MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       Marijampolė

                    Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė,

sekretoriaujant S. P., I. G.,

dalyvaujant atsakovui V. K. L. ir jo atstovei advokatei A. N.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų - Daugiabučio namo savininkų bendrijos „V.“ pirmininkei V. G.,

ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – F. G. nedalyvaujant

            žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. K. L. bei tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Daugiabučio namo savininkų bendrijai „V.“ ir F. G. dėl turtinės žalos atlyginimo.

            Teismas

 n u s t a t ė: 

1.       Ieškovė (toliau vadinama draudikas, ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo 919,13 Eur turtinės žalos atlyginimo, 4,28 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 919,13 Eur skolos sumos nuo pareikalavimo įvykdyti, t.y. 2021-05-01 iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020-04-08 vandeniu buvo sulietas AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimu apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01) (toliau – Taisyklės), pagal kurių nuostatas, nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Šiuo atveju pagal sudarytą lokalinę sąmatą, apdraustų patalpų remonto kaina sudaro 919,13 Eur ir tokio dydžio draudimo išmoką ieškovė išmokėjo draudėjai V. B. Mano, kad ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovui V. K. L. Kad butas būtų aplietas iš bendrojo naudojimo įrenginių ar vamzdynų, nenustatyta. Nurodė, kad butas, kuris aplietas yra pirmame aukšte, o atsakovo butas, t.y. iš kurio aplietas – trečiame aukšte. Antrame aukšte esantis butas ir jam padaryti apgadinimai (suliejimas) nebuvo nustatyti, butas neapžiūrėtas. Aplinkybę dėl buto suliejimo patvirtina fotonuotraukos, sąmata ir liudytojo A. K. parodymai.

2.       Atsakovas V. K. L. su ieškiniu nesutinka visiškai. Nurodė, kad jis yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. Jo butas yra trečiame namo aukšte. 2020-04-08 aplietas butas, kuriam draudikas išmokėjo išmoką, yra pirmame aukšte. Antrame aukšte bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyveno nuomininkai, kurie dažnai keisdavosi, todėl iš šio buto ir galėjo būti užlieta. Pirmame aukšte gyvenantis T. B. yra draugai su antrame aukšte gyvenusiais žmonėmis, todėl galėjo susitarti ir jį nepagrįstai apkaltinti. 2020-04-08 jis namuose buvo maždaug iki pietų, o po to išvyko žvejoti. Jis namuose būna retai, nes užsiima žvejyba, būna pas giminaičius. Tą rytą pas jį atėjo iš vandentiekio darbuotojai, ieškojo ar nėra iš kur nors vandens nuotekio, bet nieko nerado. Bendrijos pirmininkė J. K. buvo prieš pietus užėjusi, pastovėjo tarpduryje ir apsidairiusi išėjo. Jis virtuvėje laiko du didelius kibirus su žirniais ir kukurūzais žuvų šėrimui, bet jokio vandens iš ten negalėjo išbėgti. Nei virtuvėje po kriaukle, nei kitur jis nepastebėjo jokio vandens. Mano, kad yra nepagrįstai apkaltintas. Jei vandens nuotėkis būtų buvęs iš jo buto, tai antrame aukšte turėjo viskas plaukti, bet jokių duomenų apie antro aukšto užliejimą nėra. Paneigė liudytojo A. K. nurodytą aplinkybę, kad kitą dieną nusipirkęs nešėsi plastikinį vamzdį (rankovę) pakeitimui.

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, F. G., kuris yra buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio antrame aukšte savininkas, atsiliepimo nepateikė, 2022-04-01, 2022-04-15 pateikė teismui elektroninius laiškus, kur nurodė, kad jis gyvena ir dirba užsienyje, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Apie įvykį nieko pasakyti negali, nes nematė. Kiek jam žinoma, užpylimas įvyko iš trečio aukšto, pateikia savo turimo nuosavo buto panaudos sutartį. Būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl atvykusių asmenų prašymu byla nagrinėjama iš esmės be trečiojo asmens dalyvavimo (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 1 d.).

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, daugiabučio namo savininkų bendrija „V.“ (toliau - Bendrija) su ieškiniu sutinka. Bendrijos pirmininkė V. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji Bendrijos pirmininke ginčo laikotarpiu nebuvo, konkrečių aplinkybių apie įvykį nežino. Butas, kuris yra tarp nukentėjusio buto pirmame aukšte ir trečiame aukšte esančio atsakovo buto, priklauso jos sūnui F. G. Butas yra nuomojamas. Įvyko metu gyveno mergina K. su vaikinu. Šiuo metu bute gyvena kiti nuomininkai. Ji po įvykio tą pačią dieną buvo atvykusi į sūnaus butą, tai ten didelių nuostolių padaryta nebuvo, matėsi vandens nubėgimas siena, vanduo buvo nutekėjęs virtuvėje per lubas, tai jie priklijavo tik vieną plokštę ant lubų. Pas atsakovą į butą užėjusi nebuvo. Į draudimą nesikreipė. Pateikė buto užpylimo aktą, kurį surašė tik dabar.

5.       Liudytojas A. Z. nurodė, kad jis yra atsakovo kaimynas, gyvena toje pačioje laiptinėje, penktame aukšte. Jis statė vandens skaitiklius šiame name, yra baigęs metalo apdirbimą ir nusimano santechnikos srityje. Jis kalbėjosi su pirmame aukšte gyvenančiu T., tai jis pasakojo, kad per ventiliacinę angą įvykio dieną kaip iš kibiro šustelėjo vanduo virtuvėje. Per sieną negali šustelt kaip iš kibiro, o turi šlapti. Tuo momentu jis atbėgo pas K.V. L. pasiteirauti kaip reikalai, tačiau viskas buvo pas L. gerai. Pats L. nieko netvarko, jei kas įvyksta, jį kviečiasi. Jei trūko vamzdis, turėjo būti išmušta siena, bet to nebuvo, nes būtų reikėję kirsti sieną. Jei pats nukentėjusysis apžiūrėjo atsakovo butą, tai kodėl nieko nesakė, nes jis žino, kad T. B. buvo nuėjęs pas atsakovą į butą. Ventiliacinė anga buvo virtuvėje, bet iš trečio aukšto tokia stipri srovė negalėjo kliokti, jei vandens tekėjimas buvo iš trečio aukšto. Jis šią informaciją gavo ir iš nukentėjusiojo T. B.

6.       Liudytojas P. B. nurodė, kad jis yra buvęs bendrijos pirmininkas prieš tris metus perdavęs funkcijas J. K. Jis žino, kad pirmininkė skambino jam kai iškilo problema dėl buto užliejo. Sakė kad gal trūkę vamzdžiai, bet pagal užliejimą tai negalėjo būti trūkę vamzdis. Tai ne bendrojo naudojimo vamzdžiai. Jis vakare vaikščiojo ir žiūrėjo rūsyje vamzdžius, bet jokių trūkimų nebuvo. Nei į vieną butą užėjęs nebuvo. Jis aiškinosi, ar tai nėra bendrijos problema. Bet išsiaiškino, kad tai nėra bendrijos problema. Jei būtų buvę vamzdžiai, tai būtų užlieti visi butai ir rūsys. Jis mano, kad bus aplieta, bet iš kus tai negali pasakyti, kažkada yra buvę kad iš antro aukšto aplietas pirmas aukštas. Antrame aukšte gyvena nuomininkai. Ir iš ten yra buvę užliejimų.

7.       Liudytojas A. K., kuris kaip nuomininkas gyveno antrame aukšte bute Nr. (duomenys neskelbtini), tarp nukentėjusiojo buto ir atsakovo nurodė, kad kai buvo įvykis, jis gyveno tuo laikotarpiu su drauge minėtame bute. Prieš pietus į darbą paskambino kaimynas, kad ant jo bėga vanduo bute. Kai skubiai grįžo į butą, pamatė, kad pas jį tualete ir virtuvėje šlapios sienos. Užėjo pas kaimyną į trečią aukštą (atsakovą K.V. L.) apžiūrėti. Tai ten tualete kanalizacija pas atsakovą nešvari. Buvo nemalonus kvapas, tai jis tik užsidengęs nosį galėjo neilgai išbūti. Jis buvo palindęs ir po kriaukle virtuvėje. Pas atsakovą bute kvapas buvo nekoks. Kad būtų daug vandens nepastebėjo, bet stovėjo kibirai ir visur baisi netvarka. Matė, kad kitą dieną atsakovas ėjo nusipirkęs vamzdį keisti. Viskas vyko iki pietų, tai jis grįžo pažiūrėti. Pas jį buvo šlapios sienos. Jis mano, kad pas atsakovą buvo netvarkinga kanalizacija. Tačiau vandens pas atsakovą ant grindų nematė, nes gal jis išvalė ar pan. Virtuvėje tik buvo netvarka. Kitą dieną sutiko atsakovą nešantis nusipirkus plastikinį vamzdį pakeitimui. Anksčiau yra buvę, kad atsakovas jį apliejęs tualete, bet niekur nesikreipė, atsakovas su juo atsiskaitė. Bendrijoje jokie vamzdžiai, stovai nebuvo keičiami. Vanduo kur buvo apibėgęs buvo švarus, be kvapo.

8.       Liudytoja J. K. nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) name negyveno, tik buvo bendrijos pirmininkė. Ji iš gyventojo gavo skambutį, kad bėga vanduo, yra avarija. Atvyko per dešimt minučių dienos metu iš darbo. Tuo metu jau buvo UAB „Sūduvos vandenys“ avarinės tarnybos atstovai. Jau jie išėjo iš rūsio, bet sakė kad nieko rimto nerado. Tai buvo užliejimas. Pirmame aukšte gyvenantis gyventojas sakė kad jį iš viršaus užliejo. Ji nuėjo pas atsakovą, nes antrame aukšte buto durų niekas neatidarė. Teigia, kad pas atsakovą yra buvusi dėl skolų bendrijai, dėl gyventojų skundų dėl nešvaros, netvarkos, kvapo iš atsakovo buto. Atsakovas gyvena vienas, jam reikalinga pagalba. Ji netgi buvo suradusi jo giminaičius, kad padėtų jam susitvarkyt. Įvykio dieną ji buvo užėjusi pas atsakovą į butą ir matė kibirus koridoriuje. Ėjo su kaimynais (B., iš ketvirto aukšto gyventoju, kur gyvena socialiniame būste). Matė vandens ant grindų virtuvėje. Atsakovas ją įžeidinėjo, sakė, kad nieko nėra, jis sakė skalbė. Gedimų vamzdynuose ir avarijos nebuvo. Jei būtų buvusi avarija, būtų toliau bėgę. Čia buvo vienkartinis atvejis ir iš karto liovėsi. Viduriniame bute gyveno nuomininkai. Ji apžiūrėjo ir sulietą butą. Vandens ten buvo. Bendrijoje santechniko nėra, jeigu reikėdavo, jie samdydavo specialistus. Kai ji buvo atsakovo bute, kad būtų jis užlietas, ji nematė, į viršų nežiūrėjo. Aktas, kad tame bute buvo įvykis, surašytas nebuvo. UAB „Sūduvos vandenys“ avarinės tarnybos atstovai į atsakovo butą turėjo užeiti apžiūrėti, nes jie buvo iškviesti.

9.       Liudytojas G. L. nurodė, kad jis yra atsakovo kaimynas, gyvena virš jo ketvirtame aukšte. Kai buvo įvykis, jis žino, tačiau pas atsakovą bute su pirmininke J. K. ir O. B. jis nesilankė ir jokio vandens nematė.

10.       Liudytoja O. B. nurodė, kad ji yra atsakovo kaimynė, jos butas yra toje pačioje aikštelėje, greta. Ji paneigė, kad su bendrijos pirmininke J. K. buvo kartu pas atsakovą apžiūrėti ar yra vandens nutekėjimas. Teigia pas atsakovą bute niekada nebuvusi. Tik išėjusi į laiptinės aikštelę matė ir girdėjo, kai iš atsakovo buto išėję UAB „Sūduvos vandenys“ darbuotojai garsiai pasakė kad „nieko čia nėra“. Tai ji aiškiai suprato, kad pas atsakovą bute jokios vandentiekio avarijos ar išsiliejusio vandens nėra. O kas įvyko ir dėl ko užlietas pirmame aukšte esantis butas, ji nežino.

Teismas

k o n s t a t u o j a

Ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės

11.       Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui K. V. L. Minėtas butas yra namo trečiame aukšte.

12.       Butas, esantis (duomenys neskelbtini) (pirmame aukšte) nuosavybės teise priklauso B. B. ir V. B. ir draudiminio įvykio metu kartu su namų turtu (draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo apdraustas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ nuo įvairių rizikų, tame tarpe ir nuo vandens užliejimų.

13.       Tarp nukentėjusiojo ir atsakovo buto antrame aukšte esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui F. G.

14.       Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo el. paštu su bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenusiu T. B. matyti, jog 2020-04-09 pastarasis informavo draudėją, kad dėl vandens užliejimo bute Nr. (duomenys neskelbtini) „Pažeidimai matosi ant 3 virtuvės spinteliu nuo drėgmės atsilupo spintelių apdaila. Drėgmė atkėlė stalvirsį esantį aplink kriauklę“.

15.       Iš ieškovės pateiktų nuketėjusio buto fotonuotraukų (duomenys neskelbtini) matyti, jog nukentėjusiojo buto lubos, baldų stalviršiai yra pakenkti vandens, galimas nutekėjimas per lubas ir sieną virtuvėje iš auksčiau esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio trečiajam asmeniui F. G.. Ieškovė teigia, jog vanduo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) , o po to į butą Nr. (duomenys neskelbtini) pateko iš trečiame aukšte esančio atsakovo buto Nr. (duomenys neskelbtini) (virtuvės), tualeto.

16.       Iš 2022-01-26 UAB „Sūduvos vandenys“ pažymos „Dėl avarijos“ nustatyta, kad 2020-04-08 apie 11 val. buvo užregistruotas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, tačiau vanduo jau buvo užsuktas ir darbuotojai jokių veiksmų neatliko.

17.       Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir apskaičiavo žalos dydį pagal 2020-04-09 V. A. parengtą lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, kad remonto darbai bute Nr. (duomenys neskelbtini) (lubų tinko valymas, glaistymas, dažymas, grindų keitimas ir kt.) kainuos 1158, 26 Eur.

18.       Išskaičius sutartinę draudimo išskaitą, 2020-04-10 ieškovė išmokėjo draudėjai V. B. 152 Eur ir 767,13 Eur draudimo išmokos. Iš viso 919,13 Eur.

19.       Iš Bendrijos ir ieškovės susirašinėjimo (duomenys neskelbtini) matyti, jog vandens nuotėkis iš bendrojo naudojimo vamzdynų nėra nustatytas.

20.       Iš 2020-04-20 ieškovės pretenzijos Bendrijai matyti, jog ieškovė 919,13 Eur išmokėtos žalos atlyginimo iš pradžių reikalavo iš Bendrijos, nurodydama, kad dėl nesandaraus buitinių nuotekų stovo buvo aplietas butas, apdraustas namų turtas (savininkas (-ė) V. B.).

21.       Iš ieškovės pateiktos pretenzijos matyti, jog vėliau, t.y. 2021-04-09 ieškovė pareikalavo 919,13 Eur išmokėtos žalos atlyginimo iš atsakovo V.K. L.

22.       Iš F. G. pateikto 2022-03-20 surašyto buto, esančio (duomenys neskelbtini) užpylimo akto, kurį pasirašė šiuo metu esanti Bendrijos pirmininkė V. G., buto savininkas F. G. bei K. T., matyti, kad 2020-04-08 per lubas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) lašėjo vanduo. Buto savininkas pretenzijų niekam nereiškė, nuostoliai nedideli.

23.       Iš 2019-01-01 Panaudos sutarties, kuri neįregistruota Nekilnojamojo turto registre matyti, kad antrame aukšte esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos pagrindais iki 2020-09-30 buvo suteiktas K. T.

24.       Byloje nekilo ginčo, kad draudėjos V. B. butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) name (virtuvėje per lubas) buvo užlietas vandeniu iš aukščiau esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui F. G. Ieškovė teigia, kad F. G. butas, kaip ir nukentėjusiosios V. B. butas buvo aplietas iš atsakovo V.K. L. buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio trečiame namo aukšte.

25.       Trečiojo aukšto gyventojas atsakovas V.K. L. šias aplinkybes kategoriškai neigia.

26.       Tokiu būdu, byloje kilo ginčas dėl užliejimo židinio, t.y. iš kurio buto buvo užlietas pirmame aukšte esantis butas ir kas atsakingas už padarytą žalą.

27.       Kadangi ieškovė kaip draudikas atlygino draudėjai turtinę žalą, ji sutinkamai su CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

28.       CK 6.263  straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

29.       Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai).

30.       Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, žemiau esančio buto savininkas, o nagrinėjamu atveju žalą atlyginęs draudikas, dėl buto užliejimo įrodinėdamas aukščiau esančio buto savininko neteisėtus veiksmus privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju tekėjo vanduo iš buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Todėl aplinkybės, kad vanduo tekėdamas iš aukščiau esančio buto užliejo žemiau esantį butą, nustatymo pakanka atsakovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

31.       Iš byloje esančių fotonuotraukų, žalos atlyginimo aplinkybių, lokalinės sąmatos nustatyta, kad vandeniu buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pirmame namo aukšte. Vanduo pateko per lubas į virtuvę. Todėl tikėtina, jog jis galėjo patekti iš aukščiau esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio trečiajam asmeniui F. G. Tačiau šis butas apžiūrėtas nebuvo, užliejimas neužfiksuotas, į butą tą dieną niekas bendrijos atstovų neįsileido, nors bute gyveno panaudos gavėja K. T. Kaip patvirtino liudytojas A. K., jis antrame aukšte bute gyveno kartu su K. T. ir buvo iškviestas iš darbo apžiūrėti užlieto buto, tačiau dėl nežinomų priežasčių, į savo nuomojamą butą bendrijos atstovų apžiūrėti neįsileido, jokių užliejimų nefiksavo.

32.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad užliejimo židinys yra esminė aplinkybė, nustatant atsakingą už žalą asmenį ir jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus apie kitus galimus užpylimo šaltinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; ir kt.). 

33.       Nagrinėjamu atveju rašytinių įrodymų, kad užliejimo šaltinis buvo iš atsakovo buto, nėra Vienintelis įrodymas, kad vandens nuotėkis galėjo būti iš atsakovo buto yra liudytojų A. K. ir J. K. parodymai.

34.       Trečiojo asmens F. G. pateiktas 2022-03-30 surašytas buto užpylimo aktas vertintinas kaip neturintis jokios įrodomosios galios. Visų pirma, jis surašytas praėjus dviems metams po įvykio, jau nagrinėjant bylą teisme, antra, jis pasirašytas paties buto savininko F. G., kuris teismui 2022-04-15 pateiktame elektroniniame laiške (duomenys neskelbtini) nurodo, kad apie įvykį nieko pasakyti negali, nes jo nematė. Trečia, aktą pasirašė buvusi buto panaudos gavėja K. T., kuri nesudarė sąlygų (neįsileido bendrijos ar ieškovės atstovų apžiūrėti antrame aukšte esančio buto), taigi galimai yra suinteresuota dėl atsakomybės išvengimo.

35.       Gi nukentėjusiojo buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojas T. B., pasirašęs užpylimo aktą, ieškovės prašymu į bylą duoti parodymų neatvyko, nors buvo ne kartą šaukiamas. Taigi, darytina išvada, jog aktas yra fiktyvus, surašytas tik siekiant išvengti atsakomybės dėl galimo nukentėjusiojo užliejimo.

36.       Byloje apklausta liudytoja J. K. patvirtino, kad ji įvykio dieną su gyventojais O. B. ir G. L. lankėsi atsakovo bute, tačiau apklausti liudytojai G. L. ir O. B. kategoriškai paneigė aplinkybę kad jie kartu su bendrijos pirmininke buvo atsakovo bute. Priešingai, O. B. patvirtino, kad ji laiptinės aikštelėje girdėjo ir matė UAB „Sūduvos vandenys“ iškviestus specialistus kalbant, kad pas atsakovą bute jokio vandens užliejimo židinio nerasta.

37.       Tiek liudytojas A. K., tiek J. K. nurodė, kad įvykio dieną apsilankius atsakovo bute Nr. (duomenys neskelbtini) matėsi netvarka, nešvara, jautėsi blogas kvapas, koridoriuje stovėjo du kibirai, tačiau nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad matė vandens išsiliejimą ar avariją. Kaip paaiškino atsakovas, tuose kibiruose jis ir dabar laiko žuvims masalą ir iš jų vanduo negalėjo išsilieti.

38.       Taip pat niekuo nepatvirtinta ir liudytojo A. K. nurodyta aplinkybė, kad po įvykio vakare atsakovas nešėsi nusipirkęs vamzdį keitimui.

39.       Kaip teisingai pastebėjo liudytojas R. Z., iš trečiame aukšte esančio buto vanduo turėjo tekėti labai stipria srove, kad galėtų užlieti pirmame aukšte esantį butą, juolab, kad jo sutiktas pirmo aukšto gyventojas T. B. teigia paaiškinęs, kad vanduo iš ventiliacinės angos bėgo stipria srove. Tačiau antrame aukšte buto apgadinimų nefiksuota, kaip nurodė V. G., nuostolių nebuvo, jie tik priklijavo nuo lubų atšokusią plokštę.

40.       Todėl darytina išvada, kad nėra neginčijamų įrodymų, jog vandens užpylimo židinys buvo atsakovo bute, iš jo naudojamų (ne bendrojo naudojimo) vamzdžių. 

41.       Taip pat nustatyta, kad butas negalėjo būti aplietas ir iš bendrojo naudojimo vamzdynų, nes bendrojo naudojimo vamzdynai nepažeisti, jų būklė gera. Aptartą aplinkybę patvirtina Bendrijos pirmininkės raštas, ieškovės reikalavimo atlyginti bendrijai žalą atšaukimas ir pretenzijos pateikimas atsakovui (duomenys neskelbtini), liudytojų A. Z., P. B., J. K. paaiškinimai.

42.       Sutinkamai su CPK 178 str., kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus,

43.       Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

44.       Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų dėl vandens užpylimo šaltinio iš atsakovo buto, liudytojų J. K. ir A. K. parodymai prieštarauja vieni kitiems, todėl jais remtis teismas negali, todėl ieškinys dėl 923,41 Eur žalos atlyginimo kaip neįrodytas ir nepagrįstas atmestinas.

45.       Kadangi ieškinys atmestinas, o atsakovui 2021-08-12 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. apmokant ir kompensuojant bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš ieškovės priteistina 239 Eur išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 18,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. (CPK 93 str.1 d., 96 str.)

46.       Ieškovei grąžintinas jos sumokėtas nepanaudotas 50 Eur dydžio avansas.

Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 259-271 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 239 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus) išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 18,18 Eur (aštuoniolika eurų, 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą įmokos kodas 5662.

Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)  nepanaudotą 50 Eur (penkiasdešimt eurų) avansą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

           Teisėja                                                        Rūta Neveckienė