Administracinė byla Nr. eI-1022-320/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00054-2015-4

  Procesinio sprendimo kategorija: 1.2;6.4.3.;74.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS  ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Nijolės Čekanauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) ir atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, VSDFV Utenos skyrius bei VSDFV prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.

Pareiškėjas skundu, kurį patikslino, kreipėsi į administracinį teismą, prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2015-01-14 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo draudimo išmokos mokėjimo atnaujinimo“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-03-05 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos atnaujinimo“; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių priimti sprendimą skirti pareiškėjui nedarbo draudimo išmoką nuo 2015-01-09.

Pareiškėjas nurodė, kad jis 2014-09-07 įsiregistravo Kauno teritorinės darbo biržos Jonavos skyriuje (toliau – ir Kauno TDB Jonavos skyrius), jam buvo suteiktas bedarbio statusas, VSDFV Utenos skyrius paskyrė ir mokėjo nedarbo draudimo išmoką. Taip pat nurodė, jog jo paties iniciatyva ir pageidavimu nuo 2014-12-12 registracija Kauno TDB Jonavos skyriuje buvo nutraukta.Teigė, jog 2014 metų gruodžio – 2015 metų sausio mėnesiais nedirbo, 2015-01-02 vėl įsiregistravo Kauno TDB Jonavos skyriuje. Pažymėjo, jog 2015-01-14 VSDFV Utenos skyrius priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinti nedarbo draudimo išmokos mokėjimą, nepagrįstai motyvavęs, esą jam buvo atnaujintas bedarbio statusas. Pareiškėjas pabrėžė, jog 2015-01-02 iš naujo įsiregistravus Kauno TDB Jonavos skyriuje, jam buvo suteiktas, o ne atnaujintas bedarbio statusas. VSDFV Utenos skyrius nepagrįstai priėmė sprendimą atnaujinti nedarbo draudimo išmokos mokėjimą, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsniu, jis turėjo priimti sprendimą nedarbo draudimo išmoką skirti iš naujo. Pareiškėjo teigimu, Įstatymo13 straipsnio 2 dalis jo atžvilgiu netaikytina, kadangi nedarbo draudimo išmoka jam nebuvo nutraukta Įstatymo 11 straipsnio 6 punkte nustatytais pagrindais. Be to, 2014 metų gruodžio – 2015 metų sausio mėnesiais jis nebuvo įsidarbinęs ir nedirbo savarankiškai. Šių faktinių aplinkybių VSDFV Utenos skyrius neįvertino, todėl neteisingai pritaikė Įstatymą. Tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į socialinę paramą nedarbo atveju, taip pat buvo pažeistos jo turtinės teisės, kadangi sprendimo skirti nedarbo draudimo išmoką atveju išmokos dydis jam būtų perskaičiuotas, t. y. jam priklausytų didesnė socialinė parama nei ji yra mokama iki šiol. Pareiškėjas nurodė, jog VSDFV Utenos skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) apskundė VSDFV. Pastaroji 2015-03-05 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pritaikė Įstatymo 12 straipsnį, kuris, pareiškėjo teigimu, jo atžvilgiu taip pat netaikytinas, nes nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nebuvo nutrauktas dėl Įstatymo 11 straipsnyje nurodytų priežasčių. Su VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV sprendimais nesutinka, todėl teismo prašo juos panaikinti.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, jog Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registro (toliau – ir LDB registras) pateiktais duomenimis, pareiškėjas Kauno TDB Jonavos skyriuje įsiregistravo (bedarbio statusas suteiktas) 2014-09-07. VSDFV Utenos skyrius, nustatęs pareiškėjo teisę į nedarbo išmoką bei įvertinęs turimą nedarbo socialinio draudimo stažą, 2014-09-23 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nuo 2014-09-15 iki 2014-12-14 paskyrė 650 Lt dydžio, o nuo 2014-12-15 iki 2015-03-14 – 544,75 Lt dydžio per mėnesį nedarbo draudimo išmoką. LDB registre pateikus informaciją, jog 2014-12-12 pareiškėjui nutrauktas bedarbio statusas (nutraukimo priežastis – bedarbio statuso netekimas asmens pageidavimu), pareiškėjui buvo nutrauktas nedarbo draudimo išmokos mokėjimas. Pažymėjo, jog vadovaujantis Įstatymo 12 straipsniu, iš naujo užsiregistravus teritorinėje darbo biržoje, pareiškėjui nedarbo draudimo išmoka pakartotinai galėtų būti skiriama tik nuo 2015-12-13. Atsižvelgiant į tai, jog Įstatymo 13 straipsnyje yra numatytas vienkartinis nutraukto nedarbo draudimo išmokos mokėjimo atnaujinimas, kai asmeniui nepraėjus 6 mėnesių laikotarpiui iš naujo suteikiamas bedarbio statusas, VSDFV Utenos skyrius, iš LDB registro gavęs duomenų apie pareiškėjui nuo 2015-01-09 suteiktą bedarbio statusą, 2015-01-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai nuo 2015-01-09 atnaujino nedarbo draudimo išmokos mokėjimą. Akcentavo, kad VSDFV Utenos skyrius neturėjo jokio teisinio pagrindo pareiškėjui pakartotinai skirti nedarbo draudimo išmoką nuo 2015-01-09, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr. 1656 patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 56 punkto bei Įstatymo 12 straipsnio reikalavimams. Šios normos imperatyvios, jos nenumato jokių išlygų ir nesuteikia teisės institucijai, sprendžiančiai dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo, nesivadovauti minėtais teisės aktais.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir pateiktais reikalavimais nesutinka bei prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.Taip pat nurodė, jog VSDFV Utenos skyrius teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui nedarbo draudimo išmokos mokėjimą atnaujino, o neskyrė iš naujo, kaip to reikalauja pareiškėjas, ir šią poziciją grindė argumentais bei motyvais iš esmės analogiškais išsakytiems VSDFV Utenos skyriaus atsiliepime. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas klaidingai interpretuoja teisės aktus, reglamentuojančius nedarbo išmokų skyrimą ir mokėjimą. Pažymėjo, jog viešojoje teisėje galioja principas, kad valdžios institucijos ir pareigūnai veikia įstatymo apibrėžtose ribose. Viešajai teisei taip pat būdingas adekvatus teisės normų aiškinimas, todėl VSDFV ir VSDFV teritoriniams skyriams nesuteikta teisė minėtų teisės normų aiškinti plečiamai ir skirti išmokas kitaip, nei numatyta Įstatyme ir Nuostatuose.

Skundas atmestinas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2014-09-07 buvo įregistruotas Kauno TDB Jonavos skyriuje, jam buvo suteiktas bedarbio statusas. VSDFV Utenos skyriaus 2014-09-23 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo skirta nedarbo draudimo išmoka: laikotarpiu nuo 2014-09-15 iki 2014-12-14 po 650 Lt, o nuo 2014-12-15 iki 2015-03-14 po 544,75 Lt per mėnesį. Pareiškėjas 2014-12-12 Kauno TDB Jonavos skyriui pateikė prašymą nutraukti jo registraciją Kauno TDB Jonavos skyriuje nuo prašymo pateikimo dienos. Kauno TDB Jonavos skyrius nutraukė pareiškėjo registraciją jo paties pageidavimu nuo 2014-12-12 ir apie tai informavo pareiškėją per elektroninių paslaugų sistemą. LDB registre pateikus informaciją, kad nuo 2014-12-12 pareiškėjo registracija Kauno TDB Jonavos skyriuje nutraukta jo paties pageidavimu, VSDFV Utenos skyrius nedarbo draudimo išmokos mokėjimą pareiškėjui nuo 2014-12-12 taip pat nutraukė. VSDFV Utenos skyrius, iš LDB registro gavęs duomenų apie nuo 2015-01-09 pareiškėjui suteiktą bedarbio statusą, 2015-01-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo draudimo išmokos mokėjimo atnaujinimo“ atnaujino nedarbo išmokos mokėjimą pareiškėjui nuo 2015-01-09. Pareiškėjui apskundus šį sprendimą VSDFV, pastaroji priėmė 2015-03-05 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažino, jog VSDFV Utenos skyrius 2015-01-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo draudimo išmokos mokėjimo atnaujinimo“ pagrįstai nuo 2015-01-09 atnaujino nedarbo išmokos mokėjimą. Šie sprendimai ir yra ginčijami nagrinėjamoje byloje.

Pareiškėjas skunde pabrėžė, jog 2015-01-02 iš naujo įsiregistravus Kauno TDB Jonavos skyriuje, jam buvo suteiktas, o ne atnaujintas bedarbio statusas. Pareiškėjo teigimu, kadangi iki įsiregistravimo Kauno TDB Jonavos skyriuje jis turėjo ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per pastaruosius 36 mėnesius, Kauno TDB Jonavos skyrius jam nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, tai VSDFV Utenos skyrius nepagrįstai priėmė sprendimą atnaujinti nedarbo draudimo išmokos mokėjimą, nes, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsniu, jis turėjo priimti sprendimą nedarbo draudimo išmoką skirti iš naujo.

Pasisakydama šiuo aspektu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog darbo ieškančių asmenų registravimas ir apskaita sudaro vieną iš darbo rinkos stebėsenos turinio elementų, šių visuomeninių santykių sritį reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-04 įsakymu A1-476 patvirtinto Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos, o darbo rinkos stebėseną įgyvendina Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei teritoriniai darbo biržos skyriai pagal jiems priskirtą kompetenciją ir funkcijas. Teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką, jos skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas (2014-12-16 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-01-01). Nedarbo draudimo išmokų skyrimo tvarką ir procedūras detaliau apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr. 1656 patvirtinti Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai (2012-12-19 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-01-01). Nuostatų 3 punkte nurodyta, jog nedarbo draudimo išmokas skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Įstatymu ir Nuostatais, pagal Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos VSDFV teikiamus, taip pat Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro ir kitų registrų duomenis.

Taigi, bedarbio teisinio statuso ir nedarbo draudimo išmokos mokėjimo klausimai įstatymų leidėjo pavesti įgyvendinti skirtingiems viešojo administravimo subjektams, jų įgyvendinimas reglamentuojamas skirtingais teisės aktais. Todėl Aprašo III skyriuje „Darbo ieškančių asmenų registravimas ir apskaita“ nustatyti bedarbio teisinio statuso suteikimo, atstatymo teisiniai pagrindai negali būti tapatinami su Įstatymo 13 bei 12 straipsniuose įtvirtintais pakartotinio nedarbo draudimo išmokos skyrimo ir nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo atnaujinimo teisiniais pagrindais. Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog 2015-01-02 iš naujo įsiregistravus Kauno TDB Jonavos skyriuje, jam iš naujo privalėjo būti skiriama ir nedarbo draudimo išmoka.

Minėta, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti ginčijamus 2015-01-14 VSDFV Utenos skyriaus bei 2015-03-05VSDFV sprendimus, savo poziciją iš esmės grindė tuo, jog nuo 2015-01-09 nedarbo draudimo išmokos mokėjimas jam buvo atnaujintas, o ne skirtas iš naujo, pritaikius Įstatymo 12 straipsnio ir 13 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios, pareiškėjo nuomone, jo atžvilgiu negalėjo būti taikomos.

Įstatymo 13 straipsnis įtvirtina galimybę atnaujinti nutrauktos nedarbo išmokos mokėjimą, t.y. jo 2 dalyje nustatyta, jog nutrauktos pagal šio Įstatymo 11 straipsnio 6 punktą nedarbo draudimo išmokos mokėjimas atnaujinamas visiems bedarbiams, iš naujo įsiregistravusiems teritorinėje darbo biržoje per 6 mėnesius po nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo. Įstatymo13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo atnaujinimas gali būti taikomas tik vieną kartą, o pagal šio straipsnio 4 dalį, atnaujinus<...>nutrauktos mokėti nedarbo draudimo išmokos mokėjimą, jis tęsiamas likusį šio Įstatymo nustatytą laikotarpį taikant šio Įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas pagal tuos pačius bedarbio draudžiamųjų pajamų duomenis, kurie buvo nedarbo draudimo išmokos paskyrimo metu.

Įstatymo 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja pakartotinio nedarbo draudimo išmokos skyrimo pagrindus, nurodyta, jog tuo atveju, jei nedarbo draudimo išmokos <...> mokėjimas buvo nutrauktas dėl 11straipsnyje nurodytų priežasčių, nedarbo draudimo išmoka iš naujo gali būti paskirta po 12 mėnesių nuo sprendimo <...> nutraukti dienos, bedarbiui iš naujo įgijus teisę į nedarbo draudimo išmoką šiame Įstatyme nustatytomis sąlygomis. Pagal Nuostatų 56 punktą, pakartotinai nedarbo draudimo išmoka gali būti skiriama bedarbiui, pakartotinai užsiregistravusiam teritorinėje darbo biržoje, nuo kitos dienos po to, kai pasibaigia 12 mėnesių laikotarpis. Teisės į nedarbo draudimo išmoką nustatymo diena yra pakartotinio užsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje diena.

Apibendrinant išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog Įstatymo 12 straipsnyje nustatyta bendra taisyklė, kad tuo atveju, kai nedarbo draudimo išmokos mokėjimas buvo nutrauktas Įstatymo 11 straipsnyje nurodytais pagrindais, nedarbo draudimo išmoka iš naujo (pakartotinai) gali būti paskirta po 12 mėnesių nuo sprendimo nutraukti nedarbo draudimo išmokos mokėjimą dienos, bedarbiui iš naujo įgijus teisę į nedarbo draudimo išmoką šiame Įstatyme nustatytomis sąlygomis. Išimtį iš šios taisyklės numato Įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, o būtent tai yra nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo atvejis, nustatytas 11 straipsnio 6 punkte, t. y. kai bedarbis įsidarbina arba dirba savarankiškai. Tai, kad šiuo atveju įstatymų leidėjas daro išimtį iš bendros taisyklės, patvirtina ir Įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, numatanti, jog nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo atnaujinimas gali būti taikomas tik vieną kartą.

Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kuomet nedarbo draudimo išmokos mokėjimas bedarbiui nutrauktas dėl to, kad per nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį bedarbis neteko bedarbio statuso jo paties iniciatyva nutraukus jo registraciją teritorinėje darbo biržoje. Aprašo 30.8 punktas numato, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai gaunamas bedarbio prašymas nutraukti jo registraciją teritorinėje darbo biržoje. Tačiau pažymėtina, kad nedarbo draudimo išmokos nutraukimo pagrindas, kai bedarbio statuso netenkama paties bedarbio prašymu,  nei Įstatymo 11 straipsnyje, nei kituose Įstatymo straipsniuose nėra įtvirtintas. Pagal Įstatymo 5 straipsnio prasmę, teisę į nedarbo draudimo išmoką turi tik teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys, atitinkantys Įstatymo 4 straipsnyje bei 5 straipsnyje nustatytas sąlygas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr.1656 patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 34 punktas nustato, kad bedarbis, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpiu netekęs bedarbio statuso, laikomas netekusiu teisės gauti nedarbo draudimo išmoką pagal Įstatymo 5 straipsnį, ir šios išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo bedarbio statuso netekimo dienos, išskyrus Nuostatų 63 punkte nustatytą atvejį. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nedarbo draudimo išmoka gali būti mokama tik bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravusiems asmenims, o bedarbio statuso neteikimas yra besąlygiškas pagrindas nutraukti paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimą. Todėl nedarbo draudimo išmokos nutraukimo pagrindo, kai bedarbio statuso netenkama paties bedarbio prašymu, neįtvirtinimas Įstatyme vertintinas kaip įstatymo spraga. Dėl šios spragos lieka Įstatymu nesureguliuotas atvejis, kaip bedarbio statuso savo prašymu netekusio asmens atžvilgiu turėtų būti taikomi Įstatymo 12 straipsnis ir 13 straipsnio 2 dalis, kuriuose nustatytas teisinis reglamentavimas siejamas tiesiogiai su Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administraciniai teismai savo teisę pildyti teisės spragas, remiantis teisės principais, be kita ko, grindžia oficialia konstitucine doktrina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu tai pat yra pažymėjęs, jog teismas privalo, jeigu nustato, kad asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos dėl to, kad nenustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, užtikrinti pažeistų teisių teisminę gynybą, taikydamas ne tik įstatymą (plačiąja prasme), bet ir inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją (2010-06-07 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010).

Minėtina, 2014-09-07 pareiškėjas buvo įregistruotas Kauno TDB Jonavos skyriuje, jam buvo suteiktas bedarbio statusas. Nuo 2014-09-15 pareiškėjui buvo skirta 6 mėnesių (181 kalendorinių dienų) mokėjimo trukmės nedarbo draudimo išmoka. Jo registracija Kauno TDB Jonavos skyriuje buvo nutraukta pareiškėjo pageidavimu nuo 2014-12-12, dėl ko buvo nutrauktas ir nedarbo draudimo išmokos mokėjimas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, jog pareiškėjui nedarbo draudimo išmoka buvo išmokėta už laikotarpį nuo 2014-09-15 iki 2014-12-12, t. y. už 89 kalendorines dienas. Likęs pareiškėjui neišmokėtas nedarbo draudimo išmokos dienų skaičius yra 92 kalendorinės dienos.

Kaip jau buvo minėta, Įstatymo 13 straipsnio 2 dalis galimybę atnaujinti nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimą sieja tik su nedarbo draudimo išmokos nutraukimu Įstatymo 11 straipsnio 6 punkte nustatytu pagrindu - kai bedarbis įsidarbina arba dirba savarankiškai. Kauno TDB Jonavos skyriuje pareiškėjas įsiregistravo iš naujo 2015-01-09, t. y. per 6 mėnesius po nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo. Todėl nedarbo draudimo išmokos nutraukimas, netekus bedarbio statuso jo paties prašymu, teisėjų kolegijos vertinimu, teisinių pasekmių prasme turėtų būti prilygintas Įstatymo 11 straipsnio 6 punkte įtvirtintam pagrindui, patenkančiam į išimtinį Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies reglamentavimą. kuomet nedarbo draudimo išmokos mokėjimas bedarbiui nutraukiamas jam įsidarbinus ar dėl savarankiško darbo. Tokiu atveju bedarbiui, iš naujo įsiregistravusiam teritorinėje darbo biržoje per 6 mėnesius po nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas, kolegijos vertinimu, turi būti atnaujinamas vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teisinio reguliavimo aiškinimas šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, atitinka pareiškėjo interesus. Pareiškėjo pageidaujamas jo teisių gynimo būdas  net tik neatitinka Įstatymo nuostatų, bet ir pablogina jo padėtį, nes Įstatymo 12 straipsnis nustato imperatyvų reikalavimą iš naujo nedarbo draudimo išmoką skirti tik po 12 mėnesių nuo sprendimo ją nutraukti dienos, nenustatydamas jokių išimčių dėl šio nurodytojo laikotarpio, todėl nedarbo draudimo išmoka iš naujo pareiškėjui galėtų būti skiriama tik nuo 2015-12-12.Tuo tarpu atsakovų priimtų aktų pagrindu pareiškėjui sudaryta galimybė pasinaudoti likusia neišmokėta nedarbo draudimo išmokos dalimi už 92 kalendorines dienas, tuo pačiu užtikrinta, jog socialinės apsaugos sistemoje dalyvaujantis asmuo nepiktnaudžiautų jam teisės aktais nustatytomis teisėmis. Todėl darytina išvada, jog toks teisinio reguliavimo spragų aiškinimas atitinka ir bendruosius teisės principus, inter alia teisingumo ir protingumo kriterijus, visuomenės ir valstybės interesus.

Atsižvelgusi į aptartus argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog VSDFV Utenos skyriaus 2015-01-14 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo draudimo išmokos mokėjimo atnaujinimo“ bei VSDFV 2015-03-05 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos atnaujinimo“ yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo reikalavimai šioje skundo dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV Utenos skyrių priimti sprendimą skirti pareiškėjui nedarbo draudimo išmoką nuo 2015-01-09 yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2015-01-14 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei VSDFV 2015-03-05 sprendimą Nr. (11.1E) I-15(duomenys neskelbtini) 28, todėl nesant pagrindo tenkinti pastarųjų reikalavimų, pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo G. M. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                                                                              Irena Varžinskienė

Dalytė  Zlatkuvienė

                   Nijolė Čekanauskienė