Nr. A8.-1566-576/2017
Proceso Nr. 4-68-3-00563-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 9.38
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2017 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,
sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. O., Vilniaus teritorinės muitinės atstovei R. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. O., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą dėl administracinio nusižengimo pagal LR ANK 213 straipsnio 4 dalį,
n u s t a t ė :
A. O., būdamas (duomenys neskelbtini) vadybininku, atsakingu už prekių logistiką (gabenimą, išvežimą, dokumentų paruošimą), tame tarpe už prekių gabenimą į Rusiją, kurioms taikomi draudimai ir apribojimai, specialus režimas, pažeidė gabenimo tvarką, numatytą 2002-01-15 LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 23 straipsnio 3 dalyje, 2014-07-31 Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 (Tarybos sprendimo 2014/512/BUSP) dėl ribojamų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 2 straipsnyje, kadangi 2017 m. vasario 2 d. 12.00 val. Vilniaus krovinių postui „Kirtimai“ UAB „Proversus“, (į.k. LT3032663) deklarantui N. U., atstovaujančiam logistikos įmonę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)060, pateikus prekes ir dokumentus eksportuoti/ išvežti į Rusiją, nustatyta, kad eksportuojamos prekės – plastikinės kapsuliuotos gilzės TARIC kodas 9306290000, 18523 kg, 2325000 vnt., 88350 eurų vertės, pateikta eksporto deklaracija MRN 17ES00204510039824 ir TIR Carnet XW79122411, elektroninėje tranzito sistemoje (NCTS) minėtam tranzitui pateiktas VRN (duomenys neskelbtini); užregistravus eksporto deklaraciją MRN 17ES00204510039824 MDAS sistemoje (muitinės deklaracijų apdorojimo sistema) RIKS (rizikos įvertinimo kontrolės sistema) atranka prekėms parinko dokumentinį patikrinimą, atlikus eksportuojamų prekių rizikos analizę, nustatyta, kad plastikinėms kapsuliuotoms gilzėms gabenimui į Rusiją taikomi draudimai ir apribojimai. Tokiais veiksmais A. O. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 213 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. O. teismo posėdyje pripažino padaręs nurodytą administracinį nusižengimą, paaiškino, kad jam buvo pateikta ispaniška šių prekių eksporto deklaracija, kuri įrodo, kad Europos Sąjunga netaiko jokių apribojimų išvežti šiuos šaudmenis į Rusiją. Jie jau gavo krovinį su šia deklaracija. Ispanijoje buvo atidaryta eksporto deklaracija ir atlikta muitinės procedūra eksportuoti krovinį į Rusiją. Tie šaudmenys yra skirti tik sportiniam šaudymui, jie negali būti naudojami karo tikslais, nes yra gaminami iš plastmasės. Tos pačios prekės pagal tokį patį prekės kodą 2016 m. balandžio 21 d. važiavo pro Lietuvos muitinę ir pravažiavo. Deklarantas pateikė TIR kornetą ir CMR ir muitinės sistemoje suveikė, kad šio krovinio vežti negalima, nors 2016 m. balandį toks pat krovinys su tokiu pačiu prekės kodu buvo išvežtas. Ar buvo tikrintas ankstesnis krovinys, jis nežino. Jis nežinojo, kad LR taiko papildomus apribojimus, kurių ES netaiko ir Briuselis nėra įvedęs. Jei tokie apribojimai būtų taikomi, eksporto deklaracija nebūtų atidaryta Europos Sąjungoje. Tai, kad šio krovinio eksporto deklaracija buvo padaryta Europos sąjungoje, tai rodo, kad ES leidžia šitą krovinį išvežti eksportuoti į Rusiją, o Lietuva papildomai yra padariusi apribojimą. To nežinojo ir muitinės tarpininkas, kuris pateikė dokumentus muitinei. Jam žinoma, kad buvo ES Tarybos sprendimas dėl embargo Rusijai. V. E. Sąjunga yra padariusi apribojimus, susijusius su karine pramone, su naftos perdirbimu. Šiuo metu krovinys yra sulaikytas muitinėje. Jei krovinys nepraleidžiamas, jis yra grąžinamas krovinio siuntėjui, nekonfiskuojamas. Prašė išdėstyti baudos mokėjimą dalimis vienerių metų terminui. (b.l. 43-44)
S. V. Jurkevičius teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Pagal Lietuvoje galiojantį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą šoviniams ar jų dalims įvežti, išvežti ir vežti tranzitu, eksportuoti, importuoti reikalingas leidimas. Tačiau LR Vyriausybės 2005 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 235, nurodoma, jog šiuo metu yra taikomas embargas į Rusiją išvežamiems šoviniams ir ginklams, taip pat šaudmenų dalims. Šį draudimą nustato ir 2014-07-31 ES Tarybos sprendimas 2014/512/BUSP, kuriame nurodyta, kad į Rusiją negalima eksportuoti nei ginklų, nei šaudmenų, nei su tuo susijusių dalykų. Jei būtų buvęs gautas oficialus kreipimasis dėl leidimo išdavimo vežti minėtas šovinių tūteles, jie būtų kreipęsi į Užsienio reikalų ministeriją, kad jie patvirtintų, ar nepasikeitė tų draudimų galiojimas. Pagal galiojančią praktiką, mano, jog būtų duotas neigiamas atsakymas dėl leidimo tranzitui. Pagal LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 straipsnį minėtas plastikinių kapsuliuotų gilzių krovinys būtų priskiriamas C kategorijos ginklų šaudmenims. Tai, kad eksportuoti šį krovinį išdavė leidimą Ispanija, Lietuvoje nieko nereiškia, nes eksportas vykdomas per Lietuvą.
Liudytoja A. T. teismo posėdyje paaiškino, kad visos muitinės procedūros yra forminamos kompiuterinėse sistemose. Buvo pateikta kompiuterinėje bazėje eksporto deklaracija, su kuria prekės išvažiavo iš Ispanijos. Pas juos yra nustatyti rizikos profiliai, kurią nustato atitinkama žmonių grupė. Buvo nurodytas profilis- patikrinti dėl leidimo, ar prekėms išvežti reikalingas leidimas. Tai buvo sistemos sprendimas. Pradėjo aiškintis, nes po to turėjo būti forminamas tranzitas su TIR knygele. Prieš tai jie turėjo išsiaiškinti dėl eksporto deklaracijos. Kreipėsi į Policijos departamento specialistus, kurie išaiškino, jog šioms prekėms – šaudmenų dalims išgabenti iš Europos į Rusiją, reikalingas leidimas, kuris išduotas nebus, nes šiuo metu Rusijai galioja embargas tokioms prekėms. Atitinkamai negaunant leidimo, yra nustatytas pažeidimas, surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Išsiaiškino, kad už šių prekių gabenimą atsakingas UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. O.. Jis yra prekių tranzito vykdytojas, buvo atsakingas už prekių gabenimą, todėl turėjo pasirūpinti leidimu. Jų sistemoje yra atranka dėl kiekvienos procedūros, kažkokių deklaruojamų prekių. Yra žalias kanalas, geltonas kanalas – dokumentinis patikrinimas, ir raudonas – fiziniam patikrinimui. Jei žalias kanalas, prekės važiuoja laisvai be jokių apribojimų. Geltonas kanalas yra dokumentinis, viskas, kas susiję su leidimais, netarifiniais ribojimais, licencijomis, kvotomis, tai yra krovinio dokumentų tikrinimas. Gali būti patikrinimas įvairiai: pagal prekės kodą, gali būti pagal siuntėją, pagal gavėją, pagal vežėją. Kiekvieną profilį kuria žmonių grupė. Pagal įvestą rizikos profilį, tai greičiausiai bus tikrinimas tų prekių ir ateityje. Jų praktikoje tokios prekės yra grąžinamos įmonei, kuri įsipareigoja išvežti jas į Europos Sąjungos šalis.
Muitinės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad A. O. padarytas administracinis nusižengimas įrodytas. Jis buvo padarytas dėl neatsargumo, nes asmuo nesidomėjo reglamentavimu. Kitas krovinys pravažiavo galbūt dėl to, kad jis nebuvo tikrintas, nes atrankos būdu jam kitas kanalas iškrito. Visi rizikos faktoriai suvedami į RIKS sistemą ir sistema atrenka. Kai pateikiama deklaracija, vertinama arba rizika, arba raudono kanalo atveju viskas vertinama. Jei sistema atrinko netyčia žalią kanalą, tai krovinys galėjo išvažiuoti. Šiuo atveju buvo įvesta į RIKS sistemą profilis dėl ginklų embargo. Prašo skirti nuobaudą sankcijos ribose, netaikant prekių konfiskavimo, bet asmuo turėtų grąžinti prekes siuntėjui.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl nurodyto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta administracinio nusižengimo protokolu Nr. MD-VM00ANP-85360189-17, daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu, prekių/krovinio neatitikties aktu, krovinio gabenimo dokumentais (TIR korneto, CMR deklaracijų, važtaraščių nuorašais, krovinio siuntėjo ir gavėjo raštais), pažeidėjo paaiškinimu, specialisto V. J. ir liudytojos A. T. parodymais, Vilniaus apsk. VPK Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus raštu.
Iš UAB „Vilniaus tranzitas“ 2017 m. vasario 6 d. prekių/krovinio neatitikties akto, TIR knygelės XW79122411, CMR važtaraščio MRN 17ES00204510039824, kitų krovinio dokumentų nuorašų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) per Lietuvą vykdė gabenimą iš Ispanijos į Rusiją eksportuojamų prekių – 960 dėžių plastikinių kapsuliuotų gilzių TARIC kodas 9306290000, 18523 kg, 2325000 vnt., 88350 eurų vertės. (b.l. 8-17, 25-42) Krovinio siuntėjas -Ispanijos kompanija „Maxam Outdoors S. A.“, gavėjas RAB Rusijos šratų liejimo ir patronų gamykla „Fetter“. (b.l. 18)
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinime nurodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 12 d. gavo užsakymą iš BEN_COR Logistics LLP krovinio gabenimui iš Ispanijos į Rusiją, krovinys – lygiavamzdžių sportinių ar medžioklinių šautuvų plastikinės kapsuliuotos gilzės. Buvo užsakytas transportas iš UAB „Siramis“ 2017 m. sausio 24 d. krovinio gabenimui iš Ispanijos iki Lietuvos (automobilio numeris (duomenys neskelbtini) FB119), o iš UAB „Taranas“ užsakytas transportas gabenimui iš Lietuvos į Rusiją (automobilio numeris (duomenys neskelbtini) GM 901). Ispanijoje buvo pakrautas krovinys ir atidaryta transporto deklaracija. Kliento nurodymu krovinys buvo perkrautas ir išsiųstas į UAB „Proversus“ tolimesniam forminimui. Krovinys turėjo būti suformuotas pagal atsiųstą CMR pavyzdį. Apie apribojimus gabenti tokį krovinį per Lietuvą nežinojo, įtarimų nesukėlė, nes toks pats krovinys buvo vežtas per Lietuvą 2016 m. gegužės 6 d. su (duomenys neskelbtini) SR302. Tada krovinį vežė ne jie, klientas atsiuntė CMR-ą (numeris 123), kuris patvirtina vežimą per Lietuvą. Savo kaltės nemato, nes šis krovinys jau buvo vežtas per Lietuvą. Prašo krovinį praleisti. (b.l. 5)
Policijos departamento prie LR VRM Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyrius pateikė informaciją, kad šiuo metu į Rusiją vežamiems ginklams, šaudmenims, jų dalims, taikomas embargas. Teismo posėdyje šio skyriaus specialistas patikslino, kad gabentas krovinys yra priskiriamas C kategorijos ginklų šaudmenims, kad tokiam kroviniui taikomi apribojimai įvežimui į Rusiją tiek pagal Lietuvos teisės aktus, tiek pagal ES Tarybos spendimą, todėl minėtam kroviniui leidimas tranzitui nebūtų išduotas, tačiau vežėjas šiuo atveju apskritai nesikreipė dėl leidimo tranzitui per Lietuvos Respublikos teritoriją gavimui.
ANK 213 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų), kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimas pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Pagal LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 straipsnio 3 dalį norintys importuoti, eksportuoti ar gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką B, C, D kategorijos ginklus, jų šaudmenis, jų dalis, importuotojas, eksportuotojas, užsienio valstybės ūkio subjektas (tik dėl gabenimo tranzitu per Lietuvos Respubliką) kiekvienai jų partijai turi gauti vienkartinį leidimą. Eksporto atveju eksportuotojas vietoj vienkartinio leidimo gali gauti daugkartinį leidimą, kai eksportuojamos kelios B, C, D kategorijų ginklų, jų šaudmenų, jų dalių partijos vienam nustatytam gavėjui, arba bendrąjį leidimą, kai eksportuojamos kelios B, C, D kategorijų ginklų, jų šaudmenų, jų dalių partijos keliems nustatytiems gavėjams. Šiuos leidimus Reglamento (ES) Nr. 258/2012 ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas.
Iš policijos departamento rašto (b.l. 7) ir jo atstovo paaiškinimų matyti, kad į Policijos departamentą dėl minėto krovinio tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją kreiptasi nebuvo, bylos medžiagoje duomenų apie tokio leidimo gavimą minėtam kroviniui nėra, yra tik R. F. atitinkamos institucijos leidimas įvežti tokio pobūdžio krovinį į R. F. (b.l. 35-36), tuo pažeistos minėto LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Be to, LR Vyriausybės 2005-03-01 nutarimu Nr. 237 patvirtintas valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti ar gabenti tranzitu į bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktas prekes, kitus ginklus ir šaudmenis ir kurioms draudžiama tarpininkauti, kai vedamos derybos, rengiami arba vykdomi sandoriai dėl įtrauktų į bendrąjį karinės įrangos sąrašą prekių, kitų ginklų ir šaudmenų, sąrašas. Nutarimo 2.1 punktas bei Sąrašo 18 p., nustato, kad draudžiama eksportuoti ar gabenti per Lietuvos Respubliką tranzitu į R. F. (draudimas netaikomas sutarčių, sudarytų iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., įvykdymui ir atsarginių dalių ir paslaugų, reikalingų esamiems pajėgumams Europos Sąjungoje palaikyti ir jų saugai užtikrinti, tiekimui) į bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktas prekes, kitus ginklus, išskyrus D kategorijos, ir šaudmenis.
Pagal LR Krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1216 patvirtintą bendrojo karinės įrangos sąrašą, į jį patenka 20 mm ar didesnio kalibro lygiavamzdžiai ginklai ir jų komponentai, o pagal byloje esantį Šratų liejimo ir patronų gamyklos “Fetter” raštą (b.l. 37-38), minėtos kapusliuotos gilzės skirtos 16 ir 20 kalibrų civilinių (sportinių ir medžioklinių) lygiavamzdžių šautuvų patronų surinkimui.
Be to 2014-07-31 Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 (Tarybos sprendimo 2014/512/BUSP) dėl ribojamų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 2 straipsnis nustato, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės dvejopo naudojimo prekes ir technologijas bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui arba organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje, jeigu tie objektai yra arba gali būti visiškai arba iš dalies skirti naudojimui kariniais tikslais arba kariniam galutiniam naudotojui. Priimdamos sprendimą dėl prašymų gauti leidimą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009, kompetentingos valdžios institucijos neišduoda eksporto leidimo jokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje, jeigu jos turi pagrįstų priežasčių manyti, kad galutinis naudotojas gali būti karinis galutinis naudotojas arba kad prekės gali būti skirtos galutiniam naudojimui kariniais tikslais. Tačiau kompetentingos valdžios institucijos gali išduoti leidimą, kai eksportas susijęs su įsipareigojimo, nustatyto sutartyje ar susitarime, sudarytame iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., vykdymu. Eksportuotojai kompetentingoms valdžios institucijoms pateikia visą atitinkamą informaciją, reikalingą jų paraiškoms dėl eksporto leidimo.
Šiuo atveju krovinio gavėjas nurodo, kad krovinys vežamas, vykdant 2010-11-24 kontraktą Nr. 006-10 (b.l. 9), krovinys yra skirtas ne karinių, o civilinių šautuvų patronams gaminti. Tačiau kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo, sprendimą dėl tokio pobūdžio krovinio leidimo vežti tranzitu per Lietuvą turi priimti įgaliota valstybės institucija, šiuo atveju Policijos departamento prie LR VRM Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyrius, įvertinę jų panaudojimo galimybę kariniams tikslams, sutartis, kurių pagrindu jie gabenami, tačiau šiuo atveju krovinio tranzito vykdytojas – UAB (duomenys neskelbtini) dėl tokio leidimo nesikreipė, duomenų, kad tokį leidimą būtų išrūpinęs krovinio siuntėjas nėra, todėl už krovinio (jo vertei viršijant 50 MGL) gabenimą per Lietuvą atsakingas asmuo A. O. padarė LR ANK 213 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, - tai, kad jis anksčiau yra baustas administracine tvarka, neteistas, dirba, nusižengimą padarė dėl neatsargumo, suklaidintas krovinio gabenimo paslaugos užsakovo pateiktų dokumentų. Jo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusižengimą ir gailisi (LR ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam skirtina nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda. LR ANK 213 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė - prekių konfiskavimas netaikomas, nes UAB (duomenys neskelbtini) yra tik vežimo tarpininkas, ne krovinio savininkas, įsipareigoja krovinį grąžinti siuntėjui. Atsižvelgiant į baudos dydį, kad jos dydis viršija pažeidėjo mėnesio pajamas, jos mokėjimas pažeidėjo prašymu išdėstytinas dalimis 14 mėnesių terminui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 23 str., 25 str., 34 str., 35 str., 38 str., 629 str., 636 str., 646 str., 675 str., teismas
n u t a r ė :
pripažinti A. O., a/k (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 213 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis LR ANK 675 straipsnio 2 dalimi, išdėstyti A. O. paskirtos 1400 eurų baudos mokėjimą dalimis 14 mėnesių terminui mokant kas mėnesį 100 (vieno šimto) eurų įmoką, pradedant mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą banke „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, SWIFT kodas NDEALT2X, arba banke „N. B. Finland Plc Lietuvos skyrius“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 1001 (mokėjimo pavedime, laukelyje unikalus mokėjimo kodas nurodant bylos numerį Nr. A8.-1566-576/2017 ir ROIK Nr. 17065133823).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja N. V.
(parašas)
Nuorašas tikras:
Teisėja (A. V.)
Teisėja Nida Vigelienė
2017 m. balandžio 3 d.