Pirmosios instancijos teismo Civilinė
byla Nr. 2A-404-30/2007
Teisėja Dalia Pranckienė Procesinio
sprendimo kategorija 121.15;121.21
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2007 m. rugsėjo 27 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Laimutės Sankausakitės, kolegijos teisėjų Edmundo Valentino
Jaro (pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės,
sekretoriaujant Vilmai
Daukšienei,
dalyvaujant apeliantei
D. J.,
suinteresuoto asmens
atstovui N. Ž.,
viešame teismo
posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos
D. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės
teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 50-739/2007 pagal
pareiškėjos D. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. Č., V. Č., Panevėžio m.
savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl K.
Č. pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo, globėjo bei turto
administratoriaus skyrimo, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėja prašo pripažinti neveiksniu savo tėvą K. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), o jį pripažinus
neveiksniu – nustatyti globą bei ją, pareiškėją, paskirti K. Č. globėja ir
jo turto administratore. Ieškinyje nurodo, kad K. Č. serga paranoidine šizofrenija ir dėl savo ligos (dėl savo
psichinės būsenos) blogai orientuojasi laike, aplinkoje, negali tinkamai savimi
pasirūpinti ir jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra. Dėl savo ligos K. Č. negali suprasti savo veiksmų reikšmės
ir jų valdyti. Jo psichinės būklės nustatymui teismo prašo paskirti teismo
psichiatrijos ekspertizę (CPK 466 str.), jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta
anksčiau.
Panevėžio apylinkės teismas 2007-06-13
sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad bylos dėl K.
Č. pripažinimo neveiksniu iškėlimas buvo
susijęs su tarp šalių iškilusiais turtiniais nesutarimais, kilusiais K. Č. padovanojus jam
priklausančios namų valdos dalį vienam iš savo vaikų, tai yra
pareiškėjos broliui V. Č. Pareiškėja mano, kad K. Č. taip pasielgė brolio
V. Č. įtakoje, negalėdamas apginti savo teisių bei nesuprasdamas savo veiksmų reikšmės ir pasekmių. Iš
bylos rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad K. Č. dėl
psichikos negalavimų stacionariai buvo gydomas nuo 1979 m. iki 1988 m. 1984 m. jam diagnozuota šizofrenija, paranoidinė forma, vangi eiga. 1984 m. K. Č.
pripažintas antros grupės invalidu, o 1988 m., suėjus pensiniam
amžiui, antros grupės invalidumas jam pripažintas neterminuotai. Byloje nėra duomenų, kad nuo šio laiko K. Č. būtų buvęs gydomas dėl psichinės ligos nei stacionare, nei ambulatoriškai. Byloje
yra atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, o ekspertai padarė išvadą, kad K. Č. neserga psichine
liga ar silpnaprotyste, jis gali suprasti
savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, jį galima šaukti į teismo posėdį bei
apklausti. Pagal civilinio proceso normas ekspertų išvada teismui nėra
privaloma, todėl turi būti vertinama kartu su kitais byloje surinktais
įrodymais. Pareiškėja nurodo, kad jos pakviesti
liudytojai J. Č., E. M., V. J. parodė, kad nuo 2001 m. pavasario iki 2003 m. rugpjūčio K. Č., gyvendamas pas
pareiškėją Pilviškių miestelyje, jis elgėsi neįprastai, nes, anot pareiškėjos, buvo netvarkingas, nenuspėjamas,
pykosi su kaimynais, o liudytojų teigimu rengėsi neadekvačiai sezonui, kartais būdavo piktas, pastūmė vaiką. Teismo
nuomone, vien šių paaiškinimų ir parodymų
nepakanka konstatuoti, kad K. Č. elgesys neatitinka
sveiko žmogaus elgesio standartų bei pripažinti jį neveiksniu. K. Č. pas pareiškėją gyveno neilgai ir liudytojai negalėjo jo gerai pažinti. Kiti
byloje apklausti liudytojai D. N., I.
Č., A. J. S., V. J. parodė, kad K. Č. elgesys
nesiskiria nuo sveiko žmogaus elgesio, jis savarankiškai sprendžia savo
reikalus, vienas lankosi pas gydytoją, ką papildomai patvirtina ir K. Č. asmens sveikatos istorija,
gauta iš Smėlynės šeimos klinikos, pasiima pensiją, susimoka mokesčius,
nueina į parduotuvę, bendrauja su kaimynais, visus juos pažįsta. Šie žmonės ilgą laiką gyvena greta, todėl K.
Č. pažįsta seniai. Šių liudytojų
parodymus atitinka buities tyrimo akto duomenys. Teismas sprendime nurodė, kad 2007-02-20
teismo posėdyje, dalyvaujant teismo psichiatrui-ekspertui, apklausiamas K. Č., logiškai paaiškino savo apsisprendimą dovanoti
sūnui V. Č. namų valdos dalį, kuris buvo susijęs
su jo siekimu, kad sūnus ir toliau pilnai juo rūpintųsi bei prižiūrėtų. K. Č. paaiškinimai teismo posėdžio metu nesukėlė jokių
abejonių dėl jo orientavimosi laike ir
aplinkoje, jie buvo nuoseklūs. Teismo posėdyje teismo vyr. psichiatras-ekspertas V. D. žodžiu
išaiškino psichiatrijos ekspertizes akto išvadas, pažymėdamas
medicinos teorijos jos šiuolaikinių standartų nuostatas dėl asmens, sirgusio
tokia psichinės ligos forma, kuri buvo diagnozuota K.
Č., pasveikimo, kai 5 metus nesikartoja ligos požymiai. Todėl nuo 1988 m. nesant duomenų apie ligos požymius bei tyrimo metu ekspertams nustačius, jog
ir šiuo metu tokių požymių nėra, ekspertai padarė išvadą, jog K. Č. gali suprasti savo veiksmus ir juos
valdyti. Ekspertizės akte į pateiktus
klausimus atsakyta aiškiai ir išsamiai. Teismui nekilo abejonių dėl ekspertizės išvadų pagrįstumo, kadangi jos
yra motyvuotos, paremtos byloje
surinktos medicininės dokumentacijos duomenimis, atliktu tyrimu (CPK 219
str.), todėl nėra pagrindų papildomos ekspertizės skyrimui. Teismas, įvertinęs byloje surinktus
įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu
aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos procese, išnagrinėjimu bei vadovaudamasis
įstatymais, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti K. Č.
neveiksniu, todėl pareiškimą nusprendė
atmesti.
Apeliaciniu
skundu pareiškėja prašo panaikinti
Panevėžio miesto apylinkės 2007-06-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Prašo paskirti K. Č. pakartotinę psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos
tarnybos prie SAM Centrinei ekspertų komisijai, kuriai pavestina atsakyti į klausimus:
1.
Ar K. Č. serga kokia nors psichikos liga? Jei serga,
tai kokia?
2.
Ar K. Č. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir
juos valdyti ? Ar jam reikalinga globa?
3.
Ar K. Č. būtina skirti rūpybą, jeigu jis bus
pripažintas veiksniu?
Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, mano, kad
sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Prašo sprendimą panaikinti dėl sekančių
motyvų.
1.
Dėl procesinės
tesės normų pažeidimo.
Apeliantė nesutinka su teismo nuomone, kad pakartotinė
ekspertizė nebūtina (CPK 219 str.). Apeliantė
apylinkės teismo prašė paskirti pakartotinę ekspertizę, nes eksperto išvados,
jos manymu, kelia abejones. Ekspertai neteisingai nustatė ligos pradžią,
nurodydami, kad K. Č. susirgo
tik 1984 m., nes prie bylos prijungtos K. Č. epikrizės rodo, kad šis asmuo serga paranoidine šizofrenija nuo 1979 m. Ekspertas neteisingai vertino gydytojų komisijos
išvadą pripažinti K.
Č. II grupės invalidu
neterminuotam laikotarpiui. 2007-06-12 teismo posėdyje ekspertas V. D. nurodė, kad K. Č. „pasveikimą nustatėme, vadovaudamiesi medicinine
dokumentacija atliktame tyrime“.
Tačiau atsakydamas į sekantį klausimą ekspertas patvirtino, kad nėra jokių
duomenų, kurie patvirtintų, kad K. Č. būtų gydęsis ar gydomas. Ekspertas patvirtino, kad jis su K. Č. bendravo tik du kartus po 1 valandą. Ekspertas pripažino, kad K. Č. buvo suteikta II neįgalumo grupė dėl to, kad jis serga paranoidine
šizofrenija, kuri yra psichinio pobūdžio susirgimas. Apeliantei kėlia abejones ekspertizės išvada ir dėl to, kad ekspertas
nurodė, kad „jei 5 metus asmuo
nesikreipia pas gydytojus, nėra ligos simptomų, reiškia pasveiko“. Tokios
eksperto išvados
prieštarauja byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose, t. y., Šiaulių tarprajoninės psichiatrijos K. Č. medicininėje byloje esantiems
duomenims. Šie dokumentai
patvirtina, kad, atsižvelgiant į ligos eigą, K. Č. yra suteikta neterminuota II neįgalumo grupė, kadangi paranoidinė šizofrenija nėra
išgydoma liga. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad ekspertizės išvados kelia abejones, o padarytos išvados prieštarauja
ekspertizės akto turiniui.
Todėl apeliantė apeliacinės
instancijos teismo prašo atlikti pakartotinę ekspertizę atlikimo.
2. Dėl teismo sprendimo nepagrįstumo.
Apeliantė
nesutinka su teismo išvada, kad nuo 1988 m. nesant duomenų apie ligos požymius bei tyrimo metu ekspertams nustačius, kad K. Č. pasveiko, pareiškimas yra atmestinas.
Teismas remiasi eksperto V. D. duotais
paaiškinimais teismui. Apeliantė nesutinka su tokiais teismo motyvais, mano,
kad ekspertas nurodė klaidingas aplinkybes,
klaidinančiai nurodė, kad rėmėsi medicinine literatūra, o liudytojų parodymai,
kaip ji mano, nepatvirtina, kad K. Č. yra pasveikęs. Ekspertas K. D., apklausiamas 2007-06-12 teismo posėdyje, nurodė, kad
„Remisija yra pasveikimas, jeigu 5 metus asmuo nesikreipia pas gydytojus, nėra ligos simptomų, reiškia pasveiko“.
Tačiau Medicinos enciklopedijos 2 tome (Mokslo
ir Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1993, II t., 220 psl.) remisija apibrėžiama
taip: „Remisija (lot.
Remissio-susilpnėjimas), ligos atoslūgis, per kurį sumažėja arba išnyksta
ligos požymiai. Gali trūkti nuo kelių savaičių ar mėnesių iki kelerių metų. Po
to, liga vėl gali paūmėti, pradėti progresuoti“. Taigi, ekspertas pateikė klaidinančius duomenis apie remisiją. Apeliantė nurodo, kad liudytojų J. Č., E. M., V. J. parodymai
patvirtina, kad K.
Č. psichinė būsena buvo nepastovi, nuolat
besikaičianti. Apeliantė nesutinka su eksperto
V. D. teiginiu, kad šizofrenijos forma, kurią
nurodė savo išvadoje, yra
išgydoma, apie tai rašoma medicinos teorijoje. Apeliantė teigia, kad K. Č. serga nuo 1977 m. ir susirgimas yra paranoidinės formos,
o duomenų, kad nuo 1988 m. K. Č. būtų gydęsis ir būtų tirta jo
psichinė būsena, nėra. K. Č. ligos
simptomai užfiksuoti epikrizėse. Jose nurodoma, kad K. Č. serga šizofrenijos paranoidine forma su defektais
emocijos ir valios sferose. Medicininėje literatūroje valios defektai
apibūdinami kaip negalėjimas valdyti savo veiksmų. Šis požymis parodo asmenų nesugebėjimą
valdyti savęs, t. y., adekvačiai organizuoti, reguliuoti ir kontroliuoti savo elgesį (Psichiatrija,
Vilnius, 2003, 666 psl.). Paties K. Č. paaiškinimai nesutampa su faktinėmis aplinkybėmis,
prieštarauja tiek rašytiniams įrodymams, tiek pareiškėjos kviestų liudytojų parodymams. Akivaizdu, kad
pats K. Č. nesugeba paaiškinti elementarių aplinkybių arba aiškina
klaidingai. Apeliantė mano, kad tokie paaiškinimai patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes, kad K. Č. blogai orientuojasi
aplinkoje ir serga psichine liga. Apeliantė
mano, kad liudytojų, kuriuos kvietė V. Č., yra atmestini, kadangi V. Č. yra suinteresuotas šios bylos baigtimi.
Apeliantė mano, kad teismas
buvo pasyvus nagrinėdamas šią bylą, neištyrė
visų reikšmingų aplinkybių, nepašalinti visų prieštaravimų byloje, nerūpestingai ir neteisingai vertino byloje
esančius įrodymus, dėl ko, buvo nepagrįstai atmestas pareiškėjos prašymas dėl ekspertizės bei priimtas nepagrįstas
teismo spendimas.
Suinteresuotas asmuo Panevėžio
miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius atsiliepime į
apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, nes jis nepagrįstas. Nurodo,
kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė pakartotinės teismo
psichiatrinės ekspertizės K. Č., nes atlikta ekspertizė
buvo išsami, nekelianti abejonių ir neprieštaravo faktiniams duomenims
esantiems byloje. Socialinė darbuotoja lankėsi K. Č. namuose,
bendravo su K. Č., jo kaimynais ir dalyvavo teismo
posėdžiuose ir mano, kad K. Č. pilnai suvokia savo
veiksmus ir gali už juos atsakyti. Suinteresuotas asmuo prašo Panevėžio miesto
apylinkės teismo 2007-06-13 sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjos D. J. apeliacinį skundą atmesti.
Suinteresuotas asmuo K.
Č. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, nes jis
nepagrįstas. K. Č. nurodo, kad jis yra veiksnus, tai yra suvokia savo
veiksmų reikšmę ir juos valdo. Pareiškėja apie jo, K. Č., sveikatą nieko nežino, nes ji gyvena
toli nuo jo, jie nebendrauja. Pareiškėja D. J. juo nesirūpina, savo veiksmais ji siekia pakenkti jam ir užvaldyti jo turtą,
apie tai ji yra ne kartą sakiusi, tai paminėjo ir
teismo posėdyje, kai pasakė, kad į teismą kreipėsi dėl turto, o ne dėl K. Č. sveikatos. 2007-06-13
Panevėžio miesto apylinkės teismas išnagrinėjo pareiškėjos pareiškimą dėl K. Č. pripažinimo neveiksniu ir jos
pareiškimą atmetė pagrįstai. Teismas rėmėsi teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis, kurios
patvirtino, kad šiuo metu jis, K. Č., neserga
psichine liga ar silpnaprotyste, jog gali suprasti
veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ekspertizė atlikta išsamiai ir objektyviai
įvertinus visus turimus medicininius
dokumentus bei ekspertui tiesiogiai bendraujant su juo. Pareiškėjos motyvas,
kad teismo sprendimas yra neteisėtas dėl pažeistų procesinių teisės normų yra
nepagrįstas. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo skirti
pakartotinės psichiatrinės ekspertizės, be to,
ne ekspertų kompetencijoje atsakyti į klausimus dėl rūpybos ir
globos. K. Č. nurodo,
kad tai, kad jis gali suprasti savo veiksmų
reikšmę, juos valdyti, teismui patvirtino liudytojai I. Č., J. A. Š., V. J. bei D. N.. Šie žmonės nuolat bendrauja su juo, jam padeda
ir teismas pagrįstai nustatė, kad šie žmonės pakankamai pažįsta jį.
Suinteresuotas asmuo V. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą
nurodo, kad su skundu nesutinka, nes jis nepagrįstas. V. Č. nurodo,
kad jo tėvas K. Č. yra veiksnus, jis suvokia savo veiksmų
reikšmę ir juos valdo. Sutinka,
kad tėvas turi sveikatos sutrikimų, tačiau jie neįtakoja jo mąstymo, veiksmų supratimo ir jų valdymo. Pareiškėja
apie tėvo sveikatą nieko nežino, nes ji gyvena toli, tėvą aplanko retai. Savo tėvą prižiūri jis, V. Č., padedamas savo šeimos narių. 2007-06-13 Panevėžio miesto apylinkės teismas išnagrinėjo pareiškėjos
pareiškimą dėl K. Č. pripažinimo
neveiksniu ir jos pareiškimą atmetė pagrįstai.
Teismas rėmėsi teismo psichiatrijos ekspertizės
išvadomis, kurios patvirtino, kad K. Č. neserga psichine liga ar
silpnaprotyste, jis gali suprasti veiksmų reikšmę ir juos valdyti, jį buvo
galima šaukti į teismo posėdį ir apklausti.
Ekspertizė atlikta išsamiai ir objektyviai įvertinus visus turimus K. Č. medicininius dokumentus bei ekspertui tiesiogiai bendraujant
su K. Č.. Pareiškėjos motyvas, kad teismo sprendimas yra
neteisėtas dėl pažeistų procesinių teisės normų, nepagrįstas. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo skirti
pakartotinę psichiatrinę ekspertizę.
Pareiškėjos motyvas, kad K. Č. neįgalumo komisijos yra nustatyta II grupės negalia neterminuotam laikui ir sudaro pagrindą
abejoti eksperto išvada, yra nepagrįstas. V. Č. sutinka, kad K. Č. turi sveikatos sutrikimų, tačiau jis
gali suprasti savo veiksmų reikšmę, juos
valdyti, ką teisme patvirtino liudytojai I. Č., J. A. Š., V. J. bei D. N. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad šie žmonės pakankamai gerai pažįsta
K. Č. bei patvirtino aplinkybes, jog K. Č. orientuojasi aplinkoje, supranta savo
veiksmų reikšmę bei juos valdo. Pareiškėjos aiškinimas,
kad ekspertas pateikė klaidinančius duomenis apie remisiją ir kad liudytojų J. Č., E. M. ir V. J. parodymai patvirtino, jog K. Č. psichinė būklė yra nuolat
besikeičianti, nepastovi, jis elgiasi keistai, apsirengia neįprastai, esą patvirtina K. Č. ligą, yra neteisingi, su tuo jis
nesutinka. Minėti liudytojai apie tas pačias aplinkybes davė prieštaraujančius parodymus, pareiškėja nepateikė nei
vieno įrodymo liudijančių įvykių, su kuriais
buvo siejamas K.
Č. ir jo „keistas“
elgesys, be to, abejonių kelia ir tai, kad pareiškėja matydama „keistą“ tėvo elgesį nesiėmė jokių
veiksmų, nevežė pas gydytojus ir t. t. Ekspertas teismui nurodė šaltinį, kuriame nurodoma, kad
šizofrenijos forma, kuri nurodyta išvadoje, yra išgydoma. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjos D. J. apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326
str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios
instancijos teismas byloje esančius įrodymus, tarp jų ambulatorinės teismo
psichiatrijos ekspertizės (toliau TPE) aktą Nr. 68 (b. l. 134-135), įvertino
pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių,
kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais,
tinkamai jas įvertino, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjos pareiškimo
pripažinti K. Č. neveiksniu nepagrįstumo ir priėmė
pagrįstą ir teisėtą sprendimą pareiškimą atmesti (CPK 176, 185 str., 259-260,
263 str. ir 468 str.), kurio naikinti nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais
ir argumentais, jame nurodomas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas,
sprendime išvardijo objektyvius įrodymus ir nustatytas konkrečias faktines
bylos aplinkybes, patvirtinančias pareiškimo nepagrįstumą. Apylinkės teismas byloje teisingai nustatė, kad ambulatorinės
psichiatrinės ekspertizės akte nurodyta, motyvuotai konstatuota ir yra padaryta išvada, kad K. Č. neserga
psichine liga ar silpnaprotyste, jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, kurį galima šaukti į
teismo posėdį bei apklausti, kas byloje ir buvo padaryta 2007-02-20 teismo
posėdyje (b. l. 83-86, teismo posėdžio protokolas). Pirmosios instancijos
teismas sprendime laikėsi civilinio proceso normų dėl įrodymų tyrimo
ir vertinimo taisyklių (CPK 178,179, 185 str.), tarp jų ir ekspertų išvados
vertinimo, kuri teismui nėra privaloma (CPK 218 str.), siekdamas įrodinėjimo
tikslo (CPK 176 str.), dėl ko teismo posėdyje atliko vieno iš ekspertų,
atlikusio psichiatrinę ekspertizę, apklausą. Ekspertas teismui išvadą išaiškino
žodžiu (CPK 217 str.) suprantamai ir aiškiai, nurodydamas, kad K.
Č. psichinė būsena yra ištirta objektyviai ir nenustatyta, kad jis serga
psichine liga (silpnaprotyste), dėl kurios negalėtų
suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų
valdyti. Iš bylos medžiagos, sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios
instancijos teismas ekspertų komisijos išvadą dėl K. Č. psichinės
būsenos įvertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, tarp jų
įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, kitus byloje esančius rašytinius
įrodymus. Sprendime vertindamas pareiškėjos ir liudytojų J. Č., E. M.,
V. J. parodymus, kurie buvo apklausti pareiškėjos
prašymu, apylinkės teismas teisingai nurodė, kad nors šie liudytojai, aiškino,
kad, kiek jiems žinoma, kad K. Č., gyvendamas pas
pareiškėją (ten jis gyveno neilgai nuo – 2001 m. pavasario iki 2003 m. rugpjūčio mėnesio) elgėsi neįprastai, kaip, anot pareiškėjos, buvo netvarkingas, nenuspėjamas,
pykosi su kaimynais, o liudytojų teigimu rengėsi neadekvačiai sezonui, kartais būdavo piktas, buvo pastūmęs vaiką, bet
vien šių paaiškinimų ir parodymų
nepakanka konstatuoti, kad K. Č. elgesys neatitinka
sveiko žmogaus elgesio standartų bei pripažinti jį neveiksniu. Nurodė,
kad K. Č. pas pareiškėją iš tikrųjų gyveno neilgai ir liudytojai negalėjo jo gerai pažinti, tuo labiau,
kad kiti byloje apklausti liudytojai D. N., I. Č., A.
J. S., V. J. nurodė kitokias aplinkybes apie K. Č., kaip asmenį ir jo elgesį. Jie parodė, kad K. Č. elgesys nesiskiria nuo sveiko žmogaus elgesio,
kurį jį pažįsta ilgą laiką ir iki dabar.
Jiems žinoma, kad jis savarankiškai sprendžia savo reikalus, vienas lankosi
pas gydytoją, ką papildomai patvirtina ir K. Č. asmens sveikatos istorija, gauta iš Smėlynės šeimos
klinikos, kurioje nėra duomenų apie dabartinę pablogėjusią K.
Č. psichinę būseną (b. l. 5). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jis
pats pasiima pensiją, susimoka mokesčius, nueina į parduotuvę, bendrauja
su kaimynais, visus juos pažįsta. Minėti
teisme apklausti liudytojai ilgą laiką gyvena gretimai K. Č.,
todėl K. Č. pažįsta seniai ir gerai. Šių liudytojų parodymus apie K.
Č., kaip asmenį ir jo elgesį, atitinka ir buities tyrimo akte užfiksuoti duomenys
(b. l. 73) apie jį, iš kurio matyti, kad būstas, kuriame gyvena K. Č. yra sutvarkytas (jame jis gyvena vienas). Jis
socialinei darbuotojai apsilankymo metu, kai 2007-02-13 buvo surašytas minėtas
aktas, pasirodė, kaip normaliai besiorientuojantis asmuo vietoje, laike ir
savyje. Jis į pateiktus klausimus minėtai darbuotojai atsakinėjo konkrečiai ir
aiškiai, žino savo vardą pavardę, gimimo datą, pažįsta pinigus, laikrodį, pats
nueina į parduotuvę, žino kai kurių kaimynų pavardes. Apylinkės teismas
sprendime teisingai nurodė, kad 2007-02-20 teismo posėdyje, dalyvaujant teismo
psichiatrui-ekspertui, apklausiamas K. Č.,
logiškai paaiškino savo apsisprendimą dovanoti sūnui V. Č. namų
valdos dalį, kuris buvo susijęs su jo siekimu, kad sūnus ir toliau pilnai juo
rūpintųsi bei prižiūrėtų (kartu atsižvelgtina, kad K. Č. jau
yra pagyvenusio amžiaus žmogus ir toks jo noras yra suprantamas ir logiškas). K. Č. paaiškinimai teismo posėdžio metu nesukėlė jokių
abejonių dėl jo orientavimosi laike ir
aplinkoje, jie buvo nuoseklūs. Teismo posėdyje teismo dalyvavęs vyr.
psichiatras-ekspertas V.
D. žodžiu išaiškino psichiatrijos ekspertizes akto išvadas, pažymėdamas medicinos teorijos jos šiuolaikinių standartų
nuostatas dėl asmens, sirgusio tokia psichinės ligos forma, kuri buvo
diagnozuota K. Č.,
pasveikimo, kai 5 metus nesikartoja ligos požymiai. Todėl nuo 1988 metų nesant duomenų apie ligos požymius bei
tyrimo metu ekspertams nustačius, jog ir šiuo
metu tokių požymių nėra, ekspertai padarė išvadą, jog K. Č. gali suprasti savo veiksmus ir juos
valdyti. Ekspertizės akte į pateiktus
klausimus atsakyta aiškiai ir išsamiai. Teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl ekspertizės išvadų pagrįstumo, kadangi
jos yra motyvuotos, paremtos byloje
surinktos medicininės dokumentacijos duomenimis, atliktu tyrimu (CPK 219
str.), todėl nėra pagrindų, kaip nepagrįstai prašo pareiškėja, papildomos
ekspertizės skyrimui. Kolegija nurodo, kad psichiatrinės ekspertizės išvadai
paneigti pareiškėja nepateikė kitų patikimų įrodymų, o pirmosios instancijos
teismas nerado argumentų, motyvų, nesutikti su ekspertizės išvada, kadangi jų
nėra (CPK 218 str.). Šis įrodymas (ekspertizės išvada) yra esminis sprendžiant
pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Apeliaciniame
skunde nurodomi argumentai ir aplinkybės nepaneigia TPE aktu Nr. 68 nustatytos
K. Č. psichinės būklės
(teisingai orientuotas, nuotaika lygi, atmintis pakankama, savo būklei
kritiškas) ir ekspertų duotos išvados, tai yra, kad K.
Č. neserga psichine liga ar silpnaprotyste ir
gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Kolegija kritiškai vertina
apeliantės argumentus nurodomus apeliacinime skunde dėl K.
Č. psichinės būsenos, kuriais tvirtinama, kad jis,
jos nuomone, tebeserga psichinio pobūdžio liga – paranoidine šizofrenija, blogai
orientuojasi aplinkoje, o atliktos psichiatrinės ekspertizės išvados kelia
abejones, kaip ir eksperto psichiatro paaiškinimai žodžiu teismui, kadangi šie
teiginiai neparemti byloje esančiais įrodymais, iš esmės nesusieti bylos duomenimis
ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ir pati apeliantė nurodo, kad ji skunde
išdėsto tokius savo argumentus, kurie yra paskelbti medicininėje literatūroje
apie šizofreniją, ligos remisiją ir pan. (remiasi leidiniais – Mokslo ir
enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1993 m., II t., 220 psl., Psichiatrija,
Vilnius, 2003, 666 psl. ir kt. medicininės literatūros duomenimis apie tokios
ligos požymius, jos eigą ir pan.). Dėl šių nustatytų bylos aplinkybių,
kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti
K. Č. neveiksniu ir todėl pareiškėjos pareiškimą pagrįstai atmetė, o apeliacinio skundo argumentai yra paneigti, jis
nepagrįstas, todėl netenkinamas. Bylos išlaidos lieka valstybei (CPK 468 str.).
Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1
p. kolegija
n
u t a r ė:
Panevėžio
miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Edmundas Valentinas Jaras
Teisėjai Laimutė
Sankauskaitė
Zina
Mickevičiūtė