ATP byla Nr. II-1415-562/2010

(Proceso Nr. 4-61-3-01086-2010-2)

                                                           Procesinio sprendimo kategorija 50.2;52.5;73

 (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

 

2010 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

 

            Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant L. U. ir M. K., nedalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą atstovui, vertėjaujant Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. U. skundą dėl 2010-07-15 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4-ojo policijos komisariato nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Nr. 10-15-S-4190 panaikinimo (suinteresuotas asmuo – M. K.).

            Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

                                                   

n u s t a t ė :

 

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 4 policijos komisariate (toliau – Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK) buvo gautas L. U. 2010-06-12 skundas, kuriame nurodoma, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, kuriame gyvena L. U. ir M. K., kieme yra visų namo būtų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti šulinys, kurį M. K. 2006 m. užrakino taip neleisdama L. U. juo naudotis. Dėl neveikiančio vandentiekio L. U. atsirado būtinybė naudotis šuliniu, tačiau šulinyje nebėra veleno su trosu ir kibiru, o vietoj to įdėtas vandens siurblys. L. U. teigimu, veleną su trosu ir kibiru išardė M. K., tai padarydama savavališkai ir pažeisdama L. U. teises ir sugadindama jo nuosavybę, todėl M. K. turi būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 188 str., 50³ str. (b.l. 8).

Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK 2010-07-15 nutarimu Nr. 10-15-S-4190 nuspręsta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kadangi M. K. veikoje nenustatyta jokio administracinio teisės pažeidimo sudėties, šulinys ne sugadintas, o suremontuotas, kliūčių L. U. šulinyje įrengti savo veleną ar siurblį nėra (b. l. 3, 11).

L. U. kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-2) prašydamas panaikinti Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK 2010-07-15 nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Nr. 10-15-S-4190 ir gražinti bylą dėl jos pareiškimo nagrinėti iš naujo.

Skunde nurodant, kad Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK nutarimas yra neteisėtas, kadangi jame atmetami L. U. argumentai, o remiamasi tik M. K. paaiškinimais, kurie, anot jo, neatitinka tikrovės. Tyrimą atliekanti pareigūnė, priimdama M. K. palankų sprendimą, jo nemotyvuoja ir nepagrindžią įrodymais, kurie leistų objektyviai patikrinti ir įvertinti susiklosčiusią situaciją.

L. U. teigimu, tyrimui nebuvo nepateikti dokumentai, patvirtinantys šulinio gedimo, jo remonto faktus, remonto vertę, M. K. pasiūlymą L. U. dėl šulinio remonto, jo atsisakymą dalyvauti remonte, tačiau remiamasi būtent tuo, kad, kaip nurodė M. K., L. U. atsisakė dalyvauti šulinio „kapitališkame” remonte. Skunde pabrėžiama, kad šulinys kaip įrenginys vandeniui išgauti nebuvo sugedęs, M. K. nesiūlė L. U. jo remontuoti, ji savavališkai, pažeisdama LR CK 4.75 str. 1 d., 4.81 str. 1 d. nuostatas, išardė šulinį, išmetė jo svarbiausią dalį (veleną), be kurio įprastu būdu išgauti vandens negalima, ir tuo tyčia sugadino bendros dalinės nuosavybės objektą, padariusi L. U.turtinės žalos kaip bendrasavininkiui. Tokie M. K. veiksmai yra administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 188 str., todėl skundžiamas 2010-07-15 Vilniaus m. 4 PK nutarimas Nr. 10-15-S-4190 turi būti panaikintas, o L. U. pareiškimas dėl M. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn perduotas nagrinėti iš naujo.

Teismo posėdyje skundą padavęs asmuo patvirtino jame išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo M. K. paaiškino, kad bendro naudojimo šulinys sugadintas nebuvo. Ji 2006 m. savo lėšomis šulinį suremontavo, įrengdama jame vandens siurblį, ir užrakino, kadangi L. U. bendrai remontuoti šulinį atsisakė, motyvuodamas tuo, kad jis šuliniu nesinaudoja.

Institucijos priėmusios nutarimą atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK 2010-07-15 nutarimas Nr. 10-15-S-4190 priimtas, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 p., nustatančiu, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl būtina išsiaiškinti, ar teisėtai bei pagrįstai nustatyta, kad nebuvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir nėra jo sudėties.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2010-06-12 Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK buvo gautas L. U. skundas dėl kaimynės M. K., gyvenančios (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, veiksmų, savavališkai sugadinant bendro naudojimo šulinį, esantį prie (duomenys neskelbtini) g. 10 namo, taip pažeidžiant L. U. teises ir padarant pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta LR ATPK 188 str., 50³ str. (b.l. 8).

ATPK 188 str. numatyta atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusio esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Tai yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl šios ATPK normos pažeidimas turi pasireikšti kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų pažeidimu. Nurodytas ATPK 188 str. dispozicijos turinys patvirtina, kad šis pažeidimas padaromas jeigu yra savavališkai, t.y. nesilaikant įstatymų ir kitų norminių aktų nustatytos tvarkos, vykdoma savo tikra (numatyta įstatymu ir kitu teisės aktu) ar tariama (teisė, kurią sąžiningai klysdamas asmuo laiko priklausančia jam) teisė, kuri yra ginčijama kito asmens, ir dėl šios veikos kitiems asmenims yra padaroma žala, kuri nėra esminė.

ATPK 50³ str. nustatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos.

Byloje taip pat nustatyta, kad išnagrinėjus L. U. skundą (b.l. 8) Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK 2010-07-15 nutarimu Nr. 10-15-S-4190 nuspręsta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kadangi M. K. veikoje nenustatyta jokio administracinio teisės pažeidimo sudėties, šulinys ne sugadintas, o suremontuotas, kliūčių L. U. šulinyje įrengti savo veleną ar siurblį nėra (b. l. 3, 11).

Tokia išvada padaryta remiantis M. K. paaiškinimais, kad ji 2006 m. kapitališkai suremontavo bendro naudojimo šulinį ir įrengė vandens siurblį, kadangi dėl didelio susidėvėjimo veleno nebebuvo įmanoma naudoti. (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje esančiame name taip pat gyvenantis L. U. bendrai remontuoti šulinį atsisakė, kadangi juo nesinaudoja. Šiuo metu šulinys nėra užrakintas, todėl L. U. gali juo naudotis (b. l. 3, 11).

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones, ir atvirkščiai kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje tam tikrų įrodymų ar duomenų trūkumas, negali būti laikomas pagrindu administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties nebuvimo konstatavimui.

ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

Kaip nustatyta byloje esančiais duomenimis bei teismo podėlyje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, L. U. Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK pateikto skundo aplinkybės dėl bendro naudojimo šulinio nebuvo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištirtos, nesurinkti visi reikšmingi įrodymai. Tiek L. U., tiek ir M. K. šias aplinkybes aiškina skirtingai, t.y. L. U. palaiko teismui ir Vilniaus m. 4 PK pateiktuose skunduose išdėstytus argumentus, teigdamas, kad kaimynė M. K. savavališkai sugadino jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį bendrą naudojimo šulinį, tuo tarpu M. K. teismo posėdyje, patvirtino 2010-07-13 rašytiniame paaiškinime (b.l. 9) nurodytas aplinkybes, kad šulinys nebuvo sugadintas, o suremontuotas savo lėšomis, kadangi jai pasiūlius, L. U. atsisakė bendrai jį remontuoti, ir užrakintas. Šiuo metu šulinys nėra užrakintas. Pažymėtina, kad tyrimo metu prieštaravimai jų paaiškinimuose pašalinti nebuvo, nagrinėjant įvykio aplinkybes, L. U. apklaustas nebuvo, buvo remiamasi tik jo rašytiniu prareiškimu. Teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga patvirtina, kad vykdant tyrimą nebuvo nustatinėjami liudininkai, galintys patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes, nors tyrėjos I. G. tarnybiniame pranešime (b.l. 10) nurodoma, kad patikrinimo metu nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilnius, bendro naudojimo šulinys nebuvo užrakintas, jame tvarkingai įrengtas vandens siurblys, tačiau šios aplinkybės nėra patvirtintos kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonės, fotonuotraukomis ir pan. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu L. U. pateikė nuotrauką (b.l. 17), kurioje matyti, kad šulinys yra užrakintas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės nebuvo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškintos, nebuvo surinkti visi reikšmingi įrodymai, neapklaustas skundą padavęs asmuo, nenustatyti asmenys, galintys patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes, nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp L. U. ir M. K. pateiktų versijų, o skundžiamas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos priimtas išimtinai remiantis M. K., teismo vertinimu asmens suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimais, kurie taip pat nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis.

Taip pat pažymėtina, kad ATPK 286 str. 2 d. nuostatos, nustato, jog nutarimas turi būti motyvuotas, t.y. jame turi būti nurodytos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, įrodymai, kurių pagrindu vienos aplinkybės laikomos nustatytomis, o kitos atmetamos, argumentuotas teisinis veikos vertinimas (kvalifikavimas), administracinės nuobaudos skyrimo motyvai. Nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ar nutraukti pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną privaloma nurodyti ne tik aplinkybes sudarančias pagrindą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, bet ir pagrįsti šių aplinkybių buvimą objektyviais bylos duomenimis.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK 2010-07-15 nutarimas Nr. 10-15-S-4190, kuriuo nustatyta, kad M. K. veikoje nėra jokio administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl nuspręsta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos jos atžvilgiu, yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis, kuriuos galima būtų įvertinti, pažeidimo nebuvimo faktas grindžiamas išimtinai M. K. paaiškinimais. Tokiu būdu, priimtas nutarimas laikytinas neteisėtu, nesudarančiu pagrindo konstatuoti M. K. veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl esant šioms aplinkybėms Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK 2010-07-15 nutarimas Nr. 10-15-S-4190 naikintinas ir byla grąžintina institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigojant atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, tinkamai kvalifikuojant K. K. veiką.

Teismas vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., 128 str., 129 str.

 

n u t a r ė:

 

L. U. skundą patenkinti.

Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK 2010-07-15 nutarimą Nr. 10-15-S-4190 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinant Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK papildomam bylos aplinkybių tyrimui ir tinkamam veikos kvalifikavimui.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

 

Teisėja                                                                                                                        Rosita Patackienė