Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-213-606/2020
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00387-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.10.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. atstovo advokato Raimondo Mažulio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo,
n u s t a t ė :
1. Pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės G. P. pareiškimą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose buvo iškelta administracinio nusižengimo byla, kurioje V. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkei G. P. pagal jos 2020 m. vasario 26 d. prašymą pareikalautos informacijos, t. y.: 1) bendrovės banko sąskaitų išrašų nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 2) bendrovės gautų ir išrašytų (pirkimų, pardavimų) sąskaitų nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 3) bendrovės sąskaitų registrų nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 4) bendrovės visų darbuotojų darbo sutarčių, darbo užmokesčio apskaičiavimų bei jų išmokėjimų nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 5) bendrovės paslaugų pirkimo ir paslaugų pardavimo sutarčių nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 6) bendrovės buhalterinės apskaitos „Didžiosios knygos“, jei bendrovėje yra vedama, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 7) bendrovės direktoriaus V. V. įsakymų nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 8) bendrovės akcininkų susirinkimų protokolų ir akcininkų sprendimų nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 9) bendrovės PVM deklaracijų nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Be to, V. V. nešaukė privalomų visuotinių akcininkų susirinkimų už 2016, 2017, 2018 finansinius metus per Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytus terminus ir, vienasmeniškai tvirtindamas bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius, pažeidė pareiškėjos G. P., kaip bendrovės akcininkės, turtines teises.
2. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu V. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį (dėl visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimo už 2018 m.) nubaustas 600 Eur dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį (dėl bendrovės akcininkės neturtinių teisių pažeidimo 2018 m.) 500 Eur dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį (dėl informacijos akcininkei nepateikimo) administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo požymių, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį (dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo ir bendrovės akcininkės neturtinių teisių pažeidimo už 2016 m., dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo ir bendrovės akcininkės neturtinių teisių pažeidimo už 2017 m.) administracinio nusižengimo teisena nutraukta, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. atstovas advokatas R. Mažulis prašo pašalinti iš Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo aprašomosios dalies teiginius, jog „įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad V. V. nesušaukdamas visuotinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimų už 2016, 2017 ir 2018 finansinius metus bei vienasmeniškai tvirtindamas įmonės finansinių ataskaitų rinkinius pažeidė ABĮ 24 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje“; pašalinti iš Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo aprašomosios dalies teiginius, jog „šiuo atveju V. V. nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo trejus metus iš eilės ir vienasmeniškai tvirtino įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pažeisdamas bendrovės akcininkės neturtines teises“; panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo dalį, kuria V. V. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje (dėl bendrovės akcininkės neturtinių teisių pažeidimo 2018 m.), ir jam paskirta 500 Eur dydžio bauda; pakeisti V. V. skirtą nuobaudą (baudą) kita administracine nuobauda – įspėjimu arba sumažinti paskirtą baudą.
3.1.Apeliaciniame skunde teigiama, kad ANK 566 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais“. Teismų praktikoje yra įtvirtinta taisyklė, kad „nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje. Pagal ANK 119 straipsnio sankciją, už šiame straipsnyje nurodyto pažeidimo padarymą skiriamos baudos vidurkis sudaro net 1 740 Eur, taigi gerokai viršija minimalų baudos dydį, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje. Baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teismų praktikoje taipogi įtvirtinta taisyklė, jog nutraukus procesą dėl patraukimo atsakomybėn termino suėjimo, asmens kaltės klausimas neturi būti sprendžiamas, o pats teismo nuosprendis neturi turėti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui. Ši praktika pagrįsta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis („asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, pagal kurią nekaltumo prezumpcija yra pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija, neatskiriamai siejama su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga. Ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai. Pažymima, kad viešieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio. Priešingu atveju galėtų būti pažeistas žmogaus orumas ir garbė, galėtų būti pakenkta asmens teisėms ir laisvėms (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad „nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. BK 95 straipsnis draudžia priimti apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus senaties terminams. Taigi teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui, negali būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui, jeigu teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą, kartu asmenį pripažintų kaltu nusikalstamos veikos padarymu, tai reikštų nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, pažeidimą“. Vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, apeliantas daro išvadą, kad ir nutarime administracinio nusižengimo byloje neturėtų būti formuluočių, kuriomis asmuo įvardinamas padariusiu administracinį nusižengimą, kai teisena nutraukiama, suėjus ANK numatytiems senaties terminams. Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, kad: „įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad V. V. nesušaukdamas visuotinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimų už 2016, 2017 ir 2018 finansinius metus bei vienasmeniškai tvirtindamas įmonės finansinių ataskaitų rinkinius pažeidė ABĮ 24 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje“. Taigi pirmosios instancijos teismas, prieš nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną, tiesiogiai nurodė, jog V. V. padarė ANK 119 straipsnyje numatytą nusižengimą. Ši pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą ir turi būti iš nutarimo pašalinta.
3.2.Apelianto tvirtinimu, vadovaujantis visais prieš tai nurodytais argumentais, teismų praktika ir teisiniu reguliavimu, turėtų būti panaikinta ir nutarimo dalis, kurioje pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog „šiuo atveju V. V. nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo trejus metus iš eilės ir vienasmeniškai tvirtino įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pažeisdamas bendrovės akcininkės neturtines teises“. Pirmosios instancijos teismas pripažino V. V. kaltu dėl 2018 metų bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo. Senaties terminas patraukti V. V. atsakomybėn dėl šio pažeidimo nebuvo suėjęs, todėl V. V. atsakomybėn galėjo būti traukiamas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas kaip V. V. kaltės įrodymu negalėjo remtis tais pažeidimais, dėl kurių teisena buvo nutraukta, kadangi tokiu būdu teismas vėlgi konstatavo, jog V. V. padarė pažeidimus, dėl kurių suėjo senaties terminas, ir už kuriuos jam nebuvo (ir negalėjo būti) priimtas nutarimas skirti nuobaudą.
3.3.Pirmosios instancijos teismo nutarime plačiau neaptariama, kodėl teismas traktavo V. V. veiksmus kaip du savarankiškus administracinius nusižengimus. Tik nutarimo dalyje, kurioje pasisakoma dėl nuobaudos paskyrimo, nurodyta, kad „Šiuo atveju V. V. nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo trejus metus iš eilės ir vienasmeniškai tvirtino įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pažeisdamas bendrovės akcininkės neturtines teises. Pripažintina, kad V. V. padaryti administraciniai nusižengimai nėra formalaus pobūdžio, jie sukėlė pasekmes akcininkei G. P., kadangi ji negalėjo realizuoti savo teisės dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir jame balsuoti, pasisakyti dėl bendrovėje priimamų sprendimų ir pan.“. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutarimu pripažino V. V. kaltu dėl bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimo už 2018 metus ir paskyrė jam 600 Eur baudą, be to, pripažino jį kaltu dėl bendrovės akcininkės neturtinių teisių pažeidimo 2018 metais ir paskyrė jam 500 Eur baudą. Apelianto nuomone, V. V. nepagrįstai nubaustas atskirai už 2018 metų bendrovės akcininkų visuotinio susirinkimo nesušaukimą ir už tai, kad šiais veiksmais jis pažeidė pareiškėjos neturtines teises. Bet kuriuo atveju, net jei pareiškėjos neturtines teises laikytume pažeistomis, tai yra ne atskiras administracinis nusižengimas, o 2018 metų bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo pasekmė. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo teisės taikymo klaida ir pasireiškia tuo, kad teismas pripažino V. V. kaltu dėl 2018 metų bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo, o pareiškėjos neturtinių teisių pažeidimą (susirinkimo nesušaukimo padarinius) prilygino atskiram administraciniam nusižengimui. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo atliktą ANK 119 straipsnio 1 dalies taikymą būtų galima pateisinti, jei būtų nustatyta, kad V. V. padarė kitokio pobūdžio pareiškėjos neturtinių teisių pažeidimą, tačiau šioje byloje tokių pažeidimų nenustatyta, o V. V. pažeidimas siejamas išimtinai su 2018 metų bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimu. Ir tai sudaro pagrindą panaikinti nutarimo dalį, kuria V. V. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje (dėl bendrovės akcininkės neturtinių teisių pažeidimo 2018 m.) ir jam paskirta 500 Eur bauda. Be to, kadangi nebuvo pagrindo V. V. nubausti už du nusižengimus, neliko ir pagrindo atlikti nuobaudų subendrinimo, todėl naikintina ir nutarimo dalis, kuria pagal ANK 38 straipsnio 2 dalį, nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 600 Eur bauda.
3.4.Be to, nors pirmosios instancijos teismas skyrė V. V. nuobaudą, artimą ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumui, tačiau, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jam skirta administracinė nuobauda yra per griežta. Apeliantas nurodo, kad V. V. paneigė, jog pareiškėja žodžiu prašė informacijos apie įmonę, ir jokių duomenų, kad žodiniai kreipimaisi iš tiesų buvo, byloje nėra. Tik 2020 m. vasario 26 d. pareiškėja raštu pareikalavo informacijos apie bendrovės veiklą ir inicijavo šią administracinio nusižengimo teiseną. Nenustatyta, kad V. V. tyčia veikė prieš pareiškėjos interesus, pareiškėja nebuvo nušalinta nuo bendrovės valdymo, tačiau ji pati bendrovės veikla visiškai nesidomėjo. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, kaltės formą, pačios pareiškėjos elgesį, (visišką nesidomėjimą įmonės veikla), apelianto nuomone, yra pagrindas manyti, kad V. V. padarytas pažeidimas šiuo atveju yra formalaus pobūdžio, ir dėl jo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, būtų pakankama nuobauda – įspėjimas.
4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismų praktikoje yra įtvirtinta taisyklė, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje. Baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teismų praktikoje įtvirtinta taisyklė, jog nutraukus procesą dėl patraukimo atsakomybėn termino suėjimo, asmens kaltės klausimas neturi būti sprendžiamas, o pats teismo nuosprendis neturi turėti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui.
7. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, teismas, nuspręsdamas nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 95 straipsniu, turi konstatuoti, kad veikoje yra BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos veikos požymiai, ir įvardyti konkretų BK straipsnį. Priešingu atveju byla turėtų būti nutraukta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Baudžiamojo proceso nutraukimas remiantis BK 95 straipsniu ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu skiriasi nuo bylos proceso nutraukimo remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes pirmuoju atveju konstatuojami nusikalstamos veikos požymiai, o antruoju – jų nebuvimas. Tai sukelia skirtingus proceso nutraukimo teisinius padarinius. Atsižvelgiant į tai, bylos nutraukimas, suėjus baudžiamosios senaties terminui galimas tik tuo atveju, kai, įvertinus byloje surinktus duomenis, nustatoma nusikalstamos veikos požymių (priešingu atveju turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis), todėl teismo baigiamajame akte neišvengiamai būtina aptarti asmens veiksmus pagal jam pareikštą kaltinimą ir įvertinti, ar jie turi nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-489/2018). Analogiškai ir administracinio nusižengimo bylose.
8. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad V. V., nesušaukdamas visuotinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimų už 2016, 2017 finansinius metus bei vienasmeniškai tvirtindamas įmonės finansinių ataskaitų rinkinius, pažeidė ABĮ 24 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio l dalies 3 punkto nuostatas ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamame nutarime pateikė formuluotę, konstatuojančią V. V. kaltę. Todėl apygardos teismas, ištaisydamas šį pažeidimą konstatuoja, jog V. V. nustatyti pažeidimai turi ABĮ 24 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio l dalies 3 punkte numatytų požymių bei jo veika turi ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių. Tačiau kartu apygardos teismas pažymi, kad skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje kaltės klausimas nekonstatuojamas, t. y. V. V. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį (dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo ir bendrovės akcininkės neturtinių teisių pažeidimo už 2016 m.), administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį (dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo ir bendrovės akcininkės neturtinių teisių pažeidimo už 2017 m.) nutraukta, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Todėl ši skundžiamo nutarimo dalis nekeistina.
9. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamu nutarimu apylinkės teismas nepagrįstai V. V. paskyrė nuobaudas kaip už padarytas atskiras veikas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimų nesušaukimo už 2018 metus ir bendrovės akcininkės neturtinių teisių pažeidimo 2018 metais.
10.Akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) numato administracinę atsakomybę pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.
11.Atsižvelgiant į ANK 119 straipsnio 1 dalies nuostatas ir ABĮ normas, administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla tuomet, kai jis neatlieka įstatymo nustatytos pareigos. Pareigos nevykdymas pasireiškia neveikimu. Tik nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016).
12.Šiuo atveju aktualus vienas iš ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų požymių – bendrovės susirinkimo nesušaukimas akcininkams. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, ir dėl to ginčo nėra, kad V. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, už 2018 metus nustatytu laiku nesušaukė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame turėjo būti sprendžiami klausimai, susiję su bendrovės veikla, taip pat tvirtinami ir finansinių ataskaitų rinkiniai, t. y. V. V., nesušaukdamas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kai eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis), pažeidė akcininkų neturtines teises – teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl jo veika kvalifikuotina, kaip viena, pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.
13.Už ANK 119 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą numatyta bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.
14.Apeliaciniame skunde prašoma V. V. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti nuobaudą – įspėjimą.
15.ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
16.Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
17.Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
18.Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
19.Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
20.Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
21.Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011).
22.Pažymėtina, kad tai, jog asmuo prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Akcentuotina, kad būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, ir būtent aplinkybių visuma gali sudaryti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
23.Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. pripažino faktą, kad jis nešaukė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, paaiškino, kad dividendai niekada nebuvo mokami, nes bendrovės pelnas yra tik popieriuje, kadangi ne visos įmonės yra atsiskaičiusios, o kai kurios įmonės ir bankrutavusios. Šiuo atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog V. V. tyčia veikė prieš pareiškėjos G. P. interesus, nors ir nesušaukė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ir taip padarė administracinį nusižengimą. Bylos duomenys nepaneigia ir aplinkybės, kad G. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, pati daug metų bendrovės veikla visiškai nesidomėjo, teismo posėdyje ji patvirtino, kad į bendrovės direktorių V. V. dėl bendrovės veiklos ji niekada net nesikreipė, bendraudavo tik su jo žmona, todėl nepaneigta, kad G. P. iš esmės pati nusišalino nuo bendrovės veiklos. Šiuo atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, V. V. padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas kaip didelio pavojingumo administracinis nusižengimas.
24.Įvertinęs nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, apygardos teismas šiuo konkrečiu atveju konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti V. V. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, kitos rūšies nuobaudą – įspėjimą.
25.Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas keistinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą pakeisti.
Panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo dalį, kuria V. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį (dėl visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimo už 2018 m.) paskirta 600 Eur dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį (dėl bendrovės akcininkės neturtinių teisių pažeidimo 2018 m.) paskirta 500 Eur dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir V. V. paskirta galutinė nuobauda – 600 Eur bauda.
V. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį (už bendrovės akcininkės neturtinių teisių pažeidimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo už 2018 metus) paskirti nuobaudą – įspėjimą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Edita Lapinskienė