Civilinė byla Nr. e2A-400-854/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00247-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21; 3.4.1.9
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Satela“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Satela“ ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Telekonta“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Satela“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2024 m. vasario 21 d. sprendimą neleisti ieškovei susipažinti su trečiojo asmens UAB „Telekonta“ pasiūlymo dokumentais: 1) pasiūlymo forma visa apimtimi (įskaitant, bet neapsiribojant, pasiūlymo formos 5 punkto lentelę); 2) pasiūlymo formos 5 punkto lentelėje nurodytus duomenis pagrindžiančiais dokumentais; 3) trečiojo asmens teiktais paaiškinimais (jei tokie buvo teikti). Taip pat prašė įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei susipažinti nurodytus trečiojo asmens pasiūlymo dokumentus ir duomenis.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių konkrečių paaiškinimų ir (ar) informacijos, kodėl trečiojo asmens pasiūlymo duomenys (likusi pasiūlymo formos dalis, atitiktį techninei specifikacijai pagrindžiantys dokumentai, trečiojo asmens teikti paaiškinimai) buvo pripažinti konfidencialia informacija. Dėl to atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtintą skaidrumo principą, taip pat nepagrįstai apribojo ieškovės teisę į veiksmingą teisinę gynybą. Atsakovei nepateikus paaiškinimų, ieškovė neturi realios galimybės ginti savo interesus.
3. Ieškovės teigimu, vien tai, kad dalyvis savo pasiūlyme dalį informacijos nurodo kaip konfidencialią, nesudaro savarankiško pagrindo ją tokia pripažinti.
4. Perkančiųjų organizacijų sprendimai, priimti remiantis neišsamiais, nemotyvuotais ir nepagrįstais argumentais, privalo būti panaikinti, įskaitant, dėl viešųjų pirkimų skaidrumo principo pažeidimo. Atsakovė tinkamai ieškovės apie savo sprendimo priežastis neinformavo. Sprendimas ir atsakymas į pretenziją yra nemotyvuoti, neišsamūs, nepagrįsti argumentais, o tai riboja tiekėjų teisę patikrinti, ginčyti perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus.
5. Atsakovė nepagrįstai nepateikė trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams (iš esmės perkeltiems į pasiūlymo formos 5 punkto lentelę) įrodančių dokumentų. Pasiūlymo formoje nurodyta, kad tiekėjai privalo įvardinti tikslius įrangos ir (ar) prekių gamintojų ir įrangos ir (ar) prekių modelių pavadinimus bei rodiklių reikšmes ir kartu su pasiūlymu pridėti tai patvirtinančius dokumentus. Pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjas turėjo įvykdyti šiuos reikalavimus. Iš jokių atsakovės pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, ar trečiasis asmuo šios pareigos tinkamai laikėsi, t. y., ar nurodytos tinkamos rodiklių reikšmės ir ar pateikti tai pagrindžiantys dokumentai. Atsakovė pateikė tik 6 iš 21 puslapio trečiojo asmens pasiūlymo formos (kurioje užtušuota neva konfidenciali informacija) ir visiškai nepateikė jokių šioje formoje esančios 5 punkto lentelės atitiktį pagrindžiančių dokumentų. Pasiūlymo formos 5 punkto lentelėje pateikiami paprasčiausi siūlomos įrangos techniniai duomenys, skelbiami ir jos gamintojų puslapiuose, jokių konfidencialių ir (ar) komerciškai jautrių duomenų nėra.
6. Pažymėjo, kad biudžetinė įstaiga Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) parengtose Konfidencialios informacijos gairėse yra nurodžiusi, jog tiekėjo siūlomos prekės pavadinimas (modelis, gamintojas) ir techninės specifikacijos (charakteristikos), siūlomos paslaugos pavadinimas ir paslaugų aprašymas (techninės specifikacijos, charakteristikos), ar darbų aprašymas nėra konfidenciali informacija.
7. Ieškovė iš atsakovės gavo esminius pasiūlymo formos duomenis (neskaitant pasiūlymo formos 5 lentelės), todėl pateikta lentelė kartu su jau išviešintais duomenimis sudarytų visą pasiūlymo formą, kuri yra aktuali šioje byloje (neskaitant prie pasiūlymo formos pridedamų dokumentų sąrašo). Todėl reikalavimas pateikti pasiūlymo formą visa apimtimi iš esmės nesiskiria nuo reikalavimo pateikti pasiūlymo formos 5 lentelę. Bet kuriuo atveju, ieškovė yra suinteresuota susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo formos 5 lentele (ir atitiktį šiai lentelei bei techninei specifikacijai pagrindžiančiais dokumentais) ir to siekė tiek pretenzija, tiek ieškiniu.
8. Nurodė, kad netgi esant konfidencialiems dokumentams perkančiosios organizacijos negali atsisakyti pateikti viso dokumento, kai jame yra tik dalis konfidencialių duomenų, o turi pateikti tam tikrų paraiškos ar pasiūlymo aspektų santrauką ir jų technines charakteristikas, jog nebūtų galima nustatyti konfidencialios informacijos, pvz., nekonfidencialią dokumentų, turinčių konfidencialios informacijos, versiją.
9. Sprendime ir atsakyme į pretenziją nurodyti trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimo konfidencialiu pagrindai yra neišsamūs, nepakankami, o atsiliepime į ieškinį atsakovė jau pateikė (kad ir nepagrįstus) konkretesnius argumentus dėl šių duomenų konfidencialumo. Taigi atsakovė galėjo (ir turėjo) tai padaryti priimdama sprendimą ar atsakydama į ieškovės pretenziją, tačiau to nepadarė. Atsakovės argumentų ieškovė iki šios bylos negalėjo įvertinti.
10. Jokie unikalūs įrangos sujungimo sprendimai (kurių neapibrėžė techninė specifikacija) net negalėjo būti pateikiami pasiūlymo formoje, kiekvieno įrenginio sąsajos (prieiga ir (ar) išeiga) taip pat yra viešai skelbiamos gamintojų, o tai, kad atsakovė įsigijo kelis įrenginius, o ne vieną, niekaip negali pakeisti šių įrenginių techninės informacijos pobūdžio, vertės.
II. Pisprendimo esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo leisti ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo forma visa apimtimi (įskaitant, bet neapsiribojant, pasiūlymo formos 5 punkto lentele) nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei 5 445 Eur, o trečiajam asmeniui – 2 516,80 Eur, bylinėjimosi išlaidas.
12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ieškinyje pareiškė naują reikalavimą dėl leidimo susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo forma visa apimtimi (įskaitant, bet neapsiribojant, pasiūlymo formos 5 punkto lentele), kurio nebuvo pareiškusi 2024 m. vasario 27 d. pretenzijoje ir kurio pagrįstumo atsakovė negalėjo įvertinti ikiteisminėje stadijoje, konstatavęs, kad šis ieškinio reikalavimas nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką, civilinės bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė. Nurodė, kad ginčo dalyką sudaro atsakovės sprendimo dalies, kuria atsakovė atsisakė suteikti ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo formos 5 punkto lentele ir atitiktį šiai lentelei bei techninei specifikacijai pagrindžiančiais dokumentais, pagrįstumas.
13. Teismas, padaręs išvadą, kad ieškovė pretenzijoje atsakovės sprendimo neginčijo dėl to, jog jis yra nemotyvuotas, o nesutiko tik su tuo, kad trečiojo asmens pasiūlymo dokumentai yra konfidencialūs ir (ar) sudaro komercinę paslaptį, nusprendė, jog šalių ginčas nagrinėtinas remiantis tik ieškovės argumentais dėl trečiojo asmens dokumentų konfidencialumo.
14. Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovės sprendimas ir atsakymas į pretenziją nėra išsamiai motyvuoti, yra glausti. Tačiau pažymėjo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog dėl to buvo apribotos ieškovės teisės į savo interesų gynybą. Remdamasis ieškovės prašymų ir pretenzijų perkančiajai organizacijai bei procesinių dokumentų teismui turiniu, teismas nusprendė, kad ieškovei buvo aišku, kokiu pagrindu jai buvo atsisakyta pateikti prašomus dokumentus ir tai nesutrukdė ieškovei pareikšti pretenzijas perkančiajai organizacijai bei ieškinį teismui.
15. Teismas pabrėžė, kad VPĮ įtvirtinta tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalies požiūriu. Nurodė, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai yra šie: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti.
16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė VSAT ginklų saugyklų signalizacijos sistemos atnaujinimo paslaugų viešuoju pirkimu siekė įsigyti unikalų sprendinį, o ne pavienes prekes.
17. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens pasiūlymo formoje (5 punkto lentelėje) yra pateikta informacija net apie 169 vienetus techninių bei technologinių sprendimų VSAT ginklų saugyklos signalizacijos sistemoje. Teismas sutiko su trečiojo asmens teiginiais, kad pasiūlyme nurodyti duomenys nėra tik įrangos techniniai duomenys, skelbiami jos gamintojų puslapiuose; trečiojo asmens komercinę paslaptį sudaro tai, kaip ši įranga tarpusavyje sąveikauja, kokia įranga gali būti naudojama konkrečios sistemos sukūrimui ir kaip skirtingi pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkantys sistemos komponentai yra apjungiami į vientisą unikalią sistemą; techniniai pasiūlymo duomenys apima ne tik informaciją apie komercinius trečiojo asmens ryšius ir tiekėjus, tačiau atskleidžia ir trečiojo asmens turimą know-how (liet. praktinė patirtis), specialias žinias, kaip skirtingos prekės ir (ar) komponentai sąveikauja tarpusavyje ir kokias sistemas bei sprendimus galima iš to sukurti; trečiojo asmens parinkti technologiniai sprendimai (sistemos komponentus apjungiant) suteikia trečiajam asmeniui komercinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius; tokio analogiško pasiūlymo rinkoje nėra. Teismas taip pat pastebėjo, kad nurodyta informacija saugoma ir pagal trečiojo asmens vidinius dokumentus – Komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašą.
18. Teismas pritarė ieškovei, kad pagal bendrą taisyklę tiekėjo siūlomos prekės pavadinimas (modelis, gamintojas) ir techninės specifikacijos (charakteristikos) nėra laikomi konfidencialia informacija pagal VPĮ 20 straipsnį ir CK 1.116 straipsnį. Visgi teismas nesutiko su tuo, kad trečiojo asmens siūloma įranga yra įprasta, rinkoje masiškai paplitusi, su visiems žinomais gamintojais ir visuotinai žinomais techniniais sprendimais. Teismas padarė išvadą, kad trečiojo asmens pasiūlytos įrangos pavadinimai, modeliai, tiekėjai bei techniniai aprašymai atitinka konfidencialios informacijos pobūdį – tokia informacija sudaro trečiojo asmens know-how ir būtent dėl to sudaro komercinę paslaptį, kuri yra saugoma nuo jos atskleidimo. Teismas pabrėžė, kad atskleidus šią informaciją tretiesiems asmenims pastarieji, nepatirdami jokių sąnaudų, įgytų komercinę reikšmę turinčią informaciją, galėtų padaryti žalos trečiojo asmens konkurencingumui.
19. Teismas ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo atitiktimi techninės specifikacijos reikalavimams (kurie perkelti į pasiūlymo formos 5 punkto lentelę) atmetė. Teismas laikė įrodyta aplinkybę, kad pasiūlymo formoje (5 punkto lentelėje) esanti informacija turi komercinę vertę, kuri leidžia trečiajam asmeniui pranašiau konkuruoti su kitais dalyviais, dėl to atsakovė, atsisakydama ieškovei atskleisti minėtą trečiojo asmens informaciją, priėmė teisėtą sprendimą, kurio panaikinti nėra pagrindo.
20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatytą maksimalų jų dydį, šias išlaidas iš ieškovės atsakovei ir trečiajam asmeniui priteisė, atitinkamai – 5 445 Eur ir 2 516,80 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
21. Ieškovė UAB „Satela“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį, kuriuo nagrinėti ieškinio reikalavimai atmesti, panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės reikalavimus dėl VSAT sprendimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atsakovę pateikti trečiojo asmens UAB „Telekonta“ pasiūlymo formos 5 lentelę bei atitiktį šiai lentelei ir Techninei specifikacijai pagrindžiančius dokumentus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovės sprendimo teisėtumo dėl jo motyvavimo ir pagrįstumo, o iš karto sprendė, ar trečiojo asmens pasiūlymo duomenys yra konfidencialūs. Vien tik dėl to, kad ieškovė nepanaudojo žodžio „nemotyvuotas“, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neginčijo atsakovės sprendimo nemotyvavimo. Priešingai, ieškovė viso teisminio proceso metu įrodinėjo, kad atsakovės sprendimo argumentas „kitą informaciją, kuri yra nevieša, dalyvis laiko konfidencialia“ sprendimą daro neteisėtu, nes nepagrindžia sprendimo faktinio pagrindo; atsakovė sprendime nepateikė argumentų, kodėl informacija pripažinta konfidencialia. Sprendimo teisėtumo atsakovė nepagrindė ir atsakyme į pretenziją.
21.2. Teismas nepagrįstai nepripažino sprendimo neteisėtu, nors ir nurodė, kad atsakovės sprendimas ir atsakymas į pretenziją nėra išsamiai motyvuoti. Teismas išvadą, kad atsakovės sprendimas pagrįstas, grindė ieškovės ir trečiojo asmens argumentais, nurodytais teisminio proceso metu, kurie nebuvo išdėstyti nei sprendime, nei atsakyme į pretenziją. Visgi perkančioji organizacija negali remtis naujomis faktinėmis aplinkybėmis ar teisiniais argumentais, kurie nebuvo tiekėjui nurodyti atsakyme į pretenziją.
21.3. Teismas nepagrindė išvados dėl trečiojo asmens pasiūlymo duomenų konfidencialumo, nenurodė, kodėl absoliučiai visi įrangos pavadinimai, modeliai, tiekėjai buvo pripažinti trečiojo asmens komercine paslaptimi. Skundžiamas sprendimas neindividualizuotas, padarytos išvados neleidžia suprasti, kokios buvo konkrečios bylos aplinkybės, bylos esmė.
21.4. Teismas nepagrindė išvados, kad buvo siekiama įsigyti unikalų sprendinį, kuriam parengti reikia specialių žinių, taip pat nepaaiškino, kaip 169 vienetai sprendinių padaro trečiojo asmens pasiūlyme nurodytą informaciją konfidencialia, kaip pasireiškia šių sprendinių unikalumas. Teismas neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kad unikalių sprendinių trečiojo asmens pasiūlyme nėra ir negali būti. Visi įrangos sprendiniai, kuriuos tiekėjai turėjo pasiūlyti, buvo nurodyti techninėje specifikacijoje bei pasiūlymo formoje, jų kurti nereikėjo (tiekėjams reikėjo tik pasirinkti bet kokį iš daugybės rinkoje esančių įrangos variantų ir sutikrinti, ar ji atitinka reikalavimus). Trečiasis asmuo jokių sistemos kūrimo ir (ar) projektavimo veiksmų, pildant pasiūlymo formos 5 punkto lentelę, neatliko.
21.5. Nėra aišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad klausimai, kaip įranga „sąveikauja“, kaip „komponentai yra apjungiami“ lemia tai, jog informacija yra pripažįstama konfidencialia. Visa rinkoje esanti įranga sąveikauja tarpusavyje (pavyzdžiui, stacionarus kompiuteris ir klaviatūra).
21.6. Teismas nepaaiškino, kaip pasireikštų nepagrįstai gauta komercinė nauda ieškovei sužinojus įrangos gamintoją, modelį ir t. t. Byloje nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo dėjo kažkokį įdirbį santykiams su gamintojais užmegzti. Teismas nesiaiškino, kaip įrangos gamintojo sužinojimas padarytų įtaką trečiojo asmens galimybei konkuruoti. Pasiūlymo formos lentelėje nenurodytos įrangos kainos, todėl kiti tiekėjai net negalėtų suprasti, kokius susitarimus ir su kokiais tiekėjais trečiasis asmuo turi.
21.7. Trečiojo asmens pasiūlymo formos 5 punkto lentelėje ir jos duomenis pagrindžiančiuose dokumentuose nurodyta informacija negali būti pripažįstama konfidencialia informacija, nes ji neatitinka tokios informacijos sąvokos; 5 punkto lentelėje pateikiami siūlomos įrangos techniniai duomenys skelbiami ir jos gamintojų puslapiuose, jokių konfidencialių ir (ar) komerciškai jautrių duomenų nėra; pasiūlymo formos 5 punkto lentelės dešinėje pusėje nurodomi įrangos parametrai, kurie atitinka arba viršija kairėje pusėje nurodytus reikalavimus, o unikalių sprendinių tiekėjai nenurodo. Tai, kad atsakovė siekė įsigyti kelis įrenginius, o ne vieną, negali pakeisti šių įrenginių techninės informacijos pobūdžio, vertės; aplinkybė, jog įsigyjami keli komponentai, nepadaro jų konfidencialiais. Be to, net ir pripažįstant, kad sistemos „sujungimas“ yra kažkuo konfidencialus, ši „apjungimo“ įranga sudaro tik nedidelę dalį pasiūlymo formos 5 punkto lentelės (nuo 9 iki 22 punktų).
21.8. Konfidencialios informacijos gairėse nurodoma, kad tiekėjo siūlomos prekės pavadinimas (modelis, gamintojas) ir techninės specifikacijos (charakteristikos), siūlomos paslaugos pavadinimas ir paslaugų aprašymas (techninės specifikacijos, charakteristikos) ar darbų aprašymas nėra konfidenciali informacija, ypač tais atvejais, kuomet siūlomas pirkimo objektas yra masinės gamybos arba jo savybės ar atlikimo būdai yra visuotinai žinomi.
21.9. Net ir esant konfidencialiems dokumentams, perkančiosios organizacijos negali atsisakyti pateikti viso dokumento, kai jame yra tik dalis konfidencialių duomenų, o turi pateikti tam tikrų paraiškos ar pasiūlymo aspektų santrauką ir jų technines charakteristikas, kad nebūtų galima nustatyti konfidencialios informacijos, pvz., nekonfidencialią dokumentų, turinčių konfidencialios informacijos, versiją. Teismas nevertino to, kad atsakovė šios pareigos nesilaikė.
22. Atsakovė Valstybinės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad šalių ginčo nagrinėjimas apsiriboja tik ieškovės ieškinio argumentais dėl trečiojo asmens dokumentų konfidencialumo. Ieškovė 2024 m. vasario 27 d. pretenzijoje neginčijo atsakovės sprendimo dėl to, kad jis yra nemotyvuotas dėl trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų konfidencialumo bei aspektu, jog sprendimo motyvų menamas nepakankamumas pažeidžia jos teisę į veiksmingą gynybą. Ieškovė tik ieškinyje nurodė naujas aplinkybes ir iškėlė naujus reikalavimus.
22.2. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog dėl atsakovės priimto sprendimo motyvų glaustumo buvo apribotos ieškovės teisės į jos interesų gynybą. Atsakovė sprendimu ir atsakymu į pretenziją pateikė sprendimo motyvus dėl trečiojo asmens pasiūlymo konfidencialumo, kurie užtikrino ieškovei minimaliai būtinos informacijos, reikalingos ginant savo teises, pateikimą; šie dokumentai sudarė galimybę ieškovei suprasti egzistuojant galimą jos teisių pažeidimą. Aplinkybę, kad ieškovės teisės į veiksmingą gynybą ir skaidrumo principas nebuvo pažeisti, patvirtina ir ieškovės ieškinio turinys (ieškovė ieškinyje įrodinėjo, kodėl trečiojo asmens duomenys negali būti laikomi konfidencialiais ir suformulavo tikslų faktinį bei teisinį ieškinio pagrindus argumentams pagrįsti).
22.3. Sprendžiant dėl atsakovės sprendimo bei atsakymo į pretenziją motyvų pakankamumo, turi būti įvertinama nagrinėjamos civilinės bylos stadija bei kokią savo subjektinę teisę ieškovė siekia apginti šioje proceso stadijoje. Ieškovė motyvus, kuriais trečiojo asmens pasiūlymo duomenys buvo kvalifikuoti kaip konfidencialūs, turi. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrindžia inicijuoto proceso tikslo, t. y. kokio materialaus teisinio efekto apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su sprendimo motyvų tariamu nepakankamumu, siekia.
22.4. Atsakovė sprendimu pagrįstai ieškovei nesuteikė dalies trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų, kadangi: 1) trečiajam asmeniui nurodžius, kad su pasiūlymu teikiama informacija yra konfidenciali, atsakovei kilo pareiga užtikrinti tokios informacijos apsaugą, jos neatskleidžiant tretiesiems asmenims (VPĮ 20 straipsnio 1 dalis); 2) atsakovė, spręsdama dėl trečiojo asmens pasiūlymo duomenų konfidencialumo, rėmėsi trečiojo asmens argumentu, susijusiu su įmonės komercine paslaptimi; pasiūlymo konfidencialumą atsakovė įvertino ne formaliai, dalies duomenų tokiais nelaikė ir suteikė galimybę ieškovei su jais susipažinti; 3) trečiojo asmens pasiūlymo formos 5 punkto lentelės duomenys bei ją pagrindžiantys įrodymai atitinka komercinės paslapties požymius: informacijos slaptumą (informacija, kaip visuma, tiksli jos sudėtis bei sudedamųjų dalių konfigūracija nėra žinoma ir šios informacijos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje yra paprastai dirbama su tokia informacija; ieškovė nepateikė jokių indikacijų, kokią konkrečią sistemą siūlo trečiasis asmuo, taigi jai pačiai nėra lengva nustatyti unikalios sistemos komponentų, jungčių ir suderinamumo sprendinius, kuriuos siūlo trečiasis asmuo); vertingumą (pasiūlyme yra pateikiama komercinę vertę turinti informacija apie trečiojo asmens partnerius, kurių gaminami produktai yra siūlomi pirkime, ši informacija apima technologinius komponentus, kurių tarpusavio sąveika apjungia sprendimus į unikalią VSAT ginklų saugyklos signalizacijos sistemą ir suteikia trečiajam asmeniui konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius); protingų pastangų išsaugoti konfidencialios bei komercinę vertę turinčios informacijos slaptumą ėmimąsi (informaciją, susijusią su technologine ir technine informacija, trečiasis asmuo yra įtraukęs į patvirtintą komercinių paslapčių sąrašą; nuo pasiūlymo pateikimo pradžios šią informaciją nurodė kaip konfidencialią); 4) panašiais atvejais trečiojo asmens pasiūlymo dokumentai bei duomenys yra laikomi gamybinę bei komercinę vertę turinčia informacija (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-631-302/2021; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1531-653/2024).
22.5. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kiekvieno atskiro įrenginio sąsajos (prieiga ir (ar) išeiga) yra viešai skelbiamos gamintojų, o tai patvirtina, jog tokios įrenginio sąsajos išimtinai yra tiekėjų know-how, o ne visuotinai žinoma ir viešai prieinama informacija.
23. Trečiasis asmuo UAB „Telekonta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės sprendimas yra neteisėtas dėl nepakankamo pagrindimo ir tai pažeidė jos teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Atsakovė sprendime ir papildomai atsakyme į pretenziją pateikė motyvus dėl trečiojo asmens pasiūlymo duomenų konfidencialumo, kurie užtikrina minimalios informacijos ieškovei, reikalingos ginant savo teises, pateikimą. Ieškovei šie dokumentai sudarė galimybę suprasti egzistuojant galimą jos teisių pažeidimą.
23.2. Nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad trečiojo asmens pasiūlymo formos 5 punkto lentelėje yra nurodyta įranga, kuri atitinka aiškius ir konkrečius techninėje specifikacijoje suformuotus reikalavimus, kurių įgyvendinimui jokių ypatingų sprendinių, sąsajų ir specialių žinių nereikia. Technines charakteristikas, konkrečių reikšmių parametrus nustatė atsakovė, tačiau ji nenurodė konkrečių gamintojų, kurių įrenginiai tokią sistemą turėtų sudaryti, taip pat konkrečių gaminių modelių. Pirkimo sąlygas atitinkančiam pasiūlymui parengti trečiasis asmuo panaudojo sukauptas žinias, komercinius ryšius, pats atrinko konkrečius įrenginius, kurie tenkintų atsakovės reikalavimus bei būtų tarpusavyje suderinami, taip sukurdamas unikalią sistemą, veikiančią iš skirtingų komponentų.
23.3. Konfidencialiais duomenimis ir trečiojo asmens komercine paslaptimi laikytini duomenys apie tai, kaip ir kokius konkrečius įrenginius, turinčius atsakovės nustatytus parametrus ir suderinamumus su kitais, kaip vieną sistemą panaudojo ir pirkime pasiūlė trečiasis asmuo. Šie duomenys trečiajam asmeniui turi komercinę vertę, kadangi jo konkurentai tokių duomenų neturi, analogiško pasiūlymo, kurį pateikė trečiasis asmuo, rinkoje nėra. Pasiūlymo unikalumas ir slaptumas yra dėl to, kad pats trečiasis asmuo sugalvojo, iš kokių komponentų ir įrenginių sudėti sistemą (atsakovei nesiūlė rinkoje įprasto komplekto). Be to, jeigu trečiasis asmuo nebūtų sukūręs unikalių sprendinių ir siūlomos įrangos techniniai duomenys būtų skelbiami jos gamintojų puslapiuose, ieškovė nebūtų pareiškusi ieškinio, o tokią informaciją būtų radusi viešai ir su tuo susijusius įrodymus būtų pateikusi į bylą.
23.4. Pripažinus ieškovės prašomus išreikalauti duomenis nekonfidencialiais, jie turėtų būti skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) ir bet koks asmuo, norintis susipažinti su perkančiosios organizacijos įsigyta ginklų saugyklų signalizacijos sistema, įskaitant ir duomenis apie tai, kaip ji veikia ir iš kokių dalių susideda, galėtų tai padaryti be jokių kliūčių. O tai, įvertinus geopolitinę situaciją regione, keltų grėsmę valstybės saugumui.
23.5. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad trečiasis asmuo jokių konkrečių sąveikų, apjungimo būdų nenurodė, priešingai, trečiasis asmuo triplike pateikė pavyzdį apie programinę įrangą ir skaitytuvus, kas aiškiai pagrindžia, kaip komponentai tarpusavyje sąveikauja ir sudaro vieningą sistemą.
23.6. Ieškovė netinkamai interpretuoja VPT išaiškinimus dėl viešuosiuose pirkimuose siūlomos įrangos ir gamintojų pavadinimo viešinimo. Trečiasis asmuo nesiūlė masinės gamybos rinkoje jau egzistuojančio produkto, o pats sukūrė unikalią sistemą iš atskirų įrangos komponentų. Atsakovė nepirko masinės gamybos sistemos, o techninę specifikaciją parengė taip, kad tiekėjai patys sukurtų sistemas, kurios atitiktų keliamus reikalavimus. Vien tai, kad atskiri sistemos komponentai jau egzistuoja rinkoje ir yra pagaminti ne trečiojo asmens, nėra susiję su duomenimis, kuriuos prašo išreikalauti ieškovė, kadangi ji siekia gauti duomenis ne apie tai, kokie komponentai egzistuoja rinkoje, bet apie tokią skirtingų elementų tarpusavio sąveiką, kuri sukuria vientisą ir funkcionuojančią sistemą.
23.7. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad vien tai, jog
atsakovė įsigyja kelis įrenginius, o ne vieną, niekaip negali pakeisti šių įrenginių techninės informacijos pobūdžio, vertės. Šie argumentai neaktualūs, kadangi nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl trečiojo asmens pasiūlyme numatytos prekių kainos. Ginčas kilo dėl trečiojo asmens pasiūlymo techninių duomenų, kurie yra laikomi konfidencialia informacija ir turi vertę trečiajam asmeniui, atskleidimo ieškovei.
23.8. Nors ieškovė teigia, kad teismas nenurodė, kaip pasiūlymo techninių duomenų atskleidimas galėtų padaryti žalą trečiojo asmens konkurencingumui, tačiau ir taip yra aišku, jog, jeigu tretiesiems asmenims, tarp jų ir ieškovei, bus pateikiami duomenys apie trečiojo asmens know-how, kituose pirkimuose tokie asmenys gali pasinaudoti šia informacija ir pritaikyti ją savo veikloje taip, kad jų pasiūlymai būtų pripažįstami laimėjusiais pirkimus. Galiausiai, ieškovė ir kiti tretieji asmenys tokių duomenų pagrindu gali papildyti ir modifikuoti savo siūlomus ir (ar) kuriamus sprendimus, kad jie būtų konkurencingesni ir (ar) pigesni. Trečiasis asmuo šiuos duomenis kaupė ir rinko ilgus metus, investavo laiką bei išteklius, kad jam pačiam taptų prieinama tokia informacija, todėl jos atidavimas konkurentui vienareikšmiškai padarytų žalą trečiajam asmeniui.
23.9. Trečiojo asmens pasiūlymo techniniai duomenys atitinka visus komercinės paslapties požymius: slaptumą (duomenys nėra viešai skelbiami ir prieinami, jų valdymas priklauso išimtinai tik trečiajam asmeniui), vertingumą (informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o trečiajam asmeniui ji sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius) ir protingų pastangų, nukreiptų šiai informacijai išsaugoti, ėmimąsi (trečiasis asmuo yra sudaręs Komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašą, į kurį patenka ir ginčo duomenys).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
25. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu atsakovės 2024 m. vasario 21 d. sprendimą neleisti ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo duomenimis – pasiūlymo formos 5 punkto lentele ir atitiktį šiai lentelei bei techninei specifikacijai pagrindžiančiais dokumentais, ir įpareigoti atsakovę šiuos duomenis ieškovei pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kadangi ieškovė apeliaciniu skundu neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria civilinės bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo forma visa apimtimi nutraukta, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl to šioje nutartyje nepasisakys.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
26. Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gruodžio 14 d. CVP IS paskelbė tarptautinį pirkimą „VSAT ginklų saugyklų signalizacijos sistemos atnaujinimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 702130) (toliau – pirkimas).
27. Pasiūlymus pirkime pateikė ieškovė UAB „Satela“ ir trečiasis asmuo UAB „Telekonta“.
28. Atsakovė 2024 m. vasario 13 d. sprendimu (toliau – sprendimas dėl eilės) ieškovės pasiūlymą atmetė; nusprendė, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitinka pirkimo reikalavimus, todėl jis pripažintas laimėjusiu pirkimą.
29. Ieškovė 2024 m. vasario 15 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria ginčijo atsakovės 2024 m. vasario 13 d. priimtą sprendimo dalį dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo. Ieškovė kartu su pretenzija pateikė prašymą leisti jai susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu.
30. Atsakovė 2024 m. vasario 21 d. sprendimu (toliau – sprendimas) ieškovės pretenzijos dalį, susijusią su ieškovės pasiūlymo vertinimu, atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovė ieškovei leido susipažinti tik su trečiojo asmens pasiūlymo informacija, kuri yra nekonfidenciali. Nurodė, kad kitą informaciją, kuri yra nevieša, dalyvis laiko konfidencialia. Atsakovė leido ieškovei susipažinti su šiais trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais: trečiojo asmens 2024 m. sausio 25 d. pasiūlymo formos dalimi; trečiojo asmens įvykdytų sutarčių sąrašu; trečiojo asmens 2024 m. sausio 16 d. Europos bendruoju viešųjų pirkimų dokumentu.
31. Ieškovė 2024 m. vasario 27 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl sprendimo dalies, kuria atsisakyta suteikti ieškovei trečiojo asmens pasiūlymo duomenų dalį (toliau – pretenzija). Ieškovė pretenzija prašė suteikti trečiojo asmens pasiūlymo duomenis: trečiojo asmens pasiūlymo formos 5 punkto lentelę ir atitiktį šiai lentelei bei techninei specifikacijai pagrindžiančius dokumentus; kitus su pasiūlymu reikalautus pateikti dokumentus; trečiojo asmens paaiškinimus (jei tokių buvo teikta).
32. Atsakovė 2024 m. kovo 1 d. sprendimu atmetė ieškovės 2024 m. vasario 27 d. pretenziją kaip nepagrįstą (toliau – atsakymas į pretenziją).
33. Ieškovė, nesutikdama su 2024 m. vasario 21 d. sprendimo dalimi neleisti jai susipažinti su kai kuriais trečiojo asmens teiktais dokumentais, 2024 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo duomenimis.
Dėl atsakovės sprendimo motyvavimo
34. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovės sprendimo teisėtumo dėl jo motyvavimo, nepagrįstai nepripažino sprendimo neteisėtu, nors ir nurodė, jog atsakovės sprendimas ir atsakymas į pretenziją nėra išsamiai motyvuoti. Teisėjų kolegija tokiai ieškovės pozicijai nepritaria dėl toliau nurodomų motyvų.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo pirkimo komisijos sprendimų motyvai ir pagrindai reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises. Vertinant tiekėjų informatyvumo pakankamumą, atsižvelgtina į tai, ar atskiri dokumentai, kuriuose įtvirtinti perkančiosios organizacijos sprendimai, nors ir būdami lakoniški, glausti ir stokojantys išsamumo, užtikrina minimalios informacijos tiekėjui, reikalingos ginant savo galbūt pažeistas teises, pateikimą. Šia prasme vertinimui svarbūs ir pirminiai perkančiosios organizacijos sprendimus įtvirtinantys dokumentai, ir tie, kurie buvo surašyti prasidėjus šalių ginčui (tiekėjo pretenzija, perkančiosios organizacijos atsakymas į ją). Jeigu pirminiai dokumentai ne visiškai atitiko VPĮ reikalavimus, tačiau perkančioji organizacija visos procedūros metu teikė informaciją ir tai tiekėjams leido suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo neteisėtumo bei tiekėjų interesų pažeidimo apimtį ir taip buvo užtikrinta jų galimybė tinkamai ginti savo pažeistas teises, tai teismas gali daryti išvadą, kad pažeidimai dėl informacijos trūkumo ir motyvavimo nėra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969/2015; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020, 73–74 punktai).
36. Nagrinėjamu atveju, viena vertus, skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog ieškovė pretenzijoje atsakovės sprendimo neginčijo dėl to, kad jis yra nemotyvuotas, o nesutiko tik su tuo, jog trečiojo asmens pasiūlymo dokumentai yra konfidencialūs ir (ar) sudaro komercinę paslaptį, nurodė, kad šalių ginčas nagrinėtinas remiantis tik ieškovės argumentais dėl trečiojo asmens dokumentų konfidencialumo. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad teismas, net ir padaręs paminėtą išvadą, skundžiamame sprendime visgi pasisakė dėl atsakovės sprendimo motyvavimo bei to įtakos ieškovės galimai pažeistų teisių gynybai. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad nors atsakovės sprendimas ir atsakymas į pretenziją nėra išsamiai motyvuoti, yra glausti, tačiau ši aplinkybė neapribojo ieškovės teisės į jos interesų gynybą, kadangi ieškovei buvo aišku, kokiu pagrindu jai buvo atsisakyta pateikti prašomus dokumentus ir tai nesutrukdė ieškovei pareikšti pretenzijas perkančiajai organizacijai bei ieškinį teismui.
37. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas įvertino atsakovės sprendimo, taip pat ir atsakymo į pretenzijos nepakankamą motyvavimą, todėl su tuo susiję ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys nustatytai faktinei situacijai, teismo sprendime išdėstytiems motyvams. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė atsakovės sprendimo neteisėtu, nors ir nusprendė, kad jis nėra išsamiai motyvuotas, iš esmės ir pati pripažįsta, jog teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl atsakovės sprendimo motyvavimo, t. y. laikė, kad jis nėra tinkamai motyvuotas. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria ir kartu pažymi, kad, priešingai nei teigia ieškovė apeliaciniame skunde, vien ši aplinkybė savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovės sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
38. Šiuo atveju vertintina, kad atsakovės padaryti pažeidimai dėl motyvavimo trūkumo yra neesminiai. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, kadangi atsakovės sprendime tam tikra minimali informacija, būtina ieškovės teisių gynybai, buvo nurodyta, t. y. šiame sprendime nurodyta jo esmė – argumentai, kuriais atmesta ieškovės pretenzija dėl atsakovės sprendimo atmesti jos pasiūlymą ir pirkimo laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį, taip pat pažymėta, kad ieškovei dalis informacijos neteikiama susipažinti dėl to, jog trečiasis asmuo ją laiko konfidencialia.
39. Be to, atsakovė atsakyme į pretenziją papildomai detalizavo sprendimą neleisti ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo formos 5 punkto lentele ir atitiktį šiai lentelei bei techninei specifikacijai pagrindžiančiais dokumentais. Nors ir pritartina ieškovei, kad atsakyme į pretenziją iš esmės apsiribojama VPĮ nuostatų bei teismų praktikos dėl informacijos konfidencialumo, informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliamų reikalavimų pacitavimu, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks atsakovės pasirinktas motyvavimo būdas ieškovei leido suprasti atsisakymo pateikti jos prašomus duomenis priežastis. Tai pagrindžia ir aplinkybė, kad atsakovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, aiškiai suformulavo ne tik ieškinio dalyką, tačiau pakankamai detaliai atskleidė ir ieškinio faktinį pagrindą, nurodė, kodėl ieškovei nepateikti susipažinti trečiojo asmens pasiūlymo dokumentai nelaikytini konfidencialia informacija ir (ar) komercine paslaptimi. Dar daugiau, ieškovė ieškinyje nurodė net ir teisinį ieškinio pagrindą – materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, nors to ir neprivalėjo nurodyti.
40. Pažymėtina ir tai, kad prasidėjus ginčui teisme atsakovė atsiliepime į ieškinį pateikė išsamius priimto sprendimo argumentus. Iš šios informacijos ieškovei neabejotinai turėjo paaiškėti (jeigu, kaip teigia ieškovė, iki tol jai nebuvo aišku, nors su tuo ir nesutiktina) visi atsakovės sprendimo argumentai ir, pateikdama dubliką, ieškovė turėjo galimybę dėl jų pasisakyti. Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė galėjo veiksmingai pasinaudoti savo galimai pažeistų teisių gynyba.
41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nors atsakovės sprendimas, atsakymas į pretenziją ir yra lakoniški, tai nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės teisės į efektyvią (veiksmingą) teisinę savo interesų gynybą ribojimo, nes iš nurodytų dokumentų turinio matyti, kad ieškovei buvo pateikta pakankamai informacijos, reikalingos ginant savo galimai pažeistas teises. Juolab, kaip minėta, teismo procese bylos dalyviai buvo pakankamai aktyvūs (apsikeitė ne tik pirminiais (ieškiniu ir atsiliepimais), bet ir papildomais procesiniais dokumentais – dubliku ir triplikais), kuriuose išsamiai išdėstė savo argumentus ir atsikirtimus. Dėl nurodytų priežasčių nėra teisinio pagrindo atsakovės sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.
Dėl trečiojo asmens pasiūlymo duomenų konfidencialumo
42. Ieškovė šioje byloje įrodinėjo, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pateikti jai susipažinti trečiojo asmens pasiūlymo formos 5 punkto lentelę ir atitiktį šiai lentelei bei techninei specifikacijai pagrindžiančius dokumentus, taip pat netinkamai vertino šių pasiūlymo duomenų konfidencialumą, nepagrįstai tam tikrą pasiūlymą sudarančią informaciją ir dokumentus (dėl įrangos pavadinimų, modelių, tiekėjų) pripažino konfidencialia ir neatskleistina ieškovei informacija. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės atsisakymas leisti ieškovei susipažinti su minėta informacija yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi ši informacija sudaro trečiojo asmens komercinę paslaptį. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
43. Pirkimo bendrųjų sąlygų 13.3 punkte numatyta, kad tiekėjas pasiūlyme turi aiškiai nurodyti, kuri pasiūlymo informacija yra konfidenciali, vadovaujantis VPĮ 20 straipsniu. <...>. Perkančiajai organizacijai kilus abejonių, ar konkreti informacija pagrįstai nurodyta konfidencialia, ji privalo kreiptis į tiekėją, prašydama pagrįsti informacijos konfidencialumą. <...>. Gavusi pirkime dalyvaujančio tiekėjo prašymą susipažinti su tiekėjo pasiūlymu, kuriame nurodyta konfidenciali informacija, perkančioji organizacija suteiks tiek informacijos, kiek reikia tiekėjui sprendžiant dėl poreikio ginti savo teisėtus interesus (kiekvienu konkrečiu atveju individualiai) <...>.
44. VPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet ja neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai.
45. Informacijos kaip konfidencialios kvalifikavimas pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks tiekėjo nurodymas nėra privalomas perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Pareiga įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar tiekėjo nurodymas dėl pasiūlyme pateiktos informacijos konfidencialumo yra pagrįstas, tenka perkančiajai organizacijai. Perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, kad konfidencialumu tiekėjai naudotųsi pagrįstai, o ne formaliai. VPĮ 20 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali.
46. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo pasiūlyme nurodė, kokią informaciją jis laiko konfidencialia, taip pat dėl to, jog ieškovei 2024 m. vasario 15 d. pretenzijoje paprašius leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo duomenimis, atsakovė, įvykdydama įstatyminę pareigą įsigilinti ir pareikalauti iš tiekėjo pagrindimo (paaiškinimo), 2024 m. vasario 19 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu nurodyti, kuri jo pasiūlymo duomenų dalis yra konfidenciali ir neatskleistina kitiems tiekėjams (konkurentams). Trečiasis asmuo atsakovei tokius duomenis pateikė, tai patvirtina byloje esantis trečiojo asmens 2024 m. vasario 15 d. raštas „Dėl konfidencialios informacijos“ Nr. 27-V-4.4.SD. Atsakovė, įvertinusi iš trečiojo asmens gautą pasiūlymo duomenų konfidencialumo pagrindimą, 2024 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovei pateikė susipažinti dalį trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų – trečiojo asmens pasiūlymo formos dalį, trečiojo asmens įvykdytų sutarčių sąrašą, trečiojo asmens Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą; kitą ieškovės prašomą informaciją atsakovė atsisakė suteikti, motyvuodama jos konfidencialumu. Teisėjų kolegija tokią atsakovės poziciją laiko pagrįsta.
47. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad VPĮ įtvirtinta tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies požiūriu, ir tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018, 40 punktas). Būtent duomenų pripažinimas komercine paslaptimi yra svarbiausias kriterijus sprendžiant klausimą dėl informacijos suteikimo tiekėjui apie kitą tiekėją, jo pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021, 60 punktas).
48. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 43 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020, 52 punktas).
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi konkrečias šios bylos faktines aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad trečiojo asmens pasiūlymo informacija, kurią ieškovė šioje byloje reikalauja pateikti, laikytina konfidencialia, nes ši informacija pasižymi visais kasacinio teismo praktikoje nurodytais komercinę paslaptį kvalifikuojančiais požymiais.
50. Sutiktina su ieškove, kad įprastai tiekėjo siūlomos prekės pavadinimas (modelis, gamintojas) ir techninės specifikacijos (charakteristikos), siūlomos paslaugos pavadinimas ir paslaugų aprašymas (techninės specifikacijos, charakteristikos), ar darbų aprašymas nėra konfidenciali informacija, ypač tais atvejais, kuomet siūlomas pirkimo objektas yra masinės gamybos arba jo savybės ar atlikimo būdai yra visuotinai žinomi. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į ginčo pirkimo objektą, jam keliamus reikalavimus, nėra pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo pirkime pateikė pasiūlymą dėl masiškai paplitusios, rinkoje jau egzistuojančios įrangos komplektacijos, jog informacija apie tokią įrangą (jos gamintojus, modelius) ir su ja susiję trečiojo asmens techniniai bei technologiniai sprendimai būtų laisvai prieinami viešose informacinėse sistemose ir ją galėtų sužinoti bet kurie kiti tretieji asmenys. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ginčo pirkimas apėmė tik konkrečios įrangos, atitinkančius techninėje specifikacijoje nurodytus parametrus, parinkimą ir tiekėjams nereikėjo sukurti jokių unikalių sprendinių, todėl trečiojo asmens pasiūlyme nurodyti įrangos pavadinimai, modeliai, tiekėjai negali būti laikomi trečiojo asmens komercine paslaptimi.
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė pirkimu siekė įsigyti ne pavienes prekes (atskiras įrangas), tačiau unikalų sprendinį – VSAT ginklų saugyklų signalizacijos sistemą, kurią sudarytų įvairūs tiekėjo techniniai bei technologiniai sprendimai, be kita ko, atitinkantys techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Tai, kad techninėje specifikacijoje (22–37 punktai) bei pasiūlymo formos 5 punkto lentelėje yra atskirai išskirtos prekių (įrangų) pozicijos (iš viso – 16 pozicijų: objekto sistemos valdymo programinė įranga; vietinis stebėjimo pultas; sistemos apjungimo įranga; sistemos programinė įranga; sistemos valdymo terminalas (pultelis); objekto apsaugos pultas; dvigubos technologijos judesio detektorius su uždengimo aptikimo funkcija; magnetinis kontaktas paviršinis tinkantis metalinėms durims; magnetinis kontaktas įleidžiamas skirtas metalinėms durims; seisminis detektorius; vidinė sirena; lauko sirena su blykste; sistemos kortelių skaitytuvas su klaviatūra; sistemos kortelių skaitytuvas be klaviatūros; sistemos durų elektrinis užraktas; sistemos durų pritraukėjas), turinčios atitikti kiekvienai jai perkančiosios organizacijos priskirtus konkrečius reikalavimus (parametrus), kurių skaičius atskirais atvejais varijuoja nuo 5 iki 31, nereiškia to, jog pirkimas apsiribojo tik šių prekių konkrečių techninių savybių tiekėjo pasiūlyme nurodymu.
52. Tai, kad pirkimo objektas buvo ne pavienių prekių (įrangų), atitinkančių tam tikrus techninėje specifikacijoje nustatytus parametrus, pateikimas, o unikalios signalizacijos sistemos, susidedančios iš paties tiekėjo parinktų konkrečių prekių (konkretaus gamintojo, modelio), sąveikaujančių ir suderinamų viena su kita, sukūrimas (jų apjungimas, integravimas į bendrą sistemą), aiškiai ir nedviprasmiškai pagrindžia tiek pats pirkimo objekto pobūdis (ginklų saugyklų signalizacijos sistema), tiek techninėje specifikacijoje nurodyti pirkimui keliami reikalavimai, jų formuluotės, pavyzdžiui: „projektuojami sistemos elementai tūri būti integruoti į VSAT centrinę sistemą“ (7 punktas); „įrengiamos sistemos dalys turi būti integruotos <...>; „įrengiamos sistemos dalių išplėtimą reikia suprogramuoti taip, kad <...>“ (8 punktas); „kiekvieno padalinio budėtojo patalpoje turi būti suprojektuotas ir suderintas <...> (11 punktas); „kiekviename objekte įrengus sistemos dalį, <...> (18 punktas); „įrengtai sistemai (visiems komponentams) turi būti suteikta ne mažiau kaip 3 metų garantija“ (20 punktas), kt. Taigi būtent techninėje specifikacijoje aptarti bendrieji, taip pat kiekvienai įrangai nustatyti individualūs reikalavimai (parametrai) sudaro pagrindą spręsti, kad ginčo pirkimo tikslas buvo unikalios sistemos, veikiančios iš skirtingų, pirkimo sąlygas atitinkančių komponentų (įrangų), sukūrimas.
53. Šiuo atveju būtent pats pirkime dalyvaujantis tiekėjas, naudodamasis turimomis žiniomis, įgyta praktine patirtimi, turimais verslo ryšiais, turėjo nuspręsti ir parinkti tai, kokia konkreti įranga (pagal kiekvieną iš anksčiau minėtų 16 pozicijų), atitinkanti jai perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus (parametrus), yra tinkama, taip pat turėjo papildomai įvertinti ir tai, kaip pasirinktos atskiros įrangos gali būti sujungiamos į vientisą veikiančią signalizacijos sistemą. Dėl to informacija apie tai, kokių konkrečių gamintojų, kokius konkrečius įrangos modelius trečiasis asmuo pasirinko, kurie tarpusavyje būtų suderinami ir visi kartu sudarytų vientisą bei funkcionuojančią sistemą, pagrįstai laikytina trečiojo asmens know-how. Tokia informacija atitinka komercinės paslapties vertingumo ir slaptumo požymius – ji nėra viešai prieinama ir suteikia trečiajam asmeniui konkurencinį pranašumą prieš tokia informacija nedisponuojančius kitus rinkos dalyvius, taigi ir ieškovę.
54. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog kiekvieno atskiro įrenginio sąsajos yra viešai skelbiamos gamintojų, o tai tik papildomai patvirtina, kad anksčiau nurodyta trečiojo asmens informacija nėra visuotinai žinoma ir viešai prieinama, ja disponuoja išimtinai tik trečiasis asmuo ir tik jis pats sprendžia dėl šios informacijos kitiems asmenims suteikimo. Tai, kad trečiasis asmuo nurodytą informaciją laiko slapta ir vertinga, pagrindžia ir į bylą pateiktas trečiojo asmens Komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašas. Ši aplinkybė, be kita ko, rodo ir tai, kad trečiasis asmuo deda protingas pastangas išsaugoti tokios informacijos slaptumą.
55. Nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atskirų komponentų (įrangų) sąveika nenulemia komercinės paslapties buvimo, nes visa rinkoje esanti įranga ir taip sąveikauja tarpusavyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad vien tik todėl, jog atitinkami rinkoje esantys produktai pagal jų funkcinį pobūdį ir paskirtį įprastai yra naudojami kartu (kaip ieškovės nurodomas pavyzdys – stacionarus kompiuteris ir klaviatūra), savaime reiškia, kad jie visais atvejais yra tarpusavyje suderinami. Pažymėtina, kad atskirų produktų tarpusavio suderinamumą nulemia ne tik jų funkcinis pobūdis, paskirtis, tačiau ir konkretūs kiekvieno tokio produkto parametrai, kurie gali būti skirtingi priklausomai nuo gamintojo, prekės modelio, etc. Parinkus kelis skirtingus įrangos modelius, šių įrangų tarpusavio sąveika gali ir neįvykti, t. y. vieno gamintojo įranga nebūtinai bus suderinama su kito gamintojo įranga ir duos rezultatą, kuriuo įprastai šių įrangų sąveika turėtų pasižymėti. O ginčo atveju įvertinus tai, kad tarpusavyje sąveikauti turėjo net 16 atskirų įrangų su kiekvienai jai nurodytais privalomais parametrais, tinkamų produktų parinkimas ir kiekvieno jų tarpusavio sąveikos būdo suradimas neabejotinai pareikalavo trečiojo asmens specifinių žinių bei patirties (know-how).
56. Be to, teisėjų kolegija šiuo aspektu pastebi ir tai, kad pirkime tiekėjo parinkti konkretūs įrangos modeliai nebūtinai turėjo turėti tik techninėje specifikacijoje nurodytus parametrus (nors jie buvo būtini norint laimėti pirkimą), tačiau galėjo pasižymėti ir kitomis, papildomomis, pirkimo sąlygų reikalavimuose neįvardintomis, tačiau galimai svarbiomis ir iš esmės būtinomis savybėmis tam, jog atitinkami atskiri sistemos komponentai (įrangos) tarpusavyje vieni su kitais sąveikautų. Taigi tam tikra tiekėjo pasirinkta ir pirkime pasiūlyta konkreti įranga galėjo apimti ir daugiau parametrų ir būtent jie žymia dalimi galėjo prisidėti prie visų komponentų tarpusavio suderinamumo, sąveikos, taigi ir visos sistemos veikimo, ar net ją nulemti.
57. Nustatyta, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl to, jog ieškovės pasiūlyta sistemos apjungimo įranga „C1300-24P-4G CISCO“ neatitiko techninėje specifikacijoje nurodyto vieno parametro – nepasižymėjo dviguba nepriklausoma „Flash“ atmintimi, leidžiančia laikyti antrinę atsarginę operacinės sistemos rinkmeną. Dėl to ieškovė į teismą nesikreipė. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pagal techninę specifikaciją sistemos apjungimo įranga turėjo atitikti 17 skirtingų parametrų (pasiūlymo formos 5 punkto lentelėje jie apjungti į 13 parametrų), tai, jog ieškovės pasiūlymas atmestas tik dėl vieno minėto parametro neatitikimo, daro išvadą, kad ši aplinkybė papildomai pagrindžia, jog tarpusavio sprendimų, kokia konkreti rinkoje esanti įranga, kuri atitiktų konkrečius parametrus, pirkime turi būti pasiūlyta, be kita ko, kaip ši įranga sąveikaus su kitais likusiais sistemos komponentais (įrangomis), kurie taip pat turi pasižymėti įvairiais parametrais (atskirais atvejais net 37 parametrais), priėmimas reikalavo specifinių žinių turėjimo. Pritartina trečiojo asmens argumentams, kad, ieškovei teigiant, jog tokia informacija yra niekuo neypatinga, ji yra vieša ir gali būti randama gamintojų puslapiuose, vargu, ar tokiu atveju ieškovė, jeigu turėtų galimybę kitu būdu gauti norimą informaciją, būtų pareiškusi ieškinį, prašydama teismo įpareigoti atsakovę pateikti su tuo susijusią trečiojo asmens pasiūlymo informaciją.
58. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad net ir pripažįstant, jog sistemos „sujungimas“ yra konfidencialus, tai „apjungimo“ įranga sudaro tik nedidelę dalį pasiūlymo formos 5 punkto lentelės (nuo 9 iki 22 punktų) ir dėl to su kita trečiojo asmens pasiūlymo informacija ieškovei turi būti leista susipažinti. Su tokia ieškovės pozicija sutikti nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrįstai visos sistemos atskirų įrenginių tarpusavio sąveiką sutapatina tik su pasiūlymo formos lentelėje nurodyta grafa „sistemos apjungimo įranga“. Pabrėžtina, kad „sistemos apjungimo įranga“ yra tik viena iš 16 kitų techninėje specifikacijoje nurodytų įrangų, o šiuo atveju bendros sistemos tinkamam veikimui yra svarbi visos šios įrangos (šios nutarties 51 punktas) tarpusavio sąveika, t. y. tiek sistemos apjungimo įrangos sąveika su bet kuria iš kitų nurodytų įrangų (kitų 15 pozicijų), tiek ir visų įrangų (16 pozicijų) kartu suderinamumas.
59. Kaip jau minėta, ginčo pirkimo objektas nėra viena konkreti įranga, o įvairių, tarpusavyje suderinamų įrangų sistema. Todėl ieškovės reikalavimo leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo formos 5 punkto lentelės duomenimis ir ją pagrindžiančiais dokumentais tenkinimas iš esmės lemtų ne tai, kad ieškovei būtų atskleisti rinkoje egzistuojančių įprasti pavienių prekių (įrangų) techniniai duomenys (jų pavadinimai, modeliai, gamintojai), tačiau informacija, kokios trečiojo asmens parinktos kiekvienos pozicijos konkrečios prekės (įrangos), atitinkančios techninės specifikacijos reikalavimus, tarpusavyje sąveikauja ir gali būti panaudotos kuriant vieningą ginklų saugyklų signalizacijos sistemą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginys, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo visus trečiojo asmens pasiūlyme nurodytus įrangos pavadinimus, modelius, tiekėjus pripažinti trečiojo asmens komercine paslaptimi, atmestinas kaip nepagrįstas.
60. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė ieškovei susipažinti dalį trečiojo asmens pasiūlymo duomenų – trečiojo asmens pasiūlymo formos dalį, trečiojo asmens įvykdytų sutarčių sąrašą, trečiojo asmens Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą. Todėl ieškovės argumentai, kad atsakovė, neįvertinusi to, kokia informacija gali būti pripažintina konfidencialia, nepateikė absoliučiai jokių trečiojo asmens pasiūlymo duomenų, nėra pagrįsti. O tai, kad nebuvo pateikti kiti trečiojo asmens pasiūlymo duomenys – trečiojo asmens pasiūlymo formos 5 punkto lentelės duomenys ir ją pagrindžiantys dokumentai, yra nulemta jau anksčiau minėtų priežasčių, t. y. to, jog ši informacija atsakovės pagrįstai pripažinta trečiojo asmens komercine paslaptimi ir dėl to neatskleistina kitiems subjektams.
61. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl ją atskleidus tretiesiems asmenims įmonei gali būti padaroma žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015).
62. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad konkrečios trečiojo asmens šiam pirkimui parinktos įrangos, jų pavadinimas, modeliai, tiekėjai, techniniai ir technologiniai sprendiniai apjungiant įrangas į vientisą ir funkcionuojančią sistemą, iš esmės atitinka know-how kriterijų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atskleidus tokią trečiojo asmens pasiūlymo informaciją, kiti subjektai, nepatirdami jokių sąnaudų, įgytų komercinę reikšmę turinčią informaciją, galėtų padaryti žalos trečiojo asmens konkurencingumui. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad ieškovės vykdoma veikla, be kita ko, yra susijusi su įvairių sistemų kūrimu, o tam neabejotinai turi būti panaudojami įvairūs techniniai ir technologiniai sprendimai dėl atskirų sistemos komponentų tarpusavio suderinamumo, sąveikos, kt., kaip ir ginčo pirkimo atveju (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl teisėjų kolegija visiškai pritaria trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytai pozicijai, kad subjektai (įskaitant ir ieškovę), kuriems taptų prieinami duomenys apie trečiojo asmens know-how, kituose konkursuose gali pasinaudoti šia informacija ir pritaikyti ją savo veikloje taip, kad jų pasiūlymai būtų pripažįstami laimėjusiais pirkimus, be kita ko, juos modifikuoti ir padaryti konkurencingesnius ir (ar) pigesnius, o tai sudarytų prielaidas trečiojo asmens žalai kilti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
63. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialiąsias teisės normas ir, teisingai nusprendęs, jog trečiojo asmens pasiūlymo 5 punkto lentelės duomenys ir juos pagrindžiantys dokumentai atitinka konfidencialios informacijos pobūdį (komercinės paslapties požymius), pagrįstai ieškovės reikalavimą panaikinti atsakovės sprendimo dalį, kuria ieškovei neleista susipažinti su šia informacija, ir įpareigoti atsakovę tokius duomenis ieškovei pateikti atmetė. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
64. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė ir trečiasis asmuo (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
65. Atsakovė pateikė duomenis, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 3 145,40 Eur bylinėjimosi išlaidas: 3 095,40 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir 50 Eur už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą. Trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 573 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
66. Spręsdama dėl atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.11 punktas), ginčo pobūdį, sudėtingumą, bylos apimtį, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį.
67. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiojo asmens apeliacinėje instancijoje patirtos 1 573 Eur išlaidos už teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistinos (CPK 98 straipsnis).
68. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės 3 095,40 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų jų dydį (paskaičiavimas: 2 110,30 Eur (2023 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesis bruto darbo užmokestis) x 1,3 = 2 743,39 Eur) (Rekomendacijų 8.11 punktas), taip pat įvertinus parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį, tai, kad byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisiniai klausimai, be to, atsakovę apeliacinėje instancijoje atstovavo tie patys advokatai, kuriems bylos esmė neabejotinai buvo gerai žinoma, todėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas neturėjo pareikalauti itin didelių jų laiko ir darbo sąnaudų, nusprendžia, kad yra pagrindas šias išlaidas sumažinti iki protingos ir pagrįstos sumos – 1 800 Eur. Atsakovės patirtos 50 Eur išlaidos už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą jai nepriteistinos, kadangi tokio pobūdžio prašymą atsakovė jau buvo pareiškusi atsiliepime į apeliacinį skundą ir papildomas jo pateikimas atskirame dokumente, kaip ir apmokestinimas, laikytinas pertekliniu ir nepagrįstu. O tai, kad atsakovė su nauju prašymu papildomai pateikė įrodymus bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti, yra nulemta jos pasirinkimo, siekio prisiteisti šių išlaidų atlyginimą, tačiau nereiškia, kad dėl tokio veiksmo patirtas išlaidas turi atlyginti bylą pralaimėjusi šalis (ieškovė).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Satela“, juridinio asmens kodas 123432365, atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188608252, 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Satela“, juridinio asmens kodas 123432365, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Telekonta“, juridinio asmens kodas 144803197, 1 573 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Teisėjos Giedrė Čėsnienė
Vilija Mikuckienė
Aldona Tilindienė