VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 31 d.

Vilnius,

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,

sekretoriaujant A. Š.,

dalyvaujant ieškovo atstovėms adv. B. V. ir K. K.,

atsakovui A. K., jo atstovei adv. K. R.,

liudytojams KęstučiuiVeisui ir S. P.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs UAB „Palangos vandenys“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovui A. K..

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Palangos vandenys“ prašė priteisti iš atsakovo A. K. 27 440,78 Eur nuostolių atlyginimui 5 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 068,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodė, kad ieškovas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-08-27 sprendimu Nr. T2-235 yra paskirtas viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Palangos miesto savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje. 2016-07-28 ieškovo darbuotojas patikrinimo metu nustatė savavališką nuotekų išvadų pajungimą į ieškovo valdomą ir naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą iš pastatų-poilsio namelių, esančių Kopų g. 33, Palangoje, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovui A. K., 2016-07-28 buvo surašytas nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktas, o 2016-08-04 ieškovo sudaryta komisija, kartu dalyvaujant Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovams bei antstolei  nustatė, kad į esamus buitinių nuotekų tinklus žemės sklype (duomenys neskelbtini), neteisėtai pasijungta į centralizuotus nuotekų tinklus ir įvadai yra naudojami, jais išleidžiamos neapskaitomos buitinės nuotekos. Buitinių nuotekų išvadai savavališkai pajungti iš poilsio pastatų Kopų g. 33, Palangoje.

Ieškovas 2016-08-05 raštu Nr. (11.6)IS-1117 informavo atsakovą apie nustatytą savavališką nuotekų šalinimo įrenginių prijungimą (duomenys neskelbtini), bei pakvietė dalyvauti 2016-08-09 10.00 vai. komisijos posėdyje dėl savavališko nuotekų prisijungimo aplinkybių nustatymo ir patirtų nuostolių paskaičiavimo bei apie savavališką nuotekų šalinimo įrenginių prijungimą 2016-08-09 raštu Nr. (11.6)IS-1135 pranešė Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui.

Nesant galimybės nustatyti savavališko prijungimo datos, ieškovas pašalintų nuotekų kiekį  skaičiavo už 30 dienų. Tokiu būdu apskaičiuota, kad atsakovas, savavališkai prijungęs nuotekų išvadus, į ieškovo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, išleido 18 516 m3 nuotekų, atsakovui buvo pateikta apmokėti sąskaita 27 109,28 Eur sumai bei sąskaitą 331,50 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų Atsakovas geranoriškai nuostolių neatlygino, todėl jie priteistini iš atsakovo teismine tvarka.

Ieškovas, vykdydamas Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 24 punktą, ėmėsi priemonių atjungti savavališkai prijungtus nuotekų išvadus, tačiau 2016-09-07 ieškovo darbuotojui pavyko uždėti kamštį tik ant vieno buitinių nuotekų šulinyje Nr. 214 esančio nuotekų išvado. Priėjimą prie kitų šulinių, kurių Nr. 17, 18, 162, 163 ir 215, sutrukdė atsakovo nurodymu veikę neprisistatę asmenys.  2016-09-12 pakartotinai atvykus atjungti savavališkai prijungtus nuotekų įvadus (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad iš šulinyje Nr. 214 esančio nuotekų įvado, kuris 2016-09-07 buvo užkaltas, kamštis yra ištrauktas. Atsakovas neleido ieškovo darbuotojams nutraukti savavališko nuotekų išleidimo per savavališkai prijungtus nuotekų įvadus.

Dėl to atsakovas teismo sprendimu įpareigotinas netrukdyti ieškovui buitinių nuotekų šuliniuose Nr. 17, 18, 162, 163, 214 ir 215 atjungti savavališkai prijungtus nuotekų įvadus iš pastatų-poilsio namelių Kopų g. 33, Palangoje.

Asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, turi teisę nuosavybės teise ar kitaip valdomus geriamojo vandens išgavimo ir naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, valdomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkytojo infrastruktūros, geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginiai prijungiami prie geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių reikalavimais ir Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimais.

Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-06-23 įsakymu Nr. D1-500, 4 punktas nustato, kad asmuo, pageidaujantis prijungti savo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus, įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui pateikia prašymą raštu, elektroniniu paštu išduoti prisijungimo sąlygas.

Kai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų išleidimo tinklai nutiesti, naujo abonento ir vartotojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų išleidimo tinklų prijungimą prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros atlieka geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas per 10 darbo dienų nuo Reikalavimų 16 punkte nustatytų aktų pasirašymo dienos, jei nesutarta kitaip (Reikalavimų 18 p.)- Pagal Reikalavimų 20 punktą geriamasis vanduo naujam abonentui ir vartotojui pradedamas tiekti, o nuotekos priimti tik įvykdžius prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus, pašalinus išaiškintus defektus, įrengus atsiskaitomuosius geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus ir sudarius geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį.

Savavališku prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros yra laikomas nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant. Atsakovas buitinių nuotekų šuliniuose Nr. 17, 18, 162, 163, 214 ir 215 yra prijungęs 10 nuotekų išvadų iš poilsio namelių Kopų g. 33, Palangoje. Ieškovas nėra išdavęs atsakovui prisijungimo (techninių) sąlygų nei vieno iš paminėtų pastatų- poilsio namelių Kopų g. 33, Palangoje, prijungimui prie ieškovo eksploatuojamos Palangos miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

Atsakovo 2016-08-12 rašte nurodyti atsikirtimai, jog jo naudojamame žemės sklype Kopų g. 33, Palangoje, yra visos komunikacijos, bei, kad nuo 2001 m. jis iš bankrutavusios poilsio bazės „Elnias“ perėmė ir minėtas komunikacijas, t.y. komunalinį vandentiekį su komunaliniu nuotekų šalinimu, yra nepagrįsti jokiais įrodymais bei prieštarauja teisės normoms. Inžineriniai tinklai (vandens tiekimo ir nuotekų tinklai) yra nekilnojamieji daiktai ir jų perleidimui nustatyta privaloma notarinė forma, jei šiame kodekse nenustatyta kitaip, o atsakovas įsigijo tik pastatus Kopų g. 33, Palangoje. Šiuo adresu esantys buitinių nuotekų tinklai yra bešeimininkiai, jie yra prijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja ieškovas.

Ieškovas nurodė, kad GVTNTĮ 16 straipsnio 17 dalis nustato, kad asmenims, savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius savavališkai prijungusiems prie geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros nesilaikant šiame įstatyme, Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, paimto geriamojo vandens ir (arba) išleistų nuotekų kiekis, paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.

Vykdant paminėtą įstatymo normą, atsakovo neteisėtais veiksmais - savavališku nuotekų šalinimo įrenginių prijungimu prie ieškovo eksploatuojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros - padaryti nuostoliai (žala) apskaičiuojami tokiu būdu: taikant Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 punkte nurodytą formulę, nustatyta, kad atsakovas, savavališkai prijungęs nuotekų išvadus į ieškovo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, išleido 18 516 m1 * 3 nuotekų. Pritaikius Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016-03-18 sprendimu Nr. T2-82 ieškovui nustatytą nuotekų tvarkymo kainą, nustatyta, kad ieškovas negavo už 18 516 m3 nuotekų tvarkymą 27 109,28 Eur (su PVM). Apskaičiuotoji 27 109,28 Eur (su PVM) suma vertintina kaip ieškovo negautos pajamos, kurias kaip nuostolius turi atlyginti atsakovas. (e. b. l. 1-5).

Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko. Jo teigimu ieškovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad jis nelegaliais prisijungimais išleidžia nuotekas į ieškovo eksploatuojamų nuotekų infrastruktūrą. Tačiau jis, atsakovas, nėra savavališkai pasijungęs buitinių nuotekų, nes poilsio namelius (duomenys neskelbtini), kartu su virtuve-tualetu, vasarnamiu-klubu įsigijo 2003-01-15 viešųjų varžytinių aktu Nr. 116 iš bankrutavusios poilsio bazės „Elnias“. Iš minėtos bazės buvo perimtos ir komunalinio nuotekų šalinimo sistemos, kadangi tą patvirtina tiek išrašas iš nekilnojamojo turto registro, kuriame nurodoma, kad šiuose statiniuose yra komunalinis nuotekų šalinimas, kadangi kitaip poilsio bazėje ir būti negalėjo.

Tokiu būdu, atsakovas įgijo turtą (duomenys neskelbtini) su jau pajungta komunalinio nuotekų šalinimo sistema, tai pažymėta išraše iš nekilnojamojo turto registro, dėl ko ieškovo teiginiai apie savavališką pasijungimą prie ieškovo infrastruktūros, yra nepagrįsti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio norma nustato, kad nekilnojamojo turto registro įrašai laikomi teisingais, kol nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teiginiai, kad jis prisijungė prie bešeimininkių tinklų prieštarauja aukščiau nurodytoms teisės normoms.

Atsakovas teigia, kad ieškinyje teigiama, kad inžinieriniai tinklai yra nekilnojamieji daiktai, dėl ko sutinkamai su CK 1.74 str. 1 d. 1 p. jų perleidimui yra privaloma notarinė forma, tačiau ieškovas visiškai neatsižvelgia j tai, inžinieriniai tinklai skirti aptarnauti atsakovo poilsio namelius ir kitus pastatus, jie yra antraeiliai daiktai, todėl sutinkamai su CK 4.14 straipsnio nuostatomis antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas. Minėtos normos antra dalis numato, kad kai pagrindinio daikto perleidimo matu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai.

Atsakovas teigė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad pagal bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pavyzdžiui, perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. Taigi, neturi būti ginčo, kad atsakovas yra įgijęs komunalinius nuotekų tinklus ir ieškinyje nurodoma nuoroda į bešeimininkius tinklus, yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta.

Atsakovo nuomone nėra jokio teisinio pagrindo remtis ieškovo cituojama LVAT praktika 2010-12-30 nutartyje byloje Nr. A-502-3867/2010, kadangi cituojamos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa. Kaip minėta, inžinieriniai tinklai nėra bešeimininkiai, be to, kanalizacijos šulinius sistemų išvalymą mokėjo pats atsakovas. UAB “Palangos vandenys“ už sistemų valymą po kelis kartus per metus reikalaudavo sumokėti grynus pinigus už išvalymą ir priežiūrą, joms užsikimšus ar užsinešus, traktuodami, kad tai yra vidaus tinklai ir jų priežiūra yra paties savininko rūpestis, o UAB “Palangos vandenys“ teikia tik komercinę vidaus sistemų valymo paslaugą.

Kadangi iš esmės ieškovas remiasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 27, 51 ir kitais punktais, nustatančiais savavališką tinklų prisijungimą, o toks nagrinėjamu atveju neįrodytas, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, o tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

Pažymėjo, kad jam nėra surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai, bei jis nėra nubaustas pagal ATPK 99-9 ir 259-1 str., kaip tą numato Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 22, 26, 27 punktai.

Ieškovo teiginiai, kad atsakovas kreipėsi su prašymu į ieškovą dėl vandentiekio prijungimo sąlygų, kas ieškovo nuomone patvirtina faktą, kad jam nėra išduotos prisijungimo sąlygos, yra nepagrįsti, būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas kreipėsi dėl vandentiekio sąlygų išdavimo. Atsakovas, nuosavybės teise naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus, už vandenį ir nuotekas yra apmokėjęs, nes jis nuosavybės teisėmis turi kitą turtą Palangoje, šalia Kopų gatvės, t.y. (duomenys neskelbtini). Dėl šio objekto su ieškovu yra sudaryta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 02169, pagal kurią ieškovui mokama tiek už vandenį, tiek už nuotekas.

Priimtų tvarkyti nuotekų kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų atsiskaitomųjų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui. Tais atvejais, jei dėl techninių ar kitų priežasčių nėra galimybės įrengti atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų, vartotojai ar abonentai už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį ir (arba) suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų apraše, patvirtiname Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo”, nustatyta tvarka.

K. J. g. 51, Palanga, nėra nuotekų skaitiklių, už nuotekas atsakovas apmoka tiek, kiek sunaudoja vandens. Atsakovas vandenį iš Jūros gatvės gabena j Kopų gatvę, taigi jis ieškovui yra apmokėjęs tiek už vandenį, tiek už nuotekas, nes Jūros gatvėje nuotekų yra išleidžiama mažiau, nei sunaudojama vandens pagal apskaitos prietaisus.

Ieškovas žalą atsakovui skaičiuoja pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 punktą, nustatantį, kad geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, asmens pašalintų nuotekų kiekis nustatomas skaičiuojant, kad nuotekos tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu dvidešimt keturias valandas per parą, esant 0,65 (šešiasdešimt penkių šimtųjų) nuotekų tinklų skersmens užpildymui, laikotarpiu nuo savavališko prijungimo dienos iki savavališko prijungimo pašalinimo dienos, pagal formulę: Q =7tD2xO,65/4xvxl. Jis prie komunalinių nuotekų tinklų pasijungė ne savavališkai, todėl šio punkto nuostatų taikyti nėra pagrindo.

Ieškovas nepateikia tikslaus skaičiavimo dėl jo deklaruojamų nuostolių atlyginimo, todėl negalima atsikirsti į ieškinio argumentus, kad atsakovas neva išleido 18 516 kubinių metrų nuotekų. Nuotekos skaičiuojamos pagal anksčiau atsiliepime nurodytą formulę, kurioje reikšmingas yra vamzdynų skersmuo. Ieškovas savo ieškinyje nurodo, kad vamzdžių skersmuo yra 110/160, kitur 200 mm. Todėl ieškovas įpareigotinas pateikti detalų jo deklaruojamų nuostolių paskaičiavimą.

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

1. I. P. miesto savivaldybės tarybos 2015- 08-27 sprendimu Nr. T2-235 yra paskirtas viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licenciją Nr. L7-GVTNT-16.
2. Atsakovas nuosavybės teise valdo pastatus-poilsio namelius, unikalūs (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
3. Iš pridedamų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 25/5948 matyti, kad minėtu adresu esantys pastatai nėra prijungti prie nuotekų šalinimo tinklų.
4. 2016-07-28 patikrinimo metu buvo su nustatytas  savavališkas nuotekų išvadų pajungimas į ieškovo valdomą ir naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą iš pastatų-poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso atsakovui. Tą faktą  patvirtina 2016-07-28 UAB „Palangos vandenys“ nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktas.
5. 2016-08-04 komisija, kartu dalyvaujant Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovams bei antstolei R. V., nustatė, kad į esamus buitinių nuotekų tinklus nuo EKŠ-17 (planšeto Nr. 37-A-12) žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki EKŠ-171 (planšeto Nr. 37-A-8) (duomenys neskelbtini), neteisėtai pasijungta į centralizuotus nuotekų tinklus.   Neteisėtai prijungti buitinių nuotekų išvadai yra naudojami nes jie savavališkai pajungti iš poilsio pastatų Kopų g. 33, Palangoje.
6. Nustatytas vamzdžių skersmuo 110/160, tas yra fiksuota komisijos surašytame 2016-08-04 UAB „Palangos vandenys“ nuotekų/vandentiekio eksploatavimo sąlygų patikrinimo akte, kur buvo nustatyta, kad buitinių nuotekų šuliniuose Nr. 17, 18 (planšeto Nr. 37-A-12), 162, 163, 214 ir 215 (planšeto Nr. 37-A-8) yra 10 savavališkų pasijungimų.
7. Nustatyta, kad visais šiais nelegaliais pasijungimais nuotekos išleidžiamos 200 mm skersmens nuotekų šalinimo vamzdžiu į ieškovo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
8. Ieškovas 2016-08-05 raštu Nr. (11.6)IS-1117 informavo atsakovą apie nustatytą savavališką nuotekų šalinimo įrenginių prijungimą Kopų g. 33, Palangoje, bei pakvietė dalyvauti 2016-08-09 10.00 vai. komisijos posėdyje dėl savavališko nuotekų prisijungimo aplinkybių nustatymo ir patirtų nuostolių paskaičiavimo.
9. Ieškovas, vykdydamas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. Dl- 629, 27 punktą, apie savavališką nuotekų šalinimo įrenginių prijungimą 2016-08-09 raštu Nr. (11.6)IS-1135 pranešė Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui, kurio pareigūnai įgalioti surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus pagal ATPK 999 ir 2591 straipsnius.
10. Pagal Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 punktu, ieškovas apskaičiavo atsakovo išleistų nuotekų, savavališkai prijungus nuotekų įvadus, kiekį. Ieškovas nenustatė savavališko prijungimo prie tinklų datos, todėl nuotekų kiekį pagal nurodytas teisės normas skaičiavo už 30 dienų.
11. Taikant Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 punkte nurodytą formulę apskaičiuota, kad atsakovas, savavališkai prijungęs nuotekų įvadus, į ieškovo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, išleido 18 516 m3 nuotekų.
12. Pritaikius Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016-03-18 sprendimu Nr. T2-82 ieškovui nustatytą nuotekų tvarkymo kainą, atsakovui ieškovo 2016-08-11 raštu Nr. (11.6)IS-1148 buvo pateikta apmokėti sąskaita 27 109,28 Eur sumai.
13. Atsakovas geranoriškai nuostolių neatlygino, iš atsakovo priteistina ieškovui 27 109,28 Eur už savavališkai išleistų nuotekų tvarkymą ir 331,50 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, viso 27 440,78 Eur nuostolių.
14. Ieškovas, ėmėsi priemonių atjungti savavališkai prijungtus nuotekų įvadus,  2016-09-07 ieškovo darbuotojui uždėjo kamštį ant vieno buitinių nuotekų šulinyje Nr. 214 esančio nuotekų įvado. Priėjimą prie kitų šulinių, kurių Nr. 17, 18, 162, 163 ir 215, ieškovo teigimu sutrukdė atsakovo nurodymu veikę neprisistatę asmenys. Tai patvirtina pridedamas 2016-09-07 UAB „Palangos vandenys“ nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktas su nuotraukomis ir UAB „Palangos vandenys“ ir meistro R. L. 2016- 09-07 tarnybinis pranešimas.
15. Ieškovui 2016-09-12 pakartotinai atvykus atjungti savavališkai prijungtus nuotekų įvadus (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad iš šulinyje Nr. 214 esančio nuotekų įvado, kuris 2016-09-07 buvo užkaltas, kamštis yra ištrauktas.
16. Tai, kad atsakovas neleido ieškovo darbuotojams nutraukti savavališko nuotekų išleidimo per savališkai prijungtus nuotekų įvadus, užfiksuota 2016-09-12 UAB „Palangos vandenys“ nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktu, kurį su pastaba pasirašė pats atsakovas, taip pat UAB „Palangos vandenys“ Nuotakyno priežiūros skyriaus vedėjo R. D. 2016-09-13 tarnybiniu pranešimu ir antstolės G. Ž. 2016-09-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. F012.
17. Daroma išvada, kad neleidus ieškovo darbuotojams atjungti savavališkai prijungtus nuotekų įvadus, iki šiol nuotekos iš poilsio namelių Kopų g. 33, Palangoje, į ieškovo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą išleidžiamos nelegaliai.

Motyvai ir teisiniai argumentai

1. Atsakovas savavališkai prie ieškovo eksploatuojamos Palangos miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros prijungė iš poilsio namelių Kopų g. 33, Palangoje, 9 nuotekų išvadus (8 vnt., kurių diametras 110 mm, ir 1 vnt., kurio diametras 160 mm, visi prie infrastruktūros pajungti 200 mm diametro vamzdžiu, pajungimai matyti iš ieškovo 2017-01-18 prašymo dėl įrodymų 4 priedo, III t., b. l. 46).
2. Ieškovas pateikė tokius šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus: 2016-07-28 UAB „Palangos vandenys“ nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktą, 2016-08-04 UAB „Palangos vandenys“ nuotekų/vandentiekio eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktas ir patikrinimo metu užfiksuotų nelegalių pasijungimų į UAB „Palangos vandenys“ magistralinius nuotekų tinklus nuotraukos ir schema (I t. b. l. 34-35), antstolės R. V. 2016-08-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. F16-37 (I t. b. l. 23) bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-01-05 raštas Nr. 2D-103 (III t. b. l. 49-52).
3. Tai, kad nenustatyti asmenys neleido atjungti savavališkai įrengtų nuotekų išvadų, be to, ieškovo užaklinti išvadai buvo savavališkai nuimti, patvirtina ieškovo pateikti įrodymai, tai 2016-09-07 UAB „Palangos vandenys“ nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo akto su nuotraukomis nuorašas (I t. b. l. 17-18), UAB „Palangos vandenys“ Nuotekyno priežiūros skyriaus nuotekyno eksploatavimo meistro R. L. 2016-09-07 tarnybinio pranešimo nuorašas (I t. b.l. 19), 2016-09-12 UAB „Palangos vandenys“ nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo akto nuorašas (I t. b. l. 20-21), UAB „Palangos vandenys“ Nuotekyno priežiūros skyriaus vedėjo R. D. 2016-09-13 tarnybinis pranešimas (I t. b. l. 22), Antstolės G. Ž. 2016-09-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. F012 (I t. b. l. 30-31), 2016-09-07 užkimštų nuotekų išvadų šulinyje Nr. 214 nuotrauka (I t. b. l. 24), 2016-09-12 rastų atkimštų nuotekų išvadų šulinyje Nr. 214 nuotrauka (I t. b. l. 25).
4. Ieškovas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-02 nutartimi civilinėje byloje Šiaulių apygardos prokuratūros vyr. prokuroras, veikiantis UAB „Šiaulių vandenys“ interesais v. UAB „Odos gaminiai ir Ko“, bylos Nr. 3K-3- 562/2001), kur  teismas konstatavo, kad „Teismai pagrįstai taikė CK 483 straipsnio nuostatas, priteisdami atsakovui atlyginti ieškovo patirtą žalą, kurios dydį apskaičiavo pagal LR Statybos ir urbanistikos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintas Vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles. Šių taisyklių 6.1 punkte numatytas draudimas savavališkai prijungti objektą prie gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklo. UAB „Odos gaminiai“, savavališkai prisijungdama prie ieškovui priklausančių kanalizacijos tinklų, pažeidė egzistuojančią teisinę pareigą, o ieškovas dėl šių neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Tai sąlygojo atsakovo civilinei (deliktinei) atsakomybei atsirasti. CK 483 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą padaręs asmuo turi atlyginti ją pilnai, o pagal 496 straipsnį teismas priteisdamas žalos atlyginimą, sutinkamai su bylos aplinkybėmis, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra arba pilnutinai atlyginti padarytus nuostolius, kuriuos sudaro ne tik asmens turėtos išlaidos, jo turto netekimas arba sužalojimas, bet taip pat ir negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei kitas asmuo būtų įvykdęs prievolę. Būtent tokių negautų pajamų apskaičiavimo metodiką, kai tiekėjas nustato savavališką prisijungimą prie vandentiekio ir nuotekų tinklo, numato teisingai teismų taikytas Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 9.17 punktas
5. Taigi atsakovas savavališku nuotekų įvado prijungimu padarytą žalą turi atlyginti pagal civilinės (deliktinės) atsakomybės normas.
6. Nagrinėjamu atveju yra visos  civilinę atsakovo atsakomybę lemiančios sąlygos: neteisėtiems veiksmams (neteisėtam neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir žalos, kaltei. Neteisėtus veiksmus, žalą ir jos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos turi įrodyti ieškovas. Pagal CK 6.248 str. 1d. atsakovo kaltė pagal yra preziumuojama. Ieškovas šias aplinkybes įrodė.
7. Nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise valdo poilsio namelius Kopų g. 33, Palangoje. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nėra registruota jokių šio nekilnojamojo turto nuomos, panaudos sutarčių ar kitokių trečiųjų asmenų daiktinių teisių į poilsio namelius. Iš to darytina išvada, kad atsakovas atsako už savavališką nuotekų išvadų iš jam nuosavybės teise priklausančių poilsio namelių prijungimą ir atitinkamai už savavališką nuotekų išleidimą į ieškovo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
8. Atsakovas teigia, kad nuotekų tinklai jo buvo įgyti kartu su poilsio nameliais, tačiau Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie nekilnojamąjį turtą Kopų g. 33, Palangoje, patvirtina, kad nei vienas iš šiuo adresu esančių poilsio namelių nėra nustatyta tvarka prijungtas prie komunalinio nuotekų šalinimo tinklų.(I t. b.l. 37-47).
9. Atsakovo pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 25/5948 (III t., b. l. 137-151) nagrinėjant šį ginčą negali būti vadovaujamasi, nes kaip pagrįstai nurodo ieškovas „ji pradėta rengti 2017-01-17 (t.y. praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams po savavališko įrenginių prijungimo prie Palangos miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros nustatymo dienos). Atsakovo atsikirtimai, jog jis įsigijo poilsio namelius kartu su nuotekų tinklais, laikytini nepagrįstais, kadangi nuotekų tinklai laikytini nekilnojamaisiais daiktais, kurių perleidimui yra nustatyta privaloma notarinė forma (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.). Atsakovas leistinais įrodymais nepatvirtino, jog būtų įsigijęs nuotekų tinklus.
10. Atsakovas pažeidė LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (redakcija nuo 2014-11-01)16 straipsnio 14 dalį, pažeidė naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-06-23 įsakymu Nr. D1-500, 1.4, 2.2, 4 ir 25 p., Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172, 2.1 p.
11. Pagal Taisyklių 23.2 p., savavališku prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros yra laikomas nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant.
12. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas buvo išdavęs atsakovui prisijungimo sąlygų nei vieno iš paminėtų pastatų-poilsio namelių Kopų g. 33, Palangoje, prijungimui prie Palangos miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros, taigi nuotekų išvadai iš atsakovo poilsio namelių prijungti savavališkai.
13. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad prijungimai atlikti turint valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo (Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 50 p.).
14. Iš to darytina išvada, kad atsakovas nuotekų išvadus prie ieškovo valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros prijungė savavališkai, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką. r.).
15. Ieškovas pagrįstai savavališku pajungimu padarytos žalos dydį įrodinėja pagal Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 punktą, kuris taikomas pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 17 dalį, tą jis daro vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008. Teismų praktika Nr. 30).
16. Ieškovas ir apskaičiavo žalos dydį pagal vamzdžio, į kurį suteka nuotekos, išleidžiamos visais devyniais atsakovo savavališkai prijungtais nuotekų išvadais, diametrą – 200 mm. Ir pagal Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 punkte nurodytą formulę apskaičiuotas nuostolių dydis yra 27 109,21 Eur; (III t., b.l. 40-41).
17. Atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia gręžinio buvimo, tiesiog juose akcentuojama, kad gręžinys neveikia šaltu metų laiku (žiemą).
18. Atsakovas teigė tai, kad poilsio nameliuose (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas atvežtas vandenį iš objekto (duomenys neskelbtini), tačiau kartu su 2017-01-31 prašymu pateiktais įrodymais matyti, jog į poilsio namelius vanduo yra tiekiamas iš atsakovo įsirengto gręžinio.
19. Jeigu tikėti atsakovo versija apie vandens atvežimą poilsio nameliuose (duomenys neskelbtini), neaišku kaip buvo šalinamos nuotekos panaudojus atvežtą vandenį, netiesiogiai patvirtina tai, kad jos buvo šalinamos per atsakovo savavališkai prijungtas nuotekų išvadas.
20. Atsakovo kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo kaltę dėl savavališko nuotekų išvadų prijungimo prie ieškovo valdomos nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir dėl savavališko nuotekų išleidimo.
21. Teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovo kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį preziumuojama. Todėl yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir tenkinti ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 27 109,28 Eur už savavališkai išleistų nuotekų tvarkymą, 331,50 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, viso 27 440,78 Eur nuostolių, ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei reikalavimas įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovui buitinių nuotekų šuliniuose Nr. 17, 18 (planšeto Nr. 37-A-12), 162, 163, 214 ir 215 (planšeto Nr. 37-A-8) atjungti atsakovo savavališkai prijungtus nuotekų išvadus iš pastatų-poilsio namelių Kopų g. 33, Palangoje.
22. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numato įstatymines palūkanas, kurios laikytinos minimaliais kreditoriaus dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo patiriamais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Civilinio proceso kodekso 93 str.1 d.  jeigu ieškinys  tenkinamas bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai.

Ieškovas pateikė įrodymus, kad jos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti sudarė 2 700 Eur., žyminis mokestis 648 Eur, 250,74 Eur kitų būtinų pagrįstų išlaidų, 70 Eur vykdymo išlaidų 400 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą- viso 4068,74 Eur.

Civilinio proceso kodekso 92 str. 1d. nustatytu pagrindu iš atsakovų į Valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), tačiau jos nesudaro nustatyto priteistino minimumo..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k(duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Palangos vandenys“, į.k.152447391, naudai 27 440,78 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt Eur 78ct).nuostolių atlyginimą 5 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą (27 440,78 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos 2016 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 068,74 Eur (keturis tūkstančius šešiasdešimt aštuonis Eur 74ct ) bylinėjimosi išlaidas.

Įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovui buitinių nuotekų šuliniuose Nr. 17, 18 (planšeto Nr. 37-A-12), 162, 163, 214 ir 215 (planšeto Nr. 37-A-8) atjungti atsakovo savavališkai prijungtus nuotekų išvadus iš pastatų-poilsio namelių Kopų g. 33, Palangoje.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                   Alfonsas Guobys