Civilinė byla Nr. e2-1783-631/2021

  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26916-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.10.8.;

 (S)

1.3.6.4.1.3.; 1.3.7.5.1; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, žodiniuose teismo posėdžiuose, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovui R. N., jo atstovui advokatui Jonui Butkui, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Regila“ atstovams direktoriui R. J. ir advokatei Saulenai Gasiūnienei, išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Regila“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų ir ginčijant žalos darbdaviui padarymą, baigė bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.

Teismas

N U S T A T Ė:

Ieškovas  R. N. kreipėsi į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, nurodydamas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, kartu papildydamas žodiniais paaiškinimais teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės, kad ieškinį reiškia, siekdamas pripažinti Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020-08-24 sprendimo Nr. DGKS-5312 darbo byloje Nr. APS-135-18178 ir 2020-08-24 sprendimo Nr. DGKS 5306 darbo byloje Nr. APS-131-15403 neteisėtumą ir išnagrinėti iš esmės darbo ginčą dėl darbo ginčų komisijos UAB „Regila“ naudai priteisto 662,49 Eur materialinės žalos atlyginimo iš R. N. ir jo atleidimo iš darbo aplinkybių. Skunde komisijai darbdavio buvo nurodyti šeši užsakymai, kuriuos, atsakovo nuomone, netinkamai įvykdė R. N. ir dėl to bendrovei „Regila“ buvo padaryta turtinė žala. Ieškovo vertinimu, atsakovas komisijai nurodė netikslius duomenis, visiškai neaišku, kuo remdamasis teikė įrašus apie darytų roletų matmenis. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kur dėjo medžiagą, jei gaminiai buvo netinkamai pagaminti. Galimai, jei gaminiai buvo netinkamai pagaminti, gal medžiagos buvo panaudotos kitam objektui ir darbdavys žalos nepatyrė. Ieškovas nesutinka su atsakovo vadovo pozicija, kad pats R. N. pasiliko sau sugadintas medžiagas. Ieškovas nurodo, kad tariantis dėl išėjimo iš darbo buvo kalbama tik apie darbo įrankių, automobilio ir kitko perdavimą. Jei koks nors įmonės turtas būtų likęs pas R. N., įmonė būtų surašiusi turto negrąžinimo aktą ir pareiškusi pretenziją. Kadangi tokio akto byloje nėra, įmonei R. N. yra grąžinęs visas medžiagas. Jei sprendžiama dėl asmens civilinės atsakomybės, turi būti visos tokią atsakomybę užtraukiančios sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir reali žala. Į darbo ginčų komisijos bylą pateikta medžiaga neįrodo R. N. kaltės dėl netinkamo darbo pareigų atlikimo. Pateikti įrodymai nepagrindžia reikalaujamų sumų dydžio. Tarp galimos žalos ir R. N. veiksmų neįrodytas priežastinis ryšys. R. N. kaltę šalina ir tas faktas, kad jam nebuvo sudaryta galimybė su užsakovais išsiaiškinti, ar padarytos matavimo klaidos, ar užsakovai pakeitė savo nuomonę pristačius gaminius. Ieškovas remiasi vaizdo įrašais, kur užfiksuotos sumontuotos romanetės. Trūkumų, apie kuriuos kalba atsakovas ir apie kuriuos atsakovas susirašinėjo su užsakovu, tiesiog nėra. Dėl kokybiškai atlikto darbo atsakovas pats priėmė ir patenkino nepagrįstą pretenziją, todėl negali nieko reikalauti iš R. N.. 

Ieškovas buvo kreipęsis į darbo ginčų komisiją dėl atleidimo iš darbo neteisėtumo, tačiau komisija nesiuntė ieškovui sprendimo ir jis jo laiku negalėjo ginčyti teisme. Komisijos sprendimas buvo grindžiamas UAB „Regila“ direktoriaus paaiškinimu, el. laiškais bei įsakymu, UAB „Regila“ darbuotojų I. M. ir E. B. tarnybiniais pranešimais. Darbo byloje nebuvo vadybininko R. N. pareiginės instrukcijos, todėl bylos nagrinėjime nebuvo atskleista ar R. J., I. M. ir E. B. neapkalbėjo R. N.. Darbo sutarties tarp UAB „Regila“ ir R. N. 1.1 punkte nurodytas darbdavio struktūrinis padalinys, esantis Savanorių pr. 176, Vilniuje, nenurodant konkrečios darbo vietos. Į darbo bylą pateiktos žinutės rodo, kad R. N. atvykimas į darbdavio struktūrinio padalinio patalpas nebuvo būtinas. Jam buvo duodamos užduotys ryšio priemonėmis. Į darbdavio struktūrinį padalinį jis turėjo atvykti tik gavęs nurodymą. Darbo byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad R. N. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Nei darbdavys, nei darbo ginčų komisija dėl atleidimo iš darbo proporcingumo nesprendė. Darbo sutarties 1.2 punkte R. N. darbo funkcijos neaprašytos. Yra nurodyta, kad jis dirbs vadybininko pareigose. Nagrinėjant darbo bylas, vadybininko pareiginė instrukcija buvo būtina, nes tik iš jos gali būti atskleistas R. N. darbo funkcijų turinys. Nesant byloje pareiginės instrukcijos iš viso neaišku, ar R. N. buvo supažindintas su savo darbo funkcijomis. Jei jis supažindintas nebuvo, darbdavys neturi teisinio pagrindo teigti, ką būtent turėjo daryti R. N. ir negali R. N. taikyti atsakomybės už tai, kas pastarajam nebuvo žinoma. Ieškovas laiko įrodytu, kad R. N. iš darbo buvo atleistas nesant tam įstatyminio pagrindo, nes šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo jis nepadarė. Tariamas darbo drausmės pažeidimas grindžiamas darbdavio direktoriaus ir nuo darbdavio priklausomų asmenų pareiškimais. Tuo tarpu objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų R. J. pareiškimus, į bylą nepateikta. Vienas iš jų yra R. J. minimas darbo priemonių perdavimas 2020-06-12. R. N. grąžino automobilio raktelius, o tai reiškia, kad ir patį automobilį, tačiau perdavimo aktas nėra surašytas. Buvo grąžinamas brangus įmonės turtas, jis galėjo būti sugadintas, tačiau UAB „Regila“ direktorius komisijos daikto priėmimui nesudarė ir priėmimo akto nesurašė. Šio dokumento nebuvimas kelia pagrįstą abejonę, kad R. J. kalba apie tai, ko nebuvo realiai. 2020-05-05 el. laiške, adresuotame E. S. UAB „Regila“ rašė, kad R. N. pareikštas papeikimas. Byloje tokio dokumento nėra ir tai leidžia tvirtinti, kad R. N. buvo apkalbamas tiek UAB „Regila“ klientams, tiek darbo ginčų komisijai (el.b.l. 1-3, 48-52, t.I).

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį, detaliais žodiniais atstovų paaiškinimais teismo posėdžiuose su ieškovo ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį, patikslintą ieškinį atmesti pilnai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad  nesutinka su pareikštu ieškiniu ir jo reikalavimais. Tarp ieškovo ir atsakovo 2019-11-29 buvo sudaryta darbo sutartis Nr.70, kurioje šalys aptarė visas būtinąsias darbo sąlygas, t.y. buvo nurodyta R. N., kaip darbuotojo darbo vieta adresu Savanorių pr. 176, Vilnius, nurodytos jo pareigos – vadybininkas, susitarta dėl 650 Eur darbo užmokesčio dydžio, mokant jį iki sekančio mėnesio 16 d. Darbo sutartimi buvo nustatyta, kad atsakovas dirbs 8 val. per dieną, 40 valandų darbo savaitę. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2020-06-19 pagal DK 58 str., 2d., 1 p. už tai, kad jis šiurkščiai pažeidė darbo drausmę – ilgiau nei savaitę neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus darbo ginčių komisijos sprendimu Nr.DGKS-5312 nepagrįstai iš jo priteista žala, nes, neva, nėra įrodymų, kas atliko matavimus, ar iš tiesų žala buvo padaryta, ar klientai persigalvojo. Ieškovas nebuvo rūpestingas, dirbo aplaidžiai, net nesistengė susipažinti su pagrindiniais roletų mechanizmais ir medžiagomis, nesistengė siekti žinių įsisavinimo, todėl ieškinyje klaidinasi pats ir klaidina teismą. Ieškovas klaidingai nurodydavo roletų duomenis, audinio kodus, dėl ko ir buvo jie perdaromi, ieškovas darbus atliko atmestinai, nebuvo atidus, padarė žalos klientams. UAB „Regila“ ieškovas dirbo pakankamai ilgą laiką, kad įsisavintų reikiamas žinias ir susiformuotų įgūdžius. Bandomuoju laikotarpiu jis tris mėnesius buvo apmokomas dirbti iš Klaipėdos salono atvykusio specialisto, pats vyko mokytis į Klaipėdą. Kol vyko susipažinimas su darbu, mokymasis atlikti pareigas, R. N. gebėjimai ir bendravimas su klientais jokių įtarimų nekėlė. Po apmokymų ir bandomojo laikotarpio R. N. pradėjus savo pareigas vykdyti savarankiškai, iš pradžių nekilo abejonių dėl jo darbo kokybės, tačiau vėliau atsirado klientų skundai dėl netiksliai išmatuotų žaliuzių, roletų, netinkamai sumontuotų gaminių, padarytos žalos turtui. Iš pradžių buvo manoma, kad tai yra patirties stoka ir su laiku gebėjimai dirbti ir atlikti savo pareigas išsiugdys, buvo pakartotinai atlikti apmokymai darbus atliekant su specialistu iš Klaipėdos, tačiau atsakovas kuo toliau, tuo labiau nerodė noro dirbti ir darė vis daugiau klaidų savo darbe. Apie tai, kad jam kažkas nesiseka, R. N. UAB „Regila“ direktoriaus neinformavo, tai pastebėjo vadybininkė, į kurią pradėjo klientai kreiptis su skundais. Ieškovas į savo daromas klaidas nekreipė dėmesio, toliau klaidingai matavo žaliuzes ir roletus, teikė išmatavimų duomenis gamybai. Paskutinio užsakymo metu pagal užsakymą Nr.214N, ieškovas, montuodamas romanetes, iš viso neaišku ko siekdamas prigręžiojo nereikalingų skylių į langų konstrukcijas, subraižė sienas, taip sugadindamas kliento turtą. Dėl tokių R. N. veiksmų UAB „Regila“ patyrė turtinę žalą, kurią privalo atlyginti ieškovas. Žalos padarymo metu ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, žala atsirado atsakovui vykdant darbo funkcijas, todėl šiuo atveju taikomos DK normos, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą (DK151-154 straipsniai). Žalos atlyginimui yra visos ieškovo materialinės atsakomybės sąlygos, t.y. atsakovas, neįsitikinęs savo matavimų tikslumu, veikdamas aplaidžiai, perdavė roletų ir romanečių matavimo duomenis gamybai, neatsargiai ir nesaugiai montuodamas romanetes, sugadino trečiojo asmens turtą, dėl to atsakovė patyrė žalą, žala padaryta nekreipiant dėmesio į matavimo prietaisų parodymus, netikrinant matavimo duomenų, neįsitikinant gaminių montavimo vietos teisingumu, nesaugant klientų turto, ieškovo neatsargūs, aplaidūs ir atmestini veiksmai lėmė žalos atsiradimą, žalos atsiradimo dieną ieškovą ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai. Ieškovas buvo apmokytas dirbti 2 kartus pravedant praktinius mokymus, įgytas žinias taikė tik iš karto po apmokymų, o vėliau dirbdamas savo pareigas vykdė aplaidžiai ir atmestinai. Supratęs, kad klientai skundžiasi dėl jo darbo kokybės ir, tikėtina, kad siekdamas išvengti susitikimų su klientais tvarkant defektus, ieškovas daugiau kaip savaitę nėjo į darbą, todėl buvo atleistas. Atsakovė pagrįstai reikalavo priteisti patirtą turtinę žalą iš ieškovo, todėl Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020-08-24 priimtas sprendimas Nr.DGKS-5312 yra pagrįstas. Priėmus teisme nagrinėti patikslintą ieškinį, ieškovas R. N. teismo prašo ir atleidimą iš UAB „Regila“ vadybininko pareigų pripažinti neteisėtu. Pagal visus bylos medžiagos duomenis, atsakovės įsitikinimu, ieškovas praleido LR DK 231 str. 1d. nustatytą vieno mėnesio ieškinio teismui padavimo terminą, vėluodamas skundą paduoti keturis su puse mėnesio ir jo atnaujinti nėra pagrindo. Be to, atleidimo iš darbo teisėtumas iš esmės ginčijamas ne tais pagrindais, kuriais buvo teikiamas prašymas Vilniaus darbo ginčų komisijai. Patikslintame ieškinyje išimtinai akcentuojama vadybininko pareiginė instrukcija, tačiau ieškovas nieko nekalba apie savo elgesį, nenurodo, dėl kokių priežasčių nebuvo darbe ne vieną darbo dieną. Darbo sutartimi buvo nustatyta, kad ieškovas dirbs 8 valandas per dieną, 40 valandų darbo savaitę. Taigi, visos sutarties sąlygos ieškovui buvo aiškios, su jomis jis sutiko ir pasirašė taip išreikšdamas savo poziciją dėl darbo UAB „Regila“. Darbuotojas ir darbdavys nesusitarė dėl kitokių darbo sutarties sąlygų, t.y. nesitarė, kad ieškovo, kaip darbuotojo darbo laikas yra nuo 8 val. iki 17 val., nes toks darbo laikas neatitinka UAB „Regila“ salono darbo laiko adresu Savanorių pr. 176, Vilnius. Salonas dirba nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 10 val. iki 19 val., šeštadieniais nuo 10 val. iki 14 val. Todėl tokiu darbo grafiku dirbo darbuotojai. Ieškovas dirbo kiekvieną darbo dieną nuo 10 val. iki 19 val. ir tai įrodo jo paties pateiktos žinučių išklotinės, iš kurių matyti, kad niekada jokie nurodymai nuo 8 ar 9 val. nebuvo teikiami. Darbo laikas organizuojamas buvo tokia tvarka: darbuotojai kasdien iš ryto turėjo susirinkti į darbo vietą adresu Savanorių pr. 176, Vilnius, išsiaiškinti kokios užduotys yra skiriamos tai dienai. Būdavo pranešama apie naujus užsakymus, pagamintus užsakymus, tada vadybininkas, susirinkęs dokumentaciją ir prekes, įmonės transportu vykdavo pas klientus, montuodavo žaliuzes, roletus, matuodavo užsakymus, patardavo klientams dėl UAB „Regila“ produkcijos. Jeigu užsakymų nebūdavo, vadybininkas turėjo būti salone ir tvarkyti jam turimą dokumentaciją, susijusią su užsakymais, peržiūrėti turimus užsakymus ir t.t. R. N. gebėjimai ir bendravimas su klientais darbo pradžioje jokių įtarimų nekėlė. Dėl to su juo buvo 2020-06-02 pratęsta darbo sutartis iki 2020-12-31. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais, kad 2020 m. gegužės – birželio mėnesiais darbdavys pradėjo vis rečiau susisiekti su ieškovu ir nebeduodavo užduočių. Jeigu darbdavys nebūtų ketinęs duoti užduočių ieškovui, jis 2020-06-02 su juo nebūtų pratęsęs darbo sutarties iki 2020-12-31. Jeigu ieškovas negavo darbo žinutėmis, jis jį gavo žodžiu, būdamas salone ir iš ten pasiimdamas prekes. Palaipsniui dėl ieškovo darbo ir elgesio kokybės ėmė daugėti klientų skundų, dėl to buvo pakartotinai atlikti apmokymai, darbus atliekant su specialistu iš Klaipėdos, tačiau ieškovas kuo toliau, tuo labiau nerodė noro dirbti ir darė vis daugiau klaidų savo darbe. Vadybininkė I. M. pradėjo žodžiu skųstis dėl ieškovo nepagarbaus elgesio, bendravimo, necenzūrinių žodžių naudojimo, savo tvarkos darbo vietoje įvedinėjimo. Jis pradėjo nepaisyti įmonėje buvusios tvarkos dėl darbo funkcijų atlikimo. Iš pradžių buvo manoma, kad vadybininkė per daug jautriai reaguoja į ieškovo elgesį, kalbėjome, kad naujam žmogui reikia adaptuotis darbovietėje. Dėl jo stengėsi visas kolektyvas, tačiau ieškovo pastangų nebuvo matyti, atsirado priešiškumas ir visiškas nenoras dirbti. 2020-06-11 (ketvirtadienį), apie 15.30 val. vadybininkė I. M. sulaukė R. N. telefoninio skambučio. Ieškovas informavo vadybininkę, kad nežada dirbti ir į darbą nebevyks. Dėl susidariusios situacijos vadybininkė parašė tarnybinį pranešimą, taip informuodama direktorių. Direktorius R. J. paskambino R. N. siekdamas išsiaiškinti susidariusią situaciją, tačiau jis trumpai pasakė, kad daugiau nedirbs, kad jam nusibodo. Direktorius R. J. ieškovą informavo, kad 2020-06-12, 12 val. šaukiamas įmonės darbuotojų susirinkimas, tačiau ieškovas, neketindamas tęsti pokalbio, telefoną išjungė. Direktoriui tokie veiksmai nebuvo priimtini, todėl jis parašė trumpąją žinutę ir primindamas apie rytdienos 12 valandos susirinkimą. 2020-06-12 (penktadienį) iš pat ryto į UAB Regila“ Vilniuje direktorius atvyko iš Plungės, kad galėtų su darbuotojais aptarti susidariusią situaciją. R. N. darbo vietoje buvo laukta iki 12 val., tačiau jam nepasirodžius, organizuotas susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas, ką daryti su klientų užsakymais bei vėluojančiomis paslaugomis. Susirinkime nutarta prašyti pasiaiškinti paties R. N.. Po susirinkimo, apie 13 val., į UAB „Regila“ saloną adresu Savanorių pr. 176, Vilnius, atvyko R. N., ir nuėjęs pas direktorių R. J., pradėjo reikalauti kažkokių, neva jam nesumokėtų pinigų, sakė turintis įtakingų pažįstamų ar giminių, kurie padės susidoroti su direktoriumi. Padėjęs ant stalo automobilio raktelius ieškovas išėjo iš darbo patalpų ir daugiau darbe nebesirodė. Ieškovas savo 2020-07-08 skunde Vilniaus darbo ginčų komisijai nurodė, kad jis 2020-06-15 buvo netikėtai iškviestas į UAB „Regila“ būstinę ir jam buvo įteiktas reikalavimas pasiaiškinti Nr.1, kuriame konstatuojama, kad ieškovas neatvyko į darbą 2020 m. birželio 10 ir 11 dienomis. Tokie faktai yra ieškovo sukurti siekiant suklaidinti darbo ginčų komisiją ir pateisinti savo elgesį. R. N. 2020-06-15 darbe visą dieną nebuvo. Vadybininkė E. B. 2020-06-15 surašė tarnybinį pranešimą, kuriuo nurodė, kad R. N. į darbą 2020-06-15 nebuvo atvykęs visiškai, nors tą dieną buvo numatyta kabinti žaliuzes. Prašymas pasiaiškinti R. N. buvo išsiųstas elektroniniu paštu, tai patvirtina jo paties darbo ginčų komisijai pateiktas 2020-06-15 prašymas pasiaiškinti, prisegtas iš ieškovo elektroninio pašto. Gavęs prašymą pasiaiškinti, kodėl neatvyksta į darbą, ieškovas, būdamas supratingas, pakankamai protingas asmuo, turėjo susiprasti, kad toks jo elgesys yra nepriimtinas darbdaviui ir pažeidžia darbo drausmę. Tačiau vietoj to, kad gavęs prašymą pasiaiškinti, dėl ko neatvyksta į darbo vietą, ieškovas atvyktų į darbą spręsti šio klausimo, jis toliau ignoravo darbdavį, į darbą nevyko, neatliko darbo funkcijų, pateikė save teisinantį pasiaiškinimą, nenurodydamas jokių svarbių priežasčių. Ieškovo pateiktas 2020-06-17 pasiaiškinimas buvo grįstas tik jo paties susikurtomis prielaidomis apie jam neva nenustatytą darbo vietą ir darbo nedavimą. Tačiau ieškovas neįvertina to, kad nebūdamas darbe, negali gauti nei užsakymų, nei pagamintos produkcijos montuoti užsakovams. Be to, jis jau buvo atidavęs automobilį atsakovei, tad norėdamas dirbti, turėjo ateiti iki darbo, paimti automobilį, užsakymus ir važiuoti pas klientus. Tuo metu, kai R. N. nėjo į darbą, kiekvieną dieną dirbusios vadybininkės rašė tarnybinius pranešimus apie jo neatvykimą į darbą, nes buvo numatyta daug darbų, buvo pagaminta produkcija, kurią reikėjo sumontuoti klientų namuose. Sutriko įmonės veikla, prasidėjo klientų skundai dėl netinkamai išmatuotų ir sumontuotų žaliuzių, roletų, vėluojančių montavimo darbų. 2020-06-18 buvo paprašyta pakartotinai pasiaiškinti, kodėl ieškovas toliau neatvyksta į darbą. Iš jo gautas pasiaiškinimas vėl buvo analogiškas pirmajam, kuriame R. N. neįžvelgė jokios savo kaltės nevykstant į darbą savo tiesioginių pareigų vykdymui. R. N. toliau darbe nesirodė, susisiekti su darbdaviu nebandė, todėl buvo atleistas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Manytina, kad ieškovas priėmė sprendimą nebeiti į darbą dėl to, kad jam reikėjo taisyti savo paties padarytas darbo klaidas. Ieškovas iš darbo buvo atleistas pagal DK 58 str., 2 d., 1 d. pagrįstai, nes ilgiau nei savaitę neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties. R. N. elgesys rodo jo didelį nerūpestingumą, darbo drausmės nepaisymą, kolegų negerbimą, netinkamą darbinių funkcijų vykdymą. Ieškovas ieškinyje neanalizuoja savo elgesio, nenurodo, kodėl gavęs prašymą pasiaiškinti, į darbą neatėjo, tačiau teigia, kad net ir esant šiurkščiam darbo drausmės pažeidimui turi būti įvertinta ir nuspręsta ar atleidimas iš darbo yra proporcija priemonė. Atsakovas pažymi, kad tikrai įvertino ieškovo elgesį ir priėmė jo elgesiui adekvatų ir proporcingą sprendimą. UAB „Regila“, atleisdama R. N. iš darbo vadovaujantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo priėmė įvertinusi pažeidimo sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo. Ieškovas į darbą nuo 2020-06-11 nebevyko sąmoningai, apie tai pranešęs vadybininkei, dėl tokio savo sprendimo jis nesijautė kaltas ir savo kaltės niekada neįžvelgė, savo elgesio nevertino kritiškai. Ieškovas, net ir gavęs prašymus pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, nepadarė išvadų dėl savo netinkamo elgesio ir toliau ignoravo savo, kaip darbuotojo pareigas. Ieškovo elgesys parodė, kad ateityje darbdavys negali tikėtis tinkamo jo, kaip darbuotojo pareigų vykdymo. Ieškovo darbo sutartis buvo terminuota, galiojo iki 2020-12-31, todėl nėra pagrindo jo grąžinti į darbą. Atsakovė prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (el.b.l.20-24, 58-65).

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, jog ieškovas R. N. nuo 2019 m. gruodžio 2 d. dirbo vadybininko pareigose 2019 m. lapkričio 29 d. terminuotos (iki 2020-03-02) darbo sutarties Nr.70 pagrindu, nustatytas 650 Eur darbo užmokestis (el.b.apyrašo b.l.107-107). Priedas prie darbo sutarties patvirtina, kad šalių darbo sutartis buvo pratęsta iki 2020-12-31 (el. b. apyrašo b. l. 109).

2020 m. birželio 19 d. įsakymu Nr.3 ATL „Dėl atleidimo iš darbo“ R. N. atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo). Įsakyme nurodyta, kad R. N. neatvyko į darbą nuo 2020-06-11 iki 2020-06-19 ir nepateikė teisingo pasiaiškinimo, bei dėl padarytos įmonei žalos, kaip nurodoma, nebuvo vykdomi pirkėjų užsakymai (el.b.apyrašo b.l.113).

Ieškovas, nesutikdamas su darbdavio sprendimu, 2020 m. liepos 8 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti į pareigas, išieškoti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir sumokėti socialinio draudimo įmokas (el.b.apyrašo b.l.38-41).

Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi R. N. prašymą, 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr.DGKS-5306 darbo byloje Nr.APS-131-15403, jį atmetė (el.b.apyrašo b.l.160-165).

2020 m. rugpjūčio 18 d. darbdavys UAB „Regila“ kreipėsi taip pat į Vilniaus darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti iš buvusio darbuotojo R. N. 712,49 Eur materialinės žalos atlyginimą (el.b.apyrašo b. l. 2-3).

 Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi UAB „Regila“ prašymą jau kitoje darbo byloje Nr.APS-135-18178, prašymą tenkino iš dalies ir priteisė UAB „Regila“ naudai 662,49 Eur materialinės žalos atlyginimą iš R. N. (el.b.apyrašo b. l. 57-58).

Ieškovas, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimais, kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas atmesti UAB „Regila“ reikalavimą dėl 662,49 Eur žalos atlyginimo priteisimo ir prašydamas pripažinti R. N. atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti jį į pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (el.b.l.51).

Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo termino

R. N. ieškinys dėl nesutikimo su 2020-08-24 darbo ginčų komisijos sprendimu dėl priteisto žalos atlyginimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 21 d.; patikslintas ieškinys, jau skundžiant tos pačios datos ir kitą darbo ginčų komisijos sprendimą – dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu – gautas teisme 2021 m. sausio 18 d. ir teisėjos rezoliucija priimtas.

Taigi, patikslintas ieškinys dėl abiejų darbo ginčų komisijos sprendimų teisme priimtas ir darbo ginčas nagrinėjamas iš esmės, įvertinant aplinkybes, kad ikiteismine tvarka išnagrinėtas darbuotojo ir darbdavio ginčas, darbuotojui nesutinkant su priimtais darbo ginčų komisijos sprendimais, turi būti iš esmės išnagrinėtas teisme, pasisakant dėl šalis siejusių darbo teisinių santykių ir išsprendžiant galutinai tiek atleidimo iš darbo aplinkybes sudarantį ginčą, tiek ginčą dėl darbdaviui darbuotojo veiksmais padarytos žalos.

Taip pat pažymėtina, kad terminas kreiptis su ieškiniu į teismą skundžiant darbo ginčų komisijos sprendimą yra ne senaties, o procesinis terminas, kurio praleidimo priežastys ir atnaujinimo klausimai sprendžiami ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 75 – 78 straipsniai). Kaip minėta, patikslintas ieškinys dėl abiejų darbo ginčų komisijos sprendimų teisme buvo priimtas, todėl plačiau dėl terminų praleidimo ir ieškinio nagrinėjimo nepasisakytina.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, kad darbo ginčų komisijos išnagrinėtas ginčas teisme yra nagrinėjamas iš naujo. Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis).

DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019). Kadangi teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, teisme negali būti reiškiamas ir atitinkamai negali būti nagrinėjamas reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, todėl laikytini nereikšmingais atsakovės argumentai, kad ieškovas neprašo naikinti darbo ginčų komisijos sprendimų.

Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų, rašytinės medžiagos, liudytojos parodymų, byloje nustatyta, jog ieškovas buvo priimtas vadybininko pareigoms, jo darbas buvo, priėmus iš klientų užsakymus, atlikus išmatavimus, su turimais išmatavimais ir medžiagomis, važiuoti pas klientus į namus ar kitą sutartą vietą ir montuoti žaliuzes, roletus, romanetes.

Ieškovo pareigas reglamentavo vadybininko pareiginė instrukcija (el.b.apyrašo b.l.148-149). Su ja ieškovas turėjo būti supažindintas, kaip tą patvirtina atsakovės direktoriaus 2019-11-29 įsakymas dėl ieškovo supažindinimo su darbo specifika (el.b.apyrašo b.l.150).

Kaip patvirtino pats ieškovas, neigdamas supažindinimą rašytine tvarka su pareiginėm instrukcijom, darbo specifiką jis žinojo ir suprato, atliekamą darbą vertino kaip nesudėtingą, o tam tikrų nesklandumų buvo tik darbo pradžioje, viskas vėliau klostėsi sėkmingai. Atsakovės direktorius pažymėjo, kad darbo pradžioj ieškovas buvo apmokytas dirbti, viską suprato ir su juo buvo pratęsta terminuota sutartis, tikintis tolesnio sėkmingo darbo. Tačiau 2020 m. pavasarį įmonė iš klientų sulaukdavo vis daugiau skundų dėl R. N. vykdytų užsakymų.

Dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo

Naujasis Darbo kodeksas, įsigaliojęs 2017 m. liepos 1 d., nebenumato visiškos materialinės darbuotojų atsakomybės. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki DK įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios. Sprendžiant klausimą dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo, būtina išsiaiškinti darbuotojo kaltę ir kitas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, kaip tai reglamentuota Civilinio kodekso 6.245 straipsnyje.

Remiantis CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Pagal CK 6.245 straipsnį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė gali būti sutartinė ir deliktinė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

Darbo kodekso normos, reglamentuojančios žalos atlyginimą darbo teisiniuose santykiuose numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra nustatyta, jog atsakovė UAB „Regila“ sulaukė klientų skundų, jog dėl R. N. netinkamai atliktų išmatavimų, pagamintų gaminių nebuvo įmanoma sumontuoti, juos teko pergaminti, dėl ko ieškovė turėjo išlaidų. Ieškovui vykdant montavimo darbus,  taip pat buvo apgadintas klientų turtas (kaip pvz., pragręžtos skylės), dėl to įmonė turėjo pritaikyti nuolaidas nepatenkintiems klientams. 

Iš darbdavio į darbo bylą Nr.APS-135-18178 pateiktų duomenų apie vykdytus užsakymus, kurių metu patirtos išlaidos, nustatyta, kad 2020-03-04 vykdant užsakymą Nr. REGVLN2039, R. N. pamatavo roletus, nurodydamas jų plotį 1,305 m, aukštį – 1,180 m, kai faktinis plotis buvo 1,305 m, aukštis – 1,225 m. Pagal UAB „Regila“ elektroninę užsakymų sistemą (gamintojas Domus Lumina), gaminys buvo pagamintas pagal ieškovo atliktus matavimus, o po to pergamintas pagal teisingus matavimus. Roletų pergaminimas bendrovei kainavo 44 Eur. 2020-04-30 vykdant užsakymą Nr. REGVLN2058, ieškovas neteisingai pamatavo roletus ir neteisingai nurodė keturių roletų duomenis ir audinio kodą, dėl to buvo perdaromi roletai. Klientams pritaikyta 50 Eur nuolaida, nes užsakymo vykdymo trukmė pailgėjo. Gaminys buvo pagamintas pagal ieškovo pateiktus duomenis, o po to pergamintas pagal patikslintus duomenis. Roletų pergaminimas ieškovei kainavo 92,20 Eur. 2020-05-05 vykdant užsakymą Nr. REGVLN2052, ieškovas neteisingai pamatavo roleto aukštį ir plotį, roletas buvo gaminamas iš naujo. Iš elektroninės užsakymų sistemos matyti, kad gaminys buvo pagamintas pagal ieškovo pateiktus duomenis, o po to pergamintas pagal patikslintus duomenis. Roleto pergaminimas firmai kainavo 28,05 Eur. 2020-06-10 vykdant užsakymą Nr. REGVLN2099, ieškovas pamatavo roleto plotį 1400 mm, tačiau pagamintas roletas nedengė kliento lango taip, kaip klientas pageidavo, todėl gaminys pergamintas pagal kitus išmatavimus (plotis 1492 mm). Iš elektroninės užsakymų sistemos nustatyta, kad gaminys buvo pagamintas pagal ieškovo matavimus, o po to pergamintas pagal patikslintus duomenis. Roleto pergaminimas kainavo 32,97 Eur. 2020-05-11 vykdant užsakymą Nr. REGVLN2066 ieškovas pamatavo šešis roletus, keturis iš jų pavyko sumontuoti iš karto, o du teko perdaryti. Iš elektroninės užsakymų sistemos matyti, kad gaminys buvo pagamintas pagal ieškovo pateiktus duomenis, o po to pergamintas pagal patikslintus duomenis. Roletų pergaminimas kainavo 55,25 Eur. 2020-05-12 vykdant užsakymą Nr. 214 N ieškovas netinkamai pamatavo romanetės dydį, montuodamas romanetę, ieškovas kliento lango angokraščiuose prigręžė nereikalingų skylių, apgadino kliento turtą. Įmonė gavo kliento pretenziją iš kurios matyti, kad klientas nesutiko už atliktus darbus mokėti daugiau kaip 30 procentų sutarties kainos. Iš susirašinėjimo su klientu matyti, kad jis reiškė pretenzijas tiek dėl netinkamai atliktų matavimų, tiek dėl montavimo. Sprendžiant kliento pretenziją, UAB „Regila“ sutiko darbus atlikti už avansinį mokėjimą (t.y., iš sutartos 780 Eur užsakymo sumos faktiškai gavo tik 320 Eur). Nurodytus užsakymus, neteisingus išmatavimus ir aplinkybes, susijusias su R. N. aplaidžiu darbu, patvirtina ne tik užsakymų kopijos darbo byloje, bet ir elektroninio susirašinėjimo medžiaga, įmonės vidiniai pajamavimo dokumentai (el.b.apyrašo b.l.4-31, 132-136, 151-157).

Pripažintina, kad darbo ginče darbdavys įrodė, kad ieškovas, dirbdamas UAB „Regila“ vadybininku, netinkamai atlikdamas savo pareigas (matavimo ir montavimo), padarė darbdaviui žalos.

DK 152 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose įtvirtinta, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.

Byloje ieškovas teikė vaizdo įrodymą, kad, neva, vykdydamas Linkmenų g. užsakymą, jokios žalos nepadarė. Teismas atmeta šį įrodymą, vertindamas, kad jis buvo pateiktas nesavalaikiai, darbo byloje ieškovas šiuo įrodymu nesirėmė, kaip ir nepateikė jo su pradiniu ieškiniu kreipdamasis į teismą, be to, iš vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, kokiame objekte vykdyti montavimo darbai ir kokios būklės yra angokraščiai, nes vaizdo įraše tokių detalių nematyti.

Vertinant įrodymus byloje, nenustatyta, kad ieškovas būtų siekęs bendradarbiauti su darbdaviu ir mažinti jo nuostolius ar siekti išsiaiškinti savo veiksmų, nekokybiško darbo priežastis. Tačiau kartu pripažintina, kad tam tikra gamybinė rizika dėl nepatenkintų klientų, jų skundų, jiems daromų nuolaidų, tenka ir darbdaviui.

 Vertinant priteistinos žalos dydį, pagal nuostolius pagrindžiančius įrodymus, kartu atsakant į ieškovo atstovo argumentus dėl galimybės įmonei panaudoti netikusias vienam užsakymui medžiagas, kitam užsakymui, panaudoti kitų roletų ar žaliuzių gamybai, taip pat atsižvelgiant į darbdavio argumentus ir liudytojos I. M. parodymus, kad kai kuriuos nepanaudotus gaminius R. N. pasiėmė savo reikmėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas darbdavio naudai iš ieškovo priteisti 500 Eur žalos atlyginimo, atsakovei neįrodžius darbo ginčų komisijoje, bei papildomai neįrodinėjus klientui (užsakymo Nr. REGVLN2058) pritaikytos 50 Eur nuolaidos, bei sprendžiant, jog darbdavys kaip stipresnė proceso šalis, turi pareigą įrodyti visus patirtus nuostolius, bei kartu turi prisiimti tam tikrą gamybinę riziką. Todėl priteistinos žalos atlyginimas iš darbuotojo mažintinas, vadovaujantis civiliniame procese aktualiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Dėl darbo sutarties su ieškovu DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu nutraukimo teisėtumo

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. DK 58 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.

Ieškovas  atleistas iš darbo Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, atleidimo įsakyme patikslinant – už neatvykimą į darbą 2020-06-11 – 2020-06-19, taip pat padarius įmonei žalą (nebuvo vykdomi pirkėjų užsakymai).

Sutinkamai su DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktu, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia (DK 58 straipsnio 4 dalis). Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis).

Byloje iš darbo bylos medžiagos, taip pat liudytojos I. M. parodymų nustatyta, kad 2020-06-11 ieškovas informavo vadybininkę, kad į darbą nevyks ir toliau nedirbs, apie tai vadybininkė I. M. nurodė tarnybiniame pranešime darbdaviui (el.b.apyrašo b.l.126). 2020 m. birželio 12–19 dienų tarnybiniai pranešimai taip pat patvirtina, kad ieškovas darbe nepasirodė (el.b.apyrašo b.l.127-130).

2020-06-15 atsakovės direktorius ieškovui elektroniniu paštu išsiuntė reikalavimą pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą 2020-06-11 ir 2020-06-12. Ieškovas 2020-06-17 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2020-06-11 ir 2020-06-12 buvo darbo vietoje ir atliko darbo funkcijas, kaip tai numatyta jo darbo sutartyje: 2020-06-11 buvo pasiruošęs vykdyti pareigas ir buvo pasiekiamas telefonu ir elektroniniu paštu visą dieną, 2020-06-12 nuo 10 val. iki 15 val. buvo įmonės parduotuvėje ir buvo pasiruošęs aptarnauti klientus. Pažymėjo, kad jo darbo sutartyje nėra nurodyta konkreti darbo vieta, nes dėl darbo specifikos darbines funkcijas gali būti reikalinga vykdyti pagal užsakovų pateiktus adresus. Yra pasiruošęs vykdyti darbines funkcijas, tačiau jokių užduočių negauna. 2020-06-18 atsakovės direktorius elektroniniu paštu įteikė ieškovui prašymą pasiaiškinti, kuriame nurodė, kad šalių sudarytoje darbo sutartyje yra nustatyta ieškovo darbo vieta, todėl jo pateiktame paaiškinime nurodytos aplinkybės dėl darbo funkcijų vykdymo nuo 2020-06-11 iki dabar yra nepagrįstos. Prašė pakartotinai pasiaiškinti, kodėl ieškovas neatvyksta į darbą. 2020-06-18 ieškovas pateikė paaiškinimą, išdėstydamas iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir 2020-06-17 teiktame paaiškinime (el.b.apyrašo b.l.109-111).

2020-06-12 UAB „Regila“ susirinkimo protokolas taip pat patvirtina, kad ieškovas R. N. į darbą neatvyko, jo nebuvo organizuotame susirinkime, kurio vienas iš tikslų buvo aptarti klientų gaunamas pretenzijas dėl R. N. neprofesionaliai ir nekokybiškai atliekamų darbų (el.b.apyrašo b.l.130).

Kasacinis teismas, aiškindamas dar iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios Darbo kodekso redakcijos 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka dabar galiojančio DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019).

Neatvykimas į darbą visą darbo dieną (pamainą) pagal 2002 m. DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą (atitinkamai, 2017 m. DK 58 str. 3 d. 1 p.) pripažįstamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kurį padarius pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdaviui suteikiama teisė nutraukti darbo sutartį, apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo (DK 235 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašas, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017, 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-1075/2018).

Teismas sprendžia, jog atsakovė atliko visus veiksmus, siekdama sąžiningai išsiaiškinti priežastis ir aplinkybes, dėl ko ieškovas neatvyko į darbą, kvietė, ragino jį atvykti į susirinkimą, išsiaiškinti blogai įvykdytų užsakymų priežastis, toliau tęsti darbus, nes ieškovas kaip darbuotojas atsakovei buvo reikalingas, ką pagrindžia susirašinėjimo medžiaga ir atsakovo vadovo paaiškinimai.

Nagrinėjamu atveju, iš anksčiau aptartų surinktų byloje įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojos parodymų, vertintina, jog ieškovas į darbą nevyko sąmoningai, neatvykimo priežasčių darbdaviui nepagrindė. Teismas nelaiko ieškovo nurodytų nevykimo į darbą priežasčių svarbiomis. Atmestini ieškovo argumentai, kad jo darbo vieta nebuvo UAB „Regila“ prekybos salone, kad jo darbo vieta, neva, buvusi užsakymų vykdymo vieta pas konkrečius klientus.

Byloje iš visumos įrodymų matyti, kad UAB „Regila“ veikė Vilniuje, Savanorių pr. 176, kur vyko susirinkimai, kur buvo vadybininkų darbo vietos, iš kur būdavo paimami užsakymai ir medžiagos, gaminiai ir pan. Ieškovas neįrodė byloje, kad jam buvo nustatytos kitokios darbo sąlygos, nuotolinis ar lankstus darbo grafikas. Darbdavys neneigė, kad ieškovas, vykdydamas užsakymus, turėjo vykti pas klientus, ir nebuvo taip, kad jis nuo darbo valandų pradžios iki pabaigos turėjo būti tik ofise, tačiau, nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieškovas nurodytomis dienomis iš viso nevyko į darbą ir nevykdė užsakymų. Todėl teismui nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas atliko kokias nors darbo funkcijas 2020 m. birželio 11 – 19 dienomis. Juolab, byloje yra įrodymai apie tai, kad pats ieškovas vadybininkei nurodė į darbą nevyksiąs ir darbo funkcijų nebevykdysiąs, ką patvirtina ir jo paties pasiūlymas darbdaviui dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (el.b.apyrašo b.l.114).

Darbo kodekso 24 straipsnis, reglamentuojantis sąžiningumo ir bendradarbiavimo principų įgyvendinimą, jo 1 dalis numato, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Straipsnio 2 dalis numato, jog darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, bei kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis).

 Pripažintina, kad ieškovas  pažeidė savo kaip darbuotojo pareigas, nevykdamas  į darbą ir neatlikdamas vadybininko darbo funkcijų, paaiškinimuose darbdaviui apie savo nevykimo į darbą priežastis, nurodydamas ginčytinus dėl darbo vietos argumentus, nesistengdamas bendradarbiauti su darbdaviu, ką patvirtina ir jo neatvykimas į susirinkimą išspręsti su jo paties asmeniu, klientų pretenzijomis susijusius klausimus.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

 Pagal visas byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad darbdavys turėjo pagrindą vertinti ieškovo veiksmus kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir priimti sprendimą nutraukti su ieškovu darbo sutartį dėl jo nevykimo į darbą be pateisinamos priežasties, kaip ir nurodė darbdavys atleidimo įsakyme, darant įmonei žalą dėl nevykdomų užsakymų (DK 58 str. 3 d. 1 p.). Pažymėtina, kad ieškovas atleistas iš darbo ne dėl žalos padarymo atvejų (nekokybiškai atliktų užsakymų, padarius įmonei nuostolius), kurie reikšmingi įmonei įrodinėjus darbuotojo veiksmais padarytą žalą, o dėl neatvykimo į darbą. Todėl darbdavys savo įsakyme ir nenurodė kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – įmonei padarytos žalos ir jos apimties, bei prieš tai nereikalavo pasiaiškinti dėl padarytos žalos.

Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Darytina išvada, jog atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą šiuo konkrečiu atveju buvo proporcinga ieškovo padarytam pažeidimui priemonė. Ji taikyta įvertinus neatvykimo į darbą ieškovo nurodytas priežastis, pažeidimo padarymo aplinkybes, jų sunkumą ir padarinius, darbuotojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Darbdavys ieškovą atleido iš darbo prieš tai prašęs jį pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, įvertinęs pasiaiškinimuose nurodytas darbuotojo aplinkybes, todėl vertintina, kad atleidimo procedūroje nebuvo pažeista DK 58 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Teismas, įrodymus vertindamas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu (CPK 185 str.) pripažįsta atsakovę įrodžius ieškovo neteisėtą veikimą, šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 58 str. 3 d. 1 punktas).

Civiliniame procese kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 str.). Pagal CPK 177 str. 1, 2 d. įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Ieškovo ieškinys atmetamas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, teismui konstatavus, kad darbdavys turėjo teisę ir faktinį bei teisinį pagrindą atleisti ieškovą dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, darbdaviui buvo padaryta žala darbuotojo R. N. veiksmais, o darbuotojo atleidimo procedūroje darbdavys Darbo kodekso normų nepažeidė.

 Teismas pažymi, kad kiti ieškovo, atsakovės atstovų išdėstyti teiginiai ir argumentai neturi teisinės reikšmės ginčo ir priimto teismo sprendimo išvadoms bei esmei, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010 ir kt.).

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimai netenka galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė prašo atlyginti jos patirtas 500 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą byloje (el.bylos apyrašo psl. 199-200).

Vertinant išlaidas pagal įkainius, nustatytus teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), siejant koeficientus su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje, kartu įvertinant medžiagos apimtį, advokatės darbą byloje, pripažintina, kad išlaidos yra pagrįstos ir neviršijančios rekomenduojamų dydžių. Atitinkamai, iš ieškovo atsakovės naudai priteisus ne visą prašytą žalos atlyginimą, darbdavio reikalavimai patenkinti septyniasdešimčia procentų, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 350 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškinį atmetus, ieškovo prašomos 700 Eur patirtos advokato teisinių paslaugų išlaidos neatlygintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str., 98 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas

N U S P R E N D Ė:

R. N. ieškinį atmesti.

Pripažinti R. N., a.k. (duomenys neskelbtini), atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Regila“, j.a.k. 300000672, 2020 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teisėtu ir pagrįstu.

Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Regila“, j.a.k. 300000672, naudai iš ieškovo R. N., a.k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) žalos atlyginimo.

Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Regila“, j.a.k. 300000672, naudai iš ieškovo R. N., a.k. (duomenys neskelbtini), 350 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. DGKS-5306 darbo byloje Nr. APS-131-15403 ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. DGKS-5312 darbo byloje Nr. APS-135-18178 laikyti netekusiais galios.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                 Gitana Butrimaitė