Civilinė byla Nr. 2-442-823/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01021-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Naujoji Vaišvydava“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-162-413/2017, kuria pradinė kreditorė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Investicinių projektų vykdymo grupė“ pakeista naująja kreditore uždarąja akcine bendrove „Šančių prekybos centras“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „Šančių prekybos centras“ kreipėsi į teismą su prašymu:
1. pakeisti BUAB ,,Naujoji Vaišvydava“ bankroto byloje pradinę kreditorę BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ su 1 031 241,78 Eur finansiniu reikalavimu naująja kreditore UAB „Šančių prekybos centras“;
2. pareiškime dėl tyčinio bankroto pakeisti pareiškėją BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ jos teisių perėmėja UAB „Šančių prekybos centras“.
2. BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo su pareiškėjos prašymu nesutiko. Nurodė, kad administratoriui kilo abejonių dėl reikalavimo dydžio bei dėl to, ar reikalavimo teisė buvo perleista laikantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytos turto pardavimo/perleidimo tvarkos.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi prašymą tenkino.
4. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartimi patvirtintas BUAB ,,Naujoji Vaišvydava“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų ir BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 125 597,43 Lt (36 375,53 Eur) finansinis reikalavimas, o administratoriaus prašomos netvirtinti BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ finansinio reikalavimo dalies (1 422 419,91 Eur) tvirtinimo klausimas atidėtas iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-497-324/2014. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimas minėtoje civilinėje byloje įsiteisėjo 2016 m. liepos 29 d., Lietuvos apeliaciniam teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisus iš skolininkės BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorei BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 867 145,88 Eur (2 994 081,29 Lt) skolos ir 127 720,37 Eur (440 992,89 Lt) procesinių palūkanų, iš viso 994 866,25 Eur. Minėto sprendimo pagrindu BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto byloje 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintas patikslintas BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 1 031 241,78 Eur finansinis reikalavimas.
5. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai (Reikalavimo perleidimo sutartis, Priėmimo-perdavimo aktas prie 2016 m. rugpjūčio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutarties) patvirtina faktą, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“, atstovaujama bankroto administratoriaus, perleido pareiškėjai UAB „Šančių prekybos centras“ reikalavimo teisę į 36 375,53 Eur finansinį reikalavimą, patvirtintą BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto byloje ir 994 866,25 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Naujoji Vaišvydva“ Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-309-324/2015 priteistą sumą. Duomenų, kad minėta Reikalavimo perleidimo sutartis būtų ginčijama ar negaliojanti, nėra. Be to, 994 866,25 Eur dydžio reikalavimo teisė perleista ne kaip finansinis reikalavimas bankroto byloje, o kaip reikalavimo teisė į teismo sprendimu priteistą sumą.
6. Susipažinęs su BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto bylos duomenimis teismas nustatė, kad dar 2015 m. gruodžio 11 d. įvykusiame BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditorių susirinkime buvo nuspręsta pardavinėti 1 109 350,19 Eur reikalavimo ir 30 410,10 Eur reikalavimo (negražinta paskola) teises į BUAB „Naujoji Vaišvydava“, todėl sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog kreditorinis reikalavimas buvo perleistas nesilaikius teisės aktų reikalavimų. Įrodymų, sudarančių pagrindą daryti priešingas išvadas, į bylą nėra pateikta.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Atsakovė BUAB ,,Naujoji Vaišvydava“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti 2016 m. rugpjūčio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia ir netenkinti prašymo pakeisti BUAB ,,Naujoji Vaišvydava“ bankroto byloje pradinę kreditorę BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ naująja kreditore UAB „Šančių prekybos centras“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosiso instancijos teismas neanalizavo, ar BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto administratorius laikėsi 2015 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkime patvirtintos reikalavimo teisių į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ perleidimo tvarkos. Minėtame susirinkime buvo nutarta turtą (reikalavimo teises) pardavinėti dvi savaites, o nepardavus – nurašyti, tuo tarpu Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta praėjus 8 mėnesiams po minėto susirinkimo. Taigi, administratorius ginčijamą sutartį sudarė pažeisdamas 2015 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, atitinkamai ir ĮBĮ numatytus reikalavimus ir procedūras, dėl ko ji laikytina neteisėta.
2. Tai, kad ginčo sutartis sudaryta praėjus ilgam laiko tarpui, leidžia manyti, kad apie šios sutarties sudarymą nebuvo įspėti BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreditoriai, nebuvo gautas jų pritarimas.
8. Suinteresuoti asmenys BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ir UAB „Šančių prekybos centras“ savo atsiliepimuose į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti bei skirti baudą BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto administratoriui. Atsiliepimai į skundą grindžiami tokiais argumentais:
1. Iki ginčijamos nutarties priėmimo BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto administratorius tik pareiškė abejonę, bet neįrodinėjo, Reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo, atskirasis skundas taip pat grindžiamas tik prielaidomis nepateikiant jokių įrodymų.
2. Teismas neturėjo aiškintis, kaip buvo laikomasi BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ turto pardavimo tvarkos, kadangi šis klausimas nepatenka į BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto bylos nagrinėjimo ribas. BUAB „Naujoji Vaišvydava“ pati yra kreditorė BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto byloje, tačiau kaip kreditorė neginčijo šios Reikalavimo perleidimo sutarties.
3. Bankroto administratorius, reikšdamas akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus, vilkina BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto bylą, kadangi jai vis dar būnant kreditore negalima inicijuoti BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ pabaigos, taip pat vilkina pareiškimo dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą, kuris dėl šio ginčo atidėtas jau du kartus. Bankroto administratoriaus elgesys BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto byloje neginčijant abejotinų buvusio įmonės vadovo ir su juo susijusios įmonės kreditorinių reikalavimų, neprašant taikyti senaties iš jų reikalavimų kylantiems delspinigiams, nesutinkant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kelia abejonę kieno interesus atstovauja administratorius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo reikalavimo 2016 m. rugpjūčio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 312 straipsnį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
10. Apeliantė, pareikšdama pirmosios instancijos teismui nuomonę dėl pareiškėjos UAB „Šančių prekybos centras“ prašymo pakeisti pradinę kreditorę naująja, nurodė abejojanti dėl perleisto reikalavimo dydžio bei dėl to, ar reikalavimo teisė buvo perleista laikantis ĮBĮ nustatytos turto pardavimo/perleidimo tvarkos, tačiau nereiškė savarankiško reikalavimo 2016 m. rugpjūčio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia. Apeliantė pirmosios instancijos teismui taip pat nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, patvirtinančių galimą šios sutarties neteisėtumą. Tokio pobūdžio argumentai dėstomi tik atskirajame skunde, tačiau CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia atskirąjį skundą grįsti aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teismui.
11. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad apeliantės reikalavimas 2016 m. rugpjūčio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia apeliacinės instancijos teismo negali būti svarstomas, todėl kolegija nepasisako dėl atskirajame skunde bei atsiliepimuose į jį išdėstytų su šiuo reikalavimu susijusių argumentų, konstatuodama, kad ginčijamos nutarties priėmimo metu ir šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu Reikalavimo perleidimo sutartis nėra nuginčyta ir yra galiojanti.

Dėl pradinės kreditorės pakeitimo jos teisių perėmėja

12. Kreditoriaus teisę perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101–6.110 straipsniai. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių pasikeitimo atvejų, kai vieną asmenį prievolėje pakeičia kitas. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalimi, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius, kuris perima sutartyje aptartas ir iš perduoto reikalavimo atsirandančias ankstesnio kreditoriaus teises. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko interesų ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Pradinis kreditorius (cedentas) gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Šančių prekybos centras“ perėmė BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ materialiąsias teises, kurios yra patvirtintos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, – 2014 m. liepos 16 d. nutartimi patvirtintą BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ 36 375,53 Eur finansinį reikalavimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi iš skolininko BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditoriui BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ priteistą 867 145,88 Eur skolą ir 127 720,37 Eur procesines palūkanas, iš viso 994 866,25 Eur.
14. Apeliantė neginčija, kad BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ turėjo galiojančią reikalavimo teisę į apeliantę pagal aukščiau minėtus teismų procesinius sprendimus. Todėl šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad šalys reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė iki BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto byloje patikslinant BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ finansinį reikalavimą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties pagrindu. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, 994 866,25 Eur dydžio reikalavimo teisė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi priteista suma) perleista ne kaip finansinis reikalavimas BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto byloje, o kaip reikalavimo teisė į teismo sprendimu priteistą sumą.
15. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Taigi, teismas pakeičia proceso šalį tik tuo atveju, jei tam yra teisėtas pagrindas.
16. Kaip nustatyta byloje pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą – galiojančią ir nenuginčytą reikalavimo 2016 m. rugpjūčio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, pakeisti BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ jos teisių perėmėja.
17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai tenkino UAB „Šančių prekybos centras“ prašymą ir pakeitė bankroto byloje pradinę kreditorę BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ su 1 031 241,78 Eur finansiniu reikalavimu naująja kreditore UAB „Šančių prekybos centras“. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista.

Dėl baudos skyrimo bankroto administratoriui

18. Teismas, nustatęs, kad dalyvaujantis asmuo, nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą), prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali jam paskirti iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik už piktnaudžiavimo veiksmus, atliktus konkrečiame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-406/2007). 
19. Atsiliepimuose į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ir UAB „Šančių prekybos centras“ prašymą skirti apeliantei baudą grindžia aplinkybėmis, kurios nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl kolegija šių aplinkybių, t. y. bankroto administratoriaus elgesio BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto byloje neginčijant abejotinų buvusio įmonės vadovo ir su juo susijusios įmonės kreditorinių reikalavimų, neprašant taikyti senaties iš jų reikalavimų kylantiems delspinigiams, nesutinkant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, netiria ir dėl jų nepasisako.
20. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įstatyme nustatytos teisės (šiuo atveju – apeliacijos teisės) įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-146/2013), todėl vien ta aplinkybė, kad bankroto administratorius, atstovaudamas apeliantę, pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad šia teise jis naudojosi nesąžiningai, nepaisant to, kad atskirasis skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                Goda Ambrasaitė – Balynienė

                                                                                                                                            Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                                              Vigintas Višinskis