Civilinė byla Nr. e2A-125-330/2021

                                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00614-2018-8

                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Enasa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Montavis“, kurios reikalavimo teises perėmė ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Enasa“, ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kaišiadorių paukštynas“ dėl skolos už darbus ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Montavis“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB ,,Enasa“, perėmusi reikalavimo teises iš pradinės ieškovės BUAB ,,Montavis“, patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės AB „Kaišiadorių paukštynas“  96 618,88 Eur skolos už statybos rangos darbus ir 5 018,89 Eur palūkanų.

2.       Ieškovė nurodė, kad pagal UAB ,,Montavis“ ir atsakovės 2016 m. gruodžio 13 d. sudarytą statybos rangos sutartį (toliau – ir sutartis) UAB ,,Montavis“ (rangovė) vykdė aštuoniolikos paukštidžių, esančių Paukštininkų g. 16, Kaišiadoryse, rekonstrukcijos darbus, tačiau 2017 metų spalio mėnesį darbus nutraukė dėl apyvartinių lėšų stygiaus ir apie tai informavo atsakovę AB „Kaišiadorių paukštynas“ (užsakovę). Atsakovė 2017 m. lapkričio 22 d. pranešimu informavo ieškovę, kad nutraukia statybos rangos sutartį dėl rangovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, taip pat pareikalavo iš ieškovės sumokėti netesybas bei atlyginti galimą žalą. Pagal sutarties 2.3 punkto nuostatas 10 proc. suma nuo kiekvienos apmokėjimui už atliktus darbus rangovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros vertės buvo išskaitoma į rizikos rezervą, t. y. dalis už darbus mokėtinos sumos buvo laikinai sulaikoma kaip rangovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė nepagrįstai sulaikė į rizikos rezervą išskaitytas sumas ir privalo jas grąžinti ieškovei. Ieškovės teigimu, atsakovė priėmė ieškovės faktiškai atliktus darbus be jokių pastabų, todėl privalo už juos pilnai sumokėti. 

3.       Atsakovė AB ,,Kaišiadorių paukštynas“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pasitikėjo rangove UAB „Montavis“ ir buvo orientuota į galutinį sutarties bei visų darbų rezultatą. Atsakovė turėjo bendradarbiavimo patirties su UAB „Montavis“ ir žinojo, kad iki galutinio darbų užbaigimo visi darbų trūkumai (defektai) bus pašalinti, todėl rangovei pastabas dėl darbų trūkumų (defektų) iš esmės teikė tik žodžiu, jokių įrašų statybos darbų žurnale ir darbų aktuose nedarydama. Paaiškėjus, kad UAB „Montavis“ nebaigs vykdyti sutarties, buvo nustatyti ir įvertinti konkretūs jos atliktų darbų trūkumai (defektai), kurių šalinimui ir buvo panaudotos rizikos rezervui sulaikytos lėšos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Remdamasis byloje esančiais įrodymais (antstolio sudarytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, atsakovės sudarytos atliktų darbų su defektais lentelės duomenimis, fotonuotraukomis), teismas nustatė, kad rangovė UAB „Montavis“ netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, po sutarties nutraukimo samdydama kitą rangovę UAB „Švykai“ paukštidžių rekonstrukcijos darbų defektų šalinimo darbams bei papildomiems darbams atlikti patyrė iš viso 107 004,10 Eur išlaidų. Teismas nurodė, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino atsakovės teiginius, jog pagal susiklosčiusią praktiką  visos pastabos ieškovei dėl darbų ir jų trūkumų (defektų) iš esmės buvo teikiamos tik žodžiu, jokių įrašų statybos darbų žurnale ir darbų aktuose nebuvo daroma.

6.       Teismas nustatė, kad pagal sutarties 2.3 punktą šalys aiškiai susitarė, kad iš atliktų darbų vertės, įrašytos rangovės teikiamoje apmokėjimui PVM sąskaitoje faktūroje, išskaitomas 10 proc. dydžio rizikos rezervas ir šia suma sumažinama tarpinio/galutinio mokėjimo suma. Jei rangovė nepagrįstai nevykdo ar netinkamai vykdo sutartimi sulygtus darbus, užsakovė savo nuožiūra gali panaudoti sukauptą rezervą tokiems darbams atlikti be išankstinio rangovės sutikimo ir atstatyti tą rezervo sumą iš paskesnių mokėjimų. Sulaikyta suma grąžinama per 5 dienas nuo garantinio laikotarpio laidavimo / garantijos pateikimo dienos. Pagal sutarties 4.5 punktą po galutinio darbų užbaigimo akto pasirašymo, jei rangovė nepateikia garantinio laikotarpio laidavimo / garantijos, užsakovė turi teisę pasilikti sau rizikos rezervą iki bus pateiktas garantinio laikotarpio laidavimas / garantija arba per visą garantinio laikotarpio terminą. Vadovaudamasis šiomis sutarties nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad nustačius rangovės UAB „Montavis“ atliktų darbų trūkumų (defektų) faktą ir rangovei nepateikus sutartyje numatytos garantijos ar laidavimo dėl pačios UAB „Montavis“ kaltės, atsakovei nebeliko pareigos grąžinti sulaikytą (rizikos rezervui išskaitytą) ginčo sumą. Ieškovės reikalaujama priteisti skolos už atliktus darbus pagal rangos sutartį bendra suma –   96 618, 89 Eur yra mažesnė už atsakovės patirtas darbų defektų šalinimo išlaidas (107 004,10 Eur), todėl teismas ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Ieškovė UAB „Enasa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. 

8.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl rangovės netinkamai atliktų darbų ir neatsižvelgė į tai, kad rangos darbai, už kuriuos prašoma priteisti skolą, buvo priimti be pastabų pasirašant atliktų darbų aktus. Jokių darbų trūkumų neužfiksuota nei statybų žurnaluose, nei kituose dokumentuose.

8.2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepasisakė dėl rašytinių įrodymų apie tariamus darbų defektus ir liudytojų parodymų prieštaringumo. Liudytojų E. M., R. J. ir        I. V. parodymai apie UAB „Montavis“ darbų tariamus defektus vertintini kritiškai, nes jie buvo abstraktūs, šie liudytojai negalėjo įvardinti nei tariamų defektų lokacijų, nei tariamų defektų kiekių. Be to, jų parodymai prieštarauja rašytiniams įrodymams – atliktų darbų aktams, statybos žurnalui ir gamybinių pasitarimų protokolams.

8.3. Rangovė darbus nutraukė neatlikusi visų sutartimi sulygtų darbų. Atsakovė nutraukė sutartį, taigi rangovė buvo atleista nuo tolesnio sutarties vykdymo, t. y. atleista nuo pareigos atlikti dar nepradėtus darbus ir užbaigti iš dalies atliktus darbus. Esant tokiai aplinkybei, atsakovė neturi teisės reikšti pretenzijų dėl neatliktų darbų. 

8.4. Teismas be pagrindo vadovavosi antstolio S. U. 2017 m. lapkričio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nes antstolis neturi kompetencijos vertinti statybos darbų kokybės. Protokole užfiksuota situacija objekte protokolo sudarymo metu. Protokolas buvo sudarytas nutraukus sutartį (neužbaigus statybos darbų), todėl jame natūraliai yra fiksuoti nebaigti  statybos darbai. UAB „Montavis“ atlikti darbai yra kokybiški, o nutraukus sutartį atsiradusios pretenzijos yra dėl neatliktų ar nebaigtų atlikti darbų. 

8.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad rangovei UAB „Montavis“ nepateikus sutartyje numatytos garantijos ar laidavimo dėl pačios rangovės UAB „Montavis“ kaltės, atsakovei nebelieka pareigos grąžinti sulaikytą ginčo sumą (rizikos rezervą).

8.6. Teismo sprendime nėra motyvų, kokios trukmės būtų garantinis terminas, kurio laikotarpiui UAB „Montavis“ turėjo pateikti garantiją ar laidavimą. Nenustačius termino, kurio laikotarpiui UAB „Montavis“ turėjo pateikti garantiją ar laidavimą, neįmanoma spręsti, ar tas terminas yra pasibaigęs ar nepasibaigęs. Nuo šios aplinkybės priklauso atsakovės turėtos sulaikymo teisės pabaigos momentas.

8.7. Sutarties 4.5 punkte nustatytas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo terminas yra dvidešimt keturi mėnesiai. Šis terminas suėjo 2019 m. lapkričio 25 d., kadangi šio termino eiga prasidėjo nutrūkus sutarčiai. Vadinasi, bylos nagrinėjimo teisme metu pasibaigė sulaikymo teisės terminas, todėl atsakovė jau tuo metu neturėjo teisės į rizikos rezervui sulaikytas sumas, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka panaudotas rezervo lėšas.

8.8. Atsakovė neįrodė, kad patyrė nuostolių dėl rangovės UAB „Montavis“ atliktų darbų tariamų defektų, todėl neturėjo teisės panaudoti rezervo lėšų. Statybos objekto užbaigimui skirtos lėšos negali būti laikomos atsakovės nuostoliais. Atsakovė neįrodinėjo, kad dėl sutarties nutraukimo vėliau teko brangiau mokėti už UAB „Montavis“ neatliktus darbus.

8.9. Iš skundžiamo sprendimo motyvų neaišku, kodėl atsakovė gali be apribojimų pasinaudoti sulaikymo teise prieš bankrutuojančią įmonę. Atsakovės sulaikymo teisės realizavimas pažeidžia ieškovės kreditorių lygybės principą, nes iškėlus ieškovės bankroto bylą nei vienas kreditorius neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto kitaip nei numatyta įstatyme.

8.10. Atsakovei nutraukus sutartį, atsirado jos pareiga atsiskaityti už faktiškai atliktus statybos rangos darbus. Sutarties nutraukimo dieną už faktiškai atliktus statybos darbus ieškovei nebuvo sumokėta atsakovės sulaikyta 96 618,88 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovės.

8.11. Teismo sprendimu atsakovės naudai priteista net 7 947 Eur bylinėjimosi išlaidų, tarp jų             3 500 Eur už prašymų dėl rašytinių įrodymų priėmimo parengimą, už komunikavimą su kliento atstovais, susitikimus su ieškovės atstovais, keliones, už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir pan. Tokios bylinėjimosi išlaidos, įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato sugaištą laiką būtiniems procesiniams dokumentams parengti ir veiksmams atlikti, yra aiškiai per didelės, todėl turi būti sumažintos. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra daug mažesnės.

9.       Atsakovė AB ,,Kaišiadorių paukštynas“ atsiliepime prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą.

10.       Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai teiginiai:

10.1. Nei ieškovė, nei rangovė BUAB „Montavis“ nepateikė jokių įrodymų ar adekvačių paaiškinimų, paneigiančių bylos nagrinėjimo metu aptartos dalykinės praktikos atsakovės ir BUAB „Montavis“ komerciniuose santykiuose egzistavimą. Neturi reikšmės aplinkybė, kad atitinkami darbų defektai nebuvo aprašomi statybos dokumentuose, nes jie faktiškai egzistavo, o pastabas  dėl jų rangovei BUAB „Montavis atsakovė reikšdavo žodžiu. Vien tai, kad atliktų darbų aktuose, statybos darbų žurnaluose, pasitarimų protokoluose nėra užfiksuoti BUAB „Montavis“ atliktų darbų trūkumai, neleidžia teigti, kad BUAB „Montavis“ sutartį vykdė tinkamai ir kad darbų defektai neegzistavo.

10.2. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina rangovės atliktų darbų trūkumus ir nebaigtus darbus. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuojami paprastos apžiūros metu nustatyti neatlikti darbai ir darbų defektai, kurių nustatymui jokios specialios žinios nėra reikalingos.

10.3. Apeliantė nepagrįstai teigia dėl atsakovės pareigos grąžinti sulaikytas sumas. Pagal sutarties nuostatas rangovei neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartimi prisiimtus darbus, rizikos rezervą  sudarančią sumą atsakovė be išankstinio rangovės sutikimo galėjo panaudoti savo nuožiūra  tokiems darbams atlikti. Sulaikyta suma turėjo būti grąžinama per penkias dienas nuo darbų garantinio laikotarpio laidavimo / garantijos pateikimo dienos. Rangovė nei laidavimo, nei garantijos nepateikė.

10.4. Byloje įvykus procesinių teisių perėmimui, visi apeliantės argumentai, susiję su bankrutuojančio asmens teisiniu statusu ir garantijomis, netenka prasmės ir neturi jokio pagrindo, nes dabartinė ieškovė nėra bankrutuojanti įmonė. Bylos baigtis neturės jokios įtakos pradinės ieškovės kreditoriams ir jų teisėms. Net ir tuo atveju, jeigu byloje būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, pradinės ieškovės BUAB „Montavis“ kreditoriai jokios turtinės naudos iš to negautų.

10.5. Pagal teismų praktiką vien bankroto bylos BUAB „Montavis“ iškėlimo faktas neįpareigoja atsakovės sumokėti sulaikytas ginčo sumas, nes bankrutuojančios įmonės statusas nepaneigia rangovės pareigos tinkamai atlikti sutartus darbus ir nedaro įtakos atsakovės sulaikymo teisei.

10.6. Atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir nėra per didelės. Jas atsakovė patyrė tik dėl nepagrįsto ieškinio. Byloje buvo teikiami daug laiko išteklių pareikalavę rašytiniai dokumentai, bylos apimtis yra gana didelė.

11.       Lietuvos apeliaciniame teisme atsakovė AB ,,Kaišiadorių paukštynas“ pateikė prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti 7 947 Eur užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Nurodė, kad dabartinės ieškovės ir pradinės ieškovės BUAB „Montavis“ veiksmai leidžia pagrįstai teigti, jog ieškovė piktnaudžiauja procesu ir siekia nesąžiningų tikslų – išvengti atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo. Atsakovės įsitikinimu, tai įrodo ieškovės sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis, dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas, ieškovės prasta turtinė padėtis, aplinkybė, kad žyminis mokestis už apeliacinį skundą buvo nenustatyto asmens sumokėtas  prekybos centro kasoje grynaisiais pinigais.

12.       Ieškovė UAB „Enasa“ atsiliepime į atsakovės prašymą dėl užstato paskyrimo prašo šį prašymą atmesti. Nurodo, kad atsakovė su iš esmės analogišku prašymu, remdamasi tais pačiais argumentais, į teismą kreipiasi jau ketvirtą kartą. Visi prašymai buvo atmesti, o šiuo atveju atsakovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą užstato paskyrimui.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti

14.       Atsakovė AB ,,Kaišiadorių paukštynas“ prašo įpareigoti ieškovę sumokėti 7 947 Eur dydžio užstatą atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, nes, atsakovės įsitikinimu, ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir siekia išvengti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

15.       Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio         2 dalis). Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Tokiu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl užstato reikalingumo, taip apsaugant kitus bylos dalyvius nuo nepagrįsto bylinėjimosi, kartu užtikrinant teisminio proceso operatyvumą, koncentruotą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.

16.       CPK 95 straipsnio 3 dalies normai taikyti teismų praktikoje išskiriamos dvi būtinosios sąlygos: 1) atsiradęs pagrindas manyti, kad procesinį dokumentą pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis; 2) procesinėmis teisėmis galintis piktnaudžiauti asmuo, išnagrinėjus bylą, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018 ir kt.). Minėtos įstatymo nuostatos paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba esant duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1366-407/2019).

17.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012 ir kt.).

18.       Analizuojamu atveju nustatyta, kad atsakovė byloje teikė prašymus tiek dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo, tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant areštuoti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ieškovės turtą. Šie prašymai pirmosios instancijos teisme buvo atmesti kaip nepagrįsti. Atsakovė dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teikė atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi atmetė kaip nepagrįstą. Visuose savo ankstesniuose procesiniuose prašymuose atsakovė iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir teikdama paskutinį prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo – kad ieškovės (tiek pradinė ieškovė byloje, tiek ir procesines teises perėmusi dabartinė ieškovė) nesąžiningais veiksmais, piktnaudžiaudamos savo procesinėmis teisėmis siekia išvengti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pasak atsakovės, skolos reikalavimo perleidimo sutartimi materialųjį ieškinio reikalavimą į atsakovę įgijusi dabartinė ieškovė neturi finansinių galimybių atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidų, kad žymios dalies ieškininių reikalavimų (sumine išraiška) buvo atsisakyta tuoj pat po procesinių teisių perėmimo. Tokios atsakovės nurodytos aplinkybės teismų buvo įvertintos kaip nepagrindžiančios būtinumo užstato mokėjimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašyme išdėstyta prielaida, kad ketinimą išvengti atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas esą liudija ir tokia nauja aplinkybė, kad žyminis mokestis už ieškovės apeliacinį skundą buvo nenustatyto asmens sumokėtas grynaisiais pinigais, niekaip nepagrindžia galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nes įstatymas nenumato draudimo trečiajam įvykdyti prievolę už kitą asmenį. Be to, aplinkybė dėl tokio žyminio mokesčio sumokėjimo būdo nepatvirtina tikimybės, kad mokestis buvo mokamas ne ieškovei priklausančiais pinigais. Apeliacinio skundo pateikimas pats savaime nereiškia byloje dalyvaujančio asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

19.       Remdamasi nutarties 18 punkte išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustatyta sąlygų, kurių pagrindu galėtų būti patenkintas atsakovės prašymas dėl įpareigojimo ieškovei sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, todėl toks atsakovės prašymas netenkinamas.

Dėl ginčo byloje esmės

20.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį konstatavęs, kad rangovė UAB „Montavis“ netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal rangos darbų sutartį, dėl ko atsakovė, turėdama samdyti kitą rangovę paukštidžių rekonstrukcijos darbų defektų šalinimo darbams bei papildomiems darbams ir patyrusi iš viso 107 004,10 Eur išlaidų, pagrįstai nemokėjo (negrąžino) ieškovei pagal rangos sutarties nuostatas sulaikytos 96 618,89 Eur sumos už atliktus darbus. Be to, sulaikytą sumą atsakovė galėjo pasilikti ir dėl tos priežasties, kad pagal sutarties nuostatas rangovė  nepateikė laidavimo arba  garantijos atliktiems darbams. Ieškovė, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktomis išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad visi darbai buvo atlikti tinkamai ir kokybiškai, atsakovė juo priėmė nenurodžiusi jokių darbų trūkumų, todėl privalo visiškai atsiskaityti už tinkamai ir laiku atliktus darbus. Apeliantės įsitikinimu, teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir teismų praktikos nuostatas, susijusias su atliktų darbų priėmimo faktu pasirašant atliktų darbų aktus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, klaidingai aiškino ir  taikė rangos sutarties nuostatas, susijusias su garantijos arba laidavimo pateikimu, neatsižvelgė į byloje esantį viešąjį interesą dėl bankrutuojančios rangovės teisinio statuso, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir neteisėtai atmetė ieškinį.

Dėl atsakovės (užsakovės pagal statybos rangos sutartį) teisės panaudoti sulaikytas lėšas

21.       Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustačius rangovės UAB ,,Montavis“ atliktų darbų trūkumus, be to, dėl pačios rangovės kaltės nepateikus  sutartyje numatytos garantijos ar laidavimo, atsakovė nebeturėjo pareigos ieškovei sumokėti sulaikytą lėšų už atliktus darbus dalį. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino rangos sutarties sąlygas, susijusias su laidavimo ar garantijos pateikimu, tačiau, išanalizavusi visas rangos sutarties nuostatas, įvertinusi faktinius bylos duomenis, priėjo prie išvados, kad ši aplinkybė nelėmė neteisingo bylos išnagrinėjimo rezultato.

22.       UAB „Montavis“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“ 2016 m. gruodžio 13 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria UAB „Montavis“ įsipareigojo rekonstruoti aštuoniolika paukštidžių, o atsakovė AB „Kaišiadorių paukštynas“ įsipareigojo sumokėti už tinkamai ir laiku atliktus darbus. Rangovė   2017 metų sausio – rugsėjo mėnesiais vykdė statybos darbus objekte, perdavė atsakovei faktiškai atliktus statybos darbus, o atsakovė juos priėmė. 2017 m. spalio 26 d. rangovė UAB „Montavis“ pranešė, kad statybos darbų daugiau nebevykdys ir juos nutraukė, t. y. faktiškai nustojo vykdyti rangovės prievoles neatlikusi visų sutartimi sulygtų darbų. Sutarties 2.3 punkte šalių susitarta, kad iš atliktų darbų vertės, įrašytos rangovo teikiamoje apmokėjimui PVM sąskaitoje faktūroje, išskaitomas 10 proc. dydžio rizikos rezervas ir šia suma sumažinama tarpinio / galutinio mokėjimo suma. Jei rangovas nepagrįstai nevykdo ar netinkamai vykdo sutartimi sulygtus darbus, užsakovas savo nuožiūra gali panaudoti sukauptą rezervą tokiems darbams atlikti be išankstinio rangovo sutikimo ir atstatyti tą sumą iš paskesnių mokėjimų. Sulaikyta suma grąžinama per penkias dienas nuo garantinio laikotarpio laidavimo / garantijos pateikimo dienos. Rangos sutarties 4.5 punkte šalys aptarė laidavimo / garantijos pateikimo sąlygas. Šiame punkte nurodyta, kad ne anksčiau kaip po galutinio darbų užbaigimo akto pasirašymo, objekto pridavimo atsakingoms valstybės institucijoms, statybos užbaigimo dokumento išdavimo ir šių juridinių faktų įregistravimo               VĮ ,,Registrų centas“, rangovė pateikia užsakovei garantinio laikotarpio laidavimą / garantiją, išduotą užsakovei priimtinos draudimo kompanijos / banko ne mažesnės nei 10 proc. nuo sąmatinės vertės be PVM laiduojamai sumai, laidavimo / garantijos galiojimo trukmė – ne mažiau nei              24 mėnesiai. Sutartyje nurodyta, kad laidavimo raštas turi įsigalioti ne anksčiau kaip nuo statybos darbų užbaigimo procedūrų atlikimo ir įforminimo. Tuo atveju, jei nustatytais terminais rangovė nepateikia garantinio laikotarpio laidavimo / garantijos, tai užsakovė turi teisę pasilikti sau rizikos rezervą, numatytą sutarties 2.3 punkte, iki bus pateiktas garantinio laikotarpio laidavimas arba garantija arba per visą garantinio laikotarpio terminą.

23.       Iš nutarties 22 punkte pacituoto sutarties 4.5 punkto teksto matyti, kad sutartyje buvo nustatytos konkrečios sąlygos, kurioms esant pateikiami garantinio laikotarpio laidavimas arba garantija, t. y. garantija arba laidavimas pateikiami tik pabaigus visus sutartyje sulygtus darbus ir atlikus kitus privalomus veiksmus, kuriais įforminamas statybos darbų užbaigimas . Sutarties 4.5 punkte aiškiai nurodyta, kad laidavimas ar garantija yra išduodami visų atliktų darbų kokybei garantuoti, apibrėžta, kad šis laidavimas arba garantija yra išduodami garantiniam atliktų darbų laikotarpiui ir nėra siejami su rangovės prievolių (darbų atlikimo) sutarties vykdymo metu (dar nebaigus visų statybos darbų) užtikrinimu. Sutartyje reglamentuojama, kad garantinio laikotarpio laidavimo arba garantijos galiojimo trukmė yra 24 mėnesiai nuo galutinio darbų užbaigimo įforminimo, kad tokio laidavimo arba garantijos nepateikus – atsakovė turi teisę pasilikti rizikos rezervui sulaikytas lėšas. Byloje nustatyta, kad rangovė faktiškai nutraukė darbus ir apie tai pranešė užsakovei neįvykdžiusi visų prievolių pagal sutartį (neatlikusi visų sutartimi sulygtų darbų), po ko atsakovė nutraukė sutartį. Taigi sutartimi sulygtas rangos rezultatas nebuvo pasiektas ir sutartis nebuvo įvykdyta. Nutraukus sutartį, rangovei neatsirado pareiga teikti sutarties 4.5 punkte numatytą garantinio laikotarpio laidavimo ar garantijos dokumentą, nes, kaip jau minėta, laidavimas arba garantija turėjo būti pateikti tik po visų darbų užbaigimo, pasirašius galutinį darbų užbaigimo aktą, pridavus statybos objektus ir įforminus statybos pabaigimo dokumentus. Atsižvelgiant į šias sutarties sąlygas, akivaizdu, kad atsakovei neatsirado teisė pasilikti sulaikytas lėšas (rizikos rezervą), remiantis tuo faktu, kad rangovė nepateikė garantinio laikotarpio laidavimo ar garantijos, nes, nutraukus sutartį garantinio laikotarpio laidavimas arba garantija negalėjo ir neturėjo būti pateikti. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino sutarties 4.5 punkto sąlygas, susijusias su atsakovės teise pasilikti sulaikytas lėšas dėl garantinio laikotarpio laidavimo ar garantijos nepateikimo.

24.       Pagal ginčo sutarties sąlygas yra aišku, kad sulaikytos lėšos galėjo būti užsakovės panaudotos tuo atveju, jei rangovė darbus atliko netinkamai (nekokybiškai), taip pat tada, kai rangovė nevykdė sutartimi sulygtų darbų.

Dėl rangovės atliktų darbų kokybės

25.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pateiktais įrodymais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog rangovė atliko darbus nekokybiškai, todėl atsakovė turėjo teisę darbų trūkumų šalinimo išlaidoms panaudoti sulaikytas (rizikos rezerve esančias) lėšas.

26.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nustatančias darbų priėmimą. Pasak apeliantės, atsakovė, atliktų darbų aktuose nefiksavusi priimamų darbų trūkumų, neturi teisės reikšti kokių nors pretenzijų dėl darbų kokybės. Be to, apeliantės teigimu, jokių darbų trūkumų neužfiksuota nei statybų žurnaluose, nei kituose dokumentuose.

27.       Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, apibrėžti Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Pagal kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Užsakovas privalo priimti rangos sutarties darbus ir už juos sumokėti, tačiau, nustatęs atliktų darbų trūkumus, turi teisę pasirinkti sutartyje ar įstatyme nustatytus jų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015).

28.       Kaip apeliaciniame skunde teisingai nurodė ieškovė, pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytą reglamentavimą užsakovo pareiga yra apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai)             (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra, jis turi patikrinti, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). 

29.       Taigi paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK          6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo – tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

30.       Šioje byloje analizuojama susiklosčiusi specifinė situacija, kai rangos sutartis buvo nutraukta dėl  rangovės kaltės anksčiau numatyto termino, nepasiekus galutinio sutartimi sulygto rezultato, rangovei atsisakius vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kaip byloje teigė atsakovė, šalys turėjo ilgalaikės tarpusavio bendradarbiavimo patirties, todėl jokie trūkumai rangovės pateiktuose atliktų darbų aktuose nebuvo fiksuojami, o kadangi rangos sutarties šalis siejo pasitikėjimu grindžiamas bendradarbiavimas, todėl pastabas dėl darbų eigos ir/ar darbų trūkumų užsakovė reiškė rangovei žodžiu. Atsiradus aplinkybėms, kada rangovė atsisakė vykdyti sutartines prievoles, o dėl šios priežasties užsakovė nutraukė sutartį, pastaroji ėmėsi atitinkamų priemonių įvertinti rangovės faktiškai atliktų darbų apimtį ir kokybę. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovės argumentus apie rangovės atliktų darbų trūkumus – tai antstolio S. U. 2017 m. lapkričio 17 d. sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukos, atsakovės sudaryta atliktų darbų su defektais lentelė, objekto techninę priežiūrą atlikusio UAB „Statybų techninė priežiūra“ statybos techninės priežiūros vadovo 2017 m. lapkričio mėn. sudarytas Defektų nustatymo aktas, 2017 m. gruodžio    4 d. Rangos sutartis, sudaryta su UAB „Švykai“ dėl paukštidžių vidaus ir išorės remonto darbų atlikimo, UAB „Švykai“ 2017 m. lapkričio 17 d. faktinių pastatų defektų/pažaidos akte užfiksuoti defektai objekte bei defektų pašalinimo darbų technologijos aprašymas, lokalinės sąmatos,       2017 metų gruodžio – 2018 metų rugsėjo mėn. atliktų darbų perdavimo aktai. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančius įrodymus įvertino neteisingai.

31.       CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 ir kt.).

32.       Įvertinusi apskųsto sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Kaip matyti iš apskųsto sprendimo teksto, pirmosios instancijos teismas vertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė iš esmės dėl visų šalių argumentų, taipogi ir dėl apeliantės esminių argumentų, siejamų su atliktų darbų kokybe. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Formalus teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino liudytojų parodymus, nepaneigia skundžiamame sprendime padarytų išvadų pagrįstumo. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus ieškovei, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimo.

33.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl rangovės darbų kokybės, esą nepagrįstai vadovavosi antstolio S. U. 2017 m. lapkričio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nes, pasak apeliantės, antstolis neturi kompetencijos vertinti statybos darbų kokybės, o protokole buvo užfiksuoti tik nebaigti statybos darbai. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, rėmėsi ne vien šiuo apeliantės nurodytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau įvertino tiek byloje pateiktų kitų įrodymų, tiek liudytojų parodymų turinį. Antra, nors apeliantė pagrįstai teigia, kad antstolis nėra statybų srities specialistas, akivaizdu, kad šiuo atveju antstolis tik užfiksavo faktiniu momentu pastebėtus aiškius darbų trūkumus, kam nereikalaujama specialių žinių turėjimo, pavyzdžiui, protokole konstatuota, kad pastato betoninės monolitinės grindys yra suskilusios. Trečia, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą sudaro taip pat ir du priedai, kuriuose nurodoma apie rangovės netinkamai atliktus darbus – UAB „Statybų techninė priežiūra“ statybos techninės priežiūros vadovo R. J. 2017 m. lapkričio mėn. Defektų nustatymo aktas ir 2017 m. lapkričio 17 d. faktinių pastatų defektų/pažaidos aktas. Iš esmės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole aprašyta esama faktinė situacija pagal atitinkamų specialistų pateiktas išvadas. Vien tai, kad rangovės atstovas nedalyvavo atsakovei ir antstoliui nustatant bei dokumentiškai fiksuojant atliktų darbų trūkumus, nepaneigia atsakovės pateiktų duomenų teisingumo ar patikimumo.

34.       Apeliantė iš esmės deklaratyviai teigia, kad kadangi ji nebaigė sutartimi sulygtų darbų, tai atsakovės nurodyti darbų trūkumai laikytini ne atliktų darbų kokybės defektais, o tik nebaigtais darbais. Apeliantės teigimu, su paukštidžių grindų įrengimu susiję statybos darbai buvo atlikti ir priimti dar 2017 m. balandžio mėn., todėl mažai tikėtina, kad tik 2017 m. lapkričio mėn. išaiškėjo prieš kelis mėnesių priimtų darbų trūkumai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie teiginiai iš esmės paneigia pačios apeliantės argumentus apie kokybišką darbų atlikimą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, be kita ko, užfiksuota, kad 2017 m. lapkričio 17 d. paukštidžių betoninės grindys yra suskilusios. Betgi tokio pobūdžio trūkumai išryškėja tik po kurio laiko ir priimant darbus negali būti akivaizdžiai matomi. Civilinis procesas yra grindžiamas rungtyniškumo, dispozityvumo principais ir kiekviena šalis privalo įrodyti jos nurodomas aplinkybes (CPK 12, 13 ir 178 straipsniai). Atsakovė savo teiginiams pagrįsti pateikė atitinkamus įrodymus apie nekokybiškai atliktus rangovės darbus ir darbų defektų pašalinimo išlaidas, o apeliantė iš esmės apsiribojo tik formaliu teigimu, kad atsakovės nurodyti darbų defektai yra mažai tikėtini.

35.       Neginčydama aplinkybės, kad sutartis buvo nutraukta dėl rangovės kaltės (atsisakymo vykdyti darbus dėl priežasčių, kuriomis užsakovės atžvilgiu negali būti pateisinamas rangovės prievolių nevykdymo pagrindas), ieškovė teigia, kad ji galėtų būti atsakinga tik dėl nebaigtų atlikti darbų, o už iki sutarties nutraukimo faktiškai atliktų darbų dalį su rangove turi būti visiškai atsiskaityta, sumokant ir pagal sutartį sulaikytas lėšas. Ieškovė iš esmės sutinka su faktine aplinkybe, kad rangovės (pirminės ieškovės byloje) nebaigtus statybos rangos darbus užbaigė atsakovės vėliau pasamdytas kitas rangovas. Kaip jau minėta, pagal sutarties 2.3 punkto sąlygas užsakovė savo nuožiūra galėjo panaudoti sukauptą rezervą (sulaikytas lėšas) ne tik netinkamai (nekokybiškai) įvykdytiems rangovės darbams, bet ir rangovės nepagrįstai nevykdytiems darbams atlikti. Kadangi sutartis nutrūko dėl rangovės kaltės, laikytina, kad ji nepagrįstai neįvykdė dalies sutartimi sulygtų darbų, todėl atsakovė, panaudodama sulaikytas lėšas rangovės nebaigtiems darbams atlikti, su rangove sudarytos sutarties sąlygų nepažeidė (CK 6.189 straipsnio nuostatos).    

36.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovė pateikė įrodymus apie rangovės UAB ,,Montavis“ nepagrįstai neatliktus, taip pat nekokybiškai atliktus statybos rangos darbus, todėl pagal sutartį atsakovė turėjo teisę panaudoti sulaikytas lėšas darbų trūkumų pašalinimui (CPK 185 straipsnis).

Dėl kitų apeliacinio skundo teiginių

37.       Apeliaciniame skunde taipogi teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė neteisėtai sulaikė bankrutuojančiai įmonei priklausančias lėšas, nes rangovei įgijus tokios įmonės statusą, kreditoriniai reikalavimai turi būti tenkinami įstatymo numatyta tvarka, nepažeidžiant kitų kreditorių teisių. Kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, šiuo atveju ieškovė subjektyviąją reikalavimo teisę į atsakovę įgijo iš bankrutuojančios įmonės (pradinės ieškovės), todėl apeliantės argumentai, susiję su viešuoju interesu ir bankrutuojančios įmonės teisiniu statusu nėra aktualūs.

38.       Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

39.       Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

40.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad skundžiamu teismo sprendimu atsakovei priteistas   7 947 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turėtų būti sumažintas, nes priteista 3 500 Eur išlaidų dalis už prašymų dėl rašytinių įrodymų priėmimo parengimą, už komunikavimą su kliento atstovais, susitikimus su ieškovės atstovais, keliones ir pasirengimą bylos nagrinėjimui yra aiškiai per didelė.

41.       Kaip matyti iš apskųsto sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įvertino pateiktų bylinėjimosi išlaidų dydį, nustatė, kurios išlaidos (šiuo atveju apeliantės paminėtos išlaidos) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8 punkte numatytus dydžius ir yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos. Pirmosios instancijos teismas įvertino bylos sudėtingumą, kitas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo kitaip vertinti atsakovei priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio. Vien tai, kad pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtos  bylinėjimosi išlaidos yra du kartus mažesnės nei atsakovės, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra pernelyg didelis.

42.       Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesudaro pagrindo keisti atitinkamą apskųsto sprendimo dalį.

Dėl procesinės bylos baigties

43.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ar neteisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

45.       Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą atlyginti 4 659,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų duomenų, už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą atsakovė patyrė 2 613,6 Eur (su PVM) advokato teisinės pagalbos išlaidų. Šių išlaidų dydis viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą maksimalų išlaidų dydį, priteistiną už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir kokybę, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurioms esant galėtų būti priteisiamas didesnis šios rūšies bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsižvelgiant į užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį (1 381 Eur), atsakovei iš ieškovės priteistinas 1 795,3 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK  98 straipsnio 1 dalis).

46.       Teisėjų kolegija netenkina atsakovės prašymo dėl likusių bylinėjimosi išlaidų, turėtų rengiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirąjį skundą, prašymą dėl duomenų pateikimo, prašymą dėl įpareigojimo pateikti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei už šiuos procesinius prašymus sumokėtų žyminių mokesčių, nes šie atsakovės prašymai ir atskirasis skundas buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Enasa“ (juridinio asmens kodas 302896955) atsakovei akcinei bendrovei ,,Kaišiadorių paukštynas“ (juridinio asmens kodas 158891218) 1 795,3 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Netenkinti atsakovės akcinės bendrovės ,,Kaišiadorių paukštynas“ prašymo dėl įpareigojimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Enasa“ sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

Teisėjai                 Kazys Kailiūnas

                Gintaras Pečiulis

        Antanas Rudzinskas