Civilinė byla Nr. e2YT-24082-466/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19205-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8;

3.4.5.15.2

                                                                  (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elpava“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto Bankas“.

Teismas

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elpava“  pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriuo pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Elpava“, įmonės kodas 123078920, įgyjamąją senatimi įgijo nuosavybės teises į 45,30 kv.m. ploto patalpas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), pastato žymimo plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Elpava“, įmonės kodas 123078920, įgyjamąją senatimi įgijo nuosavybės teises į 36,64 kv.m. ploto patalpas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), pastato žymimo plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).

 Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini)pagal Turto pardavimo iš varžytinių aktą, 2002 m. gruodžio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir 2003 m. sausio priėmimo – perdavimo aktą, įsigijo: gamybinės paskirties pagrindinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagrindinio pastato priestatą, Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)). Pagrindinis pastatas ir priestatas (toliau – pastatų kompleksas), pietine dalimi glaudžiasi prie pastato (toliau – savarankiškas statinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)). Savarankiškas statinys turi savarankiškus įėjimus/išėjimus, laiptines, nuotekų tinklus, vandentiekį ir kitus tinklus.

Pareiškėja nurodė, kad visą laiką naudojosi savarankiško pastato patalpomis, esančiomis antrame ir trečiame aukštuose, kadangi jos jungia pareiškėjai priklausantį pagrindinį pastatą ir jo priestatą. Šios patalpos yra be jokio žymėjimo, nėra įregistruotos kaip atskiri nekilnojamo turto vienetai ir šių patalpų plotas nėra įskaičiuotas į bendrą patalpų komplekso plotą. Šios patalpos nebuvo ir nėra funkciškai susijusios su šalimais esančiu savarankišku pastatu ir nepriklauso jokiems kitiems asmenims. Pareiškėja jungiamąsias patalpas naudoja savo reikmėms, jomis rūpinasi, valo, atlieka remontus. Pareiškėjos teigimu, jungiančios patalpos funkciškai yra susijusios su pareiškėjai priklausančiu pastatų kompleksu ir be šių patalpų pareiškėjos naudojimasis pastatų kompleksu būtų apsunkintas.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto Bankas“ atsiliepime nurodė, kad pareiškime minimos jungiančios patalpos nėra įregistruotos nei valstybės, nei kito asmens vardu ir nėra pripažinta jų savavališka statyba. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, jog pareiškimas būtų tenkinamas, jeigu atitinka įstatymo nustatytas sąlygas. Taip pat prašė nagrinėti bylą suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1940 m. buvo įkurta elektrotechnikos gamykla „Elfa“, kuriai nuosavybės teise priklausė visi statiniai, esantys sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau, atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, visiems minėtame sklype esantiems statiniams, Vilniaus miesto savivaldybė nesuteikė unikalių ir skirtingų adresų. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pagal Turto pardavimo iš varžytinių aktą, 2002 m. gruodžio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir 2003 m. sausio priėmimo – perdavimo aktą, įsigijo: gamybinės paskirties pagrindinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagrindinio pastato priestatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šių statinių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvęs adresas iš (duomenys neskelbtini), pakeistas į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja įsigijusi minėtą pastatų kompleksą, visą laiką naudojosi patalpomis, kurios yra šalia esančiame savarankiškame statinyje, (duomenys neskelbtini),  unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato žymimo plane (duomenys neskelbtini), pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patalpos nėra registruotos kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai, joms nėra priskirti unikalūs numeriai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio reikalavimais, 2022 m. spalio 12 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. paskelbus pranešimą apie bylos nagrinėjimą, kiti suinteresuoti asmenys į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė, iki rašytinio teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas pareiškėjos valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teises įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teises į patalpas pareiškėja būtų įgijusi vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų, t. y. pareiškėja nėra įregistruota patalpų savininke. Iš pareiškimo bei pateikto atsiliepimo į pareiškimą nustatyta, kad patalpos valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso bei nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad jas būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį turtą. Patalpos nėra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai ir nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre, joms nėra suteikti jokie patalpų žymėjimai. Be kita ko, byloje nėra duomenų, jog patalpos būtų užfiksuotos kaip neteisėtai pastatytos. Pareiškėja patalpas valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savus nekilnojamuosius daiktus, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė, jas tvarkė, buvo įsitikinusi, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomus daiktus. Per įstatymo nustatytą terminą į teismą dėl patalpų nesikreipė jokie kiti suinteresuoti asmenys. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto Bankas“ pretenzijų dėl pareiškėjos prašomos nustatyti nuosavybės teisės įgyjamosios senaties būdu į patalpas neturėjo, dėl pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį nustatymui neprieštaravo. Niekas neginčijo pareiškėjos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog patalpas, pažymėtas pastato žymimo plane (duomenys neskelbtini) ir indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), pareiškėja pradėjo valdyti teisėtai ir valdo jas sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, todėl yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į minėtas patalpas (CK 4.68 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl nekilnojamųjų daiktų įregistravimo nuosavybės teise VĮ „Registrų centras“ (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268 – 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Elpava“, juridinio asmens kodas 123078920, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į šiuos objektus:

1)       nuosavybės teises į 45,30 kv.m. ploto patalpas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), pastato žymimo plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);

2)       nuosavybės teises į 36,64 kv.m. ploto patalpas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), pastato žymimo plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). 

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas         Gintaras Pašvenskas