Civilinė byla Nr. 2-6716-466/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01939-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.18;
3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,
rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl administravimo išlaidų atlyginimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė bankroto administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Penktas šansas“ prašė teismo priteisti iš atsakovo A. Š. 2775,00 Eur administravimo išlaidų atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė nurodė, kad pagal Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį buvo paskirta bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) bankroto administratore. (Duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismas pripažino (duomenys neskelbtini) bankrutavusia, patvirtino trijų mėnesių supaprastinto bankroto proceso procedūrą bei patvirtino bankroto administratorės MB „Penktas šansas“ 2775,00 Eur administravimo išlaidų visam bankroto proceso laikotarpiui. Tačiau dėl įmonės vadovo neteisėto veikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužteko administravimo išlaidoms apmokėti. Remiantis nurodytu, prašė priteisti 2775,00 Eur žalos, t. y. administravimo išlaidų.
Atsakovui ieškinys su priedais įteikti 2020 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi atsakovui A. Š. priklausančiai ir valdomai (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė MB „Penktas šansas“. (Duomenys neskelbtini) nutartimi Vilniaus apygardos teismas pripažino (duomenys neskelbtini) bankrutavusia ir likviduota dėl bankroto bei patvirtino trijų mėnesių supaprastinto bankroto proceso procedūrą. Taip pat visam (duomenys neskelbtini) bankroto proceso laikotarpiui buvo patvirtinta bankroto administratorės MB „Penktas šansas“ 2775,00 Eur administravimo išlaidų sąmata – 1665,00 Eur bankroto administratorės atlyginimas ir 1100,00 Eur kitos administravimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovas A. Š. nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, didino kreditorinius įsiskolinimus ir sukūrė tokią situaciją, kad įmonė turto neturi, ieškovė įmonės bankroto procedūrą vykdė savo lėšomis ir teismo skirtų administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo. Šiuo atveju bankroto administratorė yra kreditorė, kuri patyrė žalą ir ji turi būti atlyginta, todėl prašo iš atsakovo A. Š. priteisti 2775,00 Eur žalos, t. y. bankroto administravimo išlaidų.
Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas neįvykdė įstatymu nustatytos pareigos – laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia ir sukūrė situaciją, jog įmonėje nebeliko turto (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Taigi, akivaizdu, jog įmonė patyrė nuostolius būtent dėl to, jog atsakovas laiku neįvykdė įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokia tapusiai bendrovei (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Juridinio asmens dalyvio (savininko) atsakomybė kildintina ne tik iš specialiųjų, imperatyvių teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimo, bet ir iš CK 2.50 straipsnio 3 dalies, kuri numato, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu. Taigi, nustačius atsakovo kaip vadovo ir kaip juridinio asmens dalyvio neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, bendrovės administracijos vadovo ir juridinio asmens dalyvio kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistina 2775,00 Eur žala, t. y. administravimo išlaidų.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (2775,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinas 83,00 Eur žyminis mokestis ieškovo naudai.
Pažymėtina, kad 2020 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į tai, žyminis mokestis už laikinąsias apsaugos priemones, nėra priteistinas.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimu patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (5,31 Eur) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 2775,00 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą (2775,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 83,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“, į. k. 304099424, naudai.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Pašvenskas