Administracinė byla Nr. eAS-393-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06617-2023-0

                Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. Č. (K. C.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Č. (K. C.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas dėl sprendimų panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

        I.

Pareiškėjas K. Č. (K. C.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą 2023 m. gegužės 1 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimo Nr. 23S58279 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje apskundimo terminą; 2) panaikinti 2023 m. gegužės 1 d. Departamento sprendimą Nr. 23S58279 ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo; 3) panaikinti 2023 m. gegužės 18 d. Departamento sprendimą Nr. 23S70676 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2), kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje; 4) panaikinti 2023 m. gegužės 19 d. Departamento sprendimą Nr. 23S71762 (toliau – ir Sprendimas Nr. 3), kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus.

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę sustabdyti skundžiamų Sprendimų Nr. 1-3 vykdymą iki skundo išnagrinėjimo, nurodė, jog nesustabdžius sprendimų, pareiškėjas bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini), kuri yra kariaujanti šalis. Nesustabdžius sprendimų vykdymo, pareiškėjas Lietuvoje lieka be jokio teisėto pagrindo bei statuso, t. y. jo buvimas Lietuvoje bus laikomas neteisėtu. Pareiškėjo argumentai yra vienareikšmiškai pagrįsti teisės aktų nuostatomis. Paaiškino, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdžius skundžiamų sprendimų vykdymą, tokiu būdu būtų užtikrinamas tiek proporcingumo principas, tiek proceso šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimas, t. y. pareiškėjui nebus padaryta neatitaisoma žala, kartu užtikrinant ir atsakovo interesus, kadangi, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, sprendimų vykdymas būtų sustabdytas tik laikinai, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl Departamento sprendimų teisėtumo nagrinėjamoje byloje. Taigi, kol skundas bus nagrinėjamas teisme, egzistuojant jo patenkinimo tikimybei, tačiau skundo pateikimas nestabdo sprendimų vykdymo, todėl būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sustabdant skundžiamų sprendimo vykdymą, nes, jų nesustabdžius, pareiškėjui atsiras žala, kurios pašalinimas bus sudėtingas ar netgi neįmanomas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamų sprendimų vykdymą iki skundo išnagrinėjimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi atnaujino terminą pareiškėjo skundui dėl sprendimų panaikinimo ir priėmė skundą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinęs jo pateiktus įrodymus, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintas.

        III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d nutarties dalį, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Departamento Sprendimų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 galiojimą iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl pareiškėjo skundo.

Pareiškėjas nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių (ne)taikymo, teismas turi įvertinti individualią pareiškėjo situaciją, pasisakyti dėl jo nurodomų argumentų pagrįstumo, įvertinti jo pateiktus įrodymus, kas šiuo atveju tai padaryta nebuvo, o tai jau savaime sudaro skundžiamos teismo nutarties panaikinimo pagrindą.

Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išdėstytų argumentų (pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jis turės būti kariaujančioje valstybėje agresorėje, o pareiškėjo vidiniai įsitikinimai prieštarauja šios šalies vykdomai politikai; pareiškėjas vienoje iš Lietuvos klinikų atlieka dantų implantavimo procedūras, todėl būtina jas užbaigti, stebėti gijimo procesą Lietuvoje; pareiškėjas negali įsidarbinti ir gauti pajamų Lietuvos Respublikoje, nes jam panaikinti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje). Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta yra pagrindas ją panaikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

VSD sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi padaryta išvada, kad pareiškėjas neįrodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjas patirs neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą, o atskirajame skunde nenurodo jokių pagrįstų duomenų ar argumentų, kurie būtų pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – sustabdyti Sprendimų Nr. 1– Nr. 3 galiojimą iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl pareiškėjo skundo nagrinėjamoje byloje – taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkinęs pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė, jog jam kils neatitaisoma žala.

Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo nutarties, neįvertino individualių pareiškėjo aplinkybių, pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones išdėstytų motyvų dėl jo vidinių įsitikinimų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, jam taikomo gydymo Lietuvoje (dantų implantavimo) ir negalėjimo dirbti Lietuvos Respublikoje, kol bus išnagrinėtas jo skundas dėl Departamento sprendimų panaikinimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).

Byloje nustatyta, kad Departamentas priėmė 2023 m. gegužės 1 d. Sprendimą Nr. 23S58279 (Sprendimą Nr. 1), kuriuo pareiškėjui nusprendė neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę grėsti valstybės saugumui. Departamentas 2023 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą Nr. 23S70676 (Sprendimą Nr. 2), kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes šio asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimtų Sprendimų Nr. 1-2 pagrindu Departamentas 2023 m. gegužės 19 d. priėmė Sprendimą 23S71762 (Sprendimą Nr. 3), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus (iki 2028 m. gegužės 18 d.). Sprendimuose remiamasi VSD išvada Nr. 18-2702, kurioje nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, kaip buvęs (duomenys neskelbtini) karininkas, Lietuvoje neturintis šeiminių ryšių, gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) tikslams, nukreiptiems prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. Atsižvelgęs į tai, kad VSD vertinimu, pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, atsakovas priimdamas Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2 nustatė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai) ir 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte (užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai) nurodytus pagrindus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamų individualių teisės aktų galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. laikinai stabdyti Sprendimų Nr. 1-3 galiojimą iki kol bus išnagrinėta administracinė byla.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad ginčijami Sprendimai yra neteisėti, o nesustabdžius jų galiojimo, jis, kaip neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis asmuo, neteks teisės joje būti, gauti sveikatos paslaugas, bus išsiųstas į kilmės valstybę, nors nepritaria jos vykdomai politikai, ir dėl to patirs persekiojimą, negalės dirbti Lietuvos Respublikoje iki kol bus išsiųstas iš jos.

Ankščiau paminėto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Proporcingumo principas reikalauja įvertinti neigiamas pasekmes, kurios realiai gali atsirasti pareiškėjui jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o teismas jo skundą patenkintų, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui ir tretiesiems asmenims byloje, taip pat visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, o teismas pareiškėjo skundą byloje atmestų. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinių ginčų bylose, kai yra prašoma stabdyti atitinkamo viešojo administravimo subjekto, įgyvendinančio įstatymų leidėjo suteiktus valstybės vykdomosios valdžios įgaliojimus, priimto administracinio akto (toje byloje pareiškėjo ginčijamo) galiojimą, turi būti paisoma ir viešojo intereso, t. y. turi būti vertinamas ginčijamo akto sustabdymas neigiamų pasekmių viešajam interesui prasme.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

Visų pirma, akcentuotina, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiama dėl skundžiamų individualių administracinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad nesustabdžius šių sprendimų galiojimo, pasikeis jo teisinis statusas, nes atsakovas priims kitą administracinį sprendimą išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), o grąžinus į kilmės valstybę jis bus persekiojamas, jam reikia tęsti Lietuvoje pradėtą gydymą, savaime nereiškia, kad pareiškėjui yra reali ar bus padaryta didelė, neatitaisoma žala.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad kompetentinga institucija yra priėmusi sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Taigi, šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai, nes skundžiami atsakovo Sprendimai, kuriais pareiškėjui panaikinamas leidimas laikinai gyventi ir neišduodamas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką savaime nereiškia ir padarinių kilimo, nes tam reikalingas kitas atsakovo sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Taigi, darytina išvada, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo metu nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria: 

Pareiškėjo K. Č. (K. C.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 1 d. sprendimo Nr. 23S58279, 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 23S70676 ir 2023 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 23S71762 galiojimą iki kol įsigalios sprendimas išnagrinėtoje administracinėje byloje, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

                                        Ernestas Spruogis