Administracinė byla Nr. A-1441-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01433-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kulių medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kulių medžiotojų būrelio skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūrai ir Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Kulių medžiotojų būrelis kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių RAAD) direktoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. V-162 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Kulių“ medžioklės ploto vienete panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Skunde (I t., b. l. 2–9, 35–50) pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių RAAD Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos Kulių medžiotojų būreliui 2010 m. rugsėjo 28 d. išdavė leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, esančiame Plungės ir Kretingos rajono savivaldybių teritorijoje (toliau – ir Leidimas). Šiaulių RAAD, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 512 (toliau – ir Tvarka),

atsižvelgdamas į Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūros 2014 m. balandžio 30 d. patikrinimo aktą Nr. 63 (4.29 KP-1), Įsakymu panaikino Kulių medžiotojų būreliui išduotą Leidimą. Pasak pareiškėjo, Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūros 2014 m. balandžio 30 d. patikrinimo aktas Nr. 63 (4.29 KP-I) (toliau – ir Patikrinimo aktas) nesuponuoja pagrindo pripažinti, kad jis šiurkščiai arba sistemingai pažeidinėjo Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – ir Medžioklės taisyklės), nevykdė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymų bei nesilaikė Leidimo naudojimo sąlygų ir medžioklės tvarkos projekto rekomendacijų. Patikrinimo akto išvados, kad: 2014 m. balandžio 1 d. pateikta sumedžiotų šernų kovo mėnesio ataskaita, kurios duomenimis, sumedžioti 5 šernai; sutikrinus medžioklės plotų naudotojo informaciją medžioklės lapuose ir kovo mėnesio ataskaitą, nustatyta, kad Kulių medžiotojų būrelio pirmininkas A. V. pateikė klaidingą sumedžiotų šernų kovo mėnesio ataskaitą, nuslėpdamas, kad 2014 m. kovo 31 d. medžiotojas S. Š. sumedžiojo šerną (medžioklės vadovas R. S., medžioklės lapo Nr. 676896); sumedžioto šerno mėginiai tyrimams nepristatyti į Plungės valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą; tyrimas dėl trichinelių lervų nustatymo 2014 m. kovo 31 d. pristatytas į S. K. paslaugų įmonę; medžioklės vadovas R. S., nepristatydamas sumedžioto šerno mėginio į Plungės valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, ir Kulių medžiotojų būrelio pirmininkas A. V., nuslėpdamas sumedžiotą šeštą šerną kovo mėnesio ataskaitoje, pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. vasario17 d. įsakymo Nr. B1-114 „Dėl afrikinio kiaulių maro stebėsenos ir kontrolės priemonių“ 4.1.1 punkto reikalavimus bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. B1-88 „Dėl šernų populiacijos reguliavimo priemonių“ 2.1.3 punkto reikalavimus, yra nepagrįstos. Pareiškėjas paaiškino, kad minėtas šerno sumedžiojimo faktas buvo užfiksuotas medžioklės lape Nr. 676896, todėl negali būti traktuojamas kaip nuslėptas. Šernas buvo patikrintas nuo trichinelių veterinarijos gydytojo S. K. paslaugų įmonėje. Medžioklės vadovas R. S. 2014 m. gegužės 6 d. paaiškinime Kulių medžiotojų būrelio valdybai dėl sumedžioto šerno mėginio nepristatymo į Plungės valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą nurodė, kad minėtas šernas buvo sumedžiotas 2014 m. kovo 31 d. 23.45 val., o pristatytas į medžiojamųjų gyvūnų apdorojimo aikštelę 2014 m. balandžio 1 d. anksti ryte. Nuo 2014 m. balandžio 1 d. nebegaliojo reikalavimas pristatyti šernų mėginius į Plungės valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir šerno mėginys buvo tiriamas tik dėl trichinelių lervų veterinarijos gydytojo S. K. įmonėje. Kulių medžiotojų būrelio pirmininkas A. V. paaiškinime nurodė, kad Kulių medžiotojų būrelis gavo žodinį pranešimą iš Plungės veterinarijos tarnybos, kad nuo 2014 m. balandžio 1 d. nebereikia pristatyti šernų mėginių tikrinimui dėl afrikinio kiaulių maro. Šis pažeidimas padarytas dėl nesusipratimo, neįsigilinant į teisės aktų pasikeitimų reikalavimus, jis negali būti priskirtas juridiniam asmeniui, nes yra padarytas tik dviejų medžiotojų kolektyvo narių, ir nėra priskirtinas prie šiurkščių. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad: Medžioklės plotų vienete „Kuliai“ yra 2 miško masyvai – Reiskių ir Šiemulių, kuriuose per 2013 m. medžioklės sezoną medžiotojų būrelis „Kuliai“ atliko 15 medžioklių su varovais; pagal medžiotojų būrelio „Kuliai“ medžioklėtvarkos projekto (2010 m. gruodžio 22 d. medžioklės plotų vieneto „Kuliai“ medžioklėtvarkos projektas suderintas su Šiaulių RAAD direktoriumi) 4.3 punktą, medžioklės būreliui „Kuliai“ rekomenduojama tame pačiame miško masyve medžioti varant ne daugiau kaip 2–3 kartus per medžioklės sezoną; vadinasi, medžiotojų būrelis „Kuliai“, atlikdamas kelis kartus daugiau medžioklių varant, nesilaiko medžioklėtvarkos projektų rekomendacijų. Tačiau Šiaulių RAAD Plungės agentūros patikrinimas remiasi tik Kulių medžiotojų būrelio medžioklės lapų duomenimis. Medžioklės lape nurodomas tik miškas, kuriame vyksta medžioklės. Bet realiai medžioklės varant buvo vykdomos tik keliuose miško kvartaluose ir skirtingose medžioklėse varant medžioklės kvartalai buvo taip rotuojami, kad viename kvartale per sezoną nebūtų medžiojama dažniau nei 2–3 kartus, kaip nurodyta minėtame medžioklėtvarkos projekte. Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra nustatė ir tai, kad: 2014 m. gegužės 2 d. gautas M. B. prašymas, kuriame nurodoma, kad M. B., pasinaudodamas Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žemės savininko teise 2014 m. sausio 6 d. kreipėsi į Kulių medžiotojų būrelį, prašydamas priimti jį nariu; M. B. pateikė dokumentus, kad „Kulių“ medžioklės plotų vienete turi daugiau nei 100 ha žemės; Kulių medžiotojų būrelio valdybos narių sprendimu 2014 m. sausio 24 d. prašymas netenkintas, nes po prašymo pateikimo būrelis pasikeitė įstatus, nepalankius M. B.;  įstatai registruoti Juridinių asmenų registre tik 2014 m. sausio 10 d.; Kulių medžiotojų būrelis per 30 dienų nepriimdamas M. B. į medžiotojų būrelį, pažeidė Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimus bei Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Kulių“ medžioklės plotų vienete 13 punkto reikalavimus. Atsakydamas į tai, pareiškėjas nurodė, kad dėl M. B. teisės būti Kulių medžiotojų būrelio nariu Plungės rajono apylinkės teisme vyko teisminis ginčas. Teismas priėmė sprendimą, kuris įsiteisėjo 2014 m. gegužės 30 d., patenkinti M. B. ieškinį ir priimti jį į Kulių medžiotojų būrelio kolektyvo narius. Dar neįsiteisėjus teismo sprendimui Kulių medžiotojų būrelis priėmė M. B. į savo narius. Teismui pateiktas Kulių medžiotojų būrelio visuotinio narių 2014 m. gegužės 16 d. susirinkimo protokolas Nr. 3/2014, kuriuo priimtas sprendimas priimti M. B. į medžiotojų kolektyvo narius. Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūros Patikrinimo akte pateikta informacija apie pažeidimą Įsakymo pasirašymo metu neatitiko tikrovės, nes M. B. jau buvo Kulių medžiotojų būrelio narys. Patikrinimo akte nurodoma, kad: tikrinant per 2013–2014 m. medžioklės sezoną panaudotus medžioklės lapus ir licencijas nustatyta, kad medžioklės vadovas S. Š. (medžioklės lapo Nr. 598739), vadovaudamas 2014 m. sausio 4 d. medžioklei su varovais, lapo antroje pusėje įrašė klaidingą medžiotojo A. U. medžiotojo bilieto numerį; tuo medžiotojas S. Š. pažeidė Medžioklės taisyklių 21 punkto reikalavimus. Šį pažeidimą Kulių medžiotojų būrelis pripažįsta, tačiau jį reikia vertinti kaip rašymo apsirikimą, nes medžiotojas A. U. buvo pametęs savo medžiotojo bilietą ir jam yra išduotas naujas medžiotojo bilietas su nauju numeriu. Tai suklaidino medžioklės vadovą pildant medžioklės dokumentus, nes buvo įrašytas seno medžiotojo bilieto numeris. Toks medžioklės dokumentų pildymo apsirikimas negalėtų būti priskirtas juridiniam asmeniui, nes yra padarytas dėl medžioklės vadovo suklydimo, nėra šiurkštus ir sistemingas. Remiantis Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūros patikrinimo aktu: taip pat 2013 m. spalio 7 d. neplaninio patikrinimo reido metu nubaustas medžiotojų būrelio „Kuliai“ medžiotojas R. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 5 dalį; tiriant gautą skundą 2014 m. sausio 24 d. nubaustas medžiotojas A. K. pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, kuris šiurkščiai pažeidė Medžioklės taisykles, 2014 m. sausio 24 d. – S. K. pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį ir 2014 m. sausio 28 d. – V. A. pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį. Atsakydamas į tai, pareiškėjas paaiškino, kad R. S. buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Medžioklės taisykles ir medžiojo paukščius be šuns. Medžiotojas R. S. pateikė būrelio pirmininkui A. V. pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad grįžtant iš medžioklės vietos jo medžioklinis šuo buvo palaidas, nes buvo tamsu ir vesti per mišką šunį su pavadėliu buvo pavojinga, bet šuo pasiklydo, o šuns kilmės dokumentus medžiotojas turi, bet juos buvo palikęs kitoje striukėje. Medžiotojas V. A. 2014 m. vasario 5 d.  paaiškinime nurodė, kad jis nors ir buvo medžioklės vadovas, bet nežinojo apie minėtą pažeidimą, buvo informuotas medžiotojų Algirdo ir S. K., kad jie matė sodyboje sužeistus šernus ir juos bandė išvaryti. Kulių medžiotojų būrelio pirmininkui A. V. rašytame medžiotojo A. K. 2014 m. vasario 3 d. paaiškinime nurodyta, kad jis, vykdamas į nurodytą medžiojimo vietą, pastebėjo sodyboje sužeistą šerną, sodybos pakraštyje šernas pradėjo artintis prie jo ir todėl jis į šerną šovė. S. K. 2014 m. vasario 3 d. paaiškinime nurodyta, kad jis, vykdamas į jam nurodytą medžiojimo vietą, pastebėjo sužeistus šernus ir norėdamas apsaugoti sodybos gyventojus nuo galimo pavojaus, šernus bandė išvaryti, todėl pavėlavo nuvykti į jam nurodytą medžiojimo vietą. Minėti administraciniai teisės pažeidimai yra padaryti fizinių asmenų. Pareiškėjo nuomone, įstatymo pažeidimas sistemingu pažeidimu gali būti pripažįstamas tik tada, jei tos pačios rūšies pažeidimas yra padarytas daugiau nei vieną kartą. Šiuo atveju Patikrinimo akte yra nurodyti tik vienkartiniai skirtingų rūšių pažeidimai, kuriuos Kulių medžiotojų būrelis ginčija šiame skunde. Tik vienas iš Šiaulių RAAD Plungės agentūros įvardytų pažeidimų, t. y. M. B. nepriėmimas į medžiotojų kolektyvo narius, gali būti priskirtas juridiniam asmeniui. Atskirų medžiotojų pažeidimai negali būti tapatinami su juridinio asmens – Kulių medžiotojų būrelio – šiurkščiu arba sistemingu medžioklę reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų nesilaikymu, kaip tai numatyta Medžioklės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Pagal Medžioklės taisyklių 74 punktą, šiurkščiais medžioklės taisyklių pažeidimais laikoma, kai pažeidžiami šių taisyklių 58.1–58.5 punktuose numatyti draudimai.

Atsakovas Šiaulių RAAD su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (I t., b. l. 93–96) paaiškino, kad priimant Įsakymą Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas R. Š. atliko Plungės rajono agentūros 2014 m. balandžio 30 d. patikrinimo akte nurodytų pareiškėjo padarytų pažeidimų tyrimą. Tyrimo metu, be kita ko, nustatyta, kad medžioklės plotų vienete „Kuliai“ yra Reiskių ir Šiemulių miško masyvai, kuriuose per 2013 m. medžioklės sezoną Kulių medžiotojų būrelis atliko 15 medžioklių su varovais. Vadovaujantis 2010 m. gruodžio 22 d. patvirtinto medžioklėtvarkos projekto 4.3 punktu, Kulių medžiotojų būreliui rekomenduojama tame pačiame miško masyve medžioti varant ne daugiau kaip 2–3 kartus per medžioklės sezoną. Kulių medžiotojų būrelis, atlikdamas kelis kartus daugiau medžioklių varant, nesilaikė medžioklėtvarkos projekto rekomendacijų. Kulių medžiotojų būreliui leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduotas 2010 m. rugsėjo 28 d., o medžioklėtvarkos projektą Šiaulių RAAD direktorius suderino 2010 m. gruodžio 22 d., tačiau laiku nebuvo koreguotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Laikyti, kad Kulių medžiotojų būrelis nesilaikė leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete sąlygų, negalima. 2013 m. spalio 7 d. neplaninio patikrinimo metu nubaustas Kulių medžiotojų būrelio medžiotojas R. S. pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį. Tiriant gautą skundą 2014 m. sausio 24 d. nubaustas medžiotojas A. K. pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį. Už Medžioklės taisyklių pažeidimus 2014 m. sausio 24 d. nubausti S. K. (pagal ATPK 85 str. 5 d.) ir 2014 m. sausio 28 d. – V. A. (pagal (ATPK 85 str. 1 d.). Neteisėtais veiksmais šie medžiotojai pažeidė Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1–2 punktų reikalavimus. Nurodė, kad Patikrinimo akte nurodyti Kulių medžiotojų būrelio padaryti pažeidimai nustatyti teisingai, išskyrus teiginį, kad Kulių medžiotojų būrelis, atlikdamas kelis kartus daugiau medžioklių varant, nesilaiko medžioklėtvarkos projekto rekomendacijų, nes 2010 m. gruodžio 22 d. Šiaulių RAAD direktoriui suderinus medžioklėtvarkos projektą nebuvo atliktas Leidimo papildymas. Remdamasis nustatytais faktais, vadovaudamasis Medžioklės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas pasiūlė pritarti Plungės rajono agentūros teikimui dėl Leidimo panaikinimo. Šiaulių RAAD nuomone, Plungės rajono agentūros pareigūnų patikrinimo metu nustatytų Kulių medžiotojų būrelio padarytų pažeidimų pakanka konstatuoti, kad Kulių medžiotojų būrelio medžiotojai sistemingai pažeidinėja medžioklę reglamentuojančius įstatymus ir tai Šiaulių RAAD suteikia teisę panaikinti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

Atsiliepime (II t., b. l. 2–3) nurodė, kad Kulių medžiotojų būrelio medžiotojai visose 7 administracinio teisės pažeidimo bylose pripažino savo padarytus pažeidimus, visų 7 bylų nutarimai yra įsiteisėję, administracinės nuobaudos įvykdytos. Dėl S. Š. sumedžioto šerno nepristatymo į Plungės valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą galima daryti išvadą, jei šernas buvo sumedžiotas 2014 m. kovo 31 d. 23.45 valandą, o pristatytas į žvėrių apdorojimo aikštelę po 2014 m. balandžio 1 d. paryčiais, tai medžiotojai medžioklės lape Nr. 676896 turėjo nurodyti, kad ieškojo šerno po 00.00 val. nakties. Kadangi Kulių medžiotojų būrelio medžiotojas A. K. šiurkščiai pažeidinėjo Medžioklės taisykles, R. S. sistemingai pažeidinėjo Medžioklės taisykles, valdybos pirmininkas medžioklės lapus išduodavo neatsakingiems ir nedrausmingiems medžiotojams, nebuvo stengtasi drausminti nusižengusius medžiotojus, nebuvo laikytasi tvarkos ir pavyzdingumo medžioklėje, Kulių medžiotojų būrelis nesilaikė Medžioklės įstatymo, nevykdė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymų, Leidimo naudojimo sąlygų ir medžioklėtvarkos projekto rekomendacijų, o Kulių medžiotojų būrelio vadovui medžiotojų rašyti pasiaiškinimai nesutampa su administracinių teisės pažeidimų bylose esančiais paaiškinimais, pareiškėjo skundas atmestinas.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo Kulių medžiotojų būrelio skundą atmetė kaip nepagrįstą (III t., b. l. 3–14).

Teismas nurodė, kad Įsakymas turėtų būti vertinamas sistemiškai su Patikrinimo aktu, kadangi pastaruoju buvo remtasi priimant skundžiamą įsakymą ir jis laikytinas sudėtine dalimi.

Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūros 2014 m. balandžio 30 d. patikrinimo akte Nr. 63(4.29 KP-I) nustatyta, kad medžioklės plotų vienete „Kuliai“ yra Reiskių ir Šiemulių miško masyvai, kuriuose per 2013 m. medžioklės sezoną medžiotojų būrelis „Kuliai“ atliko 15 medžioklių su varovais; pagal Kulių medžiotojų būrelio medžioklėtvarkos projekto (2010 m. gruodžio 22 d. Medžioklės plotų vieneto „Kuliai“ medžioklėtvarkos projektas suderintas su Šiaulių RAAD direktoriumi) 4.3 punktą, Kulių medžiotojų būreliui rekomenduojama tame pačiame miško masyve medžioti varant ne daugiau kaip 2–3 kartus per medžioklės sezoną; vadinasi, Kulių medžiotojų būrelis, atlikdamas kelis kartus daugiau medžioklių varant, nesilaiko medžioklėtvarkos projektų rekomendacijų. Atitinkami medžioklės plotai, teisė jais naudotis suteikiami leidimais medžiojamųjų gyvūnų ištekliams naudoti. Tai patvirtina Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 5 dalis (Leidimas medžiojamųjų gyvūnų ištekliams naudoti – dokumentas, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikia teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete), 4 straipsnio 1 dalis (Teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete) bei Tvarkos 3 punktas (Leidimu suteikiama teisė naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete ir nustatomos pagrindinės medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, apsaugos ir gausinimo sąlygos, kurių privalo laikytis leidimo gavėjas, įskaitant ir privalomas vykdyti biotechnines, medžiojamųjų gyvūnų gausumo reguliavimo bei kitas priemones, būtinas išlaikyti gyvybingas medžiojamųjų gyvūnų populiacijas bei išvengti žymios šių gyvūnų daromos žalos žemės, miškų ir žuvininkystės ūkiams, kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams). Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, kad išduodamame leidime naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete turi būti nurodoma: 1) medžioklės plotų vienetas ir medžioklės plotų naudotojas, kuriam išduodamas leidimas; 2) sąlygos ir apribojimai dėl žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo medžiojant, taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžioklės įrenginius; 3) leidimo galiojimo laikas, jo panaikinimo bei galiojimo pratęsimo sąlygos; 4) medžioklėtvarkos projektu nustatytos medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sąlygos. Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarkos 5 punktas numato, kad Leidimas išduodamas tik vienam medžioklės plotų naudotojui ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Išduodamas Leidimas parengiamas dviem egzemplioriais, kurių vienas paliekamas saugoti Regiono departamente. Leidime nurodytas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, apsaugos ir gausinimo sąlygas patikslina Leidimą išdavęs Regiono departamentas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų kiekvienąkart, kai yra parengiamas medžioklės plotų vieneto medžioklėtvarkos projektas, patvirtinamas medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo projektas arba įsteigiama nauja saugoma teritorija, kurioje medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, apsaugos ir gausinimo sąlygos nustatomos kitokios nei iki tol buvę. Taigi galutinis teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikiantis dokumentas yra leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-804/2014). Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjui leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduotas 2010 m. rugsėjo 28 d., o medžioklės plotų vieneto „Kuliai“ medžioklėtvarkos projektas Šiaulių RAAD direktoriaus suderintas 2010 m. gruodžio 22 d. Be to, iš 2010 m. rugsėjo 28 d. išduoto pareiškėjui Leidimo matyti, kad Leidimo sąlygos dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, apsaugos ir gausinimo nebuvo patikslintos atsižvelgiant į medžioklės plotų vieneto „Kuliai“ medžioklėtvarkos projektą, kadangi Leidime nėra nurodyta, jog Kulių medžiotojų būreliui rekomenduojama tame pačiame miško masyve medžioti varant ne daugiau kaip 2–3 kartus per medžioklės sezoną ir nėra nuorodos į patvirtintą medžioklės plotų vieneto „Kuliai“ medžioklėtvarkos projektą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad galutinis teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikiantis dokumentas yra leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, teismas padarė išvadą, kad Patikrinimo akte nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas nesilaikė medžioklėtvarkos projekto rekomendacijų, todėl tai negali būti pagrindu panaikinti pareiškėjo leidimą.

Patikrinimo akto išvadose nustatyta, kad Kulių medžiotojų būrelis, nepriimdamas M. B. į medžiotojus, nesilaiko Leidimo 13 punkto sąlygų, taip pat pažeidžia Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimus. Leidimo 13 punkte numatyta medžioklės ploto naudotojo pareiga užtikrinti Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą privačios žemės, miško ar vandens telkinio sklypų, įtrauktų į medžioklės plotų vienetą, savininkų teisę susitarus kartu su medžioklės plotų naudotoju medžioti medžioklės plotų vienete. Teismas pabrėžė, jog Medžioklės įstatyme nėra 12 straipsnio 1 dalies 7 punkto. Teismo nuomone, Patikrinimo akte padaryta rašymo apsirikimo klaida – turėjo būti įrašyta, jog pareiškėjas, nepriimdamas M. B. į medžiotojus, pažeidė Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą. To paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo jų prašymų pateikimo dienos. Iš M. B. 2014 m. balandžio 30 d. prašymo matyti, kad M. B. kreipėsi 2014 m. sausio mėn. į Kulių medžiotojų būrelį su prašymu priimti jį į būrelio narius, tačiau jo prašymas netenkintas. Bylos šalys ir liudytojai neginčija, ir iš M. B. 2014 m. balandžio 30 d. prašymo matyti, kad M. B. turi medžiotojo bilietą ir „Kulių“ medžioklės plotų vienete turi daugiau kaip 100 ha žemės. Minėtas faktines aplinkybes patvirtina Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimas, įsiteisėjęs 2014 m. gegužės 30 d., kuriuo Kulių medžiotojų būrelis buvo įpareigotas priimti M. B. į Kulių medžiotojų būrelio narius per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš Kulių medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo 2014 m. gegužės 16 d. protokolo Nr. 3/2014 ir valdybos posėdžio 2014 m. gegužės 19 d. protokolo Nr. 3/2014 matyti, jog nuspręsta M. B. priimti į medžiotojų būrelio narius. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad M. B. nepriėmimas yra neesminis pažeidimas, kuris yra jau pašalintas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, M. B. nepriėmimas į Kulių medžiotojų būrelio narius per įstatymo nustatytą 30 dienų terminą, pagrįstai Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūros 2014 m. balandžio 30 d. patikrinimo akte nurodomas kaip pažeidimas. Pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, kad M. B. buvo nepriimtas dėl klaidingo teisinio interpretavimo, atmesti kaip nepagrįsti, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 7 straipsnyje yra įtvirtintas principas, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Patikrinimo akto išvadose taip pat nustatyta, kad medžioklės vadovas R. S., nepristatydamas sumedžioto šerno mėginio į Plungės valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, bei Kulių medžiotojų būrelio pirmininkas A. V., nuslėpdamas sumedžiotą šeštąjį šerną kovo mėnesio ataskaitoje, pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. B1-114 „Dėl afrikinio kiaulių maro stebėsenos ir kontrolės priemonių“ 4.1.1 punkto reikalavimus bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus-valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. B1-88 „Dėl šernų populiacijos reguliavimo priemonių“ 2.1.3 punkto reikalavimus; atsižvelgiant į padarytus pažeidimus, medžioklės vadovas R. S. baustinas pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį, o būrelio pirmininkas A. V. – pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. B1-114 „Dėl afrikinio kiaulių maro stebėsenos ir kontrolės priemonių“ (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 7 d. iki 2014m. gegužės 13 d.) 4.1.1 punkte nurodyta medžioklės plotų naudotojams užtikrinti, kad iš visų sumedžiotų šernų būtų paimti mėginiai afrikinio kiaulių maro tyrimams, o užkrėstoje teritorijoje ir buferinėje afrikinio kiaulių maro zonoje, nustatytoje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. B1-646 „Dėl buferinės afrikinio kiaulių maro zonos nustatymo“, papildomai paimti ir atskirai supakuoti mėginiai trichineliozės tyrimams, ir kad šie mėginiai būtų pristatyti į atitinkamą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį padalinį. Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos direktoriaus-valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. B1-88 „Dėl šernų populiacijos reguliavimo priemonių“ 2.1.3 punkte nurodyta užtikrinti tinkamą mėginių paėmimą afrikinio kiaulių maro tyrimams iš sumedžiotų šernų pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytą tvarką ir pristatymą į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorines valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. kovo 31 d. vykusios medžioklės metu medžiotojas S. Š. sumedžiojo vieną šerną (medžioklės lapas Nr. 676896, medžioklės vadovas R. S.), tačiau 2014 m. kovo 31 d. sumedžiotas šernas nebuvo įtrauktas į sumedžiotų šernų kovo mėnesio ataskaitą, skirtą Plungės valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, ir nebuvo pristatytas tyrimams dėl afrikinio kiaulių maro. Pareiškėjas teigė, kad šernas buvo sumedžiotas 2014 m. kovo 31 d. 23.45 val., o nuo 2014 m. balandžio 1 d. nebegaliojo reikalavimas pristatyti šernų mėginius į Plungės valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (tai nurodyta ir R. S. pasiaiškinime). Išmokų už sumedžiotus šernus skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-100 (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. kovo 28 d.), 14 punkte numatyta, kad medžioklės plotų naudotojai iki kovo 15 d. už laikotarpį nuo šio Tvarkos aprašo patvirtinimo iki vasario 28 d. ir iki balandžio 15 d. už laikotarpį nuo kovo 1 d. iki kovo 31 d. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų rajonų agentūroms turi pateikti vykdytų medžioklių medžioklės lapų kopijas ir sumedžiotų šernų mėnesio ataskaitą už praėjusį mėnesį; atitinkamai teritorinei VMVT, kuriai pristatė mėginius, turi pateikti mėnesio ataskaitą. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reguliavimą, padaryta išvada, kad 2014 m. kovo 31 d. dar galiojo reikalavimas sumedžiotą šerną įtraukti į sumedžiotų šernų ataskaitą ir pristatyti sumedžiotų šernų mėginius afrikinio kiaulių maro tyrimams į atitinkamą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį padalinį, todėl 2014 m. kovo 31 d. sumedžiotas šernas turėjo būti įtrauktas į sumedžiotų šernų kovo mėnesio ataskaitą ir jo mėginys turėjo būti pristatytas afrikinio kiaulių maro tyrimams į Plungės maisto ir veterinarijos tarnybą. Išmokų už sumedžiotus šernus skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 9 punkte numatyta, kad ne vėliau kaip kitą dieną po medžioklės mėginiai turi būti pristatyti į teritorinę valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kurios kontroliuojamojoje teritorijoje yra medžioklės plotas, kuriame buvo sumedžiotas šernas. Be to, dėl 2014 m. kovo 31 d. sumedžioto šerno mėginio nepristatymo afrikinio kiaulių maro tyrimams į Plungės maisto ir veterinarijos tarnybą Kulių medžiotojų būrelio nariui R. S. 2014 m. gegužės 6 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį, kuriame R. S. paaiškina, jog su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi, ir administracinis nurodymas sumokėti 50 Lt baudą. Taip pat dėl 2014 m. kovo 31 d. sumedžioto šerno mėginio nepristatymo afrikinio kiaulių maro tyrimams į Plungės maisto ir veterinarijos tarnybą bei klaidingos ataskaitos pateikimo Kulių medžiotojų būrelio pirmininkui A. V. 2014 m. gegužės 6 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį. Protokole A. V. paaiškino, jog sutinka su protokolu, 2014 m. gegužės 8 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 65 AM108704 skirti 50 Lt baudą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Patikrinimo akte pagrįstai nustatyti pažeidimai dėl 2014 m. kovo 31 d. sumedžioto šerno mėginio nepristatymo afrikinio kiaulių maro tyrimams į Plungės maisto ir veterinarijos tarnybą bei klaidingos ataskaitos pateikimo. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad šis pažeidimas padarytas dėl nesusipratimo, neįsigilinant į teisės aktų pasikeitimus, atmestas kaip nepagristas, kadangi Konstitucijos 7 straipsnyje yra įtvirtintas principas, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Patikrinimo akto išvadose, be kita ko, nustatyta, kad medžioklės vadovas S. Š. (medžioklės lapo Nr. 598739), vadovaudamas 2014 m. sausio 4 d. medžioklei su varovais, lapo antrojoje pusėje įrašė klaidingą medžiotojo A. U. medžiotojo bilieto numerį, tuo pažeisdamas Medžioklės taisyklių 21 punkto reikalavimus; atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį S. Š. baustinas pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį. Medžioklės taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2014m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 20 d.), 21 punkte numatyta, kad prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lapo antroje pusėje turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Iš medžioklės lapo Nr. 598739 matyti, kad Kulių medžiotojų būrelis leidžia medžioklės vadovui (medžiotojui) S. Š. organizuoti medžioklę (medžioti) nuo 2014 m. sausio 4 d. iki 2014 m. sausio 5 d. Minėto medžioklės lapo antroje pusėje nurodytas A. U. medžiotojo bilieto Nr. 058345 nesutampa su duomenimis, pateiktais išraše iš duomenų bazės apie medžiotojus. Taip pat dėl neteisingo medžiotojo A. U. medžiotojo bilieto numerio nurodymo 2014 m. sausio 4 d. medžioklės lape Nr. 598739 S. Š. 2014 m. gegužės 6 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 64, kuriame S. Š. paaiškina, jog pilnai nesutikrino A. U. medžiotojo bilieto numerio bei su pažeidimu sutinka, taip pat 2014 m. gegužės 6 d. surašytas administracinis nurodymas S. Š. sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos ATPK 85 straipsnio 1 dalyje. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas pripažino, kad Patikrinimo akte pagrįstai nurodytas aptartas pažeidimas.

Patikrinimo akte nustatyta, jog nubausti Kulių medžiotojų būrelio medžiotojai: 2013 m. spalio 7 d. R. S. nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį, 2014 m. sausio 24 d. A. K. nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, S. K. nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį, V. A. nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį. Teismo įsitikinimu, analizuojant pastaruosius administracinius teisės pažeidimus reikia įvertinti ir tai, kad medžiotojas R. S. 2014 m. gegužės 6 d. dar kartą nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį bauda, būrelio pirmininkas A. V. 2014 m. gegužės 8 d. nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį bauda, S. Š. 2014 m. gegužės 6 d. nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį dėl teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimų. Taigi reikia nustatyti: pirma, ar minėti asmenys skundžiamo Įsakymo priėmimo dieną buvo klubo nariai; antra, ar nariai iki skundžiamo įsakymo priėmimo buvo šiurkščiai arba sistemingai pažeidę medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Byloje nekilo ginčo, kad R. S., A. K., S. K., V. A., A. V., S. Š. Įsakymo priėmimo dieną buvo Kulių medžiotojų būrelio nariai. Iš Kulių medžiotojų būrelio 2014 m. rugpjūčio 22 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 4/2014 matyti, kad dar 2014 m. rugpjūčio 22 d. R. S., A. K., V. A., A. V., S. Š. buvo Kulių medžiotojų būrelio nariais, o taip pat R. S., A. K., S. K., V. A., S. Š. 2014 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje buvo apklausti liudytojais kaip Kulių medžiotojų būrelio nariai. Kadangi R. S., A. K., S. K., V. A., A. V., S. Š. Įsakymo priėmimo dieną buvo pareiškėjo nariais, ši aplinkybė pažeidimų padarymo fakto nepanaikina. Pareiškėjo argumentas, kad minėti pažeidimai, padaryti atskirų medžiotojų, negali būti priskirtini medžiotojų būreliui, atmestas kaip nepagrįstas, kadangi medžiotojai, padarydami administracinius teisės pažeidimus ir pažeisdami medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, buvo Kulių medžiotojų būrelio nariais, pažeidimai, susiję su dalyvavimu būrelio veikloje, be to, teisės aktai, reglamentuojantys medžioklę, neišskiria pažeidimų, padarytų medžiotojų būrelio nario (ar narių), ir pažeidimų, padarytų medžiotojų būrelio kaip juridinio asmens. ATPK 36 straipsnis įtvirtina – jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Taigi šiuo atveju dar būtina nustatyti, ar minėti būrelio nariai Įsakymo priėmimo metu (t. y. 2014 m. birželio 2 d.) laikytini baustais už medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra atsiliepime nurodė, kad visi 7 nutarimai administracinio teisės pažeidimo bylose yra įsiteisėję, administracinės nuobaudos įvykdytos. Ginčo dėl pastarųjų aplinkybių byloje taip pat nekilo. Teismas, naudodamasis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO patikrino, ar ATPK nustatyta tvarka nubausti Kulių medžiotojų būrelio nariai skundė teismui jų atžvilgiu priimtus administracinius nurodymus ar nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose, tačiau tokių aplinkybių nenustatė, todėl laikė, kad administraciniai nurodymai ir nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose yra galiojantys.

Medžioklės taisyklių (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2014 m. spalio 25 d.), 74 punkte numatyta, kad šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai: 74.1. pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1?58.5 punktuose nurodyti draudimai; 74.2. vengiama pasitikrinti blaivumą. Iš į bylą surinktų įrodymų matyti, jog Įsakymo priėmimo dieną A. K. buvo baustas už veikos, numatytos ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, padarymą, tai atitinka Medžioklės taisyklių 58.2.1 punktą („Draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti, medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės“) ir laikytina šiurkščiu pažeidimu. Sistemingu pažeidimu laikytini bet kokie, daugiau nei du, medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kai jie padaromi per tam tikrą laikotarpį, padaromi skirtingų asmenų, dalyvavusių skirtingose medžioklėse ar jų epizoduose. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pažeidimas dėl M. B. nepriėmimo per įstatymo nustatytą 30 dienų terminą, kuris nustatytas Patikrinimo akte, ir pažeidimai, kurie taip pat nustatyti Patikrinimo akte ir dėl kurių taikyta administracinė atsakomybė, atitinka sistemingumo kriterijų, kadangi padaryti daugiau nei du medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai, minėti pažeidimai padaryti ne vienu metu. Pažeidimai, dėl kurių taikyta administracinė atsakomybė, padaryti skirtingų asmenų, kelių medžioklių metu.

Teismas pabrėžė, kad Įsakymo apskundimo tvarkos nenurodymas nelaikytina esminiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pažeidimu, kadangi šis trūkumas pareiškėjui nesutrukdė laiku kreiptis į teismą.

III.

Pareiškėjas Kulių medžiotojų būrelis padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (III t., b. l. 18–28) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Kulių medžiotojų būrelis turėjo teisėtą pagrindą abejoti M. B. teise tapti Kulių medžiotojų būrelio nariu neprisiimant pareigų, numatytų būrelio įstatuose. Naudojimasis konstitucine teise teisme ginti būrelio interesus, kurie yra įtvirtinti būrelio įstatuose, negali būti pripažintas kaip šiukštus ir sistemingas įstatymų pažeidimas.
2. Šešto šerno sumedžiojimo faktas buvo užfiksuotas medžioklės lape Nr. 676896, todėl negali būti traktuojamas kaip nuslėptas. Šernas buvo patikrintas nuo trichinelių veterinarijos gydytojo S. K. paslaugų įmonėje. Mėginių afrikinio kiaulių maro tyrimams pristatymo tvarka 2014 m. balandžio 1 d. nebegaliojo, t. y. buvo pagrindas veterinarijos tarnyboms mėginio nepriimti. Apie mėginių atsisakymą tirti nuo 2014 m. balandžio 1 d. Kulių medžiotojų būrelis buvo informuotas, todėl naktį sumedžioto šerno neįtraukė į žvėrių sumedžiojimo ataskaitą dėl galimų afrikinio kiaulės maro atvejų.
3. Medžiotojas A. U. buvo pametęs savo medžiotojo bilietą ir jam išduotas naujas medžiotojo bilietas su nauju numeriu. Tai suklaidino medžioklės vadovą pildant medžioklės dokumentus, nes buvo įrašytas seno medžiotojo bilieto numeris, nurodytas Kulių medžiotojų būrelio medžiotojų kolektyvo narių sąraše.
4. ATPK pažeidimai yra padaryti tik kelių pareiškėjo medžiotojų ir negali būti įvardijami kaip juridinio asmens, kuriame tuo metu buvo daugiau nei 25 nariai, pažeidimai. Nėra pagrindo jų pripažinti šiurkščiais ir sistemingais juridinio asmens Kulių medžiotojų būrelio pažeidimais.
5. Šiaulių apygardos administracinis teismas nepateikė motyvų ir nenurodė teisės akto, konkretaus įstatymo ar teisės analogijos, administracinių teismų praktikos, kuria remdamasis priskiria fizinių asmenų pažeidimus juridiniam asmeniui.
6. Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius yra išduotas juridiniam asmeniui, kurio absoliuti dauguma medžiotojų nėra padarę jokių pažeidimų. Jei būtų pritaikyta atsakomybė juridiniam asmeniui už minimus fizinių asmenų pažeidimus, tai gali būti traktuojama kaip principo non bis in idem pažeidimas, nes medžiotojai prarastų teisę medžioti.
7. Šiaulių RAAD už minėtus pažeidimus paskyrė pareiškėjui griežčiausią nuobaudą – Leidimo panaikinimą.
8. Kulių medžiotojų būrelis visuotiniame narių susirinkime 2014 m. gruodžio 7 d. medžiotojų kolektyvo narius, kurie yra padarę Patikrinimo akte nurodytus pažeidimus, pašalino iš Kulių medžiotojų būrelio medžiotojų kolektyvo narių.

Atsakovas Šiaulių RAAD ir trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra atsiliepimuose prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (III t., b. l. 36–39, 43–44).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl Šiaulių RAAD direktoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. V-162 panaikinti Kulių medžiotojų būreliui išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Kulių“ medžioklės plotų vienete, esančiame Plungės ir Kretingos rajono savivaldybių teritorijoje. Skundžiamą administracinį aktą atsakovas grindė Medžioklės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės plotų naudotojas nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas.

Atsižvelgiant į Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir vadovaujantis minėto įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu, medžioklės plotų naudotojai, naudodami medžiojamųjų gyvūnų išteklius, privalo laikytis šio Įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžiojimą ir medžioklę, reikalavimų, taip pat leidime naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete nustatytų sąlygų. Taigi leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius turėtojas, juo gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo (Medžioklės įstatymo 2 str. 13 d., 10 str. 1 d.), privalo imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų daromos draudžiamos veikos.

Analizuojamu atveju pareiškėjo Leidimas buvo panaikintas įvertinus visumą faktinių duomenų, patvirtinančių, kad per 2013–2014 m. medžioklės sezoną medžiotojai, kuriuos vienija narystė Kulių medžiotojų būrelyje, sistemingai darė teisės pažeidimus ir už tai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn.

Pareiškėjo įsitikinimu, jis negali būti persekiojamas ir baudžiamas už pavienių savo narių neteisėtus veiksmus, nes tai būtų non bis in idem principo pažeidimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011 išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio 5 dalį, niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2000 m. vasario 10 d. nutarimas), tačiau kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Taigi šis konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Pagal minėtą Konstitucinio Teismo praktiką non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas, be kita ko, savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis.

Draudimas bausti asmenį už tą patį teisės pažeidimą yra įtvirtintas inter alia ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija). Konvencija, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas. Pastaruoju aspektu sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.

Pareiškėjo Kulių medžiotojų būrelio keliamo ginčo aspektu taip pat yra aktualus ir Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, savarankišką pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. Konstitucinio Teismo teigimu, juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto ir atsakomybės subjekto, specifika lemia ir tai, kad juridinio asmens veikla yra neatsiejama nuo fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu, veiklos, todėl juridinio asmens kaltė taip pat yra susijusi su fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu ir jo naudai ar interesais, nusikalstama veika.

Šiuo atveju pareiškėjui taikyta jo teises iš esmės ribojanti poveikio priemonė – Leidimo panaikinimas, nėra turtinio pobūdžio sankcija – bauda, savo prigimtimi ir paskirtimi ji nėra panaši ir į kitas administracines nuobaudas (ATPK 21 str.): įspėjimą, daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimą, administracinį areštą, nušalinimą nuo darbo (pareigų) ar specialiosios teisės (teisės medžioti arba užsiimti žvejyba) atėmimą, kuriuo apskritai paneigiama konkretaus fizinio asmens galimybė panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant, to visiškai nesiejant su medžiojimui reikalingo medžioklės plotų vieneto suteikimu (Medžioklės įstatymo 2 str. 11 ir 12 d.). Be to, teisės pažeidimas, užtraukęs pareiškėjui Leidimo panaikinimą, nėra tapatus medžiotojų padarytiems pažeidimams, kadangi Kulių medžiotojų būrelis nubaustas už bendro pobūdžio pareigos užtikrinti savo veiklos teisėtumą per 2013–2014 m. laikotarpį netinkamą vykdymą. Taigi akivaizdu, jog šių atskirų teisės subjektų atsakomybė kilo ne identiškais pagrindais ir nei vienam iš jų nėra taikoma pakartotinai.

Teisėjų kolegija, atmesdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais jis ginčija Patikrinimo akte įvardytus pažeidimus, pažymi, jog šių veiksmų teisinė kvalifikacija ir įvertinimas yra atlikta įsiteisėjusiais RAAD bei teismo sprendimais, t. y.: 1) M. B. priėmimo į Kulių medžiotojų būrelio narius klausimas išspręstas Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-455-669/2014; 2) už klaidingą sumedžiotų šernų kovo mėnesio ataskaitą, nuslepiant 2014 m. kovo 31 d. sumedžiotą šerną, 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu atsakomybėn patrauktas būrelio pirmininkas A. V., o už šio šerno mėginio nepristatymą į Plungės valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą 2014 m. gegužės 6 d. administraciniu nurodymu nubaustas medžioklės vadovas R. S.; 3) už klaidingą medžiotojo A. U. medžiotojo bilieto numerio įrašymą į medžioklės lapą 2014 m. gegužės 6 d. administraciniu nurodymu nubaustas medžioklės vadovas S. Š. Atsižvelgiant į tai, aptartos aplinkybės iš naujo nenustatinėtinos, nepaneigtais laikytini ir kitų pareiškėjo narių veikimo priešingai teisei bei nubaudimo administracine tvarka faktai, dėl kurių Šiaulių apygardos administracinis teismas taip pat išsamiai pasisakė.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Patikrinimo akte nurodyti Kulių medžiotojų būrelio veiksmai (neveikimas), išskyrus medžioklėtvarkos projekto rekomendacijų nesilaikymą, yra pakankami konstatuoti Medžioklės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Kulių“ medžioklės plotų vienete buvimą, todėl Šiaulių RAAD direktoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. V-162 pripažintinas pagrįstu bei teisėtu.

Dėl paminėto Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Kulių medžiotojų būrelio apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.