Civilinė byla Nr. e2A-219-755/2021

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00796-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.4; 2.6.18.1; 2.6.18.2; 3.1.7; 3.1.7.3; 3.1.7.6.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stogvyga“ ir atsakovo Ž. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-12-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-94-1059/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stogvyga“ ieškinį atsakovui Ž. K. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Stogvyga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama jai priteisti iš atsakovo Ž. K. 10 890 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovės vadovas V. A. ir atsakovas susitarė atlikti namo, esančio, (duomenys neskelbtini) stogo dengimo darbus. Buvo žodžiu sutarta darbų kaina - šiek tiek daugiau nei 16 000 Eur į kurią įėjo medžiagos ir darbai. Atsakovas su kaina sutiko. Atsakovui paprašius atlikti papildomus darbus: įrengti ventiliacinius kaminėlius, uždengti ūkinio pastato stogą ir pastatyti stoginę – malkinę, sutarė, kad šiuos darbus atliks, tačiau dėl kainos už papildomus darbus nesitarė, kainos didinimo neaptarė. Ieškovė išrašė sąskaitą už panaudotas remontui medžiagas, atsakovas ją priėmė ir apmokėjo.

3.       Ieškovė papildomai išrašė  sąskaitą 10 890 Eur sumai už atliktus darbus, atsakovas, nors ir neturėjo jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ir kainos, atsisakė apmokėti už atliktus darbus, todėl ieškovė prašo šią sumą priteisti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020-12-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei UAB „Stogvyga“ 8 641,81 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 714,18 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ginčo šalių 2018 m. liepos mėnesį žodžiu buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo renovacijos darbus. Šalys susitarė, kad bus pilnai renovuotas šio gyvenamojo namo stogas – nuimta sena stogo danga ir medinės konstrukcijos, jos pakeistos naujomis ir uždėta nauja čerpių stogo danga, išvedžiota lietaus surinkimo sistema. Taip pat buvo susitarta dėl ūkinio pastato grebėstavimo ir naujos stogo dangos uždėjimo, ventiliacinių kaminėlių pastatymo, sniego užtvaros įrengimo, malkinės – stoginės pastatymo. Nustatyta, kad ieškovas darbus atliko, pretenzijų dėl darbų kokybės nebuvo reikšta, šias aplinkybes atsakovas pripažįsta.

6.       Ieškovė atliko pagal atsakovo užsakymą šiuos darbus: stogo nuardymas – 700 Eur; perdangos sumontavimas 520 Eur; medinių konstrukcijų sumontavimas 1 659 Eur už 237 m2 (1m2 kaina – 7 Eur); grebėstų sumontavimas 1 655 Eur už 333 m2 (1m2 kaina – 5 Eur); stogo dangos montavimas 2 664 Eur už 333 m2 (1m2 kaina – 8 Eur); medinių dailylenčių pakalimas 1 350 Eur už 90 m2 (1m2 kaina – 15 Eur); lietaus sistemos sumontavimas 324 Eur už 81 m2 (1m2 kaina – 4 Eur); sniego užtvarų sumontavimas – 118 Eur.

7.       Pagal ieškovės prašymą byloje buvo skirta atliktų statybos darbų kainos ekspertizė, kuri nustatė, kad atsakovui atliktų statybos darbų kaina 2018 metais, įskaitant statybos darbų metu panaudotas medžiagas, buvo 25 880,63 eurų (su 21 proc. PVM). Jeigu darbus atliko fiziniai asmenys dirbę pagal verslo liudijimą, kurie nėra PVM mokėtojai, tuomet atliktų statybos darbų vidutinė rinkos kaina 2018 m. buvo 19 325,44 eurų (su 21 proc. medžiagų ir mechanizmų PVM), t. y. kaina sumažėja apie 25,33 proc. Atsakant į ekspertui užduotą klausimą, padaryta išvada, jog statybos darbų atlikimo metu sunaudotų medžiagų vidutinė rinkos kaina buvo 11 883,31 eurų, įskaitant 21 proc. PVM.

8.       Atsakovas iš esmės neginčijo ieškovės nurodyto atliktų darbų masto, sykiu teigdamas, kad galimai atlikta šiek tiek mažiau darbų nei nurodė ieškovė – jo skaičiavimu uždengta 318 m2 ploto stogų (208 m2, o ūkinio pastato 110 m2).

9.       Byloje ieškovė pateikė 2018-11-21 PVM sąskaitą – faktūrą serija SAS Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą UAB „Stogvyga“ pirkėjui Ž. K.. Sąskaita išrašyta bendrai 7 358, 19 Eur sumai už medžiagas: betoninių čerpių dangą su priedais – 3 492, 56 Eur; plėvelę „Tyvek“ – 281, 00 Eur; lietaus surinkimo sistemą – 843,89 Eur; medines dailylentes – 818,75 Eur; sniego užtvarą – 236, 36 Eur; ventiliacijos kaminėlį – 74, 38 Eur; skardos lankstinius – 334, 21 Eur.  Atsakovas apmokėjo ieškovės išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą 2018-12-18.

10.       Atsakovas ginčija, kad sutartis buvo sudaryta su UAB „Stogvyga“ bei tvirtina, kad sutartis buvo sudaryta su fiziniu asmeniu V. A..

11.       V. A. yra UAB „Stogvyga“ direktorius, turintis teisę veikti įmonės vardu. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad stogo dengimo darbus pagal žodžiu sudarytą sutartį atliko UAB „Stogvyga“ darbuotojai dirbantys pagal darbo sutartis. Šią aplinkybę patvirtino byloje apklausti liudytojai ieškovės darbuotojai .Pats V. A. jokių darbų atsakovui neatliko ir objekte nedirbo. Atsakovas taip pat patvirtino, kad jis apmokėjimą už darbus atliko UAB „Stogvyga“, o ne fiziniam asmeniui V. A..

12.       Teismas, spręsdamas dėl tinkamo ieškovo byloje, nurodė, kad nors V. A. neprisistatė, kad veikia įmonės vardu, tačiau atsakovas, jei jam ši informacija buvo reikšminga, galėjo teirautis kas atliks rangos darbus jam priklausančiame name, domėtis dėl sutarties sąlygų ir kt. Byloje nėra surinkta duomenų, jų nepateikė ir atsakovas, kad prieš jį būtų buvusi naudojama apgaulė bei, kad jis būtų melagingai informuotas, kad darbus atliks kiti asmenys, o ne ieškovė. Ieškovės atstovas V. A. patvirtino, kad anksčiau atsakovas ir jo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra turėję rangos teisinius santykius su ieškove, todėl atsakovas turėjo žinoti, kad V. A. yra statybos darbus atliekančios UAB „Stogvyga“ vadovas ir gali veikti įmonės vardu. Be to, atsakovas matė, kad darbus atlikinėjo kiti asmenys, o pats V. A. jam priklausančiame objekte niekada nedirbo. Byloje apklausti liudytojai – ieškovės darbuotojai patvirtino, kad darbus atsakovui priklausančiame objekte atlikinėjo ieškovė UAB „Stogvyga“, jie yra ieškovės darbuotojai, darbai buvo atliekami apie 3 mėnesius, dirbo skirtingos brigados, kuriose buvo po 3 – 4 žmones. Ž. K. buvo atvykęs į įmonės patalpas, kur yra matomi UAB „Stogvyga“ logotipai, jam buvo rodomos medžiagos, tariamasi dėl darbų eigos. Taip pat atsakovas prisipažįsta, kad jis buvo atvykęs į įmonės patalpas pasiimti PVM sąskaitos – faktūros už medžiagas ir pagal ją atsiskaitė su ieškove.

13.       Darbai truko pakankamai ilgą laiką (apie 3 mėnesius), todėl sprendė, kad atsakovas turėjo teisę jam svarbias aplinkybes dėl rangovo tapatybės išsiaiškinti. Kaip patvirtino pats atsakovas ir jo atstovas – atsakovas turi patirties rangos teisiniuose santykiuose bei versle, todėl teismas padarė išvadą,  jog jis, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, turėjo suprasti, jog sutartis yra sudaryta su UAB „Stogvyga“ ir darbus jam priklausančiame objekte atliko ieškovė UAB „Stogvyga“, o ne fizinis asmuo V. A..

14.       Spręsdamas skolos priteisimo klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad posėdžio metu ieškovės vadovas V. A. nurodė, kad susitarė su atsakovu atlikti darbus už apytiksliai 16 000 Eur sumą, į tai, kad rinkoje vyrauja didesnės nei ieškovės prašoma priteisti suma už darbų atlikimą atsakovui priklausančiame objekte kainos bei į tai, kad 2020-10-28 teismo ekspertizės akte nurodyta ieškovės atliktų atsakovui darbų vidutinė rinkos kaina 2018 metais įskaitant statybos darbų metu panaudotas medžiagas buvo 25 880,63 Eur (su 21 proc. PVM). Jeigu darbus atliko fiziniai asmenys dirbę pagal verslo liudijimą, kurie nėra PVM mokėtojai, tuomet atliktų statybos darbų vidutinė rinkos kaina 2018 m. buvo 19 325,44 Eur (su 21 proc. medžiagų ir mechanizmų PVM), nustatęs, kad ieškovė pakeitė atsakovo gyvenamojo namo stogą – nuėmė seną stogo dangą, pagaminto ir sumontavo naują stogo laikančiąsias medines konstrukcijas, stogą grebėstavo, uždėjo naują čerpių stogo dangą, difuzinę plėvelę, įrengė ventiliacinį kaminėlį, išvedžiojo lietaus surinkimo sistemą, sniego užtvaras, grebėstavo ūkinį pastatą, jam uždėjo naują stogo dangą su lietaus surinkimo sistema, įrengė papildomą stogelį – malkinę, ieškovė pretenzijų dėl darbų kokybės nebuvo ir šiuo metu nereiškia,  sprendė, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų dėl sutarimo su ieškove atlikti darbus už 7 500 Eur. Atsakovo nurodyta kaip sutarta – 7 500 Eur suma yra daugiau nei tris kartus mažesnė nei vyravusi rinkoje už darbų atlikimą kainą (25 880,63 Eur), ši kaina yra kelis kartus mažesnė net ir už tą, kuri vyravo rinkoje darbų atlikimo metu, jei tuos pačius darbus būtų atlikę fiziniai asmenys dirbę pagal verslo liudijimą, kurie nėra PVM mokėtojai (19 325,44 Eur). Atsakovo nurodoma už darbus ,įskaitant medžiagas, kaip sutarta suma yra neprotingai maža bei, teismo nuomone, tokia ji turėtų atrodyti kiekvienam vidutinio apdairumo ar net menką patirtį rangos santykiuose turinčiam asmeniui, o kaip jau minėta atsakovas yra patyręs verslininkas, be to, turintis patirties rangos teisiniuose santykiuose.

15.       Teismas pažymėjo, kad sprendžiant ieškovės reikalavimą reikalinga įrodyti sutartą kainą ar rinkoje darbų atlikimo metu už analogišką įvykdymą, tomis pačiomis aplinkybėmis vyravusią kainą. Atliktų darbų savikaina byloje nėra nustatinėjama ir aktuali. Atsakovo nurodoma kaip sutarta su ieškove už atliktus darbus, įskaitant medžiagas, suma (7 500 Eur), nepadengia net objekte panaudotų medžiagų kainos. Iš 2020-10-28 teismo ekspertizės akto išvados sprendė, jog vien objekte sunaudotų medžiagų vidutinė rinkos kaina buvo 11 883,31 Eur, t. y. daugiau nei 4 000 Eur didesnė nei atsakovo nurodoma kaip sutarta už darbus, įskaitant medžiagas, suma.

16.       Pažymėjo, jog neskaitant objekte panaudotų medžiagų, vien kurių vertė viršija atsakovo nurodomą neva sutartą kainą, objekte dirbo ieškovės darbuotojai, kuriems buvo mokamas darbo užmokestis. Nors byloje nėra vienareikšmių įrodymų apie tai, kiek tiksliai truko darbai, sprendė, kad darbai truko apie 3 mėnesius su pertraukomis.

17.       Atsižvelgus į byloje surinktus įrodymus sprendė, jog ieškovė, esant ginčui dėl sutartos kainos, įrodė rinkoje darbų atlikimo metu vyravusias, už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis taikytas kainas. Jos prašoma priteisti už atliktus statybos darbus suma neviršijo tuo metu rinkoje įprastos imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, kainos ir yra ženkliai už ją mažesnė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.198 straipsnio 1 dalies pilna apimtimi netaikė, nes abi šalys pripažino, jog kaina buvo sutarta, ieškovės vadovas pripažino atsakovo teigiamą aplinkybę, kad su atsakovu buvo sutarta mažesnė nei rinkoje vyravusi kaina (CPK 182 straipsnio 5 punktas).

18.       Teismas, atsižvelgęs į atliktų darbų mastą, panaudotų medžiagų kiekį, darbų atlikimo trukmę, objekte dirbusių ieškovės darbuotojų skaičių, į tai, kad darbai atlikti kokybiškai ir ginčo dėl to byloje nėra, sprendė, kad ieškovės nurodoma už atsakovui priklausantį objektą sutarta suma yra protinga bei labiau tikėtina nei nurodoma atsakovo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra vartotojas, o darbus atlikusi ieškovė yra verslininkė, į tai, kad ieškovės vadovas posėdžių metu nurodė skirtingas už darbus su atsakovu sutartas kainas (16 000 Eur, 16 500 Eur ir šiek tiek daugiau nei 16 000 Eur), kurios iš esmės yra panašios ir skiriasi labai nežymiai, remdamasis contra proferentem taisykle, taikė palankiausią vartotojui ieškovės nurodytą – 16 000 Eur kainą. Ši kaina yra mažesnė nei rinkoje vyravusi už tokių pat darbų atlikimą kainą, todėl sprendė, kad ji yra pagrįsta.

19.       CK 6.687 straipsnyje nurodyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (1 dalis). Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (2 dalis).

20.       Atsakovas byloje užėmė poziciją, kad jis už ieškovės atliktus darbus atsiskaitė sumokėdamas jai panašią kaip buvo sutarta (7 500 Eur) 7 358, 19 Eur sumą. Jis ir jo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovei pabaigus darbus su atsakovu susisiekė V. A. ir paprašė atvykti į įmonės patalpas (duomenys neskelbtini) pasiimti PVM sąskaitos – faktūros. Sąskaita buvo išrašyta jau pabaigus darbus, todėl suprato, kad ji išrašyta už stogo dengimo darbus. Atsakovas, atvykęs į ieškovės patalpas, pasiėmė PVM sąskaitą – faktūrą ir po kelių dienų atliko pavedimą. Matė, kad mokėjimą atlieka UAB „Stogvyga“, tačiau jam nebuvo svarbu su kuo atsiskaityti, suprato, kad V. A. atsiskaitymą norėjo gauti tokiu būdu. Į sąskaitos turinį nesigilino. Atsiskaitymas pagal 2018-11-21 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą atitiko anksčiau tarp šalių susiklosčiusius santykius – V. A. jam visą laiką pasakydavo vieną mokėtiną sumą už atliktus darbus, medžiagos išskiriamos nebuvo. Pagal anksčiau sudarytas rangos sutartis su V. A. atsiskaitydavo grynaisiais pinigais.

21.       Ieškovė tvirtino, kad su atsakovu už darbus buvo sulygta 16 000 Eur suma. Kadangi atsakovas prašė atlikti papildomus darbus, kuriuos ieškovė atliko, prašė priteisti iš atsakovo papildomai 2 248,19 Eur sumą dėl kurios mokėjimo susitarta nebuvo. Ieškovės atstovas V. A. nurodė, kad nebaigus atlikti darbų jis susisiekė su atsakovu ir paprašė sumokėti 7 358, 19 Eur už medžiagas pagal 2018-11-21 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, nes darbai užsitęsė, avansas nebuvo mokėtas. Atsakovas dėl to neprieštaravo, atvykęs pasiėmė išrašytą sąskaitą bei ją apmokėjo. Ieškovės atstovas patvirtino, kad po aukščiau minimos sąskaitos apmokėjimo, pabaigus darbus, prašė atsakovo atsiskaityti už atliktus darbus, nurodė jam sumą. Su tuo atsakovas sutiko, tačiau neatsiskaitė.

22.       Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, nusprendė, kad atsakovas pagal sudarytą sutartį su ieškove nėra pilnai atsiskaitęs. Ieškovės sąskaita yra išrašyta 7 358, 19 Eur sumai. Joje yra detalizuotos medžiagos, jų kiekiai, kainos. Atsakovas nereiškė atsikirtimų, kad sąskaitoje nurodytos medžiagos nebuvo panaudotos objekte, neginčijo sąskaitoje nurodytų medžiagų kainų. Likusios po darbų medžiagos buvo paliktos atsakovui. Taigi spręstina, kad medžiagos, nurodytos 2018-11-21 ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje, atsakovui perduotos. Objekte panaudotų medžiagos ir jų vertė buvo aptarta teismo ekspertizės akto išvadose, kur nurodyta jog objekte sunaudotų medžiagų vidutinė rinkos kaina buvo 11 883,31 Eur. Sprendė, kad apmokėjęs aukščiau nurodytą ieškovės išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, atsakovas atsiskaitė už joje nurodytas medžiagas, nes sąskaitos turinys yra aiškus, detalus, nesuteikiantis galimybės jį interpretuoti kitaip nei sąskaitoje nurodyta.

23.       Atsakovas, būdamas pakankamai protingas ir atidus, turintis nemenką patirtį versle, teismo manymu, turėjo suprasti, kad, apmokėjęs šią sąskaitą, jis už atliktus darbus neatsiskaitė, nes sąskaita buvo išrašyta tik už medžiagas ir daug mažesnei, nei buvo sutarta su ieškove už darbų atlikimą kaina sumai, ši suma yra mažesnė net ir už atsakovo nurodomą 7 500 Eur kaip sutartą su ieškove už atliktus darbus kainą.

24.       Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl ūkinio pastato stogo dengimo darbų buvo tariamasi vėliau ir, kad į sutartą 16 000 Eur sutarties kainą šių darbų atlikimas neįėjo.

25.       Ieškovė pateikė PVM sąskaitą – faktūrą, išrašytą pardavėjos UAB „(duomenys neskelbtini) pirkėjai UAB „Stogvyga“ , kuri patvirtina, kad medžiagos – čerpės ir jų priedai buvo perkamos ir pristatytos pirkėjai 2018-09-19. Ieškovė patvirtino, kad atsakovui priklausantiems objektams – gyvenamajam namui ir ūkiniams pastatams stogo dangą ir priedus įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini) vienu metu. Byloje be V. A. paaiškinimų nėra jokių kitų įrodymų, kad su atsakovu buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl ūkinio pastato stogo dengimo darbų, stoginės – malkinės pastatymo, todėl teismas šiuos ieškovės teiginius laikė neįrodytais bei vadovavosi atsakovo paaiškinimais, kad visi darbai buvo sulygti vienu metu ir už juos buvo sutarta viena kaina.

26.       Pažymėjo, kad ieškovė pripažino, jog dėl papildomo apmokėjimo su atsakovu už ūkinio pastato stogo dengimo ir stoginės – malkinės pastatymo darbus nebuvo susitarta. Ieškovė nereikalavo didinti sutarties kainos, atsakovo (vartotojo) priimtinu būdu neinformavo, kad sutarties kaina keisis ir kiek. Taigi iš esmės ieškovė, būdama verslininke, neįvykdė informavimo pareigos, sąlygos dėl papildomo apmokėjimo už atliktus darbus atsakovui nebuvo žinomos, todėl sprendė, kad ieškovė turėjo darbus atlikti už sutartą kainą – 16 000 Eur. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė gavo iš atsakovo 7 358, 19 Eur mokėjimą, teismas nurodė, jog likusi atsakovo mokėtina ieškovei suma sudaro 8 641, 81 Eur. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio  1 dalies pagrindu iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2019-05-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

27.       Ieškovė UAB „Stogvyga“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-12-17 sprendimo dalį dėl atmesto 2 248,19 Eur reikalavimo ir dėl jo priimti naują sprendimą –ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.  Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1.                      teismas netinkamai aiškino ieškovės vykdyto pirkimo sąlygas bei šalis siejančios Sutarties nuostatas, dėl ko nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė savo lėšomis turėjo parengti darbo projektą;

27.2.                      tarp šalių nekilo ginčo, kad darbai dėl ūkinio pastato ir malkinės-stoginės buvo atlikti. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad visų darbų kainą sudarė  7 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, atmetė šį atsakovo teiginį kaip neįrodytą. Vadinasi, ši teismo išvada turėtų būti nuosekliai taikoma ir vertinant šalių susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo;

27.3.                      byloje darbų kainos nustatymo tikslais buvo atlikta ekspertizė, surašytas 2020-10-28 teismo ekspertizės aktas. Ekspertizės akto 25-28 puslapiuose esančiose atskirų darbų kainų detalizavimo lentelėse fiksuotos ūkiniame pastate atliktų darbų kainos ( 7, 9, 11, 13, 16, 17, 18 pozicijos). Jų paskaičiuota kaina net be pridėtinių išlaidų tiek juridinių asmenų lentelėje, tiek asmenų, dirbančių su verslo liudijimais, lentelėje sudaro 3 925,34 Eur. Su pridėtinėmis išlaidomis ši suma dar padidėja, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo ieškovės reikalavimą dėl 2 248,19 Eur, kuriuos teismas traktavo kaip papildomų darbų kainą, atmestas nepagrįstai.        

28.       Atsakovas Ž. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020-12-17 Panevėžio apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškinys, ir dėl šios dalies  priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

28.1.                      teismas nepagrįstai pripažino tinkamu ,ieškovės taikomą nesąžiningą verslo modelį. Pirmiausia vartotojui pasiūlyti labai palankias statybos rangos kainas, o po darbų atlikimo, nesudarius rašytinės sutarties, atitinkamą sutartą rangos kainą išskirti į medžiagų ir darbų kainas bei siekti prisiteisti iš vartotojo rinkos kainą už atliktus darbus, nesąžininga. Atsakovas, būdamas vartotoju, susitarė žodžiu su verslininku (ieškovės vadovu) dėl atsakovui priklausančio namo stogo renovavimo darbų. Nežiūrint į tai, jog ieškovės vadovas ir teisme patvirtino, jog jis nutarė darbus atlikti nuostolingai, teismas, spręsdamas dėl šalių sutartos kainos, be pagrindo vadovavosi rinkos kainomis. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo skirtumą tarp ieškovės nurodomos žodžiu sutartos kainos ir atsakovo sumokėtos sumos;

28.2.                      teismas viso proceso metu siekė pagelbėti ieškovei, tuo būdu buvo neobjektyvus ir šališkas: tenkino ieškovės prašymus, kelis kartus siūlė ieškovei atlikti ekspertizę, suteikė jai galimybę pateikti papildomus dokumentus, sprendime akcentavo  tas aplinkybes, kurios naudingos ieškovei, sykiu nutylėjo apie aplinkybes, kurios yra nepalankios ieškovei;

28.3.                      daugiau tikėtina, kad visi darbai jau buvo atlikti, kai atsakovas apmokėjo jam pateiktą sąskaitą, t.y. 2018-12-17. Ypač, kai ieškovės vadovas teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas sąskaita apmokėjo iš kart per kelias dienas nuo pateikimo. Nežiūrint, kad sąskaitos data 2018-11-21, ji atsakovui buvo pateikta tik 2018 m. gruodžio mėn. viduryje užbaigus visus darbus, taip sudarant prielaidas vėliau pabandyti prisiteisti artimą rinkos kainai sumą;

28.4.                      nors teismas pripažino, jog tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai vertinti kaip vartojimo rangos teisiniai santykiai, tačiau pats sprendimas perkvalifikuotas į pirkimo – pardavimo ir rangos teisinius santykius,  t. y. teismas laikė, kad pirma išrašyta sąskaita atsakovui buvo parduotos tik medžiagos, tuo metu darbai pagrįstai parduoti praėjus dar 4 mėnesiams išrašant sąskaitą už darbus;

28.5.                      teismui skiriant ekspertizę, atsakovo atstovas prašė ekspertui užduoti ir klausimus „13. Ar rangos sutarčių praktikoje įprasta, kad rangos sutartis būtų skaidoma į dvi sutartis – medžiagų pirkimo pardavimo sutartį ir darbų atlikimo sutartį? 14. Ar rangos sutarčių praktikoje įprasta, kad rangovas atlikęs darbus išrašo užsakovui sąskaitą tik už medžiagas, o po to praėjus keliems mėnesiams po darbų atlikimo išrašo atskirą sąskaitą už darbus?“. Tačiau atsakymai į šiuos klausimus būtų nenaudingi ieškovei, todėl teismas ir neuždavė šių klausimų ekspertui, nors atsakymas į juos nebūtų pareikalavęs jokių ypatingų pastangų; 

28.6.                      teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Ieškovė turėjo įrodyti sutartą, tačiau ne rinkoje darbų atlikimo metu vyravusią kainą, nes paslauga užsakyta per „Juodąjį“ penktadienį ir jo metu verslininkai taiko nuolaidas iki 75 procentų ar dar daugiau;

28.7.                      ieškovė kaip verslininkė turi pareigą tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, kad tiek atsakovas, tiek ir teismas, kilus ginčui, būtų galėjęs įvertinti ieškovės atliktų darbų savikainą. Tačiau ieškovė šiuos įrodymus ir duomenis nuslėpė, jų teismui nepateikė, todėl laikytina, kad statybos darbų savikaina neviršijo sutartos 7 500 Eur sumos, o ieškovė darbus, kaip reklaminį objektą, buvo sutarusi atlikti nuostolingai. Teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovo jokios pinigų sumos;

28.8.                      teismo ekspertas, apskaičiuodamas fizinių asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimą , kurie nėra PVM mokėtojai, darbų rinkos kainą, tiek ir teismas nurodė, kad tokių asmenų atliktų statybos darbų vidutinė rinkos kaina 2018 m. buvo 19 325,44 eurų (su 21 proc. medžiagų ir mechanizmų PVM), t.y. iš pradžių teigiama, kad asmuo yra ne PVM mokėtojas, tačiau tame pačiame sakinyje nurodoma, kad apskaičiuojama jo kaina su PVM. PVM moka ir atitinkamai turi teisę skaičiuoti tik PVM mokėtojai. Todėl eksperto nustatyta fizinių asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimą kainą, kurie nėra PVM mokėtojai, darbų kaina negali būti su PVM. Dėl to iš atitinkamos eksperto nustatytos kainos turi būti atimta PVM, t.y. atitinkama kaina būtų lygi 15 971,44 (19325,44 – 21 % PVM = 15 971,44), t.y. iš esmės ta suma kurią teismas ir priteisė iš atsakovo;

28.9.                      teismas nepagrįstai nurodė, jog nors V. A. neprisistatė, kad veikia įmonės vardu, tačiau atsakovas, jei jam ši informacija buvo reikšminga, galėjo teirautis informacijos, kas atliks rangos darbus jam priklausančiame name, domėtis dėl sutarties sąlygų ir kt. ir atidumo pareigą perkėlė atsakovui kaip vartotojui, nors pareiga suteikti visą informacija tenka verslininkui. Aplinkybė, kad šiuo metu šie asmenys dirbo UAB „Stogvyga“ ar, kad atsakovas buvo atvykęs į bendrovę, negali reikšti, jog atsakovas sutartį sudarė su bendrove, o ne su pačiu V. A.;

28.10.                      teismas nurodė, kad nėra pagrindo vadovautis šioje byloje ir contra proferentem taisykle, nors CK 6.193 straipsnio 4 dalis numato, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai, nepriklausomai ar sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu. Todėl šiuo atveju atitinkama contra proferentem taisyklė turėtų būti taikoma, kadangi būtent verslininkui yra pareiga visą informaciją ir sąlygas atskleisti vartotojui prieš sutarties sudarymą. Šiuo atveju V. A. tokios informacijos nepateikė (jog sutartis sudaroma su įmone), ką jis ir pats pripažino, todėl manome visi sutarties neaiškumai (įskaitant ir kas yra sutarties šalis) turėtų būti aiškinami vartojo, o ne verslininko, kuris neatskleidė visos informacijos, naudai. Konstatavus, jog atsakovas sudarė sutartį su V. A., o ne su UAB „Stogvyga“ vien dėl šios priežasties ieškinys turėjo būti atmestas, kaip pareikštas netinkamo ieškovo;

28.11.                      priešingai nei nurodė teismas, šalys aptarė, kokie darbai bus atliekami ir darbų kainą, t. y. buvo susitarta dėl esminių vartojimo rangos sutarties sąlygos. Teismas nurodė, kad Ž. K. rinkosi medžiagas, nurodė rangovui, kokie darbai bus atliekami, todėl negalima sutikti, jog jis sutartį sudarė prisijungimo būdu pagal rangovo jam pasiūlytas sąlygas. Tačiau iš tikrųjų, atsakovas pateikė rangovui projektą, o V. A. paskaičiavęs pasakė kainą, už kurią projekte numatytus darbus atliks. Atsakovą ji tenkino ir jis sutiko, jog V. A. šiuos darbus atliktų. Kitokių derybų nebuvo;

29.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-12-17 sprendimą , išskyrus ieškovės ginčijamą dalį, nepakeistą. Nurodė, kad, jei atsakovas būtų žinojęs, kad ieškovės vadovas ,žadėjęs atlikti darbus už konkrečią pinigų sumą, o vėliau atitinkamai atliktus darbus naudos kaip savo atliekamų darbų pavyzdį reklamos tikslais (todėl nuostolingai), vėliau persigalvos ir prašys priteisti atlyginimą pagal rinkos kainą, atsakovas tokios sutarties nebūtų sudaręs. Atsakovas turėjo kitą rangovą, kuris sutiko darbus atlikti už 7 500 eurų kainą.

30.       Ieškovė UAB „Stogvyga“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir priteisti ieškovei iš atsakovo Ž. K. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindiniai argumentai:

30.1.                      teismas aiškiai ir nedviprasmiškai atskleidė ir pagrindė, kad ieškovė byloje yra tinkama. Atsakovui išrašytoje ir jo apmokėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje SAS Nr. 00008580 (už medžiagas) aiškiai atskleista, kad sąskaitą išrašė UAB „Stogvyga“, o ne fizinis asmuo V. A.. Vien iš šios sąskaitos turinio atsakovui turėjo būti aišku, kad rangovas yra juridinis asmuo bei tai, kad į šios sąskaitos sumą įtrauktas ir pridėtinės vertės mokestis;

30.2.                      nagrinėjant bylą teisme, atsakovas net neužsiminė, kad ieškovė jam įsipareigojo pritaikyti nuolaidą, kokios taikomos per masinius išpardavimus.  Ieškovei atlikti darbai buvo nuostolingi, rinkoje vyrauja didesnės nei prašoma priteisti suma, už darbų atlikimą atsakovui priklausančiame objekte, kainos;

30.3.                      teismo posėdžio metu atsakovas teismui nušalinimo nereiškė, todėl apeliaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl teisėjo šališkumo nepagrįstos;

30.4.                      šalims buvo aišku, kad sutarties įvykdymas kainuos, tačiau abi šalys nurodo skirtingas kainas. Tai nėra neaiški sutarties sąlyga, kurią galima būtų interpretuoti įvairiai, todėl sutarčių aiškinimo taisyklės (įskaitant ir contra proferentum principą) negali būti taikomos sutarties kainos dydžiui nustatyti. Be to, nesant rašytinės sutarties neįmanoma pritaikyti taisyklės, pagal kurią šalis, kuri įrašė sutarties sąlygą ar parengė visą sutartį arba pateikė jau parengtą sutartį, turi prisiimti jos turinio neaiškumų riziką;

30.5.                      atsakovas teigia, kad ieškovė, vadovaujantis  CK 2.4 straipsniu, privalo tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su jo verslu, taip pat saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą taip, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas. Ši įstatymo nuostata nustato fizinių asmenų teisnumo turinį. Tuo tarpu, ieškovė yra juridinis asmuo, kuriai ši norma netaikytina;

30.6.                      2020-10-28 ekspertizės akte detalizuota ne tik juridinio asmens atliktų darbų (su medžiagomis) kaina, bet ir fizinių asmenų analogiškų darbų ir medžiagų kaina. Ieškovė teismui pateikė duomenis iš viešai prieinamų interneto puslapių. Jos pateikti duomenys pagrindžia, kad rinkoje vyrauja didesnės nei ieškovės prašoma už darbų atlikimą atsakovui priklausančiame objekte priteisti suma kainos. 2018 metais įskaitant statybos darbų metu panaudotas medžiagas buvo 25 880,63 Eur (su 21 proc. PVM). Jeigu darbus atliko fiziniai asmenys dirbę pagal verslo liudijimą, kurie nėra PVM mokėtojai, tuomet atliktų statybos darbų vidutinė rinkos kaina 2018 m. buvo 19 325,44 Eur (su 21 proc. medžiagų ir mechanizmų PVM). Net jei iš pastarosios sumos atimsime 21 proc. PVM, kaip tai siūlo apeliaciniame skunde daryti atsakovas, vis tiek gaunama 15 971,44 Eur, kas yra daugiau negu dvigubai palyginus su atsakovo įrodinėjama darbų kaina (7 500 Eur);

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinių skundų ribų.

32.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti skolą už atliktus rangos darbus, nesant rašytinės sutarties ir esant ginčui tarp šalių dėl atliktų darbų kainos.

33.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos mėnesį šalys žodžiu sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo renovacijos darbus. Taip pat buvo susitarta dėl ūkinio pastato grebėstavimo ir naujos stogo dangos uždėjimo, ventiliacinių kaminėlių pastatymo, sniego užtvaros įrengimo, malkinės – stoginės pastatymo. Ieškovė darbus atliko, pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškiama. Tarp šalių iškilo ginčas tik dėl atliktų darbų kainos ir jos apmokėjimo.

Dėl teisėjo šališkumo

34.       Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą principas įtvirtintas CPK 21 straipsnyje, šio principo įgyvendinimo procedūros nustatytos CPK VI skyriuje. Apelianto teigimu, buvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nes skundžiamą sprendimą priėmė šališkas ir priklausomas teismas, kuri šališkai ir priklausomai priėmė neteisėtą sprendimą, tačiau šias abejones dėl teismo šališkumo atsakovas išsakė tik apeliaciniame teisme. Pirmosios instancijos teismui nušalinimas nebuvo pareikštas.

35.       Apeliantas nurodo, kad teismo šališkumą parodo, faktas, kad teismas kelis kartus siūlė ieškovei atlikti statybos rangos darbų ekspertizę. Pagal CPK 212 straipsnio nuostatas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Ginčuose dėl statybos darbų atlikimo ekspertizės išvados yra ypač dažna įrodinėjimo priemonė, nes specialių kompetencijų turintis ekspertas turi atlikti paprastai jau civilinėje byloje esančių duomenų objektyvų ir nešališką vertinimą. Ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

36.       Šiuo atveju, iškilus ginčui dėl atliktų darbų kainos ir nesant dėl to šalių rašytinės sutarties, teismas pagrįstai siūlė skirti byloje ekspertizę, siekiant nustatyti atliktų darbų vertę, todėl toks teismo siūlymas vienai iš šalių (ieškovei) negali būti laikomas šališkumo požymiu.

37.       Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas labai išsamiai išnagrinėjo bylą, vertino abiejų šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus bei priėmė tik iš dalies ieškovei palankų sprendimą. Atsakovo nuorodos į teisėjo šališkumą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra ne tik įrodytos, bet ir pateiktos argumentacijos kontekste nėra įtikinamos. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantui (CPK 12, 178 straipsniai). Apelianto skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo (teisėjo) šališkumo grindžiami tik prielaida ir yra paremti iš esmės vien tik apelianto nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu. Todėl teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą.

Dėl tinkamo ieškovo 

38.       Atsakovo teigimu ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo, nes jis sutartį sudarė su fiziniu asmeniu V. A., o ne su UAB „Stogvyga“, todėl ji nėra tinkama ieškovė byloje ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį.

39.       Įstatymas numato, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).

40.       Nagrinėjamu atveju statybos darbus atliko UAB „Stogvyga“, už atliktus darbus ieškovė išrašė sąskaitą, kurią atsakovas apmokėjo. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas suprato, kad sutartis yra sudaryta su ieškove, o ne su fiziniu asmeniu, juolab, kad atsakovas irgi yra verslininkas, turi savo įmonę, tad turi suprasti, kad sąskaitos išrašymu yra įforminimas įvykęs paslaugų ar prekių tiekimas. Tai, kad derybos buvo vedamos su V. A., kuris neprisistatė, kad veikia kaip UAB „Stogvyga“ atstovas, nepaneigia ieškovės teisės, atlikus darbus, reikalauti užsakovą už juos atsiskaityti.  

Dėl atliktų darbų kainos

41.       Statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje statybos rangos šalis – rangovas – juridinis asmuo (verslininkas) – ieškovė, o užsakovas – yra fizinis asmuo (atsakovas). Todėl šalių sudaryta statybos rangos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis ir taikomos vartojimo rangą reglamentuojančios normos  (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681–6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai).

42.       CK 6.653 straipsnyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles (1 dalis). CK 6.193 straipsnyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-14 nutartis Nr. 3K-3-29/2013).

43.       Nagrinėjamos bylos duomenimis, ginčo šalys nesudarė rašytinės vartojimo rangos sutarties. Byloje nesant rašytinės vartojimo rangos sutarties, šalių susitarimo dėl statybos darbų kainos turinys galėjo būti nustatomas pagal šalių paaiškinimus, netiesioginius rašytinius įrodymus.  Ieškovės atstovas nurodė, kad susitarė už maždaug 16 000 Eur sumą atlikti namo medinių konstrukcijų, stogo dangos keitimą, lietaus sistemos įrengimą, o atsakovas nurodė, kad buvo sutaręs 7 500 Eur kainą už nurodytus darbus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, į pateiktus rašytinius įrodymus, į tai, kad rinkoje atliktų analogiškų darbų kaina yra daug didesnė nei ieškovės prašoma suma bei atsižvelgęs į 2020-10-28 teismo ekspertizės akte atliktų statybos darbų vidutinė rinkos kaina 2018 metais įskaitant statybos darbų metu panaudotas medžiagas buvo 25 880,63 Eur (su 21 proc. PVM), o jei darbus atliko fiziniai asmenys dirbę pagal verslo liudijimą - 19 325,44 Eur (su 21 proc. medžiagų ir mechanizmų PVM), atmetė atsakovo teiginius dėl sutartos kainos kaip neįrodytus.

44.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms bei iš esmės nesant ginčo dėl atliktų darbų masto ir kokybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad  šalių buvo susitarta dėl 16 000 Eur kainos už statybos darbus. Ieškovės nurodyta kaina yra mažesnė nei buvusi rinkoje beveik tris kartus, nes ieškovė atsakovo stogo darbus norėjo naudoti kaip pavyzdinį, o atsakovo nurodyta kaina 7 500 Eur kaina, ne tik, kad nepadengia atliktų darbų kainos, kuri net nepadengia vidutinės medžiagų kainos, negali būti laikoma tikėtina ir protinga, net ir įvertinus, kad atsakovas yra vartotojas. Esant nustatytoms pirmiau nurodytoms aplinkybėms, atsakovo teiginys, kad jis buvo suklaidintas ieškovės ir nebuvo informuotas apie tai, kad ieškovas atskirai įvertins medžiagas, o vėliau – rangos darbus, kurie yra sudėtinės galutinio rezultato dalys, nėra pagrįstas ir įtikinamas, nes tai neatitinka įprastam (vidutiniam) vartotojui keliamų reikalavimų. Sprendžiama, kad bet kuris vidutinis, gana atidus ir apdairus vartotojas, turėdamas išrašytą sąskaitą už medžiagas, turi suprasti, kad stogo paklojimo ir kiti sutarti atlikti darbai, kurie irgi kainuoja ir negali būti neįvertinami, šia sąskaita nėra apmokami. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išaiškino šalių susitarimo dėl kainos turinį, nepažeisdamas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarties turinio aiškinimo taisyklių.

45.       Toks pirmosios instancijos teismo atliktas sutarties sąlygos dėl kainos išaiškinimas neprieštarauja principui aiškinti sutartį vartotojo naudai. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sutarties aiškinimo vartotojo naudai taisyklė nesudaro pagrindo teigti, kad sutartis turi būti aiškinama ne pagal nustatytas aplinkybes bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nustatyta, kad šalys buvo susitarę 16 000 Eur, ekspertizės akte nurodyta, kad statybos darbų vertė siekia 25 880,63 Eur, jei darbus atliktų bendrovė ir 19 325,44 Eur - jei asmenys, dirbę pagal verslo liudijimą, vien sunaudotų medžiagų vidutinė rinkos kaina buvo 11 883,31 Eur (t. y.  darbų kaina didesnė 18 380,63 Eur, o medžiagų kaina didesnė 4 383,31 Eur), todėl buvo protinga ir sąžininga priteisti atsakovo naudai sumą, dėl kurios tikėtina šalys susitarė. Be to atsižvelgiama į tai, kad ieškovė elgiasi sąžiningai ir pripažįsta, kad atsakovo namo stogo dengimo darbus buvo sudėtinga atlikti, nes jame vyravo atviros konstrukcijos ir ji nutarė imtis šių darbų ir atlikti juos kaip savo darbų pavyzdį, todėl neprašo priteisti iš atsakovo rinkos kainos, taip pati patirdama nuostolius.

Dėl papildomų darbų atlikimo ir jų kainos

46.       Šalių sudaryta rangos sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių ir kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 straipsnio 1 dalis), tai, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.

47.       CK

48.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių sutarta darbų: gyvenamojo stogo renovacijos darbai – seno stogo nuardymas, naujų medinių konstrukcijų pastatymas bei stogo paruošimas dangos dengimui, grebėstavimas, stogo uždengimas čerpių danga, vėjalenčių įrengimas, lietaus surinkimo sistemos įrengimas, sniego užtvarų pastatymas ir kiti, taip pat ūkinio pastato stogo grebėstavimas ir uždengimas čerpių danga, lietaus surinkimo sistemos įrengimas, stoginės – malkinės pastatymas atlikimo kaina 16 000 Eur, tačiau dėl kitų darbų: uždengti ūkinį pastatą ir pastatyti malkinę – stoginę kainos nebuvo susitarta, nes šiuos darbus atsakovas paprašė atlikti vėliau, jau po pirminio susitarimo.

49.       Byloje nėra patikimesnių įrodymų (tik ieškovės atstovo paaiškinimai),  kad šalys tarėsi ir, svarbiausia, susitarė dėl papildomo apmokėjimo už ūkinio pastato stogo dengimą ir stoginės – malkinės pastatymą. Pastebima, kad ieškovė medžiagas reikalingas atlikti darbams pirko vienu metu; taip pat nustatyta, kad ieškovė atsakovui išrašė vieną sąskaitą už medžiagas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad apie darbų kainos padidėjimą atsakovas buvo informuotas ar jis turėjo suprasti, kad už nurodytus darbus jam teks mokėti didesnę nei sutartą kainą.

50.       CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą. Šioje teisės normoje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato poreikį papildomiems darbams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis Nr. 3K-3-281/2009). Nurodytoje nutartyje pažymėta, kad reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus. Toks teisės aiškinimas išplaukia iš visų CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų dėl teisinių padarinių, kylančių užsakovui atsisakius didinti kainą, vertinimo.

51.       Taigi, rangovas turi teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus daugiau nei sutartyje nustatyta darbų kaina tik tokiu atveju, kai yra suderinta abiejų šalių valia, kad atlikti darbai yra papildomi (sutartyje nenumatyti ar į kainos apskaičiavimus neįtraukti ir negalėję būti protingai numatyti), tačiau būtini sutarčiai įvykdyti (statiniui pastatyti, rekonstruoti ir pan.), be to, suderinta šalių valia dėl tokių darbų kainos. Šių klausimų rangovas negali nuspręsti vienašališkai, be užsakovo sutikimo (išskyrus CK 6.684 straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį), ir reikalauti apmokėti už darbus, dėl kurių nebuvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-24 nutartis Nr. 3K-3-432/2012).

52.       Statybos rangos sutarties sąlygas šalims pirmiausiai teko pareiga tinkamai įgyvendinti visas ikisutartines procedūras ir tik po to buvo galima atlikti darbus ir reikalauti papildomo, viršijančio sutarties kainą, apmokėjimo už darbus (CK 6.193 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė yra profesionali rangovė, todėl, nuspręsdama nesilaikyti rašytinės pranešimo apie papildomus darbus ir sandorio dėl papildomų darbų formos, prisiėmė riziką, kad kilus ginčui, teisinius santykius ir ypač jų turinį įrodyti bus kur kas sudėtingiau. Atsakovas žodinio susitarimo nepripažįsta, o ieškovė patikimų ir nuoseklių duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie sudarytą žodinį susitarimą dėl kainos pasikeitimo nepateikė.

53.       Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovė tinkamai įvykdė pareigą iki sutarties sudarymo suteikti būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus atlikti darbus, įskaitant jų rūšis ir kainą. Nesutarusi su atsakovu dėl darbų kvalifikavimo papildomais bei jų apmokėjimo, ieškovė, kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, galėjo atsisakyti sutarties arba įvykdyti tik dalį darbų dėl kurių apmokėjimo buvo susitarta. Kadangi ieškovė sutarties neatsisakė, sprendžiama, kad ji įvykdė sutartį už joje numatytą kainą 16 000 Eur, todėl papildomai iš atsakovo reikalauti už juos atsiskaityti negali (CK 6.653 straipsnio 4 dalis, 6.659 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 dalis).

54.       Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Šiuo atveju ,konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti ar keisti pagal apeliaciniuose skunduose išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokių skundų argumentą. Tokiu būdu teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinius skundus, pasisako tik dėl esminių jų motyvų. Kiti apeliacinių skundų argumentai, teisėjų kolegijos pripažintini teisiškai nereikšmingais nagrinėjamos bylos kontekste, todėl jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

55.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė tiek civilinio proceso, tiek materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ir keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas.

56.       Kadangi apeliaciniai skundai atmetami, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

apeliacinius skundus atmesti, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-12-17 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                Eigirdas Činka        

                                                        Vygintas Mažuika

                                                        Nijolė Danguolė Smetonienė