Civilinė
byla Nr. 2-206/2011
Procesinio
sprendimo kategorija 110.2.; 110.3.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 10 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės
Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo valstybės
įstaigos Tarptautinio Vilniaus oro uosto atskirąjį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti
taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą bei taikyti atsakovo nuostolių,
galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, civilinėje
byloje Nr. 2-3362-232/2010 pagal ieškovų Vilniaus apygardos vyriausiojo
prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir uždarosios akcinės bendrovės „Adelita“
ieškinius atsakovams valstybės įmonei Tarptautiniam Vilniaus oro uostui,
uždarajai akcinei bendrovei „Autobrava“, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto
savivaldybei, savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“, Lietuvos Respublikos
susisiekimo ministerijai dėl žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,
statybos leidimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
Ieškovai
Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ir
uždarosios UAB „Adelita“ kreipėsi į teismą su ieškiniais atsakovams VĮ
Tarptautiniam Vilniaus oro uostui, UAB „Autobrava“, tretiesiems asmenims
Vilniaus miesto savivaldybei, SĮ Vilniaus planas, Lietuvos Respublikos
susisiekimo ministerijai dėl žemės nuomos sutarčių pripažinimo
negaliojančiomis, statybos leidimo panaikinimo.
Ieškovas UAB „Adelita“
ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones
– iki įsiteisės byloje galutinis teismo sprendimas uždrausti VĮ Tarptautiniam
Vilniaus oro uostui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir SĮ
Vilniaus planas bet kokiu veikimu ir/ar neveikimu įgyvendinti visas teisės
aktuose, sandoriuose, pavedimuose numatytas Tarptautinio Vilniaus oro uosto
detalaus plano organizatoriaus ir rengėjo teises, pareigas, funkcijas, vykdyti,
atlikti visus detaliojo plano organizatoriaus veiksmus, taip pat uždrausti
teritorijos prie Rodūnios kelio 10A detalaus plano ir atskirų jo dalių,
sprendinių, susijusių su ieškovo ieškinyje nurodomu žemės sklypu, tvirtinimą.
Vilniaus
miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 22 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB
„Adelita“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Vilniaus
apygardos teismas 2008 m. vasario 5 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės
teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį paliko nepakeistą, patikslindamas
nutarties rezoliucinę dalį ir ją išdėstydamas taip: iki įsiteisės byloje
galutinis teismo sprendimas uždrausti atsakovams VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro
uostui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir SĮ Vilniaus planas toje
Tarptautinio Vilniaus oro uosto detalaus plano dalyje, kuri susijusi su ieškovo
ieškinyje nurodomu žemės sklypu (7973 kv.m. ploto žemės sklypu prie pastato,
esančio Rodūnios kelias 8, Vilniuje, t.y. 326,4351 ha žemės sklypo, kurio
unikalus Nr. 0101-0080-0192, esančio Rodūnios kelias 2, Vilniuje, dalimi,
apribota sklypo posūkio taškais Nr. 1, 2, 3, 4, 5 UAB „Geri projektai“ parengtoje
Sklypo dalių pasidalijimo naudojimuisi studijoje), bet kokiu veikimu ir/ar
neveikimu įgyvendinti visas teisės aktuose, sandoriuose, pavedimuose numatytas
Tarptautinio Vilniaus oro uosto detalaus plano organizatoriaus teises,
pareigas, funkcijas, vykdyti, atlikti visus detaliojo plano organizatoriaus
veiksmus, taip pat uždrausti teritorijos prie Rodūnios kelio 10A detalaus plano
ir atskirų jo dalių sprendinių, susijusių su ieškovo ieškinyje nurodomu žemės
sklypu (7973 kv.m. ploto žemės sklypu prie pastato, esančio Rodūnios kelias 8,
Vilniuje, t.y. 326,4351 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 0101-0080-0192,
esančio Rodūnios kelias 2, Vilniuje, dalimi, apribota sklypo posūkio taškais
Nr. 1, 2, 3, 4, 5 UAB „Geri projektai“ parengtoje Sklypo dalių pasidalijimo
naudojimuisi studijoje), tvirtinimą; įpareigoti atsakovą Tarptautinis Vilniaus
oro uostas neišduoti jokių sutikimų tretiesiems asmenims atlikti bet kokius
statybos darbus ieškinyje nurodytame žemės sklype (7973 kv.m. ploto žemės
sklype prie pastato, esančio Rodūnios kelias 8, Vilniuje, t.y. 326,4351 ha
žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 0101-0080-0192, esančio Rodūnios kelias 2,
Vilniuje, dalyje, apribotoje sklypo posūkio taškais Nr. 1, 2, 3, 4, 5 UAB „Geri
projektai“ parengtoje Sklypo dalių pasidalijimo naudojimuisi studijoje), taip pat
tokių darbų neatlikti pačiam; uždrausti atsakovui UAB „Autobrava“ ieškovo
ieškinyje nurodomame žemės sklype (7973 kv.m. ploto žemės sklypu prie pastato,
esančio Rodūnios kelias 8, Vilniuje, t.y. 326,4351 ha žemės sklypo, kurio
unikalus Nr. 0101-0080-0192, esančio Rodūnios kelias 2, Vilniuje, dalimi,
apribota sklypo posūkio taškais Nr. 1, 2, 3, 4, 5 UAB „Geri projektai“
parengtoje Sklypo dalių pasidalijimo naudojimuisi studijoje) atlikti bet kokius
statybos darbus pagal 2007 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės išduotą
statybos leidimą Nr. IT/1112/07-1141; uždrausti atsakovui UAB „Autobrava“ ir
kitiems asmenims atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų siekiama pripažinti
tinkamais naudoti statinius, įregistruoti (pakeisti) kadastrinius duomenis ir
valdymo teises į statinius, pastatytus ieškinyje nurodytoje žemės sklypo dalyje
(7973 kv.m. ploto žemės sklype prie pastato, esančio Rodūnios kelias 8,
Vilniuje, t.y. 326,4351 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 0101-0080-0192,
esančio Rodūnios kelias 2, Vilniuje, dalyje, apribotoje sklypo posūkio taškais
Nr. 1, 2, 3, 4, 5 UAB „Geri projektai“ parengtoje Sklypo dalių pasidalijimo
naudojimuisi studijoje).
Vilniaus
miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. liepos 14 d. nutartimi iš dalies pakeitė 2007
m. lapkričio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, suteikė
atsakovams teisę vykdyti Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese
nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr.1079, 8
ir 9 punktų reikalavimus.
Vilniaus
apygardos teisme buvo gautas ieškovo UAB „Adelita“ prašymas, kuriuo ieškovas
prašė pakeisti byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, atsižvelgiant
į patikslinto ieškinio reikalavimų apimtį.
Vilniaus
apygardos teismas 2009 m. vasario 4 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymą
tenkinti, pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d.
ir 2008 m. liepos 14 d. nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą:
iki įsiteisės byloje galutinis teismo sprendimas uždrausti atsakovams VĮ Tarptautiniam
Vilniaus oro uostui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir SI
Vilniaus planas toje Tarptautinio Vilniaus oro uosto detalaus plano dalyje,
kuri susijusi su ieškovo ieškinyje nurodomu žemės sklypu (9412 kv.m. ploto
žemės sklypu prie pastato, esančio Rodūnios kelias 8, Vilniuje, t.y. 326,4351
ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 0101-0080-0192, esančio Rodūnios kelias 2,
Vilniuje, dalimi, apribota sklypo posūkio taškais Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9,
10 (nurodytais 2008 m. kovo 28 d. UAB „Orkanas“ žemės sklypo vidinės
naudojimosi tvarkos projekte M 1:1000, sklypo plotas 9412 m²) bei kurių
koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje yra atitinkamai – taško Nr.1
(X=6056897,05; Y=582488,97), taško Nr. 2 (X=6056963,41; Y=582488,46), taško Nr.
3 (X=6056998,52; Y=582488,19), taško Nr. 4 (X=6057014,18; Y=582488,07), taško
Nr. 5 (X=6057015,52; Y=582488,06), taško Nr. 6 (X=6057016,52; Y=582538,11),
taško Nr. 7 (X=6056999,83; Y=582553,61), taško Nr. 8 (X=6056978,54;
Y=582573,38), taško Nr. 9 (X=6056906,07; Y=582573,48); taško Nr.10 (X=6056897,05;
Y=582565,26), bet kokiu veikimu ir/ar neveikimu įgyvendinti visas teisės
aktuose, sandoriuose, pavedimuose numatytas Tarptautinio Vilniaus oro uosto
detalaus plano organizatoriaus teises, pareigas, funkcijas, vykdyti, atlikti
visus detaliojo plano organizatoriaus veiksmus (išskyrus teisę vykdyti
Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų LR
Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr.1079, 8 ir 9 punktų reikalavimus), taip pat
uždrausti teritorijos prie Rodūnios kelio 10A detalaus plano ir atskirų jo
dalių sprendinių, susijusių su ieškovo ieškinyje nurodomu žemės sklypu (9412
kv.m. ploto žemės sklypu prie pastato, esančio Rodūnios kelias 8, Vilniuje,
t.y. 326,4351 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 0101-0080-0192, esančio Rodūnios
kelias 2, Vilniuje, dalimi, apribota sklypo posūkio taškais Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6,
7, 8, 9, 10 (nurodytais 2008 m. kovo 28 d. UAB „Orkanas“ žemės sklypo vidinės
naudojimosi tvarkos projekte M 1:1000, sklypo plotas 9412 m²) bei kurių
koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje yra atitinkamai – taško Nr. 1
(X=6056897,05; Y=582488,97), taško Nr. 2 (X=6056963,41; Y=582488,46), taško Nr.
3 (X=6056998,52; Y=582488,19), taško Nr. 4 (X=6057014,18; Y=582488,07), taško
Nr. 5 (X=6057015,52; Y=582488,06), taško Nr. 6 (X=6057016,52; Y=582538,11),
taško Nr. 7 (X=6056999,83; Y=582553,61), taško Nr. 8 (X=6056978,54;
Y=582573,38), taško Nr. 9 (X=6056906,07; Y=582573,48); taško Nr. 10 (X=6056897,05;
Y=582565,26), tvirtinimą; įpareigoti atsakovą Tarptautinis Vilniaus oro uostas
(įmonės kodas 120864074, buveinės adresas Rodūnios kelias 10A, Vilnius)
neišduoti jokių sutikimų tretiesiems asmenims atlikti bet kokius statybos
darbus ieškinyje nurodytame žemės sklype (9412 kv.m. ploto žemės sklypu prie
pastato, esančio Rodūnios kelias 8, Vilniuje, t.y. 326,4351 ha žemės sklypo,
kurio unikalus Nr. 0101-0080-0192, esančio Rodūnios kelias 2, Vilniuje, dalimi,
apribota sklypo posūkio taškais Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 (nurodytais 2008
m. kovo 28 d. UAB „Orkanas“ žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte M
1:1000, sklypo plotas 9412 m²) bei kurių koordinatės LKS-94 koordinačių
sistemoje yra atitinkamai –- taško Nr. 1 (X=6056897,05; Y=582488,97), taško Nr.
2 (X=6056963,41; Y=582488,46), taško Nr. 3 (X=6056998,52; Y=582488,19), taško
Nr. 4 (X=6057014,18; Y=582488,07), taško Nr. 5 (X=6057015,52; Y=582488,06),
taško Nr. 6 (X=6057016,52; Y=582538,11), taško Nr. 7 (X=6056999,83;
Y=582553,61), taško Nr. 8 (X=6056978,54; Y=582573,38), taško Nr. 9
(X=6056906,07; Y=582573,48); taško Nr. 10 (X=6056897,05; Y=582565,26), taip pat
tokių darbų neatlikti pačiam; uždrausti atsakovui UAB „Autobrava“ ieškovo
ieškinyje nurodomame žemės sklype (9412 kv.m. ploto žemės sklypu prie pastato,
esančio Rodūnios kelias 8, Vilniuje, t.y. 326,4351 ha žemės sklypo, kurio
unikalus Nr. 0101-0080-0192, esančio Rodūnios kelias 2, Vilniuje, dalimi,
apribota sklypo posūkio taškais Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 (nurodytais 2008
m. kovo 28 d. UAB „Orkanas“ žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte M
1:1000, sklypo plotas 9412 m²) bei kurių koordinatės LKS-94 koordinačių
sistemoje yra atitinkamai – taško Nr. 1 (X=6056897,05; Y=582488,97), taško Nr. 2
(X=6056963,41; Y=582488,46), taško Nr. 3 (X=6056998,52; Y=582488,19), taško Nr.
4 (X=6057014,18; Y=582488,07), taško Nr. 5 (X=6057015,52; Y=582488,06), taško
Nr. 6 (X=6057016,52; Y=582538,11), taško Nr. 7 (X=6056999,83; Y=582553,61),
taško Nr. 8 (X=6056978,54; Y=582573,38), taško Nr. 9 (X=6056906,07;
Y=582573,48); taško Nr. 10 (X=6056897,05; Y=582565,26) atlikti bet kokius
statybos darbus pagal 2007 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės išduotą
statybos leidimą Nr. IT/1112/07-1141; uždrausti atsakovui UAB „Autobrava“ ir
kitiems asmenims atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų siekiama pripažinti
tinkamais naudoti statinius, įregistruoti (pakeisti) kadastrinius duomenis ir
valdymo teises į statinius, pastatytus ieškinyje nurodytoje žemės sklypo dalyje
(9412 kv.m. ploto žemės sklypui prie pastato, esančio Rodūnios kelias 8,
Vilniuje, t.y. 326,4351 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 0101-0080-0192,
esančio Rodūnios kelias 2, Vilniuje, dalimi, apribota sklypo posūkio taškais
Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 (nurodytais 2008-03-28 UAB „Orkanas“ Žemės
sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte M 1:1000, sklypo plotas 9412 m²)
bei kurių koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje yra atitinkamai - taško Nr. 1
(X=6056897,05; Y=582488,97), taško Nr. 2 (X=6056963,41; Y=582488,46), taško Nr.
3 (X=6056998,52; Y=582488,19), taško Nr. 4 (X=6057014,18; Y=582488,07), taško
Nr. 5 (X=6057015,52; Y=582488,06), taško Nr. 6 (X=6057016,52; Y=582538,11),
taško Nr. 7 (X=6056999,83; Y=582553,61), taško Nr. 8 (X=6056978,54;
Y=582573,38), taško Nr. 9 (X=6056906,07; Y=582573,48); taško Nr. 10
(X=6056897,05; Y=582565,26).
Atsakovas VĮ
Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2010 m. liepos 7 d. pateikė teismui prašymą
pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo, nurodant, kad nedraudžiama registruoti valstybės
nuosavybės teisę arba VĮ Tarptautinio oro uosto patikėjimo teisę į automobilių
stovėjimo aikšteles Nr. 6 (2317 kv.m.ploto), V. Vaitkaus gatvėje, kuri viešai
pristatoma kaip P3 ir Nr. 7 (2479 kv.m. ploto), taip pat V. Vaitkaus gatvėje,
viešai pristatomą kaip P2; įpareigoti ieškovą sumokėti į specialiąją teismo
sąskaitą 308 445 Lt sumą nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos
vyriausias administracinis teismas (toliau tekste – LVAT) 2010 m. gegužės 24 d.
nutartimi tenkino VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto apeliacinį skundą ir pripažino
minėtų aikštelių teisėtumą. Atsakovas pažymėjo, kad teismas minėtoje nutartyje
konstatavo prejudicinius šiai bylai faktus: kad statybos leidimas aikštelėms Tarptautiniam
Vilniaus oro uostui nebuvo reikalingas, kad nenustatyta jog Tarptautinis
Vilniaus oro uostas būtų atlikęs statybos darbus neturėdamas kokio nors būtino
tam dokumento arba, kad toks dokumentus būtų pasibaigęs arba pažeisdamas
esminiai statinio projekto sprendinius, o atitinkamos institucijos teisėtai
nepripažino minėtų statinių neteisėtai pastatytais. Atsakovo nuomone, LVAT
pripažinus ginčo aikštelių statybos teisėtumą, o tuo pačiu ir valstybės
nuosavybės teisių pripažinimą, išnyko pagrindas taikyti laikinąsias priemones. Atsakovo
teigimu, taikytos laikinosios priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos, nes
ginčo esmę sudaro tik naujų stovėjimo aikštelių, kurias ketino statyti UAB „Autobrava“
įrengimas ir registracija, tuo tarpu atsakovas Tarptautinis Vilniaus oro uostas
negali išviešinti seniai pastatytų ir naudojamų aikštelių ir tai trukdo
užtikrinti valstybinės svarbos objekto plėtrą ir esamo valstybinio turto
išviešinimą, toks išviešinimas nepakenktų bylos nagrinėjimui, nepažeistų
ieškovo interesų, kadangi jokių ginčų dėl minėtų objektų nekyla, o LVAT pripažino
juos teisėtai pastatytais. Atsakovas taip pat vadovavosi Lietuvos Aukščiausio Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi
civilinėje byloje 3K-3-577/2008, kurioje teismas konstatavo, kad valstybinės
žemės nuoma Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje ne aukciono tvarka
galima tik kai tai reikalinga statinio eksploatavimui ir naudojimui pagal
paskirtį. Atsakovo nuomone, minėtoje nutartyje buvo užfiksuotas precedentas,
kad Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje, atsižvelgiant į jo išskirtinę
reikšmę, pirmiausia turi būti užtikrinti Tarptautinio Vilniaus oro uosto
interesai. Atsakovo teigimu, neįregistravus ginčo turto kyla grėsmė, kad šio
sklypo dalis ne aukciono tvarka įsigis įvairios privataus verslo interesų
grupės, turinčios pastatų ar jų dalių sklypo teritorijoje, ir taip būtų
apsunkintas detaliojo plano rengimas bei tokiu būdu galėtų būti pakenkta viešajam
interesui. Atsakovas taip pat prašė taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą ir įpareigoti ieškovą
sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą 308 445 Lt galimų nuostolių atlyginimui
užtikrinti, kadangi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis buvo
priverstas nutraukti trišalę tyrinėjimo ir projektavimo sutartį, negali
pabaigti detalaus oro uosto planavimo darbų, užsitęsus bylai kai kurie tyrimai
gali prarasti savo vertę.
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nutarė atsakovo prašymą
atmesti.
Teismas
nurodė, kad laikinųjų priemonių reikalingumas motyvuojamas tuo, kad patvirtinus
Tarptautinio Vilniaus oro uosto detalųjį planą, kuriame nebūtų išskirtas
ieškinyje nurodytas žemės sklypas, ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo
įvykdymas būtų apsunkintas, nes atsakovas turėtų pakankamą pagrindą atsisakyti
jį vykdyti; detalaus plano keitimo ir tikslinimo procedūra yra griežtai
reglamentuota įstatymo, todėl įtakotų naujų teisinių ginčų tikimybę; įregistruotų
statinių buvimas minėtame žemės sklype apsunkintų teismo sprendimo dėl nuomos teisės
į šią žemę pripažinimo ir nuomos sutarties sudarymo vykdymą, trukdytų žemės
sklypą naudoti ieškovo norimu būdu, pareikalautų papildomų bylinėjimosi išlaidų,
galimai naujų teisminių ginčų, taigi kiltų grėsmė, jog ieškinio tenkinimo
atveju būsimas teismo sprendimas gali būti apsunkintas arba neįvykdytas.
Teismas nurodė,
kad bylos esmę sudaro tai, kad ieškovas ieškiniu siekia įgyvendinti savo kaip
dalies pastato (viešbučio) savininko teisę ne aukciono būdu išsinuomoti
valstybei priklausančios žemės sklypą ar jo dalį reikalingą pastato funkcinei
paskirčiai, viešbučio svečių automobilių stovėjimo aikštelei įrengti. Teismas
pažymėjo, kad tokia pastato savininko teisė numatyta CK 6.551 straipsnio antrojoje
dalyje, numatančioje, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu
ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais
ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais
įstatymų numatytais atvejais. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ginčo
žemė yra tarptautinio oro uosto teritorijoje, jos naudojimo nuomos ir
nuosavybės santykius reguliuoja Aviacijos įstatymo 44 straipsnis, imperatyviai
numatantis, kad tarptautinių oro uostų žemė yra valstybės nuosavybė, o
tarptautinį oro uostą valdanti valstybės institucija, valstybės ar savivaldybės
įmonė oro uosto žemę valdo, naudoja ir ja disponuoja turto patikėjimo teisėmis,
vadovaudamasi šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Teismas nurodė,
kad tarptautinio oro uosto teritorijos ribas ir plotą tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, tarptautinį oro uostą valdanti valstybės institucija,
valstybės ar savivaldybės įmonė turi teisę išnuomoti tarptautinio oro uosto
žemės sklypus su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat
juridiniams ar fiziniams asmenims, kurių veikla nesusijusi su šio oro uosto
veikla, šiems asmenims priklausantiems nuosavybės teise ar nuomojamiems
pastatams, statiniams ar įrenginiams, esantiems tarptautinio oro uosto
teritorijoje, eksploatuoti. Teismas nurodė, kad kontroliuojamoje teritorijoje
esanti tarptautinio oro uosto žemė gali būti išnuomojama tik su šio oro uosto
veikla susijusioms reikmėms, žemės sklypai išnuomojami aukciono būdu, išskyrus
žemės sklypus, užstatytus fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiais
nuosavybės teise ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ir įrenginiais
(išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios
funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio
statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo
priklausiniui). Teismas pažymėjo, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų
planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas pastatams, statiniams ar
įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų
tiesioginę paskirtį, tarptautinio oro uosto žemės nuomos aukciono ir ne
aukciono būdu tvarką, oro uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir
oro uosto žemės nuomos mokesčio dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m.
lapkričio 8 d. nutarimu Nr.1098 patvirtintas Tarptautinių oro uostų žemės ne
aukciono būdu tvarkos aprašas, kuriuo detalizuojamos tarptautinio oro uosto
žemės nuomos taisyklės ir pagal minėtas taisykles žemės sklypai išnuomojami
detaliajame plane nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems
statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre
įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį (4.6 punktas); asmenys,
pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti jų naudojamus žemės sklypus be
aukciono, žemės nuomotojui, be kitų dokumentų, turi pateikti Lietuvos
Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka pagal
detalųjį planą parengtą naudojamo žemės sklypo planą (5.2 punktas); žemės
nuomos sutarties turinys turi atitikti CK 6.550 straipsnį ir Lietuvos
Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnį.
Teismo
nuomone, atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausio Teismo
Civilinių bylų skyriau teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi
civilinėje byloje 3K-3-577/2008, kaip tinkamu precedentu bylai spręsti. Teismas
nurodė, kad nors minėtoje byloje taip pat sprendžiami valstybinės žemės nuomos
kai kurie aspektai, tačiau faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šio ginčo
faktinių aplinkybių tuo, kad nuomininkas, su kuriuo buvo sudaryta nuomos
sutartis dėl to, kad sklype buvo jam priklausantis nenaudojamas gamybinis
pastatas (sandėlis), niekada nei pastatu, nei sklypu pagal paskirtį
nesinaudojo, o pasibaigus nuomos terminui parengė detalųjį planą keičiantį
sklypo paskirtį, tuo tarpu šioje byloje ieškovo galutinis tikslas yra
užsitikrinti galimybę naudoti nuosavybės teisėmis priklausančią pastato dalį
pagal paskirtį ir toks visavertis naudojimasis, ieškovo manymu, neįmanomas
nesudarius žemės sklypo nuomos sutarties, o savo ruožtu tokia nuoma neįmanoma
nesuformavus ir neįregistravus atskiro sklypo atitinkančio CK 6.546 straipsnio,
kuriame žemės nuomos objektas apibrėžiamas kaip valstybinės ar privačios žemės
sklypas, suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų
planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas.
Teismo nuomone,
atsakovas tinkamai nepagrindė reikalavimo dėl nuostolių užtikrinimo. Teismas
nurodė, kad SĮ „Vilniaus planas“ raštas patvirtina, kad detalaus oro uosto
projektavimo darbai strigo ne tik dėl atsakovo prašymu pritaikytų laikinųjų
apsaugos priemonių, bet ir dėl to, kad nemaža dalis oro uoste esančio
nekilnojamojo turto savininkų nesutiko su Tarptautinio Vilniaus oro uosto
siūloma koncepcija, kad projektuotojai siūlė atsakovo administracijai atsižvelgti
į kitų savininkų siūlymus, galimus kompromisus, bet pati Tarptautinio Vilniaus
oro uosto administracija šiuos siūlymus atmetė bei ignoravo pasitarimų pas
miesto merą šiais klausimais rezultatus. Teismas pažymėjo, kad įtakos taip pat
turėjo gyventojų protestai prieš oro uosto pakilimo takų prailginimo planus ir pan.
Teismo teigimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas,
būdamas brangaus nekilnojamojo turto savininku, nebus pajėgus atlyginti galimų
nuostolių.
Atskiruoju
skundu atsakovas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas prašo apeliacinės
instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartį
panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti Vilniaus apygardos teismo
2009 m. vasario 4 d. nutartį, aiškiai nurodant, kad nedraudžiama registruoti
valstybės nuosavybės teisę ir/arba VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto
patikėjimo teisę į automobilių stovėjimo aikšteles (automobilių stovėjimo
aikštelė Nr. 6, esanti V. Vaitkaus g., Vilniuje, kurios plotas - 2317 kv.m.,
kuri viešai (oro uosto lankytojams) yra pristatoma (žymima) kaip aikštelė P3 ir
aikštelė Nr. 7, esanti V. Vaitkaus g., Vilniuje, kurios plotas – 2479 kv.m.,
kuri viešai (oro uosto lankytojams) pristatoma (žymima) kaip aikštelė P2),
esančias VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje; įpareigoti ieškovą
sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą 308 445 Lt atsakovo nuostolių, galinčių
atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.
Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas
nepagrįstai neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovo prašyme išdėstytų argumentų,
kad laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai pažeidžia atsakovo teises ir
teisėtus interesus, susijusius su nuosavybės teisės į ginčo aikšteles
registracija, kuriuos įsiteisėjusiu, galiojančiu ir neginčijamu sprendimu
pripažino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Bet koks minėtu
sprendimu pripažintų atsakovo bei valstybės, kaip automobilių stovėjimo
aikštelių savininko, teisių, įskaitant teisę įregistruoti nuosavybės teises į
šias aikšteles, apribojimas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei nepagrįstai
užkerta kelią įvykdyti res judicata galią turintį teismo sprendimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taikytos laikinosios apsaugos priemonės
ta apimtimi, kuria apriboja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
sprendimo įvykdymą, t. y. užkerta kelią išviešinti valstybės nuosavybės ir/arba
VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto patikėjimo teises i teisėtai pastatytas ir
naudojamas automobilių stovėjimo aikšteles, turi būti panaikintos. Atkreiptinas
dėmesys, kad šioje civilinėje byloje ginčas kilo ne dėl Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo sprendime nurodytų aikštelių, o būtent dėl UAB
„Autobrava“ pastatytų naujų aikštelių, kurios kadastro byloje suformuotos kaip
atskiras daiktas, ir šioje apimtyje atsakovas neprašo keisti ar naikinti
laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, priešingai negu konstatavo teismas,
nuosavybės teisės registravimas atlieka tik išviešinimo funkciją, tačiau
juridiškai tai nei sukuria, nei panaikina pačios nuosavybės teisės, t.y. vien
pats faktas, kad egzistuojanti valstybės nuosavybės teisė į statinius, esančius
žemės sklype, bus išviešinta Nekilnojamojo turto registre nei pasunkins, nei
palengvins galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
2. Teismas
nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Taikius laikinąsias
apsaugos priemones apribojant galimybę tęsti teritorijos planavimo procesą
žemės sklypo daliai, su kuria tariamai susijusios ieškovo teisės, tuo
neapibrėžtam laikui apribojama ir visos likusios žemės sklypo dalies planavimo
eiga. Laikinosios apsaugos priemonės daro įtaką ne tik ieškovo ir atsakovo
teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimui, bet ir kitų trečiųjų asmenų teisių ir
teisėtų interesų, susijusių su žemės sklypo planavimu ir jame vykdoma veikla, įgyvendinimui.
Teismo argumentas, kad žemės sklypo planavimas strigo ne tik dėl laikinųjų
apsaugos priemonių, bet ir dėl kitų priežasčių, t.y. dėl kompromisų ieškojimo,
dėl kitų žemės sklype esančių nekilnojamųjų daiktų savininkų siūlymų ar
gyventojų protestų, yra nepagrįstas, nes siūlymų ir prieštaravimų teikimas yra
teritorijų planavimo proceso sudėtinė dalis, kuri jo nesustabdo neapibrėžtam
laikui taip, kaip laikinosios apsaugos priemonės, o priešingai, užtikrina
teritorijų planavimo viešumą ir atsižvelgimą į visų suinteresuotų asmenų
interesus. Todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustabdyta viso žemės
sklypo infrastruktūros plėtra ir vystymas, ypač atsižvelgiant į tai, kad žemės
sklypas taip pat susijęs ir su išskirtinės visuomeninės ir ekonominės svarbos
viešuoju sektoriumi, t.y. oro transportu, gali sąlygoti didžiulius tiek atsakovo,
tiek kitų suinteresuotų asmenų nuostolius.
Atsiliepime į
atskirąjį skundą ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašo
apeliacinės instancijos teismą atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti
savo nuožiūra.
Atsiliepime į
atskirąjį skundą ieškovas UAB „Adelita“ nurodo, kad su atsakovo atskiruoju
skundu nesutinka. Ieškovo nuomone, keisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą
bei taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo, atlyginimo užtikrinimą nėra pagrindo, todėl prašo apeliacinės instancijos
teismą atskirąjį skundą atmesti.
Atskirasis
skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis
paliktina nepakeista.
Dėl laikinųjų
apsaugos priemonių pakeitimo
Remiantis CPK
144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų
suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų
nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti
nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė,
kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms,
galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą,
todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo
sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį –
atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145
straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi
būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas
reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais
arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir
pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui,
įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės
principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą,
todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip,
kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos
proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra
neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų
teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio
proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių
laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems
tikslams. CPK 146 straipsnis reglamentuoja vienos laikinosios apsaugos priemonė
pakeitimą kita.
Nagrinėjamu
atveju atsakovas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas prašė pakeisti byloje
taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodant, kad nedraudžiama registruoti
valstybės nuosavybės teisę ir/arba VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto
patikėjimo teisę į automobilių stovėjimo aikšteles (automobilių stovėjimo
aikštelė Nr. 6, esanti V. Vaitkaus g., Vilniuje, kurios plotas – 2317 kv.m.,
kuri viešai (oro uosto lankytojams) yra pristatoma (žymima) kaip aikštelė P3 ir
aikštelė Nr. 7, esanti V. Vaitkaus g., Vilniuje, kurios plotas – 2479 kv.m.,
kuri viešai (oro uosto lankytojams) pristatoma (žymima) kaip aikštelė P2),
esančias VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje. Bylos duomenys patvirtina,
kad ieškiniu UAB „Adelita“ ginčija žemės nuomos sutarties bei statybos leidimo
teisėtumą. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovo VĮ Tarptautinio
Vilniaus oro uosto atžvilgiu – draudimas toje bet kokiu veikimu ir/ar neveikimu
įgyvendinti visas teisės aktuose, sandoriuose, pavedimuose numatytas
Tarptautinio Vilniaus oro uosto detalaus plano organizatoriaus teises,
pareigas, funkcijas, vykdyti, atlikti visus detaliojo plano organizatoriaus veiksmus
(išskyrus teisę vykdyti Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese
nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr.1079, 8 ir 9 punktų
reikalavimus), Tarptautinio Vilniaus oro uosto detalaus plano dalyje, kuri
susijusi su ieškovo ieškinyje nurodomu 9412 kv.m. ploto žemės sklypu, draudimas
tvirtinti teritorijos prie Rodūnios kelio 10A detalaus plano ir atskirų jo
dalių sprendinius, susijusius su ieškovo ieškinyje nurodomu 9412 kv.m. ploto
žemės sklypu; atsakovo Tarptautinio Vilniaus oro uosto įpareigojimas neišduoti
jokių sutikimų tretiesiems asmenims atlikti bet kokius statybos darbus
ieškinyje nurodytame 9412 kv.m. ploto žemės sklype. Teisėjų kolegijos nuomone,
atsakovas nepagrįstai teigia, kad byloje taikytos laikinosios apsaugos
priemonės pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus, susijusius su
nuosavybės teisės į ginčo aikšteles registracija, kuriuos įsiteisėjusiu,
galiojančiu ir neginčijamu sprendimu pripažino Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovo nurodomos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties
turinį, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovu, jog minėta nutartimi
buvo pripažintas atsakovo nurodomų automobilių stovėjimo aikštelių teisėtumas.
Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje yra konstatuota,
kad teismai nėra pripažinę automobilių stovėjimo aikštelių neteisėtumo, tačiau
pats teisėtumas nėra konkrečiai konstatuotas. Be to, teisėjų kolegija pažymi,
kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog teismams nėra
nustatytas ribojimas įteisinti savavališkas statybas, todėl suinteresuoti
asmenys savo teises bei teisėtus interesus turi teisę ginti teismine tvarka.
Teisėjų kolegijos nuomone, tokia nuoroda patvirtina, kad atsakovo nurodomų
automobilių stovėjimo aikštelių teisėtumas dar nėra konstatuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu
atsakovui VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui būtų leista registruoti
valstybės nuosavybės teisę ir/arba VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto patikėjimo
teisę į atsakovo nurodomas automobilių stovėjimo aikšteles, teismo sprendimas,
kuris gali būti palankus ieškovui UAB „Adelita“, atsižvelgiant į šio ieškovo pareikštus
reikalavimus, įvykdymas pasunkėtų. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija
sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti
atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Dėl atsakovo
nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo
užtikrinimo
Pagal CPK 147
straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos
priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias
apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių
atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą,
kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Laikinųjų apsaugos priemonių ir
atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo
užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Įprastai laikinųjų apsaugos
priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar
interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę
pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba
kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo
nuostolių atlyginimą, garantuoja ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų
pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir
galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumą siekiamiems
tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis
plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti
atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus
nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas gali
būti įpareigojamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, kai teismas, preliminariai
įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo atsiradimo galimybę. Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių
atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje,
tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Tai reiškia, kad teismas,
skirdamas CPK 147 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas priemones, nebūtinai
turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras.
Teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai
gali atsirasti. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti
atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertindamas laikinųjų
apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės
veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią
veiklą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Teisėjų kolegija
nesutinka su atskirojo skundo argumentu dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto
atsisakymo tenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Kaip minėta, atsakovas
teigia, kad dėl jo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis gali
patirti 308 445 Lt nuostolių. Šių nuostolių atsiradimą atsakovas VĮ
Tarptautinis Vilniaus oro uostas prašyme siejo su trišalės tyrinėjimo ir
projektavimo sutarties nutraukimu bei tuo, kad atsakovas negali pabaigti
detalaus oro uosto planavimo darbų, o užsitęsus bylai kai kurie tyrimai gali
prarasti savo vertę. Į bylą pateikta 2006 m. kovo 9 d. trišalė tyrinėjimo ir
projektavimo darbų sutartis Nr. 07 (toliau – Trišalė sutartis) patvirtina, kad
sutarties šalys tarėsi dėl apie 333 ha teritorijos prie Rodūnios kelio 10A
detaliojo plano rengimo. Bylos duomenys patvirtina, kad minėto žemės sklypo
dalis yra išnuomota UAB „Autobrava“. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinosios
apsaugos priemonės ieškovo UAB „Adelita“ prašymu yra taikytos žemės sklypo,
esančio Rodūnios kelias 2, Vilniuje, tik 9412 kv.m. ploto daliai. Teisėjų
kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad dalis ginčo žemės sklypo yra
išnuomota UAB „Autobrava“, t. y. atsakovas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas
nėra šios žemės sklypo dalies valdytojas, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra
pagrindo pripažinti, jog dėl ieškovo UAB „Adelita“ reikalavimų užtikrinimui
atsakovo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uosto atžvilgių taikytų laikinųjų
apsaugos priemonių, t.y. draudimo atlikti detaliojo planavimo veiksmus,
draudimo tvirtinti detalųjį planą bei įpareigojimo neišduoti statybos leidimų
konkrečios sklypo dalies atžvilgiu, atsakovui atsirado jo nurodomas 308 445 Lt
nuostolis. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad trišalis susitarimas dėl
sutarties nutraukimo šalių sutarimu patvirtina, kad 308 445 Lt sumą atsakovas
sumokėjo už atliktus ir jam perduotus darbus pagal Trišalę sutartį. Teisėjų
kolegijos nuomone, minėtas atliktų darbų rezultatas galės būti panaudotas
ateityje vykdant detaliojo planavimo darbus ir tai taip pat patvirtina, jog 308
445 Lt sumos nėra pagrindo pripažinti atsakovo nuostoliais, kurie būtų susiję
būtent su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Dėl to, teisėjų
kolegijos nuomone, pagal į bylą pateiktus duomenis negalima spręsti ir atsakovas
neįrodė, kad būtent dėl ieškovo UAB „Adelita“ prašymu atsakovo VĮ Tarptautinio
Vilniaus oro uosto atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas
patirs (patyrė) 308 445 Lt nuostolių. Teisėjų kolegija pažymi, kad VĮ Registrų
centrui pateikto aktualiausio UAB „Adelita“ balanso duomenimis įmonės turtinė
padėtis yra pakankamai gera, dėl to netaikius atsakovo nuostolių, galimų dėl
laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, ieškovas turėtų galimybę
atlyginti atsakovo nurodomo dydžio nuostolius. Teisėjų kolegija taip pat pažymi,
kad net ir netaikius atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atsakovas, nuostoliams atsiradus, turi teisę
kreiptis į teismą dėl tokių nuostolių atlyginimo bendra tvarka. Dėl nurodytų
aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas
pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Dėl nurodytų
motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra
pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad
atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo
2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337
straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Alė
Bukavinienė
Danutė
Gasiūnienė
Kazys
Kailiūnas