Civilinė byla Nr. 2-1917/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-001107-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 110.4; 122.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4405-590/2013 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui I. L. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos ir nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. L., prašydama priteisti iš atsakovo 199 000 Lt žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamųjų daiktų, o jų nepakankant, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą ieškinio sumos ribose. Nurodė, kad I. L., vengdamas turtinės prievolės, gali perleisti savo turtą tretiesiems asmenims ar jį paslėpti. Ieškinio suma yra didelė, o tai gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovės R. B. prašymą tenkino ir areštavo atsakovui I. L. priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o nesant turto ar jo esant nepakankamai – pinigines lėšas trūkstamai sumai, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove. Teismas nurodė, kad ieškinio suma (199 000 Lt) yra didelė ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas I. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės R. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pareikšto ieškinio reikalavimo tenkinimo tikėtinumo ir pateiktų įrodymų iš viso nevertino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš atsakovo kildina iš 2006 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau nenurodo, kokiu konkrečiai šios sutarties punkto pažeidimu remiantis kildina civilinę atsakomybę. Kitoje ieškinio dalyje teigia, kad atsakovo atsakomybė kyla ir deliktinės atsakomybės pagrindu, tačiau kuo konkrečiai tai pasireiškia nėra paaiškinta.
2. Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė į ieškinio teiginių nepagrįstumą. Atsakovas sutartimi perleido ieškovei nuosavybės teisę į žemės sklypą, tačiau neperleido jokių kitų teisių į kitą daiktą, kurio nuosavybės teisių pats neturėjo. Tikėtinas ieškinio patenkinimas nėra galimas. Ieškovė nenurodė ir neįrodė, kuo pasireiškė atsakovo piktnaudžiavimas atkuriant nuosavybės teises. Ieškovė ir jos sutuoktinis, sudarydami sutartį dėl žemės sklypo įsigijimo, žinojo ir negalėjo nežinoti, kad šalimais esanti žemė tikėtinai bus atkurta teisėtiems jos savininkams – atsakovui. Nesutinka, kad būtent atsakovo veiksmai lėmė tariamų nuostolių ieškovei atsiradimą.
3. Ieškovė nepagrindė ir neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi prielaidomis apie tokią grėsmę. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo turtinę padėtį ir įrodančiu, jog pareikšto ieškinio suma yra didelė.

Ieškovė R. B. pateikė atsiliepimą, prašydama skundą atmesti. Nurodė, kad pateikė pakankamai ieškinio faktinį pagrindą patvirtinančių įrodymų. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir ieškinį vertinant prima facie ieškinio teisiniai argumentai nėra nagrinėjami, be to, ieškinį reiškiantis asmuo apskritai neturi pareigos tokį pagrindą nurodyti. Nesutinka su atsakovu, kad turėjo pareigą įrodyti, jog ieškinio suma jam nėra didelė. Atsakovas, teigdamas, jog pareikšto reikalavimo suma nėra didelė, turėtų pateikti teismui šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus. Atsakovas tik deklaratyviai tvirtina, neva ieškinio suma jam nėra didelė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atsakovo I. L. atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika, kurią prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi nurodyti bei įrodyti ieškovas. Nagrinėjamu atveju ieškovė grėsmę galimo teismo sprendimo neįvykdymui grindė didele ieškinio reikalavimų suma bei tuo, kad atsakovas gali nesąžiningai perleisti turtą kitiems asmenims ir tokiu būdu išvengti savo prievolių vykdymo. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka tokį prašymą pateikusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nė vienas iš aukščiau nurodytų argumentų neįrodo grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant byloje įrodymų, jog atsakovas slepia turtą ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtą kitiems asmenims, kitokiais veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, argumentai dėl atsakovo galimo vengimo vykdyti būsimą teismo sprendimą, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taikė atsakovo turto areštą, motyvuodamas didele ieškinio suma (199 000 Lt). Pažymėtina, jog prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl nepriklausomai nuo to, ar minėta suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtinės padėties nepagerina. Pati ieškovė nenurodė, o ir pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tik didelė ieškinio suma ar paminėjimas, kad atsakovas galbūt nesąžiningas, nesant šį teiginį patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones nesant įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindų, pažeidė CPK reikalavimus.

Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama nutartis panaikinama ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėjas                                                                                                                              Vigintas Višinskis