Administracinė byla Nr. I2-11132-816/2023

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03332-2021-9

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei A. B.,

dalyvaujant atsakovės atstovei V. K.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretieji suinteresuoti asmenys – R. N. ir Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl dalies administracinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 

nustatė:

Pareiškėja J. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 3R-803(2.13-1.) (toliau – ir Sprendimas) 1 punkto dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjų skundas; 2) įpareigoti Inspekciją skirti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) administracinę baudą pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) 83 straipsnį bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 22 straipsnį.

Nurodo, kad Tarnyba 2021 m. sausio 19 d. užpildė Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2019 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymu Nr. Al-803 (toliau – ir Aprašas) 1 priedą dėl pareiškėjos (duomenys neskelbtini) sūnaus ir jame nenurodė jokio pranešimo dėl (duomenys neskelbtini) teisių pažeidimo. Nesant tokio pranešimo, Tarnyba neįgijo teisės pradėti tyrimą, tačiau nepaisant to, Tarnyba priėmė sprendimą įvertinti vaiko situaciją ir surašė vaiko situacijos vertinimo anketą.

Pažymi, kad Tarnyba informaciją apie pareiškėjos sūnų (duomenys neskelbtini) rinko iki buvo surašytas Aprašo 1 priedas, ir nesant pranešimo pradėti tyrimą. Inspekcija neįvertino šių aplinkybių skundžiamame sprendime. Surašius Aprašo 1 priedą ir praėjus dviems dienoms nuo jo surašymo, Tarnyba surašė Aprašo 2 priedą. Tarnyba, prieš surašydama šiuos priedus, ir esant pranešimui, galėjo kreiptis į kompetentingas institucijas ir (duomenys neskelbtini) vaiko tėvus dėl pranešimo apie jo teisių pažeidimą, tačiau Tarnyba nesikreipė nei į kompetentingas institucijas, nei į vaiko tėvus, todėl Tarnyba neteisėtai rinko pareiškėjos sūnaus (duomenys neskelbtini) asmens duomenis, įskaitant ir specialiosios kategorijos asmens duomenis, kuriems taikoma griežtesnė jų rinkimo ir panaudojimo tvarka.

Teigė, kad nesant pranešimo, Tarnyba 2020 m. rugsėjo mėnesį pradėjo tyrimą dėl pareiškėjos (duomenys neskelbtini) sūnaus pasibaigusio (duomenys neskelbtini) 2019 / 2020 mokslo metais. Vaiko interesai buvo užtikrinti, t. y., jis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini), todėl dar labiau užtikrinti vaiko interesus nebuvo galima. Tarnyba turi prieigą prie Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – ir SPIS), patikrinusi duomenis, galėjo pamatyti, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. lanko ugdymo įstaigą įstatymų nustatyta tvarka.

Tarnyba pradėjo tyrimą atbuline data, išnykus tyrimo priežasčiai. Tarnyba neatskleidė tokio tyrimo priežasties, neteisėtu būdu rinko duomenis apie pareiškėjos sūnų (duomenys neskelbtini) ir iš anksto žinojo, kad nenustatys vaiko teisių pažeidimų, nes pareiškėjos (duomenys neskelbtini) sūnus mokėsi (duomenys neskelbtini). Be to, Tarnyba nepagrįstai siuntė raštus ugdymo ir kitoms įstaigoms, nes jokiame teisės akte nėra pateikta rekomendacija siųsti tokio pobūdžio raštus paminėtoms institucijoms, todėl Inspekcijos išvados yra nepagrįstos ir nepagrįstai atmestas pareiškėjų skundas dėl šios skundo dalies.

Pareiškėja, siekdama gauti jai reikalingą informaciją, pildydama 2020 m. rugpjūčio 24 d. formą, buvo priversta nurodyti asmens kodą, ir tai pareiškėjos nuomone, yra pertekliniai duomenys, kuriuos reikalauja nurodyti Tarnyba. Paieška Google ir SPIS sistemose nėra tapačios. Inspekcija Google ieškojo asmens pagal vardą ir pavardę, o SPIS sistemoje asmuo ieškomas pagal vardą, pavardę ir gimimo datą. Inspekcija nepateikė objektyvių įrodymų, jog gali būti daugiau nei vienas asmuo tuo pačiu vardu, pavarde, gimimo data, toje pačioje apskrityje. Be to, paiešką SPIS sistemoje galima atlikti įvedant papildomai gyvenamosios vietos adresą. SPIS sistemoje atliekamos paieškos pagal asmens vardą, pavardę, gimimo datą ir nėra reikalaujama nurodyti asmens kodą, todėl Inspekcija nepagrįstai atmetė pareiškėjų skundą dėl šios skundo dalies.

Pareiškėja Inspekcijai pateiktame skunde prašė pažeidėjui skirti administracinę baudą, tačiau Inspekcija nepasisakė skundžiamame sprendime šiuo klausimu. Taisomieji veiksmai, neskiriant įstaigai administracinės baudos už asmens duomenų pažeidimus, yra nepakankami ir neatgrasantys įstaigos toliau daryti tokio pobūdžio pažeidimus.

Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo su skundu nesutinka ir teismo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad teisės aktai nesuteikia Inspekcijai įgaliojimų vertinti, ar Tarnyba pagrįstai ir teisėtai pradėjo pareiškėjos skunde paminėtus tyrimus. Jeigu pareiškėja mano, kad Tarnyba neteisėtai pradėjo tyrimus dėl jos (duomenys neskelbtini) vaikų galbūt pažeidžiamų teisių, turėjo savo galbūt pažeistas teises ginti teisės aktų nustatyta tvarka, kurią jai turėjo nurodyti Tarnyba, o ne kreiptis į Inspekciją. Inspekcija išnagrinėjo pareiškėjos skundą savo kompetencijos ribose, t. y., ar Tarnybos veiksmai, tvarkant (duomenys neskelbtini) vaikų asmens duomenis atitiko BDAR nuostatas.

Pažymi, kad inspekcija, įvertinusi 2021 m. kovo 8 d. pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, siekdama išsiaiškinti, ar skundas (jo dalis) tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta arba yra nagrinėjama teisme, 2021 m. kovo 16 d. raštu kreipėsi į pareiškėją ir paprašė pateikti ieškinio (administracinė byla Nr. 12-5395-872/2020) kopiją. Inspekcija 2021 m. kovo 18 d. gavo pareiškėjos 2021 m. kovo 17 d. raštą, tačiau kartu su juo pareiškėja nepateikė prašytos ieškinio kopijos. Inspekcija iš pateiktos informacijos suprato, kad pareiškėja administracinėje byloje Nr. 12-5395-872/2020 ginčija Tarnybos veiksmus dėl pradėtų tyrimų dėl galbūt pažeidžiamų pareiškėjos (duomenys neskelbtini) vaikų teisių.

Pažymi ir tai, kad nei pareiškėja, nei Tarnyba nepateikė Inspekcijai pagrindžiančių įrodymų, kad Tarnybos veiksmai būtų buvę pripažinti neteisėtais. Neturint tokių duomenų, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad Tarnybos veiksmai, susiję su asmens duomenų apsauga, būtų buvę neteisėti. Inspekcija, atmesdama pareiškėjų skundą, skundžiamame sprendime Tarnybos veiksmų teisėtumą pagrindė konkrečiomis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatomis.

Pareiškėja nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, o Inspekcija negali nei paneigti, nei patvirtinti pareiškėjos nurodyto fakto dėl pareiškėjos palyginimo tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir Tarnybos atliekamos paieškos SPIS, nes nėra aišku, ar yra kalbama apie tas pačias paieškos sistemas. Be to, nagrinėjamu atveju aptariami Tarnyboje tvarkomi asmens duomenys, todėl nereikėtų lyginti dviejų skirtingų duomenų valdytojų atliekamų veiksmų.

Nurodė, kad asmeniui suteiktas asmens kodas yra unikalus ir nekeičiamas. Jis naudojamas identifikuoti asmenį, duomenims apie jį kaupti, valstybės registrų ir informacinių sistemų sąveikai užtikrinti. Asmens kodas yra garantas, kad SPIS sistemoje pateikiama informacija yra būtent apie tą asmenį. Todėl, įvertinusi Tarnybos pateiktą paaiškinimą, jog asmens kodas yra reikalingas paieškai SPIS atlikti, ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, Inspekcija nusprendė, kad reikalavimas nurodyti (pateikti) asmens kodą yra pagrįstas.

Vadovaujantis BDAR 52 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Inspekcija, atlikdama savo užduotis pagal BDAR ir naudodamasi savo įgaliojimais, veikia nepriklausomai. BDAR numato Inspekcijos pasirinkimo galimybę parenkant taisomąsias priemones, todėl Inspekcija, atlikusi pareiškėjų skundo tyrimą, turėjo diskrecijos teisę nuspręsti dėl BDAR 58 straipsnio 2 dalyje numatytų taisomųjų veiksmų taikymo ir (ar) BDAR 83 straipsnyje numatytos administracinės baudos, kuri turi būti veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, skyrimo. Nagrinėjamu atveju pakako pritaikyti BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtintą taisomąjį veiksmą, nes kitos pritaikytos poveikio priemonės būtų neproporcingos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepimu į skundą nesutinka su pareiškėjos skundu ir teismo prašo jį atmesti kaip nepagristą. 

Nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Tarnyba nesutinka su pareiškėjos skunde nurodomais argumentais ir reikalavimais panaikinti Sprendimo dalį bei įpareigoti Inspekciją skirti Tarnybai administracinę baudą pagal BDAR reikalavimus. Tarnyba sutinka su Inspekcijos atlikto tyrimo pagal pareiškėjų 2021 m. kovo 8 d. skundą nustatytais pažeidimais ir mano, kad Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. Sprendimas pareikšti Tarnybai papeikimą yra pagrįstas ir proporcingas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti, iš esmės palaikydama atsiliepime išdėstytą poziciją.

Skundas netenkintinas

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 3R-803(2.13-1.) 1 punkto dalies, kuria pareiškėjų administracinėje procedūroje J. N. ir R. N. skundas atmestas. Taip pat dėl atsakovės įpareigojimo atlikti konkrečius veiksmus (skirti baudą Tarnybai) teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. kovo 8 d. skundu kreipėsi į Inspekciją dėl Tarnybos veiksmų. Skundas buvo pateiktas: 1) dėl vaiko (duomenys neskelbtini) asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo Tarnyboje, nesant teisinio tam pagrindo ir neatskleidžiant tokių veiksmų tikslo; 2) dėl teisės susipažinti su duomenimis ir pateikti informaciją pažeidimo; 3 ) dėl pareigos neatskleisti informacijos kitiems asmenims pažeidimo; 4) dėl perteklinių asmens duomenų (J. N. gimimo datos) nepagrįsto perdavimo kitiems asmenims; 5) dėl perteklinių duomenų rinkimo apie vaiką (duomenys neskelbtini) tyrimui pasibaigus ir skaidrumo, pateikiant informaciją, pažeidimo; 6) dėl reikalavimo pateikti perteklinius asmens duomenis – asmens kodą; 7) dėl teisės apriboti duomenų tvarkymą ir teisės reikalauti ištrinti duomenis.

Inspekcija 2021 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 3R-258(2.13-1.E) atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl pareigos neatskleisti informacijos kitiems asmenims pažeidimo ir teisės apriboti duomenų tvarkymą pažeidimo.

Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 26 d. skundžiamu sprendimu skundą dalyje dėl teisės susipažinti su duomenimis ir pateikti informaciją pažeidimo bei dalyje dėl perteklinių asmens duomenų (J. N. gimimo datos) nepagrįsto perdavimo kitiems asmenims pripažino pagrįstu ir pareiškė Tarnybai papeikimą. Inspekcija atmetė pareiškėjos skundą dalyse dėl (duomenys neskelbtini) asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo Tarnyboje, nesant tam teisinio pagrindo ir neatskleidžiant tokių veiksmų tikslo, dalyje dėl perteklinių duomenų rinkimo apie vaiką (duomenys neskelbtini) tyrimui pasibaigus ir skaidrumo pateikiant informaciją, pažeidimo, dalyje dėl reikalavimo pateikti pareiškėjo administracinėje procedūroje perteklinius asmens duomenis – asmens kodą.

Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos Sprendimu (skunde nurodoma jo dalimi), skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2022 m. liepos 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-890-629/2023 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTĮ) 1 straipsnio 1 dalyje (teisės akto redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma – žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, žurnalistų etikos inspektoriaus įgaliojimus, Inspekcijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau kartu – priežiūros institucija, priežiūros institucijos) atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarką (1 straipsnio 2 dalis). Šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (1 straipsnio 3 dalis).

ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis, ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis.

Pareiškėjos teigimu, jos sūnaus (duomenys neskelbtini) asmens duomenys buvo rinkti ir tvarkomi Tarnyboje, nesant tam teisinio pagrindo, t. y. informacija apie (duomenys neskelbtini) buvo rinkta nesant pranešimo ir iki Aprašo 1 priedo surašymo (2021 m. sausio 19 d. Nr. 1IGP-193) bei neatskleidžiant tokių veiksmų tikslo.

Pažymėtina, jog Inspekcijai yra suteikta kompetencija savo nuožiūra pasirinkti ir veikti pagal ADTAĮ ir BDAR jai suteiktus įgaliojimus, tame tarpe ir spręsti, kaip nagrinėti asmenų skundus, kad būtų surinkta su galimu BDAR pažeidimu susijusi informacija. Vadovaujantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Inspekcijos direktoriaus 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1T-92(1.12.E), 20 punktu, Inspekcijos valstybės tarnautojai tyrimą ir (ar) patikrinimą (toliau – Tikrinimas) atlieka vienu ar keliais būdais (atsižvelgiant į Tikrinamo subjekto specifiką, asmens duomenų tvarkymo ypatumus ir pan.), t. y. rašytine procedūra, atliekant Tikrinimą vietoje, renkant ir fiksuojant valstybės registruose ir informacinėse sistemose, viešai interneto svetainėje, taikomojoje programoje ar kituose šaltiniuose pateiktą informaciją. Pažymėtina, jog Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“ (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d., toliau – ir Nuostatai), 9 punkte yra įtvirtinti Inspekcijos tikslai, be kito ko, stebėti ir užtikrinti Reglamento (ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, išskyrus atvejus, kai tai yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija, taikymą, prižiūrėti ir kontroliuoti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą bei privatumo apsaugą, vykdymą (Nuostatų 9.2 punktas). Nuostatų 11.2 punktas numato, jog Inspekcija taip pat tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą BDAR, ADTAĮ ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, bei Inspekcijos nustatyta tvarka ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų, taip pat vykdo kitas BDAR nustatytas užduotis. Taigi, Inspekcijos veiklos tikslai yra susiję iš esmės tik su asmens duomenų apsauga, asmens duomenų tvarkymo teisėtumo tvarkymu, tačiau Inspekcijai nei BDAR, nei ADTAĮ ar kiti teisės aktai nesuteikia įgaliojimų vertinti, ar Tarnyba pagrįstai ir teisėtai pradėjo ginčo tyrimus pareiškėjos (duomenys neskelbtini) sūnaus atžvilgiu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, jog Tarnyba vaiko asmens duomenis, į kuriuos įeina ir specialios kategorijos asmens duomenys, tvarkė teisėtai vykdydama BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu (teisinė prievolė) ir 9 straipsnio 2 dalies g punktu jai pavestas viešosios valdžios funkcijas ir siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui (ginti (duomenys neskelbtini) vaiko interesus) ir tokia apimtimi, kuri yra reikalinga Vaiko teisių apsaugos užtikrinimui ir Tarnybos nustatytų funkcijų vykdymui, kad galima būtų pagrįstai įsitikinti, kad yra nepažeidžiami įstatymu ginami vaiko interesai.

Pareiškėja taip pat skunde kelia klausimą dėl Inspekcijos tinkamo Tarnybos neįvertinimo renkant perteklinius duomenis apie (duomenys neskelbtini) tyrimui pasibaigus, t. y., Inspekcija Sprendime nenurodė, kokiuose teisės aktuose yra įtvirtinta Tarnybos teisė prašyti informacijos ugdymo ir kitų įstaigų pabaigus vaiko situacijos vertinimą ir nenustačius pažeidimų. Pareiškėjos įsitikinimu, jokie teisės aktai Tarnybai tokios teisės nereglamentuoja.

Tačiau pažymėtina, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog Inspekcija išsamiai išaiškino pareiškėjai Tarnybos teisinį pagrindą atlikti aukščiau minėtus veiksmus, t. y. atsakovė nurodė, jog Tarnybai tokia teisė (ir pareiga) yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme bei kituose teisės aktuose, atitinkamai asmens duomenys teisėtai tvarkyti teisinės prievolės, įtvirtintos įstatyme pagrindu.

Pareiškėjos teigimu, Tarnyba nepagrįstai reikalavo pateikti perteklinius asmens duomenis – asmens kodus, o Inspekcija nepagrįstai šioje dalyje jos skundą nepripažino pagrįstu. Pareiškėja akcentuoja, jog Inspekcijos buvo prašoma įvertinti formos „Prašymas dėl informacijos pateikimo apie (ne)nustatytus vaiko teisių pažeidimus“ ir „Informacija apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą“ patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. BV-226, prašomų ir įrašomų asmens duomenų pagrįstumą ir duoti reikiamus nurodymus Tarnybai dėl šių formų tikslinimo.

Pažymėtina, kad BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo principai, o duomenų valdytojas dar prieš pradėdamas asmens duomenų tvarkymo veiksmus turi tiksliai žinoti ir įsivertinti bei sugebėti įrodyti kam, kokiais tikslais, kokie asmens duomenys, kokiu būdu bei kokį laiką bus tvarkomi, kodėl būtina tvarkyti atitinkamus asmens duomenis. Pažymėtina, jog BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punktas įtvirtina tikslumo principą. Taigi, paiešką atliekant informacinėje sistemoje SPIS, kurios tikslas yra registruoti, nagrinėti ir apskaityti galimus vaiko pažeidimus, asmens kodas yra reikalingas tam, kad eliminuoti bet kokios klaidos galimybę bei nepagrįstam ir neteisėtam asmens duomenų tikrinimui (t. y. nesant teisinio pagrindo patikrinti su pateiktu prašymu nesusijusio asmens duomenis), jei tokiu pačiu vardu, pavarde bei gimimo data būtų daugiau nei vienas asmuo. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog Inspekcija pagrįstai padarė išvadą, jog reikalavimas pateikti pareiškėjai asmens kodą yra teisėtas ir nepažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktų.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad ji Inspekcijos prašė Tarnybai skirti administracinę baudą, tačiau atsakovė šiuo klausimu Sprendime nieko nepasisakė.

ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Inspekcija motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas BDAR 58 straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones. Inspekcija, atlikusi pareiškėjos skundo tyrimą, turi diskrecijos teisę spręsti dėl BDAR 58 straipsnio 2 dalyje numatytų taisomųjų veiksmų taikymo ir (ar) BDAR 83 straipsnyje numatytos administracinės baudos, kuri turi būti veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, skyrimo. Inspekcija teismui nurodė, jog įvertinusi pareiškėjos skundo nagrinėjimo metu tiek pareiškėjos, tiek Tarnybos pateiktą informaciją, teisinį reglamentavimą, už nustatytus Tarnybos asmens duomenų tvarkymo pažeidimus, sprendė, jog užtenka BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinto taisomojo veiksmo taikymo, o kitų poveikio priemonių taikymas šiuo atveju nebūtų proporcingas. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai padarė išvadą, jog proporcinga ir pakankama poveikio priemonė Tarnybai yra minėto taisomojo veiksmo taikymas, o administracinės baudos skyrimas jau būtų neproporcinga ir perteklinė priemonė atsakovės atžvilgiu. Pažymėtina, jog Inspekcija ištyrė pareiškėjų skundą ir pateikė išsamų ginčijamą Sprendimą (jo dalį), tačiau Tarnybos priimtas Sprendimas neturėtų būti suprantamas kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjų argumentą.

Antrasis pareiškėjos skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti konkrečius nurodytus veiksmus (skirti Tarnybai už konstatuotus pažeidimus baudą) atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniai teismai neperima viešojo administravimo subjektų kompetencijos, o tikrina jų priimtų administracinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėja nurodo iš esmės vienintelį argumentą dėl Tarnybai skirtos nuobaudos – papeikimo, teigdama, kad ji nėra proporcinga. Pareiškėja teigia, kad taisomieji veiksmai, neskiriant įstaigai administracinės baudos už asmens duomenų pažeidimus, yra nepakankami ir neatgrasantys įstaigos toliau daryti tokio pobūdžio pažeidimus. Pažymėtina, kad Tarnybai skirta nuobauda – papeikimas, kuri, įvertinus konstatuoto pažeidimo pobūdį, kitas poveikio priemonių skyrimui reikšmingas aplinkybes, nesudaro pagrindo sutikti su skundo argumentais dėl poveikio priemonės neadekvatumo. Be to, Inspekcijos Tarnybai taikyta poveikio priemonė sukelia tiesiogines pasekmes tik pačiai Tarnybai, o pareiškėjai jokių teisių ir pareigų nesukelia, todėl pareiškėjos asmeninis interesas skųsti Inspekcijos Tarnybai taikytą poveikio priemonę neargumentuotas.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Inspekcija teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, Inspekcijos ginčijama Sprendimo dalis pripažintina pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

atmesti pareiškėjos J. N. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė 

                                                Jovita Einikienė                                                                                         

                                                                                                             Violeta Petkevičienė