Civilinė byla Nr. e2A-6-894/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08120-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: .2.3.4.4.3; 3.2.4.9.6.1; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

 (S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 12 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, Ramunei Gudaitei,

      dalyvaujant ieškovei S. P., ieškovės atstovei advokatei E. G., atsakovui A. K., atsakovo atstovei advokatei R. N., išvadą teikiančios institucijos atstovei M. K.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo bei 2021 m. balandžio 26 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. ir pagal atsakovo A. K. patikslintą priešieškinį ieškovei S. P. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė S. P. (toliau ir – ieškovė) ieškiniu atsakovui A. K. (toliau ir – atsakovas) prašė:

1.1.                      Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 nustatytą atsakovo bendravimo su dukterimi A. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką ir nustatyti, kad atsakovas bendrauja su dukterimi tokia tvarka:

1.1.1.                      tėvas bendrauja su dukterimi kas antrą savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio, pasiimdamas dukterį iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 val.; jeigu į tėvo (motinos) savaitgalio bendravimą patenka šventinė diena, per kurią bendrauja su vaiku motina (tėvas), tai pirmenybė teikiama bendravimo tvarkai savaitgalį;

1.1.2.                      neporinėmis ir porinėmis metų savaitėmis tėvas bendrauja su dukterimi papildomai trečiadienį, pasiimdamas dukterį iš jos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną į jos namus 19 val.;

1.1.3.                      tėvas bendrauja su dukterimi poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24–25 d.), pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 17 val. ir pristatydamas dukterį į jos gyvenamąją vietą iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 17 val.; neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdas pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmosios dienos (gruodžio 25 d.) 12 val. ir pristatydamas dukterį gruodžio 26 d. į jos gyvenamąją vietą iki 18 val.;

1.1.4.                      tėvas bendrauja su dukterimi per Šv. Velykas: neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų išvakarėse pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir grąžindamas Šv. Velykų pirmąją dieną iki 17 val.; poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas vaiką antrą Šv. Velykų dieną į jos gyvenamąją vietą 18 val.;

1.1.5.                      tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų sausio 1 d., pasiimdamas dukterį iš ugdymo įstaigos pasibaigus vaiko ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžindamas dukterį sausio 1 d. 18 val. į jos gyvenamąją vietą;

1.1.6.                      tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi per jos gimtadienius (balandžio 15 d.) kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai ne darbo diena, arba pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jos ugdymo įstaigos 17 val., jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas dukterį ateinančią po gimtadienio dieną į jos gyvenamąją vietą 18 val., jeigu ateinanti diena yra ne darbo diena, arba 19 val. tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą, jei ateinanti diena yra darbo diena;

1.1.7.                      kiekvieno iš tėvų gimtadienį, Motinos dieną ir Tėvo dieną A. K. praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis (diena) yra švenčiamas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Tuo atveju, jeigu vaiko motinos gimtadienio diena sutampa su vaiko tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliu, tėvas su vaiku bendrauja pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kitą dieną po gimtadienio, t. y. lapkričio 11 d. 12 val., ir grąžindamas sekmadienį į jos gyvenamąją vietą 18 val., o jeigu vaiko motinos gimtadienio diena yra trečiadienis, tėvas su vaiku bendrauja pasiimdamas vaiką lapkričio 9 d. pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.; tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi kiekvienais metais per tėvo gimtadienį (gruodžio 19 d.), pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos šventės išvakarėse nuo 17 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 19 val., jei tai ne darbo diena; jeigu ateinanti diena yra darbo diena, tą pačią dieną 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą; tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 18 val., jei Tėvo diena nesutampa su tėvo ir dukters bendravimo savaitgaliu; motina turi teisę bendrauti su dukterimi kiekvienais metais per Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmą sekmadienį), jei Motinos diena sutampa su tėvo ir dukters bendravimu savaitgalį, tėvas pasiima dukterį iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 12 val.;

1.1.8.                      tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi kiekvienais poriniais kalendoriniais metais: Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 18 val.; tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 18 val.;

1.1.9.                      dukteriai pradėjus lankyti mokyklą ir ne anksčiau kaip nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. kiekvienais kalendoriniais metais tėvas turi teisę praleisti su dukterimi pusę moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Konkretus moksleivių rudens, žiemos, pavasario atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį, bet ne anksčiau kaip 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba SMS žinute (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Tėvas pasiima dukterį atostogoms jų išvakarėse iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą iki paskutinės sutartos atostogų dienos 18 val. Vaiko motina ne vėliau nei 1 mėn. prieš numatomą atostogų laiką turi patvirtinti vaiko atostogų su tėvu laiką, tik tokiu atveju yra laikoma, kad atostogos yra suderintos arba jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su tėvu yra neįmanomos dėl motinos suplanuotų atostogų ar tėvui negalint tuo laikotarpiu atostogauti, pasiūlyti kitą atostogų laiką, atsižvelgiant į tėvo prašytą atostogų trukmę. Taip pat tėvas užtikrina, kad atostogų metu bus galimybė vaiko motinai susisiekti su vaiku telefonu nuo 18 val. iki 21 val. (užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų įkrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama) ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma;

1.1.10.                      tėvas turi teisę praleisti su dukterimi pusę vasaros atostogų, bet ne ilgiau kaip 14 dienų nepertraukiamai. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį, bet ne anksčiau kaip 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, informuojant vaiko motiną elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba SMS žinute (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vaiko motina ne vėliau nei 1 mėn. prieš numatomą atostogų laiką turi patvirtinti vaiko atostogų su tėvu laiką, tik tokiu atveju yra laikoma, kad atostogos yra suderintos, arba, jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su tėvu yra neįmanomos, pasiūlyti kitą atostogų laiką, atsižvelgdama į tėvo prašytą atostogų trukmę. Taip pat tėvas užtikrina, kad atostogų metu bus galimybė susisiekti su vaiku telefonu nuo 18 val. iki 21 val. (užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų įkrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama) ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma;

1.1.11.                      atostogų metu tėvas turi teisę dukterį vežtis į užsienį atostogų laikotarpiui be atskiro motinos sutikimo, tačiau informuodamas vaiko motiną apie galimą vykimo kryptį. Bet kuris iš tėvų, norėdamas išsivežti vaiką į užsienį ilgesniam nei 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui, turi gauti rašytinį kito iš tėvų sutikimą likus ne daugiau nei 2 (dviem) savaitėms iki planuojamo išvykimo. Vienas iš tėvų, kuris išvyksta su vaiku į užsienį atostogų, įpareigojamas kitam iš tėvų raštu pranešti apie vaiko laikiną gyvenamąją vietą, esant būtinumui apie vaiko sveikatos būklę bei užtikrinti kitam iš tėvų ne retesnį nei 1 kartą per savaitę pokalbį su vaiku telefonu ar kitomis komunikacijų priemonėmis;

1.1.12.                      tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi jos ligos atveju jos buvimo gydymo įstaigoje (stacionare) laikotarpiu ne mažiau kaip 4 (keturias) valandas kas antrą dieną, apie konkrečią vaiko lankymo dieną ir valandą įspėjęs vaiko motiną ne mažiau kaip likus 1 (vienai) dienai iki numatomo susitikimo su dukterimi;

1.1.13.                      abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus derina telefonu (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaiku telefonu, užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų įkrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama, ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų; tėvas telefonu ar kita komunikacijų priemone su dukterimi bendrauja antradienį laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val., šeštadienį (jei tuo metu duktė neleidžia laiko su tėvu) laikotarpiu nuo 11 val. iki 13 val. A. K. išreiškus norą, telefoninis bendravimas su kiekvienu iš tėvų, pas kurį tuo metu būna vaikas, turi būti užtikrintas atsižvelgiant į vaiko norus, jo interesus;

1.1.14.                      kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per 5 (penkias) kalendorines dienas apie elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui, susijusiais su vaiku klausimais ir (ar) su vaiku palaikyti, pasikeitimą; vaiko motina įpareigojama visais atvejais ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų informuoti vaiko tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, gydymo ir vaiko ugdymo įstaigos ar papildomo ugdymo pasikeitimą; vaiko motina įpareigojama ne vėliau kaip per 1 dieną informuoti vaiko tėvą vaikui susirgus, jei tai susiję su vaiko ir tėvo nustatytu bendravimu ir jo pasikeitimais. Kitais atvejais vaiko motina tėvą apie vaiko susirgimus informuoja per tą patį laikotarpį (per 1 dieną) tik tuo atveju, jei vaikui numatytas gydymas gydymo įstaigoje (stacionare), susirgus ilgesnio gydymo reikalaujančia liga ar sutrikus sveikatai, ar patyrus traumą.

1.1.                      Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 dalį dėl vaiko išmokos, nustatant, kad nepilnamečiam vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės išlaikymui skirta lėšų suma pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą mokama į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Luminor“ banke.

1.2.                      Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad tarp šalių nuolat kyla ginčų dėl teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos tam tikrų punktų vykdymo. Nuolatiniai konfliktai su dukters tėvu dėl bendravimo su vaiku tvarkos, peraugantys į daugkartinius teisminius ir vaiko teisių apsaugos institucijų inicijuojamus procesus, turi neigiamą įtaką dukters tėvų tarpusavio santykiams ir vaiko vystymuisi. Ieškovė visas psichologų ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendacijas vykdo sąžiningai, tačiau teigiamų rezultatų per vienerius metus nepavyko pasiekti, t. y. tarp šalių išlieka konfliktinė situacija. 2020 m. vasario 19 d. – 2020 m. kovo 19 d. VĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras vykdė neteisminę mediaciją, tačiau mediacijos procesas buvo nutrauktas. Taigi, A. K. tėvams taip ir nepavyko taikiai išspręsti kilusio ginčo dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, o ir pati nustatyta tvarka didina konfliktų tikimybę ir vaiko interesų pažeidimo riziką. Atsakovas po kiekvieno formalaus nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimo kreipiasi į antstolius, vaiko akivaizdoje smurtauja prieš ieškovę (vartoja tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą), tai turi neigiamą įtaką mergaitės vystymuisi, sukelia jai emocinių nepatogumų ir išgyvenimų. Teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka suteikia atsakovui teisę reikalauti, nepaisant vaiko norų, prievarta įgyvendinti teismo sprendimą. Taigi, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia vaiko interesus, yra sunkiai įvykdoma ar visai neįvykdoma, didina konfliktų tikimybę ir vaiko interesų pažeidimo riziką.

3.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 nustatytos atsakovo bendravimo su dukterimi tvarkos 1.1, 1.2, 1.12, 1.13, 1.16, 1.20, 1.21, 1.26 punktus (kitus punktus paliekant nepakeistus), išdėstant juos taip:

3.1.                      1.1. tėvas bendrauja su dukterimi kas antrą savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio, pasiimdamas dukterį iš jos lankomos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžindamas vaiką į ugdymo įstaigą pirmadienį, iki prasideda formaliojo ugdymo užsiėmimai; jeigu į tėvo (motinos) savaitgalio bendravimą patenka šventinė diena, išskyrus Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, dukters ir abiejų tėvų gimtadienius, per kuriuos pagal nustatytą bendravimo tvarką bendrauja su vaiku motina (tėvas), tai pirmenybė teikiama bendravimo tvarkai savaitgalį;

3.2.                      1.2. tėvas bendrauja su dukterimi kas antrą ketvirtadienį (neporinėmis metų savaitėmis), pasiimdamas dukterį iš jos lankomos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba jos gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžindamas vaiką penktadienį į ugdymo įstaigą, iki prasideda formaliojo ugdymo užsiėmimai;

3.3.                      1.12. tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi kiekvienais poriniais kalendoriniais metais: Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), per Vėlines (lapkričio 2 d.), pasiimdamas dukterį šventės išvakarėse iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba iš jos gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžindamas dukterį į ugdymo įstaigą kitą dieną, einančią po šventinės dienos, o jeigu dukterį tą dieną nelanko ugdymo įstaigos – į jos gyvenamąją vietą kitos dienos, einančios po šventinės dienos, 10 val. Valstybėje paskelbus naujas šventines dienas poriniais kalendoriniais metais su dukterimi bendrauja tėvas;

3.4.                      1.13. tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), per Jonines (birželio 24 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), pasiimdamas dukterį šventės išvakarėse iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba iš jos gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžindamas dukterį į ugdymo įstaigą kitą dieną, einančią po šventinės dienos, o jeigu duktė tą dieną nelanko ugdymo įstaigos, – į jos gyvenamąją vietą kitos dienos, einančios po šventinės dienos, 10 val.;

3.5.                      1.16. tėvas turi teisę praleisti su dukterimi pusę moksleivių vasaros atostogų. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, tačiau jei suderinimas užsitęsia, tai nepaneigia tėvo teisės praleisti pusę vasaros atostogų su vaiku. Apie planuojamas vasaros atostogas tėvas ir motina informuoja vienas kitą ne vėliau kaip likus 3 (trims) mėnesiams iki norimos atostogų pradžios datos. Apie pageidaujamą atostogų datą tėvas ir motina informuoja vienas kitą elektroniniu paštu arba SMS žinute. Vaiko motina ir tėvas per 5 (penkias) kalendorines dienas turi patvirtinti vaiko atostogų su kitu tėvu (motina) laiką, arba, jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su kitu tėvu (motina) yra neįmanomos, pasiūlyti kitą atostogų laiką, atsižvelgiant į tėvo (motinos) nurodytą atostogų trukmę. Jeigu vaiko motina (tėvas) per 5 (penkias) kalendorines dienas nepatvirtina atostogų laiko, tačiau taip pat ir nenurodo svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų tuo metu atostogauti su kitu tėvu (motina), bei nepateikia tas priežastis patvirtinančių dokumentų, laikoma, kad atostogų su kitu tėvu (motina) laikas yra suderintas pagal tėvo arba motinos pasiūlymą. Tėvų ir vaiko vasaros atostogų metu kiekvienas iš tėvų turi teisę praleisti su vaiku ne mažiau kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nepertraukiamai;

3.6.                      1.20. motina perduoda tėvui reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu, bei gydytojo vaikui priskirtus vaistus, jeigu pastarasis serga, ir suteikia visą būtiną informaciją apie vaikui paskirtą gydymą ir gydytojų rekomendacijas. Suplanuotai kelionei į užsienį reikalingi vaiko asmens dokumentai turi būti perduoti tėvui ne vėliau nei likus 2 savaitėms iki numatomos kelionės pradžios;

3.7.                      1.21. abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus derina telefonu arba elektroniniu paštu. Kiekvienas iš tėvų privalo 24 val. laikotarpiu nuo kito tėvo (motinos) paklausimo gavimo atsakyti į vaiko tėvui (motinai) užduotus su vaiku susijusius klausimus arba perskambinti. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti kitam tėvui (motinai) galimybę susisiekti su vaiku telefonu (užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų įkrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama) nuo 19 val. iki 21 val. bei vaiko motina privalo ne rečiau kaip du kartus per savaitę užtikrinti vaiko tėvui galimybę susisiekti su vaiku vaizdo ryšiu nuo 19 val. iki 21 val. ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma;

3.8.                      1.26. tėvas, negalėdamas pasiimti vaiko ir (ar) būti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai vaiko motinai pranešti ne vėliau kaip prieš 24 (dvidešimt keturias) valandas. Tuo atveju, kai tėvas negalėjo bendrauti su vaiku šioje tvarkoje nurodytu laiku savaitgalį ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, bendravimo su vaiku laikas kompensuojamas pirmu vaiko motinai priklausančiu savaitgaliu vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, kai tėvas negalėjo bendrauti su vaiku šioje tvarkoje nurodytu laiku darbo dieną ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, bendravimo su vaiku laikas kompensuojamas per artimiausias 14 dienų vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą tėvo pasirinktą darbo dieną.

 

I.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio reikalavimų:

Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės 2019 m. balandžio 12 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 dalį dėl vaiko išmokos, nustatydamas, kad nepilnamečiam vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti valstybės skirta lėšų suma pagal Išmokų vaikams įstatymą mokama į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Luminor“ banke;

Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 nustatytą ieškovo (nagrinėjamos bylos atsakovo) A. K. bendravimo su dukterimi A. K. tvarką ir nustatė, kad atsakovas bendrauja su dukterimi tokia tvarka:

„1.1.        Tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos 17 val., ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 val.; jeigu į tėvo (motinos) savaitgalio bendravimą patenka šventinė diena, per kurią bendrauja su vaiku motina (tėvas), tai pirmenybė teikiama bendravimo tvarkai savaitgalį.

1.2.        Neporinėmis ir porinėmis metų savaitėmis tėvas bendrauja su dukterimi papildomai trečiadienį, pasiimdamas dukterį iš jos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba jos gyvenamosios vietos 17 val., ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną į jos namus 19 val.

1.3.        Tėvas bendrauja su dukterimi poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24–25 d.), pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 17 val. ir pristatydamas dukterį į jos gyvenamąją vietą iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 17 val.; neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdas, pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 12 val. ir pristatydamas dukterį gruodžio 26 d. į jos gyvenamąją vietą iki 18 val.

1.4.        Tėvas bendrauja su dukterimi per Šv. Velykas: neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų išvakarėse pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir grąžindamas Šv. Velykų pirmąją dieną iki 17 val.; poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas vaiką antrą Šv. Velykų dieną į jos gyvenamąją vietą 18 val.

1.5.        Tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų sausio 1 d., pasiimdamas dukterį iš ugdymo įstaigos pasibaigus vaiko ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžindamas dukterį sausio 1 d. 18 val. į jos gyvenamąją vietą.

1.6.        Tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi per dukros gimtadienius (balandžio 15 d.) kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai ne darbo diena arba pasibaigus ugdymo užsiėmimas iš jos ugdymo įstaigos 17 val., jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas dukterį sekančią po gimtadienio dieną į jos gyvenamąją vietą 18 val., jeigu sekanti diena yra ne darbo diena, arba 19 val. tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą, jei sekanti diena yra darbo diena.

1.7.        Kiekvieno iš tėvų gimtadienį, Mamos dieną ir Tėvo dieną A. K. praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis (diena) yra švenčiamas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Tuo atveju, jeigu vaiko motinos gimtadienio diena sutampa su vaiko tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliu, tėvas su vaiku bendrauja pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kitą dieną po gimtadienio, t. y. lapkričio 11 d. 12 val. ir grąžindamas sekmadienį į jos gyvenamąją vietą 18 val., o jeigu vaiko mamos gimtadienio diena yra trečiadienis, tėvas su vaiku bendrauja pasiimdamas vaiką lapkričio 9 d. pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba iš jo gyvenamosios 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val. Tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi kiekvienais metais per tėvo gimtadienį (gruodžio 19 d.), pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos šventės išvakarėse nuo 17 val., ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 19 val., jei tai ne darbo diena; jeigu sekanti diena yra darbo diena, tą pačią dieną 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą; tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 18 val., jei Tėvo diena nesutampa su tėvo ir dukters bendravimo savaitgaliu; motina turi teisę bendrauti su dukterimi kiekvienais metais per Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmą sekmadienį), jei Motinos diena sutampa su tėvo ir dukters bendravimu savaitgalį, tėvas pasiima dukterį iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 12 val.

1.8.        Tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi kiekvienais poriniais kalendoriniais metais: per Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Visų šventųjų dieną ir Vėlinių dieną (lapkričio 1–2 d.) pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą iki lapkričio 2 d. 18 val.; tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 18 val. Valstybėje paskelbus naujas šventines dienas poriniais kalendoriniais metais su dukterimi bendrauja tėvas.

1.9.        Dukrai pradėjus lankyti mokyklą ir ne anksčiau kaip nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., kiekvienais kalendoriniais metais tėvas turi teisę praleisti su dukterimi pusę moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Konkretus moksleivių rudens, žiemos, pavasario atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį, bet ne anksčiau kaip 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba SMS žinute (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Tėvas pasiima dukrą atostogoms jų išvakarėse iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą iki paskutinės sutartos atostogų dienos 18 val. Vaiko motina ne vėliau nei 1 mėn. prieš numatomą atostogų laiką, turi patvirtinti vaiko atostogų su tėvu laiką, tik tokiu atveju yra laikoma, kad atostogos yra suderintos arba jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su tėvu yra neįmanomos dėl mamos suplanuotų atostogų ar tėvui negalint tuo laikotarpiu atostogauti, pasiūlyti kitą atostogų laiką, atsižvelgiant į tėvo prašytą atostogų trukmę. Taip pat tėvas užtikrina, kad atostogų metu bus galimybė vaiko mamai susisiekti su vaiku telefonu nuo 18 val. iki 21 val. (užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama) ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma). Tėvas turi teisę praleisti su dukra pusę vasaros atostogų, bet ne ilgiau kaip 14 dienų nepertraukiamai. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį, bet ne anksčiau kaip 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, informuojant vaiko mamą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba SMS žinute (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vaiko motina ne vėliau nei 1 mėn. prieš numatomą atostogų laiką, turi patvirtinti vaiko atostogų su tėvu laiką, tik tokiu atveju yra laikoma kad atostogos yra suderintos, arba, jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su tėvu yra neįmanomos, pasiūlyti kitą atostogų laiką, atsižvelgdama į tėvo prašytą atostogų trukmę. Taip pat tėvas užtikrina, kad atostogų metu bus galimybė susisiekti su vaiku telefonu nuo 18 val. iki 21 val. (užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama) ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma.

1.10.        Tėvas turi teisę praleisti su dukra pusę vasaros atostogų, bet ne ilgiau kaip 14 dienų nepertraukiamai. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį, bet ne anksčiau kaip 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, informuojant vaiko mamą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba SMS žinute (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vaiko motina ne vėliau nei 1 mėn. prieš numatomą atostogų laiką, turi patvirtinti vaiko atostogų su tėvu laiką, tik tokiu atveju yra laikoma kad atostogos yra suderintos, arba, jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su tėvu yra neįmanomos, pasiūlyti kitą atostogų laiką, atsižvelgdama į tėvo prašytą atostogų trukmę. Taip pat tėvas užtikrina, kad atostogų metu bus galimybė susisiekti su vaiku telefonu nuo 18 val. iki 21 val. (užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama) ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma).

1.11.        Atostogų metu tėvas turi teisę dukterį vežtis į užsienį atostogų laikotarpiui be atskiro mamos sutikimo, tačiau informuodamas vaiko mamą apie galimą vykimo kryptį. Bet kuris iš tėvų, norėdamas išsivežti vaiką į užsienį ilgesniam nei 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui, turi gauti rašytinį kito iš tėvų sutikimą likus ne daugiau, nei 2 (dviem) savaitėms iki planuojamo išvykimo. Vienam iš tėvų išvykus su vaiku į užsienį atostogų, jis įpareigojamas kitam iš tėvų raštu pranešti apie vaiko laikiną gyvenamąją vietą, esant būtinumui apie vaiko sveikatos būklę bei užtikrinti kitam iš tėvų ne retesnį, nei 1 kartą per savaitę pokalbį su vaiku telefonu ar kitomis komunikacijų priemonėmis.

1.12.        Tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi jos ligos atveju jos buvimo gydymo įstaigoje (stacionare) laikotarpiu ne mažiau, kaip 4 (keturias) valandas kas antrą dieną, apie konkrečią vaiko lankymo dieną ir valandą įspėjęs vaiko motiną ne mažiau, kaip likus 1 (vienai) dienai iki numatomo susitikimo su dukterimi.

1.13.        Abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus derina telefonu (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaiku telefonu, užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama, ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų; tėvas telefonu ar kita komunikacijų priemone su dukterimi bendrauja antradienį laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val., šeštadienį (jei tuo metu dukra nepraleidžia su tėvu) laikotarpiu nuo 11 val. iki 13 val. A. K. išreiškus norą, telefoninis bendravimas su kiekvienu iš tėvų, pas kurį tuo metu būna vaikas, turi būti užtikrintas atsižvelgiant į vaiko norus, jo interesus.

1.14.        Kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per 5 (penkias) kalendorines dienas apie elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui, susijusiu su vaiku klausimais ir (ar) su vaiku palaikyti, pasikeitimą; vaiko motina įpareigojama visais atvejais ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų informuoti vaiko tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, gydymo ir vaiko ugdymo įstaigos ar papildomo ugdymo pasikeitimą; vaiko motina įpareigojama ne vėliau kaip per 1 dieną informuoti vaiko tėvą vaikui susirgus, jei tai susiję su vaiko ir tėvo nustatytu bendravimu ir jo pasikeitimais. Kitais atvejais vaiko motina tėvą apie vaiko susirgimus informuoja per tą patį laikotarpį (per 1 dieną) tik tuo atveju, jei vaikui numatytas gydymas gydymo įstaigoje (stacionare), susirgus ilgesnio gydymo reikalaujančia liga ar sveikatos sutrikimu, ar patyrus traumą.

1.15.        Motina perduoda tėvui reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu bei gydytojo vaikui priskirtus vaistus, jeigu pastarasis serga ir suteikia visą būtiną informaciją apie vaikui paskirtą gydymą ir gydytojų rekomendacijas. Suplanuotai kelionei į užsienį reikalingi vaiko asmens dokumentai turi būti perduoti tėvui ne vėliau nei likus 2 savaitėms iki numatomos kelionės pradžios.“

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus teismas atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, jog apklausiama A. K. nurodė gerai besijaučianti su abiem tėvais, jokių išskirtinių problemų dėl bendravimo su tėvais nenurodė. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir 2021 m. vasario 2 d. teismo posėdžio metu apklausta vaikų darželio „Šnekutis“ psichologė J. N. (iš vaiko jokių neigiamų pasisakymų apie tėvus negirdėjo, vaikas priešiškumo tėvams nejaučia, nerimo ar agresijos nėra). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas nusprendė, kad byloje nenustatyta pagrindo riboti kurio nors iš tėvų bendravimą su vaiku dėl galimai netinkamo jų elgesio.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški – teismo posėdžio metu, sprendžiant dėl atsakovo prašymo skirti vaiko psichologinę ekspertizę, išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad psichologo pagalba labiau reikalinga tėvams nei vaikui, nes jų ypač konfliktiški tarpusavio santykiai neatitinka vaiko interesų; šalių santykių konfliktiškumą patvirtina ir šalių į bylą teikti kitos šalies galimai netinkamo elgesio įrodymai. Tai, teismo vertinimu, lemia būtinybę nustatyti pakankamai detalią bendravimo su vaiku tvarką. Tokią būtinybę teismo posėdžio metu patvirtino ir išvadą teikiančios institucijos atstovė, ši išvada taip pat buvo padaryta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019.

7.       Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu šalys nurodė, jog vaiko vežimas savaitės viduryje į kitą miestą pas atsakovą yra sudėtingas vaikui. Tas pačias aplinkybes patvirtino kaip liudytojos teismo posėdžio metu apklaustos vaiko močiutės A. P. ir M. K.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 buvo nurodyta, kad labiau tikėtina, jog dviejų kartų per savaitę kelionės automobiliu iš Kauno į Vilnių daro neigiamą įtaką šalių nepilnamečio vaiko fizinei ir emocinei būklei (jį vargina, lemia jo irzlumą, nuotaikų kaitą, blogą miegą). Atsižvelgdamas į tai teismas nusprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 nustatytos bendravimo tvarkos 1.2 punktas keistinas, nustatant ieškovės siūlomą bendravimo tvarką: „1.2 Neporinėmis ir porinėmis metų savaitėmis tėvas bendrauja su dukterimi papildomai trečiadienį, pasiimdamas dukterį iš jos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba jos gyvenamosios vietos 17 val., ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną į jos namus 19 val.“

8.       Spręsdamas dėl atsakovo pageidavimo su vaiku bendrauti ne trečiadienį dvi valandas, kaip siūlo ieškovė, o ilgiau – grąžinant vaiką pirmadienio rytą į ugdymo įstaigą, teismas nurodė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pats pripažino, jog vaiką pristato į ugdymo įstaigą apie 10 val., t. y. jau prasidėjus ugdymo procesui. Teismas konstatavo, kad atsakovo siekis apriboti vaiko ugdymo proceso laiką yra nesuderinamas su vaiko interesais ir poreikiu būti nuosekliai ugdomam, todėl priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos 1.1 ir 1.2 punktų pakeitimo atmetė. Teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos 1.1 punkto pakeitimo, jį išdėstė taip: tėvas bendrauja su dukterimi kas antrą savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio, pasiimdamas dukterį iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 val.; jeigu į tėvo (motinos) savaitgalio bendravimą patenka šventinė diena, per kurią bendrauja su vaiku motina (tėvas), tai pirmenybė teikiama bendravimo tvarkai savaitgalį.

9.       Remdamasis tais pačiais motyvais teismas tenkino ieškinio 1.3–1.7 punktų reikalavimus, kuriais yra keičiami nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 1.3–1.11 punktai ir kuriuos priešieškiniu atsakovas prašė palikti nepakeistus, taip pat ieškinio 1.8 punkto reikalavimą, jį papildydamas aplinkybe, kad šventine diena paskelbta lapkričio 2 d. (Vėlinės), ir priešieškinyje nurodytu siūlymu, kad valstybėje paskelbus naujas šventines dienas poriniais kalendoriniais metais su dukterimi bendrauja tėvas, bendravimo tvarkos 1.8 punktą išdėstydamas taip: tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi kiekvienais poriniais kalendoriniais metais: Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Visų šventųjų dieną ir Vėlinių dieną (lapkričio 1–2 d.) pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą iki lapkričio 2 d. 18 val.; tėvas turi teisę bendrauti su dukterimi kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), per Žolinę (rugpjūčio 15 d.), pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 18 val. Valstybėje paskelbus naujas šventines dienas poriniais kalendoriniais metais su dukterimi bendrauja tėvas.

10.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes dėl šalių tarpusavio santykių, vaiko ugdymo proceso eigos, tai, kad šalių duktė dėl savo amžiaus labiau nori telefonu žaisti nei kalbėtis, teismas nusprendė tenkinti ieškinio 1.9–1.14 punktų reikalavimus, nes juose nurodyta bendravimo su vaiku tvarka, teismo vertinimu, geriau atitinka vaiko interesus nei siūloma atitinkamais priešieškinio punktais.

11.       Teismas pripažino pagrįstu priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos 1.20 punkto pakeitimo ir nusprendė jį išdėstyti taip: motina perduoda tėvui reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu, bei gydytojo vaikui priskirtus vaistus, jeigu pastarasis serga, ir suteikia visą būtiną informaciją apie vaikui paskirtą gydymą ir gydytojų rekomendacijas. Suplanuotai kelionei į užsienį reikalingi vaiko asmens dokumentai turi būti perduoti tėvui ne vėliau nei likus 2 savaitėms iki numatomos kelionės pradžios.

12.       Teismas nurodė, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 punktą išmoka yra skiriama vaikui, o ne vieno iš tėvų kelionės išlaidų kompensavimui. Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, teismas nusprendė, kad valstybės nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirta lėšų suma pagal Išmokų vaikams įstatymą turi būti mokama į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą.

13.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 26 d. papildomu sprendimu pakeitė Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo 21–22 punktus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

 

II.       Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

 

14.       Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą, kuriuo pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 nustatyta ieškovo bendravimo su dukterimi A. K. tvarka (bendravimo tvarkos 1.1. – 1.15 punktai) bei teismo sprendimo dalį dėl Vaiko išmokos, ir ieškovės ieškinį atmesti; priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimai, kuriais jis prašo pakeisti 2019 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 bendravimo tvarkos 1.1., 1.2., 1.12, 1.13., 1.16., 1.20., 1.21., 1.26 punktus, išdėstant juos taip:

„1.1.        Tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos 17 val., ir grąžindamas vaiką į ugdymo įstaigą pirmadienį; jeigu į tėvo (motinos) savaitgalio bendravimą patenka šventinė diena, išskyrus Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, dukros ir abiejų tėvų gimtadienius, per kuriuos pagal nustatytą bendravimo tvarką bendrauja su vaiku motina (tėvas), tai pirmenybė teikiama bendravimo tvarkai savaitgalį.

1.2.        Tėvas bendrauja su dukra kas antrą ketvirtadienį (neporinėmis metų savaitėmis), pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba jos gyvenamosios vietos 17 val., ir grąžindamas vaiką penktadienį ugdymo įstaigą.

1.12.        Tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais poriniais kalendoriniais metais: per Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), (lapkričio 2 d.), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos šventės išvakarėse nuo 17 valandos, ir grąžindamas dukrą po šventės sekančią dieną į ugdymo įstaigą. Valstybėje paskelbus naujas šventines dienas poriniais kalendoriniais metais su dukra bendrauja tėvas.

1.13.        Tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Jonines (birželio 24 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos šventės išvakarėse nuo 17 valandos, ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 19 val.

1.16.        Tėvas turi teisę praleisti su dukra pusę moksleivių vasaros atostogų. Konkretus šių atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius iki numatomų atostogų pradžios, tačiau jei suderinimas užsitęsia, tai nepaneigia tėvo teisės praleisti pusę vasaros atostogų su vaiku. Apie planuojamas vasaros atostogas tėvas ir motina informuoja vienas kitą ne vėliau, kaip likus 3 (trims) mėnesiams iki norimos atostogų pradžios datos. Apie pageidaujamą atostogų datą tėvas ir motina informuoja vienas kitą elektroniniu paštu arba SMS žinute. Vaiko motina ir tėvas per 5 (penkias) kalendorines dienas turi patvirtinti vaiko atostogų su kitu tėvu/motina laiką, arba, jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su kitu tėvu/motina yra neįmanomos, pasiūlyti kitą atostogų laiką, atsižvelgiant į tėvo/motinos nurodytą atostogų trukmę. Jeigu vaiko motina/tėvas per 5 (penkias) kalendorines dienas nepatvirtina atostogų laiko, tačiau taip pat ir nenurodo svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų tuo metu atostogauti su kitu tėvu/motina, bei nepateikia tas priežastis patvirtinančių dokumentų, laikoma, kad atostogų su kitu tėvu/motina laikas yra suderintas pagal tėvo arba motinos pasiūlymą. Tėvų ir vaiko vasaros atostogų metu kiekvienas iš tėvų turi teisę praleisti su vaiku ne mažiau kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nepertraukiamai.

1.20.        Motina perduoda tėvui reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu bei gydytojo vaikui priskirtus vaistus, jeigu pastarasis serga ir suteikia visą būtiną informaciją apie vaikui paskirtą gydymą ir gydytojų rekomendacijas. Suplanuotai kelionei į užsienį reikalingi vaiko asmens dokumentai turi būti perduoti tėvui ne vėliau nei likus 2 savaitėms iki numatomos kelionės pradžios.

1.21.        Abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus derina telefonu arba elektroniniu paštu. Kiekvienas iš tėvų privalo 24 val. laikotarpyje nuo kito tėvo/motinos paklausimo gavimo atsakyti į vaiko tėvui/motinai užduotus su vaiku susijusius klausimus arba perskambinti. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti kitam tėvui/motinai galimybę susisiekti su vaiku telefonu, užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama, į skambutį atsiliepta, o neatsiliepus perskambinta nuo 19 val. iki 21 val. bei vaiko motina privalo ne rečiau kaip du kartus per savaitę užtikrinti vaiko tėvui galimybę susisiekti su vaiku vaizdo ryšiu nuo 19 val. iki 21 val. ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma.

1.26.        Tėvas, negalėdamas pasiimti vaiko ir (ar) būti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai vaiko motinai pranešti ne vėliau, kaip prieš 24 (dvidešimt keturias) valandas. Tuo atveju, kai tėvas negalėjo bendrauti su vaiku šioje tvarkoje nurodytu laiku ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, bendravimo su vaiku laikas kompensuojamas pirmu vaiko motinai priklausančiu savaitgaliu vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, kai tėvas negalėjo bendrauti su vaiku šioje tvarkoje nurodytu laiku darbo dieną ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, bendravimo su vaiku laikas kompensuojamas per artimiausias 14 dienų vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą tėvo pasirinktą darbo dieną.“

Kitus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 nustatytos A. K. bendravimo su dukterimi A. K. tvarkos punktus palikti nepakeistus.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą: perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, netenkinant ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paskirti nepilnametės A. K. teismo psichologijos ekspertizę ir pavesti ją atlikti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centrui Universiteto g. 9/1, 116 kab., Vilniuje, ekspertams užduoti šiuos klausimus:

1. Ar A. yra pakankamai psichologiškai brandi, kad galėtų išreikšti savo pažiūras, nuomonę dėl bendravimo su tėvais tvarkos?

2. Kokie yra A. psichologiniai ypatumai, jos emocinė būsena šiuo metu?

3. Koks A. emocinis ryšys su kiekvienu iš tėvų?

4. Ar vaiko mama neformuoja vaiko neigiamo požiūrio į tėvą? Jeigu formuoja, tuomet kaip?

5. Ar vaiko mama yra davusi/duoda dukrai kokius nors nurodymus dėl bendravimo su tėvu? Jeigu taip, tuomet kokius?

6. Ar vaiko motina turi galimybes formuoti dukters norą dėl bendravimo su tėčiu?

7. Ar A. emociškai saugu, stabilu ir tinka nuolat gyventi su mama? Ar A. emociškai saugu, stabilu ir tinka nuolat gyventi su tėčiu?

8. Kokia veikla kartu su motina vaikui teikia saugumą, džiaugsmą, atsipalaidavimą? Kokias vaiko asmenines savybes, pažintinės raidos gebėjimus bei įgūdžius ugdo šiuo metu motina (asmeniškai) ir vaiko kartu atliekama veikla?

9. Kokia veikla kartu su tėvu vaikui teikia saugumą, džiaugsmą, atsipalaidavimą? Kokias vaiko asmenines savybes, pažintinės raidos gebėjimus bei įgūdžius ugdo šiuo metu tėvas (asmeniškai) ir vaiko kartu atliekama veikla?

10. Ar vaiko tėvų elgesys kelia baimę, psichologinę įtampą, kitus neigiamus išgyvenimus vaikui?

11. Ar stebimas kiekvieno iš tėvų arba trečiųjų asmenų psichologinis spaudimas ar manipuliavimas vaiko atžvilgiu, formuojantis jo norui dėl gyvenimo arba bendravimo su vienu iš tėvų? Jei taip, kuo šis spaudimas ar manipuliavimas pasireiškia, kaip tai veikia vaiko asmenybės formavimąsi, jo elgesį ir emocijas?

12. Ar vaiko nuomonė tokiais klausimais kaip jo gyvenamoji vieta, nors gyventi arba bendrauti su vienu iš tėvų buvo paveikti kitų asmenų, vaiko tėvų

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir pažeidžia mažametės dukters bei atsakovo teises į maksimalų tėvo ir vaiko bendravimą bei šeimos ryšius. Teismas visapusiškai ir objektyviai nevertino bylos aplinkybių, Teismas nepagrįstai apribojo galiojančią ir nusistovėjusią atsakovo bendravimo tvarką su vaiku, pašalino iš šios tvarkos tėvo nebendrauto laiko su dukra kompensavimo pareigą.

1.2.                      Teismas nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų – ieškovės elgesio chronologijos, sudarytos remiantis tėvų susirašinėjimu, vaiko tėvų susirašinėjimo, antstolės A. A. patvarkymų, garso įrašų ir jų stenogramų, kitų rašytinių įrodymų. Nevertino, kad ieškovė yra bausta už nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą. Teismas kiekvieną keičiamą bendravimo tvarkos punktą traktavo išskirtinai naudingai ieškovei, pažeisdamas vaiko tėvų lygiateisiškumo principą.

1.3.                      Teismas dar labiau pagilino šalių konfliktą, nepagrįstai apribodamas tėvo teisę į maksimalų bendravimą su dukra darbo dienomis, per šventes, atostogas ir nuotoliniu būdu.

1.4.                      Teismas nevertino vaiko interesų aspektu vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės bylos nagrinėjimo metu išsakytos pozicijos dėl maksimalaus ir intensyvaus tėvo bendravimo su dukra, nevertino, kad išimtinai dėl ieškovės vienašališko sprendimo 2018 metais persikelti ir išsivežti dukrą gyventi į Kauną, atsakovui iš esmės buvo apsunkintas bendravimas su vaiku.

1.5.                      Teismas nepagrįstai netenkino abiejų šalių prašymo byloje skirti teismo psichologijos ekspertizę. Teismo išvados yra akivaizdžiai prieštaringos. Teismas nurodė, kad pagrindo riboti kurio nors iš tėvų bendravimą su vaiku dėl galimai jų netinkamo elgesio nėra, tačiau nurodė, kad dėl galimai šalių tarpusavio santykių konfliktiškumo yra būtinybė nustatyti pakankamai detalią bendravimo su vaiku tvarką. Esant tokioms teismo išvadoms, buvo būtina skirti teismo psichologijos ekspertizę, siekiant nustatyti, kuris iš tėvų daro neigiamą poveikį nepilnametei dukrai ir normaliai vaiko raidai, kuris geriau užtikrina vaiko interesus, kokia bendravimo tvarka labiausiai atitinka vaiko interesus. Teismas netiesiogiai nusprendė, jog įgyvendinant tėvo bendravimo su dukra tvarką, konflikto iniciatoriumi yra vaiko tėvas. Toks teismo sprendimas yra neaiškus ir iš esmės neteisingas, pažeidžiantis vaiko teisę į šeimos ryšius bei tėvų lygiateisiškumo vaiko auginime ir auklėjime principą.

1.6.                      Dėl bendravimo darbo dienomis (trečiadieniais) ir savaitgaliais. Atsakovas nesutinka, kad dukters vežimas savaitės viduryje į kitą miestą pas atsakovą yra sudėtingas vaikui, kad kelionė tarp tėvo ir motinos gyvenamųjų vietų, kuri užtrunka apie valandą, vargina vaiką. Nė karto dukra nesijautė išvargusi. Iš esmės neteisingas teismo sprendimas pakeisti nusistovėjusį tėvo ir dukters bendravimą, prie kurio vaikas per tris metus yra jau pripratęs. Priešingai, skundžiamu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nulemia vaiko interesų neatitinkantį įprastos dienotvarkės keitimą. Trumpalaikis tėvo susitikimas su dukra kitame mieste, kur atsakovas neturi nuosavo būsto ar vietos, kurioje galėtų apsistoti su dukra, labiau vargins dukrą, kadangi reikės ieškoti kavinių, žaidimų aikštelių, kitų viešų erdvių. Atsakovas visada su ugdymo įstaiga suderindavo dukters grąžinimo laiką, pristatydavo dukrą į ugdymo įstaigą iki 10 val., o ne 10 val., niekada nėra grąžinęs dukters į ugdymo įstaigą, pažeisdamas vaiko ugdymo procesą. Teismas nepagrįstai viena valanda sutrumpino vaiko grąžinimo laiką į gyvenamąją vietą be jokių motyvų.

1.7.                      Dėl bendravimo per šventes ir vaiko grąžinimo laiko sutrumpinimo. Teismas bendravimo tvarkos punktais 1.3, 1.4., 1.5., sutrumpino tėvo bendravimo laiką su dukra. Teismas priėmė prieštaringą sprendimą, numatantį, kad per valstybines šventes tėvas turi paimti dukrą iš gyvenamosios vietos ir grąžinti tą pačią dieną. Toks vaiko vežiojimas neatitinka vaiko interesų, tačiau įgyvendina motinos siekį maksimaliai sutrumpinti ir apsunkinti tėvo bendravimą su dukra. Bendravimo tvarka, kada dalis dienos praleidžiama kelionėje, apriboja tėvo bendras veiklas su dukra. Nesuprantama, kodėl teismas nusprendė per didžiąsias šventes (Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas bei Naujuosius metus) leisti tėvui pasiimti vaiką anksčiau, t. y. šventinės dienos išvakarėse, o kitų valstybinių švenčių atžvilgiu nepagrįstai apribojo vaiko pasiėmimo laiką. Nėra logiškas ir teismo sprendimas dėl reikalavimo, susijusio su kitomis šventinėmis dienomis. Teismas nepasisakė dėl birželio 24 d. (Joninių). Ši teismo sprendimo dalis, susijusi su priešieškinio reikalavimu dėl birželio 24 d. (Joninių) šventės yra be motyvų, todėl šioje dalyje turi būti patenkinti priešieškinio reikalavimai. Teismas be jokių motyvų panaikino teismo sprendimo punktą, kuris leidžia ne tik vaiko motinai bet ir tėvui su dukra paminėti rugsėjo 1 d. šventę (Mokslo žinių dieną), šioje dalyje suteikdamas nepagrįstą ir perdėtą pranašumą vaiko motinai.

1.8.                      Dėl bendravimo per atostogas. Teismas nepagrįstai apribojo jau nusistovėjusią tėvo ir dukters bendravimo tvarką per atostogas, numatydamas, kad tėvas atostogaus su dukra ne anksčiau kaip nuo 2023 metų rugsėjo. Teismas neatsižvelgė, kad nuo artėjančio 2021 metų rugsėjo 1-osios dienos, dukra pradės lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę. Tvarkos 1.10 punktu teismas numatė tėvui galimybes praleisti su dukra pusę vasaros atostogų, tačiau neaišku, kodėl tėvas su dukra negali bendrauti per rudens, žiemos ir pavasario atostogas iki 2023 metų rugsėjo mėn. 1.9. ir 1.10 p. tėvų informavimo apie planuojamas atostogas ir šių atostogų derinimo klausimai taip pat nėra aiškūs. Sprendime nepasisakyta dėl informavimo apie numatomas atostogas tvarkos. Teismo patenkintas ieškinio reikalavimas šioje ginčo dalyje gilins konfliktą tarp vaiko tėvų. Šiuo klausimu labiau vaiko interesus atitiktų atsakovo siūlomas bendravimo tvarkos punktas, pagal kurį tėvai iš anksto planuoja ir derina atostogas. Skundžiamu sprendimu įtvirtinta šalių nelygybė, kai tėvui atostogos apribojamos iki 14 dienų nepertraukiamo laiko, o motina siekia su vaiku atostogauti 30 dienų nepertraukiamai.

1.9.                      Dėl kitų bendravimo būdų. Vaiko tėvui nepagrįstai buvo apribota teisė bendrauti su dukra nuotoliniu būdu (1.21, 1.22 p. ). Teismas nepagrįstai pakeitė ir kitas bendravimo sąlygas (1.12 p.). Vaiko ligos atveju teismas sprendė, kad tėvas gali praleisti ne mažiau kaip 4 val. kas antrą dieną su sergančia dukra stacionarioje gydymo įstaigoje. Stacionarioje gydymo įstaigoje abiejų tėvų atžvilgiu turėtų galioti šios įstaigos taisyklės. Teismo padaryta išvada, kad dukra telefonu labiau nori žaisti nei kalbėtis neatitinka vaiko poreikių ir interesų. Tačiau teismas įpareigojo atsakovą užtikrinti dukters bendravimą su motina telefonu tėvo atostogų su dukra laikotarpiais. Teismas, pažeisdamas tėvų lygiateisiškumo principą, patenkino ieškovės reikalavimą (1.13 p.). Viena iš tėvo nuolatinio ir nepertraukiamo ryšio palaikymo su vaiku priemonių yra bendravimas nuotoliniu būdu. Nors šis bendravimas neatstoja tėvo ir vaiko tiesioginio bendravimo, tačiau ne mažiau yra svarbus ir reikšmingas. Kad ieškovė neužtikrina tėvo ir vaiko nuotolinio ryšio, yra ne kartą konstatuota teismo sprendimą vykdančios antstolės A. A. aktuose, ieškovė už bendravimo tvarkos nesilaikymą dalyje dėl nuotolinio ryšio užtikrinimo yra bausta.

1.10.                      Dėl bendravimo laiko kompensavimo. Teismas, panaikindamas bendravimo tvarkos 1.26. punktą, atvėrė galimybes ieškovei piktnaudžiauti motinos valdžia, trukdyti vaiko tėvui dalyvauti vaiko gyvenime, nesilaikant teismo sprendimu nustatytos tėvo ir dukters bendravimo tvarkos. Teismas šio savo procesinio sprendimo nemotyvavo. Šis bendravimo tvarkos punktas yra svarbus tuo, kad skatina vaiko motiną laikytis nustatytos bendravimo tvarkos sąlygų.

1.11.                      Dėl išlaikymui skirtos lėšų sumos pagal Išmokų vaikams įstatymą. Teismas neteisingai išsprendė ginčą dėl išlaikymui skirtos lėšų sumos pagal Išmokų vaikams įstatymą, nes aplinkybės, dėl kurių vaiko išmokos buvo priteistos tėvui, nėra pasikeitusios. Teismas neanalizavo šalių pateiktų įrodymų, susijusių su dukters poreikių tenkinimu. Vaiko tėvas per mėnesį patiria keletą kartų didesnes išlaidas vaiko poreikių patenkinimui. Atsakovas pateikė įrodymus, kad vaiko pinigus jis naudoja išimtinai dukters poreikių tenkinimui. Teismas be jokio pagrindo ir nevertinęs 2019 m. nagrinėtų aplinkybių, kurios nulėmė būtent tokio sprendimo priėmimą, valstybės skiriamos Išmokos vaikui priteisimo klausimą, nesant pasikeitusioms aplinkybėms ir be motyvų, vadovaudamasis ankstesnio teismo sprendimo priėmimo metu galiojusiu įstatymu, nepagrįstai pakeitė įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teismas pažeidė atsakovo teises. Teismas nepagrįstai neišsprendė vaiko vežiojimo išlaidų kompensavimo atsakovui klausimo, kadangi ieškovės persikėlimą gyventi į Kauną ir nuolatinius atsakovo važinėjimus bendrauti su dukra nulėmė išimtinai pati vaiko motina.

1.12.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 3 225,00 Eur, o ne 2 050 Eur, kaip klaidingai nurodė teismas papildomame sprendime. Ieškovė pareiškė 16 reikalavimų, o atsakovas 8 reikalavimus, iš viso buvo pareikšti 24 reikalavimai. Teismas patenkino 15 ieškovės reikalavimų ir 1 atsakovo priešieškinio reikalavimą. Ieškovės atstovė rengė ieškovei procesinius dokumentus ir kitose bylose, todėl neaišku, už kokias paslaugas ieškovė sumokėjo atstovei 700 Eur. Atsakovas turėtų atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už 15 patenkintų ieškinio reikalavimų ir už 7 atmestus priešieškinio reikalavimus, kas procentinėje išraiškoje sudarytų 22/24 dalis. Ieškovė patyrė 775,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl jai iš atsakovo turėtų būti priteista 710,38 Eur. Ieškovė turėtų atlyginti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už 1 patenkintą priešieškinio reikalavimą ir 1 atmestą ieškinio reikalavimą, kas procentinėje išraiškoje sudarytų 2/24 dalis. Atsakovas patyrė 3 225,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovės turėtų būti priteista 268,76 Eur. Įskaičius vienos kitai šalių mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas, iš atsakovo ieškovės naudai turėjo būti priteisiama 441,62 Eur bylinėjimosi išlaidų (710,38 Eur - 268,76 Eur).

1.13.                      Dėl naujų įrodymų prijungimo. Nauji įrodymai – 2021 m. kovo 30 d. teismo posėdžio dalinis įrašas su stenograma (ieškovės paaiškinimai), iš kurių matyti, kad vaiko motinos teiginiai, išsakyti duodant paaiškinimu, visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei grubiai pažeidžia šalių mažametės dukters interesus. Vaiko tėvų susirašinėjimas patvirtina, jog skundžiamas teismo sprendimas tik pagilina konfliktą tarp vaiko tėvų ir sudaro sąlygas ieškovei toliau neužtikrinti tėvo bendravimo su dukra sąlygų, naudotis bendravimo tvarka išimtinai savo interesų patenkinimui. 2021 m. balandžio 28 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9879-1126/2021 dėl antstolės A. A. veiksmų apskundimo, konstatavo sistemingą vaiko motinos elgesį, kooperavimosi pareigos nevykdymą, neužtikrinant tėvo bendravimo su dukra nuotoliniu būdu ir kitų bendravimo sąlygų. Tėvo pokalbių su dukra įrašai su stenogramomis patvirtina, kad vaiko motina neužtikrina tėvo ir dukters bendravimo nuotoliniu būdu. Šiuos rašytinius įrodymus bei garso įrašus su stenogramomis iškilo būtinybė pateikti po priimto teismo sprendimo, siekiant pagrįsti priimto sprendimo nepagrįstumą, teismo išvadų neatitikimą faktinėms bylos aplinkybėms.

15.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti skundžiamus sprendimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Byloje buvo pateikta pažyma, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. dukra pradės lankyti priešmokyklinę grupę, dėl ko atsakovas negalės disponuoti vaiko laiku savo nuožiūra (šiuo metu vaikas į ugdymo įstaigą atvežamas iki 10 val. Paprastai užsiėmimai prasideda 8.00 val., todėl dukrai reikės anksti keltis, ji turės prieš pamokėles keliauti į kitą miestą ir nėra duomenų kaip vaikas jausis. Teismo nustatyta (pakeista) bendravimo tvarka yra aiški, optimali ir geriausia, užtikrinanti vaiko teises ir jo bei tėvo teisėtus interesus, leis šalims išvengti dvejus metus besitęsiančio teisminio proceso. Šalių susirašinėjimuose atsakovas ieškovę nuolatos įžeidinėja, žemina. Dėl dukros ir tėvo bendravimo telefonu teismas priėmė teisingą sprendimą, nes dėl šio punkto kildavo ir kyla daug konfliktų. Pateiktas antstolės ne vienas prašymas ieškovę nubausti, nors dukra ir nenori bendrauti su tėvu kiekvieną dieną telefonu. Dukra nėra tiek sąmoninga, kad galėtų kalbėti pagal buvusią bendravimo tvarką. Apie tai, kad šalių dukra įvairiais motyvais siekia pati išvengti kalbėtis su tėvu telefonu, nenori kalbėtis, buvo konsultuotasi ir su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, jiems ši informacija kaip ir antstolei, kaip ir atsakovui yra žinoma.

2.2.                      Dėl Vaiko pinigų. Šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Teismo sprendimas šioje dalyje pagrįstas ir negali būti naikinamas, juolab, kad atsakovas dukros išlaikymui moka tik 200 Eur išlaikymą, kuris patenkina vos būtiniausius dukros poreikius.

2.3.                      Dėl papildomo teismo sprendimo. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis patyrė 3 225 Eur bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti du prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų: 2021 m. kovo 29 d. (350, 500, 700, 350 Eur) ir 2020 m. lapkričio 30 d. (500, 300, 500, 500). 2020 m. lapkričio 30 d. ir 2021 m. kovo 29 d. pateiktas tas pats mokėjimo pavedimas 500 Eur sumai, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3 200 Eur. Labai tikėtina, kad piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, atsakovas pats atlieka šiuos veiksmus, nes nėra aišku už kokius veiksmus (ar rengimas dokumentų, kokių dokumentų bei kt.).

2.4.                      Dėl naujų įrodymų pateikimo ir prašymo skirti ekspertizę. Apelianto teikiami nauji įrodymai yra pertekliniai, niekaip nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir nesusiję su ieškinio, priešieškinio reikalavimais. Šie įrodymai negali būti priimti, nes pažeistų ieškovės teisę pasisakyti šiais klausimais. Naujų įrodymų pateikimo aplinkybės neatitinka CPK 314 straipsnyje nustatytų sąlygų. Prašymas skirti ekspertizę atmestinas dėl ieškinio faktinio pagrindo, vaiko amžiaus, duomenų stokos ir proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principų įgyvendinimo. Procesas ir taip truko ilgai.

2.5.                      Dėl CPK 255 straipsnio pažeidimų. Nesutiktina, kad teismas pažeidė šalių ar atsakovo teises 2021 m. kovo 30 d. teismo posėdžio metu. Teismo procesų buvo ne vienas. Šalys davė paaiškinimus ne kartą ir analogiškomis aplinkybėmis. Apelianto motyvas, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą, yra neteisingas ir nedaro teisingo sprendimo negaliojančiu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

III.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

 

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau –ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (329 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17.       Ieškovė S. P. ir atsakovas A. K. yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos sudarę nebuvo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei S. P. ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, 2019 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo šalių dukros A. K. gyvenamąją vietą nustatė su motina, nustatė tėvo bendravimo tvarką su dukra, priteisė iš ieškovo išlaikymą dukrai, nustatė, kad valstybės šalių dukrai mokama išmoka mokama į A. K. banko sąskaitą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

18.       2020 m. gegužės 21 d. S. P. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 priimtu sprendimu nustatytos A. K. bendravimo tvarkos su dukra A. K. pakeitimo. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-665-920/2021 pagal ieškovės S. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. ir pagal atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio reikalavimų: pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 dalį dėl vaiko išmokos, nustatydamas, kad nepilnamečiam vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti valstybės skirta lėšų suma pagal Išmokų vaikams įstatymą mokama į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Luminor“ banke; pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 nustatytą ieškovo (nagrinėjamoje byloje atsakovo) A. K. bendravimo su dukra  A. K. tvarką. A. K. pateikė apeliacinį skundą.

19.       Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-1331-273/2021, panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria pakeista 2019 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 dalis dėl Vaiko išmokos, nustatant, kad valstybės nepilnamečiam vaikui A. K. išlaikymui skirta lėšų suma pagal Išmokų vaikams įstatymą, mokama į ieškovės S. P. atsiskaitomąją sąskaitą ir šioje reikalavimo dalyje priėmė naują sprendimą – ieškinio reikalavimą atmetė. 

20.       Kauno apygardos teismas anksčiau minėtu sprendimu patikslino Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1.8 punktą ir išdėstė taip: tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais poriniais kalendoriniais metais: per Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.; Visų šventųjų dieną ir Vėlinių dieną (lapkričio 1 - 2 d.), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos lapkričio 1 d. 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki lapkričio 2 dienos 18.00 val. Tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), per Jonines (birželio 24 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 18.00 val. Valstybėje paskelbus naujas šventines dienas poriniais kalendoriniais metais su dukra bendrauja tėvas. 

21.       Dėl šio apeliacinės instancijos teismo sprendimo abi šalys pateikė kasacinius skundus.

22.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria patikslintas Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1.8 punktas, panaikintas Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. papildomas sprendimas ir perskirstytos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, panaikino ir bylos dalį dėl ieškovės ieškinio reikalavimo ir atsakovo priešieškinio reikalavimo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 nustatytą tėvo bendravimo su dukterimi tvarką, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą perdavė  Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo. Kitą Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

23.       Kasacinės instancijos teismas 2022 m. kovo 30 d. galutine ir neskundžiama nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, išsprendė klausimą  dėl apelianto apeliacinės instancijos teismui pateiktų prašymų priimti naujus įrodymus ir paskirti byloje vaiko psichologinę ekspertizę. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjant iš naujo, papildomų argumentų dėl aptartų prašymų apeliantas nenurodė. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo apeliacine tvarka nagrinėdamas bylos dalį dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 nustatytos tėvo bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo, nepasisakys dėl apeliaciniame skunde  išdėstytų prašymų apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus ir paskirti byloje vaiko psichologinę ekspertizę.

24.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi, apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

25.       Taigi nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria buvo pakeista tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, o taip pat papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo

26.       Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-82-687/2018, 24 punktas). 

27.       Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

28.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

29.       Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VTAT) atstovei bei šalių dukros ugdymo įstaigos psichologei nurodžius, kad šalių dukra gerai jaučiasi su abiem tėvais, nėra pagrindo riboti vaiko bendravimą su kuriuo nors iš tėvų dėl galimai netinkamo jų elgesio. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2023 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje VTAT atstovė, teikdama išvadą byloje, nurodė, kad 2023 metais VTAT specialistai keletą kartų bendravo su šalių dukra A. K., kuri išreiškė nuomonę, jog nori bendrauti tiek su tėvu, tiek su motina. Atsižvelgdamas į tokią VTAT pateiktą išvadą ir byloje nesant objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tėvo valdžios dukros atžvilgiu netinkamą įgyvendinimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo aspektu nepasikeitus faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti kitokią išvadą, nei padarė iki tol bylą nagrinėję teismai, dėl pagrindo riboti atsakovo A. K. bendravimą su dukra A. K. nebuvimo.

30.       Bylos nagrinėjimo iš naujo apeliacine tvarka metu atsirado nauja faktinė aplinkybė – A. K. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis Kauno rajono Šlienavos pagrindinės mokyklos pirmoje klasėje (2022 m. birželio 6 d. dokumentas numeris DOK-15044).

31.       Nagrinėdamas šalių kasacinius skundus, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, pažymėjo, kad geriausius vaiko interesus paprastai atitinka maksimalus bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu. Dėl šios priežasties nagrinėjamo ginčo atveju, sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir nenustačius pagrindo riboti atsakovo bendravimą su vaiku, siekiant visapusiško vaiko interesų užtikrinimo, neturėtų būti apsiribojama šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytais atitinkamų bendravimo su vaiku tvarkos punktų keitimo siūlymais, o turi būti siekiama, kad pakeista bendravimo tvarka būtų maksimaliai išlaikyta anksčiau nustatyta atsakovo bendravimo su dukterimi trukmė ir intensyvumas, prireikus panaikintus bendravimo tvarkos punktus pakeisti, įtvirtinti papildomas, vaiko interesams neprieštaraujančias, bendravimo su tėvu galimybes. 

32.       CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl galiojančios bendravimo tvarkos pakeitimo, vadovausis aptartu teisiniu reguliavimu bei 31 punkte išdėstytais kasacinio teismo išaiškinimais. VTAT atstovas savo išvadoje pažymėjo, kad, nagrinėjamo ginčo atveju, tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi būti formuluojama detaliai, kadangi šalys nustatytą tvarką ima interpretuoti ir, kilus nesutarimams bendravimo tvarkos vykdymo klausimais, kreipiasi į įvairias institucijas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju, dėl itin didelio šalių susipriešinimo, egzistuoja detalios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo poreikis.

Dėl bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis 

33.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą, visiškai be jokių motyvų viena valanda sutrumpindamas vaiko grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais atsakovo argumentais. Ginčijamame teismo sprendime teismas nepagrindė būtinybės vaiko grąžinimo laiką pakeisti iš 19 val. į 18 val. 

34.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė 2023 m. balandžio 3 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais pakeitimų (dokumentas numeris DOK-8893). Atsakovo 2023 m. balandžio 4 d. į bylą pateiktas taikaus susitarimo projektas patvirtina, jog šalys yra radę bendrą sutarimą dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais (dokumentas numeris DOK-8952). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių suderinta bendravimo tvarka, atitinka vaiko interesus, yra konkreti ir aiški, galės būti šalių vykdoma realiai ir geranoriškai. Ieškovė 2023 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje nurodė, jog ji yra pakeitusi savo nuomonę dėl vaiko parvežimo iš tėvo gyvenamosios vietos į ugdymo įstaigą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė į bylą  nėra pateikusi jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jos teiginius, apie tokio bendravimo būdo neatitiktį vaiko interesams (CPK 12, 178 straipsniai). Nurodytų argumentų pagrindu, skundžiamo sprendimo dalis keistina, nustatant tokią bendravimo savaitgaliais tvarką: „Tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis) tokia tvarka: kas antrą bendravimo savaitgalį nuo penktadienio, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba gyvenamosios vietos, arba kito vaiko motinos iki penktadienio 12 val. raštu – trumpąja žinute (SMS) nurodyto adreso, ir grąžindamas vaiką į ugdymo įstaigą po savaitgalio sekantį pirmadienį, iki ugdymo užsiėmimų pradžios. Apie tikslų dukros paėmimo laiką tėvas informuoja motiną ne vėliau, nei likus 2 valandoms iki dukros paėmimo. Kitais tėvui priklausančiais bendrauti su dukra savaitgaliais, tėvas grąžina dukrą sekmadienį iki 19.15 val. į jos gyvenamąją vietą, arba (duomenys neskelbtini)Jei vaikas turi būti grąžintas motinos pageidavimu ne į vaiko gyvenamąją vietą, o kitu, šiame punkte nurodytu adresu, apie tai vaiko motina tėvą informuoja raštu – trumpąja žinute (SMS) ne vėliau, kaip iki 17.30 val. Jeigu į tėvo (motinos) savaitgalio bendravimą patenka šventinė diena, per kurią bendrauja su vaiku motina (tėvas), tai pirmenybė teikiama bendravimo tvarkai savaitgalį, išskyrus tėvų gimtadienius, vaiko gimtadienį, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas ir Naujuosius metus“.

35.       2023 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje apeliantas nurodė, kad darbo dienomis šiuo metu su dukra bendrauja trečiadieniais be nakvynės. Atsakovas nurodė sutinkantis, kad ir toliau būtų nustatytas jo bendravimas su dukra trečiadieniais be nakvynės. Tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko grąžinimo laiko trečiadieniais. Tėvas nurodė, kad šiuo metu vaikas į gyvenamąją vietą po bendravimo trečiadieniais grąžinamas 19 val., prašė tokį laiką įtraukti į nustatomą bendravimo tvarką. Ieškovė teigė, kad vaikas į gyvenamąją vietą po bendravimo su tėvu trečiadieniais turėtų būti grąžinamas 18 val. Ieškovės teigimu, vaikas dar turi suspėti pasiruošti kitos dienos ugdymui, vaikas turi daug interesų ir, jį į gyvenamąją vietą grąžinus 19 val., nespėja vykdyti kitų veiklų, o tik adaptuojasi ir eina miegoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareigos, įskaitant ir pareigą pasirūpinti, kad vaiko ugdymo procesas vyktų sklandžiai, tinkamai atliekant užduotis namuose, yra lygios. Atsakovas 2023 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje patvirtino, jog tėvo su dukra bendravimo laiku pasirūpintų, kad dukra tinkamai pasiruoštų sekančios dienos ugdymo procesui (atliktų užduotus namų darbus). Teisėjų kolegija sprendžia, kad vaikas jį dominančias veiklas gali vykdyti ir leisdamas laiką su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad A. K. po su tėvu bendrauto laiko į gyvenamąją vietą grąžinus 19 val., vaikas turėtų pakankamai laiko pabendrauti su šeima ir pasiruošti nakties poilsiui. Aptartų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė, jog bendravimo tvarka, pagal kurią vaikas į gyvenamąją vietą po bendravimo su tėvu trečiadieniais būtų grąžinamas 19 val., neatitiktų vaiko interesų. Vadovaujantis nurodytais argumentais bei abiejų tėvų maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principu, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1.2. punktą ir jį išdėstyti taip: „Tėvas bendrauja su dukra kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos, arba gyvenamosios vietos,  arba kito, vaiko motinos iki trečiadienio 12 val. raštu – trumpąja žinute (SMS) nurodyto adreso, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19 val. Apie tikslų dukros paėmimo laiką, tėvas informuoja motiną ne vėliau, nei likus 2 valandoms iki dukros paėmimo“.

Dėl bendravimo per šv. Kalėdas, šv. Velykas bei Naujuosius metus

36.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas 1.3., 1.4., 1.5. punktais sutrumpino tėvo bendravimo laiką su dukra nelyginiais kalendoriniais metais per šv. Kalėdas, lyginiais kalendoriniais metais antrąją šv. Velykų dieną, nelyginiais kalendoriniais metais per Naujuosius metus. Teisėjų kolegija, sulyginusi galiojančios ir ginčijamu sprendimu pakeistos bendravimo tvarkos punktus, dėl bendravimo anksčiau nurodytų švenčių metu, tokius apelianto argumentus pripažįsta pagrįstais.

37.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė 2023 m. balandžio 3 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos per šv. Kalėdas ir Naujųjų metų laikotarpiu pakeitimų (dokumentas numeris DOK-8893). Atsakovo 2023 m. balandžio 4 d. į bylą pateiktas taikaus susitarimo projektas patvirtina, jog šalys yra radę bendrą sutarimą dėl anksčiau šiame punkte nurodytų laikotarpių (dokumentas numeris DOK-8952). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių suderinta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, yra konkreti ir aiški, galės būti šalių vykdoma realiai ir geranoriškai.

38.       Vadovaujantis 36-37 punktuose nurodytais argumentais, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nustatant, kad bendravimas per šv. Kalėdas vyksta tokia tvarka: „Tėvas bendrauja su dukra lyginiais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24-25 d.), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.), pasibaigus ugdymo užsiėmimams, iš ugdymo įstaigos, arba gyvenamosios vietos, arba kito, motinos iki gruodžio 23 dienos 12 val. nurodyto adreso, ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą, arba (duomenys neskelbtini), iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 17 val. Jei vaikas, motinai pageidaujant, grąžinamas ne į vaiko gyvenamąją vietą, o kitu šioje tvarkoje nurodytu adresu, apie tai vaiko motina tėvą informuoja raštu – trumpąja žinute (SMS) ne vėliau, kaip prieš tris valandas iki numatyto vaiko grąžinimo. Nelyginiais kalendoriniais metais tėvas su dukra bendrauja per Šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 17 val., ir pristatydamas dukrą gruodžio 27 d. į jos gyvenamąją vietą, arba (duomenys neskelbtini), iki 11 val., jeigu toliau eina vaiko su motina suplanuotos atostogos. Jei pasibaigus šventiniam laikotarpiui, toliau suplanuotos tėvo su dukra atostogos, tėvas grąžina dukrą pasibaigus jo suplanuotoms su dukra atostogoms, pagal patvirtintą atostogų tvarką. Jei vaikas, motinai pageidaujant, grąžinamas ne į vaiko gyvenamąją vietą, o kitu šioje tvarkoje nurodytu adresu, apie tai vaiko motina tėvą informuoja raštu – trumpąja žinute (SMS) ne vėliau, kaip prieš tris valandas iki numatyto vaiko grąžinimo“.

39.       Bendravimas per Naujųjų metų laikotarpį vyksta tokia tvarka: „Tėvas bendrauja su dukra nelyginiais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir toliau einančią sausio 1 d., pasiimdamas vaiką pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos, arba gyvenamosios vietos, arba kito, motinos iki gruodžio 31 dienos 12 val. nurodyto adreso, Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir grąžindamas dukrą iki Naujųjų metų (sausio 1 d.) 19.15 val. Jei, pasibaigus šventiniam laikotarpiui, yra tėvo suplanuotos atostogos su vaiku, tėvas grąžina dukrą pasibaigus jo suplanuotoms su dukra atostogoms, pagal patvirtintą atostogų tvarką. Lyginiais kalendoriniais metais gruodžio 31 d. ir po jos sekančią sausio 1 d. su vaiku praleidžia motina“.

40.       Teisėjų kolegija, analizuodama bendravimo tvarkos pakeitimus lyginiais kalendoriniais metais antrąją šv. Velykų dieną, nustatė, kad teismas sutrumpino bendravimą, eliminuodamas atsakovui galimybę po šv. Velykų einantį antradienį grąžinti vaiką į jo ugdymo įstaigą. Tokiais pakeitimais buvo siekiama, kad nebūtų sutrikdytas vaiko ugdymo procesas.

41.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka, ieškovė nėra pateikusi objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka turėtų realų neigiamą poveikį vaiko interesams. Minėta, kad, nuo ginčijamo teismo sprendimo priėmimo, pasikeitė faktinės aplinkybės – vaikas pradėjo lankyti mokyklą, be to, vaikas yra paaugęs. Duomenų, kad tais kartais, kai atsakovas vežė vaiką iš savo gyvenamosios vietos Vilniuje į mokyklą Kauno rajone, būtų buvęs pažeistas vaiko ugdymo režimas, byloje nėra. 2023 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad prieš keliaujant iš Vilniaus į Kauno rajone esančią mokyklą, dukra vakare užmigdoma 21:00 val., ryte vaikas žadinamas 6:10 val. Tam, kad suspėtų atvykti iki pamokų pradžios, iš Vilniaus pakanka išvažiuoti 6:40 val. Ieškovė nepateikė  kitokias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad anksčiau aptartas  vaiko dienos režimas atitinka 7 metų amžiaus šalių dukros interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė svarbių priežasčių, pagrindžiančių poreikį pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019, nustatytą bendravimo tvarką per šv. Velykas, lyginiais kalendoriniais metais sutrumpinant tėvo bendravimo su dukra laiką antrąją šv. Velykų dieną. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pasiūlė  bendravimo per šv. Velykas tvarką, į kurią inkorporuotos nuostatos, susiję su galimybėmis vaiką pasiimti (grąžinti) motinos nurodytu adresu, aptarti atvejai, kai po šv. Velykų seka moksleivių pavasario atostogos, bei atvejai, kai vaiko gimimo diena sutampa su šv. Velykomis (2023 m. balandžio 4 d. dokumento numeris DOK-8952 priedas). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, nors ir nurodė nesutinkanti su dalimi teikiamų bendravimo tvarkos papildymų, tačiau konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad siūlomi pakeitimai neatitiktų šalių dukters interesų, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

42.       Minėta, kad šiuo konkrečiu atveju dėl šalių negebėjimo bendravimo su vaiku klausimus spręsti tarpusavio susitarimu, prioritetas teiktinas detaliai bendravimo tvarkai. Tokį poreikį akcentavo ir VTAT atstovė 2023 m. gegužės 5 d. teikdama išvadą byloje. Sprendžiant dėl būtinybės daryti bendravimo tvarkos per šv. Velykas pakeitimus, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į pasikeitusią faktinę aplinkybę – vaikas pradėjo lankyti mokyklą.

43.       Apeliacinės instancijos teismas nutarties 40-42 punktuose nurodytų argumentų pagrindu apeliacinį skundą šioje dalyje patenkina iš dalies ir nustato, kad: „Tėvas bendrauja su dukra per Šv. Velykas: nelyginiais kalendoriniais metais Šv. Velykų išvakarėse, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos, arba gyvenamosios vietos, arba kito, motinos iki prieššventinės dienos 12 val. raštu – trumpąja žinute (SMS) nurodyto adreso, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, jei tai darbo diena, arba iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 17 val., jei tai ne darbo diena, ir grąžindamas Šv. Velykų pirmąją dieną iki 19 val.; Lyginiais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas vaiką po Šv. Velykų einantį antradienį į jos ugdymo įstaigą, iki ugdymo užsiėmimų pradžios, jei tai darbo diena, arba į vaiko gyvenamąją vietą, iki 10 val., jei tai ne darbo diena ir toliau seka vaiko motinos atostogos su dukra. Jei toliau seka tėvo atostogos su dukra, tėvas vaiką grąžina pasibaigus jo atostogoms, pagal patvirtintą atostogų tvarką. Jeigu, motinos pageidavimu, vaikas grąžinamas ne į vaiko gyvenamąją vietą, o kitu, šioje tvarkoje nurodytu adresu, apie tai vaiko motina tėvą informuoja raštu – trumpąja žinute (SMS) ne vėliau, kaip prieš tris valandas iki numatyto vaiko grąžinimo. Jei vaiko gimtadienis, kurį dukra turi praleisti su tėvu, sutampa su Šv. Velykų diena, kurią dukra praleidžia su motina, tuomet tėvas švenčia Šv. Velykas motinai priklausančią dieną, o motina dukros gimtadienį ir Šv. Velykas švenčia tėvui priklausančią dieną. Jei vaiko gimtadienis, kurį turi bendrauti su tėvu, sutampa su Šv. Velykų diena, kurią dukra praleidžia su motina, tuomet motina švenčią Šv. Velykas tėvui priklausančią dieną, o tėvas dukros gimtadienį ir šv. Velykas švenčia motinai priklausančią dieną“. 

Dėl bendravimo kitų valstybinių švenčių dienomis 

44.       Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su dukra valstybinių švenčių metu tvarką, nurodo, kad teismas aiškiai nemotyvavo, kodėl tėvas dukros negali pasiimti valstybinių švenčių (išskyrus šv. Velykas, šv. Kalėdas bei Naujuosius metus) išvakarėse bei po šventinių dienų (išskyrus šv. Velykas, šv. Kalėdas bei Naujuosius metus) grąžinti vaiką į ugdymo įstaigą, iki ugdymo užsiėmimų pradžios. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ginčijamo teismo sprendimo motyvais, tokius apelianto argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.

45.        Pažymėtina, kad 2023 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje ieškovė S. P. patvirtino, kad bendravimo tvarka, pagal kurią tėvas paima dukrą valstybinių švenčių išvakarėse, vaiko interesams nepakenks. Atsižvelgdamas į tokią išsakytą ieškovės poziciją bei, vadovaudamasis šalių vaiko interesais, abiejų tėvų maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka valstybinių švenčių dienomis keistina, nustatant, kad tėvas dukrą pasiima šventinės dienos išvakarėse.

46.       Apeliantas taip pat prašė pakeisti teismo sprendimą, nustatant, kad po bendravimo valstybinių švenčių dienomis, vaikas mokslo metais grąžinamas į ugdymo įstaigą kitą dieną, einančią po šventinės dienos. Ieškovė tokiam apelianto siūlomam bendravimo tvarkos punktui prieštaravo, nurodydama, kad tokiu būdu būtų sutrikdytas normalus vaiko dienos režimas. Kaip buvo minėta šios nutarties 41 punkte, 2023 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje apeliantas detalizavo vaiko dienotvarkę tomis dienomis, kai iš Vilniaus ryte vaikas pristatomas į mokyklą, esančią Kauno rajone. Teisėjų kolegija, įvertinusi, šalių dukros amžių (7 metai), atsakovo nurodytą dukros dienos režimą, sprendžia, kad po valstybinių švenčių praleidimo su tėvu, vaiko kelionė į mokyklą iš Vilniuje esančios tėvo gyvenamosios vietos papildomai 3-4 kartus per metus, nepažeis nepilnametės šalių dukros interesų.

47.       Apeliantas nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl bendravimo Joninių šventės metu (birželio 24 d.). Priešieškiniu atsakovas prašė šia diena papildyti bendravimo tvarką, nustatant, kad minėtos šventės metu tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais nelyginiais kalendoriniais metais. Teismas sprendime dėl šios šventinės dienos nepasisakė. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad vaiko interesus atitiktų bendravimo tvarka, pagal kurią minėtą šventę kas antrus metus jis galėtų praleisti su tėvu. Nurodytų argumentų pagrindu ginčijamas teismo sprendimas keistinas, nustatytos bendravimo tvarkos punktą, kuriame aptariamas tėvo bendravimas su dukra per valstybines šventes kiekvienais nelyginiais kalendoriniais metais papildant Joninių švente (birželio 24 d.).

48.       Apeliantas jau po apeliacinio skundo pateikimo, pateikė prašymą, į nustatomą bendravimo tvarką papildomai įtraukti bendravimą valstybine švente paskelbtą Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.). Dėl minėto prašymo tarp šalių iš esmės ginčo nėra, jis atitinka vaiko interesus, todėl toks prašymas tenkinamas.

49.       Nutarties 44-48 punktuose aptarti argumentai sudaro pagrindą apeliacinio skundo dalį dėl bendravimo tvarkos per valstybines šventes tenkinti, nustatant tokią bendravimo tvarką: „Tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais: Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Vėlinių dieną (lapkričio 2 d.), pasiimdamas dukrą šventinių dienų išvakarėse, pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos, arba iš jos gyvenamosios vietos 17 val., ir grąžindamas dukrą į ugdymo įstaigą kitą dieną, einančią po šventinės dienos, iki ugdymo proceso pradžios, o jeigu dukra tą dieną nelanko ugdymo įstaigos – į jos gyvenamąją vietą kitos dienos, einančios po šventinės dienos, 10 val. Valstybėje paskelbus naujas šventines dienas lyginiais kalendoriniais metais su dukra bendrauja tėvas. Tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais nelyginiais kalendoriniais metais: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Joninių dieną (birželio 24 d.), Žolinių dieną (rugpjūčio 15 d.), pasiimdamas dukrą šventinių dienų išvakarėse, pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos, arba iš jos gyvenamosios vietos 17 val., ir grąžindamas dukrą į ugdymo įstaigą kitą dieną, einančią po šventinės dienos, iki ugdymo proceso pradžios, o jeigu dukra tą dieną nelanko ugdymo įstaigos – į jos gyvenamąją vietą kitos dienos, einančios po šventinės dienos, 10 val.“.

Dėl bendravimo Mokslo ir žinių dieną (rugsėjo 1 d.)

50.       Apeliantas nurodo, kad teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai iš tėvo bendravimo su dukra tvarkos eliminavo bendravimą per Mokslo ir žinių dieną (rugsėjo 1 d.), taip suteikdamas pranašumą vaiko motinai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiems apelianto teiginiams.

51.       Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019, nustatytos bendravimo tvarkos 1.14. punkte buvo nustatyta, kad: „Tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais kalendoriniais metais per rugsėjo 1-ąją jos ugdymo įstaigoje vykstančioje šventėje bei ne mažiau, kaip 2 (dvi) valandas ne ugdymo įstaigoje, apie konkrečią dukros pasiėmimo valandą ir vietą įspėjęs vaiko motiną ne vėliau, kaip likus 1 (vienai) dienai iki numatomo vaiko pasiėmimo“. Ginčijamame teismo sprendime nėra nurodyti motyvai, kurie pagrįstų būtinybę keisti galiojusią bendravimo tvarką, eliminuojant anksčiau aptartą bendravimo tvarkos punktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nagrinėjamu atveju, geriausius vaiko interesus atitiktų bendravimas per Mokslo ir žinių dieną (rugsėjo 1 d.) tiek su motina, tiek su tėvu. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2023 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog ji sutinka, kad tėvas kas antrais kalendoriniais metais, po ugdymo įstaigoje įvykusios šventės, bendrautų su vaiku iki 14 val., o sekančiais metais – nuo 14 val. Su tokia tvarka minėtame teismo posėdyje nurodė sutinkantis ir atsakovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bendravimo tvarka atitiktų vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas iš dalies, nustatant, kad : „Tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais kalendoriniais metais per Mokslo ir žinių dieną (rugsėjo 1 d.) jos ugdymo įstaigoje vykstančioje šventėje. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais tėvas turi teisę bendrauti su dukra per Mokslo ir žinių dieną (rugsėjo 1 d.), pasibaigus jos ugdymo įstaigoje Mokslo ir žinių dienos šventiniam renginiui, ne ugdymo įstaigoje nuo 14 val. ne mažiau, kaip 2 (dvi) valandas, dukrą grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą, arba kitu, šioje tvarkoje nurodytu adresu. Kiekvienais nelyginiais kalendoriniais metais tėvas turi teisę bendrauti su dukra per Mokslo ir žinių dieną (rugsėjo 1 d.), pasibaigus jos ugdymo įstaigoje Mokslo ir žinių dienos šventiniam renginiui, ne ugdymo įstaigoje iki 14 val., dukrą grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą, arba kitu, šioje tvarkoje nurodytu adresu. Motinos pageidavimu, grąžinant dukrą ne į vaiko gyvenamąją vietą, motina tėvą apie tai informuoja raštu – trumpąja žinute (SMS) iki 12 val.“.

Dėl bendravimo per vaiko gimtadienį 

52.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1.7. punkto, reglamentuojančio tėvo bendravimo su dukra per vaiko gimtadienį (balandžio 15 d.) kiekvienais nelyginiais metais, pakeitimu, motyvuojant ugdymo proceso neužtikrinimu. Apeliantas taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1.8. punktas, reglamentuojantis tėvo bendravimo tvarką per vaiko gimtadienį lyginiais metais, buvo eliminuotas iš bendravimo tvarkos. Tokiu būdu, atsakovui atimta galimybė pasveikinti dukrą su gimimo diena. 2023 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje atsakovas prašė palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu, priimtu  civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019, nustatytą bendravimo tvarką per vaiko gimtadienį. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neįrodė poreikio keisti šį punktą. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apelianto argumentais. 

53.       2023 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog neprieštarauja, kad rotacijos principu abu tėvai su dukra bendrautų vaiko gimimo dieną (balandžio 15 d.), tačiau nurodė nesutinkanti, kad tėvas vaiką grąžintų sekančią dieną po gimtadienio atitinkamai į ugdymo įstaigą arba į vaiko gyvenamąją vietą, jeigu sekanti po gimtadienio diena yra darbo diena. Iš esmės savo nesutikimą ieškovė argumentavo vaiko normalaus dienos ir (ar) ugdymo režimo pažeidimu.

54.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka, ieškovė nėra pateikusi objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka turėtų realų neigiamą poveikį vaiko interesams. Tokius ieškovės argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta, kaip nepagrįstus šios nutarties 41 punkte nurodytų argumentų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė svarbių priežasčių, nulemiančių būtinybę keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019, nustatytą bendravimo tvarką per vaiko gimtadienį (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovės (vaiko motinos) nuogąstavimai, dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos per vaiko gimtadienį vykdymo, nėra pagrįsti. Todėl nėra pakankamo pagrindo šioje apimtyje pakeisti  jau keturis metus galiojančios ir vaikui įprasta tapusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019, nustatytos bendravimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 36 punktas). 

55.       Vadovaujantis 52-54 punktuose nurodytais argumentais, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir ginčijamas teismo sprendimas pakeičiamas, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019, nustatytą bendravimo tvarką per šalių dukros A. K. gimtadienius, patikslinant, kad į ugdymo įstaigą vaikas turi būti pristatomas iki ugdymo proceso pradžios: „Tėvas turi teisę bendrauti su dukra per dukros gimtadienius (balandžio 15 d.) kiekvienais nelyginiais kalendoriniais metais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai ne darbo diena, arba pasibaigus ugdymo užsiėmimas iš jos ugdymo įstaigos, jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas dukrą sekančią po gimtadienio dieną į jos ugdymo įstaigą, iki ugdymo proceso pradžios, jeigu sekanti diena yra darbo diena, arba 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą, jei sekanti diena yra nedarbo diena. Tėvas turi teisę bendrauti su dukra per dukros gimtadienius kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekančią po dukros gimtadienio dieną (balandžio 16 d. ) 10 val., jeigu tai ne darbo diena, arba pasibaigus ugdymo užsiėmimas iš jos ugdymo įstaigos, jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas dukrą sekančią dieną (balandžio 17 d.) į jos ugdymo įstaigą, iki ugdymo proceso pradžios, jeigu sekanti diena yra darbo diena, arba 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą, jei sekanti diena yra nedarbo diena. Be to, tėvas turi teisę bendrauti su dukra per dukros gimtadienius (balandžio 15 d.) kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais ne mažiau kaip 2 (dvi) valandas, apie konkrečią dukros pasiėmimo valandą ir vietą įspėjęs vaiko motiną ne vėliau, kaip likus 1 (vienai) dienai iki numatomo vaiko pasiėmimo. Jeigu tėvo bendravimo laikas sutampa su motinos suorganizuotos gimtadienio šventės laiku, tėvas bendrauja su vaiku kitu laiku (tą pačią dieną), arba šventės laiku, sutinkant motinai“.

Dėl bendravimo per tėvų gimtadienius 

56.       2023 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje atsakovas prašė dėl bendravimo tvarkos per tėvo gimtadienį palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu nustatytą tvarką. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neįrodė poreikio keisti šį punktą. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra pradėjo lankyti mokyklą, galiojančios bendravimo tvarkos 1.10. punktas keistinas, tėvo bendravimo tvarką suderinant su dukros ugdymo procesu. Teisėjų kolegija ydinga laiko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu patvirtintos tvarkos 1.9. punkto formuluotę „Tuo atveju, jeigu vaiko mamos gimtadienio diena sutampa su vaiko tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliu, tėvas su vaiku bendrauja, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 19 val.“, kadangi pagal tokią formuluotę galima situacija, jog tėvas vaiką pasiimtų motinos gimimo dienos, sutampančios su šeštadieniu vakarą. Dėl to ši formuluotė keistina, numatant, kad „Tuo atveju, jeigu vaiko mamos gimtadienio diena sutampa su vaiko tėvo bendravimo su vaiku savaitgalio penktadieniu ar šeštadieniu, tėvas su vaiku bendrauja, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kitą dieną po mamos gimtadienio, t. y. lapkričio 11 d. 10 val.“. Atsižvelgiant į tai, jog iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliantas sutiko, kad bendravimas su vaiku trečiadieniais vyks be nakvynės, analogiškai spręstina, kad dėl su trečiadieniu sutampančio motinos gimtadienio, perkeliant bendravimą į prieš tai einančią darbo dieną, tėvo bendravimas su vaiku vyksta trečiadieniui taikoma tvarka, t. y. be nakvynės.

57.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių kitais aspektais reikėtų keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019, nustatytą bendravimo tvarką  per tėvų gimtadienius (tvarkos 1.9. ir 1.10. punktai) (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovės (vaiko motinos) nuogąstavimai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos per tėvo gimtadienį vykdymo nėra pagrįsti, todėl nėra pakankamo pagrindo šioje apimtyje pakeisti jau keturis metus galiojančios ir vaikui įprasta tapusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019, nustatytos bendravimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 36 punktas).

58.       Apibendrinant 56-57 punktuose nurodytus motyvus, ginčijamas teismo sprendimas keistinas, nustatant tokią bendravimo tvarką per tėvų gimtadienius: „Kiekvieno iš tėvų gimtadienį, Mamos dieną ir Tėvo dieną A. K. praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis (diena) yra švenčiama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Tuo atveju, jeigu vaiko mamos gimtadienio diena sutampa su vaiko tėvo bendravimo su vaiku savaitgalio penktadieniu ar šeštadieniu, tėvas su vaiku bendrauja, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekančią dieną po mamos gimtadienio, t. y. lapkričio 11 d. 10 val., ir grąžindamas pirmadienį į ugdymo įstaigą, iki ugdymo proceso pradžios, jeigu tai yra darbo diena,  arba 19 val. į jo gyvenamąją vietą, jeigu tai yra ne darbo diena. Jeigu vaiko mamos gimtadienio diena yra trečiadienis, tėvas su vaiku bendrauja, pasiimdamas vaiką lapkričio 9 d., pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos, arba iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val. Tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais metais per tėvo gimtadienį (gruodžio 19 d.), šventės išvakarėse (gruodžio 18 d.) pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui, ar jos gyvenamosios vietos nuo 17 val., ir grąžindamas dukrą sekančią dieną (gruodžio 19 d.) į ugdymo įstaigą iki ugdymo proceso pradžios, jeigu tai yra darbo diena. Pasibaigus ugdymo procesui, tėvas turi teisę bendrauti su dukra, pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos, ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 19 val., jeigu sekanti diena (gruodžio 20 d.) yra darbo diena, arba iki sekančios dienos 19 val., jei sekanti diena yra nedarbo diena“.

Dėl bendravimo per moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogas 

59.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, pakeisdamas bendravimo tvarką, nepagrįstai nustatė, kad tėvas su dukra turi teisę praleisti pusę moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogų tik nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Apelianto teigimu, sprendimas dalyje dėl tėvų informavimo apie planuojamas atostogas, dėl atostogų derinimo yra neaiškus, prieštaringas. Teisėjų kolegija minėtus apelianto argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.

60.       Teismas, nustatydamas ginčijamus bendravimo tvarkos pakeitimus, sprendime neanalizavo ir tinkamai nenustatė tiek iki tol realiai vykusios tėvo bendravimo su dukra per moksleivių rudens žiemos ir pavasario atostogas tvarkos, tiek ir faktinės aplinkybės, nuo kada šalių dukra pradės lankyti mokyklą, aptariamų pakeitimų būtinybės tinkamai neargumentavo. Minėta, kad šalių dukra 2022 m. rugsėjo 1 d. Šlienavos pagrindinėje mokykloje pradėjo lankyti pirmąją klasę, todėl sutiktina su atsakovo argumentu, kad teismas, numatydamas jam galimybę su vaiku per moksleivių atostogas bendrauti ne anksčiau kaip nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visiškai nepagrįstai apribojo dukros teisę dalį minėtų atostogų praleisti su tėvu, tuo pažeisdamas ir tėvų lygybės principą.

61.       Teisėjų kolegija iš šalių teismo posėdžiuose teiktų paaiškinimų, o taip pat iš jų pateiktų procesinių dokumentų, nustatė, kad esminis nesutarimas tarp šalių, dėl tėvo bendravimo tvarkos su vaiku per moksleivių pavasario, rudens ir žiemos atostogas, yra dėl tėvų informavimo apie planuojamas atostogas, dėl atostogų derinimo (jų datos patvirtinimo), taip pat dėl galimybės po atostogų vaiką grąžinti tiesiai į ugdymo įstaigą (2023 m. balandžio 3 d. dokumentas numeris DOK-8893; 2023 m. balandžio 4 d. dokumento numeris DOK-8952 priedas). Ieškovė siūlo nustatyti, kad atostogų laikas būtų suderinamas ne anksčiau, kaip prieš du mėnesius. Teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovas per atostogas su vaiku dažnai keliauja už Lietuvos Respublikos ribų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės prašomas nustatyti apribojimas, neplanuoti ir nederinti atostogų anksčiau nei likus 2 mėnesiams iki jų, nelaikytinas apsaugančiu teisėtus vaiko interesus, ir iš esmės yra paremtas ieškovės siekiu nustatyti jai, kaip motinai, patogesnę bendravimo tvarką. Pagal ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką, siūloma laikyti, kad tėvo atostogos su vaiku laikomos suderintos, tik po to, kai ieškovė patvirtina tokių atostogų laiką. Kartu įtraukiama nuostata, kad dėl mamos suplanuotų atostogų, tėvui pasiūlomas kitas atostogų laikas, tačiau nenurodoma, kokiu būdu atostogų laikas būtų nustatomas, tėvui nesutikus su motinos pasiūlymu. Tokią siūlomą bendravimo tvarkos formuluotę teisėjų kolegija pripažįsta ydinga, nekonkrečia, todėl galinčia nulemti naujus šalių tarpusavio ginčus. Tuo tarpu pagal atsakovo siūlomą tvarką, galimybė motinai nederinti tėvo pageidaujamos atostogų datos siejama su svarbių objektyvių priežasčių egzistavimu. Savo nesutikimą dėl to, kad tėvas po atostogų vaiką parvežtų į ugdymo įstaigą, ieškovė iš esmės motyvavo galimai dėl to tarp šalių kilsiančiais ginčais, konkrečiau tokio teiginio nepagrįsdama. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks argumentas nelaikytinas pagrindžiančiu būtinybę keisti galiojančią bendravimo tvarką, apribojant tėvo bendravimo su dukra intensyvumą.

62.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, tvirtinant atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, kuri laikytina konkretesne, objektyvesne, todėl lengviau įvykdoma. Nustatytina, kad: „Kiekvienais kalendoriniais metais tėvas turi teisę praleisti su dukra pusę moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Pavasario atostogų tvarka yra sekanti: lyginiais metais, kai tėvas su dukra bendrauja antrą Šv. Velykų dieną, tėvas atostogauja pirmąją pavasario atostogų pusę. Nelyginiais metais, tėvas su dukra bendrauja antrąją pavasario atostogų pusę. Atostogos tarp tėvų dalinamos lygiomis dalimis. Kitas: rudens, Šv. Kalėdų laikotarpio ir žiemos atostogas (po Naujų Metų - vasario mėn.) tėvai leidžia su dukra lygiomis dalimis. Konkretus moksleivių rudens, Kalėdų laikotarpio ir žiemos atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų atostogų pradžios. Jei suderinimas užsitęsia, tai nepaneigia tėvo teisės praleisti pusę atostogų su vaiku. Apie planuojamas atostogas abu tėvai informuoja vienas kitą ne vėliau, kaip likus 2 (dviem) mėnesiams iki norimos atostogų pradžios datos. Apie pageidaujamą atostogų datą tėvas informuoja vaiko motiną elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba SMS žinute (tel. nr. (duomenys neskelbtini)). Vaiko motina per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų turi patvirtinti vaiko atostogų su tėvu laiką, arba, jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su tėvu yra neįmanomos, pasiūlyti kitą atostogų laiką, atsižvelgdama į tėvo prašytą atostogų trukmę. Jeigu vaiko motina per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nepatvirtina atostogų laiko, tačiau taip pat ir nenurodo svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų tuo metu atostogauti su tėvu, bei nepateikia tas priežastis patvirtinančių dokumentų, laikoma, kad atostogų su tėvu laikas yra suderintas pagal tėvo pasiūlymą. Tėvas pasiima dukrą atostogoms jų išvakarėse, pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jos ugdymo įstaigos, arba vaiko gyvenamosios vietos, ir grąžina į ugdymo įstaigą, jei sekanti po atostogų einanti diena yra darbo diena, iki ugdymo užsiėmimų pradžios, arba iki paskutinės atostogų dienos 19.15 val. į vaiko gyvenamąją vietą, jei toliau numatytos vaiko motinos atostogos su dukra. Jei, motinos pageidavimu, vaikas grąžinamas ne į vaiko gyvenamąją vietą, o kitu šioje tvarkoje nurodytu adresu, apie tai vaiko motina tėvą informuoja raštu – trumpąja žinute (SMS) ne vėliau nei 17.30 val. Valstybinei šventinei dienai sutampant su atostogomis, tas iš tėvų, su kuriuo vaikas turi praleisti tą šventinę dieną, planuoja atostogas taip, kad šventinę dieną su dukrą praleistų jis. Atostogų metu kiekvienas iš tėvų, esantis skyriumi nuo dukters, su vaiku bendrauja video skambučiais, skambinant antradieniais ir šeštadieniais nuo 19 iki 21val. Tas iš tėvų, su kuriuo būna dukra, užtikrina, kad telefonas būtų pakrautas, įjungtas, vaikui pasiekiamas, skambinant atsiliepta. Jei dėl objektyvių priežasčių su dukra nepavyksta susisiekti, tas iš tėvų, su kuriuo atostogauja dukra, iki sekančios dienos 21 val. užtikrina, kad dukra perskambintų video skambučiu, apie tai informuojant trumpąja SMS žinute ne vėliau, nei prieš 2 val. iki skambučio. Video skambučiais tėvas skambina vaiko motinai numeriu (duomenys neskelbtini), motina skambina vaiko tėvui numeriu (duomenys neskelbtini). Pasikeitus kontaktiniam numeriui, apie numerio pasikeitimą tėvai vienas kitą informuoja ne vėliau, nei prieš 1 val. iki kito numatomo kontakto. Video skambučiais bendraujama per „Viber“ programėlę“.

Dėl moksleivių vasaros atostogų

63.       Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių itin daug ginčų ir konfliktų, kuriems spręsti pasitelkiamos įvairios institucijos, kyla dėl bendravimo su dukra vasaros atostogų laikotarpiu. 2022 m. liepos 1 d. apeliantas pateikė prašymą (dokumentas numeris DOK-17253), kuriame, be kita ko, prašoma tuo atveju, jei galiojanti bendravimo tvarka nebūtų pripažinta tinkama, patvirtinti minėtame prašyme siūlomą alternatyvią bendravimo tvarką per moksleivių vasaros atostogas. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pagal minėtu prašymu siūlomą bendravimo tvarką yra aptariami konkretūs laikotarpiai, kuriais tėvas bendrauja su dukra, o pagal galiojančią tvarką numatytas sudėtingas atostogų datos derinimo su kitu iš tėvų procesas, kuris pagal bylos duomenis lemia didelius konfliktus tarp tėvų, sprendžia, kad 2022 m. liepos 1 d. atsakovo pasiūlyta tvarka yra konkretesnė, aiškesnė, todėl, tikėtina, bus lengviau įgyvendinama praktiškai ir nesukels tiek daug šalių konfliktų, kiek sukelia šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka.

64.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo siūloma bendravimo tvarka, pagal kurią lyginiais metais tėvas su dukra po pirmos rugpjūčio mėnesio pusės bendravimo dar bendrauja su dukra papildomai rugpjūčio 31 d., pasiimdamas dukrą atostogų išvakarėse (rugpjūčio 30 d.) nuo 16 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas rugsėjo 1 d. į Mokslo ir žinių šventę, yra ganėtinai chaotiška. Tokia tvarka neatitiktų geriausių vaiko interesų, kadangi po ilgai trukusių vasaros atostogų, kurių metu vaikas iš esmė lygias nepertraukiamų atostogų dalis praleidžia su kiekvienu iš tėvų, nėra racionalu paskutinę likusią atostogų dieną keliauti iš Kauno  į tėvo gyvenamąją vietą Vilniuje, o iš jos rugsėjo 1 d. vėl keliauti į Kaune esančią mokyklą. Pažymėtina, kad tėvo dalyvavimas rugsėjo 1-osios šventėje nustatomoje bendravimo tvarkoje yra numatomas kiekvienais metais.

65.       Susipažinęs su ieškovės 2023 m. balandžio 3 d. rašytiniais paaiškinimais (dokumentas numeris DOK-8952), bei atsakovo 2023 m. balandžio 4 d. pateiktu šalių derintu taikos sutarties projektu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad S. P. su tėvo siūloma bendravimo tvarka vaiko vasaros atostogų metu iš dalies nesutiko, iš esmės motyvuodama tuo, kad tėvui tenka daugiau bendravimui su vaiku skirto laiko (dokumento numeris DOK-8952 priedas). Apeliacinės instancijos teismas, įgyvendindamas aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose ir iš dalies pritardamas tokiems ieškovės argumentams, koreguoja atsakovo siūlomą bendravimo tvarką vasaros laikotarpiu, orientuodamas ją į vaiko interesus bei maksimalų laiko, kurį vaikas praleistų su kiekvienu iš tėvų vasaros atostogų metu, suvienodinimą (CPK 376 straipsnis).

66.       Vadovaujantis nutarties 63-65 punktuose nurodytais argumentais, nustatytina, kad: „Lyginiais metais tėvas atostogauja su dukra pasibaigus jos mokslo metams pirmąją pusę birželio mėnesio atostogų laikotarpio, bet ne ilgiau nei iki birželio 23 d. (lyginiais metais birželio 24 d. - Joninės priklauso vaiko motinai), pasiimdamas dukrą pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos, arba gyvenamosios vietos, arba kito vaiko motinos raštu – trumpąja žinute (SMS) nurodyto iki paskutinės mokslo metų dienos 12 val., adreso, ir grąžindamas į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip birželio 23 d. iki 19.15 val. Lyginiais metais tėvas atostogauja su dukra pirmąją liepos mėnesio pusę - nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d. (liepos 6 d. - Mindaugo Karūnavimo diena lyginiais metais priklauso tėvui), pasiimant dukrą atostogų išvakarėse (birželio 30 d.) nuo 17 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžinant liepos 15 d. 19.15 val. į gyvenamąją vietą. Lyginiais metais tėvas atostogauja su dukra pirmąją rugpjūčio mėnesio pusę nuo rugpjūčio 1 d., bet ne ilgiau kaip iki rugpjūčio 15 d. (rugpjūčio 15 d. - Žolinės poriniais metais priklauso vaiko motinai), pasiimant dukrą atostogų išvakarėse (liepos 31 d.) nuo 17 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant rugpjūčio 14 d. iki 19.15 val. į gyvenamąją vietą. Nelyginiais metais tėvas atostogauja su dukra antrąją pusę birželio mėnesio moksleivių atostogų, pasiimdamas dukrą, praėjus pusei birželio mėnesio moksleivių atostogų laikotarpio, bet ne vėliau kaip iki birželio 23 d. 17 val. (nelyginiais metais birželio 24 - Joninių šventinė diena priklauso vaiko tėvui) iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą paskutinę birželio mėnesio dieną - birželio 30 dieną iki 19.15 val. į gyvenamąją vietą. Nelyginiais metais tėvas atostogauja su dukra antrąją liepos mėnesio pusę, pasiimdamas dukrą liepos 15 d. nuo 17 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas liepos 31 d. iki 19.15 val. į gyvenamąją vietą. Nelyginiais metais tėvas atostogauja su dukra nuo rugpjūčio 15 d. (rugpjūčio 15 d. - Žolinės nelyginiais metais priklauso tėvui), pasiimdamas dukrą atostogų išvakarėse (rugpjūčio 14 d.) nuo 17 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas rugpjūčio 31 d iki 19.15 val. į gyvenamąją vietą. Moksleivių vasaros atostogų metu bendravimo tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais negalioja. Vasaros atostogų metu kiekvienas iš tėvų, esantis skyriumi nuo dukters, su vaiku bendrauja video skambučiais, skambinant antradieniais ir šeštadieniais nuo 19 iki 21val. Tas iš tėvų, su kuriuo būna dukra, užtikrina, kad telefonas būtų pakrautas, įjungtas, vaikui pasiekiamas, skambinant atsiliepta. Jei dėl objektyvių priežasčių su dukra nepavyksta susisiekti, tas iš tėvų, su kuriuo atostogauja dukra, iki sekančios dienos 21 val. užtikrina, kad dukra perskambintų video skambučiu, apie tai informuojant trumpąja SMS žinute ne vėliau, nei prieš 2 val. iki skambučio. Video skambučiais tėvas skambina vaiko motinai numeriu (duomenys neskelbtini), motina skambina vaiko tėvui numeriu (duomenys neskelbtini). Pasikeitus kontaktiniam numeriui, apie numerio pasikeitimą tėvai vienas kitą informuoja ne vėliau, nei prieš 1 val. iki kito numatomo kontakto. Video skambučiais bendraujama per „Viber“ programėlę“.  

Dėl bendravimo nuotoliniu būdu ( video skambučiais) 

67.       Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi (ginčijamu teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1.13. punktas), kuria pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019, nustatytos bendravimo tvarkos 1.21. punktas. Apeliantas nurodo, kad tokiu pakeitimu jam nepagrįstai apribota teisė bendrauti su dukra nuotoliniu būdu (telefonu). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

68.       Pagal apelianto siūlomą nustatyti bendravimo tvarką, ieškovei tektų užtikrinti kasdienį tėvo bendravimą su dukra telefonu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reguliarus kasdienis ir nustatytos trukmės bendravimas su tėvu ryšio priemonėmis yra galimas, tačiau jis neturi trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). 

69.       Laikytina, kad nuotolinis bendravimas neatitinka vaiko interesų, jeigu toks bendravimas neatitinka vaiko amžiaus ir dėl to yra nepageidaujamas paties vaiko. Bylą nagrinėję teismai buvo nustatę aplinkybę, kad šalių dukra nepageidauja kasdienio bendravimo su atsakovu telefonu. Tokias pačias aplinkybes iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjant bylą įrodinėjo ieškovė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas į bylą nėra pateikęs objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog A. K. su skyriumi esančiu tėvu pageidauja telefonu bendrauti kasdien. Taip pat nėra pasikeitę ir kitos iki tol bylą nagrinėjusių (pirmosios ir apeliacinės instancijos) teismų nustatytos faktinės aplinkybės dėl nuolat tarp šalių kylančių konfliktų, neabejotinai neigiamai veikiančių šalių dukrą, dėl galiojančios bendravimo tvarkos, pagal kurią numatytas kasdienis vaiko bendravimas telefonu. Minėta, kad bendravimo su vaiku tvarka visų pirma turi atitikti vaiko interesus ir negali būti orientuojama į tėvo/motinos patogumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vaiko amžių, jo dienos režimą, dienotvarkę bei tai, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikas su tėvu pakankamai intensyviai bendrauja betarpiškai, daro išvadą  jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad vaiko interesus geriau atitiktų intensyvesnė vaiko bendravimo su tėvu telefonu tvarka. 

70.       Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šalių dukrai esant 7 metų amžiaus, ji jau aiškiai gali suformuluoti norą pabendrauti su skyriumi esančiu tėvu/motina. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu teismo sprendimu patvirtinus tėvų pareigą, vaikui išreiškus norą, užtikrinti jam galimybę su skyriumi esančiu tėvu bendrauti telefonu papildomai, ne tik nustatytu laiku 2 kartus per savaitę, geriausiai bus užtikrinami šalių vaiko interesai. 

71.       2023 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė nesutinkanti su atsakovo prašomais video skambučiais, motyvuodama teise į šeimos privatumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvai neturi siekti, jog bendravimo tvarka būtų patogi jiems. Konstatuotina, jog ieškovė nepagrindė, kad tėvo bendravimas su dukra video skambučiais prieštarautų vaiko interesams. Todėl yra pagrindas patikslinti bendravimo tvarką, numatant galimybę tėvui su dukra bendrauti ir video skambučiais. 

72.       Apibendrindama 67-71 punktuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią: „Abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus derina telefonu (tel. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Kiekvienas iš tėvų privalo 24 val. laikotarpyje nuo kito tėvo/motinos paklausimo gavimo atsakyti į vaiko tėvui/motinai užduotus su vaiku susijusius klausimus. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaiku telefonu ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama, į skambutį atsiliepta, tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų; Tėvas telefonu ar kita komunikacijų priemone (įskaitant ir video skambučius per „Viber“ programėlę)  su dukra bendrauja antradienį laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val., šeštadienį (jei tuo metu dukra nepraleidžia su tėvu) laikotarpiu nuo 11 val. iki 13 val. A. K. išreiškus norą, telefoninis bendravimas su kiekvienu iš skyriumi esančių tėvų turi būti užtikrintas atsižvelgiant į vaiko norus, jo interesus“.

Dėl bendravimo vaiko ligos laikotarpiu

73.       Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai pakeitė bendravimo sąlygas vaikui ligos atveju gydantis gydymo įstaigoje. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad teismas nenurodė pagrįstų motyvų dėl tėvo sergančios dukros lankymo laiko sutrumpinimo nuo „ne mažiau 4 valandų per dieną“ iki „ne mažiau 4 valandų kas antrą dieną“. Kartu teisėjų kolegija vertina, jog pagrįstas yra atsakovo siūlymas (2023 m. balandžio 4 d. (dokumento numeris DOK-8952 priedas) bendravimo tvarką suderinti su gydymo įstaigoje galiojančiu pacientų lankymo grafiku, o ne sieti ją su  bendru lankymo metu praleistų valandų skaičiumi. Vadovaujantis nurodytais argumentais, teismo sprendimas keistinas, nustatant, kad: „Tėvas turi teisę bendrauti su dukra jos ligos atveju jos buvimo gydymo įstaigoje laikotarpiu, pagal gydymo įstaigos patvirtintą pacientų lankymo grafiką, apie konkrečią vaiko lankymo dieną ir valandą įspėjęs vaiko motiną ne vėliau, kaip likus 1 (vienai) dienai iki numatomo susitikimo su dukra“.

Dėl informavimo apie neformalųjį ugdymą

74.       Apeliantas nurodo, jog teismas, pakeisdamas bendravimo tvarką, įtvirtino netoleruotiną situaciją, kai motina neteikia informacijos apie vaiko lankomas neformaliojo ugdymo veiklas (būrelius) arba tėvą informuoja tik praėjus kuriam laikui. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutinka. Palyginus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir ginčijamu sprendimu pakeistą bendravimo tvarką matyti, kad motinos pareiga ne vėliau kaip pirmojo užsiėmimo dieną informuoti tėvą apie vaiko lankomus būrelius buvo pakeista numatant pareigą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų informuoti tėvą apie papildomo ugdymo pakeitimą. Konkrečių aptariamo bendravimo tvarkos punkto pakeitimo būtinybę lemiančių argumentų teismo sprendime nėra nurodyta. Ieškovė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nesutinka. Tokį nesutikimą  iš esmės argumentuoja tėvo galimybėmis visą reikiamą informaciją gauti pačiam. Teisėjų kolegijos vertinimu, visa aktuali informacija, susijusi su vaiko ugdymu yra svarbi abiem tėvams ir ja turi būti dalijamasi. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tėvo bendravimo su dukra tvarka ir laikas yra betarpiškai derinama prie vaiko ugdymo (įskaitant ir neformaliojo) proceso, todėl tėvas turi teisę žinoti apie visas neformaliojo ugdymo veiklas, kuriose dalyvauja dukra. Vadovaujantis nurodytais motyvais bei tėvų lygybės principu, apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas iš dalies ir nustatoma tokia bendravimo tvarka: „Tėvai privalo vienas kitą informuoti apie vaiko neformalią veiklą (lankomus būrelius ar kitus popamokinius užsiėmimus), esant galimybei iš anksto, bet ne vėliau kaip pirmojo užsiėmimo dieną, taip pat apie šios veiklos atsisakymą, ne vėliau, kaip per 2 dienas nuo šio sprendimo“.

Dėl vaiko daiktų, vaistų, asmens dokumentų perdavimo

75.       Apeliantas ginčijo teismo sprendimą toje apimtyje, kuria buvo eliminuotas bendravimo tvarkos punktas, numatantis motinos pareigą perduoti tėvui vaiko daiktus, kurie reikalingi bendraujant su tėvu. Ieškovė nesutiko su atsakovo prašomu nustatyti bendravimo tvarkos punktu, numatančiu motinos pareigą perduoti tėvui reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu. Ieškovė nesutikimą iš esmės argumentavo tuo, kad vaikui yra nepatogu, kai į mokyklą tenka neštis ir bendravimui su tėvu reikalingus daiktus. Kita vertus, motina patvirtino, kad ji vaiką į ugdymo įstaigą palydi. Taip pat neginčijo atsakovo nurodomos aplinkybės, jog mokykloje vaikas turi jam skirtą spintelę, kur gali laikyti savo daiktus. Įvertinusi aplinkybę, kad vaikas į ugdymo įstaigą yra nuvedamas ir iš jos pasitinkamas vieno iš tėvų, teisėjų kolegija sprendžia, kad vaiko interesams neprieštarauja bendravimui su tėvu reikalingų daiktų nešimasis į ugdymo įstaigą. Apeliacinio teismo vertinimu, kitu atveju, analogiškus vaikui reikalingus daiktus, savo gyvenamojoje vietoje turėtų turėti tiek motina, tiek tėvas, o tai prieštarautų protingumo, ekonomiškumo principams.

76.       Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas priešieškinio reikalavimas bendravimo tvarką papildyti nuostata dėl kelionei į užsienį reikalingo vaiko asmens dokumento perdavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių kyla ginčai dėl vaiko asmens dokumentų (ne)perdavimo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu,  tikslinga į bendravimo tvarką įtraukti punktą, numatantį tėvo ir motinos, kurio žinioje yra vaiko asmens dokumentas (asmens tapatybės kortelė, pasas), pareigą perduoti jį kitam iš tėvų vaiko kelionės į užsienį tikslu. Nurodytų argumentų pagrindu, nustatytina bendravimo tvarka, pagal kurią: „Motina perduoda tėvui reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu bei gydytojo vaikui priskirtus vaistus, jeigu pastarasis serga ir suteikia visą būtiną informaciją apie vaikui paskirtą gydymą ir gydytojų rekomendacijas. Tas iš tėvų, kurio žinioje yra suplanuotai vaiko kelionei į užsienį reikalingas vaiko asmens dokumentas (asmens tapatybės kortelė, pasas), turi perduoti šį dokumentą kitam iš tėvų ne vėliau, nei likus 2 savaitėms iki numatomos kelionės pradžios“.

Dėl kompensacinio bendravimo tvarkos mechanizmo

77.       Apeliantas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek 2023 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje nurodė, kad skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai iš bendravimo tvarkos pašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 1.26. punktą, dėl tėvo nebendrauto laiko kompensavimo. Tokio punkto būtinumą apeliantas iš esmės grindžia tuo, kad motina piktnaudžiauja ir sudaro kliūtis tėvui bendrauti su dukra. Todėl, minėto punkto įtraukimą į bendravimo tvarką,  apeliantas laiko vienintele galimybe drausminti nustatytos bendravimo tvarkos sistemingai nesilaikančią vaiko motiną. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais. 

78.       Visų pirma, pažymėtina, kad įstatymai numato teisines priemones, taikomas neteisėtai nesilaikančių teismo sprendimu nustatytos skyriumi gyvenančio tėvo/motinos bendravimo tvarkos asmenų atžvilgiu. Todėl nesutiktina su apelianto siekiu bendravimo tvarką nustatyti tokiu būdu, kad ji būtų orientuota į ieškovės drausminimą. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantas, aptariamo punkto įtraukimas į nagrinėjamą bendravimo tvarką, pats savaime niekaip neužtikrintų motinos geranoriško nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimo, kadangi motinai geranoriškai nevykdant bendravimo tvarkos punkto, susijusio su tėvo nebendrauto laiko kompensavimu, atsakovui taip pat tektų pasitelkti teisines poveikio priemones teismo sprendimo nevykdančio asmens atžvilgiu. 

79.       Kasacinis teismas, išnagrinėjęs šalių kasacinius skundus, pasisakydamas dėl aptariamo punkto, reglamentuojančio nebendrauto laiko kompensavimo mechanizmą, akcentavo, kad dėl jo įgyvendinimo šalys nuolat konfliktuoja, sprendžiant konfliktus yra  kreipiamasi į antstolius ir kitas institucijas. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio nuolatiniai tėvų konfliktai neigiamai veikia vaiko interesus, dėl šalių nesugebėjimo rasti sutarimo bendravimo su vaiku tvarkos 1.26. punkto sklandus įgyvendinimas yra praktiškai neįmanomas. 

80.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad bylą apeliacine tvarka nagrinėjant  iš naujo, nenustatyta, kad šalių santykių pobūdis būtų pasikeitęs. Priešingai, iš šalių procesinių dokumentų, jų paaiškinimų teismo posėdyje, skundų vaiko teisių institucijai, pareiškimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo vienas kito atžvilgiu, matyti, kad konfliktas tarp šalių tik gilėja.

81.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo priešieškiniu prašomoje patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 1.26. punkto redakcijoje nustatyta, kad „Tėvas, negalėdamas pasiimti vaiko ir (ar) būti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai vaiko motinai pranešti ne vėliau, kaip prieš 24 (dvidešimt keturias) valandas. Tuo atveju, kai tėvas negalėjo bendrauti su vaiku šioje tvarkoje nurodytu laiku savaitgalį ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, bendravimo su vaiku laikas kompensuojamas pirmu vaiko motinai priklausančiu savaitgaliu vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, kai tėvas negalėjo bendrauti su vaiku šioje tvarkoje nurodytu laiku darbo dieną ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, bendravimo su vaiku laikas kompensuojamas per artimiausias 14 dienų vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą tėvo pasirinktą darbo dieną“.

82.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamo punkto formuluotė „tėvas negalėjo bendrauti su vaiku šioje tvarkoje nurodytu laiku savaitgalį ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių“ yra vertinamojo pobūdžio, todėl sudarys prielaidas subjektyviam šalių vertinimui. Aptariamo punkto formuluotė,  nustatanti, kad laikas, kurį tėvas negalėjo bendrauti su dukra „kompensuojamas per artimiausias 14 dienų vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą tėvo pasirinktą darbo dieną“ vertintinas, kaip neužtikrinantis šalių dukrai stabilumo, todėl neatitinkantis vaiko interesų. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių teisminiai ginčai dėl tėvo  bendravimo su dukra tvarkos vyksta jau penkerius metus, šalių konfliktas šiuo klausimu yra itin aštrus ir įsisenėjęs, šalims, net galiojant teismo nustatytai itin detaliai bendravimo tvarkai, didžiąja dalimi nepavyksta pačioms rasti kompromisų šią tvarką įgyvendinant praktiškai. Šalys šiais aspektais nuolat kylančius tarpusavio nesutarimus sprendžia pasitelkdamos tam įgaliotas valstybės institucijas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad apelianto prašomas patvirtinti bendravimo tvarkos punktas negalėtų būti realiai įgyvendinamas, nulemtų naujus tėvų konfliktus, neabejotinai neigiamai paveiksiančius ir šalių dukrą. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinio skundo dalis, dėl atsakovo nebendrauto su dukterimi laiko kompensavimo galimybės nustatymo, netenkinama. Pažymėtina, jog šalys, veikdamos geriausiais dukters interesais, turi teisę geranoriškai susitarti tarpusavyje dėl atsakovo A. K. nebendrauto su dukterimi laiko kompensavimo. 

Dėl kitų bendravimo tvarkos punktų 

83.       Apeliantas prašė sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, patvirtinant bendravimo tvarką pagal atsakovo priešieškinio reikalavimus, likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019, nustatytą bendravimo tvarką palikti nepakeistą. Nors apeliaciniame skunde nurodytuose argumentuose konkrečiai neaptarti visi be išimties bendravimo tvarkos punktai, tačiau iš apeliacinio skundo turinio aiškiai galima suprasti, kad atsakovas ginčija sprendimą ta apimtimi, kiek buvo sutrumpinta jo bendravimo su dukra trukmė ir (ar) sumažintas bendravimo intensyvumas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti geriausius šalių vaiko interesus bei įgyvendindamas teismo aktyvų vaidmenį šios kategorijos bylose, pasisako ir dėl apeliaciniame skunde atskirai neišskirtų bendravimo tvarkos punktų (CPK 376 straipsnis).

84.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra nurodoma argumentų, dėl ginčijamu teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1.11. punkto, reglamentuojančio vaiko laikino išvežimo į užsienį tvarką. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teikė paaiškinimus, kad jos sutuoktinis yra užsienio valstybės pilietis ir kad ieškovės šeima dažnai vyksta į jos sutuoktinio valstybę ten paviešėti, pabendrauti su giminėmis. Įvertinus minėtą aplinkybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1.11. punktas, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 1.17. punktas, nuo dviejų savaičių iki vieno mėnesio prailginant terminą, kurio neviršijus vaikas gali būti laikinai išvežamas į užsienio valstybę be rašytinio kito iš tėvų sutikimo, labiau atitinka susiklosčiusią faktinę padėtį, yra racionalesnis, todėl šis punktas paliekamas nepakeistas. 

85.       Iš ginčijamu teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos, nenurodant motyvų, buvo eliminuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1.18. punktas, numatantis tėvo galimybę pasirinkti vietą, kurioje bendrauja su vaiku, galimybę vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais iš tėvo pusės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis punktas atitinka geriausius vaiko interesus, todėl ginčijamas teismo sprendimas keistinas, paliekant galioti aptariamą bendravimo tvarkos punktą.

86.       Ginčijamu teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1.14. punktu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1.22. punktas, nuo vienos iki penkių kalendorinių dienų prailginant terminą pranešimui apie šalių ir vaiko bendravimui naudojamo telefono numerio ir (ar) elektroninio pašto adreso pasikeitimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad nustatyta bendravimo tvarka yra intensyvi, sprendžia, kad toks pakeitimas, kuris teismo net nebuvo argumentuotas, apsunkintų nustatytos bendravimo tvarkos tinkamą įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje teismo sprendimas pakeistinas, nustatant, kad: „Kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną apie elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui su vaiku palaikyti ir/ar su vaiku susijusių klausimų derinimui, pasikeitimą“. 

87.       Ginčijamu teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1.14. punktu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1.23. punktas, nuo penkių darbo dienų iki dešimt kalendorinių dienų prailginant terminą pranešimui apie vaiko gyvenamosios vietos, gydymo, ugdymo įstaigos pasikeitimą. Minėtas pakeitimas teismo nebuvo argumentuotas. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad nustatyta bendravimo tvarka yra intensyvi, sprendžia, kad toks pakeitimas apsunkintų nustatytos bendravimo tvarkos tinkamą įgyvendinimą. Be to, tokiu būdu pažeidžiama vaiko tėvo teisė kuo operatyviau sužinoti apie vaiko gyvenime vykstančius svarbius pasikeitimus. Vadovaujantis nurodytais argumentais, šioje dalyje teismo sprendimas pakeistinas, nustatant, kad: „Vaiko motina įpareigojama visais atvejais, ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas, informuoti vaiko tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, gydymo ir vaiko ugdymo įstaigos pasikeitimą“. 

88.       Ginčijamu teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1.14. punktu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 1.24. punktas, informacijos apie vaiko susirgimus teikimą susiejant su tam tikromis sąlygomis. Pakeistame punkte nustatyta, kad: „Vaiko motina įpareigojama ne vėliau kaip per 1 dieną informuoti vaiko tėvą vaikui susirgus, jei tai susiję su vaiko ir tėvo nustatytu bendravimu ir jo pasikeitimais. Kitais atvejais vaiko motina tėvą apie vaiko susirgimus informuoja per tą patį laikotarpį (per 1 dieną) tik tuo atveju, jei vaikui numatytas gydymas gydymo įstaigoje (stacionare), susirgus ilgesnio gydymo reikalaujančia liga ar sveikatos sutrikimu, ar patyrus traumą“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokio pakeitimo būtinybę pagrindžiančių argumentų teismas sprendime nenurodė. Aptariamas bendravimo tvarkos punktas reglamentuoja jautrios su vaiko sveikata susijusios informacijos perdavimą kitam iš vaiko tėvų. Įvertinusi pakeisto punkto turinį, punkte nurodytas formuluotes „jei tai susiję su vaiko ir tėvo nustatytu bendravimu ir jo pasikeitimais“ ir „tik tuo atveju, jei vaikas susirgo ilgesnio gydymo reikalaujančia liga“ teisėjų kolegija sprendžia, kad jis suformuluotas ydingai. Aptariamas bendravimo tvarkos punktas yra neapibrėžtas, orientuotas į vaiko motinos subjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą, o tai gali nulemti jį įgyvendinant kilsiančius šalių konfliktus. Nurodytų argumentų pagrindu bei vadovaujantis tėvų lygybės principu, šioje dalyje teismo sprendimas pakeistinas, nustatant, kad: „Abu tėvai privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną informuoti kitą iš vaiko tėvų vaikui susirgus, bei apie numatomus vizitus pas gydytoją: jeigu jie planiniai - prieš 1 dieną, jeigu jie skubūs - esant pirmai galimybei, bet ne vėliau, nei per 2 (dvi) valandas“.

Dėl bylos procesinės baigties

89.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi apeliacijos dalyko įvertinimui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

90.       Vadovaudamasis nutarties 26-88 punktuose nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei ją pakeisti. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamo sprendimo dalis, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, bei dalis, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, keičiamos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl papildomo teismo sprendimo ir pirmosios bei kasacinės instancijų teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

91.       Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu iš ieškovės atsakovui priteistas 98,51 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai iš atsakovo priteistas 7,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimas. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. papildomu sprendimu ištaisytas rašymo apsirikimas 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, ir iš atsakovo ieškovei priteistas 726,56 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

92.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 75,00 Eur žyminis mokestis ir 700,00 Eur advokato pagalbos išlaidos. Dėl ieškovės 775,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ginčo nėra. Kasacinėje instancijoje ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 585,00 Eur (85,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur advokato pagalbos išlaidos).

93.       Atsakovo atstovė advokatė R. N. prašė priteisti iš ieškovės 3 225,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms patirtoms pirmosios instancijos teisme atlyginti, kurias sudarė 75,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, 500,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 300,00 Eur už priešieškinio parengimą, 300,00 Eur už rašytinius paaiškinimus dėl atsiliepimo į priešieškinį argumentų, 2 050,00 Eur už pasirengimą teismo posėdžiams, konsultavimą kliento prieš teismo posėdį ir prieš procesinių dokumentų rengimą bei atstovavimą teisme. Atsakovas sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį (2020 m. spalio 12 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 109) ir jam atstovavusiai advokatei sumokėjo 3 200,00 Eur (Mokėjimo nurodymai: 2020-06-24 – 500,00 Eur sumai; 2020-10-05 – 500,00 Eur sumai; 2020-10-13 – 300,00 Eur sumai; 2020-11-20 – 500,00 Eur sumai; 2020-12-06 – 350,00 Eur sumai; 2021-02-06 – 350,00 Eur sumai; 2021-03-22 – 700,00 Eur sumai). Atsakovo prašoma priteisti 3 225,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti suma yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Kasacinėje instancijoje atsakovas patyrė 1 883,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kuria sudaro (83,00 Eur žyminis mokestis, 1 800,00 Eur advokato pagalbos išlaidos).

94.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

95.       Atsižvelgiant į ieškinio ir priešieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis paskirstytinos atitinkamai ieškovės 1 360,00 Eur (775+585) ir atsakovo 5 108,00 Eur (3 225+1883) patirtos bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios ir kasacinės instancijos teismuose.

96.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė du savarankiškus reikalavimus: dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir dėl vaiko išmokos piniginių lėšų mokėjimo į atsakovo banko sąskaitą pakeitimo. Iš 26 bendravimo tvarkos punktų ieškovė prašė pakeisti 24 punktus (1.14 ir 1.20 tvarkos punktų nereikalavo pakeisti). Apeliacinės instancijos teismui pakeitus atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, laikytina liko nepatenkinti ieškovės reikalavimai dėl 15-os tvarkos punktų (dėl 1.1, 1.4, 1.6, 1.7, 1.8, 1.10, 1.11, 1.12, 1.13, 1.18, 1.19, 1.22, 1.23, 1.24, 1.25) pakeitimo, visiškai patenkinti ieškovės reikalavimai dėl 5-ių tvarkos punktų (1.2, 1.5, 1.17, 1.21, 1.26) pakeitimo, 50 procentų patenkinti ieškovės reikalavimai dėl trijų tvarkos (1.3, 1.15, 1.16) punktų ir 30 procentų patenkintas ieškovės reikalavimas dėl vieno tvarkos (1.9) punkto pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo patenkintas 28 procentais ((15x0+5x100+3x50+30)/24). Ieškinio reikalavimas dėl vaiko išmokos mokėjimo banko sąskaitos pakeitimo Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu patenkintas, tačiau Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimu  ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinta ir priimtas priešingas sprendimas – ieškovės reikalavimas dėl vaiko išmokos mokėjimo banko sąskaitos pakeitimo atmestas. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimas dalyje dėl vaiko išmokos mokėjimo banko sąskaitos pakeitimo yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 14 procentų ((28+0)/2).

97.       Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti aštuonis bendravimo tvarkos punktus (1.1, 1.2, 1.12, 1.13,1.16, 1.20, 1.21, 1.26). Apeliacinės instancijos teismui pakeitus atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, laikytina buvo visiškai patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl 1.20 punkto pakeitimo, 50 procentų patenkinti atsakovo reikalavimai dėl keturių tvarkos (1.12, 1.13, 1.16, 1.21) punktų pakeitimo ir 20 procentų reikalavimas dėl 1.1 punkto pakeitimo, netenkinti reikalavimai dėl dviejų (1.2 ir 1.26) punktų pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, priešieškinio reikalavimai patenkinti 40 procentų ((100+50x4+20+2x0)/8)).

98.       Ieškovė turi teisę į 37 procentus ((14+60)/2), t. y. 503,20 Eur (1 360x37%) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovas į 63 procentus (86+40)/2), t. y. 3 218,04 Eur (5 108x63%) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Po ieškovės ir atsakovo vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, atsakovui iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2 714,84 Eur (3 218,04-503,20).

99.       7,27 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neskirstytinos ir valstybei nei iš vienos iš šalių nepriteistinos, kadangi tiek ieškovės, tiek ir atsakovo atlygintina šių išlaidų dalis, atsižvelgiant į ieškiniu ir priešieškiniu patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, yra mažesnė (atitinkamai ieškovės 4,58 Eur (7,27x63%), o atsakovo 2,69 Eur (7,27x37%)) už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma nuo 2020 metų sausio 23 d. yra 5 Eur. 

100.       Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. papildomu sprendimu yra ištaisytas Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovei rašymo apsirikimas. Po šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitimo, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rašymo apsirikimo ištaisymas neteko prasmės, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. papildomas sprendimas naikintinas. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, iš ieškovės atsakovui priteistina 2 714,84 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, naikintina sprendimo dalis dėl 7,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, priteisimo iš atsakovo valstybei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

101.       Ieškovė apeliacinės instancijos teisme buvo atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) paskirtos advokatės, kurios paslaugoms atlyginti valstybė sumokėjo 310,00 Eur (VGTPT 2022 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. (8.2Mr)TP-22-T-1380-4732 ir VGTPT 2023 m. gegužės 5 d. pažyma).

102.       Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės (DOK-12079) 3 975,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis ir 2 200,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas nurodė, kad už apeliacinio skundo surašymą advokatei sumokėta – 1 000 Eur, už rašytinių paaiškinimų pagal apeliacinės instancijos teismo įpareigojimą parengimą – 500 Eur, už rašytinių paaiškinimų parengimą dėl kasacinės instancijos teismo nutarties motyvų ir – 400 Eur, už 2022 m. birželio 10 d. prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo – 50 Eur, už 2022 m. liepos 1 d. rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą – 300 Eur, už 2022 m. liepos 22 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą – 150 Eur, už pasirengimą apeliacinės instancijos teismo posėdžiui ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme - žodiniame teismo posėdyje 2022 m. gegužės 30 d. – 300 Eur, už dalyvavimą 2022 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje – 300 Eur, už dalyvavimą 2023 m. vasario 7 d. teismo posėdyje – 300,00 Eur, už dalyvavimą 2023 m. balandžio 4 d. žodiniame teismo posėdyje – 300 Eur, už dalyvavimą 2023 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje – 300 Eur.

103.       Byloje esantys įrodymai patvirtina apie 3 975,00 Eur atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2021 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 167 – 75,00 Eur sumai, 2021 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymas - 600,00 Eur sumai, 2021 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymas - 200,00 Eur sumai, 2021 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymas - 500,00 Eur sumai, 2021 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo nurodymas - 200,00 Eur sumai, 2022 m. balandžio 27 d. pinigų priėmimo kvitas – 400,00 Eur sumai, 2022 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymas - 300,00 Eur sumai, 2022 m. liepos 6 d. mokėjimo nurodymas - 300,00 Eur sumai, 2022 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymas - 500,00 Eur sumai, 2023 m. vasario 6 d. mokėjimo nurodymas – 300,00 Eur sumai, 2023 m. balandžio 3 d. pinigų priėmimo kvitas – 300,00 Eur sumai, 2023 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymas – 300,00 Eur sumai. Atsakovo patirtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.9, 8.16, 8.17, 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo dydžio.

104.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu atsakovas prašė patenkinti jo priešieškinio reikalavimus dėl tų pačių bendravimo tvarkos punktų patvirtinimo, todėl apeliacinio skundo ir priešieškinio reikalavimų patenkinimo proporcijos nagrinėjamu atveju sutampa ir laikytina, kad yra patenkinta 40 procentų apeliacinio skundo reikalavimų. Iš ieškovės atsakovui priteistina 1 590,00 Eur (3 975x40%), o iš atsakovo valstybei priteistina 186,00 Eur (310x60%) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu nustatytą ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir bendravimo tvarką išdėstyti taip: 

1.1.       Tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis) tokia tvarka: kas antrą bendravimo savaitgalį nuo penktadienio, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba gyvenamosios vietos, arba kito vaiko motinos iki penktadienio 12 val. raštu – trumpąja žinute (SMS) nurodyto adreso, ir grąžindamas vaiką į ugdymo įstaigą po savaitgalio sekantį pirmadienį iki ugdymo užsiėmimų pradžios. Apie tikslų dukros paėmimo laiką tėvas informuoja motiną ne vėliau, nei likus 2 valandoms iki dukros paėmimo. Kitais tėvui priklausančiais bendrauti su dukra savaitgaliais, tėvas grąžina dukrą sekmadienį iki 19.15 val. į jos gyvenamąją vietą, arba (duomenys neskelbtini). Jei vaikas turi būti grąžintas motinos pageidavimu ne į vaiko gyvenamąją vietą, o kitu, šiame punkte nurodytu adresu, apie tai vaiko motina tėvą informuoja raštu – trumpąja žinute (SMS) ne vėliau, kaip iki 17.30 val. Jeigu į tėvo (motinos) savaitgalio bendravimą patenka šventinė diena, per kurią bendrauja su vaiku motina (tėvas), tai pirmenybė teikiama bendravimo tvarkai savaitgalį, išskyrus tėvų gimtadienius, vaiko gimtadienį, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas ir Naujuosius metus.

1.2.       Tėvas bendrauja su dukra kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos, arba gyvenamosios vietos,  arba kito vaiko motinos iki trečiadienio 12 val. raštu – trumpąja žinute (SMS) nurodyto adreso, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19 val. Apie tikslų dukros paėmimo laiką tėvas informuoja motiną ne vėliau, nei likus 2 valandoms iki dukros paėmimo.

1.3.       Tėvas bendrauja su dukra lyginiais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24-25 d.), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.), pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos, arba gyvenamosios vietos, arba kito motinos iki gruodžio 23 dienos 12 val. nurodyto adreso, ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą, arba (duomenys neskelbtini), iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 17 val. Jei vaikas, motinai pageidaujant, grąžinamas ne į vaiko gyvenamąją vietą, o kitu šioje tvarkoje nurodytu adresu, apie tai vaiko motina tėvą informuoja raštu – trumpąja žinute (SMS) ne vėliau kaip prieš tris valandas iki numatyto vaiko grąžinimo. Nelyginiais kalendoriniais metais tėvas su dukra bendrauja per Šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 17 val. ir pristatydamas dukrą gruodžio 27 d. į jos gyvenamąją vietą, arba (duomenys neskelbtini), iki 11 val., jeigu toliau eina vaiko su motina suplanuotos atostogos. Jei pasibaigus šventiniam laikotarpiui, toliau suplanuotos tėvo su dukra atostogos, tėvas grąžina dukrą pasibaigus jo suplanuotoms su dukra atostogoms, pagal patvirtintą atostogų tvarką. Jei vaikas, motinai pageidaujant, grąžinamas ne į vaiko gyvenamąją vietą, o kitu šioje tvarkoje nurodytu adresu, apie tai vaiko motina tėvą informuoja raštu – trumpąja žinute (SMS) ne vėliau, kaip prieš tris valandas iki numatyto vaiko grąžinimo.

1.4.       Tėvas bendrauja su dukra per Šv. Velykas: Nelyginiais kalendoriniais metais Šv. Velykų išvakarėse, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos, arba gyvenamosios vietos, arba kito motinos iki prieššventinės dienos 12 val. raštu – trumpąja žinute (SMS) nurodyto adreso, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, jei tai darbo diena, arba iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 17 val., jei tai ne darbo diena ir grąžindamas Šv. Velykų pirmąją dieną iki 19 val.; Lyginiais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas vaiką po Šv. Velykų einantį antradienį į jos ugdymo įstaigą iki ugdymo užsiėmimų pradžios, jei tai darbo diena, arba į vaiko gyvenamąją vietą iki 10 val., jei tai ne darbo diena ir toliau seka vaiko motinos atostogos su dukra. Jei toliau seka tėvo atostogos su dukra, tėvas vaiką grąžina pasibaigus jo atostogoms, pagal patvirtintą atostogų tvarką. Jeigu, motinos pageidavimu, vaikas grąžinamas ne į vaiko gyvenamąją vietą, o kitu, šioje tvarkoje nurodytu adresu, apie tai vaiko motina tėvą informuoja raštu – trumpąja žinute (SMS) ne vėliau, kaip prieš tris valandas iki numatyto vaiko grąžinimo. Jei vaiko gimtadienis, kurį dukra turi praleisti su tėvu, sutampa su Šv. Velykų diena, kurią dukra praleidžia su motina, tuomet tėvas švenčia Šv. Velykas motinai priklausančią dieną, o motina dukros gimtadienį ir Šv. Velykas švenčia tėvui priklausančią dieną. Jei vaiko gimtadienis, kurį turi bendrauti su tėvu, sutampa su Šv. Velykų diena, kurią dukra praleidžia su motina, tuomet motina švenčią Šv. Velykas tėvui priklausančią dieną, o tėvas dukros gimtadienį ir šv. Velykas švenčia motinai priklausančią dieną. 

1.5.       Nelyginiais kalendoriniais metais tėvas bendrauja su dukra Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir toliau einančią sausio 1 d., pasiimdamas vaiką pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos, arba gyvenamosios vietos, arba kito motinos iki gruodžio 31 dienos 12 val. nurodyto adreso, Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir grąžindamas dukrą iki Naujųjų metų (sausio 1 d.) 19.15 val. Jei, pasibaigus šventiniam laikotarpiui, yra tėvo suplanuotos atostogos su vaiku, tėvas grąžina dukrą pasibaigus jo suplanuotoms su dukra atostogoms, pagal patvirtintą atostogų tvarką. Lyginiais kalendoriniais metais gruodžio 31 d. ir po jos sekančią sausio 1 d. su vaiku praleidžia motina. 

1.6.       Tėvas turi teisę bendrauti su dukra per dukros gimtadienius (balandžio 15 d.) kiekvienais nelyginiais kalendoriniais metais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai ne darbo diena, arba pasibaigus ugdymo užsiėmimas iš jos ugdymo įstaigos, jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas dukrą sekančią po gimtadienio dieną į jos ugdymo įstaigą iki ugdymo proceso pradžios, jeigu sekanti diena yra darbo diena, arba 19 val. į jos gyvenamąją vietą, jei sekanti diena yra nedarbo diena.

1.7.        Tėvas turi teisę bendrauti su dukra per dukros gimtadienius kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekančią po dukros gimtadienio dieną (balandžio 16 d.) 10 val., jeigu tai ne darbo diena, arba pasibaigus ugdymo užsiėmimas iš jos ugdymo įstaigos, jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas dukrą sekančią dieną (balandžio 17 d.) į jos ugdymo įstaigą iki ugdymo proceso pradžios, jeigu sekanti diena yra darbo diena, arba 19 val. į jos gyvenamąją vietą, jei sekanti diena yra nedarbo diena. Be to, tėvas turi teisę bendrauti su dukra per dukros gimtadienius (balandžio 15 d.) kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais ne mažiau, kaip 2 (dvi) valandas, apie konkrečią dukros pasiėmimo valandą ir vietą įspėjęs vaiko motiną ne vėliau, kaip likus 1 (vienai) dienai iki numatomo vaiko pasiėmimo. Jeigu tėvo bendravimo laikas sutampa su motinos suorganizuotos gimtadienio šventės laiku, tėvas bendrauja su vaiku kitu laiku (tą pačią dieną), arba šventės laiku sutinkant motinai. 

1.8.       Kiekvieno iš tėvų gimtadienį, Mamos dieną ir Tėvo dieną A. K. praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis (diena) yra švenčiama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Tuo atveju, jeigu vaiko mamos gimtadienio diena sutampa su vaiko tėvo bendravimo su vaiku savaitgalio penktadieniu ar šeštadieniu, tėvas su vaiku bendrauja, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekančią dieną po mamos gimtadienio, t. y. lapkričio 11 d. 10 val., ir grąžindamas pirmadienį į ugdymo įstaigą iki ugdymo proceso pradžios, jeigu tai yra darbo diena, arba 19 val. į jos gyvenamąją vietą, jeigu tai yra ne darbo diena. Jeigu vaiko mamos gimtadienio diena yra trečiadienis, tėvas su vaiku bendrauja, pasiimdamas vaiką lapkričio 9 d., pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos, arba iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.

1.9.       Tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais metais per tėvo gimtadienį (gruodžio 19 d.), šventės išvakarėse (gruodžio 18 d.) pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui, ar jos gyvenamosios vietos nuo 17 val., ir grąžindamas dukrą sekančią dieną (gruodžio 19 d.) į ugdymo įstaigą iki ugdymo proceso pradžios, jeigu tai yra darbo diena. Pasibaigus ugdymo procesui, tėvas turi teisę bendrauti su dukra, pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos, ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 19 val., jeigu sekanti diena (gruodžio 20 d.) yra darbo diena, arba iki sekančios dienos 19 val., jei sekanti diena yra nedarbo diena.

1.10.       Tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ar ugdymo įstaigos šventės išvakarėse nuo 17 valandos, ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki šventės dienos 19 val.; 

1.11.       Tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais: Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Vėlinių dieną (lapkričio 2 d.), pasiimdamas dukrą šventinių dienų išvakarėse pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos, arba iš jos gyvenamosios vietos 17 val., ir grąžindamas dukrą į ugdymo įstaigą kitą dieną, einančią po šventinės dienos, iki ugdymo proceso pradžios, o jeigu dukra tą dieną nelanko ugdymo įstaigos – į jos gyvenamąją vietą kitos dienos, einančios po šventinės dienos, 10 val. Valstybėje paskelbus naujas šventines dienas lyginiais kalendoriniais metais su dukra bendrauja tėvas; 

1.12.       Tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais nelyginiais kalendoriniais metais: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Joninių dieną (birželio 24 d.), Žolinių dieną (rugpjūčio 15 d.), pasiimdamas dukrą šventinių dienų išvakarėse, pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos, arba iš jos gyvenamosios vietos 17 val., ir grąžindamas dukrą į ugdymo įstaigą kitą dieną, einančią po šventinės dienos iki ugdymo proceso pradžios, o jeigu dukra tą dieną nelanko ugdymo įstaigos – į jos gyvenamąją vietą kitos dienos, einančios po šventinės dienos, 10 val. 

1.13.       Tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais kalendoriniais metais per Mokslo ir žinių dieną (rugsėjo 1 d.) jos ugdymo įstaigoje vykstančioje šventėje. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais tėvas turi teisę bendrauti su dukra per Mokslo ir žinių dieną (rugsėjo 1 d.), pasibaigus jos ugdymo įstaigoje Mokslo ir žinių dienos šventiniam renginiui, ne ugdymo įstaigoje nuo 14 val. ne mažiau, kaip 2 (dvi) valandas, dukrą grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą, arba kitu šioje tvarkoje nurodytu adresu. Kiekvienais nelyginiais kalendoriniais metais tėvas turi teisę bendrauti su dukra per Mokslo ir žinių dieną (rugsėjo 1 d.), pasibaigus jos ugdymo įstaigoje Mokslo ir žinių dienos šventiniam renginiui, ne ugdymo įstaigoje iki 14 val., dukrą grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą, arba kitu šioje tvarkoje nurodytu adresu. Motinos pageidavimu, grąžinant dukrą ne į vaiko gyvenamąją vietą, motina tėvą apie tai informuoja raštu – trumpąja žinute (SMS) iki 12 val.

1. 14. Kiekvienais kalendoriniais metais tėvas turi teisę praleisti su dukra pusę moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Pavasario atostogų tvarka yra sekanti: lyginiais metais, kai tėvas su dukra bendrauja antrą Šv. Velykų dieną, tėvas atostogauja pirmąją pavasario atostogų pusę. Nelyginiais metais tėvas su dukra bendrauja antrąją pavasario atostogų pusę. Atostogos tarp tėvų dalinamos lygiomis dalimis. Kitas: rudens, Šv. Kalėdų laikotarpio ir žiemos atostogas (po Naujų Metų - vasario mėn.) tėvai leidžia su dukra lygiomis dalimis. Konkretus moksleivių rudens, Kalėdų laikotarpio ir žiemos atostogų laikas turi būti šalių suderintas ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomų atostogų pradžios. Jei suderinimas užsitęsia, tai nepaneigia tėvo teisės praleisti pusę atostogų su vaiku. Apie planuojamas atostogas abu tėvai informuoja vienas kitą ne vėliau, kaip likus 2 (dviem) mėnesiams iki norimos atostogų pradžios datos. Apie pageidaujamą atostogų datą tėvas informuoja vaiko motiną elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba SMS žinute (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vaiko motina per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų turi patvirtinti vaiko atostogų su tėvu laiką, arba, jeigu dėl svarbių objektyvių priežasčių tuo metu atostogos su tėvu yra neįmanomos, pasiūlyti kitą atostogų laiką, atsižvelgdama į tėvo prašytą atostogų trukmę. Jeigu vaiko motina per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nepatvirtina atostogų laiko, tačiau taip pat ir nenurodo svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų tuo metu atostogauti su tėvu, bei nepateikia tas priežastis patvirtinančių dokumentų, laikoma, kad atostogų su tėvu laikas yra suderintas pagal tėvo pasiūlymą. Tėvas pasiima dukrą atostogoms jų išvakarėse, pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jos ugdymo įstaigos, arba vaiko gyvenamosios vietos, ir grąžina į ugdymo įstaigą, jei sekanti po atostogų einanti diena yra darbo diena, iki ugdymo užsiėmimų pradžios, arba iki paskutinės atostogų dienos 19.15 val. į vaiko gyvenamąją vietą, jei toliau numatytos vaiko motinos atostogos su dukra. Jei, motinos pageidavimu, vaikas grąžinamas ne į vaiko gyvenamąją vietą, o kitu šioje tvarkoje nurodytu adresu, apie tai vaiko motina tėvą informuoja raštu – trumpąja žinute (SMS) ne vėliau nei 17.30 val. Valstybinei šventinei dienai sutampant su atostogomis, tas iš tėvų, su kuriuo vaikas turi praleisti tą šventinę dieną, planuoja atostogas taip, kad šventinę dieną su dukrą praleistų jis. Atostogų metu kiekvienas iš tėvų, esantis skyriumi nuo dukters, su vaiku bendrauja video skambučiais, skambinant antradieniais ir šeštadieniais nuo 19 iki 21val. Tas iš tėvų, su kuriuo būna dukra, užtikrina, kad telefonas būtų pakrautas, įjungtas, vaikui pasiekiamas, skambinant atsiliepta. Jei dėl objektyvių priežasčių su dukra nepavyksta susisiekti, tas iš tėvų, su kuriuo atostogauja dukra, iki sekančios dienos 21 val. užtikrina, kad dukra perskambintų video skambučiu, apie tai informuojant trumpąja SMS žinute ne vėliau, nei prieš 2 val. iki skambučio. Video skambučiais tėvas skambina vaiko motinai numeriu (duomenys neskelbtini), motina skambina vaiko tėvui numeriu (duomenys neskelbtini). Pasikeitus kontaktiniam numeriui, apie numerio pasikeitimą tėvai vienas kitą informuoja ne vėliau, nei prieš 1 val. iki kito numatomo kontakto. Video skambučiais bendraujama per „Viber“ programėlę.

1. 15. Lyginiais metais tėvas atostogauja su dukra pasibaigus jos mokslo metams, pirmąją pusę birželio mėnesio atostogų laikotarpio, bet ne ilgiau nei iki birželio 23 d. (lyginiais metais birželio 24 d. - Joninės priklauso vaiko motinai), pasiimdamas dukrą pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos, arba gyvenamosios vietos, arba kito vaiko motinos raštu – trumpąja žinute (SMS) nurodyto iki paskutinės mokslo metų dienos 12 val., adreso, ir grąžindamas į gyvenamąją vietą ne vėliau, kaip birželio 23 d. iki 19.15 val. Lyginiais metais tėvas atostogauja su dukra pirmąją liepos mėnesio pusę - nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d. (liepos 6 d. - Mindaugo Karūnavimo diena lyginiais metais priklauso tėvui), pasiimant dukrą atostogų išvakarėse (birželio 30 d.) nuo 17 val. iš gyvenamosios vietos, ir grąžinant liepos 15 d. 19.15 val. į gyvenamąją vietą. Lyginiais metais tėvas atostogauja su dukra pirmąją rugpjūčio mėnesio pusę, nuo rugpjūčio 1 d., bet ne ilgiau kaip iki rugpjūčio 15 d. (rugpjūčio 15 d. - Žolinės poriniais metais priklauso vaiko motinai), pasiimant dukrą atostogų išvakarėse (liepos 31 d.) nuo 17 val. iš jos gyvenamosios vietos, ir grąžinant rugpjūčio 14 d. iki 19.15 val. į gyvenamąją vietą. Nelyginiais metais tėvas atostogauja su dukra antrąją pusę birželio mėnesio moksleivių atostogų, pasiimdamas dukrą praėjus pusei birželio mėnesio moksleivių atostogų laikotarpio, bet ne vėliau kaip iki birželio 23 d. 17 val. (nelyginiais metais birželio 24 - Joninių šventinė diena priklauso vaiko tėvui) iš gyvenamosios vietos, ir grąžindamas dukrą paskutinę birželio mėnesio dieną - birželio 30 dieną iki 19.15 val. į gyvenamąją vietą. Nelyginiais metais tėvas atostogauja su dukra antrąją liepos mėnesio pusę, pasiimdamas dukrą liepos 15 d. nuo 17 val. iš gyvenamosios vietos, ir grąžindamas liepos 31 d. iki 19.15 val. į gyvenamąją vietą. Nelyginiais metais tėvas atostogauja su dukra nuo rugpjūčio 15 d. (rugpjūčio 15 d. - Žolinės nelyginiais metais priklauso tėvui), pasiimdamas dukrą atostogų išvakarėse (rugpjūčio 14 d.) nuo 17 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas rugpjūčio 31 d iki 19.15 val. į gyvenamąją vietą. Moksleivių vasaros atostogų metu bendravimo tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais negalioja. Vasaros atostogų metu kiekvienas iš tėvų, esantis skyriumi nuo dukters, su vaiku bendrauja video skambučiais, skambinant antradieniais ir šeštadieniais nuo 19 iki 21val. Tas iš tėvų, su kuriuo būna dukra, užtikrina, kad telefonas būtų pakrautas, įjungtas, vaikui pasiekiamas, skambinant atsiliepta. Jei dėl objektyvių priežasčių su dukra nepavyksta susisiekti, tas iš tėvų, su kuriuo atostogauja dukra, iki sekančios dienos 21 val. užtikrina, kad dukra perskambintų video skambučiu, apie tai informuojant trumpąja SMS žinute ne vėliau, nei prieš 2 val. iki skambučio. Video skambučiais tėvas skambina vaiko motinai numeriu (duomenys neskelbtini), motina skambina vaiko tėvui numeriu (duomenys neskelbtini). Pasikeitus kontaktiniam numeriui, apie numerio pasikeitimą tėvai vienas kitą informuoja ne vėliau nei prieš 1 val. iki kito numatomo kontakto. Video skambučiais bendraujama per „Viber“ programėlę“.

1. 16. Atostogų metu tėvas turi teisę dukterį vežtis į užsienį atostogų laikotarpiui be atskiro mamos sutikimo, tačiau informuodamas vaiko mamą apie galimą vykimo kryptį. Bet kuris iš tėvų, norėdamas išsivežti vaiką į užsienį ilgesniam nei 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui, turi gauti rašytinį kito iš tėvų sutikimą likus ne daugiau, nei 2 (dviem) savaitėms iki planuojamo išvykimo. Vienam iš tėvų išvykus su vaiku į užsienį atostogų, jis įpareigojamas kitam iš tėvų raštu pranešti apie vaiko laikiną gyvenamąją vietą, esant būtinumui, apie vaiko sveikatos būklę, bei užtikrinti kitam iš tėvų ne retesnį, nei 1 kartą per savaitę pokalbį su vaiku telefonu ar kitomis komunikacijų priemonėmis.

1. 17. Tėvas bendrauja su dukra pasirinktoje vietoje. Siekiant užtikrinti vaiko teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais, bendravimo su vaiku laiku tėvas turi teisę vežtis dukterį svečiuotis pas jos artimuosius giminaičius iš tėvo pusės, taip pat leisti dukrai nakvoti pas artimus giminaičius.

1. 18. Tėvas turi teisę bendrauti su dukra jos ligos atveju, jos buvimo gydymo įstaigoje laikotarpiu, pagal gydymo įstaigos patvirtintą pacientų lankymo grafiką, apie konkrečią vaiko lankymo dieną ir valandą įspėjęs vaiko motiną ne vėliau, kaip likus 1 (vienai) dienai iki numatomo susitikimo su dukra.

1. 19. Motina perduoda tėvui reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu bei gydytojo vaikui paskirtus vaistus, jeigu pastarasis serga ir suteikia visą būtiną informaciją apie vaikui paskirtą gydymą ir gydytojų rekomendacijas. Tas iš tėvų, kurio žinioje yra suplanuotai vaiko kelionei į užsienį reikalingas vaiko asmens dokumentas (asmens tapatybės kortelė, pasas), turi perduoti šį dokumentą kitam iš tėvų ne vėliau, nei likus 2 savaitėms iki numatomos kelionės pradžios.

1. 20. Abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus derina telefonu (tel. nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Kiekvienas iš tėvų privalo 24 val. laikotarpyje nuo kito tėvo/motinos paklausimo gavimo atsakyti į vaiko tėvui/motinai užduotus su vaiku susijusius klausimus. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaiku telefonu ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama, į skambutį atsiliepta, tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų. Tėvas telefonu ar kita komunikacijų priemone (įskaitant ir video skambučius per „Viber“ programėlę) su dukra bendrauja antradienį, laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val., šeštadienį (jei tuo metu dukra nepraleidžia su tėvu), laikotarpiu nuo 11 val. iki 13 val. A. K. išreiškus norą, telefoninis bendravimas su kiekvienu iš skyriumi esančių tėvų turi būti užtikrintas, atsižvelgiant į vaiko norus, jo interesus.

1. 21. Kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau, kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną apie elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui su vaiku palaikyti ir/ar su vaiku susijusių klausimų derinimui, pasikeitimą.

1. 22. Vaiko motina įpareigojama visais atvejais ne vėliau, kaip per 5 (penkias) darbo dienas informuoti vaiko tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, gydymo ir vaiko ugdymo įstaigos pasikeitimą.

1. 23. Tėvai privalo nedelsiant, bet ne vėliau, kaip per 1 dieną informuoti kitą iš vaiko tėvų vaikui susirgus, bei apie numatomus vizitus pas gydytoją: jeigu jie planiniai - prieš 1 dieną, jeigu jie skubūs – esant pirmai galimybei, bet ne vėliau, nei per 2 (dvi) valandas.

1. 24. Tėvai privalo vienas kitą informuoti apie vaiko neformalią veiklą (lankomus būrelius ar kitus popamokinius užsiėmimus), esant galimybei iš anksto, bet ne vėliau kaip pirmojo užsiėmimo dieną, taip pat apie šios veiklos atsisakymą, ne vėliau, kaip per 2 dienas nuo šio sprendimo.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.  Panaikinti sprendimo dalį dėl 7,27 Eur (septynių eurų 27 centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, priteisimo iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei, o  kitą sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Priteisti atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 714,84 Eur  (du tūkstančius septynis šimtus keturiolika eurų 84 centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.“

Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. papildomą sprendimą panaikinti.

Priteisti atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 590,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 186,00 Eur (vieną  šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti. Priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5630).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                           Virginija Gudynienė 

 

 

Jurgita Sujetienė

 

 

                                                                                                                           Rasa Urbanavičiūtė