Civilinė byla Nr. e3K-3-156-1075/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07259-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.24
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Virgilijaus Grabinsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Armino Naujokaičio pareiškimą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „DELFI“, uždarajai akcinei bendrovei „SKR Baltic“, V. B. , išvadą duodančiai institucijai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, dėl teismo sprendimo nevykdymo klausimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo, įpareigojančio visuomenės informavimo (interneto žiniasklaidos) priemonę paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius ir juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančius duomenis, tinkamą įvykdymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas antstolis prašė teismo: 1) spręsti teismo sprendimo nevykdymo klausimą; 2) nustačius, kad teismo sprendimas yra netinkamai įvykdytas, skirti baudą UAB „DELFI“ direktoriui V. B. už teismo sprendimo, įpareigojančio atlikti veiksmus, netinkamą vykdymą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalį.
3. Antstolis nurodė, kad jam buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-744-984/2023, išduotas 2024 m. kovo 13 d., kuriuo atsakovė UAB „DELFI“ įpareigota ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokia pačia forma, t. y. interneto svetainėje www.delfi.lt, toje pačioje skiltyje, paskelbti tokio turinio paneigimą: „Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2022 m. sausio 11 d. publikacijoje ,,Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ paskleista žinia, kad <...Vis dėlto šiuo atveju aukciono bandoma išvengti >“, neatitinka tikrovės.“ 2024 m. kovo 29 d. antstolis patvarkymu Nr. S-24-157-9391 įpareigojo skolininkę UAB „DELFI“ vykdyti teismo sprendimą. 2024 m. balandžio 4 d. skolininkė raštu informavo, kad teismo sprendimą įvykdė 2024 m. vasario 7 d. 2024 m. balandžio 15 d. antstolis gavo išieškotojos UAB „SKR Baltic“ raštą, kuriame nurodyta, kad skolininkė netinkamai įvykdė teismo sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teismo sprendimo įvykdymo, vadovaudamasis CPK 771 straipsniu ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013), antstolis 2024 m. gegužės 7 d. surašė Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi nutarė netenkinti antstolio pareiškimo dėl teismo sprendimo nevykdymo.
5. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. civilinėje byloje Nr. e2-744-984/2023 nusprendė: pripažinti atsakovės UAB „DELFI“ 2022 m. sausio 11 d. publikacijoje ,,Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ paskleistą žinią, kad <...Vis dėlto šiuo atveju aukciono bandoma išvengti >“, neatitinkančia tikrovės; įpareigoti atsakovę UAB „DELFI“ ne vėliau kaip per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokia pačia forma, t. y. interneto svetainėje www.delfi.lt, toje pačioje skiltyje, paskelbti tokio turinio paneigimą: „Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2022 m. sausio 11 d. publikacijoje ,,Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ paskleista žinia, kad <...Vis dėlto šiuo atveju aukciono bandoma išvengti >“, neatitinka tikrovės.“ Taip pat pripažino nepagrįstais ir nesąžiningai paskleistais atsakovės UAB „DELFI“ 2022 m. sausio 11 d. publikacijoje „Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“ paskelbtus teiginius: „Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“; „Nacionalinė žemės tarnyba nesiafišuodama bando pasirašyti taikos sutartį ir aukso vertės sklypą be aukciono pigiau nei rinkos kaina parduoti Lietuvoje žinomam verslininkui“; „tačiau aišku viena: pastatų vertė yra labai nedidelė. Esminė kova vyksta dėl sklypo ir teisės jame statyti“; ,,tačiau šioje istorijoje daugiausia klausimų kelia tai, kad didžiulį valstybinės žemės sklypą į privačias rankas bandoma perduoti be aukciono. Taikos sutartis 2021 m. gruodžio 17 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto apylinkės teisme.“
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. civilinėje byloje Nr. e2-744-984/2023 išdavė vykdomąjį raštą. Antstolis 2024 m. kovo 29 d. surašė Patvarkymą dėl teismo sprendimo vykdymo, kuriuo įpareigojo vykdyti teismo sprendimą. 2024 m. gegužės 7 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, kad 2024 m. balandžio 4 d. skolininkė (UAB „DELFI“) informavo, jog teismo sprendimas įvykdytas 2024 m. vasario 7 d., o 2024 m. balandžio 15 d. išieškotoja UAB „SKR Baltic“ raštu informavo, kad teismo sprendimas įvykdytas netinkamai, nes paneigimas paskelbtas ne toje pačioje vietoje, kaip buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija. Antstolis, vadovaudamasis CPK 771 straipsniu, surašė minėtą aktą ir kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo klausimo išsprendimo.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 44 straipsnio 3 dalies nuostatos taikytinos ir interneto žiniasklaidai. Ši teisės norma įtvirtina, kad paneigimą privaloma paskelbti tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens reputaciją informacija, nemokamai išspausdinti ar kitu adekvačiu būdu jį paskelbti per dvi savaites, išskyrus tas visuomenės informavimo priemones, kurių periodiškumas yra retesnis. Tokiu atveju minėtas paneigimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą (per dvi savaites) ir visuomenės informavimo priemonės pirmame leidinyje ar programoje nuo paneigimo gavimo dienos be komentarų, toje pačioje vietoje, tokios pat apimties ir tokios pat formos (televizija ir radijas – tą pačią savaitės dieną ir tuo pačiu metu), kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens dalykinę reputaciją informacija. Per visuomenės informavimo priemonę privaloma paskelbti atsakymą, neatsižvelgiant į tai, ar per ją paskleisti duomenys buvo paskleisti pačios visuomenės informavimo priemonės vardu, ar kito asmens vardu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors VIĮ 44 straipsnyje nenustatyta, kiek laiko turi būti skelbiamas paneigimas, esminis dalykas yra tai, kad skaitytojui yra sudaroma galimybė pamatyti paneigimą, jį perskaityti.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paneigimas buvo paskelbtas, jis buvo prieinamas ir perskaitytas. Teismas sutiko su 2024 m. liepos 5 d. žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, kad paneigimas buvo paskelbtas pirmame tinklalapio lape, pirminėse pozicijose bei toje pačioje skiltyje (rubrikoje), kaip ir ginčyta publikacija, ir tokie viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) veiksmai pagrįstai gali būti laikomi suderinamais su VIĮ 44 straipsnio 3 dalies reikalavimais. Todėl teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju paneigimo išlaikymas pirminėse pozicijose ir jo pasiekiamumas konkrečioje skiltyje laikytinas protingu ir sąžiningu teismo sprendimo įvykdymu.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-744-984/2023, kuriuo UAB „DELFI“ įpareigota ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokia pačia forma, t. y. interneto svetainėje www.delfi.lt, toje pačioje skiltyje, paskelbti tokio turinio paneigimą, yra įvykdytas tinkamai.
10. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „SKR Baltic“ atskirąjį skundą, 2025 m. kovo 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo, dėl kurio tinkamo įvykdymo kilo ginčas, rezoliucinėje dalyje yra nurodyta paneigimą paskelbti tokia pačia forma, kaip ir publikaciją, t. y. interneto svetainėje www.delfi.lt, toje pačioje skiltyje. Nagrinėjamu atveju tiek publikacija „Pagarsėjusiam verslininkui paruošė tikrą dovaną: už tokią kainą sklypą Vilniuje sutiktų įsigyti daugelis“, tiek publikacija „Paneigimas“ paskelbtos www.delfi.lt toje pačioje skiltyje, rubrikoje „Dienos naujienos“. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra jokių nuorodų, susijusių su paneigimo paskelbimo išlaikymu konkrečioje pozicijoje, laiko trukme ar vartotojų, mačiusių paneigimą, skaičiumi. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad teismo sprendimas įvykdytas netinkamai, t. y. ne taip, kaip nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos nustatyti publikacijų pozicijų ir laiko trukmės tose pozicijose, nes šių aplinkybių aktualumas neišplaukia iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies.
12. Apeliacinės instancijos teismas
pažymėjo, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, jog dažniausiai asmuo, teikdamas reikalavimą paskelbti paneigimą, suformuluoja ir reikalavimą, kiek laiko paneigimas negalės keisti pozicijos tinklalapyje, arba tokį reikalavimą suformuluoja teismas. Tačiau šiuo atveju tokios aplinkybės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nustatytos. VIĮ 44 straipsnis, reglamentuojantis paskelbtos informacijos paneigimą, nenustato, kiek laiko turi būti skelbiamas paneigimas. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nurodyta teismo sprendimo dalis įvykdyta tinkamai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB „SKR Baltic“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį, tenkinti antstolio pareiškimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė VIĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalis, neatsižvelgė į tai, kad paneigimo publikavimo būdas turi būti adekvatus deliktinės informacijos paskelbimo būdui. VIĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalys tikrovės neatitinkančiai informacijai paneigti nustato šiuos reikalavimus: 1) paneigimas turi būti tokios pat apimties kaip tikrovės neatitinkanti informacija; 2) paneigimas turi būti paskelbtas tokia pačia forma, kaip buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija; 3) paneigimas turi būti paskelbtas adekvačiu būdu, kaip ir buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvadoje nurodyta, kad VIĮ nesama detalaus nurodymo, kaip turėtų būti skelbiamas paneigimas, kai tikrovės neatitinkanti bei įžeidaus pobūdžio informacija buvo paskelbta tinklalapyje. Vis dėlto, kai paneigimas turi būti įkeltas į tinklalapį, VIĮ gali būti taikomas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Išvadoje pažymėta, kad VIĮ 44 straipsnis nenustato, kiek laiko turi būti skelbiamas paneigimas, svarbu, kad skaitytojams būtų sudaroma adekvati galimybė pamatyti paneigimą ir susipažinti su jo turiniu. Tačiau į tai teismai neatsižvelgė, priešingai, laikė, kad publikacijos įkėlimas į adekvačiai matomą vietą pakankamą laiko tarpą nėra reikšminga aplinkybė, nes ji neišplaukia iš sprendimo rezoliucinės dalies. Interneto žiniasklaida, lyginant ją su tradicine spauda, pasižymi dinamiškumu ir pirmajame portalo puslapyje publikuojamų straipsnių kaita. Publikacijos keičiamos naujomis ir tokiu būdu senesnės slenka žemyn, kol galiausiai atsiduria tam tikrose rubrikose pagal straipsnių temas. Publikacijai nuslinkus iš pirmojo puslapio į rubrikų skiltis, norint ją aptikti, reikia atlikti paiešką. Paneigimas popieriniame laikraštyje išlieka ten, kur buvo atspausdintas, ir nebegali būti perkeltas. Visa tai suponuoja, kad interneto portale paneigimą paskelbti įpareigotas asmuo gali formaliai įvykdyti sprendimą, įkeldamas paneigimą, ir tuoj pat jį paslėpti „gilesnėse“ portalo skiltyse. Būtent tai šiuo atveju ir įvyko, o apeliacinės instancijos teismas atsisakė atsižvelgti į šias aplinkybes, motyvuodamas tuo, kad tai nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės. Šiuo atveju paneigimas matomoje vietoje buvo kur kas trumpesnį laiko tarpą nei tikrovės neatitinkanti informacija. Bylos nagrinėjimo metu skolininkė nurodė, kad neteisėta pripažintą publikaciją (2025 m. sausio 13 d. duomenimis) pamatė 49 909 skaitytojai, o paneigimą atvertė 8310 skaitytojų. Taigi, skolininkė pripažino, kad paneigimą pamatė net šešis kartus mažiau skaitytojų, o tai savaime suponuoja netinkamai įvykdyto teismo sprendimo pasekmes, pasireiškusias realiai neatkurta išieškotojos dalykine reputacija. Vis dėlto teismai laikė, kad vien sudaroma galimybė pamatyti paneigimą ir jį perskaityti leidžia daryti išvadą, jog sprendimas yra įvykdytas tinkamai. Tačiau tokie teismų argumentai tinkami nebent tradicinei spaudai ir neatliepia internetinės žiniasklaidos specifikos. VIĮ nustatyto paneigimo adekvatumo teismai visiškai nevertino ir jo netaikė, nors vien šešis kartus siauresnė paneigimo sklaida suponavo, kad paneigimas deliktinės informacijos atžvilgiu nebuvo adekvatus. Teismai VIĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas taikė netinkamai ir formaliai, neatsižvelgė į VIĮ keliamą reikalavimą, kad paneigimas būtų adekvatus, o tai sudarė prielaidas skolininkei tik formaliai įvykdyti sprendimą, išieškotojos dalykinės reputacijos taip ir neatkuriant.
13.2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad tikrovės neatitinkančių ir ieškovų garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimas turi būti atliktas ta pačia forma, kaip ir duomenų paskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Iš teismų praktikos (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2046-565/2018, 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1544-794/2020, 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-955-656/2023) matyti, kad teismai, spręsdami klausimą, ar tinkamai įvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, vertina, ar: 1) paneigimas atliktas tokia pačia forma; 2) paneigimas ekvivalentiškas (adekvatus) deliktinės informacijos paskelbimo būdui; 3) paneigimas lygiai taip pat matomas ir lengvai perskaitomas kaip pati tikrovės neatitinkanti informacija; 4) paneigimas turi būti paskelbtas taip pat kaip tikrovės neatitinkanti informacija, kad būtų sukeltas analogiškas skaitytojų susidomėjimas; 5) paneigimo atitiktis tikrovės neatitinkančiai informacijai vertinama preciziškai, taip pat tikrinant, ar sutampa šrifto dydis. Nors nurodytose nutartyse teismas daugiausia tyrė paneigimo atitiktį neteisėtai publikacijai, paneigimą skelbiant popieriniame laikraštyje, tačiau išskyrė svarbius kriterijus vertinant, ar teismo sprendimas, įpareigojantis paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, įvykdytas tinkamai, kad paneigimas turi būti adekvatus ar netgi ekvivalentiškas deliktinei informacijai, kad būtų sudaroma galimybė sulaukti panašaus skaitytojų dėmesio, kaip jo sulaukė pirminė publikacija. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi aplinkybes, kiek laiko paneigimas buvo pirmosiose pozicijose. Apeliacinės instancijos teismas tokį pirmosios instancijos teismo atliktą tyrimą sukritikavo, išaiškindamas, kad šios aplinkybės nėra reikšmingos, nes esą neišplaukia iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies. Toks aiškinimas reiškia interneto žiniasklaidos nebaudžiamumą, apsiribojant tik formaliu paneigimo publikavimu. Tokiu išaiškinimu apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kuri įpareigoja, kad paneigimas turi būti ekvivalentiškas tikrovės neatitinkančiai informacijai.
14. Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB „DELFI“ prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Byloje, dėl kurioje priimto teismo sprendimo tinkamo įvykdymo kilęs ginčas, išieškotojos UAB „SKR Baltic“ ieškinyje (civilinė byla Nr. e2-744-984/2023) prašymas dėl paneigimo buvo suformuluotas, nenurodant, kur ir kaip paneigimas turi būti paskelbtas. Kitame ieškinyje (dėl publikacijos ,,Po Delfi tyrimo valstybė persigalvojo – žinomam verslininkui aukso vertės sklypo be aukciono neparduos“, civilinė byla Nr. e2-5106-994/2025) prašymas dėl paneigimo suformuluotas daug išsamiau, netgi siūloma paneigimo antraštės formuluotė: „įpareigoti atsakovą tokia pačia forma (analogiškai kaip buvo paskelbta publikacija) ir intensyvumu (paneigimą laikyti aktualų tiek pat laiko, kiek buvo skelbta publikacija, ir tokioje pačioje puslapio pozicijoje) paskelbti paneigimą“. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką) priklauso ieškovui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2021 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021). Taigi visi neigiami padariniai dėl ieškovo pareigos netinkamo vykdymo tenka ieškovui. Kasaciniame skunde minima, kad paneigimą atvertė 8310 skaitytojų (2025 m. sausio 13 d. duomenimis). Pažymėtina, kad pats suinteresuotas asmuo UAB „SKR Baltic“ atskirajame skunde nurodė, jog nei teismas, nei UAB „DELFI“ negali užtikrinti, kad paneigimą atsiverstų ne mažiau žmonių, nei atsivertė publikaciją, kad skaitytojai patys nusprendžia, ar jie nori publikaciją atsiversti. Atkreiptinas dėmesys, kad paneigimą pamatė daug daugiau žmonių, nei jį atvertė, nes, pamatę paneigimą, tik dalis skaitytojų nori jį atversti. Paneigimą atvertusių skaitytojų skaičius visiškai paneigia suinteresuoto asmens UAB „SKR Baltic“ teoriją, kad UAB „DELFI“ tik trumpam paskelbė paneigimą, o paskui jį paslėpė. Paneigimas buvo publikuotas toje pačioje vietoje kaip ir pirminė publikacija ir laikomas pirmuosiuose anonsuose pakankamą laiką, kad žmonės galėtų jį pamatyti ir perskaityti. Kasaciniame skunde prašoma priimti priešingą sprendimą ir tenkinti antstolio prašymą. Toks sprendimas tik sukeltų nesibaigiančius ginčus, ką laikyti teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, nes neegzistuoja įrodymai, kiek kuris straipsnis buvo anonsuose ir kokioje anonsų pozicijoje. Pažymėtina, kad, nacionaliniams teismams laikantis pernelyg griežto požiūrio vertinant žurnalistų profesinį elgesį, pastarieji galėtų būti nepagrįstai atgrasyti nuo savo funkcijos informuoti visuomenę vykdymo. Todėl teismai privalo atsižvelgti į savo sprendimų galimą poveikį ne tik individualiems atvejams, bet ir žiniasklaidai apskritai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Bozhkov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 3316/04, 51 punktas).
14.2. Pagal teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1298-945/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-767-275/2022), reikšmingi tik esminiai paneigimo skirtumai nuo paneigiamo teksto, tačiau išieškotoja esminių skirtumų neįrodinėjo. Nagrinėjamu atveju, esant neaiškumų dėl teismo sprendimo, išieškotoja turėtų kreiptis dėl teismo sprendimo išaiškinimo į sprendimą priėmusį teismą.
14.3. Išieškotoja prašo skirti baudą skolininkės UAB „DELFI“ direktoriui. Šis prašymas neatitinka UAB „DELFI“, kaip visuomenės informavimo priemonės, veiklos specifikos. Išieškotojos reikalavimas skirti baudą visuomenės informavimo priemonės direktoriui, o ne vyriausiajam redaktoriui yra nepagrįstas ir neteisėtas (VIĮ 22 straipsnio 10 dalis, CPK 771 straipsnio 8 dalis).
15. Išvadą duodanti institucija Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodomi šie argumentai:
15.1. Teismo sprendimo, dėl kurio tinkamo įvykdymo yra kilęs ginčas, rezoliucinėje dalyje aiškiai nustatyta tiek paneigimo tvarka, tiek terminai, t. y. paneigimas turi būti paskelbtas interneto svetainėje www.delfi.lt, toje pačioje skiltyje, ne vėliau kaip per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vis dėlto teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nesama jokių nurodymų, kiek laiko paneigimas turi būti skelbiamas ir kiek laiko jis negali keisti pozicijos naujienų portalo pirmajame lape. Atsižvelgiant į tai, kad teismas konkrečių reikalavimų dėl paneigimo skelbimo trukmės nesuformulavo, negalima spręsti, kad jų nesilaikyta ir teismo sprendimas įvykdytas netinkamai. Tiek VIĮ, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos detaliai neapibrėžia paneigimo ypatumų tais atvejais, kai informacija skelbiama interneto naujienų portale, kiek tai susiję su paneigimo skelbimo (ar išlaikymo tam tikrose pozicijose) trukme. Skirtingai nei spausdintiniuose leidiniuose, tinklalapiuose informacija skelbiama ne periodiškai, nustatytomis dienomis, o kasdien ir nuolatos, t. y. atsižvelgiant į kasdien vykstančius įvykius ir aktualijas, publikacijos bei kita informacija skelbiama ne pagal iš anksto nustatytą tvarkaraštį, o remiantis naujienų aktualumu. Taigi dėl šių priežasčių publikacijos iš pirminių pozicijų dėl kitų naujienų aktualumo pasislenka į žemesnes pozicijas ir galiausiai atsiduria konkrečioje skiltyje. Tokia situacija susiklostė tiek paskelbus publikaciją, kurioje buvo tikrovės neatitinkanti ir įžeidaus pobūdžio informacija, tiek paneigimą, t. y. po paskelbimo abi publikacijos iš pirminių pozicijų portale leidosi žemyn, kol atsidūrė tam tikrose skiltyse, kuriose yra skelbiamos iki šiol. Vis dėlto tai nereiškia, kad paneigimui pakeitus poziciją naujienų sraute paneigiamas jo paskelbimo suderinamumas su VIĮ ir CK nuostatomis. Kadangi VIĮ ir CK nenustatyta, kiek laiko turi būti skelbiamas paneigimas, svarbu, kad vadovaujantis protingumo principu skaitytojams būtų sudaroma adekvati galimybė pamatyti paneigimą ir susipažinti su jo turiniu. Asmuo, teikdamas reikalavimą paskelbti paneigimą, gali suformuluoti reikalavimą, kiek laiko paneigimas negalės keisti pozicijos tinklalapyje, arba tokį reikalavimą gali nustatyti teismas, įpareigodamas informacinės visuomenės informavimo priemonę paskelbti paneigimą. Kadangi šiuo atveju toks reikalavimas nebuvo suformuluotas, tai kelių valandų paneigimo pozicijos išlaikymas pirminėse pozicijose ir jo pasiekiamumas konkrečioje skiltyje turėtų būti laikomas tinkamu, sąžiningu ir analogišku publikacijos, kurioje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, paskelbimo formai ir būdui.
15.2. Tiek teismų praktikoje, tiek doktrinoje paneigimo adekvatumas siejamas su jo forma, būdu ir vieta, kurie iš esmės turi būti tokie patys, kaip ir publikacijos, kurioje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti ir dalykinei reputacijai kenkianti informacija. Paneigimo skelbimo trukmė, pozicijos nekeitimas ir skaitytojų skaičius iki šiol nebuvo vertinti kaip paneigimo adekvatumo aspektas. Vis dėlto toks kriterijus kaip paneigimą perskaičiusių asmenų skaičius ir neturėtų būti laikomas reikšmingu nustatant, ar paneigimas buvo paskelbtas adekvačiu būdu. Pažymėtina, jog reikalavimo, kad paneigimą perskaitytų toks pat skaičius skaitytojų, įvykdymas yra praktiškai neįmanomas. Informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, netgi nuolatos išlaikydamas pranešimą apie paneigimą pačioje pirmoje naujienų portalo pozicijoje, niekaip negali garantuoti, kad kiekvienas portalo lankytojas būtinai atvers ir perskaitys pranešimą apie paneigimą. Kaip ir skelbiant paneigimą laikraštyje neįmanoma garantuoti, jog laikraštį nusipirks tiek pat skaitytojų, kiek ir buvo perskaičiusių dalykinę reputaciją pažeidžiančią publikaciją, taip ir tinklalapio valdytojas negali garantuoti, kad skaitytojai bus suinteresuoti perskaityti paneigimo tekstą. Teisėje galiojant principui, kad niekas negali būti įpareigojamas daryti to, kas neįmanoma, reikalavimas išlaikyti paneigimą pirminėse portalo pozicijose tol, kol jį perskaitys toks pats ar panašus skaičius skaitytojų, kaip ir skaičiusių dalykinei reputacijai kenkiančią publikaciją, dėl savo neįgyvendinamumo neturėtų būti laikomas kriterijumi, apibrėžiančiu paneigimo adekvatumą. Kartu akcentuotina, jog turėtų būti daromas aiškus skirtumas tarp sąžiningos ir protingos paneigimo išlaikymo pirminėse pozicijose trukmės, atsižvelgiant į naujienų interneto portalo specifiką (kai per dieną naujesnės publikacijos skelbiamos aukščiau), ir epizodiško paneigimo paskelbimo, turint kryptingą tikslą, kad paneigimą pamatytų ir su jo turiniu susipažintų minimalus skaičius skaitytojų. Toks elgesys reikštų formalų reikalavimo paskelbti paneigimą įvykdymą ir niekaip neatkurtų pažeistos asmens dalykinės reputacijos. Šiuo atveju nesama duomenų, jog paneigimas būtų skelbiamas itin trumpą laiką (kaip teigiama kasaciniame skunde, su paneigimo turiniu susipažino net 8310 skaitytojų) ar tokiu paros metu, kai portalas sulaukia mažiausiai skaitytojų. Taip pat paneigimas, nors ir konkrečioje skiltyje, yra skelbiamas iki šiol, todėl būtų neteisinga vertinti tokį elgesį kaip siekį tik formaliai įvykdyti teismo sprendimą ir paneigimą skubiai paslėpti, kryptingai siekiant, kad jo turinį pamatytų kuo mažiau skaitytojų. Pažymėtina, jog informacinės visuomenės informavimo priemonės specifiškumas, kuris ją skiria nuo spausdintinių visuomenės informavimo priemonių ar televizijos, lemia, jog visos publikacijos pirminėse portalo pozicijose išlieka ribotą laiką, tačiau turi skirtingą skaitomumą, nepriklausomą nuo informacinės visuomenės informavimo priemonės valios. Taigi tiek publikacija, kurioje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, tiek paneigimas dėl informacinės visuomenės informavimo priemonės veikimo principo pasislenka žemyn ir vėliau atsiranda tam tikroje portalo skiltyje. Taip pat dėl skirtingo skaitytojų susidomėjimo pirminės publikacijos ir pranešimo apie paneigimą skaitomumas natūraliai skiriasi. Šiuo atveju būtent informacinės visuomenės informavimo priemonės veikimo principas, dėl kurio publikacijos keičia poziciją portale, sudaro pagrindą spręsti, kad paneigimas gali būti laikomas paskelbtu adekvačiu, ekvivalentišku būdu dėl paskelbimo trukmės pirminėse pozicijose, kadangi ir publikacija su tikrovės neatitinkančia informacija, ir paneigimas pirminėse portalo pozicijose buvo ribotą laiką ir šios pozicijos pasikeitė dėl kitų dienos naujienų naujumo ir aktualumo. Taigi, sąžiningas paneigimo paskelbimo išlaikymas pirminėse pozicijose ribotą laiką (atsižvelgiant į interneto portalo veikimo principą) turėtų būti laikomas adekvačiu, kadangi ir publikacija, kurioje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, pirminėse pozicijose vietą užima ribotą laiką. Kaip minėta, teismo rezoliucinėje dalyje nesant atskiro reikalavimo paneigimą išlaikyti tinklalapio pirminėse pozicijose konkretų laiko tarpą, toks aspektas pagrįstai nevertintas kaip tinkamo teismo sprendimo įvykdymo kriterijus.
16. Suinteresuotas asmuo UAB „SKR Baltic“ pateiktu pareiškimu prašo kritiškai vertinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pateiktus rašytinius paaiškinimus ir spręsti bylą atsižvelgiant į galimą tarnybos šališkumą. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškime nurodytos aplinkybės pagrindžia pagrįstas abejones dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, kaip išvadą teikiančios institucijos, nešališkumo nagrinėjamoje byloje.
17. Išvadą duodanti institucija Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba rašytiniais paaiškinimais prašo suinteresuoto asmens UAB „SKR Baltic“ pareiškime nurodytas aplinkybes laikyti nepagrįstomis ir išdėsto argumentus, jos nuomone, paneigiančius suinteresuoto asmens UAB „SKR Baltic“ iškeltas abejones dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nešališkumo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo sprendimo, įpareigojančio visuomenės informavimo (interneto žiniasklaidos) priemonę paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius ir juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančius duomenis, tinkamo įvykdymo
18. Nagrinėjamoje kasacinėje byloje keliamas klausimas, ar sprendžiant baudos skyrimo už teismo sprendimo, įpareigojančio paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, nevykdymą pagrįstumo klausimą, nustatant teismo sprendimo vykdymo tinkamumą, be kita ko, būtina įvertinti tokias aplinkybes: ar paneigimą matė toks pats skaičius skaitytojų kaip ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kiek laiko paneigimas buvo pirminėse naujienų portalo pozicijose.
19. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
20. Panaši taisyklė įtvirtinta CK 2.24 straipsnyje, reglamentuojančiame garbės ir orumo gynimą. Jeigu nevykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą, teismas nutartimi gali išieškoti iš atsakovo baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Baudos dydį nustato teismas. Ji yra išieškoma ieškovo naudai, nepaisant neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.24 straipsnio 7 dalis). CK 2.24 straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją (CK 2.24 straipsnio 8 dalis). Pagrindas skirti atsakovui baudą pagal CK 2.24 straipsnio 7 dalį yra teismo sprendimo, įpareigojančio paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą ar pažeidžiančius juridinio asmens dalykinę reputaciją, nevykdymas (netinkamas vykdymas).
21. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl CK 2.24 straipsnio 7 dalies taikymo, yra būtina nustatyti: 1) kokia buvo teismo sprendime nurodyta tikrovės neatitinkančių ar (ir) žeminančių asmens garbę ir orumą duomenų paneigimo tvarka ir terminai; 2) ar atsakovas įvykdė teismo sprendimą ir paneigė pirmiau nurodytus duomenis; 3) ar duomenys buvo paneigti teismo nustatytais terminais ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2019, 18 punktas).
22. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis), be kita ko, reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas jame nurodytu būdu. Teismo sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia reiškia, jog, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020 16 punktą).
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo. Teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje, be kita ko, pateikia išvadą ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstydamas patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
24. Taigi teismas, išsprendęs bylą iš esmės, teismo sprendimu pasisako dėl to teisių gynimo būdo, kurį pasirenka pats ieškovas. Kai teismas patenkina ieškovo reikalavimą, šis turi būti vykdomas tokiu būdu (tokia tvarka, terminais ir kitomis sąlygomis), kaip yra nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Tai reiškia, kad tinkamas teismo sprendimo vykdymas yra jo vykdymas tokiu būdu (tokia tvarka, terminais ir kitomis sąlygomis), kaip yra nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Todėl, sprendžiant baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą klausimą, būtina įvertinti būtent tas aplinkybes, kurios reikšmingos nustatant teismo sprendimo vykdymo tinkamumą. Sprendžiant baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą klausimą, byla negali būti iš naujo sprendžiama iš esmės, todėl negali ir neturi būti nustatomos aplinkybės, kurios lemtų atsakovui kitokias ar papildomas pareigas, nei buvo nurodyta teismo sprendime, kuris turi būti įvykdytas.
25. Tokios pačios pozicijos kasacinis teismas laikosi ir dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir vykdymo tvarkos išaiškinimo. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nei sprendimo išaiškinimas (CPK 278 straipsnis), nei sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas (CPK 589 straipsnis) nenustato kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu, dėl kurio išaiškinimo ar dėl kurio vykdymo tvarkos išaiškinimo buvo kreiptasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015; 2023 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-943/2023, 34 punktas).
26. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimas buvo paskelbtas, kaip ir nurodyta teismo sprendime, interneto svetainėje www.delfi.lt, toje pačioje skiltyje, rubrikoje „Dienos naujienos“; nėra ginčo ir dėl paneigimo turinio atitikties nurodytajam teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nei dėl paneigimo paskelbimo teismo sprendime nustatytu terminu. Vis dėlto, suinteresuoto asmens UAB „SKR Baltic“ nuomone, to nepakanka siekiant nustatyti teismo sprendimo vykdymo tinkamumą, bet būtina, atsižvelgiant į VIĮ 44 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, nustatyti, ar paneigimo paskelbimas buvo adekvatus tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimui, ir įvertinti, pirma, ar paneigimą matė toks pats skaičius skaitytojų kaip ir tikrovės neatitinkančius duomenis ir, antra, kiek laiko paneigimas buvo pirminėse naujienų portalo pozicijose.
27. Teisėjų kolegija sutinka su suinteresuoto asmens UAB „SKR Baltic“ argumentais, kad tokios tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo kaip teisių gynimo būdo įgyvendinimo sąlygos kaip paneigimą mačiusių skaitytojų skaičiaus palyginimas su tikrovės neatitinkančius duomenis mačiusių skaitytojų skaičiumi, taip pat tam tikro laiko nustatymas, kiek paneigimas turėtų būti pirminėse naujienų portalo pozicijose, gali būti aktualios. Tačiau šios sąlygos aktualios teismui sprendžiant dėl paties teisių gynimo būdo ir jo įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos bylą nagrinėjant iš esmės. Būtent bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. sprendžiant dėl ieškovo suformuluotų teisių gynimo būdų, jų sąlygų bei tvarkos, be kita ko, būtų aktualu vertinti ir paneigimo apimties, formos ar kito adekvataus paskelbimo aspektus, kaip tai yra nustatyta ir VIĮ 44 straipsnyje įtvirtintame teisiniame reguliavime. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokių tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo sąlygų ar tvarkos teismo sprendime, dėl kurio vykdymo tinkamumo sprendžiamas klausimas, nebuvo nustatyta.
28. Asmuo, gindamas savo dalykinę reputaciją, turi teisę apsispręsti pasirinkti tiek savo teisių gynimo būdus, tiek ir teisių gynimo būdų įgyvendinimo sąlygas ir tvarką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021 20 punktą; 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021 24 punktą). Be to, tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
29. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „SKR Baltic“ byloje dėl dalykinės reputacijos gynimo, reikšdamas reikalavimą dėl neatitinkančių tikrovės žinių paneigimo, nesuformulavo jokių specialių tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo sąlygų ar tvarkos, todėl šis klausimas nebuvo bylos dėl dalykinės reputacijos gynimo nagrinėjimo dalykas, skolininkė neturėjo galimybės gintis nuo šio reikalavimo, be kita ko, teikdama atsikirtimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, ir dėl jų nepasisakė teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės. Teismo sprendime nenurodžius kitokių, nei minėta pirmiau, tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo paskelbimo sąlygų ir tvarkos, jų nustatymas ir įvertinimas sprendžiant teismo sprendimo vykdymo tinkamumo klausimą reikštų teismo sprendime nustatyto teisių gynimo būdo, jo įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos nagrinėjimą iš naujo. Tai paneigtų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą (CPK 18 straipsnis) ir res judicata galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis), nes vykdymo procese ne įstatymo nustatyta tvarka pakeistų įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas šalių teises ir pareigas, taip pat pažeistų draudimą atlikti vykdymo veiksmus nesant tam išduoto vykdomojo dokumento (CPK 586 straipsnio 2 dalis).
30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog, teismo sprendime nesant nurodyta tokių tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo sąlygų, kaip ar paneigimą matė toks pats skaičius skaitytojų kaip ir tikrovės neatitinkančius duomenis ir kiek laiko paneigimas buvo pirminėse naujienų portalo pozicijose, nėra pagrindo šių aplinkybių nustatyti ir vertinti sprendžiant teismo sprendimo tinkamo įvykdymo klausimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl kitų procesinių klausimų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
31. Nagrinėjamoje byloje Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, kaip išvadą teikianti institucija, kasaciniam teismui pateikė paaiškinimus dėl teisinių argumentų, kuriais grindžiamas kasacinis skundas. Suinteresuotas asmuo UAB „SKR Baltic“ kasaciniam teismui pateikė pareiškimą, kuriame prašė kritiškai vertinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pateiktus rašytinius paaiškinimus ir spręsti bylą atsižvelgiant į galimą šios tarnybos šališkumą. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškime nurodytos aplinkybės patvirtina abejones dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, kaip išvadą teikiančios institucijos, nešališkumo nagrinėjamoje byloje.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ar savivaldybės institucijos, pateikusios išvadą byloje, išdėstyti teisiniai argumentai nesaisto teismo, nes byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas yra teismo prerogatyva. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, suinteresuoto asmens pareiškime nurodytų aplinkybių nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija tik atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuoto asmens UAB „SKR Baltic“ procesinis elgesys bylos nagrinėjimo procese nenuoseklus. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba į bylą buvo įtraukta suinteresuoto asmens UAB „SKR Baltic“ iniciatyva. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, kaip išvadą teikiančios institucijos, kasaciniam teismui 2025 m. liepos 11 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti teisiniai argumentai iš esmės atitinka tuos, kurie buvo nurodyti žurnalistų etikos inspektoriaus 2024 m. liepos 5 d. išvadoje, pateiktoje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Rašytinius pasiaiškinimus pasirašė žurnalistų etikos inspektorius D. Radzevičius, o išvadą – žurnalistų etikos inspektorė G. Ramanauskaitė.
33. Pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 593 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.
34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškotojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas).
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą (suinteresuoto asmens UAB „SKR Baltic“ kasacinis skundas atmestas), į priešingus išieškotojos UAB „SKR Baltic“ ir skolininkės UAB „DELFI“ interesus, suinteresuotam asmeniui UAB „DELFI“ priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas iš suinteresuoto asmens UAB „SKR Baltic“. Suinteresuotas asmuo UAB „DELFI“ prašė priteisti 1260 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, atlyginimo ir pateikė šių išlaidų realumą pagrindžiančius dokumentus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 ir 8.14 punktuose nurodytų dydžių, todėl suinteresuotam asmeniui UAB „DELFI“ iš suinteresuoto asmens UAB „SKR Baltic“ priteistinas 1260 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „DELFI“ (j. a. k. 125483974) iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ (j. a. k. 300512605) 1260 (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Artūras Driukas
Virgilijus Grabinskas