ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

sekretoriaujant Indrei Šležienei,

dalyvaujant ieškovams A. B., T. B., jų atstovui advokatui E. K.,

atsakovui V. B., jo atstovei advokatei V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir T. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

           Ieškovai A. B. ir T. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti 2011 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp A. B., T. B. ir V. B., negaliojančia; pripažinti 2013 m. gegužės 15 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp A. B., T. B. ir V. B., negaliojančia; pripažinti 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp A. B., T. B. ir V. B., negaliojančia. Prašo taikyti vienašalę restituciją natūra, kuria grąžintinas ieškovams A. B. ir T. B. šis turtas: 2/3 dalys Pastato – Grūdų sandėlio – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2/3 dalys Kitų statinių (inžinerinių) - mėšlidės – rezervuaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),  Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), grąžintinas Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės   sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Prašo priteisti ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, iš dalies atleisti ieškovus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

              Nurodė, kad ieškovai su atsakovu sudarė 2011 m. spalio 22 d., 2013 m. gegužės 15 d., 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartis, kurių pagrindu ieškovai atsakovui padovanojo prašomą ieškiniu jiems grąžinti turtą. Sandoriai neatitiko tikrosios šalių valios, nes šalys iš esmės siekė sudaryti ne dovanojimo, o pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias ieškovai įsipareigojo perleisti V. B. nuosavybėn turtą, o atsakovas įsipareigojo A. B. ir T. B. sumokėti už jam nuosavybėn perduodamus nekilnojamuosius daiktus sutartą kainą. Atsakovas įkalbėjo ieškovus sudaryti dovanojimo sandorius, motyvuojant, kad sudarant dovanojimo sutartis, bus išvengta didelių mokesčių už notaro paslaugas, nes dovanojimo sutartims taikomas fiksuotas notaro mokesčių dydis, o pirkimo-pardavimo sutartims, notaro įkainis nustatomas atsižvelgiant į turto vertę. T. B. su A. B. yra tėvai V. B., bei ginčo sandorių metu šalis siejo pasitikėjimu grįsti santykiai. Atsakovas, pasinaudodamas ieškovų patiklumu, giminystės ryšiais, amžiumi, apgaule, įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą apsimestinių sandorių pagrindu. Dovanojimo sandoriai turi būti laikomi apsimestiniais, todėl pripažintini negaliojančiais, bei turtui taikoma restitucija.

              Ieškovai, paveikti atsakovo, sudarė dovanojimo sutartis vietoj pirkimo-pardavimo, tikėdami, kad atsakovas, būdamas jų sūnus, tėvų neapgaus ir susitarimą vykdys tinkamai. Ieškovų sprendimui sutikti su atsakovu pasiūlymu sudaryti dovanojimo sandorius įtakos turėjo ne tik artimi giminystės ryšiai su atsakovu, bet taip pat senyvas amžius, menkos teisinės žinios ir iš jų kylančių pasekmių išmanymas, suvokimas. Atsakovas aktyviais veiksmais, įkalbėdamas ieškovus sudaryti dovanojimo sutartis, nurodydamas ieškovams įtikinamą priežastį - sutaupyti piniginių lėšų - ieškovus apgavo. Atsakovas jau sandorio sudarymo metu siekė sudaryti tokią teisinę situaciją, kad jo prievolė sumokėti daiktų kainą nebūtų išviešinta ir ieškovai negalėtų ateityje pareikšti turtinio reikalavimo dėl nesumokėtos kainos. Sandorio sudarymo metu atsakovas neturėjo net galimybės sumokėti turto kainos, nes paprasčiausiai tam neturėjo piniginių lėšų. Ieškovui pareikalavus atsakovą sumokėti turto kainą, atsakovas pradėjo ieškovui A. B. grasinti sužalojimu. Atsakovas V. B. per laikotarpį nuo 2012-02-29 iki 2014-08-18, ieškovams nežinant ir nesant jų sutikimo, iš ieškovo A. B. sąskaitos pasisavino pinigus, nuvykęs į banką pasiimti pinigų sužinojo, kad jo asmeninėje sąskaitoje piniginių lėšų nėra. Patikrinęs savo banko sąskaitos išklotinę pamatė, kad buvo atlikti bankiniai pavedimai ieškovui nežinant iš jo asmeninės banko sąskaitos į atsakovo V. B. asmeninę banko sąskaitą, gavęs šias pinigines lėšas atsakovas ieškovui apmokėjo turimus įsiskolinimus, pagal sąskaitas: 2012-09-17 apmokėta 19 221,65 Eur (66 368,50 Lt), SF Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2013-04-30 apmokėta 572,24 Eur (2000 Lt) SF Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2013-05-20 apmokėta 21 431,88 Eur (74 000 Lt) SF Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2014-02-24 apmokėta 104 263,21 Eur (360 000 Lt) pagal pirkimo - pardavimo sutartį.

              Atsakovas V. B. pateiktu atsiliepimu ir tripliku prašo atmesti ieškovų ieškinį ir priteisti iš ieškovų atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas neigia šalių susitarimą sudaryti apsimestinius sandorius, t. y. dovanojimo sutartis vietoje pirkimo-pardavimo sutarčių. Sudarant ginčijamas sutartis buvo susitarta dėl nekilnojamojo turto dovanojimo, o ne dėl pirkimo-pardavimo. Jas sudarydamos šalys neturėjo kitokių ketinimų ir jų jokia forma nepareiškė. Nebuvo jokių teisinių ar faktinių kliūčių sudaryti pirkimo pardavimo sutartis, jei toks susitarimas būtų buvęs. Ieškovai su atsakovu yra sudarę tris notariškai patvirtintas dovanojimo sutartis. Sandorius tvirtinusiai notarei nekilo jokių abejonių dėl ieškovų valios atitikimo sandoriuose išreikštai jų valiai dovanoti atsakovui turtą, priešingu atveju notarė tokių sandorių nebūtų tvirtinusi.

              Ieškovai sąmoningai nutylėjo, kad šio ginčo šalys tarpusavyje yra sudariusios ne tik dovanojimo sutartis, kurias prašoma pripažinti negaliojančiomis, bet ir žemės sklypų bei pastatų pirkimo- pardavimo sutartis: 1) 2011 m. birželio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį; 2) 2014 m. sausio 22 d. pirkimo pardavimo sutartį. Tokie šalių veiksmai rodo, kad tais atvejais, kai buvo siekiama sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis, tokios sutartys ir buvo sudarytos.

              Sutarčių sudarymo metu tiek atsakovas, tiek ieškovas A. B. buvo ūkininkai, ūkininkavo kartu. Savo ieškinyje ieškovai pripažįsta, kad dėl senyvo amžiaus, šlubuojančios sveikatos jiems darėsi sunku ūkininkauti. Todėl šeimos rate buvo priimtas sprendimas, kad ieškovai baigs ūkininkavimo veiklą, ją perduodami savo sūnui - atsakovui V. B.. Esant tokiam susitarimui, ieškovai nutraukė ūkininkavimo veiklą ir šioje veikloje naudojamus žemės sklypus, pastatus padovanojo atsakovui - savo sūnui.               Ieškovai, teigdami, kad dovanojimo sandoriai buvo sudaryti dėl atsakovo apgaulės, privalo apgaulę įrodyti, tačiau ieškinyje pateiktų duomenų turinys neteikia pagrindo išvadai apie apgaulės buvimą. Dovanojimo sutartys nebuvo sudarytos vienu metu, tarp ginčijamų sutarčių sudarymo datų yra gana ilgi laiko tarpai: 2011-10-22, 2013-05-15 ir 2014-01-22. Jei sutarties  šalys būtų susitariusios dėl pirkimo-pardavimo, kurio pagrindinė sąlyga yra atlygintinumas, t. y. šalių sutartos kainos sumokėjimas pardavėjams, tai  atsakovui nevykdžius tokio susitarimo, ieškovai, praėjus daugiau nei pusantrų metų iki antros sutarties sudarymo ir 2 metams 3 mėnesiams iki trečios sutarties, dovanojimo sutarčių nebūtų sudarę. Nurodo, kad               pateiktas A. B. sąskaitos išrašas neturi jokio ryšio su įrodinėjimo dalyku ir negali būti laikomas įrodymu šioje byloje.

Ieškinys atmestinas.

              Teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės

2011 m. spalio 22 d. tarp ieškovų A. B., T. B. ir atsakovo V. B. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovo nuosavybėn perleista: 2/3 dalys Pastato - Grūdų sandėlio – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2/3 dalys Kitų statinių (inžinerinių) - mėšlidės – rezervuaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartimi perleisto turto rinkos vertė, kuri buvo nustatyta 2011-10-24, yra 17 259,42 Eur.

2013 m. gegužės 15 d. tarp ieškovų A. B., T. B. ir atsakovo V. B. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovo nuosavybėn perleista: Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės   sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartimi perleisto turto vertė šalių nustatyta sutartyje – 43 443 Eur.

2014 m. sausio 22 d. tarp ieškovų A. B., T. B. ir atsakovo V. B. buvo sudaryta dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovo nuosavybėn buvo perleista: Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartimi perleisto turto vertė šalių nustatyta sutartyje – 2 606,58 Eur.

Dėl apsimestinio sandorio

              Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.159 straipsnyje įtvirtinta, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Laisva valia sudaryta sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų suderintos valios išraiška. Bet kokie veiksmai, susiję su sutarties šalies valios pažeidimu sudarant sutartį (suklydimas, apgaulė, prievarta), reiškia sutarties laisvės principo pažeidimą ir gali lemti sutarties negaliojimą. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas laikomas visos sutarčių teisės pagrindu, užtikrinančiu asmenims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.

              Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

              Ieškovai teigia, kad ginčijamų sandorių tikroji šalių valia buvo sudaryti pirkimo pardavimo sutartis, o ne dovanojimo sutartis. CK 6.465 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. CK 6.469 straipsnio 2 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.393 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi, esminis dovanojimo ir pirkimo - pardavimo sutarties atribojimo kriterijus yra atlygintinumas, t. y. dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, tuo tarpu pirkimo - pardavimo sutartis visada yra atlygintinė, kuomet pirkėjas įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą kainą už perkamą daiktą.

              CK 1.87 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006). Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).

            Teismas pažymi, kad ieškovų ginčijamos 2011 m. spalio 22 d., 2013 m. gegužės 15 d., 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartys yra patvirtintos notarine tvarka. Kaip pagristai nurodo atsakovas V. B., sandorius tvirtinusiai notarei nekilo jokių abejonių dėl ieškovų valios atitikimo sandoriuose išreikštai jų valiai dovanoti atsakovui turtą, priešingu atveju notarė tokių sandorių nebūtų tvirtinusi. Ieškovai teigia, kad atsakovas juos įkalbėjo sudaryti dovanojimo sandorius, o ne pirkimo-pardavimo, motyvuojant, kad sudarant dovanojimo sutartis, bus išvengta didelių mokesčių už notaro paslaugas, nes dovanojimo sutartims taikomas fiksuotas notaro mokesčių dydis, o pirkimo-pardavimo sutartims, notaro įkainis nustatomas atsižvelgiant į turto vertę. Atsakovas teigia, kad šalių valia buvo sudaryti dovanojimo sutartis. Teismas vertina, kad ieškovai neįrodė, jog šalys sudarė apsimestinį sandorį.

          Byloje nustatyta, kad T. B. su A. B. yra tėvai V. B.. Ginčijamų sutarčių sudarymo metu tiek atsakovas, tiek ieškovas A. B. buvo ūkininkai ir ūkininkavo kartu. Patys ieškovai pripažįsta, kad dėl senyvo amžiaus jiems darėsi sunku ūkininkauti, todėl teismas laiko pagrįstu atsakovo teiginį, jog šeimos rate buvo priimtas sprendimas, kad ieškovai baigs ūkininkavimo veiklą, ją perduodami savo sūnui - atsakovui V. B., dėl ko ir buvo sudarytos dovanojimo sutartys. Liudytojai J. K., A. K., D. Z., I. B. (b. l. 88 t. 2) iš esmės patvirtino aplinkybes, kad tėvas užrašė, dovanojo turtą sūnui, abu dirbo ūkyje, sutardavo, vėliau susipyko. Liudytojos J. K. parodymai dėl šalių pokalbio automobilyje apie atsiskaitymą, paskolos pasirašymą nėra konkretūs, nepatvirtina, kad šalys kalbėjo būtent apie ginčijamas, ne apie kitas pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 92, t. 2, teismo posėdis 2017.01.20 - 10:54:58).

              Taigi, byloje nustatyta, kad bylos šalys tarpusavyje yra sudariusios ne tik dovanojimo sutartis, kurias prašoma pripažinti negaliojančiomis, bet ir žemės sklypų bei pastatų pirkimo pardavimo sutartis: 1) 2011 m. birželio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovai A. B. ir T. B. pardavė atsakovui V. B. 1,39 ha žemės sklypą (žemės ūkio paskirties), esantį (duomenys neskelbtini); 2) 2014 m. sausio 22 d. pirkimo pardavimo sutartį, kuria ieškovai T. B. ir A. B. pardavė atsakovui V. B. 2/3 dalis, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2/3 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iš aptartų aplinkybių matyti, kad ne visas turtas buvo dovanojamas atsakovui, kadangi buvo sudarytos ir dvi pirkimo-pardavimo sutartys.

            Teismas sprendžia, kad nuosavybės perleidimo pagrindas dovanojimo būdu atitiko abiejų šalių valią ir ieškovas A. B. tai patvirtino teismo posėdyje nurodydamas, kad iki 2012 metų buvo geri šalių santykiai, vėliau susipyko, o susitaikius turtą padovanojo. Taip pat nurodė, kad siekė visą turtą dovanoti, skirtingus sandorius privalėjo sudaryti dėl lėšų, kuriomis buvo įgytas turtas, nes per Nacionalinę mokėjimo agentūrą gautomis paramos lėšomis įgyto turto negalima buvo dovanoti, tą turtą galėjo perleisti pirkimo - pardavimo sutartimis. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko nepagrįstais ieškovų argumentus, kad atsakovas įkalbėjo juos sudaryti apsimestinius dovanojimo sandorius tikslu išvengti didesnių mokesčių, kadangi, kaip minėta, ieškovai siekė turtą ne parduoti, bet dovanoti atsakovui. Aptarti šalių veiksmai rodo, kad tais atvejais, kai buvo siekiama sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis, tokios sutartys ir buvo sudarytos. Teismas vertina, kad ieškovai neįrodė, kad ginčijamos dovanojimo sutarys yra apsimestiniai sandoriai.

              Dėl apgaulės

              Ieškovai teigia, kad atsakovas aktyviais veiksmais, įkalbėdamas ieškovus sudaryti dovanojimo sutartis, nurodydamas ieškovams įtikinamą priežastį - sutaupyti piniginių lėšų - ieškovus apgavo. CK 1.91 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį (CK 1.91 straipsnis), byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Č. v. V. A. ir kt.,bylos Nr. 3K-3-609/2008).

              Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, ieškovai, teigdami, kad dovanojimo sandoriai buvo sudaryti dėl atsakovo apgaulės, privalo apgaulę įrodyti, tačiau ieškinyje pateiktų duomenų turinys neteikia pagrindo išvadai apie apgaulės buvimą. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad šalių valia neatitiko dovanojimo sandoriuose išreikštos valios. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamos dovanojimo sutartys nebuvo sudarytos vienu metu, tarp ginčijamų sutarčių sudarymo datų yra gana ilgi laiko tarpai (2011-10-22, 2013-05-15 ir 2014-01-22). Teismas pritaria atsakovo argumentui, jeigu sutarties šalys būtų susitariusios dėl pirkimo-pardavimo, kurio pagrindinė sąlyga yra atlygintinumas, t. y. šalių sutartos kainos sumokėjimas pardavėjams, tai  atsakovui nevykdžius tokio susitarimo, ieškovai, praėjus daugiau nei pusantrų metų iki antros sutarties sudarymo ir 2 metams 3 mėnesiams iki trečios sutarties, vėlesnių dovanojimo sutarčių nebūtų sudarę.

           Ieškovai byloje nurodo, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. pagal A. B. skundą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo sunkiai sutrikdyti jo sveikatą (BK 145 str. 2 d.). Ikiteisminiame tyrime įtariamuoju buvo apklaustas atsakovas V. B., tačiau Šiaulių apylinkės prokuratūra 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo sunkiai sutrikdyti A. B. sveikatą, V. B. nepadarius nusikalstamos veikos numatytos, numatytos BK 145 str. 2 d. Taigi, atsakovas nebuvo pripažintas kaltu. Ieškovai teigia, kad atsakovas V. B. per laikotarpį nuo 2012-02-29 iki 2014-08-18, ieškovams nežinant ir nesant jų sutikimo, iš ieškovo A. B. sąskaitos pasisavino 181 571,48 Eur (626 930 Lt). Dėl minėtų įvykių 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. spalio 4 d. nutarimu A. B. skundas dėl 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimo buvo atmestas.

              Teismas vertina, kad minėti įvykiai neturi reikšmės sprendžiant ieškovų ieškinio pagrįstumo klausimą, kadangi jie nesusiję su ginčijamais dovanojimo sandoriais.

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

              Nagrinėjamos bylos atveju ieškovai neįrodė, kad ginčijamos 2011 m. spalio 22 d., 2013 m. gegužės 15 d., 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartys būtų apsimestiniai sandoriai, ar kad jos buvo sudarytos dėl apgaulės, esant šioms aplinkybėms, ieškovų ieškinys atmetamas. Neįrodžius apsimestinių sandorių ir apgaulės faktų, restitucija negali būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, sprendimui įsiteisėjus panaikinamos Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

              CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovų ieškinys atmetamas, iš ieškovų atsakovo naudai priteisiama 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 600 Eur.

              Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi teismas atidėjo 290 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ieškovus atleido. Iš ieškovų priteisiama 290 Eur žyminio mokesčio. Iš ieškovų valstybės naudai priteisiama 6,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

              Ieškinį atmesti.

              Priteisti iš ieškovų A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

              Priteisti iš ieškovų A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 290 Eur žyminio mokesčio ir 6,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

              Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

              Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja                                                                                                                                                                 Rasa Bartašienė