Civilinė byla Nr. 2-2429-797/2014

  Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01427-2014-3

   Procesinio sprendimo kategorija 84, 99.1.1,

(S)

  99.7, 99.9, 113.1, 116.4

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja E. K., sekretoriaujant D. G., dalyvaujant ieškovo Asociacijos LATGA atstovei advokatei B. S., atsakovo UAB „Masada“ atstovams A. V. ir R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Asociacijos LATGA patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Masada“ dėl autorių teisių pažeidimo, autorinio atlyginimo, palūkanų priteisimo, viešo teismo sprendimo paskelbimo ir

n u s t a t ė :

ieškovo atstovė patikslintą ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš atsakovo UAB „Masada“ 75 MGL kompensaciją, kas sudarytų 9750,00 Lt už muzikos kūrinių naudojimą viešbutyje „Vaivorykštė“ laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2014 m. vasario 1 d., šešių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigoti atsakovą UAB „Masada“ savo lėšomis per 10 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, skelbiant teismo sprendimo motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis dienraštyje „Verslo žinios“, priteisti iš atsakovo UAB „Masada“ ieškovo Asociacijos LATGA naudai bylinėjimosi išlaidas, 874,00 Lt išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovo atstovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir posėdyje paaiškino, kad atsakovui UAB „Masada“ priklauso viešbutis „Vaivorykštė“, esantis Gytarių g. 25, Šiauliuose, kuriame yra naudojami muzikos kūriniai, priskirti prie autorių teisių objektų. Viešbučio kambariuose yra televizoriai, kurių pagalba transliuojami ir retransliuojami TV kanalai ir atitinkamai naudojami muzikos kūriniai. 2011 metais viešbutis buvo renovuotas, todėl muzikos kūriniai yra naudojami ne vėliau kaip nuo 2011 metų. Vadovaujasi viešai skelbiama informacija internetiniame puslapyje www.hotel.vaivorykste.com.lt, kuriame nurodyta, kad visuose viešbučio kambariuose yra televizoriai, be to, pateiktoje informacijoje taip pat yra pateiktos viešbučio kambarių fotografijos, kuriose taip pat matyti televizoriai. 2013 m. rugsėjo 11 d. antstolis A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, kad viešbučio kambaryje Nr. 402 yra televizorius Samsung, kuris rodė televizijos kanalus. Peržiūrėjus įrašą, padarytą kartu su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nustatyta, kad viešbutyje antstolio buvimo metu per televizijos kanalą Liuks buvo panaudoti muzikos kūriniai. 2014 m. sausio 9 d. V. B. pateikė išvadą dėl kūrinių identifikavimo, kuriame nustatė, kad faktinių aplinkybių protokole užfiksuoti kūriniai - „Šviesa lange“, „Dar pabūk“. Pagal atpažintus kūrinius buvo nustatyta, kad kūrinio „Šviesa lange“ autorius - Russel B. G., kuris yra BMI - JAV autorių teisių bendrijos narys, subleidėjas - Warner/Chappell MusicScand AB, kuris yra ST1M - Švedijos autorių teisių bendrijos narys; su išvardintomis organizacijomis ieškovas turi sudaręs dvišales bendradarbiavimo sutartis ir turi teisę surinkti ir paskirstyti autorinį atlyginimą. Kūrinio „Dar pabūk“ autorė - A. G. yra Asociacijos LATGA narė ir yra perdavusi ieškovui administruoti savo viešo atlikimo teisę, t.y. ieškovas turi teisę suteikti kūrinių naudotojams neišimtinę licenciją viešai atlikti kūrinius, surinkti ir paskirstyti autorinį atlyginimą. Todėl būtent su Asociacija LATGA atsakovas privalėjo sudaryti sutartis dėl muzikos kūrinių panaudojimo, tačiau to nepadarė. Nurodo, jog atsakovo viešbutis yra 2 žvaigždučių, o tokios kategorijos viešbučiams keliamas reikalavimas kambariuose turėti televizorių su distanciniu. Nurodo, jog viešbutyje naudojami muzikos kūrinai, neturint sutarties su autoriais ar jų teisių perėmėjais, todėl vadovaujantis Asociacijos LATGA konferencijoje patvirtintais tarifais už kūrinių viešą atlikimą, autorinis atlyginimas už muzikos kūrinių viešą paskelbimą kambariuose, palatose ir pan. už 2013-2014 metus yra 60,00 Lt už vieną kambarį. Atsakovas privalo mokėti ieškovui po 60,00 Lt už vieną kambarį. Pagal skelbiamą informaciją www.hotel.vaivorykste.com matyti, kad viešbutyje yra 41 kambarys su televizoriais, t. y. 60,00 Lt *41 – 2460,00 Lt. Vadovaujantis 2011 m. balandžio 5 d. patvirtintų tarifų 8.1. punktu, autorinis atlyginimas už muzikos kūrinių viešą paskelbimą 2 žvaigždučių viešbučiuose yra 35,00 Lt už vieną kambarį. Tokiu būdu autorinis atlyginimas už 2012 metus būtų 35,00 Lt *41/12 mėn. – 143,00 Lt, už 2011 metus 717,50 Lt, o už visą laikotarpį - 4612,50 Lt. Ieškovas nurodo, kad išieškomas atlyginimo dydis nustatomas, vadovaujantis kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už kūrinių naudojimo tarifais. Todėl prašoma autorinio atlyginimo preliminari suma sudarytų - 4612,50 Lt, o padvigubinus autorinio atlyginimo tarifus 2 kartus preliminari suma sudarytų 9225,00 Lt. Ieškovė nurodo, kad neabejotinai įrodyta aplinkybė, jog viešbučio kambariuose buvo televizoriai ieškinyje kompensacijos už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2014 m. vasario 1 d. terminais ir šiuo metu. Kadangi viešbučio kambariuose nurodytu laikotarpiu ir šiuo metu televizoriai yra - akivaizdu, kad jais transliuojami televizijos kanalai ir transliuojami muzikos kūriniai, už kurių naudojimą atsakovas privalo mokėti autorinį atlyginimą. Nurodo, jog atsakovas nepagrįstai skaičiuoja mokėtiną autorinį atlyginimą pagal gaunamas pajamas ar kambarių užimtumą, kadangi Asociacijos LATGA tarifai nenumato tokio autorinio atlyginimo skaičiavimo kriterijaus. Ieškovas taip pat pažymi, jog ieškinio reikalavimų suformulavimas išimtinai ieškovo pasirinkimo teisė, numatyta CPK 135 str. 1 d. 4 p. Kompensacija, numatyta Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 83 str. 4 d. 1 p., yra alternatyvus žalos atlyginimo būdas. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, turėjo teisę nuspręsti ir pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą ir tai padarė įvertinęs ginčo aplinkybes. Nurodo, jog mažinti patikslintu ieškiniu prašomos priteisti kompensacijos sumos dėl sunkios atsakovo turtinės padėties ar mažai gautų pajamų nėra pagrindo. Atsakovo pateikta informacija apie savo gautas pajamas yra informatyvaus pobūdžio, tačiau neturi būti pagrindas, sprendžiant priteistinos kompensacijos dydžio sumažinimo klausimą, todėl prašoma priteisti 75 MGL, kas sudarytų 9750,00 Lt dydžio kompensaciją atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Ieškovas papildomai nurodo, jog teismui pripažinus atsakovą pažeidus įstatymo reikalavimus, teisinga reikalauti, kad visuomenė būtų informuota apie jo padarytus pažeidimus. Asmuo, kuris elgiasi nesilaikydamas įstatymų negali būti „nepriekaištingos reputacijos“.

Ieškovo atstovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo atstovai su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti iš ieškovo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog jų pozicija yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose, kurią palaiko. Nurodo, kad ieškinys grindžiamas prielaidomis ir jokios teisinės įrodomosios reikšmės neturinčiais argumentais, ieškovas nebendradarbiauja ir yra nesąžiningas. Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 9750,00 Lt sumą už muzikos kūrinių naudojimą viešbutyje „Vaivorykštė“, kai tuo tarpu viešbučio „Vaivorykštė“ vien jau vieno mėnesio apgyvendinimo pajamos yra mažesnės ir pavyzdžiui per 2014 m. sausio mėnesį sudarė vos 8246,83 Lt sumą, o 2014 m. vasario mėn. sudarė vos 8889,74 Lt sumą. Viešbutis „Vaivorykštė“ ne tik, kad dirba nuostolingai, tačiau 2014 m. sausio mėn. nuostolis sudarė net 13203,70 Lt sumą, o 2014 m. vasarį mėnesį nuostolis sudarė net 13404,87 Lt sumą ir vien jau 2014 metų pradžioje nuostolis kartu sudarė net 26608,57 Lt sumą. Todėl reiškiamo ieškinio suma prieštarauja protingumo kriterijams, yra nepagrįstai didelė bei jeigu teismas spręstų, kad ieškinys bent iš dalies pagrįstas ir įrodytas - tai reikalavimo suma mažintina dėl atsakovo viešbučio „Vaivorykštė“ veiklos nuostolingumo ir blogos finansinės padėties. Be to, jei teismas ir tenkintų ieškovo reikalavimus ir pripažintų kūrinių naudojimą, tai kompensacijos dydis turėtų būti skaičiuojamas remiantis atsakovo naudojamų ir užimtų kambarių, bei turimų televizorių skaičiumi. Atsakovas tvirtina, jog viešbutyje „Vaivorykštė“ laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2014 m. vasario 1 d. buvo tik trys televizoriai, kuriuos atsakovas įsigijo dar 2012-06-01. Be to, nors viešai skelbiama informacija apie 41 kambarį šiame viešbutyje, dalis kambarių netgi yra tušti ir sudaromos sąlygos asmenims jas nuomoti savo individualiai komercinei veiklai kaip kabinetus. Atsakovas nurodo, jog visiškai nepagrįstai yra skaičiuojamas kompensacijos dydis. Viešbutis „Vaivorykštė“ klasifikuojamas kaip 2-jų žvaigždučių viešbutis tik nuo 2012-06-07, o iki tol kategorijos neturėjo. Nurodo, jog kompensacija už kūrinių panaudojimą viešbučiuose turėtų būti skaičiuojama atsižvelgiant į viešbučio faktinį užimtumą bei Lietuvos statistikos departamento skelbiamus metinius rodiklius apie šalies visų viešbučių vidutinį užimtumą. Atsakovas nurodo, jog autorinis atlyginimas nepagrįstai skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2014 m. vasario 1 d., nes ieškinys faktiškai grindžiamas tik 2013-09-11 antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris kelia abejonių dėl įrodymams keliamų leistinumo kriterijų. Nurodo, jog iš viešbučių ir motelių klasifikavimo reikalavimų matyti, kad norint viešbučiui gauti 2 žvaigždučių kategoriją - minimalus viešbučiui suteiktinas balų skaičius turi būti 170 arba turi bent minimaliai atitikti 53 vertinimo kriterijai iš minėtų 270 kriterijų. Spalvotas televizorius su distanciniu valdymu, kuris vertinimo kriterijų sąraše yra Nr. 123 yra tik vienas iš 270 kriterijų ir kurį turint yra gaunami 2 balai, todėl ieškovo tvirtinimas, kad viešbučiui 2 žvaigždutėms gauti esą yra būtinas televizorius yra nepagrįstas. Atsakovas nurodo, jog 2014-05-29 antstolė V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 71-182 konstatavo, kad viešbutyje „Vaivorykštė“ yra iš viso klientams nuomojamas 41 kambarys, 16-oje kambarių yra televizoriaus aparatai, o vienas televizorius pastatytas bendrosiose viešbučio „Vaivorykštė“ patalpose. Teigia, jog tai patvirtina atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytus teiginius, kad viešbutyje laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2014 m. vasario l d. buvo tik trys televizoriai, kuriuos atsakovas įsigijo dar 2012-06-01, o 2014 m. kovo 19 d. atsakovas įsigijo papildomai 14 (keturiolika) televizorių (taigi šiuo metu iš viso turi jų 17 (septyniolika). Atsakovas nurodo, jog ieškovas, siekdamas, kad atsakovui būtų skaičiuojamos sankcijos nuo 2011 metų turėjo įrodyti šias aplinkybes, antstolis A. B. viešbutyje lankėsi tik vieną kartą, jokių patikrinimų viešbutyje „Vaivorykštė“ ieškovas neorganizavo nei nuo 2011-06-01 iki 2013-09-11 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo, nei po to. Nurodo, jog nėra faktinio pagrindo teigti, kad televizijos transliacijos ir autorinių kūrinių transliavimas vyko viešbutyje „Vaivorykštė“.

Atsakovo atstovai prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios pagal suformuotą teismų praktiką yra pagrįstos.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kūrinio naudotoju laikomas asmuo, kuris kūrinį atgamina, išleidžia, parduoda ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau tekste – ATGTĮ) 15, 55 str. nurodo, jog autoriai, atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą atlikimą bei viešą paskelbimą. Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti atlyginimą, tiek kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Atlyginimą privalo mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, naudojantys kūrinius. Teisė viešai atlikti kūrinį ir viešai skelbti kūrinį yra autorių, atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisė (Berno konvencijos „Dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos“ 9, 11 str., ATGTĮ 15 str.).

Byloje kilo ginčas dėl kompensacijos priteisimo už kūrinių naudojimą viešbutyje ,,Vaivorykštė“, neturint sutarties. Ieškovas nurodo, kad atsakovui priklausančiame viešbutyje „Vaivorykštė“, esančiame Gytarių g. 25, Šiauliuose, ne vėliau kaip nuo 2011-06-01 yra neteisėtai naudojami muzikos kūriniai, nes atsakovas nėra sudaręs sutarties dėl muzikos kūrinių panaudojimo. Ieškovas reikalavimus grindžia 2013-03-05 raštu Nr. 730 M-L, 2014-01-19 išvadomis ir 2014-05-28 raštu Nr. SD – 718 (II t., 121 b. l.), antstolio A. B. 2013-09-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, ATGTĮ 80 str. 1 d., nustatančia, kad teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas.

Atsakovas be atsiliepime nurodytų aplinkybių nesutikimą su ieškiniu motyvuoja tuo, kad nėra įrodymų, reiškiamo ieškinio suma yra nepagrįstai didelė ir paskaičiuota netinkamai, skaičiuojant neatsižvelgta į viešbučio „Vaivorykštė“ faktinį užimtumą, nėra įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, nurodo, jog antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra netinkamas įrodymas.

Ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, turi įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų, atsakovo kaltė yra preziumuojama. Tačiau įrodinėjimo prasme, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ((duomenys neskelbtini) str.), taip pat rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Neteisėti veiksmai yra būtina sąlyga taikyti bet kurį autorių teisių gynimo būdą, tarp jų ir kompensaciją. Neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui. Pagal generalinio delikto, įtvirtinto Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d., doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl galima teigti, jog kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją, nes bendros pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja neteisėtumą. Pažymėtina, kad autorių teisių gynimo atveju kiekvienas tam tikro autorių teisių apsaugos objekto naudojimas be autoriaus teisių turėtojo leidimo yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis autoriaus teises (ATGTĮ 73 str.).

Ieškovės atstovės ir atsakovo atstovų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovui UAB „Masada“ nuosavybės teise priklauso viešbutis „Vaivorykštė“, esantis Gytarių g. 25, Šiauliuose (10 b. l. t. 1). Iš viešai atsakovo skelbiamos informacijos internete matyti, jog viešbutyje yra 41 kambarys, kambariuose yra televizorius (17 b. l. t. 1). Pateiktos nuomos sutartys yra dėl negyvenamųjų patalpų nuomos, skirtų biurams, nėra duomenų apie gyvenamųjų patalpų nuomą (149-156 b. l. t.1).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 2013-03-05 raštu Nr. 730 M-L ieškovė kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu kreiptis į Asociaciją LATGA dėl licencinės sutarties, suteikiančios teisę panaudoti muzikinius kūrinius, sudarymo ir nurodė, kad siūlymas paremtas turima informacija apie tai, kad atsakovui priklausančiame viešbutyje naudojami muzikos kūriniai (22 b. l. t.1). 2013-03-12 iš atsakovo gautas atsakymas Nr. 13/03-M44 (I t., 23 b. l.), kuriame nurodyta, jog 2012-05-03 bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. 36A-1 (24 b. l. t. 1) yra uždrausta kaip muzikinį foną viešbutyje naudoti fonogramas, audiovizualinių kūrinių įrašus, radijo ir televizijos transliacijas ar retransliacijas, viešbutyje „Vaivorykštė“ nėra išvedžiota garso bei vaizdo įranga, todėl atsakovas nepageidauja sudaryti jokios licencinės sutarties (23 b. l. t. 1).

Byloje esantys įrodymais patvirtina, kad 2013-09-04 ieškovė pateikė prašymą antstoliui A. B. konstatuoti faktines aplinkybes, susijusias su atsakovui UAB „Masada“ priklausančiame viešbutyje naudojamais muzikos kūriniais (II t., 24 b. l.). Iš antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0041-13-27 (1 t., 8-9 b. l.) matyti, kad 2013-09-11 Gytarių g. 25, Šiauliuose esančiame viešbučio kambaryje Nr. 305 televizoriaus ir radijo imtuvo nebuvo, kambaryje Nr. 306 buvo televizorius LG, tačiau jis neveikė, o viešbučio kambaryje Nr. 402 buvo televizorius Samsung, per kurį buvo galima matyti 13 televizijos kanalų, padarytas vaizdo/garso įrašas. 2014-01-19 ieškovės pavedimu V. B. atliko muzikos kūrinių identifikavimą ir pateikė išvadą, jog per LIUKS televizijos kanalą viešbutyje ,,Vaivorykštė“ buvo transliuojami muzikiniai kūriniai (25 b. l. t. 1). Ieškovas pateikė įrodymus apie viešbutyje „Vaivorykštė“ viešai atliktų kūrinių teisių turėtojų sąrašą, Asociacijos LATGA autorinių-licencinių sutarčių, sudarytų su televizijos kanalais, kurių transliacijos buvo užfiksuotos antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, sąrašą (26, 30 b. l. t. 1), duomenis apie Asociacijos LATGA narius, sutartis su kitų šalių atitinkamomis agentūromis (I t., 32-34, 44-52, 60-66).

Šalių paaiškinimais, 2012-06-07 valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos išduotu pažymėjimu Nr. 1371 (166 b. l. t. 1), 2014-05-28 valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos raštu Nr. SD – 718 (121 b. l. 2 t.) nustatyta, jog viešbučiui „Vaivorykštė“ nuo 2012-06-07 yra suteikta dviejų žvaigždučių klasė (166 b. l. t. 1).

Iš Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2013-02-28 įsakymo Nr. V-50 dėl viešbučių ir motelių klasifikavimo reikalavimų patvirtinimo 2.3 p. ir 1 priedo 123 p. matyti, jog nuo 2013-05-01 dviejų žvaigždučių viešbučiui yra privalomas spalvotas televizorius su distanciniu valdymu. Ankstesnė redakcija, galiojusi iki 2011-11-17, numatė, kad dviejų žvaigždučių klasės viešbučio kambaryje pagal nustatytus reikalavimus pristatomas televizorius už papildomą mokestį, t. y. nebuvo privalomas turėti kiekviename viešbučio kambaryje. Atsakovas paaiškino, jog laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2014 m. vasario l d. viešbutyje „Vaivorykštė“ buvo tik trys televizoriai (167,168 b. l. t. 1), tačiau iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros Nr. SSS006O029 matyti, jog 2012-05-02 išrašyta sąskaita, tačiau rašytinių įrodymų, kad minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyti televizoriai yra naudojami viešbučio „Vaivorykštė“ kambariuose ir tai, kad atsakovas minėtu laikotarpiu nepirko ar anksčiau nebuvo įsigijęs daugiau televizorių, naudojamų viešbučio „Vaivorykštė“ kambariuose, byloje nėra. Pateiktas antstolės V. Š. 2014-05-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 71-182 (77-79 b. l. t. 2), jog 2014 m. gegužės 28 d. 16-oje viešbučio „Vaivorykštė“ kambarių yra televizoriaus aparatai, o vienas televizorius pastatytas bendrosiose viešbučio patalpose, neapima nagrinėjamos civilinės bylos ginčo laikotarpio, kadangi ieškovas prašo priteisti kompensaciją už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2014 m. vasario 1 d., o protokole fiksuota 2014-05-28 būklė, kuri įtakos ginčo laikotarpiui neturi (CPK 180, 185 str.).

Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai: 2014-01-28 UAB „Creditreform“ išrašas (11-16, 17 b. l. t. 1), pagal kurį ieškovas sprendžia, jog atsakovas nuo 2011 m. birželio 1 d. vykdo veiklą po viešbučio rekonstrukcijos, turi 22 darbuotojus, informacija, skelbiama internete, jog viešbutyje yra 41 kambarys, kambariuose yra televizorius, nepatvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės apie daromus autorių teisių pažeidimus nuo 2011-06-01 iki 2013 m. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ((duomenys neskelbtini), 185 str.).

Iš byloje esančių įrodymų teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, jog atsakovo viešbutyje nuo 2011-06-01 ir 2012 m. buvo naudojami autorių muzikos kūriniai, kurie priskirti prie autorių teisių objektų, tačiau faktą, kad tokie kūriniai viešbutyje buvo naudojami 2013 m., patvirtina antstolio Bložės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris yra surašytas 2013-09-11 (8 b. l. t.1). Tai ieškovas fiksavo tik 2013 m., todėl nagrinėtinas klausimas dėl kompensacijos priteisimo už 2013 m. ((duomenys neskelbtini), 185 str.).

Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, tvirtina, jog antstolio A. B. surašytas 2013-09-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0041-13-27 kelia abejonių dėl įrodymams keliamų leistinumo kriterijų. Nurodo, jog antstolis ir jo padėjėjas konstatavimą atliko neįspėję atsakovo administracijos, viešbučio darbuotojų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo antraštėje yra pateikta klaidinanti informacija dėl protokolo rašymo pradžios ir pabaigos laiko. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors antstolis nebuvo teismo įpareigotas konstatuoti faktines aplinkybes, o tai atliko ieškovės pavedimu, šis dokumentas atitinka Civilinio proceso kodekso 635 str. faktinių aplinkybių konstatavimui keliamus reikalavimus ir yra tinkamas rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Protokole yra fiksuotas faktas apie kūrinių naudojimą, konstatavimas truko 20 min., protokolo surašymas 45 min., teismo nuomone, nėra aplinkybių, kurias nurodo atsakovas, todėl atsakovo teiginiai, jog 2013-09-11 antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neatitinka įrodymams keliamų leistinumo kriterijų, atmestini kaip nepagrįsti (8 b. l.  t. 1).

Kaip jau minėta, nuo 2013-05-01 dviejų žvaigždučių viešbutyje yra privaloma kiekviename kambaryje turėti televizorių. Tai, kad atsakovo viešbučio 41 kambaryje yra po televizorių, teismui leidžia spręsti Turizmo departamento raštas, iš kurio matyti, jog 2012 m. atsakovo pateikta informacija Turizmo departamentui, kad kiekviename 41 kambaryje yra televizorius, kuris rodo 3 kalbomis, 11 informacinių ir pramoginių kanalų (121 b. l. t.2), šios informacijos atsakovas nepaneigė (CPK 12, 178, 197 str.). A. A. B. konstatavimo protokole yra fiksuota, jog viešbutyje buvo naudojami muzikos kūriniai. Antstolio konstatavimo protokole yra fiksuota, kad 305 kambaryje televizoriaus nebuvo. Iš atsakovo pateikto 305 kambario perdavimo-priėmimo akto, sudaryto 2013-09-11, matyti, jog nuomininkas M. K. (antstolio padėjėjas) priima nuomos pagrindu 305 kambaryje esantį turtą, tame tarpe ir televizorių ,,Akai“ su pulteliu (305 kab.), kas leidžia spręsti, jog kiekvienam kambariui yra priskirtas televizorius, tik dėl neaiškių priežasčių jo ten nebuvo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina prezumpcija, jog visuose kambariuose nuo 2013-05-01 yra televizorius, kuris priima transliuojamus kanalus ir šios prezumpcijos atsakovas nenuginčijo ((duomenys neskelbtini) str.). Tai, kad atsakovas, neturint autorių leidimo, naudoja kūrinius, patvirtina byloje esantys įrodymai, nes pats atsakovas dar 2012 m. nepageidavo sudaryti sutarties su LATGA (23 b. l. t.1). ATGTĮ numato, kad teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas (ATGTĮ 80 str. 1 d.).

  ATGTĮ 83 str. 4 d. numatyta, kad iš asmenų, pažeidusių autorių teises ir gretutinių teisių subjektų teises, vietoj faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo nukentėję asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1000 MGL nustato teismas. Įstatymas numato, jog teismas kompensacijos dydį nustato atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus arba atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais įstatymo saugomų teisių objektais (gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo kompensaciją.

Ieškovas, prašydamas priteisti dvigubai didesnę kompensaciją nei atsakovas būtų mokėjęs už teisėtą autorių ir gretutinių teisių objekto naudojimą, vadovaujasi tuo, kad atsakovas žinojo ir suvokė savo pareigą mokėti atlyginimą už autorių ir gretutinių teisių objekto naudojimą, buvo įspėtas apie daromą pažeidimą, bet nevykdė pareigos pagal įstatymą. Atsakovas atsikerta, jog pats ieškovas nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu, apsiribojo tik vienu raštu. Nesutiktina su tokia atsakovo pozicija, nes ieškovas raštu 2013-03-05 kreipėsi į atsakovą dėl licencinės sutarties sudarymo, pasiūlė dėl kilusių klausimų kreiptis nurodytais tel./fakso numeriais, nurodė, kad yra pasiruošę konsultuoti autorinės teisės klausimais (22 b. l. t. 1). Atsakovas į šį raštą atsakė, jog nepageidauja sudaryti licencinės sutarties, o įmonėje yra priimtas įsakymas, kuriuo uždrausta naudoti kaip muzikinį foną televizijos transliacijas ir pan. (23 b. l. t.1), tai leidžia teismui spręsti, jog iš ieškovo pusės bendradarbiavimas vyko.

Iš atsakovo paaiškinimų, 2012-05-03 bendrovės direktoriaus įsakymo Nr. 36A-1 (24 b. l. t. 1), kuriuo viešbučio „Vaivorykštė“ darbuotojams buvo uždrausta kaip muzikinį foną viešbutyje naudoti fonogramas, audiovizualinių kūrinių įrašus, radijo ir televizijos transliacijas ar retransliacijas matyti, kad atsakovas žinojo apie tai, jog yra reikalingas leidimas, suteikiantis teisę naudoti muzikos kūrinius. Iš 2014-04-04 rašto Nr. 14/03-M22 matyti, jog atsakovas tik 2014-04-04 kreipėsi į ieškovą dėl licencinės sutarties sudarymo (63 b. l. t. 2). 2013-03-12 atsakovo atsakyme Nr. 13/03-M44 ieškovui nurodyta, jog viešbutyje „Vaivorykštė“ nėra išvedžiota garso bei vaizdo įranga, todėl atsakovas nepageidauja sudaryti jokios licencinės sutarties, tačiau atsiliepime atsakovas patvirtina, jog viešbutyje laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2014 m. vasario l d. buvo trys televizoriai. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog atsakovas nebuvo rūpestingas – ieškovei Asociacijai LATGA nurodė, jog neturi techninių galimybių viešbutyje naudoti muzikinius kūrinius kaip foninę muziką, bet ją naudojo, tai fiksuota 2013-09-11, po ieškovės raginimo sudaryti sutartį, jos nesudarė, iki ieškinio pateikimo teismui nesikreipė į Asociaciją LATGA dėl licencinės sutarties sudarymo, nors apie tokią pareigą žinojo, bet kūrinius viešbutyje naudojo, todėl atsakovo veiksmai laikytini tyčiniais (CPK 185 str.).

Atsakovas nurodo, jog kompensacija turi būti skaičiuojama pagal atsakovo naudojamų ir užimtų kambarių skaičių. Nesutiktina su tokia atsakovo pozicija, nes tarifų 8.1 p. numato, jog  mokestis skaičiuojamas už vieną kambarį per metus (71 b. t. 1). Pagal LATGA patvirtintą tarifų taikymo tvarką nuolaidos galėtų būti taikomos, atsižvelgiant į faktinį viešbučio užimtumą, jeigu kūrinių naudotojas ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki kūrinių naudojimo pradžios raštu kreipiasi į LATGA dėl licencinės sutarties sudarymo ir ne vėliau kaip 3 darbo dienos iki kūrinių naudojimo pradžios pristato pasirašytą licencinę sutartį. Šioje byloje situacija yra kitokia, nes atsakovas iki kūrinių naudojimo nesikreipė į ieškovą, todėl į faktinį kambarių užimtumą būtų galima atsižvelgti tuo atveju, jei atsakovas kūriniais būtų naudojęsis teisėtai, o neteisėto naudojimo atveju nuolaidos negali būti daromos (CPK 185 str., CK 1.5 str., VAT nutartis 2011-12-28 civ. byloje Nr. 2A-1748-577/2011).

ATGTĮ 77 str. 1 d. numatyti teisių gynimo būdai. Ieškovas pasirinko kompensacijos priteisimą. Teismui nustačius neteisėtą autorių kūrinių naudojimą, taikytina kompensacija, kuri skaičiuotina po 60 Lt už 41 kambarį 2013 m. ir būtų 2460 Lt (70-71 b. l. t.1). Atsižvelgiant į tyčinius atsakovo veiksmus, ši suma didintina 2 kartus ir būtų 4920 Lt, tačiau atsižvelgtina į tą aplinkybę, kad atsakovas pateikė įrodymus apie nuostolingą viešbučio veiklą, todėl priteistina suma mažintina iki 4000 Lt ir priteistina 4000 LT suma, kitoje dalyje ieškinį atmetant (ATGTĮ 83 str., (duomenys neskelbtini), 185 str., 143-148 b. l. t. 2). Reikalavimas priteisti už laikotarpį  iki 2014-02-01netenkintinas, kadangi atsakovas pateikė prie bylos informaciją, jog kreipėsi į ieškovę dėl sutarties sudarymo, todėl šalims sudarytina galimybė susitarti dėl sutarties sąlygų, netenkinant ieškovės prašymo dėl atsakomybės taikymo 2014 m. (CPK 185 str.).

Iš atsakovo taip pat priteistinos 6 proc. metinės palūkanos už priteistą 4000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2014-03-12, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str.).

ATGTĮ numato, kad teismas šalies prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu (ATGTĮ 85 str.). Teismo sprendimo paskelbimas tai dar vienas teisių gynimo būdas, taikomas kartu su kitais teisių gynimo būdais. Ieškovė yra kolektyvinio administravimo asociacija, kuri dėl atstovaujamų autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų interesų be atskiro šių subjektų įgaliojimo turi teisę išieškoti atlyginimą iš kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo asociacijų licencijos ar nemokėdami atlyginimo teisių turėtojams naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus (ATGTĮ 86 str.). Teismo sprendimo paskelbimas informuoja visuomenę apie autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimą ir yra dar viena iš priemonių, užtikrinanti veiksmingesnį autorių teisių gynimą. Tačiau sutiktina su atsakovo išsakyta nuomone, kad sprendimo motyvuojamosios dalies paskelbimas neatitiktų šio įstatymo tikslų. Todėl ieškovės prašymas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir atsakovas įpareigotinas paskelbti sprendimo įžanginės dalies, rezoliucinės dalies pastraipą, susijusią su pareikštais ir patenkintais reikalavimais (CPK 185 str. CK 1.5 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šalys prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl taikytina Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d. Civilinio proceso kodekso 88 str. reglamentuoja išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas aiškinosi, ar atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, tačiau atsakovo atstovas paaiškino, kad šioje byloje jis procesinių dokumentų neruošė, jų nepasirašė (skirtingai negu kitose šio teismo nagrinėjamose bylose, 128 b. l. t. 1), todėl atsižvelgiant į skirtingą, bet paskutiniu metu formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad jos atitinka CPK 88 str. 1 d. 9 p. nurodytas išlaidas. Ieškovė patyrė 434,50 Lt žyminio mokesčio, 847 Lt už antstolio paslaugas išlaidas (9, 73 b. l. t. 1) bei atstovavimo išlaidas 4200 Lt, kurios neviršija nustatytų rekomendacijų, iš viso 5481,50 Lt. Atsakovas prašo priteisti 4750 Lt bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, kurios taip pat neviršija nustatytų rekomendacijų. Ieškovei priklausytų priteisti 2247,41 Lt bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui 2802,50 Lt. Kadangi abiems šalims priklauso jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teismas siekdamas, kad vykdymo procesas būtų operatyvesnis ir ekonomiškesnis, įskaito šiuos reikalavimus ir atsakovui iš ieškovės priteistinos 555,09 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 307 straipsniais, teismas 

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo UAB „Masada“ ieškovei Asociacijai LATGA 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) kompensaciją už muzikos kūrinių naudojimą viešbutyje ,,Vaivorykštė“ 2013 m. ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-03-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įpareigoti atsakovą UAB „Masada“ savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, skelbiant teismo sprendimo įžanginę dalį (nurodant teismo pavadinimą, sprendimo priėmimo datą, įžanginės dalies antrą pastraipą) ir rezoliucinės dalies pirmos pastraipos antrą sakinį dienraštyje „Verslo žinios“.

Priteisti iš ieškovės Asociacijos LATGA atsakovui UAB ,,Masada“ 555,09 Lt (penkių šimtų penkiasdešimt penkių litų, 9 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                                                                                                                 Edita Kavaliauskienė