Administracinė byla Nr. I-8037-815/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05586-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 6.6.1; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-314-146/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05586-2014-4), kurioje LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjos A. S. (toliau – ir pareiškėja) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties, kurioje pareiškėjos skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktų pagrindu (skunde pareiškėja suformulavo tokius reikalavimus: atnaujinti skundo padavimo terminą; panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014 m. gruodžio 5 d. raštą Nr. 1D-8813 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir raštas Nr. 1D-8813 (11)); priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį – 12 464,16 Lt) (b. l. 13–15), pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą tenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 15 straipsnių nuostatų taikymo, priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, panaikino ir perdavė šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties dalį paliko nepakeistą (b. l. 23–28), 2015 m. kovo 30 d. nutartyje (b. l. 30–31) priėmė pareiškėjos skundo dalį dėl valstybinės pensijos dalies už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. priteisimo (b. l. 1–5).
Pareiškėja skundą iš esmės grindžia nesutikimu su Laikinuoju įstatymu, jo 4 straipsniu, 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. priimtais Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, remiasi teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, Konstitucijos 23, 52 straipsniais, Konstitucinio Teismo jurisprudencija (2000 m. vasario 10 d., 2000 m. vasario 23 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d., 2012 m. vasario 6 d. baigiamaisiais aktais) (b. l. 1–5).
2. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutinka, be kita ko, nurodo, kad: Ministerija sprendimo priėmimo metu pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo išmokėti pensijos nepriemoką; valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas nenustatytas; pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį valstybinių pensijų perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d., šiuo metu valstybinių pensijų mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį nebetaikomas; Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo galimas, šio straipsnio taikymo nepripažino prieštaraujančiu Konstitucijai; tik jeigu Konstitucinis Teismas pripažintų Laikinojo įstatymo 15 straipsnį (dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo pratęsimo 2012 metams ir 2013 metams) antikonstituciniu, pareiškėjai hipotetiškai priteistina gali būti tik valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi 2012 m. sausio mėn.–2013 gruodžio mėn.; nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo, nes pareiškėja neįrodo, jog Ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo galiojusius ar galiojančius įstatymus Ministerija ar jos darbuotojai privalėjo / privalo veikti (b. l. 40–41).
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
k o n s t a t u o j a :
1. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:
1.1. Pareiškėja nuo 1997 m. gruodžio 1 d. neterminuotai įgijo teisę į valstybinę pensiją (Ministerijos Finansų ir kontrolės departamento 1997 m. gruodžio mėn. išvada dėl pensijos paskyrimo už tarnybą Nr. 14159 (b. l. 34)).
1.2. Pareiškėjos valstybinė pensija 2010 m. sausio 1 d. sudarė 1 070,70 Lt, su valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu (360,00 Lt) pareiškėjos valstybinė pensija sudarė 1 430,70 Lt ir nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. (imtinai) buvo perskaičiuojama (mažinama) pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. gruodžio 3 d. pažyma Nr. 11DP(P)-5975„Apie 2010–2014 m. pensijos dydį“ (toliau – ir pažyma Nr. 11DP(P)-5975) (b. l. 8–9, 38–39)).
1.3. Ministerija, atsakydama į pareiškėjos 2014 m. lapkričio 10 d. prašymą, kuriame pareiškėja prašė priimti sprendimą kompensuoti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią per visą mažinimo laikotarpį (b. l. 35), 2014 m. birželio 2 d. rašte 1D-8813 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ išaiškino pareiškėjai jos valstybinės pensijos mokėjimo tvarką Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu, taip pat atsisakė išmokėti pareiškėjai valstybinės pensijos nepriemoką, konstatavusi, kad neturi tam teisinio pagrindo (b. l. 6–7, 36–37).
2. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai; Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštaravo Konstitucijai, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Ina Kirkutienė
Jolita Rasiukevičienė
Ernestas Spruogis