Administracinė byla Nr. N444-801/2008

Procesinio sprendimo kategorija 39.2, 45.4.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 17 d. nutarties D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

2007 m. rugsėjo 1 d. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad D. B. 2007 m. rugsėjo 1 d., 3:00 val. Kauno mieste, Jotvingių gatvėje vairavo transporto priemonę – automobilį BMW 518, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį J. B., būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,61 prom.). Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 2 dalį.

2007 m. rugsėjo 14 d. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno nutarimu D. B. pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį paskirta 1 500 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 21 mėnesiui.

II.

D. B. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Prašė nutarimą pakeisti ir netaikyti, arba sumažinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi jis važiavo pas sunkiai sergantį dėdę, nes pastarasis pasijutęs blogai paskambino ir prašė atvažiuoti, be to, po alkoholio vartojimo buvo praėjęs laiko tarpas, ir jis buvo įsitikinęs, jog gali vairuoti automobilį, nes jautėsi gerai. Jo nuomone, jam nebuvo pritaikyta alkoholio matuoklio paklaida, todėl jis įsitikinęs, jog šią paklaidą pritaikius, pasikeistų jo padaryto pažeidimo kvalifikacija. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi.

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 17 d. nutartimi skundo netenkino. Teismas nurodė, kad D. B. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkoholio matuoklio parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, D. B. prisipažinimu. Teismas pažymėjo, kad D. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu vartojus alkoholinius gėrimus, o tai savo pasekmėmis yra sunkus administracinis pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves, parodantis atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą. Teismo manymu, asmeniui paskirta nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, o ATPK 301 str. pagrindu neskirti, ar sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą netikslinga ir jokie tokio vairavimo motyvai ATPK 17 str. prasme negali būti pateisinami. Teismas padarė išvadą, kad skunde nurodytos aplinkybės, kad D. B. važiavo pas sunkų ligonį, ir kad buvo įsitikinęs, jog vairuoti jau gali, nes buvo praėjęs laiko tarpas nuo alkoholio vartojimo, šioje situacijoje nelaikytinos reikšmingomis (ligonis galėjo išsikviesti medicininę pagalbą), nes administracinės nuobaudos tikslas yra nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis. Teismas nurodė, kad buvusi situacija negali būti pripažinta būtinuoju reikalingumu. Girtumas nustatytas tinkamai, tam skirtu matuokliu, ir teismui nekelia abejonių nustatytas girtumo laipsnis.

III.

D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartį ir skirti nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Nurodo, kad neneigia vairavęs neblaivus, dėl to gailisi, tačiau pažeidimą padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis, už vairo neblaivus sėdo norėdamas padėti sergančiam dėdei. Taip pat paaiškina, kad mokosi Vilniaus kooperacijos kolegijos Kauno skyriuje, pats moka už mokslą. Dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Angonita“ ir jo darbas yra susijęs su vairavimu. Praradęs teisę vairuoti transporto priemones, negalės toliau dirbti, tęsti studijų ir prižiūrėti neįgalaus dėdes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje esantys pirmosios instancijos teismo įvardyti įrodymai patvirtina, kad D. B. 2007 m. rugsėjo 1 d., 3:00 val. Kauno mieste, Jotvingių gatvėje vairavo transporto priemonę - automobilį BMW 518, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį J. B., būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,61 prom.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši veika kvalifikuotina pagal pažeidimo padarymo metu galiojusios ATPK redakcijos 126 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde apeliantas kelia aplinkybių, įtakojančių skirtinos administracinės nuobaudos individualizavimą, nustatymo klausimą.

Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, būtina įvertinti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnio 2 dalis) bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Atsižvelgus į pažeidimo padarymo metu galiojusios ATPK redakcijos 126 straipsnio 2 dalies sankciją, spręstina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nagrinėjamu atveju yra privaloma papildomoji administracinė nuobauda ir jos neskyrimas gali būti siejamas tik su ATPK 301 straipsnio 1 dalies, kurioje reglamentuojamas mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas, nuostatų taikymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad minėtos ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. N5- 1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006, N1-1396/2007, N17-103/2007 ir kitos). Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės, kitų visuomenės narių interesas, kad eismas keliuose vyktų saugiai, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus ir t. t.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybės, kad D. B. važiavo pas sunkų ligonį, ir kad buvo įsitikinęs, jog vairuoti jau gali, šioje situacijoje nelaikytinos reikšmingomis (ligonis galėjo išsikviesti medicininę pagalbą), nes administracinės nuobaudos tikslas yra nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis. Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio aplinkybės kaip asmens darbinė ar profesinė veikla, rūpinimasis neįgaliais artimaisiais, administracinių teismų praktikoje paprastai nevertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galimas ATPK 301 straipsnio taikymas (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. N16-595/2006, N16-1022/2006, N16-1757/2006, N5-1647/2006, N9-1191/2007 ir kitos). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina susisiekimui, taip pat rūpinantis artimųjų sveikata, privalo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, bei įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tokio asmens interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat į pirmosios instancijos teismo pateiktą padaryto pažeidimo pobūdžio bei asmenybės analizę, su kuria apeliacinės instancijos teismas sutinka, spręstina, kad parinkta administracinė nuobauda atitinka įstatyme numatytus kriterijus, yra pagrįsta, teisėta ir proporcinga.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                 Antanas Ablingis

                                                                               Ričardas Piličiauskas

  Virgilijus Valančius