Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-6501-1018/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05016-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. birželio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė,

sekretoriaujant Martynai Lukauskaitei, 

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 187 straipsnio 1 ir 2 dalis,

n u s t a t ė :

M. V. 2016 m. kovo 31 d. apie 0.40 val. Ukmergės g. 280, Vilniuje, atsisakė vykdyti policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus išlipti iš transporto priemonės, o išlaipintas iš transporto priemonės aktyviais veiksmais vengdamas sulaikymo priešinosi policijos pareigūnams, stumdėsi, standino rankas. Šiais savo veiksmais M. V. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Teismo posėdžio metu M. V. su pažeidimais nesutiko, paaiškindamas, kad susitiko su draugu M. M., atšventė, tada dar kitą draugą R. S. susitiko ir jo paprašė, kad jis juos namo pavežtų. Gavosi taip, kad jo automobilis buvo netvarkingas ir juos sustabdė policija. Viskas vyko vidurnaktį. Jiems važiuojant, pradėjo vytis policija. Pripažino, kad jis tuo metu buvo išgėręs ir jo girtumas buvo vidutinis. Pareigūnai juos traukė pro langą. Teigė, kad negirdėjo reikalavimų išlipti iš automobilio ir jis nesipriešino pareigūnams. Taip pat paaiškino, kad nespėjo sureaguoti, nes viskas vyko labai greitai, ir neatsimena, ar pareigūnai sakė, kad jis išliptų. Jis norėjo atsisegti diržą, galbūt pareigūnai tada pagalvojo, kad muistosi ar nori kažką išsitraukti. Galiausiai pripažino, kad girdėjo riksmus lipti iš automobilio. Jis gal ir bandė atidaryti duris. Mano, kad nesipriešino pareigūnams, tačiau gal pareigūnams pasirodė, kad jis priešinosi. Elgėsi ramiai, o ir tikslo priešintis neturėjo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. S. parodė, kad kovo 30 - 31 d. apie vidurnaktį važiavo automobiliu. Juos pradėjo vytis policija. Jie nestojo, bėgo nuo policijos. Policijai panaudojus specialias priemones, sustojo. Juos stabdė iki 10 policijos automobilių. Tada buvo sumušti pareigūnų. V. sėdėjo keleivio pusėje priekyje, o gale sėdėjo M. Pareigūnai nieko nesakė. Sustojus, iškart jis padėjo rankas ant stogo. Tada prie jo pribėgo pareigūnai ir iškart pradėjo jį daužyti. Po to jie išdaužė langą, pradėjo daužyti kitus draugus. Kai jis išlipo, V. buvo automobilyje. Išlipęs iš automobilio, jo neužrakino. Automobilis (dviejų durų) buvo išjungtas. Jo automobilyje nėra sistemos, kad durys automatiškai užsirakintų. Jis nieko nedarė. Nebuvo iš pareigūnų jokių reikalavimų, iškart buvo daužomi. Negalėjo pasakyti, kodėl buvo išdaužtas langas ir ar automobilio durys buvo užrakintos. Parodė, kad pareigūnai išdaužė automobilio stiklą, tada traukė V. pro stiklą, panaudojo elektrošoką jo atžvilgiu. Kai pareigūnai daužė stiklą, jis buvo prie automobilio, o V. traukiant ir ištraukus iš automobilio jis buvo ant žemės spardomas. Matė, kai pareigūnai išdaužė langą ir V. traukė pro langą. Pareigūnai jam nieko nepasakė, tiesiog pradėjo daužyti, spardyti. Nematė, kad V. priešintųsi. Sustojus jų automobiliui, pareigūnai nepareiškė ir bendro reikalavimo visiems.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas liudytoju M. M. parodė, kad tiksliai neatsimena įvykio dienos, tačiau jie baliavojo, o po to pateko į įvykį. Nurodė, kad jis sėdėjo gale, o M. - priekyje keleivio pusėje. Užvažiavo ant spyglių, po kažkiek laiko sustojo, prie jų pribėgo policija, girdėjo elektrošoką, buvo girdimi žodžiai „greitai lipk“, pripurškė dujų. Jam asmeniškai buvo pasakyta („greitai lipk“). Jis pats įvykio dieną gėrė degtinės. Jam pripurškė dujų, po to nieko neatsimena. Girdėjo, kad dužo stiklas, atrodo, kad M. pusėje. Kadangi buvo sąmyšis, nieko nesuprato, kas vyksta. Girdėjo elektrošoką, nežino, prieš ką jis buvo panaudotas. Viskas vyko naktį. Kas buvo su V., pasakyti negalėjo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 2-o būrio vyr. patrulis A. S. (A. S.) parodė, kad pastebėjo automobilį Honda. Vairuotojas sukėlė įtarimų, kad yra neblaivus. Reikalavo sustoti, bet jis nestojo. Tada vijosi jį su švyturėliais. Kai buvo panaudotas ežys, tada automobilis sustojo. Jie pastebėjo automobilį, o po to prisijungė kiti ekipažai. Atrodo, kad automobilyje buvo 3 žmonės. Salėje esantį asmenį pažino, nurodydamas, kad jis sėdėjo keleivio pusėje priekyje. Jie iš galo traukė keleivį, nes jis nevykdė reikalavimo išlipti iš automobilio. Jis asmeniškai šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalavimų nesakė. Asmenys greičiausiai patys užsirakino automobilyje. Priekyje sėdintis keleivis muistėsi, keikėsi, sakė, kad neišlips. Langas buvo uždarytas, bet girdėjosi, kad jis šaukė. Kadangi nebuvo vykdomi reikalavimai išlipti, jis buvo ištrauktas iš automobilio.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 2-o būrio vyr. patrulis J. Č. parodė, kad Justiniškių g. pamatė automobilį. Reikalavo sustoti, bet jis nestojo. Vėliau pasitelkus pajėgas jis buvo sustabdytas Ukmergės g. Buvo išdaužtas automobilio langas. Automobilyje buvo 3 piliečiai, kurie buvo apsvaigę ir priešinosi, todėl buvo pristatyti į komisariatą. Patvirtino, kad visi automobilyje buvę asmenys priešinosi. Reikalavimai buvo duoti visiems asmenims. Pažymėjo, kad nedalyvavo situacijoje su priekiniu keleiviu, t. y. su šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-o būrio vyr. patrulis E. M. parodė, kad buvo naktis, per radijo ryšį išgirdo, kad stabdomas automobilis Honda, kuris nestoja, todėl jie reagavo į pranešimą. Ukmergės g. blokavo eismą, automobilis sustojo tada, kai buvo panaudotas ežys. Jis su kolega prie vairuotojo ėjo, jam uždėjo antrankius. Automobilyje iš viso buvo 3 žmonės. Nematė, kas vyko su kitais keleiviais.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos vyr. patrulis P. O. (P. O.) parodė, kad nakties metu per radijo stotį išgirdo, kad vienam ekipažui nesustojo automobilis. Jis su S. prisijungė prie automobilio gaudynių. Kai automobilis sustojo, jis pribėgo turbūt prie dešinės pusės keleivio, sėdinčio priekyje. Automobilyje iš viso sėdėjo 3 žmonės. Jis paėmė už durelių rankenos, jos buvo uždarytos, todėl buvo reikalauta atidaryti, tačiau keleivis ten kažką išiminėjo iš kišenės, todėl jis išdaužė lango stiklą ir ištraukė žmogų iš automobilio. Jis priešinosi, stumdėsi. Jam buvo įpurkšta dujų, uždėti antrankiai. Buvo pareikalauta atidaryti dureles mažiausiai 3 kartus. Tuo metu automobilio langai ir durelės buvo uždaryti. Keleivis turėjo girdėti reikalavimus, be to, jis rodė, kad atidarytų dureles. Po to reikalavo, kad nesipriešintų.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulis V. M. (V. M.) parodė, kad, sustabdžius automobilį, jis su porininku sulaikinėjo vairuotoją. Nematė, kaip priekyje elgėsi keleivis.

M. V. kaltę padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje apklausti liudytojai, rašytiniai įrodymai, kurie vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-55735486-16 yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įrodo policijos pareigūnų A. S., J. Č., P. O. parodymai, išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro (b.l. 7). Nors pats M. V. iš pradžių ginčijo, kad negirdėjo reikalavimų iš policijos pareigūnų, tačiau 2016 m. birželio 20 d. teismo posėdžio metu visgi pripažino, kad girdėjo riksmus lipti iš automobilio, bandė atsisegti saugos diržą, gal ir bandė atidaryti automobilio dureles, tačiau viskas vyko labai greitai, gal dėl to nespėjo sureaguoti. Teismas pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad iš alkotesterio kvito matyti, kad M. V. 2016 m. kovo 31 d. 1.50 val. buvo nustatytas 1.93 prom. girtumas, neblaivūs buvo ir kiti automobilyje buvę asmenys (R. S. ir M. M.), todėl vien dėl to yra pagrindas abejoti jų parodymų objektyvumu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo netgi nėra įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl gali duoti sau naudingus parodymus, o liudytojais apklausti R. S. ir M. M. yra jo vaikystės draugai, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, todėl šios aplinkybės papildomai sudaro pagrindą kritiškai vertinti pastarųjų asmenų parodymus. Visgi visi liudytojai vienareikšmiškai patvirtino, kad įvykio dieną viskas vyko itin greitai, tačiau pareigūnai A. S. ir J. Č. parodė, kad „priekyje sėdintis keleivis muistėsi, keikėsi, sakė, kad neišlips. Langas buvo uždarytas, bet girdėjosi, kad jis šaukė. Kadangi nebuvo vykdomi reikalavimai išlipti, jis buvo ištrauktas iš automobilio“, „visi automobilyje buvę asmenys priešinosi. Reikalavimai buvo duoti visiems asmenims“. Be to, pareigūnas P. O. patvirtino, kad M. V. pusėje esančios automobilio durelės buvo uždarytos, todėl jis mažiausiai tris kartus reikalavo atidaryti, tačiau to padaryta nebuvo, be to, keleivis kažką išiminėjo iš kišenės, todėl jis išdaužė lango stiklą ir ištraukė žmogų iš automobilio; keleivis turėjo girdėti reikalavimus, tuo labiau, kad jis rodė, kad atidarytų dureles; asmuo priešinosi, stumdėsi, nors buvo reikalauta ir nesipriešinti. Įrodymų, jog policijos pareigūnų (A. S., J. Č. ir P. O.) parodymai būtų neteisingi ar melagingi, teismas neturi, todėl jais remiasi kaip tinkamais įrodymais, kurie įrodo bylai reikšmingas faktines aplinkybes.

Išdėstyti ir ištirti teismo įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. V., būdamas neblaivus, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, aktyviais veiksmais, vengdamas sulaikymo, priešinosi policijos pareigūnams. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis.

LR ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasipriešinimas policijos pareigūnui, einančiam jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. LR ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (LR ATPK 31 str.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pažeidimai padaryti jam esant neblaiviam (LR ATPK 32 str. 1 d. 8 p.).

Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo (LR ATPK 30 str.), teismas įvertina tai, kad nėra M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tai, kad yra viena asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skiriant nuobaudą, įvertintinas ir padarytų pažeidimų pobūdis bei pavojingumas, pažeidimų padarymo aplinkybės (padaryti administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką), pažeidėjo asmenybė (baustas administracine tvarka už kitus pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi; neteistas). Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas prieina prie išvados, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti M. V. paskyrus minimalaus dydžio baudas, numatytas LR ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose.

Paskirtos nuobaudos subendrintinos, remiantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, taikant nuobaudų apėmimo principą, todėl M. V. skirtina galutinė 144 Eur dydžio bauda.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, 187 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

M. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) dydžio baudą.

M. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) dydžio baudą.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, M. V. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (LR ATPK 313 str.). Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo registracijos numerį (ROIK: 16056531474) ir įmokos kodą (1001).

Remiantis LR ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                            Jurgita Petrauskienė