Civilinė byla Nr. e2-132-567/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00388-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10

       (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic plastic products“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 nutarties dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Litoplast“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic plastic products“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Litoplast“ ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiu 2020 m. kovo 6 d. įvykdytą 72 515,89 Eur dydžio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą tarp ieškovės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltic plastic products“. Teismas taikė restituciją ir priteisė ieškovei iš atsakovės 72 515,89 Eur bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo sprendimu pripažinta atsakovės 72 515,89 Eur dydžio reikalavimo teisė į ieškovę. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. 

2.       Lietuvos apeliacinis teismas, 2022 m. lapkričio 24 d. išnagrinėjęs atsakovės UAB „Baltic plastic products“ apeliacinį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3.       Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. lapkričio 25 d. gautas atsakovės UAB „Baltic plastic products“ prašymas išdėstyti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo įvykdymą. Atsakovė nurodė, kad priteista suma yra labai didelė ir sumokėti ją visą iš karto neturi jokių galimybių. Tokios didelės pinigų sumos atsakovės banko sąskaitose nėra. Atsakovė pažymėjo, kad priverstinis skolos išieškojimas sutrikdytų atsakovės veiklą, turėtų labai didelių neigiamų pasekmių veiklai ateityje, kadangi tai reikštų atsakovės turto, naudojamo jos veikloje, pardavimą iš varžytynių, priverstinis išieškojimas paralyžiuotų veiklą. Atsakovė nurodė, kad beveik visą jos turimą turtą sudaro veiklai vykdyti naudojamas bei šiai veiklai būtinas materialusis ir kitas ilgalaikis turtas, ateityje gautinos pinigų sumos, prekių atsargos, kurias atsakovė yra įsipareigojusi pristatyti pirkėjams ir kurios naudojamos gamyboje. Atsakovė pažymėjo, kad, jei 74 512,39 Eur išieškojimas iš atsakovės būtų vykdomas nedelsiant, šiam tikslui būtų panaudotos ne tik visos atsakovės turimos apyvartinės lėšos, įskaitant ir lėšas, numatytas atsakovės darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti, tačiau kartu turėtų būti antstolio parduodamas ir atsakovės veikloje naudojamas ilgalaikis materialusis turtas bei gamybai skirtos, taip pat pirkėjams numatytos tiekti atsargos. Atsakovė turi ir kitų kreditorių, visi jos įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 848 936 Eur. Visos priteistos sumos ieškovei sumokėjimas iš karto atsakovei būtų nepakeliama našta, pažeistų kitų atsakovės kreditorių interesus. Atsakovė turi debitorinių įsiskolinimų, kurie sudaro 2 227 303,77 Eur. Kontrahentų delsimas atsiskaityti su atsakove ženkliai sumažino atsakovės galimybes gauti iš vykdomos veiklos didžiausią finansinę grąžą ir taip sukaupti lėšų, reikalingų visai priteistai sumai sumokėti iš karto.

4.       Atsiliepimu į atsakovės prašymą ieškovė prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė yra likviduojama dėl bankroto. Ieškovės bankroto byloje yra patvirtinti daugiau nei 1 000 000 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai. Likvidavimo procedūra buvo pratęsta iki 2022 m. gruodžio 31 d., kadangi buvo nagrinėjamos civilinės bylos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu priteista suma turi būti naudojama kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms padengti. Ieškovė nurodė, kad, vykdant teismo sprendimą, turi būti atsižvelgiama į kreditorių interesus kuo operatyviau gauti bent dalį reikalaujamos sumos. Išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą dalimis, būtų iš esmės pažeisti ieškovės ir ieškovės kreditorių interesai bei lūkesčiai. Pagal sąžiningumo ir proporcingumo principus šiuo atveju turi būti ginami ne atsakovės interesai, o ieškovės kreditorių teisės. Atsakovės pateikti dokumentai nepagrindžia sunkios finansinės būklės. Sprendimo įvykdymo išdėstymas, kai atsakovė turi tiek kreditorių, pažeistų ieškovės interesus ir mažintų galimybes kuo greičiau atgauti teismo sprendimu priteistą skolą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsakovės prašymo išdėstyti 2022 m. gegužės 10 d. teismo sprendimo įvykdymą netenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad, neišdėsčius teismo sprendimo įvykdymo, atsakovei kiltų sunkių finansinių padarinių.

7.       Byloje nėra duomenų, kurie leistų objektyviai vertinti atsakovės finansinę būklę ir gebėjimą vykdyti sprendimą. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė teismui išsamaus kreditorių sąrašo, duomenų apie atsakovės kreditorius, jų skaičių ir įsipareigojimų vykdymo terminus, ar kreditoriai ėmėsi priverstinio skolų išieškojimo. Teismui nebuvo pateiktas aktualus atsakovės turtinę ir finansinę būklę atspindintis balansas. Atsakovė nenurodė teismui konkrečių veiksmų, kurių ji ėmėsi skoloms iš skolininkų susigrąžinti. Teismas įvertino, kad atsakovė prašymo pateikimo dieną nėra pradėjusi mokėti priteistos skolos ieškovei ir nesikreipė į ją dėl skolos mokėjimo sąlygų suderinimo.

8.       Teismo vertinimu, prašymo tenkinimas pažeistų ieškovės interesus, nes sukeltų jai neproporcingų neigiamų pasekmių, kai atsakovė objektyviai nepagrindė neturinti galimybių sumokėti visos priteistos sumos.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.                      Atsakovė UAB „Baltic plastic products“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės UAB „Baltic plastic products“ prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo patenkinti. 

10.                      Atsakovės UAB „Baltic plastic products“ atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, atsakovės teisėtų interesų apsaugos ir nepagrįstai sprendė, kad neegzistuoja sąlygos išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo.

10.2.                      Teismas klaidingai vertino atsakovės pateiktus duomenis dėl kreditorių finansinių reikalavimų ir debitorinių įsiskolinimų, turto balanso. Šiuos duomenis teismas vertino atskirai, bet ne kaip įrodymų visumą, neįsigilindamas į jų esmę.

10.3.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė, siekdama, kad jos prašymas būtų patenkintas, privalo  teismui pateikti detalią informaciją apie kreditorių finansinių reikalavimų vykdymą (atsakovės kreditorių sąrašą, prievolių užtikrinimo būdą, jų įvykdymo terminus, nurodyti, kurie iš šių įsipareigojimų yra pradelsti), įrodyti atsakovės aktyvius veiksmus išieškant skolas iš savo skolininkų, sumokėti bent dalį priteistos skolos iki prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo pateikimo teismui.

10.4.                      Teismas, nagrinėdamas prašymą, pažeidė šalių pusiausvyros principą, didesnę reikšmę suteikdamas ieškovės juridinio asmens statusui (likviduojamas dėl bankroto), kartu ignoruodamas atsakovės interesus. Teismo neįverto galimybės išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą trumpesniam nei atsakovės prašomam 6 mėnesių terminui.

10.5.                      Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą, nepasisakė dėl dalies atsakovės pateiktų motyvų, susijusių su koronaviruso COVID-19 pandemija, kariniu konfliktu Ukrainoje bei Lietuvos Respublikoje išaugusiomis naftos ir elektros energijos kainomis, ir šių veiksnių padariniais atsakovės veiklai.

11.                      Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.                      Ieškovės atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas ir teisingai įvertino šalių turtinę būklę bei interesus. Ieškovės nuomone, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais, o nagrinėjama situacija negali būti laikoma tokia.

12.2.                      Atsakovė nepagrindė, kad jos finansinė būklė yra išimtinai sunki, ir teismas tinkamai atsižvelgė į ieškovės, kuri yra likviduojama dėl bankroto, ir jos kreditorių teisėtus interesus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.                      Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo išdėstyti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo įvykdymą, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau  –  ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

14.                      Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas bei jo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis), tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

15.                      Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės pažeisti kitos šalies lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

16.                      Spręsdamas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti ne tik į abiejų šalių turtinę padėtį, bet ir į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

17.                      Apeliantė savo prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindžia sunkia finansine būkle, tačiau vien tokių aplinkybių nustatymas, kaip nurodoma ir kasacinio teismo praktikoje, savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Kiekvienu atveju, be kita ko, turi būti atsižvelgta į kitos šalies (išieškotojos) interesus ir į pagrindinius civilinės teisės principus, kurie, jeigu būtų patenkintas apeliantės prašymas, galėtų būti pažeisti.

18.                      Apeliantė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę būklę, bet ir įrodyti, kad jos finansinė būklė ateityje pagerės. Šiuo atveju apeliantės į bylą pateikti duomenys nėra pakankami, kad iš jų būtų galima neabejotinai spręsti apie sunkią finansinę būklę, dėl kurios apeliantė nėra pajėgi įvykdyti teismo sprendimą iš karto, jo įvykdymo neišdėstant. Be to, apeliantė nepateikė duomenų dėl savo finansinės būklės pagerėjimo perspektyvų (CPK 178 straipsnis).

19.                      Apeliantei, kaip asmeniui, pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga ne tik jį pagrįsti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius jame dėstomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, vien atsakovės prie prašymo pateikti duomenys nepakankami atsakovės finansinei būklei objektyviai įvertinti bei jų pagrindu spręsti apie poreikį išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

20.                      Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje teismas įvardino duomenis, kuriuos pateikus būtų galima identifikuoti tikrąją apeliantės finansinę būklę bei apeliantės galimybes įvykdyti teismo sprendimą.

21.                      Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodytas pagrindas taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą – apeliantės sunki finansinė būklė. Teismas tinkamai įvertino atsakovės kartu su prašymu pateiktus įrodymus, todėl padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad iš selektyviai atsakovės pateiktų duomenų neįmanoma identifikuoti tikrosios jos finansinės būklės. Teismas tinkamai motyvavo nutartį netenkinti apeliantės prašymo. Vien tai, kad apeliantė su teismo išvadomis nesutinka, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti apeliantės teisių pažeidimą.

22.                      Nagrinėjamu atveju reikšmingas ir ieškovės statusas, nes Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vienas pagrindinių bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, kuo didesne apimtimi patenkinti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių reikalavimus, kartu apsaugant likviduojamos dėl bankroto įmonės teises ir teisėtus interesus. Likviduojamos dėl bankroto įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021). Sprendimo įvykdymo išdėstymas 6 mėnesiams lygiomis dalimis neatitiktų ieškovės interesų ir bankroto proceso efektyvumo principo, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį.

23.                      Taigi, apeliantės prašymo tenkinimas akivaizdžiai pažeistų likviduojamos dėl bankroto ieškovės ir jos kreditorių teisėtus lūkesčius, neužtikrintų tinkamo teismo sprendimo įvykdymo ir šalių interesų pusiausvyros, kadangi suteiktų apeliantei nepagrįstą pranašumą prieš ieškovę, taip pat neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo.

24.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės, kaip likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens, statusą bei interesus ir neigiamas pasekmės, kurios kiltų, jeigu atsakovės prašymas būtų tenkinamas.

25.                      Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo ir atsisakydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

26.                      Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

27.                      Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau  –  Rekomendacijos) 1 punkte įtvirtinta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

28.                      Ieškovė pateikė įrodymus apie 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidų dydį už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Advokatas suteikė teisines paslaugas ieškovei 2023 metų I ketvirtį. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusį ketvirtį (2022 metų III ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 799 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą yra 719,60 Eur (0,4 x 1 799 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). Vertindamas prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Teismas daro išvadą, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis mažinamas, nes jis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Ieškovei iš apeliantės priteisiamos 719,60 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Litoplast“ (juridinio asmens kodas 302416349) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Baltic plastic products“ (juridinio asmens kodas 300003985) 719,60 Eur (septynis šimtus devyniolika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                 Neringa Švedienė