Civilinė byla Nr. 2S-1907-275/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07844-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 129.20.1; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų L. D. ir A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Z. B. V.“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys L. D., A. D., 

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė nustatyti skolininko A. D. turto dalį jam kartu su sutuoktine L. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte. Nurodė, kad antstolė N. Š. areštavo A. D. ir L. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir 2012-05-08 remiantis LR CPK 667 str. pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko A. D. turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Skolininkas A. D. ir suinteresuotas asmuo L. D. nurodė, kad suinteresuoto asmens ir skolininko interesus labiausiai tenkinantys skolininko turto dalies nustatymo variantas būtų natūrinis, t.y., jeigu L. D. atitektų 0,0951 ha ploto žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypas su 46,97 kv.m. bendro ploto sodo pastatu ir kiemo statiniais, o A. D. atitektų fermos pastatai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkui A. D., priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Priteisė  iš A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinei L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 14 500 Lt dydžio kompensaciją už žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais - kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalis. Konstatavo, kad jog fermos pastatai, kurie, suinteresuotų asmenų teigimu, turėtų likti A. D., yra nelikvidus turtas, nes stovi ant valstybei priklausančios žemės, todėl tenkino pareiškėjo prašymą nustatyti, kad skolininkui A. D. priklauso žemės sklypas, sodo pastatas su priklausiniais kiemo statiniais. Atsižvelgdamas į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principą ir susiformavusią teismų praktiką, iš skolininko A. D. skolininko sutuoktinei L. D. priteisė 14 500 Lt dydžio kompensacija už žemės sklypo, sodo pastato su priklausiniais kiemo statiniais dalis. Padarė išvadą, kad nustačius tokią skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kreditorius galės išieškoti skolininko A. D. įsiskolinimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys L. D. ir A. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-27 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. nustatyti, jog A. D. priklauso - fermos pastatai: unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) bei katilinės pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (bendra vertė: 60 000, Lt.), įpareigojant L. D. sumokėti A. D. (arba tiesiogiai antstoliui vedančiam vykdomąją bylą) kompensaciją už jai priskiriamą didesnės vertės turto dalį (0,0951 ha ploto žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su 46,97 kv.m. bendro ploto sodo pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (bendra vertė: 89 000, Lt.), t.y. 14 500, Lt. sumą, per 24 mėn. laikotarpį nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad jog teismo posėdžių metu bei pateikdami nekilnojamojo turto įvertinimus jie pagrįstai nurodė, jog tiek kreditoriaus, tiek ir suinteresuoto asmens bei skolininko interesus labiausiai tenkinantys skolininko turto dalies nustatymo variantas būtų, jeigu: L. D. būtų priskirta - 0,0951 ha ploto žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su 46,97 kv.m. bendro ploto sodo pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (bendra vertė: 89 000, Lt.), o A. D. būtų priskirti fermos pastatai: unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) bei katilinės pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (bendra vertė: 60 000, Lt.). Nurodė, kad L. D. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog tokiu atveju sutinka išmokėti A. D. 14 500 Lt kompensaciją už nustatomą didesnės vertės turto dalį per 24 mėn. Taip pat nurodė, kad teismas paisė tik pareiškėjo interesų, visas galimas neigiamas pasekmes perkeldamas L. D.. Teismas byloje esančius įrodymus vertino nesiremdamas visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, suteikdamas pareiškėjo pateiktiems argumentams aukštesnę galią.

Pareiškėjas UAB „Z. B. V.“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų aplinkybes apie turto nelikvidumą ir buvimą ant valstybinės žemės. Bendraturčiams sukeliami nepatogumai dėl turto dalies nustatymo yra būtini ir neišvengiami, siekiant realizuoti galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę iš likvidaus turto. Apeliantai pirmosios instancijos teismui nepateikė jokios informacijos, kurios pagrindu teismas būtų galėjęs rinkti papildomus įrodymus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė N. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0033/12/00088-466 pagal vykdomąjį įrašą Nr. 360 nustatė, kad skolininkui A. D. ir skolininko sutuoktinei L. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ferma (unikalus Nr(duomenys neskelbtini) esanti (duomenys neskelbtini), ferma (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), katilinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esanti (duomenys neskelbtini) (bendra vertė: 60 000, Lt), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (bendra vertė: 89 000, Lt.). Antstolė N. Š. areštavo šį A. D. ir L. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko A. D. turto dalies nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK666 straipsnio 1 dalis). CPK667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK667 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

Šioje byloje turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, byloje nenustatyta, todėl teismas turėjo sutuoktiniams nustatyti po ½ dalis bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto. Pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė pagrįstą išvadą, kad skolininkui nustatytina ta turto dalis, iš kurios išieškojimas yra neapsunkintas, nes negalima nustatyti skolininko turto dalies vien pagal bendrasavininkių pageidavimą, neįvertinus, ar toks nustatymas nepažeis kreditoriaus interesų, nes skolininkui nustačius turto dalį, kuri nėra likvidi, šio išieškotojo reikalavimų patenkinimas nebūtų realus. Tačiau, kadangi byloje sprendžiamas skolininko turto dalies nustatymo, o ne turto padalijimo klausimas, kompensacija už skolininkui tenkančią didesnę turto dalį nepriteisiama.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas turto vertes, turėjo nustatyti, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir sodo pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) 29/178 dalys (16,3 proc.) priklauso skolininko sutuoktinei, atitinkamai skolininkui priklauso 149178 dalys (83,7 proc.), nes tokiu būdu nėra nukrypstama nuo lygių dalių principo. Išieškotojui nukreipus išieškojimą į žemės sklypą su sodo pastatu bei priklausiniais, skolininko sutuoktinė įgytų teisę gauti kompensaciją.

Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įvertino tai, kad, jei turto dalys būtų nustatytos pagal suinteresuotų asmenų pageidavimą, pastatai, kurie suinteresuotų asmenų teigimu, turėtų likti A. D., stovi ant valstybei priklausančios žemės ir todėl išieškojimas iš tokio turto yra apsunkintas, tačiau nustatydamas skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nesilaikė lygių dalių principo, todėl Vilniaus miesto 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartis keistina.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336-339, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį pakeisti ir nustatyti, kad skolininkui A. D., priklauso 149/178 (83,7 proc.) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Teisėja                                                                       Danutė Kutrienė