KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės, ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3185-824/2019 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. V. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ieškovei 5 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2018 m. gegužės 30 d. į ieškovei priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu vos ne jėga įsiveržė atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, reikalaudami įleisti juos į vonios kambarį, nes iš ieškovės buto, esančio 3-iame namo aukšte, yra užliejama po ieškovės butu 1-ame aukšte esanti parduotuvė, todėl reikia pakeisti vamzdžius. Ieškovė atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams paaiškino, kad iš jos buto jokio vandens nutekėjimo negali būti, kadangi tiek vamzdžiai, tiek grindys yra sausos, o iš antro aukšto jokių nusiskundimų negauta, tačiau atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai be ieškovės sutikimo išmušė skyles vonios kambario sienoje ir grindyse. Išdaužę sieną, atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai suprato, kad ieškovė buvo teisi, t. y., kad gedimas galbūt yra kitoje vietoje, tačiau vis tiek nupjovė gerą, nesurūdijusį ir niekur nepažeistą metalinį vamzdį ir jo vietoje prijungė kitą, plastikinį vamzdį. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai vonios kambario sienų ir grindų griovimo darbus atliko, naudodamiesi pneumatiniu kaltu ir šių darbų vykdymo metu nenaudojo visiškai jokių apsaugos nuo dulkių priemonių. Griaudami sieną, sudaužė vonios plyteles, subraižė koridoriaus grindis, nuo vibracijos suskilinėjo sienų ir lubų tinkas ne tik vonioje, bet ir kitose buto patalpose. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus pas ieškovę atsiuntė atsakovė UAB (duomenys neskelbtini). Po minėtų darbų atlikimo ieškovė atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) du mėnesius nuolat skambino, kad būtų užtaisytos vonios kambario sienoje bei grindyse išmuštos skylės. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pastatų administravimo vadybininkas su ieškove elgėsi nepagarbiai, rėkė šiukščiu ir garsiu tonu, grasindamas reikalavo įsileisti į butą. Praėjus dviem mėnesiams skylės sienose ir grindyse buvo užtaisytos, paliekant visas statybines atliekas po vonia. Per visą šį laiką paūmėjo senos ieškovės ligos – kraujo spaudimas, bronchų astma, širdies aritmija. Visą minėtą laikotarpį ieškovė buvo priversta minimaliai naudotis vonia dėl per skyles traukiančio skersvėjo bei dėl aštrių išmuštų skylių briaunų. Be to, atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai sugadino karšto vandens užsukimo kranelį bei karšto vandens skaitiklį, tai taip pat sukėlė ieškovei papildomų rūpesčių ir nepatogumų. Ieškovė nurodė neturinti finansinių galimybių pasidaryti remonto, todėl negali pateikti įrodymų dėl jai padarytos turtinės žalos dydžio, todėl į teismą kreipėsi tik dėl neturtinės žalos. Visos paminėtos aplinkybės ieškovei sukėlė ypač didelius ir neigiamus išgyvenimus. Ieškovei prasidėjo nemiga, dingo apetitas, pradėjo kamuoti nuolatinis baimės ir nesaugumo jausmas, sukilo kraujo spaudimas, dėl visų šių reiškinių prasidėjo depresija. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo riksmai bei grasinimai dar iki šiol skamba ieškovei ausyse. Dėl visiškos nepagarbos ieškovei kaip žmogui, dėl nepagarbos ieškovės amžiui ir dėl absoliutaus nesiskaitymo ieškovė pasijuto pažeminta ir visiška bejėgė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad, ieškovės teigimu, atsakovių neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu pareigų vykdymu, t. y. įstatyme įtvirtintos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu bei pareigos gerbti kito žmogaus garbę ir orumą nevykdymu, tačiau ieškovė teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ieškovės minimus darbuotojų neteisėtus veiksmus. Priešingai, ieškovė žinojo, kad 2018 m. gegužės 30 d. į ieškovei priklausantį butą atvyks UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Šią aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu liudytojas A. V., kuris nurodė, kad ieškovė pati įsileido UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus, jie ieškovės neįžeidinėjo, nesityčiojo, nešaukė.
5. Nors teismas nenustatė atsakovių neteisėtų veiksmų (vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų), papildomai teismas vertino ieškovės pateiktus argumentus, įrodinėjant žalos faktą ir dydį.
6. Teismas pažymėjo, kad minėtas įvykis įvyko 2018 m. gegužės 30 d., tačiau ieškovė į gydymo įstaigas kreipėsi tik 2018 m. spalio 17 d., 2019 m. sausio 16 d. bei 2019 m. kovo 22 – kovo 27 d., t. y. praėjus gana ilgam laiko tarpui nuo įvykio. Iš vaistinių kasos kvitų nustatyta, kad ieškovė reguliariai perka vaistus: valerijonų tinktūrą, Lorazepam Polta, „Rami širdis“, Xanax, tačiau byloje nėra duomenų, kad šiuos vaistus ieškovei būtų paskyręs gydytojas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovė šių vaistų nevartojo prieš įvykusį įvykį. Ieškovė teigia, kad dėl visų negalavimų jai prasidėjo depresija, tačiau nepateikė teismui jokių duomenų apie šią ligą.
7. Teismas nurodė, kad įvertinus medicininius dokumentus, matyti, kad ieškovės ligos yra lėtinio pobūdžio, atsižvelgiant į ieškovės amžių (87 metai) ir ligų pobūdį, darytina išvada, kad įtakos šių ieškovės ligų atsiradimui atsakovės negalėjo turėti. Ieškovės sveikata, kokia nurodyta medicininiuose dokumentuose, yra galbūt dėl kitų aplinkybių, nesusijusių su atsakovėmis.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė ir antrosios civilinės atsakomybės sąlygos – žalos fakto ir dydžio. Nenustačius dviejų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų atsakovių veiksmų ir žalos fakto ir dydžio), kitų civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio ir kaltės) nustatinėjimas neturi teisinės reikšmės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Vertinant UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 23 d. rašte išdėstytas aplinkybes dėl parduotuvės (duomenys neskelbtini) rūsio patalpų užliejimo vandeniu, atsakovė nenustatė stovo nesandarumo vietos, tik konstatavo, kad vanduo bėga iš aukščiau esančio stovo. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas patvirtino, kad nesandarumo vieta nebuvo nustatyta, o liudytojas A. V., turintis inžinerinį techninį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nurodė, kad vonios kambario siena, grindys buvo sausos, kad šalinti gedimus reikėjo ne šiame bute. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) neįrodė, kodėl būtent stovui keisti buvo pasirinktas ieškovės butas, o ne butai Nr. 3, 11, 15, nepaaiškino, kokiomis priemonėmis buvo nustatytas bute Nr. 7 stovo nesandarumas.
9.2. Teismas netyrė, ar atsakovių darbuotojai elgėsi rūpestingai, ar nepažeidė savo veiksmais buto savininkės garbės ir orumo.
9.3. Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų, reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, samdančio darbuotojus atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio – jis turi būti nustatytas tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, teismas neatskleidė bylos esmes.
9.4. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai pažeidė tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintą bendro pobūdžio taisyklę elgtis atidžiai ir rūpestingai ir savo veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos, tiek įstatymais įtvirtintą pareigą gerbti kito žmogaus garbę ir orumą. Atsakovių UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas K. B. nekreipdami jokio dėmesio į ieškovės J. V. paaiškinimus, kad jos bute nėra vandens pratekėjimo, išsityčiojo iš garbingo amžiaus, sveikatos problemų turinčios ieškovės, išvadino ją neadekvačia, liepė emigruoti iš Lietuvos.
9.5. Priešingai nei nurodė teismas savo sprendime, K. B. bei atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai šaukė ant ieškovės.
9.6. Nesutiktina su teismo konstatuota aplinkybe, jog ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti atsakovių neteisėtus veiksmus ir kad atsakovių neteisėti veiksmai nėra įrodyti.
9.7. Teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš atsakovių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), neindividualizuodama atsakovių kaltės. Su šia nurodyta aplinkybe ieškovė nesutinka, kadangi ieškinyje ji nurodė, kuo pasireiškė abiejų atsakovių neteisėti veiksmai bei pateikė į bylą įrodymus.
9.8. Ieškovė patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus dėl vonios kambario bei kitų buto patalpų (virtuvės) suniokojimo, nes prieš trejus metus buvo atliktas viso buto remontas. Šiuo metu ieškovė turėtų butą remontuoti iš naujo, t. y. pakeisti visus apdulkėjusius tapetus, sutvarkyti lubų ir sienų įtrūkimus, keisti koridoriuje subraižytą laminatą. Tačiau dėl savo amžiaus, sveikatos būklės, finansinės padėties pasidaryti remonto neturi nei jėgų, nei lėšų. Gyventi suniokotame bute ir kai visame bute yra pasklidusios dulkės, ieškovei sukelia išgyvenimus bei turi neigiamą įtaką ir taip jau prastai jos sveikatai. Ieškovė J. V. serga bronchų astma, jai yra diagnozuotas krūties centrinės dalies piktybinis navikas. Tokio amžiaus ir tokios sveikatos žmogui yra reikalinga ramybė ir poilsis, tuo tarpu atsakovių darbuotojai sukėlė ieškovei ypatingą išgąstį ir stresą, turėjusius didžiulės neigiamos įtakos ieškovės sveikatai: ieškovę pradėjo kamuoti nuolatinis baimės, nesaugumo ir visiško bejėgiškumo jausmas, prasidėjo nemiga, dėl išgyvenimų dingo apetitas, šokinėja kraujospūdis, dėl visų šių reiškinių prasidėjo depresija.
9.9. Teismas, nenustatydamas neturtinės žalos fakto, tinkamai neįvertino ieškovės nurodytų reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus.
10. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė nepateikė į bylą įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, kad atsakovių veiksmai buvo neteisėti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovių neteisėtus veiksmus, o būtent, kad apeliantei buvo grasinama, ant jos šaukiama, su ja elgiamasi nepagarbiai, žeminant jos garbę ir orumą.
10.2. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju apeliantės patirti nepatogumai neatitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos neturtinės žalos sąvokos. Byloje esantys įrodymai ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos neturtinės žalos apeliantei padarymo faktui konstatuoti. Nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo konstatuoti kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, o nenustačius šių sąlygų visumos – tenkinti ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo.
10.3. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir motyvai dėl neva neteisėto sprendimo priėmimo yra paremti pačios apeliantės subjektyviu situacijos vertinimu ir aplinkybėmis, kurios yra neįrodytos byloje, todėl nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo.
11. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. UAB (duomenys neskelbtini) nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kurie objektyviai galėtų patvirtinti ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl galbūt netinkamo atsakovių darbuotojų elgesio, į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovės garbė ir orumas buvo pažeisti, kad už šių ieškovės ieškinyje aprašytų neturtinę žalą sukėlusių veiksmų atlikimą yra atsakingi abiejų atsakovių darbuotojai ir kad jų atsakomybė pagal ieškinio reikalavimus yra ir gali būti solidari.
11.2. Ieškovė apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria jos bute atliktiems darbams vertinti, t. y. klausimams, kurie nėra susiję su neturtinės žalos atlyginimo reikalavimu teisme.
11.3. UAB (duomenys neskelbtini) nuomone, ne atsakovė ir ne teismas turėjo byloje rinkti įrodymus, reikalingus ieškovės ieškiniui įrodinėti.
11.4. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytomis išvadomis, kad, įvertinus medicininius dokumentus, matyti, kad ieškovės ligos yra lėtinio pobūdžio, atsižvelgiant į ieškovės amžių (87 metai) ir ligų pobūdį, darytina išvada, kad įtakos šioms ieškovės ligoms atsakovės negalėjo turėti. Teismas savo iniciatyva neturėjo pareigos skirti ekspertizę ieškovės ligos priežastims nustatyti, o ieškovė tokios ekspertizės neprašė.
11.5. UAB (duomenys neskelbtini) nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nustatė visas spendimui priimti svarbias aplinkybes, o tai, kad ieškovė liko nepatenkinta skundžiamu sprendimu ir jame teismo padarytomis išvadomis, negali būti priežastimi konstatuoti, kad teismas neatskleidė bylos esmės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas iš atsakovių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
15. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus, mano, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškovės apeliacinio skundo ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nauji įrodymai pridėtini prie bylos.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
17. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei J. V.. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) yra daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė (t. 1, el. b. l. 44). 2006 m. gegužės 2 d. atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) sudarė Šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. 180, kurios pagrindu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) vykdo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų nuolatinę techninę priežiūrą (t. 1, el. b. l. 42–43). Iš 2018 m. gegužės 23 d. rašto Nr. D-78, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) informavo UAB (duomenys neskelbtini), jog 2018 m. gegužės 19 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės (duomenys neskelbtini) rūsio patalpoje iš sienos konstrukcijos bėga vanduo, taip pat nurodyta, kad 2018 m. gegužės 22 d. parduotuvės (duomenys neskelbtini) rūsio patalpoje išardžius sienos konstrukciją, pastebėta, kad vanduo bėga iš aukščiau esančio stovo (nesandarumo vieta nenustatyta, nes vamzdynas yra sienos nišoje), todėl prašė spręsti klausimą dėl patekimo į butus Nr. 3, 7, 11, 15 (t. 1, el. b. l. 48). Iš 2018 m. birželio 6 d. rašto Nr. D-91 dėl trūkusio karšto vandens vamzdyno gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) e, nustatyta, kad 2018 m. gegužės 30 d. atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) lokalizavo karšto vandens vamzdyno avariją, pakeisdama karšto vandens vamzdyną iš buto Nr. 7 iki paskirstomojo vamzdyno rūsyje (t. 1, el. b. l. 51).
18. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad nepagrįstai netenkintas jos ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos atlyginimą.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019).
22. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios atsakomybės sąlygos. Taigi, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, visų pirma nustatytinos asmens, kuriam nukreiptas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsakomybę suponuojančios sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-684/2015).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra išaiškinęs, kad konstatavęs įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą, teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto (faktiškai) nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016).
24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑337/2006; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540-916/2016). Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
25. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindžia aplinkybėmis, jog atsakovių neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu pareigų vykdymu, t. y. įstatyme įtvirtintos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu bei pareigos gerbti kito žmogaus garbę ir orumą nevykdymu, o būtent tuo, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas K. B., kalbėdamas su ieškove telefonu, nuolat ant jos rėkė, žemino jos orumą, atsiuntė į jos butą darbininkus, nors tam nebuvo jokio reikalo, po to nevykdė pareigos pasirūpinti darbų užbaigimu (išmuštų skylių užtaisymu), galiausiai liepė ieškovei emigruoti, jeigu jai nepatinka tai, kas vyksta; atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai apgaulės būdu, šaukdami ant ieškovės ir jai grasindami, įsiveržė į ieškovei priklausantį butą, išdaužė skyles vonios kambario sienoje ir grindyse nesant tam jokio reikalo ir priežasties; net du mėnesius ieškovė turėjo nuolat prašyti atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kad užtaisytų išmuštas skyles; griaudami sieną, atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai sulaužė karšto vandens užsukimo kranelį bei sugadino karšto vandens apskaitos skaitiklį; atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai skyles sienoje ir grindyse išdaužė nenaudodami jokios apsaugos nuo sklindančių dulkių, dėl to dulkės nusėdo visame ieškovės bute ir todėl dabar reikėtų daryti remontą, t. y. perklijuoti tapetus (ieškovė serga bronchų astma); atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai statybines atliekas suslėpė po ieškovės vonia iš kur jų išvalyti praktiškai nėra jokios galimybės; tiek atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), tiek atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, šaukimais ir grasinimais, kad iškvies antstolius, išlauš buto duris, nepaprastai išgąsdino ieškovę; nekreipdami jokio dėmesio į ieškovės paaiškinimus, kad jos bute jokios avarijos nėra, išsityčiojo iš garbingo ieškovės amžiaus, liepė emigruoti iš Lietuvos – tokiais žodžiais bei veiksmais pažemino ieškovės garbę ir orumą.
26. Apeliantė nurodo, kad 2019 m. gegužės 30 d. atsakovės darbuotojai pateko į ieškovės butą be pačios ieškovės sutikimo, apgaule. Apeliantė pažymi, kad į butą atvykę UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai be jos sutikimo išmušė skyles vonios sienoje, grindyse ir gerą, nesurūdijusį vamzdį pakeitė kitu – plastikiniu, palikdami skyles sienoje, nuo griovimo darbų suskilinėjusias, apdulkėjusias sienas, lubas, subraižytas grindis ir statybines atliekas. Byloje pateikti duomenys, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai teismo posėdžio metu patvirtina, kad 2018 m. gegužės 19 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), trūko karšto vandens stovas, dėl to 2018 m. gegužės 30 d. atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai pateko į ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą (butas (duomenys neskelbtini) bei atliko remonto darbus, t. y. išardė sienos konstrukciją, esančią ieškovės buto vonioje, ir pakeitė karšto vandens stovą.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), vykdydama savo pareigas administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą, tiek UAB (duomenys neskelbtini), vykdydama daugiabučio gyvenamojo namo, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų nuolatinę techninę priežiūrą, privalėjo organizuoti darbų atlikimą ieškovės bute. CK 4.83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.
28. Iš byloje esančių duomenų, UAB (duomenys neskelbtini) atstovo paaiškinimų matyti, kad prieš atvykstant pas ieškovę, atsakovė informavo ieškovę apie esamą situaciją, kad reikės įsileisti atsakovės darbuotojus pakeisti trūkusį vamzdį. Byloje ieškovė neginčijo, kad ji buvo informuota apie tai, kad atsakovės darbuotojai atvyks pakeisti vamzdžio, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės darbuotojai į butą įsiveržė apgaulės būdu.
29. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad atsakovės darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, neteisėtai pateko į ieškovės gyvenamąją patalpą, šiurkščiai elgėsi su ieškove ar neteisėtai, netinkamai atliko savo darbo funkcijas. Vykdant pavestas funkcijas ir įvykus karšto vandens tiekimo avarijai daugiabutyje, atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai turėjo teisėtą pagrindą patekti į ieškovės butą ir vykdyti visus darbus, kurie buvo reikalingi avarijos pašalinimui. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti atsakovių neteisėtus veiksmus, padaryta pagrįstai.
30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, ar atsakovių darbuotojai elgėsi rūpestingai, ar nepažeidė savo veiksmais buto savininkės garbės ir orumo. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors ieškovė teigė, kad jai buvo grasinama, ant jos šaukiama, su ja elgiamasi nepagarbiai, žeminant jos garbę ir orumą, tačiau teismui nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes.
31. Nesant nustatytų atsakovių neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos atlyginimo priteisimą. Be to, siekiant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, turi būti įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (ieškovė, pareiškusi ieškinį). Ieškovė ieškinio motyvuose nurodė, jog dėl atsakovės darbuotojų veiksmų patyrė didelių nepatogumų, išgyvenimų, sveikatos sutrikimų: prasidėjo nemiga, dingo apetitas, pradėjo kamuoti nuolatinis baimės ir nesaugumo jausmas, sukilo kraujo spaudimas ir dėl visų šių reiškinių prasidėjo depresija. Tačiau ieškovė nenurodė, kokiu mastu pasireiškė tokie nepatogumai, šių argumentų dėl patirtų neigiamų pasekmių plačiau nedetalizavo. Ieškovė taip pat nepateikė minėtus argumentus dėl patirtų nepatogumų ar jų poveikio ieškovės sveikatai pagrindžiančių įrodymų. Teismų praktikoje nurodoma, jog ne bet kokie nepatogumai ar rūpesčiai yra neturtinės žalos darymas (2007 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-469/2007).
32. Ieškovė teismui pateikė medicininius išrašus, vaistų pirkimo kvitus, tačiau šie duomenys tik patvirtina, jog ieškovė, būdama garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, jog ieškovės turimos sveikatos problemos jai buvo diagnozuotos iki minėto įvykio, o įrodymų, kad ieškovės ligos susijusios su 2018 m. gegužės 30 d. įvykiu, ieškovė nepateikė (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad turtinės žalos padarymas įstatyme nenumatytas kaip neturtinės žalos atlyginimo pagrindas. Akivaizdu, kad dėl patirtų nepatogumų asmuo išgyvena, jaudinasi, jaučia neigiamas emocijas, tačiau tai kiekvienu atveju nelemia neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė neįrodė, kad atsakovių veiksmai nagrinėjamu atveju ją ypač sukrėtė, dėl to ji patyrė ypač didelius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, kurie būtų pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą ir ją kompensuoti.
33. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti faktą, jog ieškovei buvo padaryta neturtinė žala. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ir neturtinės žalos padarymo fakto, dėl to šis ieškovės reikalavimas pagrįstai atmestas.
34. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti priešingą sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei jos turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Atsakovės nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Jolanta Gailevičienė
Erinija Kazlauskienė
Danutė Žvinklytė