V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB "R." direktoriumi, neteistas,
kaltinamasis V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, dėl neatsargumo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe:
2019 m. lapkričio 14 dieną apie 13:30 val. (duomenys neskelbtini) V. Š., būdamas UAB „R.“ direktoriumi ir atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, organizuodamas sodo namo statybos darbus elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai: darbams vadovauti paskyrė neapmokytą darbuotoją K. K., kuris atliko ir statybininko darbus, neparengė įmonės lokalinių aktų: instrukcijų, ir/ar technologinio aprašymo (kortelės), paskyros-leidimo, kaip saugiai, kokiais būdais ir priemonėmis vykdyti statybos darbus, montuoti pastato medinę stogo konstrukciją aukštyje – užkelti į 3,6 m aukštį 70-80 kg sveriančius mūrbalkius ir juos sumontuoti ant sienos bei kolonų viršuje esančių metalinių ankerių, su šiais dokumentais nesupažindino ir neinstruktavo darbuotojų K. K. bei A. B., neužtikrino, jog šie darbuotojai naudotų tinkamas palipimui bei darbui aukštyje skirtas darbo priemones, nenaudotų savadarbių kopėčių montuojamų konstrukcijų laikymui, turėtų ir naudotų asmenines apsaugos priemones - šalmus, nekontroliavo darbų atlikimo eigos, tuo pažeisdamas:
1. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus: 2. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus).
2. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio (Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas) 1 dalies reikalavimus: „1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:
1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;
2) organizuoja <...> profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę <...> atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;
3) atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, <...>
4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus;
13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, <...> nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;
3. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio (Darbuotojų instruktavimas ir mokymas) 1 dalies reikalavimus: 1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti. Darbuotojas instruktuojamas atsižvelgiant į jo darbo vietą ar atliekamą darbą, jį priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą ar darbo vietą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, naujas technologijas. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių ir instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo arba darbdavio įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotoją veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Instruktavimas ir mokymas vykdomas darbuotojo darbo laiku, atnaujinamas pasikeitus ar atsiradus naujai profesinei rizikai ir prireikus kartojamas.
4. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio (Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemonėmis) 1 dalies reikalavimus: 1. Kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti medžiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos priemones.
5. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 29 straipsnio (Darbdavių, padalinių vadovų atestavimas ) 3 dalies reikalavimus:
Padalinio vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat tvarka kaip darbdavio, kuris yra įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovas ir kuris darbdavio pavedimu ir darbdavio kontroliuojamas organizuoja ir užtikrina darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų bei priemonių įgyvendinimą tokiame įmonės padalinyje.
6. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00“ 5, 6, 10, 11, 13, 17, 18, 27, 41, 43, 44, 46 punktų reikalavimus:
5) Prieš statybos darbų pradžią veikiančios įmonės teritorijoje statybos rangovas (-ai) ir įmonės vadovas privalo įforminti aktą-leidimą (1 priedas), kuriame turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios darbų saugą.
6) Prieš statybos darbų pradžią ir darbų eigoje statybvietėje turi būti nustatytos (nustatomos) pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai.
10) Pavojingos zonos, kuriose gali veikti (atsirasti) pavojingi ir/arba kenksmingi veiksniai, turi būti aptvertos signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais arba kitaip aiškiai pažymėtos.
11) Darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra-leidimas (3 priedas). Įmonėje, atsižvelgiant į veiklos profilį ir remiantis šių Taisyklių 4 priedu, turi būti sudarytas darbo vietų ir darbų, atliekamų tik pagal paskyrą-leidimą, sąrašas. Sąrašą tvirtina darbdavys. Paskyrą-leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje-leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės. Darbų vadovas privalo supažindinti darbuotojus su būtinomis saugos ir sveikatos priemonėmis ir instruktavimą įforminti paskyroje-leidime.
13) Paskyra-leidimas išduodama darbų vykdymo laikotarpiui. Kai darbų vykdymo metu atsiranda paskyroje-leidime nenumatyti pavojingi ar kenksmingi veiksniai, darbus būtina nutraukti. Atnaujinti darbus galima tik gavus naują paskyrą-leidimą ir įgyvendinus joje numatytas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti.
17) Statybos darbuose naudojamos darbo priemonės, įrenginiai ir technologinė įranga turi atitikti saugos ir sveikatos reikalavimus ir turi būti nurodyti statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte ar technologinėse kortelėse.
18) Visi asmenys, esantys statybvietėje, privalo dėvėti apsauginius šalmus.
27) Priemonės darbo vietai paaukštinti (pastoliai, kopėčios ir kitos) ir jų naudojimas turi atitikti standartų reikalavimus.
41) Pristatomas kopėčias be darbo aikštelių leidžiama naudoti užlipimui tarp atskirų statomo statinio aukštų bei darbams, kuriuos atliekant neprireiktų papildomai remtis į statinio konstrukcijas. Pristatomos kopėčios turi būti su įtaisais, neleidžiančiais joms pasislinkti ar virsti darbo metu.
43) Pristatomų kopėčių matmenys turi būti tokie, kad darbuotojas galėtų dirbti stovėdamas ant pakopos, esančios ne mažesniu kaip 1 m atstumu iki kopėčių viršaus. Leidžiama naudoti ne ilgesnes kaip 5 m pristatomas medines kopėčias. Dirbant ant pristatomų kopėčių aukščiau kaip 1,3 m, reikia naudoti saugos diržą, pritvirtintą prie pastato konstrukcijos arba kopėčių, jeigu šios patikimai pritvirtintos prie pastato konstrukcijos.
44) Ant pristatomų kopėčių draudžiama:
– <...> prilaikyti aukštyje sunkias detales. Šiuos darbus leidžiama atlikti naudojant pastolius, aikšteles ir kitas priemones.
46) Priemonės, skirtos darbo vietai paaukštinti, turi būti stabilios, turėti lygų darbo paviršių be didesnių kaip 5 mm plyšių. Jei jos aukštesnės kaip 1,3 m – privalo turėti aptvarus, apsaugančius darbuotojus ir daiktus nuo kritimo.
5 priedo (Pagrindiniai saugos sprendimai statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte (technologinėse kortelėse)) 7 dalies reikalavimus:
Siekiant išvengti konstrukcijų, gaminių ir medžiagų kritimo iš aukščio pavojaus, statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti nurodyta: <...>
– krovinių kėlimo reikmenys (stropai, traversai ir montavimo griebtuvai);
– kabinimo būdai, užtikrinantys sandėliuojamų ir montuojamų elementų perkėlimą į nurodytą vietą;
– įrenginiai (piramidės, kasetės), užtikrinantys sandėliuojamų konstrukcinių elementų stabilumą;
– montuojamų (demontuojamų) konstrukcijų laikino ir pastovaus tvirtinimo būdai; <...>
7. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 9 dalies reikalavimus:
Statytojas (užsakovas) arba statinio statybos valdytojas užtikrina, kad, prieš pradedant statybvietės įrengimo darbus, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei būtų nustatyti statinio techniniame projekte, konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, būtų nustatytos statybos darbų technologijos projekte, vadovaujantis šių Nuostatų 13.2 punkto reikalavimais.
4 Priedo (Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai statybvietėje) 36.1., 37.2., 38.2., 38.4. punktų reikalavimus:
36.1. darbuotojai turi būti apsaugoti nuo krentančių daiktų kolektyvinėmis saugos priemonėmis, taip pat darbuotojams turi būti išduotos reikiamos asmeninės apsauginės priemonės;
37.2. darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai.
38.2. darbo platformos, pakylos ir pastolių kopėčios turi būti suprojektuotos ir sumontuotos tokio dydžio, laikomos ir naudojamos taip, kad patikimai saugotų darbuotojus nuo kritimo arba nuo krintančių daiktų;
38.4. kopėčios turi būti pakankamai tvirtos ir reikiamai prižiūrimos. Jos turi būti tinkamai naudojamos atitinkamose vietose ir pagal paskirtį;
8. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 patvirtintų "Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų" 7 dalies reikalavimus: 7. Darbdavys privalo: <..>
7.11.1. analizuoti ir įvertinti rizikos veiksnius, kurių negalima išvengti ar pašalinti kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis ar kitais būdais;
7.13. įvertinti darbo aplinkos rizikos veiksnius ir parinkti asmenines apsaugos priemones, vadovaudamasis Reglamento (ES) 2016/425, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, higienos normų nuostatomis, techniniais ir technologiniais dokumentais, rizikos įvertinimo duomenimis, darbo įrenginių techniniais dokumentais ir jų naudojimo instrukcijomis bei kitais dokumentais. <...>,
dėl ko, K. K. ir A. B. neturint asmeninių apsaugos priemonių – saugos diržų ir šalmų, ir atliekant stogo konstrukcijų – 15 cm storio, 15 cm pločio, 6 metrų ilgio mūrbalkių montavimo darbus ant 3,6 metrų aukščio mūro sienos, A. B. per savadarbę medinę iš statybinių padėklų ir lentų pačių pagamintą palipimo priemonę užlipus ant sienos ir užkėlus ant jos viršaus vieną apie 6 m ilgio mūrbalkio galą, kitą šio mūrbalkio galą (apie 25 cm) K. K. užkėlė ant savadarbių iš lentų padarytų medinių 3,15 metrų ilgio 0,5 metro pločio nepritvirtintų kopėčių, atremtų į apvalią koloną, viršutinės išsikišusios pakopos; tada K. K., palipęs kopėčiomis keletą pakopų, nulipo žemyn ir rankomis šiek tiek pajudindamas į šonus tikslino jų stabilumą, dėl ko kopėčių viršutinei daliai, atremtai į apvalią koloną, pasislinkus, mūrbalkis nuslydo nuo kopėčių pakopos ir krito ant K. K. galvos (pakaušio-kaklo srityje), padarydamas sunkius sužalojimus, sukėlusius jo mirtį darbo vietoje.
Kaltinamasis V. Š. pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltės visiškai nepripažino. Jis parodė, kad yra UAB „R.“ direktorius, o ši įmonė užsiima gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba bei jų apdaila. K. K. bendrovėje dirbo nuo 2019-05-16 projektų vadovu ir plataus profilio statybininku, jis turėjo nemažą statybos darbų atlikimo patirtį. 2019 metais, galimai nuo rugsėjo mėnesio, K. K. ir kitas bendrovės statybininkas A. B. dirbo „R.“ objekte (duomenys neskelbtini) kur buvo statomas sodo namas. Kadangi statomas namas buvo iki 80 kv. m. ploto, jam, statomam sodų bendrijos sklype, statybos darbų technologijos projektas ir technologinės kortelės nebuvo privalomi. Iki įvykstant nelaimei (lapkričio 14 dienos) vyrai jau buvo atlikę sienų mūro darbus ir turėjo montuoti stogo konstrukcijas. Darbas jiems prasidėdavo 08.00 val. ir baigdavosi 17.00 val., o darbo dienos pabaigoje jis objekte su šiais vyrais aptardavo kitos dienos darbus. 2019 m. lapkričio 13 dieną prie statomo namo buvo atvežta mediena, skirta mūrbalkiams ir gegnėms, t. y. visa mediena, kuri reikalinga statybai. Direktorius su darbininkais aptarė, kad kol jis gaus reikalingus stogo įrengimui pastolius, jie turi pasiruošti tuos mūrbalkius, kurie bus montuojami ant mūro sienos, bei statomo namo viduje ir išorėje išlyginti gruntą juodgrindėms ir stelažo pastatymui. Abiems darbuotojams – K. K. ir A. B. – jis pasakė, kad kai bus pristatyti pastoliai, jie galės kelti mūrbalkius ir montuoti juos ant mūro sienos, kadangi be pastolių nėra šių darbų daryti negalima. Negavęs pastolių ryte, jis paskambino kažkuriam iš jų ir liepė dirbti kitus darbus, kaip aptarta. Pažymėjo, kad vienas mūrbalkis sveria apie 70 kg, jo matmenys - 15 cm x 15 cm, ilgis - 5 metrai. Statomam namui reikėjo sumontuoti 8 mūrbalkius. Dokumentais pagrįsti pastolių nuomos tam laikotarpiui negali; nors bendrovė 2018 metų kovo mėn. buvo sudariusi ilgalaikę sutartį su Ramirent Baltic AS Klaipėdos padaliniu dėl pastolių nuomos, bet nebūtinai kiekvienu atveju kreipdavosi į šią įmonę, pastolius ketino išnuomoti iš V. A., užsiimančio statybinės įrangos nuoma Derceklių k., su juo nuo 2019-10-02 buvo sudaręs pastolių nuomos sutartį ir anksčiau to paties namo statybiniams ( sienų mūro ir „žiedo“ įrengimo darbams) jais jau naudojosi, bet paskui grąžino V. A., kad nesiskaičiuotų nuomos mokestis ir kas tų pastolių ar jų dalių nepavogtų. 2020-09-07 apklausos metu pateikė sąskaitą faktūrą, patvirtinančią, kad laikotarpiu nuo 2019-10-02 iki 2020-03-09 iš V. A. individualios įmonės nuomojo pastolius (30 kv. m.), sąskaitoje nurodytas visas nuomos laikotarpis, bet per tą laiką pastoliai buvo atvežami ir grąžinami savininkui pagal darbų poreikį. Už nuomą mokėjo grynais, tai patvirtina nuomotojo išrašytas tyrimui pateiktas kvitas. Lapkričio 14-tą dieną jis ieškojo ir tų pastolių, ir transporto jiems pervežti: telefonu sužinojo, kad „Ramirent“ turi reikiamą pastolių kiekį, tačiau jam žinomais kanalais nerado transporto jiems parsivežti, todėl vėliau kreipėsi į V. A. ir susitarė dėl pastolių parsivežimo, bet sužinojo apie k. K. žūtį ir išvažiavo į objektą. Darbuotojams pagal sąrašą yra išduotos visos reikalingos priemonės, tame tarpe saugos diržai ir šalmai, kuriuos jie, dirbdami šiame objekte, vežiojosi savo transportu arba laikė pas kaimynystėje gyvenantį žmogų. Šalmus statybvietėje dėvėti privaloma, o pastoliai, kuriuos bendrovė ruošėsi įvykio dienai išnuomoti, būtų buvę iki dviejų metrų aukščio. Kodėl vyrai, nesulaukę atvežtų pastolių, savo iniciatyva ir be jo leidimo montavo mūrbalkius, jis nežinojo, iki kol įvyko nelaimė. Nei K. K., nei A. B. jam neskambino ir nesakė, kad nelauks atvežamų pastolių ir pradės mūrbalkių montavimo darbus ir naudos savadarbes kopėčias mūrbalkių pakėlimui. Jų naudotas savadarbes kopėčias V. Š. pamatė tik po nelaimės, kai jam paskambino A. B. ir pranešė, kad, nuslydęs nuo kopėčių, mūrbalkio galas krito ant žemės stovėjusio K. K. ir jį mirtinai sužalojo. Mūrbalkių kėlimui nurodymo naudoti savadarbes kopėčias jis nedavė ir jie tokius darbus atliko su juo nepasitarę ir neįspėję. Kaip įvyko nelaimė, žino iš A. B. pasakojimo. Jis klausė A. B., kodėl jie, nesulaukę pastolių, ėmėsi be leidimo montuoti mūrbalkius; šis sakė, kad K. K. ėmėsi iniciatyvos nelaukti pastolių ir greičiau padaryti šį darbą. Kadangi K. K. anksčiau yra turėjęs savo statybinę firmą, pats prašė, kad darbo sutartyje būtų įvardintas projektų vadovu, jeigu kada reikėtų savo darbo aprašymą kitur pateikti. Taip šioje sutartyje ir buvo nurodyta, taip pat K. K. buvo pasirašęs darbų vadovo pareiginę instrukciją. Jis buvo sakęs V. Š., kad turi visus tokioms pareigoms eiti reikalingus darbų saugos pažymėjimus ir atestatus, bet iki pat įvykio taip ir nebuvo jų atnešęs, o V. Š. ir neprisiminė jų pareikalauti. Projektų vadovo pareiginių nuostatų įmonėje nebuvo paruošta, apsiribota tik darbų vadovo nuostatais. K. K. niekada nebuvo tik vadovas, jis dirbo taip pat kaip ir ir A. B., tačiau kartu ir pavadovaudavo darbams, kai paties direktoriaus nebūdavo vietoje, ir niekad anksčiau nieko neprotingo nebuvo sugalvojęs. Pats V. Š. nurodė buvęs tiesioginių jų darbų vadovu, kas dieną ar bent kas antrą lankydavosi objekte, sekė ir aptardavo visus darbus, instruktuodavo darbininkus prieš sudėtingesnių darbų atlikimą, būtų tai daręs ir prieš mūrbalkių kėlimą atvežus pastolius, bet nebespėjo. V. Š. patvirtino, kad Valstybinei darbo inspekcijai pateikė visas saugos ir sveikatos instrukcijas, su kuriomis buvo supažindintas K. K.. Sutinka, kad darbo inspekcijai nepateikė protokolų, patvirtinančių, kad K. K. buvo apmokytas pagal darbuotojų, tvarkančių krovinius rankomis, saugos ir sveikatos mokymo programą, nes nemanęs, jog tai būtina, mat K. K. atliekami darbai nebuvo padidinto pavojingumo. Apsvaigusio K. K. darbe nėra matęs, tik A. B. įvykio dieną buvo užsiminęs, jog K. turėjo nedidelį alkoholio buteliuką. K. K. ir A. B. saugos diržus turėjo naudoti, keldami mūrbalkius, jais prisirišama prie pastolių. Kol nebuvo pristatyti pastoliai, darbuotojai ir mūrbalkių neturėjo niekur kelti, it todėl saugos diržų dar neturėjo dėvėti. Tik įvykio dieną, atvykęs į vietą, V. Š. pamatė savadarbes kopėčias. Kodėl jų anksčiau nematė, tai gal buvo kur numestos (ar paguldytos), nes darbams, kuriuos darbuotojai turėjo dirbti įvykio dieną (pasiruošti mūrbalkius ir išsilyginti pagrindą), jokių kopėčių nereikėjo. Kol vyko mūro darbai, objekte buvo bendrovės aliuminės kopėčios (sulankstomos), o paskui jos buvo išvežtos. Kada ir kokiu momentu vyrai sumeistravo savadarbes kopėčias, V. Š. nežino. Nuotraukoje mato iš medinių padėklų sukonstruotą savadarbę palipimo priemonę (statybininkai vadina „ožiu“). Šią priemonę pamatė tik atvykęs į K. K. žūties vietą, išvakarėse to „ožio“ nebuvo, greičiausiai vyrai jį sukonstravo būtent lapkričio 14 dieną, kai atvyko į darbą. Jokio nurodymo sukonstruoti savadarbę palipimo priemonę V. Š. jiems tikrai nedavė, esant pastoliams, tokios priemonės nebūtų reikėję. Kai pastoliai būtų buvę pristatyti į objektą, jis būtų vadovavęs jų surinkimui ir darbininkus būtų papildomai žodžiu instruktavęs apie darbų saugą aukštyje, dirbant ant pastolių, o kadangi pastolių reikėjo neaukštų, tai nors jis pats ir nėra apmokytas ir atestuotas juos surinkti, tai nėra privaloma, yra atestuotas darbų saugos srityje ir to pakanka, tik aukštesniems ir sudėtingesniems pastoliams surinkti reikia specialaus apmokymo. Bendrovės statomas statinys buvo nesudėtingas ir buvo laikomasi visų aktualių darbų saugos reikalavimų: darbininkams buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės, tame tarpe ir šalmai, darbuotojai buvo patyrę, instruktuoti ir pasirašytinai supažindinti su saugiomis jų darbo taisyklėmis. K. K. buvo jo prašęs įregistruoti savo vardu automobilį Volkswagen Transporter, su kuriuo kartu su A. B. važinėdavo į darbą; sakė norįs taip jį apsaugoti nuo anstolių ir V. Š. buvo jį įregistravęs kaip savo, nors nusipirkęs iš K. K. jo nebuvo. Jau po jo žūties į kaltinamąjį kreipėsi moteris, prisistačiusi K. K. drauge, nurodė, kad tas automobilis priklauso jai, ir V. Š. jį jai perleido pirkimo-pardavimo sutartim, pinigų už tai negavo. K. K. buvusiai žmonai S. K. pareiškus civilinį ieškinį, UAB „R.“ atlygino jai jame nurodytas K. K. laidojimo išlaidas, kadangi jautė moralinę pareigą tai padaryti, šiam žmogui žuvus šios įmonės darbo vietoje, tačiau neturinės žalos mokėti nesutinka, nes mano, jog nėra kaltas dėl K. K. žūties savavališkai ir netinkamomis priemonėmis atliekant pavojingus sveikatai ir gyvybei darbus.
Nukentėjusioji S. K. parodė, kad K. K. yra jos buvęs sutuoktinis, su kuriuo, nors 2003 metais buvo nutraukę santuoką, toliau iki pat K. K. mirties kartu gyveno viename bute ir augino negalią turintį sūnų P. K.. Jai žinoma, kad K. dirbo UAB „R.“, statė Derceklių km. šios bendrovės gyvenamąjį namą, bet jo darbo vietoje iki nelaimingu įvykio ji nebuvo buvusi. K. K. dirbdavo nuo 08.00 val. iki 16.00 - 17.00 val. ir ilgiau, tikslaus darbo grafiko nebuvo. Į darbą vykdavo su bendradarbiu vardu A., pavardės nežino, savo automobiliu, tačiau prieš nelaimę jis buvo sugedęs, tad į darbą važiuodavo autobusu ir veždavosi kuprinėje tik savo daiktus ir maisto, šalmo ar kitų stambesnių saugos priemonių autobusu nesivežiojo. Dėl darbo sąlygų K. K. nesiskundė, uždirbdavo daugiau nei minimalų atlyginimą, jai šeimos išlaidoms kas mėnesį duodavo 1000 Eur ir daugiau. Ar vyras darbe buvo instruktuotas dėl saugaus elgesio darbe taisyklių, kokias saugos priemones turėjo ir dėvėjo, kaip buvo aprūpintas kolektyvinėmis darbo ir saugos priemonėmis, ji nežino. Po vyro žūties jo telefone ji rado šios statybvietės nuotraukas, kur matėsi tik savadarbės palipimo priemonės (kopėčios, stelažas). Po to įvykio ji pati keletą kartų buvo nuvažiavusi prie to namo ir matė ten dirbančius statybininkus be šalmų ir prisirišimų. Įmonės vadovas nei jai, nei žuvusiojo sūnui žalos iki teismo proceso neatlygino, po ieškinio pareiškimo atlygino jos nurodytas K. K. laidojimo išlaidas, toje dalyje ji pretenzijų nebereiškia, tačiau prašo atlyginti jai ir nepilnamečiam bei neįgaliam jos ir K. K. sūnui padarytą turtinę ir neturtinę žalą. K. K. buvo iš esmės vienintelis šeimos maitintojas, nes ji dėl sūnaus negalios turi skirti labai daug dėmesio jam, pati labai ribotai gali kuo nors užsiimti ir gauti darbinių pajamų, teikia manikiūro paslaugas, bet tik tiek, kiek gali atsitraukti nuo sūnaus. Gali būti, kad K. K. artimai bendravo ir su kita moterim, bet ji apie tai iki jo mirties beveik nieko nežinojo, žuvusysis visad gyveno su ja, jie kartu vedė bendrą ūkį, augino sūnų, bendravo su abiejų artimaisiais; jų ištuoka buvo gana fiktyvi ir ji dėl jo žūties patyrė didelę moralinę ir materialinę žalą. Nukentėjusioji patvirtino, kad dėl K. K. žūties darbe VSDFV P. K. išmokėjo 26 445 Eur ir ji UAB „R.“ ir jos vadovui reiškia reikalavimus dėl šią sumą viršijančios ir neatlygintos žalos.
??Liudytojas A. K. parodė, kad K. K. buvo jo brolis. Iki nelaimingo atsitikimo A. K. nežinojo, kokioje bendrovėje dirbo K. ir kokius darbus atliko, kad stato namus – liudytojas nežinojo. Apie tai, kad brolis 2019-11-14 žuvo darbe, sužinojo, kai paskambino pareigūnai. Iš žuvusiojo bendradarbio A. girdėjo, kad nelaimė įvyko, kai rąstas nuo sienos atbrailos užkrito ant K. ir jį mirtinai sužalojo. A. dar bandė K. gaivinti, kvietė medikus. Jis kažką minėjo ir apie pastatytas kopėčias. A. K. po šio įvykio buvo nuvykęs į brolio žūties vietą, matė, kad gruntas statybvietėje neišlygintas, žmonės dirba be pastolių ir prisirišimų, matė ir kopėčias, atremtas ne į namo sieną.
??Liudytojas A. B. parodė, kad UAB „R.“ dirbo neseniai; 2017 m. buvo įsidarbinęs šioje įmonėje ir išvykęs į komandiruotę Švedijoje, o 2019 m. rudeniop įsidarbino joje būtent namui adresu (duomenys neskelbtini) statyti. Pats statybinio išsilavinimo neturi, dirba daugiau kaip pagalbinis darbininkas, poroje su K. K., kuris, jo žiniomis, buvo priimtas į UAB „R.“ statybos darbų vadovu, turėjo patirties šiame darbe ir buvo linkęs viskam vadovauti. 2019-11-14 apie 09:00 val. UAB "R." direktoriaus V. Š. nurodymu jis kartu su bendradarbiu K. K. atvyko dirbti į šį statybos objektą, kur turėjo pasirengti stogo dengimo darbams ir, vadovui pristačius pastolius, įrenginėti medinę stogo konstrukciją. Mediena tam buvo gauta išvakarėse, lapkričio 13 d., pavakary, K. K. ir A. B. ją susikrovė ir su V. Š. aptarė, kad jis kitą dieną pasirūpins pastoliais, o kol jie bus gauti pavedė pasiruošti medieną kėlimui virš sienų ir išsilyginti gruntą pastolių statymui (namo išorėje) bei juodgrindėms dėti (viduje). Įrankių tam statybvietėje turėjo. Įvykio dieną A. B. viešuoju transportu atvyko į statybvietę, pradėjo ruoštis mūrbalkius ( sužymėti, padaryti išpjovas reikiamose vietose ir kt.), o K. K. atvyko truputį vėliau. Kadangi baigus pasiruošti medieną pastolių nebuvo gauta, paskambinęs K. K. V. Š. tai pranešė ir liepė dirbti kitus darbus, kol jie bus gauti, K. K., kuris paprastai A. B. vadovaudavo, pareiškė, kad grunto nelygins, tam jo kvalifikacija per aukšta, geriau nieko nelaukę įrenginės stogą, nes jis turi praktikos tai daryti ir be pastolių. Tuo tikslu reikėjo ant statomo namo sienų viršaus užkelti šešis apie 6 metrų ilgio 15 cm pločio ir 15 cm aukščio medinius eglės balkius (mūrbalkius), kurie sudaro stogo pagrindą. A. B. uždėjo ant žiedo izoliacinę dangą ir jie pradėjo kelti mūrbalkius. Jis kaip jaunesnis buvo užlipęs ant sienos viršaus, naudodamas tam jų su K. K. susikaltas kopėčias, atrėmę jas į apvalią namo koloną, o K. K. padėjo jam, stovėdamas ant žemės. Pirmiausia jie užkėlė vieną balkio galą ant sienos viršaus, paskui kitą balkio galą dviese užkėlė ant savadarbių medinių kopėčių, kurios buvo atremtos į apvalią koloną. Tada A. B. nuėjo prie balkio galo, kuris buvo užkeltas ant sienos viršaus ir pats užlipo ant sienos viršaus, nes turėjo balkį uždėti ant mūrinės kolonos, o K. K. jau buvo užlipęs viena ar dviem pakopom ant tų kopėčių, bet po to nulipo ant žemės ir pradėjo taisyti kopėčias, kad jos stabiliau stovėtų. Tada A. B. sušuko K. K. „atsargiai!“, nes nesaugu judinti kopėčias, ant kurių viršaus uždėtas medinis apie 60-80 kg svorio balkis. Po akimirkos balkis nuslydo nuo kopėčių ir nukrito ant apačioje stovėjusio K. K., atsitrenkė jam kažkur į petį ar kaklą ir K. K. pargriuvo ant žemės. A. B., skubiai nulipęs žemyn, nubėgo pas statybvietės kaimyną pagalbos, su juo atvertė K. K. ir paguldė ant nugaros, patraukė nuo jo tą mūrbalkį, bandė jį gaivinti, bet atvykusi greitoji medicinos pagalba konstatavo jo mirtį. Darbų atlikimo metu jiedu šalmų nedėvėjo, nors įmonės vadovas buvo juos išdavęs; paprastai šalmus vežiojosi K. K. automobiliu, bet tomis dienomis jis buvo sugedęs ir jie į darbą atvykdavo autobusu, šalmų nesivežiojo. Būtų galėję juos laikyti ir pas senyvą kaimyną, kuris buvo jiems davęs dėžę – konteinerį įrankiams ir kitiems daiktams pasidėti ir jie kai ką ten laikė, o asmeninius daiktus ir nesunkius brangesnius įrankius vežiojosi. Prisirišimų prie pastolių irgi nedėvėjo, nors turėjo kiekvienam išduotus, kadangi ir dirbo ne ant pastolių tuo metu. Darbe alkoholio nei A. B., nei K. K. nevartojo, su darbuotojų saugos reglamentavimo instrukcija buvo supažindintas po įsidarbinimo UAB "R". A. B. žiniomis, K. K. direktoriaus buvo paskirtas darbų vadovu šiame objekte, ar buvo dėl to koks rašytinis potvarkis - jis nežino. K. K. kaip darbų vadovas nusprendė mūrbalkių montavimo darbus pradėti, nesulaukus pastolių atvežimo, o kadangi jis sakėsi turėjęs ir savo statybos įmonę, turėjo patirties namų statybos darbuose, tvirtino, kad nebūtina laukti tų pastolių, tuo labiau, kad tiek esant pastoliams, tiek naudojant kopėčias, darbų eiga (procesas) nesikeičia, jiedu ir pradėjo tuos darbus, nors jau įvykio išvakarėse direktorius leido suprasti, jog neaišku, ar pastoliai bus pristatyti, todėl nurodė ruošti ant žemės medienos ruošinius, lyginti žemes, laukti atvežamų pastolių. Prieš šito namo statybos pradžią direktorius buvo supažindinęs juos su statybiniais brėžiniais, projekto nebuvo, bet tokiam nedideliam namui sodų teritorijoje jo ir nereikia. Su statybos darbų vykdymo projektu direktorius nesupažindino. Darbus pradėjo nuo pamatų, kai prireikė mūryti sienas aukščiau, nei galima pasiekti, direktorius buvo išnuomojęs pastolius, kurie matosi ir posėdyje parodytose nuotraukose, o kopėčias ir medinius „ožius“ pasilipimui jie buvo pasidarę vietoje patys, turėjo dar ir sulankstomas aliuminio kopėčias, bet mūro darbams ( sienoms ir betono žiedui virš sienų įrengti) naudojosi pastoliais. Po šių darbų atlikimo jie buvo grąžinti nuomotojui, nes keletą savaičių buvo laukiama medienos ir jie nebuvo reikalingi. Pastolius susimontuodavo patys, su vadovu, prie sienos jų netvirtindavo, nes namas neaukštas ( vieno aukšto) ir tai nebūtina. Pastolių montuotojo kvalifikacijos A. B. nurodė neturėjęs ir apmokytas tam nebuvęs, direktorius vadovaudavo darbams ir apmokydavo vietoje, o statomas namas nebuvo aukštas, pastoliai taip pat neaukšti ir nieko ten sudėtingo nebuvo. Dirbant mūro darbus, juos buvo susimontavę iš vidaus, mūrbalkiams kelti ir stogui įrengti juos turėjo montuotis iš išorės. Jie buvo reikalingi ne tik mūrbalkiams užkelti, bet ir visiems stogo įrengimo darbams atlikti. Skubėti statant tą namą direktorius neliepė, kol laukė medienos – davė jiems darbo kitame objekte, atlyginimą mokėjo stabiliai.
Liudytojas V. A. parodė, kad vykdo individualią veiklą ir turi tai patvirtinantį dokumentą- pažymą, išduotą Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos. (duomenys neskelbtini) turi sklypą, kur laiko nuomai pastolius bei įvairius įrankius, skirtus statybai, juos nuomoja. V. Š. pažįsta kaip bendrovės "R.“ direktorių, žino, kad ši ir bendrovė užsiima statybomis ir kartais nuomojasi iš jo pastolius. 2019 m. spalio mėn. 2 dieną V. Š., atvykęs pas jį, išsinuomojo pastolius – 30 kv. m. , pastoliai reguliuojami kas 50 cm ir yra naudojami mūro darbams, bet galima šiuos pastolius naudoti ir stogo dengimo darbams. Kokius tiksliai darbus ir kokioje statybvietėje tuo metu dirbo V. Š. ir kam konkrečiai būtų naudojęs pastolius, nežino, nesigilino. Pastarasis, pamena, kad pastolius pats išsivežė, tačiau būna atvejų, kad jis ir pats klientams pristato nuomojamą įrangą. Prie apklausos prideda sąskaitą- faktūrą, tiksliau kopiją, kurioje matosi, jog pastolius bendrovė „R.“ išsinuomojo 2019-10-02 ir juos gražino 2020-03-09. Ne visą šį laikotarpį pastoliai buvo „R.“ žinioje, nes Š., atlikęs darbus, kuriems buvo reikalingi pastoliai, juos laikinai gražino, sakydamas, kad laukia kažkokių medžiagų ir pastoliai dabar nereikalingi. Apie lapkričio vidurį jis vėl pasiėmė pastolius, kurie galutinai grąžinti buvo jau 2020-03-09. Už pastolių nuomą ( visą jos laikotarpį) V. Š. sumokėjo 150 Eur. 2020-07-09 atvykęs V. Š. paprašė jam išrašyti sąskaitą dėl pastolių nuomos ir V. A. išrašė, kadangi toks sandoris tarp jų buvo įvykęs. Mokėjimą patvirtinančio pateikti negali, nes V. Š. sumokėjo grynais pinigais, o V. A. kasos aparato neturi; pinigų sumokėjimą patvirtina sąskaita-faktūra, kuri yra įtraukta ir į jo veiklos finansinę apskaitą. Pastolių nuomos sutartis buvo sudaryta ne su UAB „R.“, o su V. Š., pačiam V. A. tai atrodė saugesnis variantas, bendrovė ne kartą buvo jį apgavusios, o fiziniai asmenys - ne. Tos nuomos sutarties nebeturi, ją išmetė kaip nebereikalingą, nes V. Š. už pastolių nuomą jam sumokėjo ir nuomos sutartis tapo nebereikalinga, yra pateikęs savo sudaromos nuomos sutarties pavyzdį. V. Š. 150 eurų jam sumokėjo dalimis per kokius keturis kartus, visus kartus mokėjo grynais. Tai normali pastolių nuomos suma, mat buvo nuomojami nedideli pastoliai. Lapkričio mėn. turėjo savo žinioje pakankamą pastolių kiekį, nebuvo taip, kad klientui prašant nebūtų turėjęs ką pasiūlyti, juolab – V. Š., kuris tuos pastolius jau buvo išsinuomojęs, tik trumpam grąžinęs. Galėjo būti, kad V. Š. konkrečią dieną liudytojo ieškojo ir nerado, nes jis laiko pastolius vienoje vietoje, o pats dirba kitoje vietoje, atvyksta pagal susitarimą, telefonu dažniausiai yra pasiekiamas arba perskambina. Jis niekada neužpildydavo (neišrašydavo) sąskaitos tą pačią dieną, kai išnuomoja pastolius, nes situacija dažnai keisdavosi, nebūdavo aiškus nuomos laikotarpio pabaigos momentas, todėl dokumentai būdavo pildomi, kai klientai galutinai grąžindavo pastolius. Taip buvo ir V. Š. atveju. Pastolių montavimo instrukcijų niekam neduodavo, nes tai nėra sudėtingas veiksmas, statybininkai ir be instrukcijų moka jį atlikti; nesunku juos sumontuoti, išmontuoti, galime lengvai pervežti mikroautobusu, pavojingiau palikti neprižiūrimus, nes yra dažnai vagiami kaip metalas. Į pastolių sudėtį kopėčios užlipimui ant jų neįeina, jis turi jų nuomai už papildomą mokestį.
Liudytojas J. A. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) UAB „R.“ pastatyto namo kaimynystėje. Pradėjus statybas šiame sklype, jose dirbo daugiau darbininkų ir technikos, buvo jo paprašę pasaugoti įrankius, kol neturėjo, kur jų pasidėti, ir jis buvo davęs tam tikslui konteinerį, tačiau vėliau darbininkai pasistatė būdelę ir ten viską palikdavo. Šalmų ir darbinių rūbų pas jį nelaikė, tik kelis įrankius. Pradžioje jie naudojo kažkokius savadarbius palipimus, kai dėjo laikiklius čerpėms, taip pat kopėčiomis užlipdavo, o paskui atsirado ir pastoliai. Iki to įvykio gamyklinių pastolių liudytojas nebuvo ten užfiksavęs, bet galėjo ir nepastebėti, nelabai domėjosi tais darbais. Kai matė pastolius, jie buvo apie 4 m ilgio, surenkami, o ar jų būta statomo namo vidinėje pusėje – negali pasakyti. Kad dirbtų girti darbininkai taip pat nematė.
Liudytojas M. J. parodė, kad irgi gyvena priešais tą statybos vietą, matė, kad darbininkai naudojosi mediniu „ožiu“ ir kopėčiomis palipimui aukštyn, bet kai statė mūro blokelių sienas ir paskui kai įrenginėjo stogą buvo sumontuoti pastoliai. Sienų mūrijimo metu matė pastolius pastatytus vidinėje namo pusėje, panašius į rodomus nuotraukoje ir matyt pagal darbų tikslingumą iškeltus į namo išorę. Apie nelaimingą atsitikimą sužinojo iš kaimynės pasakojimo, pats nematė.
2019-11-14 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini) prie statomo namo rytinės sienos pusės matomos dvi 3,60 m ilgio 25 cm diametro kolonos, tarp kurių ant žemės nuo rytinės sienos apie 1,30 m atstumu ant nugaros galva šiaurės kryptimi guli, kaip nustatyta, K. K. lavonas, o šalia jo yra apie 6 m ilgio, 15 cm pločio ir 15 cm aukščio medinis eglės balkis, 0,5 metro atstumu aptiktos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Vienas balkio galas atsirėmęs į žemę ties lavono kojomis, o kitas galas atremtas į statomo namo mūrinę rytų pusės sienos viršų. Ant medinio balkio kraujo pėdsakų nerasta. Į mūrinę apvalią koloną apie 2,60 metrų aukštyje atremtos medinės savadarbės 3,15 m ilgio 0,5 m pločio kopėčios su devyniomis pakopomis. /1 tomo b. l. 14-27/
?? Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2019-11-15 Nr. M 616/2019(03) konstatuota, kad K. K. lavone nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktos kairėje, muštinė žaizda su poodine kraujosruva galvos pakaušinės srities kairėje, kraujosruva liežuvyje, kaklinių III, IV slankstelių kūnų lūžiai su tarpslankstelinio disko išnirimu, kaklinių IV, V slankstelių keterinių ataugų lūžiai, edema, kraujosruvos nugaros smegenyse, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina, kietu buku daiktu kontaktuojant su galvos ir kaklo užpakaliniais paviršiais, netrukus iki mirties, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai kairio peties sąnario srityje, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), netrukus iki mirties, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. K. K. lavono kraujyje nustatyta mažiausiai 0,21 proc. (promilės) etilo alkoholio koncentracija. /1 tomo b. l. 33-35/
2019-05-16 darbo sutartyje Nr.09 užfiksuota, kad K. K. nuo 2019-05-17 įdarbintas UAB "R" projekto vadovu. /1 tomo b. l. 41-42/
Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Klaipėdos teritorinio skyriaus 2020-01-09 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.1 ir tyrimo medžiagoje nurodytos nustatytos įvykio aplinkybės ir priežastys: UAB „R.“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal pasirinkta projektą vykdė pastato (I grupės sodo namas) statybos darbus. Kadangi statomas pastatas mėgėjų sodų bendrijos paskirties sklype iki 80 kv. m. (pasirinktame projekte 79.76 kv. m.), jam teisės aktu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nustatyta tvarka leidžiantis statybos darbus dokumentas nereikalingas, bei pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 24 str. 3 d. tokiam statomam pastatui statinio projektą, taip pat ir statybos darbų technologijos (vykdymo) projektą ar technologines korteles parengti nebūtina. Statybos darbai buvo atliekami direktoriaus nurodymu. Iki įvykio dienos buvo atlikti sienos mūro darbai. Pagal darbų eiliškumą toliau turėjo būti įrengiama pastato perdanga ir montuojamos stogo konstrukcijos. 2019-11-13 direktorius V. Š. atvykęs į statomą objektą su įmonės darbuotojais projekto vadovu K. K. ir plataus profilio statybininku A. B. aptarė tolimesnę statybos darbų eigą objekte. Direktorius V. Š. savo paaiškinime nurodo, kad instruktavo darbuotojus dėl tolimesnės darbų eigos. Jis K. K. ir A. B. nurodė pasiruošti statybvietę pastolių montavimui, nes pagal darbų eigą buvo būtina sumontuoti mūrbalkius. Mūrbalkis (medinis balkis) - tai statinio elementas, kuris montuojamas ant mūro sienos išorinio perimetro ant kurio vėliau montuojasi perdangos ir stogo konstrukcijos. V. Š. informavo darbuotojus, kad kitą dieną (2019-11-14) į objektą atveš išnuomotus pastolius. Kad objekte nebūtų prastovų, darbuotojams nurodė vykdyti kitus einamuosius darbus: išgręžti mūrbalkio tvirtinimo skyles, lyginti gruntą objekto viduje ruošiant pagrindą juodgrindžių įrengimui bei komunikacijų pravedimui. 2019-11-14 dienos ryte V. Š. nepavyko surasti transporto priemonės pastolių transportavimui į objektą, todėl pastolius į objektą ketino atvežti po pietų. Pastoliai pagal 2018-03-15 Kliento sutartį Nr. Q36127 nuomojami iš Ramirent Baltic AS, veikiantį per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą (į. k. 302431034). 2019-11-14 apie 9.00 val. K. K. ir A. B. atvyko į darbą prie statomo pastato adresu (duomenys neskelbtini). Savo paaiškinime A. B. nurodo, kad direktorius V. Š. buvo instruktavęs dėl dienos darbų eigos. V. Š. liepė ruoštis darbams, bet nepradėti, kol nebus atvežti pastoliai. Tačiau nesulaukus pastolių, A. B. teigimu, K. K. kaip projektų vadovas, nutarė mūrbalkių montavimo darbus pradėti anksčiau. Darbuotojai objekte turėjo medines 3,15 m ilgio ir 0,5 m pločio kopėčias, kurias buvo patys pasigaminę. Šias savadarbes kopėčias naudojo ir mūrbalkių montavimo darbams. Naudodamiesi šiomis kopėčiomis palipimui ir mūrbalkių pakėlimui, darbuotojai jau buvo sumontavę 4 mūrbalkius (iš viso turėjo būti sumontuoti 8 mūrbalkiai). Apie 13.30 val. darbuotojai vieną iš montuojamų mūrbalkio galą užkėlė ant sienos, o kitą galą užkėlė ir padėjo ant kopėčių pakopos. Kopėčios buvo paremtos į apvalią gelžbetoninę koloną. A. B. buvo užlipęs prie mūrbalkio kito galo, kuris buvo padėtas ant sienos. Jo teigimu, tuo metu K. K. palipęs ant kopėčių pakopos pajuto, kad kopėčios stovi nestabiliai ir nulipęs ėmė jas tvarkyti. Jam pajudinus kopėčias, mūrbalkio galas, kuris buvo padėtas ant šių kopėčių specialios pakopos, krito ir pataikė į K. K. galvą ir kaklą bei parbloškė jį ant šono. A. B. nedelsdamas pribėgo prie K. K., tačiau jis nelabai reagavo į aplinką. Nubėgęs pas kaimynus A. B. iškvietė medikus. Operatyviai atvykę GMP darbuotojai konstatavo K. K. mirties faktą. Direktoriaus V. Š. savo paaiškinime nurodo, kad statybos objekte atsakingas asmuo už darbuotojų saugą ir sveikatą paskirtas nebuvo, visiems darbams ir jų eigai vadovavo jis pats. V. Š. paaiškina, kad nurodymo montuoti mūrbalkius, kol nebus sumontuoti pastoliai, nedavė. Darbuotojai šiuos darbus nutarė atlikti savarankiškai, jo apie tai neinformavę ir nepasitarę dėl darbų eigos. V. Š. teigimu, jei jis būtų sužinojęs, kad darbuotojai montuoja mūrbalkius, juos keldami pasinaudojant tokiomis pagalbinėmis, nepatikimomis priemonėmis, būtų uždraudęs toliau vykdyti tokius darbus, kol į objektą nebus atvežti pastoliai. K. K. UAB „R.“ dirbo projekto vadovu nuo 2019-05-17. Įmonė nepateikė Projekto vadovo pareiginių nuostatų, o pateikė Darbų vadovo pareiginius nuostatus Nr. 02, su kuriais K. K. pasirašytinai susipažinęs. Pagal 2017-10-05 direktoriaus įsakymu Nr. MT-1 patvirtintą Darbuotojų mokymo ir instruktavimo tvarką (27 punktas) darbuotojai, kurie dirba pavojingus darbus, apmokomi prieš pradedant darbus pagal įmonėje patvirtintas pavojingų darbų mokymo programas. V. Š. pateikė Darbuotojų, tvarkančių krovinius rankomis, saugos ir sveikatos mokymo programą, tačiau nepateikė dokumentų (protokolų) įrodančių, kad darbuotojai K. K. ir A. B. būtų apmokyti šiam pavojingam darbui. K. K. įmonėje pagal nustatytą tvarką instruktuotas darbo vietoje pagal aštuonias darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, tačiau pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale esamus įrašus data, kada tai atlikta, nenustatyta. K. K. buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės: darbo kostiumas, apsauginiai akiniai, darbo avalynė su apsaugine nosele, respiratorius, šalmas, saugos diržai (apraišai, karabinas), šilta žieminė striukė, darbo pirštinės. Asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje K. K. parašu patvirtino, kad visas sąraše nurodytas asmens apsaugos priemones (toliau – AAP) gavo, yra instruktuotas žodžiu ir apmokytas praktiškai, kaip teisingai jomis naudotis, bet patvirtino, kad išduotas AAP dėvės tinkamai viso darbo proceso metu. Įvykio metu K. K. šalmo nedėvėjo, tačiau daryti išvadą ar šalmo dėvėjimas/nedėvėjimas būtų turėjęs įtakos traumos pasekmėms negalima. Duomenų apie darbuotojo sveikatos pasitikrinimą ir sveikatos būklės atitikimą atliekamam darbui tyrimo metu nepateikta. Tyrimo metu nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko darbuotojams K. K. ir A. B. montuojant mūrbalkius. Darbuotojai turėjo pasiruošti ant žemės esančius medinius (eglinius) 15 cm x 15 cm ir 6 m ilgio sveriančius apie 70-80 kg balkius, tai yra pamatavus nupjauti reikiamo ilgio ir išgręžti pritvirtinimo vietose skyles. Vėliau paruoštą mūrbalkį reikėjo pakelti ir uždėti ant pastato sienos, kurios aukštis nuo žemės yra apie 3,6 m, esančių ankerių ir pritvirtinti. Apie 13.30 val. pasiruošus montavimui vieną iš mūrbalkių, darbuotojai vieną jo galą užkėlė ant pastato sienos. A. B. pasilipo ant pastato sienos prie užkeltojo mūrbalkio galo. Tuo tarpu K. K. palipdamas savadarbėmis kopėčiomis, kurios buvo atremtos į apvalią 250 mm diametro, 3,60 m aukščio gelžbetoninę koloną užkėlė kitą galą ant specialiai padarytos kopėčių pakopos (2,6 m aukštyje nuo žemės paviršiaus). K. K. pajutęs, kad kopėčios stovi nestabiliai, nulipęs bandė pataisyti kopėčių padėtį. Sujudinus kopėčias, mūrbalkio galas, kuris buvo padėtas ant kopėčių specialios pakopos, krisdamas kliudė apačioje stovėjusį K. K. galvos ir kaklo srityje. Nuo patirtų sužalojimu K. K. netrukus mirė įvykio vietoje. Kaip saugiai ir kokiais būdais, naudojant kokias priemones reikia pakelti į 3,6 m aukštį sveriančius apie 70-80 kg mūrbalkius, jokiuose UAB „R.“ pateiktuose dokumentuose nenurodoma. Direktorius V. Š. atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais". Nelaimingo atsitikimo priežastys: Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, kuris pasireiškia tuo, kad bendrovėje nebuvo numatyta: kokiais būdais ir kokias priemones reikia naudoti, kad, montuojant mūrbalkius, būtų išvengta darbuotojų, atliekančių šiuos darbus, traumų. Tuo pažeista: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis. „20 straipsnis. Norminiai teisės aktai, reglamentuojantys saugų darbų organizavimą ir jų vykdymą įmonėse 2. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus).“ /1 tomo b. l. 97-153/
UAB "Ramirent Baltic AS Vilniaus filialo Klaipėdos skyriaus" 2020-02-18 rašte nurodyta, kad 2019-11-14 pastoliai bendrovei "R." nebuvo nuomoti. /1 tomo b. l. 156-157/
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. A. pateikė Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo kopiją ir prekių išdavimo kvitų kopijas. /2 tomo b. l. 124-164/
Apžiūros protokole užfiksuota, jog 2020-10-29 apžiūrėta V. A. nurodyta aikštelė, kurioje buvo laikoma nuomojama įranga bei Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas su 2020-07-09 įrašu. /2 tomo b. l. 165-172/??
UAB "Ramirent Baltic AS Vilniaus filialo Klaipėdos skyriaus" elektroniniame pranešime nurodyta, kad UAB "R." 2019 metais pastolių nesinuomojo, paskutinės sąskaitos fiksuotos 2018 m. lapkričio mėn.. /2 tomo b. l. 173-174/
Nukentėjusiosios atstovo skundų nagrinėjimui pateiktose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta prieš ir po įvykio. /1 tomo b. l. 185-186, 2 tomo b. l.27-28, 58-59/.
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką liko neįrodyta. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai).
Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei; konkrečiu atveju V. Š. buvo kaltinamas neatsargiai padaryta nusikalstama veika.
BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Nors pagal civilinės teisės nuostatas, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama, tačiau, taikant baudžiamąją atsakomybę, tokia prezumpcija negalima. Be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, šiuo atveju – nelaimingo atsitikimo žmogui, privalo būti nekvestionuojamai nustatyta, įvertinus tiek asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn, tiek nukentėjusio asmens veiką ar neveikimą ir jų įtaką kilusiems padariniams, ar galimų kaltininkų, ar nukentėjusiojo veika buvo esminė kilusių padarinių sąlyga ir būtina jų priežastis. Kaltinimas V. Š. buvo reiškiamas dėl to, kad jis padarė šiuos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pažeidimus : 1) darbams vadovauti paskyrė neapmokytą darbuotoją K. K., kuris atliko ir statybininko darbus, 2) neparengė įmonės lokalinių aktų: instrukcijų, ir/ar technologinio aprašymo (kortelės), paskyros-leidimo, kaip saugiai, kokiais būdais ir priemonėmis vykdyti statybos darbus, montuoti pastato medinę stogo konstrukciją aukštyje – užkelti į 3,6 m aukštį 70-80 kg sveriančius mūrbalkius ir juos sumontuoti ant sienos bei kolonų viršuje esančių metalinių ankerių, su šiais dokumentais nesupažindino ir neinstruktavo darbuotojų K. K. bei A. B., 3) neužtikrino, jog šie darbuotojai naudotų tinkamas palipimui bei darbui aukštyje skirtas darbo priemones, nenaudotų savadarbių kopėčių montuojamų konstrukcijų laikymui, turėtų ir naudotų asmenines apsaugos priemones - šalmus, 4) nekontroliavo darbų atlikimo eigos. V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad darbams vadovauti paskyrė neapmokytą darbuotoją K. K., kuris atliko ir statybininko darbus, tačiau byloje nebuvo surinkta pakankamos visumos įrodymų, kad K. K. išties buvo pavesta vadovauti darbams šioje statybvietėje. Kaip nurodė kaltinamasis V. Š. ir liudytojas A. B., visiems darbams vadovavo pats V. Š., kuris tuo tikslu lankėsi statybvietėje kiekvieną dieną, o pagal poreikį – ir dažniau, duodavo nurodymus telefonus ir kt. K. K. faktiškai buvo pavestos tik vyresniojo darbininko pareigos, nes jis turėjo daugiau statybinių darbų patirties, o kad jis būtų buvęs oficialiai ir su visa atsakomybe paskirtas vadovauti šiems darbams – liko neįrodyta. Dėl šios priežasties šiai bylai neturi teisinės reikšmės tai, kad K. K. nebuvo atestuotas kaip darbų vadovas, nors jo darbo sutartyje buvo nurodytos tokios pareigos, ir nebuvo pateikęs savo kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų, nors yra savo parašu patvirtinęs, kad susipažino ir laikysis darbų vadovo pareiginių nuostatų Nr. 2, pagal kuriuos yra įsipareigojęs mokėti ir išmanyti visus tinkamo darbų organizavimo ir vadovavimo jiems reikalavimus ir tinkamai organizuoti darbų atlikimą ir kt., kas su tuo susiję. Tai pripažįstama kaip darbdavio aplaidumas ir nepakankamas dėmesys sklandžiai įmonės veiklai užtikrinti reikalingų dokumentų parengimui, vis dėl to neturintys esminės reikšmės šiai situacijai. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ar kiti darbų saugą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia ir vadovui, atsakingam už darbų saugą įmonėje, pačiam vadovauti tokiems darbams, ir daryti tai per nuotolį ar pagal poreikį atvykstant į darbo vietą, kas šiuo atveju ir buvo nustatyta. Dėl šių priežasčių ši kaltinimo dalis pripažįstama neįrodyta. Kitas V. Š. inkriminuotas darbų saugos norminių aktų pažeidimas – tai, kad jis neparengė įmonės lokalinių aktų: instrukcijų, ir/ar technologinio aprašymo (kortelės), paskyros-leidimo, kaip saugiai, kokiais būdais ir priemonėmis vykdyti statybos darbus, montuoti pastato medinę stogo konstrukciją aukštyje – užkelti į 3,6 m aukštį 70-80 kg sveriančius mūrbalkius ir juos sumontuoti ant sienos bei kolonų viršuje esančių metalinių ankerių, su šiais dokumentais nesupažindino ir neinstruktavo darbuotojų K. K. bei A. B.. Šis kaltinimas V. Š. grindžiamas 2020 m. sausio 9 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto Nr. 1 duomenimis, kur nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, pažeidžiant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimus, pasireiškęs tuo, kad UAB „R.“ nebuvo numatyta, kokiais būdais ir kokias priemones reikia naudoti, kad, montuojant mūrbalkius, būtų išvengta darbuotojų, atliekančių šiuos darbus, traumų, ir tuo pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus). Iš esmės tai yra formalus pažeidimas, galintis būti pripažintas nelaimingo atsitikimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu iš byloje surinktos įrodymų visumos neginčijamai paaiškėtų, jog konkretus nelaimingas atsitikimas darbuotojui įvyko dėl to, kad jis atliko darbdavio pavestus darbus, nežinodamas, kaip saugiai juos atlikti. Iš byloje pateiktos medžiagos (UAB „R.“ darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo) nustatyta, kad tiek K. K., tiek A. B. buvo instruktuoti pagal instrukcijas, kurių numeriai – 1, 4, 5, 6, 7, 9, 10, o K. K. – ir Nr. 3. Iš Statybininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 9 teksto nustatyta, kad joje yra nurodyti pavojingi ir kenksmingi veiksniai ( tame tarpe – netvarkinga darbo aplinka (nelygios grindys), netvarkingos kopėčios, jų naudojimas nesilaikant eksploatavimo taisyklių, nemokėjimas ir nenoras pasirinkti saugių darbo metodų; 6 punkte be kita ko numatyta, kad darbuotojas privalo naudoti pagal paskirtį asmenines saugos priemones ir pranešti vadovui apie jų netinkamumą ir kt. tarp darbuotojo veiksmų prieš darbo pradžią nurodyta, kad privaloma gauti tiesioginio vadovo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka ir saugiais darbo metodais, patikrinti darbui reikalingų priemonių būklę, tame tarpe, pradedant dirbti ant kopėčių, įsitikinti, ar jos tvirtos, ar nepaslys, atsitiktinai nepajudės iš vietos, nevykdyti darbų su netvarkinga įranga, jei ji išdėstyta aukščiau nei 1,8 m – palipimui turi būti sumontuoti stacionarūs laiptai ir aikštelės su turėklais. Paryškintas draudimas pradėti darbą, kol nebus pašalinti visi trūkumai bei pavojus, keliantis grėsmę darbuotojo ir aplinkinių saugai ir sveikatai (23 punktas). 24 punkte nurodyta dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis UAB „R.“ vadovas, ir tik tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai, darbo metu laikantis 25-42 punktuose išvardintų reikalavimų, tame tarpe – dėvėti apsauginį šalmą, dirbti tik su techniškai tvarkingais įrankiais ir priemonėmis, darbo vietas, esančias aukščiau nei 1,3 m. aptvėrus arba dirbant jose su saugos diržais, ir paisant 43-71 punktuose nurodytų draudimų, tame tarpe – naudoti atsitiktines paaukštinimo priemones, o stogo įrengimo darbus vykdyti tik vadovaujantis technologine schema, imantis saugos priemonių, kad nuo stogo nenukristų medžiagos ir kt.; 106 punkte nurodyta, kas draudžiama atliekant stogo darbus ( 1 t., 124-135 b.l.). Iš asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės (1 t., 140 b.l.) matyti, kad K. K., priimtam į darbą 2019-05-17, buvo išduotos aktualios asmeninės apsaugos priemonės, tame tarpe – šalmas ir saugos diržai, jis buvo supažindintas su neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos priemonių tvarkos aprašu ( 1 t., 148 b.l.). Ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus bei kaltinamojo ir liudytojų parodymus, reikia pripažinti, kad V. Š., būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, išties pažeidė kaltinime Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, ne iki galo tinkamai parengdamas reikalingą saugiam darbui dokumentaciją ir galimai nepakankamai užtikrindamas teorinį darbuotojų apmokymą, tačiau iš aptartų įmonėje parengtų saugaus darbo taisyklių rinkinio, su kuriuo buvo supažindinti ir K. K. bei A. B., matyti, kad šiems darbuotojams buvo žinomos esminės, bazinės ir sudėtingesniems darbams – detalizuotos saugaus darbo taisyklės; jeigu jie būtų jų laikęsi, dar labiau detalizuotų taisyklių nebuvimas nebūtų turėjęs jokios įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Dėl šios priežasties ir įvertinus žemiau aptariamas šio nelaimingo įvykio atsitikimo aplinkybes, ir šie V. Š. padaryti teisės aktų pažeidimai nepripažįstami turėjusiais tiesioginį priežastinį ryšį su K. K. žūtimi. Šioje byloje buvo surinkti ir ištirti visų asmenų, turinčių kokios nors reikšmingos bylai informacijos (liudytojų A. B., A. K., V. A., J. A., M. J., nukentėjusiosios S. K. ir kaltinamojo V. Š.) parodymai, įvertinti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, tame tarpe – darbų saugos instrukcijos, pagal kurias K. K. ir A. B. buvo apmokyti saugiai dirbti statybinius darbus, įvykio vietos apžiūros protokole ir teismo medicinos specialisto akte pateikta informacija ir išvados. Kompleksiškai įvertinus šiuos įrodymus, nustatyta, kad 2019-11-13 į statybvietę, kurioje du UAB „R.“ darbuotojai – K. K. ir A. B. – pagal įmonės vadovo V. Š. nurodymus statė vieno aukšto bendro 79,76 kv. m. ploto gyvenamąjį namą, buvo atvežta mediena, reikalinga stogo įrengimo darbams atlikti ir direktorius su darbininkais, priėmę šias statybines medžiagas, aptarė kitos dienos darbus. Kadangi K. K. yra žuvęs, o jokių kitų liudininkų parodymų ar rašytinių įrodymų, kad direktoriaus (kaltinamojo) būtų buvę nurodyta kitaip, byloje nėra, teismas vadovaujasi vienais kitiems neprieštaraujančiais kaltinamojo ir liudytojo A. B. parodymais, kad darbininkams buvo liepta pasiruošti mūrbalkių kėlimo darbams ( juos susižymėti, pasidaryti įpjovas ir kt.) ir išsilyginti gruntą pastolių pastatymui statinio išorėje bei juodgrindžių dėjimui statinio viduje, o mūrbalkių kėlimo darbus atlikti tik tada, kai bus pristatyti pastoliai, ant kurių bus galima saugiai palypėti iki reikiamo aukščio ir užkelti šias konstrukcijas; juos atvežus, V. Š. nurodė, kad būtų vietoje apmokęs darbininkus ir tinkamai juos surinkti, ką praktikoje jie darė jau ne vieną kartą, ir tinkamai ant jų dirbti, priminęs, kad šiems darbams būtina dėvėti šalmus ir saugos diržus. A. B. patvirtino, kad įmonės vadovas ne kartą vietoje yra juos mokęs, kaip saugiai ir tinkamai atlikti vieną ar kitą sudėtingesnį darbą. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad V. Š. būtų davęs nurodymą darbininkams atlikti šiuos darbus be pastolių; priešingai, ir jis pats, ir A. B. tvirtina, kad buvo draudžiama taip daryti, reikiamais atvejais pastoliai į statybvietę buvo pristatomi ir jau po šio nelaimingo atsitikimo A. B. buvo dar kartą V. Š. įspėtas taip niekada nebedirbti. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad K. K. savavališkai, be V. Š. žinios nusprendė atlikti stogo įregimo (mūrbalkių iškėlimo) darbus, nesulaukus atvežant būtinų šiems darbams atlikti pastolių. Jis buvo telefonu informuotas V. Š., kad pastolių kol kas nebus, todėl reikia atlikti kitus darbus, tačiau, kaip patvirtino A. B., nevykdė šio darbdavio nurodymo, o savo rizika (rizikuodamas ir kito darbuotojo – A. B. saugumu ), neinformavęs apie savo planus V. Š., su kuriuo šiaip nuolat palaikė ryšį, negavęs iš jo pritarimo dėl šių darbų vykdymo, ėmėsi juos atlikti išties nesaugiais būdais ir naudodamas nesaugias priemones (savadarbes kopėčias, atremtas netgi ne į sienos plokštumą, o į apvalią koloną, kas neužtikrino net bet kuriam vidutiniškai protingam žmogui suvokiamo šios atramos ir palypėjimo priemonės stabilumo). Byloje surinktais duomenimis (V. Š., A. B. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas), šios kopėčios buvo pastatytos ant neišlyginto grunto, kurį išlyginti V. Š. buvo davęs nurodymą iki atvežant pastolius, o K. K. savavališkai nusprendė jo nevykdyti. Galiausiai iš A. B. parodymų nustatyta, kad K. K., esant vienam mūrbalkiui užkeltam ant gan siauro sienos viršaus ir kopėčių, dar ir pajudino šias kopėčias, nenukėlus nuo jų to mūrbalkio, kas buvo tiesioginė šio sunkaus daikto kritimo nukentėjusiojo pusėn priežastis, net ir ne statybininkui suprantama kaip itin rizikingas elgesys, nuo kurio asmenį apsaugoti gali tik sveikas protas ir normalus atsargumas. Apie tokius darbininkų darbo būdus kaltinamasis sužinojo tik įvykus nelaimingam atsitikimui. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų nurodęs K. K. ir A. B. tokiu būdu ir su tokiomis priemonėmis bei tokiais metodais atlikti šiuos stogo įrengimo darbus, būtų apie juos žinojęs ir tam pritaręs. Patys darbuotojai, savo iniciatyva taip atlikę šiuos darbus, elgėsi itin neatsakingai ir neapdairiai, nors priimant juos į darbą buvo apmokyti saugiai dirbti, jiems buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės ir jie turėjo realias galimybes ir netgi – konkretų nurodymą sulaukti, kol bus atgabentos aktualios kolektyvinės apsaugos priemonės, kurios būtų apsaugojusios nuo nelaimingo atsitikimo, net to nepadarė. Toks neatsakingas, rizikingas ir savavališkas paties K. K. elgesys ir buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su šio nelaimingo atsitikimo kilimu.
Šioje situacijoje, nors V. Š. ir padarė byloje surinktais įrodymais nustatytų Lietuvos Respublikos darbų saugos norminių aktų reikalavimų pažeidimų, nepakankamai parengdamas įmonės veikloje aktualių darbų saugos instrukcijų ir nepakankamai pagal jas apmokydamas įmonės darbuotojus, tačiau, pagal byloje surinktus įrodymus, jis nesuvokė ir nenumatė, kad dėl šio jo veikimo ar neveikimo gali kilti pavojingi padariniai kito asmens (įmonės darbuotojo) sveikatai ar net gyvybei, todėl, nenustačius jo kaltės (nei tyčios, nei neatsargumo), negali būti pripažįstamas padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-458/2020). V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad neužtikrino, jog darbuotojai naudotų tinkamas palipimui bei darbui aukštyje skirtas darbo priemones, nenaudotų savadarbių kopėčių montuojamų konstrukcijų laikymui, turėtų ir naudotų asmenines apsaugos priemones - šalmus, diržus ir kt. Šioje byloje buvo analizuojami įrodymai, ar V. Š. iš tiesų ėmėsi priemonių parūpinti pastolius šiai statybvietei šiems darbams atlikti, ar jie buvo naudojami joje anksčiau ir po šio nelaimingo atsitikimo, kokia statybinių darbų dalis buvo atliekama, darbininkams naudojantis savadarbėmis palypėjimo priemonėmis ( kopėčiomis, „ožiu“ ir kt.). Ištyrus V. Š. ir liudytojo V. A. parodymus, jo pateiktą sąskaitą – faktūrą ir kitus rašytinius bylos įrodymus, liudytojų – statybvietės kaimynų J. A. ir M. J. parodymus, liko nepaneigti V. Š. parodymai, kad jis jam prieinamais ir patogiais būdais tuo rūpinosi, tik nespėjo iki nelaimingo atsitikimo užtikrinti reikiamo kiekio pastolių atgabenimo į statybvietę. Pastolių nuomojimosi iš V. A. aplinkybės ir šį faktą įrodančių dokumentų nekonkretumas, liudytojų parodymai ir fotonuotraukos, kad šioje statybvietėje ne visada stovėjo pastoliai ir galimai net dalis statybinių darbų, kuriems atlikti jie buvo reikalingi, buvo atlikti naudojantis ne jais, o savadarbėmis palypėjimo priemonėmis, šiai bylai neturi teisinės reikšmės, nes neįrodo kaltinamojo kaltės, kad jis būtų liepęs darbininkams dirbti konkrečius stogo įrengimo darbus konkrečią dieną (2019-11-14) neturint pastolių ir kitų saugos priemonių. Asmeninės saugos priemonės, aktualios šiai situacijai ( šalmai, saugos diržai) kaip jau minėta anksčiau, šiems darbuotojams buvo išduotos, M. B. patvirtino, kad jas turėjo, tik ne visada naudojo, ir pats supranta, kad taip buvo elgiamasi nesaugiai. Darbuotojų pareiga tokias saugos priemones turėti ir tinkamai naudoti numatyta Statybininko saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 9, su kuria ir K. K., ir A. B. buvo supažindinti, kaip parodė A. B., ne kartą buvo įspėti įmonės vadovo, atvykdavusio pas juos į statybvietę, kad būtinai ir tinkamai juos dėvėtų, todėl reikalauti iš jo dar kažkokiomis priemonėmis užtikrinti, kad darbuotojai tai visada darytų, reikštų visišką darbdavio atsakomybės suabsoliutinimą pačių darbuotojų atsakomybės anuliavimo sąskaita. Šioje byloje buvo kilęs klausimas, ar šie darbuotojai nelaimingo įvykio dieną turėjo kur laikyti šias asmenines saugos priemones ar kaip atsivežti jas į darbą, nes iki tol vežiodavosi jas K. K. automobiliu ir laikydavo jame, o tomis dienomis tas automobilis buvo sugedęs ir darbuotojai atvykdavo į darbo vietą visuomeniniu transportu. Kaip parodė A. B., bent jau asmenines apsaugos priemones jie būtų galėję atsivežti ir autobusu, kita vertus, ką parodė ir liudytojas J. A., statybvietės kaimynas buvo suteikęs jiems konteinerį, kuriame būtų galėję jas laikyti. Tai, kad darbuotojai to bent jau įvykio dieną nedarė, negali sąlygoti darbdavio įgalioto asmens atsakomybės. Pareigos vežioti darbuotojus ir jiems reikalingas priemones į darbo vietą darbdaviams nėra numatyta, tai, kad dalis įmonių (kaip taisyklė, didesnių) tokią paslaugą teikia, nereiškia visų įmonių pareigos tai daryti. Galiausiai byloje nėra jokių duomenų, kad K. K. ir A. B. būtų išreiškę tokius prašymus kaltinamajam. Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenumatytas absoliutus draudimas naudoti statybiniams darbams savadarbes kopėčias ar palypėjimo priemones; šioje srityje draudimai siejami su objektyviai didesniu darbų pavojingumu – darbu didesniame aukštyje, ant stogo, su sunkiomis medžiagomis ir t.t., o tokių priemonių naudojimui numatyti bendri saugumo, tvirtumo, patikimumo, statymo ant tolygaus pagrindo, atrėmimo į pakankamą plotą ir kt. reikalavimai. Ir aptariamu atveju nelaimingas atsitikimas įvyko ne todėl, kad savadarbės kopėčios būtų neatlaikiusios darbuotojo ir /ar mūrbalkio svorio, sulūžusios, išsiardžiusios ar pan., o todėl, kad jos buvo pastatytos ant neišlyginto ir nestabilizuoto grunto ir netinkamai atremtos į apvalią koloną, ko daryti V. Š. darbininkams tikrai neliepė ir neleido, apie tokią riziką jie buvo įspėti Statybininko saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 9., o kad apskritai darbus aukštyje jie V. Š. nurodymu turėjo atlikti tik sulaukę saugios palypėjimo priemonės – pastolių – jau aptarta anksčiau ir nėra įrodyta kitaip. Dėl V. Š. pareigos kontroliuoti darbų eigą vykdymo / nevykdymo byloje nustatyta, kad jis darė tai, asmeniškai lankydamasis šioje statybvietėje ir bendraudamas su joje dirbančiais statybininkais telefonu. Iš jo paties ir liudytojo A. B. parodymų nustatyta, kad prieš visus sudėtingesnius darbus direktorius atvažiuodavo, vietoje apmokydavo, parodydavo, kaip ką daryti, stebėdavo darbus, duodavo nurodymus dėl apsaugos priemonių dėvėjimo ir įrankių naudojimo ir kt. Reikalavimas jam nuolat kontroliuoti darbų eigą, atsižvelgiant į šiuolaikiniame pasaulyje paplitusią ir šiuolaikinės ekonomikos sąlygotą praktiką vadovauti per nuotolį, keliems procesams tuo pat metu, siekiant ne tik kuo didesnio ekonominio pelno, bet ir aprūpinti darbu kuo didesnį kiekį žmonių, pasitikint jų, kaip veiksnių ir turinčių reikalingų žinių bei praktikos darbuotojų sąmoningumu, teismo vertinamas kaip jau minėtas visiškas darbdavio atsakomybės suabsoliutinimas pačių darbuotojų atsakomybės anuliavimo sąskaita. A. B. parodė, kad 2019-11-13 V. Š. buvo atvykęs į statybvietę, dalyvavo iškraunant medieną, nurodė jam ir K. K., kokius darbus reikės atlikti rytoj, o 2019-11-14 priešpiet paskambino pranešti, kad pastolių kol kas negavo ir darbuotojai turi dirbti tuos darbus, kuriuos buvo aptarę jų negavimo atveju. Kadangi tie darbai ( medienos paruošimas ant žemės, grunto išlyginimas) nėra nei sudėtingi, nei pavojingi, būtinybės V. Š. kaip vadovui dalyvauti juos atliekant nebuvo, todėl teismas pripažįsta darbų kontroliavimą šiuo atveju buvus pakankamu ir nelėmusiu šio nelaimingo įvykio kilimo. Byloje buvo keliami klausimai ir dėl to, ar išties darbininkams buvo duotas nurodymas lyginti statybvietėje gruntą, įvertinus tai, kad įvykio vietos apžiūros metu ir fotonuotraukose neužfiksuotas tam reikalingų įrankių ( kastuvų ir kt.) buvimas statybvietėje. Ar tokių įrankių nelaimingo įvykio metu ten buvo, ar nebuvo – byloje nėra konkrečiai nustatyta, įvykio vietos apžiūros metu nebuvo užfiksuotos absoliučiai visos statybvietės vietos, patalpos ir kt., daug vėliau išsiaiškinta, kad tam tikrus įrankius darbuotojai laikė konteineryje pas J. A. ir jis nebuvo nei užfiksuotas, nei apžiūrėtas, todėl teismui tenka konstatuoti, kad ši aplinkybė nėra pakankamais įrodymais pagrįsta ir įrodyta. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes bei įrodymus, konstatuojama, kad V. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką liko neįrodyta, todėl jis šiuo nuosprendžiu išteisinamas. Nukentėjusioji S. K. savo ir nepilnamečio sūnaus P. K. vardu šioje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 115 straipsnio 1, 3 dalimis, išspręsti civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies jį patenkindamas ar atmesdamas, teismas gali tik priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Priimant išteisinamąjį nuosprendį ir išteisinant kaltinamąjį, nes nėra nusikaltimo <...> požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, o civilinis ieškovas išsaugo teisę pareikšti jį civilinio proceso tvarka. Kadangi šioje byloje V. Š. išteisinamas, nenustačius jo veiksmuose visų nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių, nei jo, nei civilinio atsakovo UAB „R.“ atžvilgiu ieškinio svarstymas negalimas, todėl S. K. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Tuo pačiu pagrindu netenkinamas iš S. K. prašymas priteisti jai advokato pagalbos išlaidas, kurios gali būti nusprendžiamos išieškoti iš kaltinamo, tik priimant nuosprendį ir pripažįstant jį kaltu ( BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje 2020-11-24 prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti S. K. pareikštą civilinį ieškinį, buvo apribotos UAB „R.“ nuosavybės teisės į krovininį automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), ir V. Š. nuosavybės teisės į automobilį Mercedes Benz E 350 bluetec, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VI (duomenys neskelbtini). Išteisinant kaltinamąjį ir paliekant nenagrinėtą S. K. civilinį ieškinį, šios nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. |
|
|
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303str. 5d.1p.,
n u s p r e n d ž i a:
V. Š. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
S. K. civilinį ieškinį dėl jai ir nepilnamečiui P. K. padarytos turtinės ir neturtinės žalos palikti nenagrinėtą.
S. K. prašymą priteisti jai advokato pagalbos išlaidas atmesti.
Palikti galioti 2020-11-24 prokuroro nutarimu taikytą UAB „R.“ nuosavybės teisės į krovininį automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), ir V. Š. nuosavybės teisės į automobilį Mercedes Benz E 350 bluetec, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), apribojimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Jurgita Grigonienė