebuvo pašalintas - neatlikta įvykio vietos apžiūra bei nepateikta įvykio vietos schema, neskirta įvykio vietos ekspertizė, kurios metu būtų patvirtinta ar paneigta, aplinkybė, kad A. K., atlikdamas kito automobilio apvažiavimo (lenkimo) manevrą bei posūkio manevrus kėlė grėsmę eismo dalyvių saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, neatlikta A. K. vairuoto automobilio „Audi“ A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu turėjo būti patvirtinta ar paneigta aplinkybė dėl minėto automobilio posūkių žibintų tinkamo veikimo; neskirta transporto priemonės ekspertizė, kuri galėjo patvirtinti arba paneigti aplinkybę, kad A. K. vairuotas automobilis buvo techniškai tvarkingas. Be to, nenustatytas nė vienas eismo dalyvis, kuriam galimai buvo sudarytos kliūtys ir grėsmė, nenustatytas ir neapklaustas nė vienas tiesiogiai A. K. važiavimą matęs liudytojas, kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir kuris galėtų patvirtinti ar paneigti liudytojo policijos pareigūno - Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato viršininko A. G. - nurodytas aplinkybes. Be to, apelianto vertinimu, minėtas liudytojas savo parodymais patvirtino, kad jis nurodė savo pavaldiniams policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, patraukti A. K. atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1242str. 2 d., apelianto įsitikinimu tai reiškia, kad policijos pareigūnai, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo saistomi jų viršininko nurodymų. Apelianto vertinimu, tiek Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariatas, tiek pirmosios instancijos teismas vienintelio liudytojo Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato viršininko A. G., turinčio ypatingą teisinį statusą (valdingus įgalinimus) 2013 m. kovo 5 d. nutarimą priėmusio policijos komisariato atžvilgiu, parodymams suteikė didesnę įrodomąją galią A. K. paaiškinimų atžvilgiu tuo pagrindu, kad jo ir policijos pareigūnų nesiejo asmeninio pobūdžio santykiai, dėl ko abejoti policininkų parodymais ir pateiktais tarnybiniais pranešimais nėra pagrindo. Byloje konstatuojant A. K. kaltumą dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo nepanaudotos jokios kitos techninės priemonės pažeidimui išaiškinti ir užfiksuoti, taip pat byloje nėra pateikti jokie kiti įrodymai, patvirtinantys A. K. važiavimo aplinkybes ir tuo pačiu jo kaltės formą bei chuliganiškas paskatas. Papildomai apeliaciniame skunde pažymėta, kad nesant A. K. chuliganiškų paskatų ir net pasitvirtinus administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoms aplinkybėms, tokie jo veiksmai, apelianto vertinimu, kvalifikuotini ne pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 dalį, o pagal ATPK 1242 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariatas pažeidė nekaltumo prezumpciją, o taip pat buvo pažeistas Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., nes, apelianto įsitikinimu, 2013 m. kovo 5 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje turėjo būti nurodyta, kad A. K. yra pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nepašalino, o skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad A. K. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d., kuris šioje byloje jam net nebuvo inkriminuotas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkė prašo A. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad nepaisant apelianto teiginių, Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato viršininkas A. G. jokių įgaliojimų dėl Trakų rajono apylinkės teismo darbo organizavimo ar priimamų sprendimų neturi. Pareigūnų, dalyvavusių nustatant administracinį teisės pažeidimą, pranešimai laikytini kitais bylos dokumentais, kuriais remiantis nustatytini faktiniai duomenys, reikalingi administracinio teisės pažeidimo bylai išspręsti. Pareigūnų pranešimų negalima prilyginti liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankiškos įrodinėjimo priemonės. Todėl pareigūnų tarnybiniai pranešimai negali būti vertinami kaip neobjektyvūs, pateikti asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. vairuodamas automobilį pavojingai manevravo ir nesiėmė visų atsargumo priemonių bei kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, taip demonstruodamas nepagarbą visuomenei, o tai nesuderinama su Lietuvos Respublikos KET 9 p. reikalavimais. Apeliaciniame skunde nurodytos priemonės, t. y. įvykio vietos apžiūra ir t. t., nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje būtų perteklinės, Trakų rajono apylinkės teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių tai, kad A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė apeliantas, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t. y. chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas ir kiti objektyvios pusės požymiai turi esminę reikšmę tinkamai administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. tiek savo 2013 m. kovo 25 d. skunde Trakų rajono apylinkės teismui, tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d. Paaiškino, kad 2013 m. vasario 16 d. apie 12.20 val. važiavo keliu link žiedo. Priekyje važiavusi mašina sustojo, ir norėjo išleisti kitą mašiną iš stovėjimo aikštelės, kad pati galėtų įvažiuoti į jos vietą. Iš aikštelės išvažiavusi mašina jam sudarė kliūtį. Įvertinęs situaciją, tą mašiną jis apvažiavo iš kairės. Aplenkė tą mašiną, nes ji išvažiavo ir sustojo šalia šaligatvio, stovėjo jo kelio pusėje. Iki perėjos buvo 15-20 metrų atstumas. Ant perėjos pakilimo stovėjo žmogus ir artėjant prie perėjos pastarasis nusisuko į kitą pusę ir pradėjo kalbėti, o jis nuvažiavo tiesiai. Ties žiedu pastebėjo, kad jį pasivijo pareigūnas nežymėtoje mašinoje. Jis parodė posūkį įvažiuodamas ir išvažiuodamas į žiedą ir prie stotelės jį sustabdė nežymėta mašina ir jis sustojo. Ar rodė posūkį apvažiuodamas kliūtį pasakyti negali. Žmogus į perėją įžengęs nebuvo, o specialiai nusisuko. Vairuojamo automobilio greitis buvo 30-40 km/h. Kai grįžo aplenkęs kliūtį ar parodė posūkio ženklą neatsimena. Toje vietoje, kur apvažiavo kliūtį, nėra ištisinės juostos. Tas kelio ruožas jam gerai žinomas. Žino, kad tą dieną vyko renginys (b. l. 38-40).

Tuo tarpu liudytojas A. G. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad 2013 m. vasario 16 d. buvo švenčiama valstybės šventė, buvo masinis renginys. Šalia aikštės, kur vyko šventė yra Rungos gatvė. Žmonės vaikščiojo, labai daug buvo suparkuota automobilių. Įsėdęs į tarnybinį automobilį jis išgirdo automobilio variklio, dirbančio didelėms apsukomis, garsą. Pamatė, kad iš dešinės pusės vairuotojas staigiai padidino greitį ir pradėjo lenkti automobilį. Lenkimo manevras buvo pradėtas nerodant posūkio, važiuojama buvo labai greitai, o kelias buvo labai siauras. Lenkimas buvo pradėtas prieš pėsčiųjų perėją, bet užbaigtas už jos. Tuo metu į perėją įžengė žmogus, kuris turėjo pasitraukti atgal. Tas pats automobilis po to įvažiuodamas į sankryžą nerodė posūkio signalo, be to, sugebėjo žiedinėje sankryžoje aplenkti kitą automobilį, o nuvažiuodamas nuo žiedinės sankryžos vėl neparodė posūkio signalo. Liudytojas sustabdė automobilį, kurį vairavo A. K. bei iškvietė pareigūnus, kad teisiškai įvertintų pažeidėjo elgesį. Nurodė, kad tai buvo akivaizdus ir šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie sekė vienas paskui kitą, ir sudarė chuliganiškų veiksmų sudėtį. Nurodė, kad pažeidėjo elgesys buvo nemotyvuotas, be priežasties, jis atkreipdamas žmonių dėmesį akivaizdžiai ignoravo kelių eismo taisykles (b. l. 38-40).

Netikėti liudytojo A. G., kuris betarpiškai matė A. K. padarytus Lietuvos Respublikos KET pažeidimus parodymais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo, nes šio asmens parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, byloje nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi, apie tai, jog prieš įvykį jis buvo subjektyviai priešiškai nusistatę prieš A. K.. A. K. taip pat nenurodė, kad liudytoją būtų pažinojęs anksčiau ir, kad tarp jų būtų konfliktiški santykiai, kas leistų daryti išvadą, jog policijos pareigūnas turėtų suinteresuotumą bylos baigtimi, siektų apkalbėti A. K..

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. inter alia nustatyta, kad policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos ir paties liudytojo paaiškinimų matyti, jog jis pažeidėją sustabdė, tą pačią dieną surašė tarnybinį pranešimą, pažeidėją perdavė Elektrėnų policijos komisariato pareigūnams jo veiksmams kelyje įvertinti, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. G. tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo reikalavimus ir vien ta aplinkybė, kad jis yra policijos pareigūnas turintis ypatingą statusą (valdingus įgalinimus), nėra pagrindas netikėti jo, kaip liudytojo parodymais, nes 2013 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė ne jis, o L. S., kuri yra Vilniaus apskrities VPK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkė, o 2013 m. vasario 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniojo patrulio A. T..

Be to, minėto liudytojo parodymus patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. A. G. 2013 m. vasario 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013 m. vasario 16 d., apie 12.20 val., jis vairavo tarnybinį automobilį Rungos gatvėje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (be policijos skiriamųjų ženklų), kai pamatė Rungos gatve nuo miesto bibliotekos pastato link prekybos centro „Maxima“ dideliu greičiu važiuojantį automobilį „Audi Avant A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto automobilio vairuotojas, nerodydamas posūkio signalų važiavo kelio ruože, kur iš dešinės buvo sustatyta daug automobilių, vaikščiojo šaligatviu ir per pėsčiųjų perėjas daug žmonių (nes vyko valstybinės šventės minėjimo renginys), pradėjo lenkimo manevrą ir jį tęsdamas, važiuodamas priešingos krypties eismo juosta (lenkdamas kitą automobilį) pravažiavo pėsčiųjų perėją, kai tuo metu į jo važiavimo juostos važiuojamąją dalį apie 1 metro atstumu buvo įžengęs pėstysis, pastarasis žengė nuo perėjos atgal, nes priešingu atveju būtų nublokštas „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio. Lenkimo manevrą „Audi“ vairuotojas užbaigė ir grįžo į savo vairavimo krypties eismo juostą taip pat nerodydamas posūkių signalų. Priartėjęs prie žiedinės sankryžos jis taip pat nerodydamas signalų įvažiavo į žiedinę sankryžą, joje aplenkė kitą automobilį, nerodydamas ir posūkių signalų ir didindamas greitį pasuko (nerodydamas posūkių signalų) iš žiedinės sankryžos Vilniaus kryptimi. Matydamas, kad „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas šiurkščiai pažeidinėja KET, sudaro realų ir akivaizdų pavojų kitiems eismo dalyviams, nes kaip minėjo, mieste vyko valstybinė šventė, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdė minėtą automobilį Elektrinės gatvėje įjungęs spec. garso ir šviesos signalus. Buvo nustatyta, kad minėtą automobilį, minėtomis aplinkybėmis vairavo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Pastarojo paklausė, nustatyta tvarka prisistatęs (būdamas uniformuotas), kodėl chuliganiškai vairavo. A. K. nieko negalėjo paaiškinti, dėl pažeidimo negalėjo nurodyti priežasčių ir motyvų. Automobilyje nebuvo gesintuvo. Jis automobilyje buvo vienas. Apie sustabdymą pranešė budėtojui, o įvykio tyrimą perdavė atvykusiems patruliams (b. l. 22)

Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad kelio ruožas Rungos gatvėje yra siauras, kelio dalyje šalia parduotuvės „Maxima“, yra automobilių stovėjimui skirtos vietos (b. l 18-22).

Vilniaus apskrities VPK Elektėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniojo patrulio A. T. 2013 m. vasario 16 d. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodyta, kad 2013 m. vasario 16 d., apie 12.20 val., buvo gautas Elektrėnų PK budėtojo pranešimas, kad Elektrėnuose, Elektrinės g., Elektrėnų policijos komisariato viršininkas sustabdė KET pažeidėją ir jam reikalinga pagalba. Atvykus į vietą iš pateikto Elektrėnų policijos komisariato A. G. tarnybinio pranešimo, paaiškėjo, kad KET pažeidėjo automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Iš pateikto tarnybinio pareiškimo paaiškėjo, kad A. K., vairuodamas automobilį iš chuliganiškų paskatų, t. y. nerodydamas kairiojo posūkio signalo, siaurame kelio ruože lenkė kitą priekyje važiavusį automobilį prieš Rungos g. 4 įrengtą pėsčiųjų perėją, kai į pėsčiųjų perėją jau buvo įžengęs žmogus ir taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Baigdamas lenkimo manevrą ir grįždamas į savo važiavimo juostą neparodė dešiniojo posūkio signalo. Įvažiavęs į žiedinę sankryžą ir rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą nerodė posūkio signalų. Išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos neparodė posūkio signalo. Vairuotojas taip pat nepateikė apžiūrai vienos iš KET 243 str. išvardintų priemonių, t. y. gesintuvo. A. K. buvo surašytas ATP protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 2 str. 2 d. Iškviestas į bylos nagrinėjimą (b. l. 23).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodytų rašytinių dokumentų turinys, vertinant juos kartu su liudytojo parodymais, juos patvirtina ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pažeidimo įvykdymo dieną liudytojas, būdamas policijos pareigūnu bei pastebėjęs daromus Lietuvos Respublikos KET pažeidimus sustabdė įtariamą pažeidėją ir apie tai pranešė budėtojui, kuris informavo Vilniaus apskrities VPK Elektėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio pareigūnus. Pažymėtina, kad paties A. K. parodymai yra abejotini. 2013 m. kovo 25 d. skunde teismui jis nurodė, kad 2013 m. vasario 16 d., apie 12.20 val., važiavo Rungos gatve, priekyje labai lėtai važiavo kitas automobilis, todėl jis jį aplenkė. Nurodė, kad privažiavus prie Rungos gatvėje esančios pėsčiųjų perėjos šalia jos stovėjo vyras, atsisukęs nugara į perėją. Kadangi vyras į perėją neįžengė ir neketino to daryti, A. K. prie perėjos nesustojo. Nurodė, kad nesutinka su protokole ir nutarime nurodyta aplinkybe, kad nerodė posūkio signalų. Nurodė, kad automobilį lenkė prieš pėsčiųjų perėją, todėl negalėjo pažeisti KET 145.4 p. reikalavimų – draudimo lenkti pėsčiųjų perėjose (b. l. 1-4). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme jau teigė, kad lenkiamas automobilis stovėjo ir jis jį tik apvažiavo, negalėjo prisiminti, ar manevro metu rodė posūkius, taip pat teigė, kad prie perėjos stovintis asmuo nusisuko jam pravažiuojant ir pradėjo kalbėtis. Pažymėtina, kad galimo pažeidimo detales, nors iš dalies ir nesutampančias su Trakų rajono apylinkės teismui pateikto skundo argumentais, A. K. nurodė gana smulkiai. Tačiau 2013 m. vasario 16 d. paaiškinime, kuris buvo surašytas iš karto po galimo pažeidimo, A. K. nurodė, kad 2013 m. vasario 16 d., apie 12.20 val., važiavo nuo kultūrnamio link žiedo, transporto eismas buvo gan nedidelis, atsiradus kliūčiai ant kelio (tai buvo kita transporto priemonė, kuri lėtai ir neapsisprendusi važiavo ta pačia kryptimi), jis, įvertinęs aplinką ir įsitikinęs, kad yra saugu, aplenkė kliūtį ir nuvažiavo toliau. Ties žiedu jį pasivijo nežymėta mašina, kurioje sėdėjo policininkas, ir sustabdė. Policininko manymu jis vairavo neteisingai ir pažeidė KET (b. l. 17). Savo paaiškinime A. K. nenurodė jokių papildomų aplinkybių, skirtingai nei skunde pirmosios instancijos teismui, kategoriškai neneigė padaręs KET pažeidimus, taip pat nenurodė kur buvo sustabdytas policijos pareigūno. Akivaizdu, jog tam tikras aplinkybes sau palankia linkme smulkiau A. K. prisiminė tik po to, kai buvo surašytas 2013 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje, t. y. tik tuomet, kai paaiškėjo jam paskirtos nuobaudos dydis. Abejoti A. K. nuoširdumu leidžia ir ta aplinkybė, kad 2013 m. kovo 5 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje yra nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas gailis, padėjo išsiaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius. Akcentuotina, kad A. K., kaip vėliau paaiškėjo, savo skunde Trakų rajono apylinkės teismui, minėtą aplinkybę ginčijo teigdamas, kad policijos pareigūnai ją nurodė be pagrindo, tačiau jokių pastabų dėl minėtos aplinkybės, pasiimdamas nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą, jis nenurodė. Nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariatas, nei Trakų rajono apylinkės teismas siekiant pašalinti prieštaravimus neatliko įvykio vietos apžiūros, nenubraižė įvykio vietos schemos, neskyrė transporto priemonės ekspertizės ir t. t., sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais motyvais, kad šiuo atveju minėtos priemonės būtų perteklinės, be to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. K. kaltę, ir atsižvelgiant į jų turinį, teismas pagrįstai jo parodymus įvertino kritiškai.

Sutiktina ir su apeliacinio skundo motyvais, kad asmuo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d. – chuliganišką vairavimą – gali būti patrauktas tik tada, kai nustatytos chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-58-195/201 , ATP-437-195/2012). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. K. chuliganiškai vairavo todėl, kad pradėdamas lenkimo manevrą nerodė posūkio signalo, lenkimą pradėjo iki pėsčiųjų perėjos, t. y. matė ir suvokė, kad artėja prie pėsčiųjų perėjos, kurioje, pagal Lietuvos Respublikos KET reikalavimus lenkimo manevras yra draudžiamas, turėjo ir galėjo numatyti, kad manevro iki pėsčiųjų perėjos galimai užbaigti nepavyks, tačiau vis tiek tęsė manevrą ir jį baigė jau už pėsčiųjų perėjos, savo veiksmais priversdamas į pėsčiųjų perėją įžengusį asmenį keisti savo judėjimo kryptį, be to, manevrą baigė taip pat nerodydamas posūkio signalo, jis, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą taip pat nerodė posūkio signalo, rikiuodamasis žiedinėje sankryžoje nerodė posūkio signalų, išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos taip pat nerodė posūkio signalo. Tik laimingo atsitiktinumo dėka šie A. K. veiksmai nesukėlė neatitaisomų pasekmių ar eismo įvykio, minėti veiksmai nebuvo pavieniai, o atlikti sistemingai. Aplinkybė, kad nebuvo nustatyta per perėją ketinusio eiti asmens tapatybė ir jis nebuvo apklaustas, A. K. kaltės nešalina. Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Lietuvos Respublikos KET 88 p. vairuotojams nustatyta pareiga įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas ir prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas. KET 145 p. numatytas draudimas lenkti pėsčiųjų perėjoje, o vadovaujantis KET 37 p. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą konstatuotina, kad A. K. pažeidė minėtas Lietuvos Respublikos KET nuostatas. Nors pirmosios instancijos teismas ir nekonkretizavo A. K. tyčios pobūdžio, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra akivaizdu, jog aukščiau nurodyti Lietuvos Respublikos KET pažeidimai buvo įvykdyti veikiant tiesiogine tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų, nes jie vykdyti sistemingai, vienas po kito, dėl aiškaus kitų eismo dalyvių negerbimo, ir toks A. K. elgesys laikytinas atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos.

Pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde yra teigiama, neva Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariatas ir Trakų rajono apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. nuostatas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2013 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje surašytas nepažeidžiant minėto straipsnio reikalavimų. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartimi jis paliktas galioti, Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutarties rezoliucinėje dalyje įsivėlusi rašybos klaida nėra pagrindas naikinti minėtą nutarimą ar skundžiamą nutartį.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad A. K. pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. K. atstovo, advokato Eugenijaus Markevičiaus, apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                          (parašas)                                                                        Artūras Šumskas

Nuorašas tikras:                                                                                                                  Artūras Šumskas

Teisėjas