Administracinė byla Nr. eA-682-492/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02276-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija 15.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111)-3938) ir priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas teigė, kad Sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 jam nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) buvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – geomorfologiniai draustiniai. 2004 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 2.5-41-18778 atkūrus nuosavybės teises į žemės plotą, į kurį pateko ir pareiškėjo nuosavybės teise valdomas Žemės sklypas, daugiau nei dešimt metų valstybinės žemės patikėtinis nesikreipė dėl papildomų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo (kadastro duomenų pakeitimo). Žemės sklypas įgytas, siekiant jame buvusių statinių vietoje statyti naujus statinius, tačiau Sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 nustačius specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, iš esmės yra panaikinama bet kokia galimybė naudoti priklausantį Žemės sklypą pagal paskirtį, kuriai jis buvo įsigytas.
Akcentavo, jog jeigu buvo pagrindas Žemės sklypui nustatyti geomorfologinio draustinio apribojimus, tai turėjo būti padaryta anksčiau, t. y. dar iki Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Šiuo sprendimu to nepadarius, tiek J. Š., kuriai buvo atkurtos nuosavybės teisės, tiek vėlesni Žemės sklypo savininkai turėjo teisėtą pagrindą ir lūkestį tikėtis, kad Žemės sklypą galės naudoti tokiomis sąlygomis, kurios nustatytos Vilniaus apskrities viršininko
Nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusios Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte žemėtvarkos skyriui buvo įtvirtinta pareiga pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško sąlygas. Taigi dabartinė ginčo situacija iš esmės susidarė tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. atsakovui netinkamai nustačius Žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.
Geomorfologinių draustinių specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga Žemės sklypui yra nustatyta galimai netinkamu teisiniu pagrindu, kadangi Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. kovo 16 d. rašte Nr. 48SD-2558-(14.48.104) nurodyti pagrindai yra susiję su kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonų nustatymu.
Pareiškėjui nebuvo pateiktos Žemės sklypo kadastro duomenų formos ir suderintos Žemės sklypo taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų kopijos, kaip teigiama Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. birželio 13 d. rašte Nr. 48SD-(14.48.1047)-5616. Su minėtu raštu jam buvo pateiktas tik 2014 m. gegužės 22 d. paslaugų užsakymo aktas ir Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planas, kuris neatitinka Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) reikalavimų, nes plane pažymėto Žemės sklypo dislokacijos vieta geodezinėje koordinačių sistemoje yra neaiški.
Sprendime Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 nėra nurodyti konkretūs faktiniai duomenys, kurių pagrindu Žemės sklypui buvo nustatyta ginčo specialioji naudojimo sąlyga. Pareiškėjui nėra pateiktas ir Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. birželio 13 d. rašte Nr. 48SD-(14.48.1047)-5616 minimas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros (toliau – ir Vilniaus rajono agentūra) raštas dėl Žemės sklypui taikytinų specialiųjų sąlygų.
Atsakovas Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba administracinę bylą nutraukti.
Teigė, jog specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, o ne Tarnybos ar jos teritorinių padalinių sprendimai. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 Žemės sklypui buvo nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – geomorfologiniai draustiniai. Veiklos apribojimus teritorijoje, kurioje vėliau buvo suformuotas Žemės sklypas, tuo pačiu ir pareigą laikytis veiklos draustinyje reikalavimų, dar iki pareiškėjui įsigyjant Žemės sklypą, nustatė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 įsteigdama Griovių valstybinį geomorfologinį draustinį, ir Vyriausybė, 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 patvirtindama šio draustinio ribų planą. Draustinio ribų planas priskiriamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentams. Taigi Žemės sklypui apribojimai nustatyti dar prieš priimant skundžiamą sprendimą, todėl jo panaikinimas pareiškėjui nesukeltų jokių teisinių pasekmių.
Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis Žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje – Griovių geomorfologiniame draustinyje. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija ir iš esmės pripažįsta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę nebuvo įrašyti nustatyti veiklos apribojimai. Be to, specialiosios naudojimo sąlygos – geomorfologiniai draustiniai, yra ne vienintelis veiklos apribojimas, susijęs su statyba. Visam Žemės sklypo plotui nuo jo suformavimo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos, kurios taip pat nustato teisės statyti apribojimus.
Valstybės valdžios institucijoms neturėtų būti užkirsta galimybė ištaisyti savo padarytas klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo. Nagrinėjamu atveju tokia galimybė yra nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalyje. Vilniaus rajono agentūra 2014 m. balandžio 24 d. raštu Nr. VR-8.6-160 ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Saugomų teritorijų tarnyba) 2014 m. gegužės 16 d. raštu Nr. (5)-V3-1116(2.8) kreipėsi į Tarnybą dėl Žemės sklypui taikytinų minėtų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Atsižvelgdamas į tai, Tarnybos Vilniaus rajono skyrius užsakė paslaugas iš vykdytojo uždarosios akcinės bendrovės „Orkanas“, kuris parengė Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą ir kadastro duomenų formą. Pareiškėjas Tarnybos Vilniaus rajono skyriui nepateikė jokių pastabų dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo bei Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano. Buvo priimtas Sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111)-3938, kuriuo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys. Pareiškėjui šis sprendimas buvo išsiųstas kartu su 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 48SD-2558-(14.48.104), kuriame detaliai paaiškintos skundžiamo sprendimo priėmimo priežastys ir pagrindai. Skundas dėl Sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 teismui yra pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl yra pagrindas administracinę bylą nutraukti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Saugomų teritorijų tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad apribojimų neįrašymas dokumente negali ir neturi būti traktuojamas kaip apribojimų negaliojimas (ar nebuvimas) konkrečioje vietoje. Žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje – Griovių valstybiniame geomorfologiniame draustinyje, tačiau Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše jam nebuvo įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Nepaisant to, teritorija, kurioje vėliau buvo suformuotas Žemės sklypas, yra nuo pat draustinio įsteigimo, t. y. nuo 1992 m., o draustinio ribos šioje vietoje nesikeitė. Veiklos apribojimų turi būti laikomasi nepaisant to, ar į atitinkamus dokumentus buvo įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Skundžiamu sprendimu buvo tik įvykdyta pareiga, nustatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalyje, pagal kurią, jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus Sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111)-3938, kuriuo buvo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas konstatavo, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus Sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 papildžius galiojančių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų sąrašą, nebuvo įsteigta jokia nauja saugoma teritorija, nebuvo pakeistas esamos saugomos teritorijos statusas ar ribos, nebuvo nustatyti nauji draustiniui taikomi apribojimai, taip pat nebuvo pakeisti teisės aktais nustatyti apribojimai. Kitaip tariant, pareigą laikytis veiklos draustinyje reikalavimų nustatė ne NŽT Vilniaus rajono skyrius skundžiamu Sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-3938, bet Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba bei Vyriausybė dar iki pareiškėjui įsigyjant Žemės sklypą. Todėl pareiškėjo argumentai, esą skundžiamu Sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 Žemės sklypui buvo nustatytos naujos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti. Taigi ginčas šiuo atveju tarp pareiškėjo ir Tarnybos iš esmės yra kilęs ne dėl specialiųjų sąlygų nustatymo, bet dėl to, kokių procedūrų laikantis pareiškėjo ginčijamos Sprendime Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 nurodytos specialiosios sąlygos gali būti įrašomos (įregistruotos) Žemės sklypui.
Įvertinus pateiktą teisinį reguliavimą byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, kad teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų veiklos apribojimų, susijusių su saugomomis teritorijomis, nustatyta tvarka neįrašius į žemės sklypo registro duomenis nuosavybės teisių į jį įgijimo momentu, šių duomenų įrašymą privalo organizuoti Tarnybos teritorinis padalinys (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 10 d. ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 str. 10 d.). Taigi teisės aktuose yra įtvirtinta ir vėlesnio specialiųjų sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą galimybė tais atvejais, kai yra aptinkami su tuo susiję pažeidimai. Toks teisinis reguliavimas atitinka saugomos teritorijos (draustinio) sąvoką bei steigimo tikslų prasmę bei reiškia, jog tuo atveju, jeigu tam tikra teritorija yra draustinyje, vėlesnis tokios teritorijos teisinį statusą apibrėžiančių dokumentų pakeitimas, atsižvelgiant į saugomos teritorijos tvarkymo reikalavimus, negali būti vertinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, t. y. jeigu tam tikra teritorija priklauso draustiniui, ji turi būti tvarkoma, atsižvelgiant į draustinyje esančios teritorijos tvarkymui teisės aktais keliamus reikalavimus.
Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyrius, iš kompetentingų institucijų gavęs informacijos apie su Žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą pažeidimus (neišsamumą), Sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 teisėtai ir pagrįstai įvykdė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalyje bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą pareigą – organizavo Žemės sklypo formavimo metu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo.
Konstatavus, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus Sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo argumentų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo pagrindų netinkamo nurodymo bei dokumentų kopijų pateikimo.
Pareiškėjas taip pat teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjo skundo, nebuvo tenkintinas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
Pareiškėjas V. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pats nurodė, kad specialiųjų sąlygų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą buvo privalomas ir atkuriant nuosavybės teises į žemę, t. y. rengiant žemėtvarkos projektus, formuojant ginčo žemės sklypą saugomose teritorijose. Nors to valstybės institucijos ir nepadarė, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netgi nenurodė, kokios konkrečios valstybės institucijos padarė šį pažeidimą ir kaip šiuo atveju būtų galima tinkamiausiai apginti apelianto teises ir interesus, kuris apie šias specialiąsias sąlygas įsigydamas žemės sklypą nežinojo ir negalėjo žinoti.
Akcentuoja, kad atkuriant nuosavybės teises J. Š. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 2.5-41-18778, šios specialiosios sąlygos nebuvo numatytos nei minimame sprendime, nei 2004 m. sausio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės Korporacija „Matininkai“ parengtame žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte. Atkuriant nuosavybės teises, tuo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (redakcija galiojusi nuo 2004 m. balandžio 11 d. iki 2004 m. rugsėjo 3 d.). Šio akto 106 punkte buvo numatyta, kad žemėtvarkos skyrius, miesto nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal teritorijos detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, per 20 darbo dienų pateikia ją savivaldybės vykdomajai institucijai, išskyrus kartografinę medžiagą tos miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, piliečių rašytinį susitarimą dėl žemės sklypo dalių, įsigyjamų bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ten, kur likusi rėžių sistema – kartografuoto kaimo ribas, plotą, piliečiams tenkančias proporcingai turėtajam žemės plotui žemės dalis, su lydraščiu ir prašo savivaldybės vykdomosios institucijos suformuoti žemės sklypų ribas, per mėnesį organizuoti žemės sklypų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir parengti žemės sklypų planus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Pirmos instancijos administracinis teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad šios sąlygos niekur nebuvo nustatytos ir tai yra pažeidimas (neišsamumas). Tai pripažino ir trečiasis suinteresuotas asmuo šioje byloje Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Pastaroji nurodė, kad specialiųjų sąlygų nenurodymas Nekilnojamojo turto registro duomenyse yra valstybės institucijų klaida.
Visi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai (žemės sklypo, kuriam nustatytos specialiosios sąlygos) buvo sudaryti notarine tvarka, valstybės įgaliotam pareigūnui (notarui) atlikus visą būtiną ir prieinamą atitinkamų duomenų patikrą. Taigi tuo metu nesant jokių kitų duomenų, nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse, niekas nežinojo ir negalėjo žinoti apie specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, kurios niekur nebuvo įregistruotos ir viešai paskelbtos.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas teigia, kad apeliantas nepateikia jokių argumentų, kokie galimai neteisėti veiksmai buvo atlikti priimant Nacionalines žemes tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 48SK.-(14.48.1 1 1.)-3938 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Apeliantas ginčijamo Sprendimo Nr. 3938 neteisėtumą grindžia pagrindiniu leitmotyvu, kad jis ateityje galimai patirs nepatogumų, žalos, nes žemės sklype nebus galimos statybos.
Pažymi, jog atkuriant nuosavybės teises J. Š. Žemės paskirtis buvo nustatyta žemės ūkio, t. y. šis žemės sklypas buvo suteiktas plėtoti žemės ūkio veiklą, o ne statyboms. Todėl atmestini argumentai dėl apelianto pažeistų teisėtų lūkesčių.
Akcentuoja, jog specialieji planai kaip teritorijų planavimo dokumentai turėjo būti registruojami Teritorijų planavimo dokumentų registre, o pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalies nuostatas visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis atitinkamą registrą tvarkančioje institucijoje ir už nustatytą mokestį gauti jų kopijas. Taigi, apeliantas turėjo galimybę gauti informaciją apie tai, kad jo 2004 m. pirktas žemės sklypas patenka į Griovių valstybinį geomorfologinį draustinį.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad Sprendimu Nr. 3938, priešingai nei teigia pareiškėjas, nebuvo nustatytos naujos ar papildomos sąlygos žemės sklypui, o buvo tik patikslintos saugomos teritorijos – Draustinio – įsteigimo metu nustatytos ir per klaidą neįrašytos žemės sklypui taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalies ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalies nuostatų turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad specialiosios sąlygos gali būti įrašomos vėliau nei yra nustatytos.
Teigia, kad buvusios sodybos faktas jokioje kitoje veikloje ir jokiuose kituose teisiniuose santykiuose nėra aktualus, išskyrus statybų galimybę saugomose teritorijose. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimą Nr. 3938, kuriuo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys ir įrašytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, t. y. teisinį pagrindą, leidžiantį taikyti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytą išimtį vykdyti statybas buvusios sodybos vietoje, tačiau kaip vieną iš Apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad Sprendimas Nr. 3938 apriboja statybų vykdymą žemės sklype. Priešingai nei teigia apeliantas, įrašytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos galėtų jam suteikti teisę vykdyti statybas buvusios sodybos vietoje. Pažymi, kad buvusios sodybos nustatymo faktas yra svarbus tik santykiams, reguliuojamiems Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymais. Minėto pareiškimo pateikimas teismui patvirtina, kad pareiškėjas pripažįsta, kad jo žemės sklypas patenka į Draustinį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų žemės sklypui, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.
Pareiškėjas ginčija byloje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimai, nustatyti pagal UAB „Orkanas“ 2014 m. gegužės 12 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 buvo papildomai Žemės sklypui įrašytos specialiosios naudojimo sąlygos – XXXVII geomorfologiniai draustiniai, kurių nustatymą ir ginčija pareiškėjas. Pagrindiniu argumentu V. J. nurodo aplinkybę, kad atkuriant nuosavybės teises J. Š. (pareiškėjas yra įsigijęs jai priklausiusį žemės sklypą) Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 2.5-41-18778, šios specialiosios sąlygos nebuvo numatytos nei minimame sprendime, nei 2004 m. sausio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės Korporacija „Matininkai“ parengtame žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte.
Saugomų teritorijų įstatyme nustatyta, kad draustiniai – saugomos teritorijos, įsteigtos išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingas gamtos ir (ar) kultūros vietoves, jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondą (2 straipsnio 8 dalis); saugomos teritorijos – sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka) (2 straipsnio 32 dalis).
Saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų (32 straipsnio 9 dalis). Jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (32 straipsnio 10 dalis).
Saugomų teritorijų įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2001 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. (t. y. nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimo metu), 22 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtinta, kad gamtinis karkasas ir į jo sudėtį įeinantys ekologiniai tinklai nustatomi tvirtinant bendrojo arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, o patvirtintomis gamtinio karkaso bei ekologinių tinklų ribomis ir teisės aktų nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos ir žemėtvarkos projektus, kitus specialiuosius ir detaliuosius planus; atitinkamai, 31 straipsnio 6 dalyje buvo įtvirtinta, jog saugomose teritorijose nuosavybės teisės į žemę, miškus ir vandens telkinius gali būti atkuriamos, žemės sandoriai sudaromi tik laikantis įstatymų nustatytų žemės, miškų ir vandens telkinių naudojimo apribojimų, sąlygų ir reikalavimų, saugomų teritorijų nuostatų ir šių teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų), kitų šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų nustatytų reikalavimų.
Griovių geomorfologinis draustinis, į kurį patenka pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas, buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 (3 priedėlis). Šio nutarimo 4 punktu Vyriausybė įpareigota iki 1992 m. lapkričio 15 d. nustatyti regioninių parkų ribas bei pažymėti jas žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Griovių geomorfologinio draustinio ribos buvo nustatytos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tiek nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimo J. Š. momentu (2004 m. rugpjūčio 23 d.), tiek pareiškėjui nuosavybės teise įsigyjant Žemės sklypą (2004 lapkričio 5 d. ir 2006 m. balandžio 21 d. (žr. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su istorija) Griovių geomorfologinio draustinio teritorija ir ribos jau buvo nustatytos ir aiškios, o planas, kuriame įtvirtinti veiklos draustinyje apribojimai – patvirtintas ir viešas. Draustinio apsaugos reikalavimai bei su jais susijusios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos draustiniuose, galioja nuo draustinio įsteigimo momento. Saugomų teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintų specialiųjų sąlygų privalo laikytis žemės savininkai, kurių žemės sklypai yra saugomoje teritorijoje (draustinyje). Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343, veiklos apribojimai geomorfologiniuose draustiniuose išdėstyti XXXVII skyriuje. Taigi, tam tikri veiklos konkrečiame draustinyje apribojimai, tarp jų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, yra nustatyti teisės aktu, galioja patvirtinus specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – saugomos teritorijos (draustinio) planą. Šiuos apribojimus nustato ne Tarnyba, o saugomos teritorijos steigėjas. Kai žemės sklypas patenka į draustinio ribas, vėlesnis tokios teritorijos teisinį statusą apibrėžiančių dokumentų pakeitimas (papildymas), atsižvelgiant į saugomos teritorijos tvarkymo reikalavimus, negali būti vertinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, t. y. jeigu tam tikra teritorija priklauso draustiniui, ji turi būti tvarkoma, atsižvelgiant į draustinyje esančios teritorijos tvarkymui teisės aktais keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2051/2012).
Vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio nuostatomis, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (4 dalis). Jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) jam taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – žemės sklypo formavimo metu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas (10 dalis).
Pareiškėjas pagrįstai nurodė, ir su tuo sutinka ginčą nagrinėjantys teismai, kad specialiųjų sąlygų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą buvo privalomas jau atkuriant nuosavybės teises į žemę, t. y. rengiant žemėtvarkos projektus saugomose teritorijose, tačiau aplinkybė, kad tokie veiksmai nebuvo atlikti, neturi įtakos, viena vertus, specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų taikymui nustatytose teritorijose, kita vertus, nepašalina Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovo pareigos, nustatytos teisės aktuose (Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalis ir Žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalis), organizuoti papildomų kadastro duomenų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Teisės aktuose yra įtvirtinta ir vėlesnio specialiųjų sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą galimybė tais atvejais, kai nustatomo atitinkami pažeidimai.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus Sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 papildžius galiojančių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų sąrašą, nebuvo įsteigta jokia nauja saugoma teritorija, nebuvo pakeistas esamos saugomos teritorijos statusas ar ribos, nebuvo nustatyti nauji draustiniui taikomi apribojimai, taip pat nebuvo pakeisti teisės aktais nustatyti apribojimai. Veiklos ribojimai geomorfologiniame draustinyje (ir Žemės sklype, į jį patenkančiame) kyla ne skundžiamo NŽT Vilniaus rajono skyriaus Sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111)-3938, bet Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Tarybos bei Vyriausybės nutarimų, priimtų dar iki nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimo, pagrindu. Sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 buvo pagrindas papildomos specialiąsias žemės naudojimo sąlygos tik įrašyti į viešą Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose analogiškose bylose nurodoma, kad administraciniai sprendimai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nurodymo viešame registre nėra tie aktai, kurių pagrindu yra nustatomos specialiosios žemės sklypų naudojimo sąlygos ir tokiu aspektu neturi būti vertinami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1995-492/2015).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei padarė pagrįstą išvadą, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyrius, iš kompetentingų institucijų gavęs informacijos apie su Žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą pažeidimus (neišsamumą), Sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 teisėtai ir pagrįstai įvykdė Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalyje bei Žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą pareigą – organizavo Žemės sklypo formavimo metu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Teismo sprendimas netenkinti pareiškėjo skundo dėl Sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111)-3938 panaikinimo yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė