Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 2.1.5.4; 3.1.3.7; 3.1.7.6; 3.1.18.6; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė,

sekretoriaujant Robertai Mikonytei,

dalyvaujant ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui J.R.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovui D.K.,

atsakovui D.D., atsakovų A.D ir D.D. advokatui Vydmantui Grigoravičiui,

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei R.M., įgaliotai atstovei G.A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, A.D., D.D., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Danske Bank A/S, Lietuvoje veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, trečiasis asmuo byloje be savarankiškų reikalavimų: Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė L.Š. dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b.l. 1-7), kurį 2017-01-10 patikslinęs (3 t., b.l. 1-8) prašė 1) pripažinti negaliojančia 2012-11-23 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. 1-11757); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-23 įsakymą Nr. 30-124 „Dėl sklypo Svajos g. 36 plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-07-26 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109)-1079 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0157:1442, Svajos g. 36, Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos  prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-10-25 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1788 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0157:2106), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., pardavimo A.D. ir D.D.“; 5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos  prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-02-01 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-230 „Dėl žemės sklypų: žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0157:2106, esančio Vilniaus m., Vilniaus m. sav., Svajos g., bei žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0157:1442, esančio Svajos g. 36, Vilniaus m., Vilniaus m. sav., pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo bei servituto nustatymo“; 6) taikyti restituciją grąžinant valstybei 0,1209 ha žemės sklypo Svajos g. 36, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-2596-2996, kadastro Nr. 0101/0157:78, 0,0438 ha ploto dalį, kuri buvo parduota A.D. ir D.D. pagal 2012-11-23 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-426 (notarinio registro Nr. 1-11757), priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 9 412,65 EUR A.D. ir D.D.; 7) pripažinti negaliojančia sutartinės hipotekos sandorio, sudaryto dėl 0,1209 ha žemės sklypo Svajos g. 36, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-2596-2996, kadastro Nr. 0101/0157:78, dalį dėl šio žemės sklypo 0,0438 ha ploto dalies (buvusio žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2412-1993, kadastro Nr. 0101/0157:2106) hipotekos ir panaikinti šios hipotekos registraciją atitinkamoje dalyje.

2. Ieškovas nurodė, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Remiantis Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, 4.4 papunkčiu (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.), žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra rengiamas padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų. Įsiterpusių valstybinės žemės sklypų samprata pateikiama Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas Nr. 692). Vadovaujantis minėto nutarimo 2.15 papunkčiu, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. 438 kv. m žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2412-1993, kuris 2012-11-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi be aukciono parduotas atsakovams A.D ir D.D., pradedant jo formavimo ir pardavimo procedūrą buvo žymiai didesnio vientiso laisvos valstybinės žemės ploto, nesuformuoto kaip atskiras žemės sklypas, dalis. Šis vientisas laisvos valstybinės žemės plotas nebuvo išsidėstęs siauroje juostoje, šlaite ar griovoje, jame buvo galima suformuoti atskirą racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą ar atskirus žemės sklypus. Be to, šis vientisas laisvos valstybinės žemės plotas, tiek pats 438 kv. m žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2412-1993, savo dydžiu viršijo 0,04 ha, t.y be aukciono parduodamiems įsiterpusiems žemės sklypams nustatytą maksimalų dydį gyvenamosiose teritorijose. Kadangi 438 kv. m ginčo žemės sklypas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų įsiterpusiems valstybinės žemės sklypams, kuriuos leidžiama be aukciono paduoti, 2012-11-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms Žemės įstatymo 5 str. 2 d., 10 str. 4 d., 5 d. 4 p., Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 p. nuostatoms. Pripažinus sutartį negaliojančia, turi būti panaikinti ir administraciniai aktai, susiję su šio žemės sklypo suformavimo, pardavimo ir pertvarkymo administracinių procedūrų atlikimu minėtam pardavimo sandoriui sudaryti ir parduotam žemės sklypui pertvarkyti. Ieškinys grindžiamas būtinumu pašalinti imperatyvių įstatymo normų pažeidimų pašalinimo valstybinės žemės perleidimo privatiems asmenims srityje. Viešasis interesas šioje byloje pasireiškia ir siekiu užtikrinti tinkamą viešojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymą, inter alia valstybei priklausančio turto valdymo ir naudojimo srityje. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016-09-27 pateikė atsiliepimą į ieškinį (2 t., b.l. 21-28), 2017-01-31 atsiliepimą į patikslintą ieškinį (3 t., b.l. 136-140), kuriais su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nagrinėdama prašymus padidinti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus ne daugiau kaip 6 arus laisvoje valstybinėje žemėje, visada objektyviai įvertina atskiro racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosauginius reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius taip pat ar yra galimybė įrengti įvažiavimą į valstybinės žemės plotą. Šiuo atveju yra aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau –Aprašas) 17.3 punktas, kuris numato, kad laisvos valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės), laikomas tiesiogiai besiribojančiu tik su tuo žemės sklypu, su kuriuo turi bendrą ribą kelio (gatvės) pusėje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 323 pakeistas Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas ir nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat taip privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Prašomas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-23 įsakymas Nr. 30-124 „Dėl sklypo Svajos g. 36 plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ buvo priimtas prieš įsigaliojant Respublikos Vyriausybės 1999 b. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692  2016-05-25 redakcijai, kuria buvo įtvirtintos siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos. Kadangi tuo metu, kai buvo priimti šioje byloje skundžiami administraciniai aktai, teisės aktai neapibrėžė siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos, kiekvienas atvejis buvo vertinamas individualiai. Per ginčo teritoriją eina gatvių raudonosios linijos. Statyba tokiame žemės sklype galėtų būti ribojama arba net apskritai negalima, todėl funkcionalaus sklypo suformavimas ir racionalus jo naudojimas šiuo atveju yra negalimas. Ginčo žemės sklypas buvo parduotas už rinkos kainą, nustatytą pagal UAB Ober Haus 2012-08-27 turto vertės nustatymo pažymą. Ieškovas neturi įrodymų, kad aukciono tvarka sklypas būtų parduotas už didesnę nei rinkos kaina, todėl neįrodė viešojo intereso.

4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba  prie Žemės ūkio ministerijos 2016-10-06 pateikė atsiliepimą į ieškinį (2 t., 45-52), 2017-01-31 pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (3 t., 123-132), kuriuo su ieškiniu sutiko ir prašė patenkinti visiškai. Atsakovo nuomone, valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. 0101/0157:2106) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., neatitiko įsiterpusio žemės sklypo reikalavimų, todėl jis negalėjo būti prijungiamas prie žemės sklypo Svajos g. 36. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Džiaugsmo ir Svajos gatvių teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Rokantiškių išskirstyto į vienkiemius kaimo teritoriją priskirtą Vilniaus miestui po 1995-06-01 Nacionalinė žemės tarnyba jau yra atkūrusi nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje žemę visiems turintiems teisę ir pateikusiems prašymus piliečiams. Buvusio Rokantiškių kaimo teritorijoje esantys laisvi nesuplanuoti laisvos žemės fondo žemės plotai buvo perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto skyriaus 2013-02-25 raštu Nr. 49SDP-(14.49.23.)-17 ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007-07-05 raštu Nr. S16-296. Vilniaus miesto skyrius 2013-02-25 rašte Nr. 49SDP-(14.49.23.)-17 nurodyta, kad atsižvelgdami į laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės trūkumą Vilniaus miestui iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje, siekdami paspartinti naujų žemės sklypų individualiai statybai projektavimą, perduodame Jums patikslintus ir papildomus duomenis apie laisvos valstybinės žemės, esančios Vilniaus miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje, fondą, kuriame galėtų būti formuojami nauji žemės sklypai individualiai statybai. Paminėjo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano iki 2015 metų sprendinius, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, laisvi nesuplanuoti laisvos žemės fondo žemės plotai, perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, patenka į miško ir miškingąsias teritorijas bei mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas. Nacionalinė žemės tarnyba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesuose dalyvauja neviršydama nustatytos kompetencijos. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad savarankiška savivaldybės funkcija yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendimų įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo įsitikinimu, Nacionalinės žemės tarnyba veikdama savo kompetencijos ribose yra baigusi savo priskirtas teritorijų planavimo funkcijas Džiaugsmo ir Svajos gatvių teritorijoje, nes minėtų pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę natūra turėtoje vietoje nėra, kaip ir nėra jokių kitų prašymų (pvz. asmeninių ūkių suteikimo) pagal kuriuos Nacionalinė žemės tarnyba galėtų naudoti ginčo teritoriją.

5. Atsakovai A.D. ir D.D. 2016-11-08 pateiktu atsiliepimu į ieškinį (2 t., b.l. 73-85), 2017-01-27 pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį (3 t., b.l. 114-122) su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas suformuotas siauroje valstybinės žemės juostoje, esančioje tarp viena lygia eile išsidėsčiusių privačių žemės sklypų (taip pat, bet ne tik ir Žemės sklypo) ir Stasio Lozoraičio gatvės. Ši teritorija suformuota detaliuoju planu, patvirtintu 2006-04-19 Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-735 „Dėl sklypo prie Džiaugsmo gatvės, Rokantiškių kaime, detaliojo plano tvirtinimo“ jau esant nustatytiems sprendiniams dėl Stasio Lozoraičio gatvės minėtoje teritorijoje. Ginčo žemės sklypo kaina buvo nustatyta pagal 2012-08-27 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 13517/6 VAT_2012 MME KLAI (toliau – „Vertinimo ataskaita“) nurodytą Žemės sklypo rinkos vertę 2012-08-27 dienai – 32 500 Lt (ekvivalentas eurais – 9 412,65 EUR). Ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir sandorio sudarymo metu maksimalus galimas įsiterpusio valstybinės žemės ploto dydis gyvenamosiose teritorijose, esant tam tikroms sąlygoms, o būtent: kai žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, buvo 0.06 ha. LRV nutarimo Nr. 692 2.15 punkte taip pat buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas, t. y. gali būti didesnis nei 0.04 ha gyvenamosiose teritorijose ir 0.5 ha – kitose teritorijose. Pažymėtina, kad šiuo LRV nutarimu nebuvo nustatyta maksimali įsiterpusios valstybinės žemės ploto riba, iki kurios toks žemės sklypas gali būti didinamas esant nurodytai sąlygai, t. y. kai žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Taip pat, pažymėtina, kad šiuo atveju nėra taikoma sąlyga dėl nesiribojimo su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu, laisvos valstybinės žemės plotu. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – „Teritorijų planavimo įstatymas“) redakcijos, galiojusios ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir sandorio sudarymo metu, 21 straipsnio 3 dalimi ir Aprašu buvo nustatyta, kad Aprašo nuostatos taikomos rengiant žemės sklypų planus žemės sklypams, atitinkantiems įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką (Aprašo 8, 9.6, 14, 17 punktai). Todėl pažymėtina, kad Aprašo 4.4 punktu buvo nustatyta, jog nesant galimybės laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti atskiro žemės sklypo, esamas žemės sklypas gali būti padidinamas ne didesniu kaip 0.06 ha laisvos valstybinės žemės plotu, o tokiame žemės sklypo plane numatomas įsiterpusio žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu, taip pat sujungto žemės sklypo pertvarkymas pagal Aprašo 4.2 punkte nurodytus būdus. Ginčo žemės sklypas suformuotas siauroje valstybinės žemės juostoje, esančioje tarp viena lygia eile išsidėsčiusių privačių žemės sklypų (taip pat, bet ne tik ir Žemės sklypo) ir Stasio Lozoraičio gatvės, per kurios dalį eina gatvės (Stasio Lozoraičio g.) raudonosios linijos. Toks minimo valstybinės žemės ploto išsidėstymas vienareikšmiai sąlygojo, jog jame formuoti savarankiškus, galimus racionaliai naudoti, žemės sklypus, nebuvo galimybės. Gatvės raudonosios linijos nužymi žemės juostą, kuri skirta tik gatvės ir jos elementų (gatvių statinių, pėsčiųjų ir dviračių takų (šaligatvių), techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinių priemonių, visuomeninio transporto stotelių, automobilių stovėjimo vietų, techninių priemonių nuo taršos ir triukšmo, želdynų, apšvietimo inžinerinių tinklų ir įrenginių, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžinerinių tinklų ir įrenginių, drenažo tinklų ir įrenginių ir kt.) tiesimui ir įrengimui (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo (Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo)“ (toliau – „STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai““) 6.1, 6.2, 6.8, 30, 86, 92 punktai). Šis teisinis reguliavimas lemia, kad dalyje minimo valstybinės žemės ploto jokia kita statyba, išskyrus gatvės ir jos elementų, yra negalima. Aplinkybė, jog ginčo žemės sklypas  suformuotas valstybinės žemės plote, siaura juosta įsiterpusiame tarp privačių žemės sklypų ir Stasio Lozoraičio g., lemia, kad sprendžiant dėl šio žemės sklypo pripažinimo įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, nėra taikoma sąlyga dėl nesiribojimo su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu, laisvos valstybinės žemės plotu, o esamas žemės sklypas galėjo būti padidinamas iki 0.06 ha dydžio laisvos valstybinės žemės plotu. Taigi, egzistavo visos teisinės prielaidos formuojamą ginčo žemės sklypą padidinti iki 0.06 ha, tačiau šiomis teisinėmis ir faktinėmis galimybėmis pasinaudota nebuvo ir žemės sklypas suformuotas 0.0438 ha ploto. Konstatavus ieškovo teiginio, neva ginčo žemės sklypas neatitinka teisės aktais nustatytų kriterijų ir sąlygų, pagal kurias valstybinės žemės plotas gali būti pripažįstamas įsiterpusiu ir parduodamas ne aukciono tvarka, t. y. taikant Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu nustatytą išimtį, neteisėtumą, ieškinys netenkintinas visiškai, inter alia ir ieškovo reikalavimas taikyti restituciją. Tačiau, net ir tenkinus ieškovo ieškinį dalyje, restitucija netaikytina. Tuo atveju, jei šiuo konkrečiu atveju būtų taikoma restitucija, atsakovų D. ir A.D. padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų. Ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, taikytiną administraciniams aktams ginčyti ir neprašo šio termino atnaujinti, įrodydamas, jog toks termino praleidimas gali būti pateisinamas.

6. Atsakovas Danske Bank A/S, Lietuvoje veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, 2016-12-20 pateikė atsiliepimą į ieškinį (2 t., b.l. 108-111), kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad banką su atsakovais A. ir D.D. sieja prievoliniai santykiai, kurių įvykdymui užtikrinti atsakovai hipotekos sutartimi yra įkeitę bankui žemės sklypą, kuris buvo suformuotas sujungus du žemės sklypus. Bankas neturėjo teisinio pagrindo kvestionuoti galiojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų dokumentų ir duomenų, juolab, kad jie buvo patvirtinti ir suderinti su kompetentingomis institucijomis, todėl bankas neprieštaravo atsakovų prašymui sujungti bankui įkeistą žemės sklypą su niekam neįkeistu sklypu. Bankas įgydamas sklypo hipoteką veikė kaip sąžiningas asmuo, todėl teismo sprendimu banko interesai negali būti pažeisti.  Bankas yra sąžiningas įgijėjas, todėl jo teisės turi būti ginamos. Patenkinus ieškinį, būtų pažeisti banko teisėti lūkesčiai ir teisiniai interesai, nes bankas nėra davęs atsakovams sutikimo įkeistą sklypą dalinti, nei sutikimo įkeistą sklypą ar bet kokią jo dalį perleisti. Ieškovui nuginčijus administracinius aktus, valstybei kiltų prievolė atlyginti trečiųjų asmenų nuostolius. Įvertinus šią situaciją, ieškovo reikalavimų tenkinimas iš esmės lemtų viešojo intereso pažeidimą, nes trečiųjų asmenų reikalavimai dėl žalos atlyginimo turėtų būti tenkinami iš valstybės, savivaldybės biudžetų, t.y. visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Net ir atsakovams grąžinus valstybei reikalaujamą sklypo dalį, toji sklypo dalis liktų įkeista bankui, užtikrinant atsakovų įsipareigojimų pagal kredito sutartį bankui tinkamą vykdymą, kadangi perleidžiant įkeistą daiktą hipoteka seka paskui daiktą.

7. Trečiasis asmuo byloje be savarankiškų reikalavimų Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė L.Š. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

8. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslintą ieškinį palaikė visiškai ir prašė patenkinti, iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

9. Teismo posėdžio metu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas su patikslintu ieškiniu sutiko visiškai ir prašė patenkinti, iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

10.Teismo posėdžio metu atsakovas D.D., atsakovų advokatas Vydmantas Grigoravičius su patikslintu ieškiniu nesutiko, iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Advokatas nurodė, kad teismui pripažinus, jog buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos, prašo netaikyti restitucijos.

11. Teismo posėdžio metu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovės su patikslintu ieškiniu nesutiko, iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Savivaldybės administracijos atstovė, Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus vedėja G.A. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. nuostata, leidžianti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus padidinti iki 0,06 ha laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų racionaliai funkcionuojančių žemės sklypų. Sprendžiant prijungimo klausimus, prioritetas buvo teikiamas, atsižvelgiant į tai, ar yra galimybė toje teritorijoje suformuoti atskirus žemės sklypus kaip urbanistinius vienetus ar jos nebuvimas. Tuo metu buvo gauti viso kvartalo gyventojų prašymai. Šia pagrindine nuostata ir buvo vadovaujamasi svarstant trečiųjų asmenų prašymus padidinti sklypus. Atsižvelgiant į teritorijos urbanistinį kontekstą, sprendinius, susisiekimo sistemą, inžinierinę infrastruktūrą, daugybė kriterijų lėmė sprendimą, kad valstybinėje žemėje tarp visų sklypų yra galimybė suformuoti atskirus sklypus ir padidinti esamus nevykdant urbanizacijos. Ši teritorija patenka į mažaaukščių namų statybą, bet jai galioja daugybė STR reikalavimų, kriterijų, kad sklypas su būsimu pastatu galėtų tinkamai savarankiškai funkcionuoti. Šioje teritorijoje tikrai nebuvo tos galimybės suformuoti gyvenamųjų mažaaukščių namų statybai atskirus sklypus. Buvo priimtas sprendimas padidinti esamus, siekiant racionalaus valstybinės žemės panaudojimo, užtikrinti darnią teritorijų plėtrą šioje teritorijoje, atsižvelgiant į urbanistinį kontekstą. Vienas ir planavimo kriterijų yra ir esamos gyvenamosios aplinkos gerinimas. Tai šis kriterijus buvo įvertintas, suformuoti ankstesniais detaliaisiais planais sklypai su užstatymo galimybe, inžinieriniais tinklais, susisiekimo infrastruktūra. Svajos kvartalas buvo įgyvendintas pilnai su visa infrastruktūra ir naujų urbanistinių vienetų kūrimas, įspraudžiant juos tarp susisiekimo elementų, inžinierinių tinklų  koridorių elementų, būtų neracionalus, nelogiškas, neatitiktų teritorijų planavimo normų. Pažymėtina, kad Svajos 36 žemės sklypas, ta dalis negali funkcionuoti kaip atskiras vienetas, nes jos dalyje yra inžinieriniai tinklai, kuriems nustatytas servitutas.  Šiuo atveju Lozoraičio g. yra D kategorijos gatvė, 15 metrų. Iki Lozoraičio gatvės ribų buvo prijungtas šis sklypas. Yra patvirtintas didelis detalusis planas, kuriame suplanuota Lozoraičio g. su joje numatytais suplanuotais tinklais. Pagal detalaus plano brėžinį suplanuota lietaus, dujos ir nuotekų tinklai. Tokiu atveju tinklams taikomi Vyriausybės nutarimu Nr. 343 numatyti apribojimai. Apribojimai taip pat neleis tinkami savarankiškai užtikrinti urbanistinio vieneto kaip atskiro sklypo projektavimo ir statybos jame, ribotų veiklą.

12. Kviečiami į teismo posėdį atsakovas Danske Bank A/S, Lietuvoje veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ir trečiasis asmuo byloje be savarankiškų reikalavimų: Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė L.Š., neatvyko, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d., 247 str.).

2. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Patikslintas ieškinys atmestinas.

13. Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad atsakovai A.D. ir D.D., būdami  žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai (el. b. 1 t., b.l. 180-182), 2010 m. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą su prašymu dėl esamo žemės sklypo Svajos g. 36 padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje (1 t., b.l. 165).

14. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010-04-01 raštu “Dėl esamo žemės sklypo Svajos g. 36 gatvėje padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje” kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, prašant pateikti išvadą dėl žemės sklypo padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje (1 t., b.l. 165).

15. Likviduojama Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010-06-14 raštu Nr. (31-P.2-7692-(3.31) neprieštaravo, žemės sklypo Svajos g. 36, padidinimui laisvoje valstybinėje žemėje, Vilniaus miesto savivaldybei nustačius, kad šioje teritorijoje nėra galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo (1 t., b. l. 164).

16. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011-09-23 įsakymu leista pradėta rengti žemės sklypo Svajos g. 36 (kadastro Nr. 0101/0157:1442) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (1 t., b. l. 151).

17. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012-01-23 įsakymu Nr. 30-124 „Dėl sklypo Svajos g. 36 plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo Svajos g. 36, Vilnius (kadastro Nr. 0101/0157:1442) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius: plotą - 1209 kv. m, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 438 kv. m sklypą prie 771 kv. m privataus žemės sklypo dalies, kadastrinis Nr. 0101/0157:1442, ribas, naudojimo būdą, pobūdį ir kt. (1 t., el. b. l. 82-83).

18. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012-07-26 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-1079 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0157:1442 Svajos g. 36, Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ suformavo įsiterpusį 438 kv. m ploto žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

19. Suformuotas 438 kv. m žemės sklypas 2012-08-06 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr. 0101/0157:2106 (1 t., b.l. 133-134 ).

20. Atsakovai A.D. ir D.D. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai 2012-07-04 prašymą parduoti įsiterpusį laisvą valstybinės žemės sklypą prie Svajos g. 36, Vilnius, namų valdos (1 t., b.l. 148).

21. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-10-25 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1788 „Dėl valstybinės žemės sklypo (Kadastro Nr. 0101/0157:2106), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., pardavimo A.D. ir D.D.“ nuspręsta 438 kv. m ploto žemės sklypą parduoti A.D. ir D.D. už 32 500 Lt; nustatant, jog žemės sklypo kaina mažinama 180,14 Lt suma, pirkėjo sumokėta už suformuoto valstybinės žemės sklypo ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (1 t., b.l. 103-104).

22. 2012-11-23 tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, (pardavėjas) ir A.D., D.D. (pirkėjas) buvo pasirašyta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 1-11757, kuria buvo įsigytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise 438 kv. m ploto žemės sklypas, Vilniuje, kadastro Nr. 0101/0157:2106, unikalus Nr. 4400-2412-1993 (1 t., b.l. 98-100).

23. Atsakovai iki 2012-11-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo 2012-10-31 sumokėjo Nacionalinei žemės tarnybai visą kainą už žemės sklypą, t.y. 32 319,86 Lt (kas sudaro 9360,48 EUR) (1 t., b.l. 101), taip pat 2012-08-10 sumokėjo 180,14 Lt (kas sudaro 52,17 EUR) už suformuoto valstybinės žemės sklypo ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (1 t., b.l. 127).

24. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013-02-01 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-230 buvo nuspręsta pertvarkyti žemės sklypus, kadastro Nr. 0101/0157:2106 ir Nr. 0101/0157:1442, sujungimo būdu ir patvirtinti šio sujungto žemės sklypo kadastro duomenis pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtą kadastro duomenų bylą (1 t., b.l. 79).

25. 2013-02-20 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 0,1209 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 0101/0157:78, suformuotas sujungimo būdu bei A.D. ir D.D. nuosavybės teisė į jį.

26. Žemės sklypas sutartine hipoteka yra įkeistas Danske Bank A/S, Lietuvoje veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą.

27. 2016-05-18 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas tyrimas dėl galimo teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimo perleidžiant papildomus žemės plotus fiziniams asmenims Džiaugsmo ir Svajos gatvėse, Vilniuje (1 t., b.l. 9, 10, 22).

28. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi 2016-08-31 į teismą dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties bei administracinių aktų panaikinimo bei restitucijos taikymo.

Dėl viešojo intereso gynimo

29. Kadangi ieškinį padavė prokuroras, nurodydamas, kad gina viešąjį interesą, teismas, nagrinėjantis bylą, turi prerogatyvą įvertinti prokuroro argumentus ir galutinai nuspręsti, ar byloje egzistuoja viešasis interesas bei būtinybė jį ginti (CPK 49 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2013). Kaip matyti iš ieškinio faktinio pagrindo ir reikalavimo pobūdžio, prokuroras reikalauja panaikinti viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, kurių pagrindu buvo parduotas valstybinės žemės sklypas bei panaikinti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, motyvuojant tuo, kad buvo pažeista imperatyvi valstybei priklausančios žemės pardavimo tvarka. Ieškinio turinio motyvai leidžia daryti išvadą, kad prokuroras siekia pašalinti valstybės pareigūnų padarytas procedūrines klaidas, dėl kurių valstybės žemė buvo parduota privačiam fiziniam asmeniui, pažeidžiant teisės norminių aktų sureglamentuotą žemės pardavimo tvarką. Vadinasi, prokuroras, paduodamas ieškinį, siekė užtikrinti vienos iš konstitucinių vertybių – disponavimo valstybine žeme – teisėtą tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, 47 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas ir faktinis pagrindas atitinka viešajam interesui keliamus kriterijus bei būtinybei jį ginti (CPK 49 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio senaties termino

30. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią yra nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikoma diena, kai ieškovas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, nes kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Prokuroro, kaip ieškovo, veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus. Tai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Teismas, esant atsakovo reikalavimui taikyti senatį, patikrina, ar prokuroras nedelsė ir duomenis rinko per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013).

31. Teismas pažymi, kad iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė U.R. 2016 m. gegužės 18 d. tarnybiniu pranešimu (1 t., b.l. 9) informavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo išnagrinėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. pareiškimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, kurio pagrindu buvo kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir Vilniaus apygardos administracinį teismą, reikalaujant panaikinti neteisėtai priimtus administracinius aktus ir pripažinti negaliojančiais sandorius; tarnybiniame pranešime pažymėta, kad tiriant minėtus atvejus buvo išanalizuota grafinė medžiaga bei pastebėta, kad greta ginčo žemės sklypų yra daugiau laisvos valstybinės žemės, dėl kurių taip pat galėjo būti priimti neteisėti administracinio pobūdžio aktai, dėl ko būtina kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašant atlikti patikrinimą ir pateikti prokurorui medžiagą dėl sklypų suformavimo (įskaitant ir šios bylos ginčo sklypą, esantį adresu Svajos g. 36, Vilniuje). Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2016 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 2S-(206)-2318 „Dėl patikrinimo atlikimo ir medžiagos pateikimo“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, pavedant atlikti patikrinimą ir pateikti prokurorui medžiagą dėl sklypų suformavimo (įskaitant ir šios bylos ginčo sklypą, esantį adresu Svajos g. 36, Vilniuje) (1 t., b.l. 22). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 28 d. rašte Nr. TR-8196-(5.34) „Dėl bylų kopijų pateikimo“ nurodė, kad vykdant prokuroro pavedimą, pateikia prokuratūrai žemės sklypų (įskaitant ir šios bylos ginčo sklypą, esantį adresu Svajos g. 36, Vilniuje) kopijas (1 t., b.l. 21). Vilniaus apygardos prokuratūroje 2016 m. rugpjūčio 3 d. buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 28 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 1SD-3757-(9-3), kuriame konstatuota, kad, atlikus prokuroro pavedimą, nustatyta, jog valstybinės žemės plotai (įskaitant ir šios bylos ginčo sklypą, esantį adresu Svajos g. 36, Vilniuje) buvo suformuoti bei parduoti pažeidžiant teisės aktus (1 t., b.l.23-29). Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, į teismą su ieškiniu kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 31 d.

32. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad prokuroras apie būtinybę ginti viešąjį interesą pakankamai duomenų gavo tik tuomet, kai prokuratūroje 2016 m. rugpjūčio 3 d. buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 28 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 1SD-3757-(9-3), kuriame pagal prokuroro pavedimą atlikus tyrimą tarnyba konstatavo teisės aktų pažeidimus, parduodant ne aukciono būdu valstybinės žemės sklypus (įskaitant ir šios bylos ginčo sklypą, esantį adresu Svajos g. 36, Vilniuje). Dėl šios priežasties teismas konstatuoja, jog prokuroras, kreipęsis į teismą su ieškiniu 2016 m. rugpjūčio 31 d., siekiant apginti viešąjį interesą, nepraleido įstatymo leidėjo įtvirtinto 1 mėnesio termino, skaičiuojamo nagrinėjamu atveju nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d., kuomet prokuroras gavo pakankamai duomenų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apie galimą viešojo intereso pažeidimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis).

Dėl administracinių aktų ir sandorio negaliojimo

33. Byloje kilęs ginčas dėl sprendimų, kuriais pradėta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinto įsiterpusiu žemės sklypu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 “Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte įtvirtintą apibrėžimą, pardavimo be aukciono procedūros, žemės sklypo sutarties panaikinimo. Ieškovas bei atsakovas, palaikantis ieškovo poziciją, iš esmės įrodinėjo, jog vientisas laisvos valstybinės žemės plotas nebuvo išsidėstęs siauroje juostoje, šlaite ar griovoje, jame buvo galima suformuoti atskirą racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą ar atskirus žemės sklypus, be to, vientisas laisvos valstybinės žemės plotas savo dydžiu viršijo 0,04 ha. Atsakovai iš esmės įrodinėjo, jog teisės aktai neapibrėžė siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos, kiekvienas atvejis būdavo vertinamas individualiai. Šiuo atveju, atsakovų įsitikinimu, suformavus bei pardavus ginčo sklypus už rinkos kainą, valstybinė žemė buvo panaudota racionaliai, įrodymų, jog toks valstybės pardavimas neatitiko racionalumo bei teisės aktų reikalavimų, ieškovas nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, jog buvo pažeistas viešas interesas, priešingai, toks turto paradavimas užtikrino viešą interesą.

34. Ginčui spręsti aktualaus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (įstatymo 2004-02-21 redakcija) 10 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, kai jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (4 punktas). Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 str. 6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione arba be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 str. 7 d.). Tad paminėtas reglamentavimas įtvirtina aiškią taisyklę, jog nauji valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais.

35. Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 4 p. (redakcijos, galiojusios nuo 2010-01-01 iki 2014-01-01) buvo numatyta, jog miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai, kai esamas žemės sklypas padidinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.

36. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124, 4.4 papunktyje (redakcija nuo 2010-08-01 iki 2014-01-01) nustatyta, kad žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra rengiamas padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamus sklypus, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų.

37. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas, įgyvendinantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas, reglamentuoja, jog tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačių žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių ar išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.

38. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas yra išaiškinęs, kad žemės plotas atitinka įsiterpusio sklypo statusą, kai yra sąlygų visuma: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2014-09-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014; 2015-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A1480-662/2015). Tad remiantis šiais išaiškinimais, konstatuotina, kad nustatant, ar valstybinis žemės plotas yra įsiterpęs ir gali būti parduodamas lengvatine tvarka (be aukciono), kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama, kaip valstybinės žemės plotas yra išsidėstęs, ir ar jis atitinka sąlygas, numatytas Vyriausybės Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.

39. Kompleksiškai įvertinus byloje esančių įrodymų visetą (šalių žodinius paaiškinimus, rašytinius įrodymus), vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese, byloje galima daryti pakankamo tikėtinumo išvadą, kad ginčo Žemės sklypas atitiko visumą sąlygų, leidžiančių teigti, jog žemės plotas atitiko įsiterpusio sklypo statusą dėl šių motyvų:

40. Remiantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. 0101/0157:1442) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinio (el. b. 1. t., b. l. 84, 96), Kadastro žemėlapio ištraukos (1 t., b.l. 19, 20), Vilniaus miesto savivaldybės pateikto suvestinio skaitmeninio žemėlapio (el. b. 2. t., b. l. 28), Nacionalinės žemės tarnybos atlikto žemės naudojimo patikrinimo akto 2016-06-29 (1 t., b.l. 69-72), Nacionalinės žemės tarnybos 2016-07-28 rašto “Dėl informacijos pateikimo” (1 t., b. l. 23-29) duomenimis nustatyta, kad 438 kv. m ginčo valstybinės žemės sklypas, kurio kadastro Nr. 0101/0157:2106, kuris buvo suformuotas  ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-07-26 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-1079 ir parduotas ginčijama 2012-11-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo atsakovams D.D. ir A.D., iš vakarų pusės ribojosi su privačiu atsakovų D. žemės sklypu, iš rytų pusės - su Stasio Lozoraičio gatve, iš šiaurės pusės šis žemės sklypas ribojosi su žemės sklypu, žemėlapiuose pažymėtu Nr. 2102, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir suformuotas 2012-06-25 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-893, iš pietų pusės ribojosi su laisvu valstybinės žemės plotu. Taigi nustatyta, jog buvusi laisva valstybinė žemė, kuri buvo priskirta atsakovams, ribojosi su jiems priklausiančiu žemės sklypu. Iš bylos duomenų matyti, kad atstumas tarp (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų ir atsakovams D. priklausančio žemės sklypo sudarė apie 14,63 m iš pietinės pusės ir apie 14,65 m iš šiaurinės pusės (1 t., b. l. 84). Iš bylos duomenų matyti, kad atstumas tarp (duomenys neskelbtini)raudonųjų linijų ir žemės sklypo šalia Svajos g. 34 – 15,40 m. (1 t., b. l. 67), žemės sklypo Svajos g. 32 sudarė apie 14,68 m. ( 1 t., b.l. 63), Svajos g. 30 žemės sklypo atstumas – 12 m. (1 t., b. l. 59), Svajos g. 28 atstumas nenurodytas (1 t., b.l. 55), tačiau tiek iš kadastrinio žemėlapio ištraukos, tiek iš pateiktų atstumų nuo žemės sklypo, esančio Svajos g. 36 iki Svajos 28, matyti, jog nuo pietinės dalies į šiaurinę pusę buvusi laisva valstybinė žemė besiribojanti tarp privačių asmenų sklypų ir Stasio Lozoraičio gatvės raudonųjų linijų, sudarė siaurėjančią juostą. Pažymėtina tai, kad ginčijamos Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo bei administracinių aktų priėmimo metu teisės aktai nenumatė siauros juostos sąvokos, todėl sprendžiant klausimą, ar priskirtas žemės sklypas pateka į siauros juostos sampratą, vertintinas kiekvienas atvejis individuliai, taip pat tai, ar laisvos žemės sklypo plotas gali būti suformuotas ir racionaliai panaudotas.

41. Viena vertus, teismas iš dalies sutinka su ieškovo pozicija, jog aplink Svajų g. kvartalą buvęs laisvos valstybinės žemės sklypas sudarė daugiau nei 0,4 ha ploto. Iš žemės sklypo planų, schemų ištraukų matyti, jog buvusios laisvos valstybinės žemės sklypai kai kuriais atvejais buvo priskirti Svajos g. kvartalo privačių žemės sklypų savininkams. Kita vertus, kaip minėta, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, ar laisvos valstybinės žemės plotas galėjo būti suformuluotas kaip atskiras sklypas bei racionaliai panaudotas, įvertinus žemės sklypų išsidėstymą, infrastruktūrą, jų patrauklumą, galimybę jį parduoti už maksimaliai valstybei naudingą kainą aukciono būdu ir pan.

42. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2014-10-09 nutarime, vertindamas minėtą Žemės įstatyme numatytą išimtį, nurodė, jog įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad inter alia būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę. Įtvirtinus principinę taisyklę, pagal kurią tarp privačių žemės sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai parduodami (išnuomojami) be aukciono ir šia tvarka juos gali įsigyti tik besiribojančių privačių žemės sklypų savininkai, užtikrinama, kad šiuos valstybinės žemės plotus įsigis (išsinuomos) tik nurodyti subjektai. Ši įstatyme nustatyta bendros taisyklės, kad valstybinė žemė parduodama (išnuomojama) aukciono būdu, išimtis nėra savitikslė, toks teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad tarp privačių žemės sklypų įsiterpęs valstybinės žemės plotas negali būti suformuotas kaip savarankiškas žemės sklypas ir racionaliai naudojamas.

43. Nagrinėjamu atveju ieškovas bei atsakovas, palaikantis ieškovo ieškinį, iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, išskyrus subjektyvius samprotavimus, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog priskirtas žemės sklypas galėtų būti vertinimas kaip neatitinkantis siauros juostos apibrėžimo bei galėtų būti suformuotas kaip atskiras sklypas ir svarbiausia – racionaliai panaudotas (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, jog priskirtas žemės sklypas besiriboja su Stasio Lozoraičio gatvės raudonosiomis linijomis, priskirto žemės sklypo plotis sudaro apie 14 m, o buvusi laisva valstybinė žemė besiribojanti tarp privačių asmenų sklypų ir Stasio Lozoraičio gatvės raudonųjų linijų nuo žemės sklypo, esančio Svajos g. 36 iki Svajos 28, siaurėja nuo pietinės dalies į šiaurinę pusę, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ginčijamas žemės sklypas patenka į siauros juostos apibrėžtį. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, nei ieškovas, nei atsakovas, palaikantis ieškovą, nepateikė. Ieškovo teismo posėdžio metu cituota administracinių teismų praktika, kurioje buvo pasisakyta dėl siauros valstybinės žemės juostos, nagrinėjamu atveju neturi prejudicinės reikšmės, kadangi, ar laisvos valstybės žemės sklypas patenka į siauros juostos apibrėžtį, vertinama kiekvienu konkrečiu atveju individuliai.

44. Be to, kaip jau minėta, sprendžiant, ar priskirtas žemės sklypas galėtų būti vertinamas kaip siaura juosta, turėtų būti vertinama galimybė jį suformuoti kaip atskirą žemės sklypą ir racionaliai panaudoti. Tačiau ir šiuo aspektu nei ieškovas, nei ieškinį palaikantis atsakovas, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog priskirtas žemės sklypas galėtų būti suformuotas ir racionaliai panaudotas. Priešingai, įvertinus žemės sklypo plotą, teisės aktų nustatytus ribojimus statant statinius tarp sklypo ribos ir statinio (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymo Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai 11 priedo 4 punktas), vietinės reikšmės kelio apsaugos zonas (į abi puses nuo kelio briaunų) – 10 metrų, kuriuose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus ir kt. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 3-7 punktai), bei nesant jokių objektyvių duomenų, jog priskirtas žemės sklypas tiek iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo dienos, tiek ir po jų priėmimo, buvo numatytas visuomenės poreikių tenkinimui, galėjo būti parduodamas aukcione, būtų pretendentų atkurti nuosavybės teises į priskirtą žemės sklypą, spręstina, jog aptariamos valstybinės žemės ploto išsidėstymas sąlygojo, jog jame formuoti savarankišką, galimą racionaliai naudoti žemės sklypą, nebuvo nei galimybės, nei poreikio, juo labiau, kad už teritorijų planavimą atsakinga institucija – savivaldybė (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis), nurodė, jog kitoks žemės sklypo panaudojimas būtų neracionalus bei neatitiktų miesto teritorijų planavimo sprendinių. Teismo posėdžio metu savivaldybės įgaliota atstovė paaiškino, kad atsižvelgiant į teritorijos urbanistinį kontekstą, sprendinius, susisiekimo sistemą, inžinierinę infrastruktūrą bei daugybę kriterijų, priimtas sprendimas, kad valstybinėje žemėje tarp visų sklypų yra galimybė suformuoti atskirus sklypus ir padidinti esamus nevykdant urbanizacijos. Ši teritorija patenka į mažaaukščių namų statybą, bet jai galioja daugybė Statybos reglamentų reikalavimų, kriterijų, kad sklypas su būsimu pastatu galėtų tinkamai savarankiškai funkcionuoti.  Šioje teritorijoje tikrai nebuvo tos galimybės suformuoti gyvenamųjų  mažaaukščių namų statybai atskirus sklypus. Buvo priimtas sprendimas padidinti esamus sklypus, siekiant racionalaus valstybinės žemės panaudojimo, užtikrinti darnią teritorijų plėtrą šioje teritorijoje, atsižvelgiant į urbanistinį kontekstą. Vienas iš planavimo kriterijų yra ir esamos gyvenamosios aplinkos gerinimas. Tai šis kriterijus buvo įvertintas, Svajos kvartalas buvo įgyvendintas pilnai su visa infrastruktūra ir naujų urbanistinių vienetų kūrimas, įspraudžiant juos tarp susisiekimo elementų, inžinierinių tinklų  koridorių elementų, būtų neracionalus, nelogiškas, neatitiktų teritorijų planavimo normų. Įrodymų, kad galėjo būti suformuotas atskiras sklypas, paneigiančių savivaldybės įgaliotos atstovės paaiškinimus, ar kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė. Hipotetiniai pasvarstymai, kad galėtų būti suformuotas atskiras sklypas ar sklypai, jie parduodami pasibaigus žemės reformai aukciono būdu, nėra įrodymas. 

45. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei argumentus, spręstina, kad ieškovas ir jo poziciją palaikantis atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba neįrodė, kad ginčo valstybiniame žemės sklype galima nustatyta tvarka suformuoti racionaliam naudojimui atskirą žemės sklypą, galintį savarankiškai ir tinkamai funkcionuoti.

46.  Pažymėtina ir tai, kad Žemės sklypas atsakovams parduotas už rinkos kainą. Atsakovų pateiktų įrodymų dėl sklypo rinkos vertės ieškovas nenuginčijo. Kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Tokiu būdu gautos lėšos už Žemės sklypo pardavimą lygiomis dalimis buvo paskirstytos į Lietuvos Respublikos valstybės ir Savivaldybės biudžetus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 199-06-02 nutarimo Nr. 692 2.10 punktas), kurios galėjo būti panaudotos viešojo intereso tenkinimui.

47. Šioje byloje ginčo žemės sklypas pagal ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusį reglamentavimą suformuotas neviršijant nustatyto ploto reikalavimų (iki 6 arų).

48. Taigi, teismui konstatavus, jog ieškovas šiuo konkrečiu atveju nepateikė objektyvių duomenų, jog priskirtas žemės sklypas galėtų būti vertinimas kaip neatitinkantis siauros juostos apibrėžimo, bei pakankamų, patikimų duomenų, kad ginčo valstybiniame žemės sklype galima nustatyta tvarka suformuoti racionaliam naudojimui atskirą žemės sklypą, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, jog ginčo žemės sklypo pardavimas nepažeidė viešojo intereso bei Nutarimo 2.15. punkto reikalavimų, todėl nėra pagrindo remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis tenkinti ieškinio. Atsižvelgiant į tai, patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str.).

49. Atmetus pagrindinius ieškinio reikalavimus dėl Valstybinės Žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei administracinių aktų panaikinimo, netenkinti ir išvestiniai reikalavimai dėl restitucijos taikymo bei hipotekos sandorio dalies ir hipotekos registracijos pripažinimo negaliojančiais.

50. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Taigi, paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą.

52. Atsakovai D. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo ir atsakovo, pripažinusio ieškinį.

53. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog teisminis procesas inicijuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktų duomenų pagrindu. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Be to, atsakovas gavęs atsiliepimus į pareikštą ieškinį, turėjo galimybę pateikti duomenis, kurie pagrįstų subjektyvaus pobūdžio samprotavimus, jog sklypai neracionaliai panaudoti bei neatitinka siauros juostos apibrėžimo. Tačiau iš esmės apsiribojo subjektyviu susidariusios situacijos vertinimu. Toks atsakovo elgesys, teismo vertinimu, ypač įvertinus tai, kad atsakovai D., būdami sąžiningais žemės sklypo įgijėjais, įtraukiami į teisminį procesą dėl paties atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos tariamai neteisėtai priimtų administracinių aktų, nesuderinamas su rūpestingumo reikalavimais, todėl teismo vertinimu, būtų teisinga ir sąžininga bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Duomenų, jog ieškovo, ginančio viešąjį interesą, elgesys būtų netinkamas, byloje nenustatyta, priešingai, ieškovas buvo tinkamai pasiruošęs bylos nagrinėjimui, laiku teikė procesinius dokumentus, neprieštaravo taikaus ginčo sprendimui, tačiau tam nepritarė atsakovas, todėl iš ieškovo nepriteistinos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

54. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovai patyrė 2011,06 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovai pagrindė prašomų priteisti išlaidų dydį, be to, įvertinus rengtų procesinių dokumentų turinį, advokato atstovavimo teisme laiką, tinkamą pasirengimą bylos nagrinėjimui, spręstina, jog išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtintų dydžių, todėl priteistinas iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atsakovų A.D. ir D.D. naudai (CPK 98 str. 2 d., 93 str. 1 d., 4 d.).

55. Atsakovai pateikė įrodymus, kad patyrė 130 EUR dydžio išlaidas papildomo įrodymo – suvestinio Žemės sklypo plano gavimui ir 150 EUR dydžio išlaidas papildomo įrodymo – sąmatos gavimui. Šios išlaidos yra realiai patirtos, pagrįstos, susijusios su nagrinėjama byla, todėl priteistinos iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atsakovų A.D. ir D.D. naudai (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d., 4 d.).

56. Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos iš ieškovo, kadangi jis atleistas nuo tokių išlaidų atlyginimo (CPK 96 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

57. Patikslintą ieškinį atmetus, naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-05 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str. teismas

n u s p r e n d ž i a:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, lygiomis dalimis atsakovų A.D., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D.D., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 2291,06 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-05 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovams Agnei D.D., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D.D., a.k. (duomenys neskelbtini), perleisti nuosavybės teisę į 0,1209 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) registruotą atsakovų A.D., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D.D., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                              Renata Beinoravičienė