Civilinė byla Nr. e2A-294-430/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36621-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekalatvia“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekalatvia“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Saltoniškių verslo centras“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Dekalatvia“ (toliau – UAB „Dekalatvia“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Saltoniškių verslo centras“ (toliau – AB „Saltoniškių verslo centras“) 12 066,65 Eur nuostolių atlyginimą, 725,77 Eur kompensacinių palūkanų, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. ieškovas, nutaręs plėsti savo veiklą grožio terapijos, kosmetologijos, figūros koregavimo, dermatologijos ir lazerinės kosmetologijos, lazerinės depiliacijos ir kitose srityse, susidomėjo Vilniuje, Saltoniškių g. 29/Liepyno g. 2, teikiamais komercinės paskirties patalpų nuomos pasiūlymais. Nors reklamoje buvo nurodyta, kad nuomojamas plotas yra 103,6 kv. m, tačiau atsakovas (nuomininkas) paaiškino, kad rekonstruojamuose pastatuose yra galimybė padaryti patalpų, ne mažesnių nei 120 kv. m ploto, atidalijimą. Tarp šalių pasirašytos 2015 m. gruodžio 17 d. nuomos sutarties Nr. SVC-PNS 2015/5 specialiosios dalies 3 punkte šalys susitarė dėl 111 kv. m patalpų nuomos. Šalys 2016 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė papildomą susitarimą, kuriuo patalpų plotas buvo sumažintas iki 103,6 kv. m, 2016 m. birželio 29 d. šalys pasirašė patalpų priėmimo–perdavimo aktą, kurio 11 punkte numatyta, jog nuomos mokestis pradedamas mokėti 2016 m. liepos 1 d. Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – VĮ Registrų centras) 2016 m. kovo 21 d. buvo įregistruotos patalpos, kurių bendras plotas yra 97,92 kv. m, tačiau atsakovas 2016 m. rugpjūčio 31 d. papildomame susitarime ir sąskaitose nepagrįstai nurodė, kad patalpų dydis yra 103,6 kv. m. 2016 m. liepos mėn. ieškovas nurodė atsakovui, kad jam pateikiamose sąskaitose ir VĮ Registrų centro išrašuose yra neatitikimas tarp nuomojamų patalpų ploto dydžio (111 kv. m ir 97,92 kv. m), tačiau atsakovas į pretenzijas nereagavo. Dėl neteisingai sąskaitose nurodyto nuomojamų patalpų ploto ieškovas nepagrįstai už nuomojamą plotą laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. vasario 18 d. permokėjo atsakovui 2 665,04 Eur nuomos mokesčio. Laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. vasario 18 d. ieškovas mokėjo atsakovui už komunalines paslaugas, skaičiuojamas atsižvelgiant į nuomojamąjį plotą, už kurias, atsižvelgiant į tai, kad sąskaitose nurodytas plotas yra per didelis, permoka sudarė bendrai 4 579,92 Eur. Nekilnojamojo turto ir žemės mokestis ieškovui nebuvo privalomas mokėti, žemės sklypas po pastatu nėra suformuotas, todėl nurodyta kaip permoka už kiekvieną mėnesį. Ieškovas nenaudojo dujų, todėl sąskaitose nurodomas dujų suvartojimas yra nepagrįstas. Bendra prašoma priteisti permokos suma yra 4 579,92 Eur. Ieškovas atsakovui 2016 m. sausio 22 d. sumokėjo 3 219 Eur depozitą, tačiau po nevienkartinio prašymo (duomenys neskelbtini) buhalterė 2016 m. sausio 22 d. atgaline data patvirtino, kad depozito lėšas gavo į atsakovo sąskaitą. Šiomis lėšomis, iki ieškovas įsikraustė į išsinuomotas patalpas, naudojosi atsakovas, todėl turi mokėti 8 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 22 d. (depozito sumokėjimo) iki 2016 m. birželio 29 d. (patalpų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo), bendra suma – 128,76 Eur. Pasibaigus sutarties galiojimui, atsakovas negrąžino 300,55 Eur depozito dalies, todėl ši suma priteistina ieškovui. Sumokėjęs depozitą, tačiau negavęs patalpų, ieškovas, vykdydamas savo veiklą, 2016 m. vasario 19 d. išsinuomojo patalpas Vilniuje, Juozapavičiaus g. 4-1, už kurias mokėjo po 150 Eur per mėnesį, už keturis mėnesius sumokėjo 600 Eur. 2018 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl to, kad vykdant pastato remonto darbus, į medicinos paslaugoms skirtas patalpas skverbiasi dulkės, dūmai, virinamo, pjaustomo metalo kvapas, dėl to ieškovas patiria nepatogumų ir nuostolių, 2018 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas skundu kreipėsi į atsakovo administraciją, reikalaudamas pašalinti kliūtis naudotis patalpomis. Atsakovas sutiko atlyginti žalą, tačiau realiai jos neatlygino. 2018 m. spalio 29 d. ieškovas pareikalavo iš atsakovo atlyginti tiesioginius 783,33 Eur nuostolius ir nuostolius ieškovo darbuotojai bendrai 825,62 Eur sumai, 2018 m. lapkričio 29 d. ieškovas atsakovui pateikė galutinius reikalavimus ir pareikalavo atlyginti 2 998,95 Eur nuostolius, susijusius su įrangos gedimo šalinimu, 825,62 Eur gydymosi nuostolius darbuotojai, bendra suma – 3 824,57 Eur, tačiau atsakovas nuostolių neatlygino.

3.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas ir skirti 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad didžioji dalis ieškinyje nurodytų aplinkybių jau buvo įvertintos kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-10350-608/2019 tarp tų pačių šalių, t. y. toje byloje jau yra įvertinta ieškovo nuomotų patalpų tariamai per didelio ploto aplinkybė, ieškovo mokėtų su patalpų nuoma susijusių mokesčių dydžio klausimas, depozito likučio įskaitymas į atsakovo patirtus nuostolius. Šalys papildomu susitarimu dėl patalpų ploto patikslinimo pagal nuomos sutarties 1.2 punktą pagal atliktus kadastrinius matavimus nustatė naują patalpų plotą be pertvarų, kaip buvo nurodyta nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 3 dalyje ir bendrųjų sąlygų 1.2 punkte. Ieškovo nurodomas skirtumas tarp patalpų ploto, esančio viešame registre ir šalių susitarime, yra susidaręs dėl to, kad plotas skaičiuojamas be pertvarų. Šis ploto skirtumas neturi įtakos šalių susitarimui dėl nuomos mokesčio skaičiavimo – pagal sutartį nuomojamas grindų plotas be pertvarų ir kitų įrenginių. Visos ieškovui pateiktos ir ieškovo apmokėtos sąskaitos atitinka sutarties sąlygas dėl nuomos mokesčio (sutarties 7 punktas) ir kitų su patalpų naudojimu susijusių mokesčių, įskaitant nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokestį (sutarties 12.1.9 punktas). Paaiškino, kad patalpose įrengti radiatoriai ir šiltas vanduo į patalpas buvo tiekiamas naudojant vietinę dujų katilinę, todėl ieškovui pateiktose sąskaitose yra eilutė „Dujų suvartojimas“. Kadangi patalpų perdavimo metu katilinės įrengimo darbai nebuvo baigti, patalpos vasarą nebuvo šildomos, duomenys apie dujų skaitiklių parodymus priėmimo-perdavimo akte nebuvo užfiksuoti. Dujų skaitiklio rodmenys buvo nustatyti 2019 m. vasario 18 d. defektavimo akto projekte, dėl to ieškovas pastabų nepareiškė. Ieškovas savo veiksmais (iki 2018 m. pabaigos pretenzijų dėl nuomos mokesčio, komunalinių mokesčių, žemės nuomos, nekilnojamojo turto, kitų sumų, nurodytų PVM sąskaitose faktūrose nereiškė, sąskaitas apmokėjo) pateiktų ir priimtų PVM sąskaitų faktūrų pagrįstumą ir atitikimą sutarties sąlygoms. Dėl to ieškovo reikalavimas priteisti 4 579,92 Eur atmestinas neįrodžius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Pagal sutarties 10.3 punktą, palūkanos už depozitą nėra skaičiuojamos. Priėmimo–perdavimo akto 10 punkte ieškovas nurodė, kad neturi pretenzijų dėl patalpų perdavimo termino, atitinkamai neturi teisės reikalauti atlyginti 600 Eur nuostolius dėl tariamai vėluojamo patalpų perdavimo. Nesutinka, kad dėl remonto darbų ieškovui buvo trukdoma naudotis patalpomis – atskiras įėjimas į ieškovo patalpas buvo įrengtas iš Liepyno g. pusės, patalpų langai taip pat nukreipti į Liepyno g., atsakovas niekada nepripažino, kad pastate ir šalia jo vykdomi darbai galėjo sukelti ieškovui žalą. Ieškovo reikalavimas atlyginti žalą dėl ieškovo darbuotojų sveikatos sutrikdymo dėl ieškovo vykdytų darbų tariamų dulkių nepagrįstas, nes nėra jokių duomenų, kad sąskaitose nurodyti asmenys yra ieškovo darbuotojai, nėra aišku, dėl kokių sveikatos problemų buvo kreiptasi į medikus, kai kuriuose dokumentuose nurodomos plastinės chirurgijos chirurgo paslaugos, vizitų laikas ir tariamo patalpų užteršimo dulkėmis ir dūmais laikas nesutampa, nėra aišku, kas mokėjo pagal pateiktas sąskaitas ir patyrė išlaidų. Ieškovo duomenys apie įrangos remontą ir apžiūrą nepagrindžia reikalavimo dėl 2 995,95 Eur nuostolių sugedus įrangai, nes ieškovo pateiktame 2019 m. rugsėjo 21 d. defektų akte nurodoma, kad įrangos dalys padengtos riebaliniu sluoksniu, nustatyti optinio paviršiaus pažeidimai, pasenusi programinė įranga, užsiteršę visi filtrai, akto sudarymo ir ieškovo nusiskundimų datos yra atitolusios.

4.       Ieškovas dublike nurodė, kad 2016 m. liepos mėn. atsakovui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad yra ploto neatitikimas (111 kv. m ir 97,92 kv. m), tačiau atsakovas nereagavo, toliau teikė nepagrįstas sąskaitas ir taip tyčia atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas permokėjo už plotą. Ieškovas teikė atsakovui tiek anksčiau minėtą pretenziją, tiek 2018 m. rugpjūčio 21 d. pretenziją dėl remonto, tiek 2018 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimą pašalinti kliūtis naudotis patalpomis. Pagal atsakovo paaiškinimus, vasarą karšto vandens nebūtų buvę, tačiau jis buvo. Atsakovas nurodo, kad dujų skaitiklio rodmenys buvo nustatyti 2019 m. vasario 18 d. defektavimo akto projekte, tačiau tomis dienomis ieškovas kraustėsi iš patalpų. 2019 m. vasario 8 d. pretenzijoje ieškovas nurodė, kad dujinio šildymo iš atsakovo negavo, be to, patalpų priėmimo–perdavimo akte dujinis šildymas nenurodytas, ieškovas šildėsi tik elektriniais prietaisais. Pasirašydamas nuomos sutartį ieškovas nežinojo, kad sumokėjęs depozitą į patalpas įsikels tik po kelių mėnesių, ieškovas buvo apgautas, atsakovas depozito sumą naudojo savo reikmėms. Susitarimas nereikšti pretenzijų nereiškia, kad negalima kreiptis gynybos į teismą, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja atlyginti 600 Eur nuostolius dėl vėlavimo perduoti patalpas. Nusiskundimus dėl remonto ieškovas teikė periodiškai – 2018 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi dėl dulkių, dūmų, virinamo, pjaustomo metalo kvapo, 2018 m. rugpjūčio 27 d. skundu kreipėsi į atsakovo administraciją reikalaudamas pašalinti kliūtis naudotis patalpomis, atsakovas sutiko atlyginti žalą, aplinkybes pripažino, 2018 m. rugpjūčio 27 d. skundu kreipėsi į atsakovo administraciją reikalaudamas pašalinti kliūtis naudotis patalpomis, tačiau atsakovas žalos neatlygino, 2018 m. spalio 29 d. pranešimu ieškovas pareikalavo atlyginti 783,33 Eur nuostolius bei 825,62 Eur nuostolius atsakovo darbuotojai, atsakovas nurodė, kad pretenziją ištirs ieškovui pateikus galutinius reikalavimus, 2018 m. lapkričio 29 d. pranešimu ieškovas pateikė galutinius reikalavimus – atlyginti 2 998,95 Eur nuostolius ir 825,62 Eur nuostolius ieškovo darbuotojams, kurių atsakovas neatlygino. Atsakovas reikalavimo skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nepagrindė. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovas triplike nurodė, kad papildomų argumentų neturi ir pažymi, kad patalpų plotas, pagal kurį skaičiuotas nuomos mokestis, buvo nustatytas pagal nuomos sutartį ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. susitarimą, ieškovas faktiškai mokėjo nuomos mokestį ir kitus susijusius mokesčius pagal 103,06 kv. m plotą, taip patvirtindamas šalių susitarimą dėl patalpų ploto skaičiavimo be pertvarų taisyklės. Patalpų perdavimas ieškovui vyko laikantis šalių sutarto termino, pasirašydamas patalpų priėmimo–perdavimo aktą ieškovas patvirtino, kad pretenzijų neturi. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir klaidina teismą, siekia iš naujo vertinti kitoje byloje jau įvertintas aplinkybes. Prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir skirti 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad atsisako dalies ieškinio reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovo 11 087,19 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 2 360,20 Eur nuomos mokesčio permoka, 4 579,92 Eur permoka už komunalines paslaugas, 3 547,02 Eur žalos atlyginimas, 665,84 Eur kompensacinių palūkanų, 8 proc. dydžio kompensacines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kitos ieškinio reikalavimų dalies atsisako. Nuomos mokesčio suma pasikeitė, kadangi 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2016 m. rugpjūčio 21 d. sumos dubliuojasi, dėl to reikalavimo 74,53 Eur sumai atsisako, taip pat atsisako reikalavimo 230,26 Eur sumai, kadangi ji buvo kompensuota atsakovo. Permokėti nuostoliai nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. vasario 18 d. skaičiuojami pagal nuomos sutarties specialiosios dalies 3 punkte nurodytą 111 kv. m plotą. Nuomos sutartis surašyta nuomotojo naudai, todėl nurodytas padidintas plotas. Ieškovas priėmimo–perdavimo aktus pasirašė, kadangi siekė išlaikyti sutartį, todėl sutiko su nuomotojo sąlygomis, nors realus plotas buvo ženkliai mažesnis. Dujinio šildymo ieškovas nenaudojo, šildėsi elektra, tai nurodė 2019 m. vasario 8 d. pretenzijoje, be to, 2018 m. rugsėjo 21 d. atsakovas informavo ieškovą, kad šilumos mazgo renovacijos darbai pradėti tik 2018 m. Nėra jokių paaiškinimų apie tai, kokiu būdu ieškovui buvo skaičiuoti mokėtini nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčiai. Žala susidarė dėl to, jog nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas savo patalpose atliko remontą, dėl kurio kilo labai daug dulkių, o ieškovas dirba su lazeriais, kurie yra labai jautrūs, nuo dulkių užsiteršė lazerių filtrai ir galvutės, lazeriai buvo sugadinti, dėl to ieškovas turėjo nutraukti savo veiklą ir remontuoti lazerius Latvijoje – 505,78 Eur sumokėta mažajai bendrijai „Aprilus“ (toliau – MB „Aprilus“) už lazerio apžiūrą ir remontą, 1 110 Eur A. Medical SIA už lazerių transportavimą ir remontą, patyrė 890 Eur nuostolių dėl negautų pajamų atšaukus 2018 m. rugpjūčio 23–25 d. užregistruotus 9 klientus, darbuotojų darbo užmokesčių už 3 darbo dienas prastovos metu, 825,62 Eur išlaidų darbuotojų gydymui. Pažymėjo, kad ieškovas sąskaitas apmokėdavo, kadangi nenorėjo prarasti patalpų, kurios jam tiko, buvo gera vieta, ieškovas neturėjo galimybių pasitikrinti, kaip buvo skaičiuoti mokesčiai. 6 darbuotojai negalėjo dirbti dėl sugedusių lazerių. 1 darbuotoja, vadovaujanti salonui, dėl remonto sukeltų pasekmių turėjo gydytis, kadangi prieš remonto darbus ji naudojosi plastikos chirurgų paslaugomis, buvo gijimo procesas, dėl užterštumo susidarė pūlinys, teko darytis tyrimus, gydytis. Datos nesutampa, kadangi pasekmės nekilo iškart, pūlinys susidarė per tam tikrą laiko tarpą, darbuotoja išvežta greitosios pagalbos automobiliu, kai pasijautė negerai, tačiau prasta savijauta skundėsi nuo pat dulkių susidarymo dienos, plastikos operacija buvo atlikta sausio ar vasario mėn. Diagnozė – pūlinys, operacija – pūlinio atvėrimas (nurodyta 2018 m. rugsėjo 4 d. sąskaitoje). Į privačią kliniką kreipėsi, kadangi yra Baltarusijos pilietė, galbūt turi sutartį su Baltijos-Amerikos klinika. Dėl žemės mokesčio šalys ginčijosi nuo pat įsikėlimo iki išsikraustymo, dažniausiai ieškovas į atsakovą kreipdavosi žodžiu. Nuomos mokestį mokėjo nuo įsikėlimo į patalpas dienos. Negautos pajamos paskaičiuotas pagal depiliacijų, kurioms buvo užrašyti klientai, kainas (kainos skirtingos, kadangi depiliuojamos skirtingos vietos).

7.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime ir triplike nurodytus argumentus. Pabrėžė, kad įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties 23–24 punktuose konstatuota, kad ieškovas, pasirašydamas papildomą susitarimą, priimdamas ir apmokėdamas sąskaitas, sutiko su atsakovo nurodytu plotu. Sutartyje šalys susitarė, kad nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčius mokės nuomininkas, ieškovas dėl šių mokesčių raštu jokių pretenzijų nėra teikęs, sąskaitas apmokėdavo. 2017 m. birželio 22 d. susitarimu ieškovas sutiko su nekilnojamojo ir žemės nuomos mokesčio atidėjimu, sutiko sumokėti šiuos mokesčius. Ieškovo naudotos patalpos ir pastatas, kuriame renovuojamas šiluminis mazgas, yra atskirti, ieškovo nuomojamose patalpose buvo dujinis šildymas, už kurį išlaidos buvo įtraukiamos į sąskaitas, kurias ieškovas apmokėdavo. Dujų skaitiklių parodymai nurodyti defektavimo akte. Priėmimo–perdavimo akto 10 punkte šalys susitarė, kad ieškovas neturi pretenzijų dėl patalpų perdavimo termino, be to, terminas buvo atidėtas dėl ieškovo prašymu atliktų įrengimo darbų, apie termino atidėjimą ieškovas sužinojo iš anksto. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp dulkių ir lazerių gedimo. Susirašinėjimas dėl lazerių buvo pradėtas tik praėjus savaitei nuo remonto, kėlusio dulkes. Pirmas darbuotojos gydymas atliktas rugpjūčio 25 d., ieškovas nurodo, kad darbuotoja pradėjo skųstis rugpjūčio 20 d. Nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad liga susijusi su patalpų užterštumu, be to, kiti 5 darbuotojai nusiskundimų neturėjo. Šilumos mazgas ir ieškovo nuomotos patalpos yra skirtinguose pastatuose, neaišku, kaip ieškovas galėjo patirti pasekmes dėl remonto, iš kitų nuomotojų, net esančių tame pačiame pastate, atsakovas pretenzijų negavo. Ieškovo darbuotojai 3 dienas nedirbo ieškovo sprendimu, nėra įrodymų, kad darbuotojai negalėjo dirbti dėl atsakovo kaltės. Patalpos buvo perduotos vasarą, dujos įjungtos prasidėjus šildymo sezonui, todėl dujų skaičiavimas buvo atidėtas iki rudens. Vanduo šildomas elektriniu boileriu, tai su dujiniu šildymu nesusiję. Dujinis šildymas – įrengta dujinė katilinė. Patalpos buvo įrengtos ir pertvaros pastatytos pagal nuomininko pageidavimus. Nuomotojas skiria biudžetą, už kurį nuomininkas įsirengia patalpas. Skelbime plotas buvo nurodytas pagal projektinę dokumentaciją, vėliau plotas buvo tikslintas pagal faktinius duomenis, nuomininko prašymu matininkas atliko matavimus, nurodytus kadastrinėje byloje, ieškovas su matavimais sutiko.

8.       Ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d., 2018 m. rugpjūčio 24 d. ir 2018 m. rugpjūčio 25 d. procedūroms buvo užrašyti 9 klientai, procedūros buvo atšauktos dėl atsakovo 2018 m. rugpjūčio 20–24 d. vykdomų remonto darbų sugedus ieškovo depiliacijos įrangai, klientai nesutiko, kad procedūrų atlikimo data ir laikas būtų perkelti, bendra atšauktų procedūrų kaina – 990 Eur, procedūrų kainų detalizacijos ieškovas nepateikia, kadangi tai yra komercinė paslaptis.

9.       Atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nuomos sutartyje nurodytas perduotų nuomininkui patalpų plotas (111 kv. m) buvo patikslintas 2016 m. rugpjūčio 31 d. susitarimu, kuriuo šalys patvirtino, kad patalpų plotas, už kurį skaičiuojamas nuomos mokestis ir komunaliniai mokesčiai, yra 103,06 kv. m, susitarimo 3 punkte šalys susitarė dėl nuomos mokesčio sumos perskaičiavimo. Komunaliniai mokesčiai už laikotarpį nuo naudojimosi patalpomis pradžios 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., elektros energija ir vanduo apskaitomi pagal individualių skaitiklių rodmenis (ne pagal plotą), eksploataciniai mokesčiai skaičiuojami pagal plotą. Liepos ir rugpjūčio mėn. sąskaitoje eksploataciniai mokesčiai paskaičiuoti už 111 kv. m plotą, vėliau išrašomose sąskaitose nurodytas 103,06 kv. m plotas pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. Už du mėnesius ieškovui buvo paskaičiuota eksploatacinių išlaidų suma už didesnį plotą, tačiau sumos perviršio dydis nebuvo reikšmingas (8,73 Eur be PVM), todėl šalių susitarimu sąskaitos nebuvo kredituojamos/koreguojamos. Atsakovo mokėtina nekilnojamojo turto mokesčio dalis yra 500,87 Eur, žemės mokesčio dalis už 6 mėn. yra 35,61 Eur. Dujinis šildymas patalpose įrengtas 2016 m. rugsėjo pradžioje ir už jį nuo to laiko skaičiuojami mokesčiai.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3392-1044/2020 priėmė ieškovės UAB „Dekalatvia“ ieškinio reikalavimų dėl 1 611,65 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei AB „Saltoniškių verslo centras“ iš ieškovės UAB „Dekalatvia“ 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11.       Teismas, dėl ieškovo dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, nustatė, kad ieškovas reiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo 12 066,65 Eur nuostolių atlyginimo, 727,77 Eur, t. y. 8 proc. dydžio kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. Ieškovas nurodė, kad nuostolius sudaro: 2 665,04 Eur permoka už patalpų nuomą, 4 579,92 Eur permoka už komunalines paslaugas, 128,76 Eur kompensacinės palūkanos už depozitą, 300,55 Eur negrąžintas depozitas, 600 Eur už kitų patalpų nuomą, dėl atsakovo 2018 m. rugpjūčio 20–24 d. vykdytų remonto darbų patirtų 3 824,57 Eur nuostolių – 825,62 Eur ieškovo darbuotojų gydymo ir darbo užmokesčio išlaidas, 2 998,95 Eur nuostolių, susijusių su įrangos gedimų, šalinimu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė reikalavimų: priteisti 304,79 Eur už nuomą, 128,76 Eur kompensacines palūkanas už naudojimąsi pinigais už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2016 m. birželio 29 d., priteisti 300,55 Eur negrąžintą depozito sumą kaip nuostolius, priteisti 600 Eur už patalpų Vilniuje, A. J. g. 4-1, nuomą, priteisti 277,55 Eur lazerių transportavimo išlaidų (iš reikalavimo priteisti 2 998,95 Eur nuostolių, susijusių su įrangos gedimų šalinimu). Bendrai ieškovas atsisakė nuo reikalavimo priteisti 1 611,65 Eur nuostolių (304,79+128,76+300,55+600+277,55). Teismas priėmė ieškinio atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukė, grąžino ieškovei 27 Eur žyminio mokesčio.

12.       Teismas, spręsdamas dėl kitų ieškinio reikalavimų, nustatė, kad ieškovas palaikė reikalavimus priteisti iš atsakovo permokėtą 2 360,25 Eur nuomos mokestį dėl nuomos sutartyje nurodyto ir VĮ Registrų centre įregistruoto nuomos ploto neatitikimo (103,06 kv. m ir 97 kv. m), 4 579,92 Eur permoką už komunalines paslaugas, nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčio, 3 547,02 Eur nuostolių, patirtų dėl atsakovo 2018 m. rugpjūčio 20–24 d. vykdytų remonto darbų (iš jų 505,78 Eur sumokėta MB „Aprilus“, 1 110 Eur serviso įmonei Latvijos Respublikoje už lazerio remontą ir transportavimą, 890 Eur negautų pajamų 2018 m. rugpjūčio 23–25 d. atšaukus 9 klientus ir 215,62 Eur darbo užmokestis už 3 prastovos dienas, 825,62 Eur darbuotojų gydymo išlaidų), taip pat reikalavimą priteisti 8 proc. kompensacines palūkanas nuo nuostolių sumos už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. Bendrai prašė priteisti 10 487,19 Eur nuostolių (2 360,25+3 547,02+4 579,92) ir 8 proc. kompensacines palūkanas.

13.       Teismas pažymėjo, kad šalių sutarties nutraukimo teisėtumas ir nuostolių atlyginimas buvo patikrintas teismine tvarka Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-10350-608/2019, priėmus 2019 m. liepos 11 d. sprendimą, kuris įsiteisėjo 2020 m. balandžio 9 d. (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-477-340/2020).

14.       Teismas, spręsdamas dėl nuomos ir komunalinių mokesčių pagrįstumo, nustatė, kad 2015 m. gruodžio 17 d. nuomos sutartyje, kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui 111 kv. m ploto patalpas, o ieškovas įsipareigojo mokėti 14,50 Eur be PVM / 1 kv. m per mėnesį nuomos mokestį už patalpų naudojimą (nuomos sutarties Specialiųjų sąlygų 3, 5 punktai), 3 punkte šalys numatė, kad patalpų plotas gali būti tikslinamas pagal kadastrinius matavimus ir Bendrųjų sąlygų 1.2 punktą, kuris numatė, kad patalpų plotas bus skaičiuojamas ir matuojamas pagal grindų plotą tokiu būdu: jokie praėjimai, kolonos, paskirstymo sistemos, vidinės pertvaros ir pan. nesumažins aukščiau nurodytu būdu nustatyto ploto (1.2.1 p.); papildomos konstrukcijos (ventiliacijos angos, vamzdžiai, statramsčiai ir t. t.) esančios patalpoje neišskaičiuojamos iš aukščiau nurodytu būdu nustatyto ploto, jeigu jos užima mažiau kaip 1 kv. m grindų ploto, o jeigu kuri nors iš minėtų konstrukcijų užimtų daugiau kaip 1 kv. m grindų ploto, apskaičiuotas plotas bus sumažintas ta dalimi, kuria užimamas plotas viršija 1 kv. m (1.2.2 p.); nuomos mokesčio, mokėtino už patalpas, suma yra apskaičiuota remiantis Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nurodytais matavimais bei remiantis Specialiojoje dalyje nustatyta kaina (1.2.3 p.). Atsakovas perdavė ieškovui nuomos sutartyje numatytas patalpas 2016 m. birželio 29 d. Patalpų priėmimo–perdavimo aktu prie nuomos sutarties, kuriame šalys susitarė, kad nuomos mokestis bus mokamas nuo 2016 m. liepos 1 d. VĮ Registrų centre 2016 m. kovo 21 d. įregistruotas patalpų plotas yra 97,92 kv. m. Ieškovas procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad 2016 m. liepą jam paaiškėjo, kad ieškovo užimamas plotas sudaro 97,92 kv. m, todėl prašė pakeisti nuomos sutartį dėl 111 kv. m. 2016 m. rugpjūčio 31 d. šalys sudarė Papildomą susitarimą prie nuomos sutarties, kuriame susitarė pakeisti nuomos sutarties Specialiųjų sąlygų 3 dalį, numatant, kad patalpų plotas, pagal kurį skaičiuojamas nuomos mokestis – 103,06 kv. m (skaičiuojamas pagal nuomos sutarties sąlygas be pertvarų plotas). Šio susitarimo preambulėje ir 3 punkte šalys nurodė, kad užbaigus patalpų įrengimo ir pastato, kuriame yra patalpos, kapitalinės statybos darbus, atsakovas (nuomotojas) atliko kadastrinius matavimus ir įregistravo duomenis ir kadastrinių matavimų bylą Nekilnojamojo turto registre. Po nuomotojo (ieškovo) atliktų ir įregistruotų kadastrinių matavimų paaiškėjo patalpų ploto, pagal kurį skaičiuojamas nuomos mokestis neatitikimas palyginus su nuomos sutartyje nurodytų plotu, šiuo 230,26 Eur be PVM nuomos mokesčio permokos dydžiu už laikotarpį nuo nuomos mokesčio mokėjimo pradžios iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. sumažinama artimiausios po šio susitarimo dienos išrašytinos PVM sąskaitos faktūros pagal nuomos sutartį. Šio susitarimo 3 punkte nurodyta, kad nuomos mokestis pagal šiame susitarime 1 punkte nurodytą patalpų plotą skaičiuojamas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Minėto susitarimo 1 punkte nurodyta, kad patalpų plotas, pagal kurį skaičiuojamas nuomos mokestis 103,06 kv. m (skaičiuojamas pagal nuomos sutarties sąlygas be pertvarų). Byloje nėra duomenų ir ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių, jis žinodamas, jog viešame registre yra įregistruotas patalpų plotas 97,92 kv. m, nereiškė reikalavimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo, jeigu laikė, kad patalpų plotas skaičiuotinas kitaip nei buvo nurodyta sutartyje (pagal grindų plotą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio susitarimo 7 punkte taip pat įtvirtinta, jog šis susitarimas atitinka šalių valią ir laikomas neatskiriama nuomos sutarties dalimi; kiekviena iš šalių turėjo pakankamai laiko ir galimybių įvertinti iš susitarimo kylančias rizikas, prisiimamus įsipareigojimus, pasitelkti atitinkamus kvalifikuotus patarėjus ir specialistus siekiant įvertinti susidariusią situaciją ir susitarime nurodytas aplinkybes. Byloje taip pat nustatyta, kad šalys 2017 m. birželio 22 d. sudarė susitarimą prie 2015 m. gruodžio 17 d. nuomos sutarties, kuriuo ieškovas, kaip nuomininkas, pripažino, kad šio susitarimo pasirašymo dienai nuomininkas yra skolingas nuomotojui 648,78 Eur nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio kompensaciją, taip pat 1 873,28 Eur nuomos mokesčio ir su patalpų naudojimu susijusių mokesčių sumą. Be to, nustatyta, kad šalių susitarimas skaičiuoti nuomojamų patalpų plotą sutartyje nurodytu būdu (pagal grindų be pertvarų plotą, specialiųjų sąlygų 3 punktas, Bendrųjų sąlygų 1.2 punktas) buvo pasirinktas ir dėl tos priežasties, kad ieškovui kaip pirmajam nuomininkui buvo išnuomotos patalpos, todėl jos buvo įrengiamos, įskaitant pertvarų pastatymą, pagal ieškovo nurodymą. Ieškovas neneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad nuomojamų patalpų grindų plotas lyginant su įregistruotu viešame registre skiriasi ieškovo, kaip pirmojo nuomininko, nurodymu įrengus patalpas.

15.       Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nepripažinti pagrįstais ieškovo argumentai, jog įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad nuomos sutartyje nurodomas patalpų plotas tuo atveju, kai nuomos kaina sutartyje nurodoma už 1 kv. m privalo atitikti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodytą patalpų plotą ir šalims draudžiama susitarti kitaip. Teismo vertinimu, šalių elgesys, pirmiau nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, sutarties bei su ja susijusių pakeitimų (papildymų) sąlygų visuma patvirtina, kad šalių valią atitinka jų sudarytas susitarimas skaičiuoti nuomojamų patalpų plotą taip kaip numatyta sutartyje. Dėl to nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su ieškovu, kad pagal sutartį jam išnuomotų patalpų plotas buvo ne 103,06 kv. m, bet 97,92 kv. m. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti priešingą išvadą. Šiame kontekste teismas pažymėjo ir tai, kad pirmiau nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Deklatavia“ ieškinį atsakovui AB „Saltoniškių verslo centras“ dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, ieškovo reikalavimai buvo, be kita ko, grindžiami ir tuo, kad atsakovas suteikė patalpas, kurių bendras plotas su sienomis, pertvaromis ar kolonomis pagal viešo registro duomenis yra tik 97,92 kv. m, tačiau sąskaitose už nuomą reikalaujama mokesčių už 103,06 kv. m plotą. Įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad šalių 2016 m. rugpjūčio 31 d. Papildomas susitarimas prie 2015 m. gruodžio 17 d. nuomos sutarties, kuriuo susitarta pakeisti nuomos sutarties Specialiųjų sąlygų 3 dalį, be kita ko, numatant, kad patalpų plotas, pagal kurį skaičiuojamas nuomos mokestis yra 103,06 kv. m (skaičiuojamas pagal nuomos sutarties sąlygas be pertvarų plotas) patvirtina, jog nuomininkas (ieškovas) pripažino jam perduotų nuomojamų patalpų ploto atitikimą nuomos sutarties sąlygoms; kad ieškovas per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl nuomojamų patalpų ploto, neginčijo atsakovo teikiamų sąskaitų pagrįstumo, jas apmokėdavo, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovą tenkino tiek atsakovo išnuomotų patalpų plotas, tiek ir atsakovo paskaičiuotas šių patalpų nuomos mokestis (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-10350-608/2019, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.e2A-477-340/2020).

16.       Teismas, spręsdamas dėl nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčio pagrįstumo, nustatė, kad šie ieškovo argumentai taip pat nepripažinti pagrįstais. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, nekilnojamojo turto mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys. Nuomos sutarties 12.1.9 punkte nurodyta, kad papildomi mokėjimai yra su žemės sklypu susiję taikytini mokesčiai (pvz., žemės nuomos mokestis, žemės mokestis ir pan.), su Verslo centru susiję taikytini mokesčiai (pvz., nekilnojamojo turto mokestis ir pan.). Sutarties 12.2 punkte įtvirtinta, kad išlaidos, nurodytos 12.1 punkte, priskiriamos nuomininkui proporcingai pagal visą patalpų plotą nuomotino ploto atžvilgiu. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčiai ieškovui buvo skaičiuojami už 103,06 kv. m. Taigi priešingai nei nurodo ieškovas, ieškovas sutartyje buvo įsipareigojęs mokėti nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčius. Nurodytos nuostatos nuomos sutarčių šalims turi įstatymo galią, taigi – vykdytinos, todėl ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo šiuos ieškovo sumokėtus mokesčius netenkintas. Atsakovas procesiniuose dokumentuose pateikė detalų paaiškinimą kaip buvo apskaičiuota nekilnojamojo turto mokesčio dalis (500,87 Eur) ir žemės nuomos mokesčio dalis (už 6 mėn. 35,31 Eur), tenkanti ieškovui už 2016 m. Nekilnojamojo turto mokestis skaičiuojamas pagal turto mokestinę vertę, kurią nustato VĮ Registrų centras kas 5 metus, dauginant iš tarifo nustatyto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu; gauta suma dalijama iš 12 mėn. ir dauginama iš faktinio nuomos mėnesių skaičiaus, atsižvelgiant į patalpų nuomą. Žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal žemės nuomos deklaracijos duomenis ir bendrą atsakovo patalpų sumą (pvz., 2016 m.: deklaruotas žemės nuomos mokestis 7 364 Eur, patalpų plotas 10 755,91 kv. m, mėnesio žemės nuomos mokestis 613,67 Eur, 1 kv. m tenkantis mokestis už 1 mėn. 0,0571 Eur, atsakovui žemės nuomos mokestis už 2016 m. 6 mėn. sudaro 103,06 kv. m x 0,0571 Eur x 6 mėn.). Šiame kontekste pažymėta ir tai, kad 2017 m. birželio 22 d. susitarime prie nuomos sutarties šalys buvo susitarę dėl nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčių skolos išdėstymo. Remdamasis išdėstytu, teismas pripažino nepagrįstais ieškovo reikalavimus priteisti iš atsakovo ieškovo sumokėtą nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokestį.

17.       Teismas, spręsdamas dėl dujų mokesčių skaičiavimo pagrįstumo, nustatė, kad ieškovas teigė, kad atsakovas nepagrįstai nuo 2016 m. spalio 1 d. skaičiavo mokesčius už dujų suvartojimą, kadangi patalpų atsakovui perdavimo metu katilinės darbai dar nebuvo užbaigti ir dujų skaitiklių parodymai priėmimo–perdavimo akte nėra užfiksuoti, dujų skaitiklių rodmenys nustatyti 2019 m. vasario 18 d. defektavimo akte. Ieškovas teigė, kad patalpos nebuvo šildomos dujomis, buvo šildomos elektra. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas neteikė įrodymų. Atsakovas neginčijo, kad pasirašant 2016 m. birželio 29 d. Patalpų priėmimo–perdavimo aktą prie nuomos sutarties dujų katilinės darbai nebuvo baigti, todėl ir dujų skaitiklio rodmenys nebuvo užfiksuoti. Atsakovo atstovo, liudytojo paaiškinimais nustatyta, kad dujinis šildymas atsakovo patalpose buvo įrengtas nuo 2016 m. rugsėjo pradžios, patalpose įrengti radiatoriai. Šiuos atsakovo teiginius patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai, Nekilnojamojo turto registro išraše taip pat nurodyta, kad atsakovui išnuomotose patalpose yra dujinis šildymas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad šildymo laikotarpiu ieškovo mokėtinos sumos už elektros energiją reikšmingai nesiskyrė nuo mokėtinos sumos už elektros energiją ne šildymo laikotarpiu. Remdamasis byloje esančių įrodymų visetu, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo jam išnuomotose patalpose nebuvo dujinio šildymo, kad patalpas ir vandenį ieškovas šildė elektriniais prietaisais. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad tik nuo 2016 m. rugsėjo mėn. atsakovui teikiamose sąskaitose buvo nurodytas mokėjimas „dujų suvartojimas“ pagal dujų katilo skaitiklio rodmenis. Teismo vertinimu, vien tai, kad patalpų priėmimo–perdavimo akte nebuvo nurodyti dujų skaitiklio rodmenys, kadangi dujų katilinės darbai tuo metu dar nebuvo baigti, nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, kad dėl to ieškovas neturi pareigos sumokėti už jam suteiktas paslaugas.

18.       Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovo reikalavimai priteisti permokėto 2 360,25 Eur nuomos mokesčio, 4 579,92 Eur permoką už komunalines paslaugas atmestini. Pažymėjo, kad nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo perskaičiuotas 2016 m. rugpjūčio 31 d., eksploatacinių mokesčių permoka minėtu laikotarpiu sudarė 8,73 Eur (be PVM). Atsakovas paaiškino, kad dėl nurodyto eksploatacinių mokesčių sumos perviršio dydžio mažareikšmiškumo, šalių susitarimu tos sąskaitos nebuvo koreguojamos. Ieškovas to neneigė. Be to, kaip matyti iš atsakovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų Nr. SVC000921 ir Nr. SVC000926 už 2016 m. rugsėjį, spalį, atsakovas eksploatacines išlaidas skaičiavo už mažesnį plotą (103 kv. m).

19.       Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti nuostolių, patirtų dėl atsakovo 2018 m. rugpjūčio 20–24 d. vykdytų remonto darbų, sprendė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas atliko remonto (šilumos punkto renovavimo) darbus pastate. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2018 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į atsakovą, informuodamas, jog jo patalpose sklinda nemalonus kvapas „kaip kažkas degtų“. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 21 d. atsakydamas nurodė, kad vyksta šilumos mazgo renovacijos darbai, vamzdžių virinimo metu atsiranda panašus kvapas. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, jog salone atsirado dūmai ir nemalonus kvapas „kaip degtų“, prašydamas informuoti, kiek laiko vyks remonto darbai ir nurodė, kad darbuotojams pasidarė bloga, jog kabinetuose „kaip rūke“, jaučiami dūmai. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 23 d. atsakydamas nurodė, kad dėl vykdomų darbų susidarę dūmai šiuo metu pašalinti, demontavimo darbai bus baigti iki rytojaus pietų, bet dūmų daugiau nebebus. Liudytojas teismo posėdyje paaiškino, kad šilumos mazgo renovavimo darbai vyko tame pastate, kuriame ieškovas nuomojosi patalpas, tačiau šilumos mazgas yra pastato krašte, rūsio patalpoje, šilumos mazgą ir ieškovo nuomotas patalpas skiria virš 30 m, tiesioginio susijungimo tarp rūsio ir ieškovo patalpų nėra, rūsio ir ieškovo patalpų durys atsidaro į skirtingas puses, bendrų ventiliacinių angų nėra, kiekvienas nuomininkas turi individualią rekuperacinę sistemą, remonto metu buvo pjaustomi seni šilumos tinklo vamzdžiai, svilo medžiaga (vata), atviros liepsnos nebuvo, dulkių buvo.

20.       Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovui vykdant šilumos punkto renovavimo darbus nurodytu laikotarpiu ieškovas savo patalpose galėjo jausti degėsių (dūmų) kvapą. Teismas sutiko su ieškovu, kad degėsių (dūmų) kvapas nėra malonus, tačiau, teismo vertinimu, iš surinktų įrodymų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad dėl atsakovo vykdytų darbų ieškovo patalpose susidarė tokia tarša ir dulkių koncentracija, jog dėl jos sugedo atsakovo veikloje naudojama įranga. Iš byloje esančio MB „Aprilus“ 2018 m. rugsėjo 21 d. defektų akto matyti, kad atlikus plaukų šalinimo lazerinės sistemos DEKA Motus AX ir LPG apžiūrą nustatyta, jog visos DEKA Motus ir LPG viduje ir išorėje esančios dalys ir komponentai padengti neaiškios kilmės riebaliniu sluoksniu; kad tikėtina, jog tai dėl riebalinių apnašų įrenginio DEKA Motus aušinimo kontūras neišsklaido šilumos, todėl įrenginio temperatūra per aukšta; taip pat nustatyti DEKA Motus šviesolaidžio jungties optinio paviršiaus pažeidimai, nurodyta, kad DEKA Motus programinė lazerio įranga yra pasenusi, kad visi LPG filtrai užsiteršę. Šiame akte nurodyta atlikti šiuos būtinuosius darbus – išvalyti abu prietaisus nuo riebalinių apnašų, pakeisti šviesolaidį, įdiegti naujausią programinės įrangos versiją, papildyti aušinimo skystį ir nuorinti aušinimo kontūrą, nusiųsti DEKA Motus į dedikuotą gamintojo servisą papildomai ekspertizei, pakeisti LPG filtrus. Byloje esančiame 2018 m. lapkričio 16 d. elektroniniame laiške ieškovui nuo (duomenys neskelbtini). nurodyta, kad patvirtinama, jog lazerinis įrenginys MOTUS AX spalio 4–10 dienomis buvo A Medical Ltd serviso centre Rygoje remontui ir buvo sutarta, kad blykstės lempa bus įsigyta, įskaitant montavimą, už 1 110 Eur. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog 1 110 Eur buvo sumokėta (pateikta tik 2018 m. lapkričio 7 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita faktūra). Ieškovas nepateikė argumentų, įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokios kilmės riebalinis sluoksnis buvo ant plaukų šalinimo lazerinės sistemos, ar riebalinis sluoksnis ant įrangos vidaus ir išorės detalių susidarė staigiai, t. y. per tas dienas, kai atsakovas vykdė darbus, ar yra ilgalaikio kaupimosi pasekmė, neteikė įrodymų, kad po nurodytų atsakovo darbų buvo atliktas ieškovo patalpų generalinis valymas, susijęs su padidinta tarša, dezinfekcija ir pan. Taigi sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovas neįrodė, jog akte išvardyti įrangos trūkumai (neaiškios kilmės riebalinės apnašos, aušinimo kontūro gedimas, optinio paviršiaus pažeidimai, pasenusi įrenginio programinė įranga) yra tiesiogiai susiję su atsakovo vykdytais šilumos punkto renovacijos darbais, kad elektroniniame laiške nurodytas susitarimas dėl lempos blykstės įsigijimo yra tiesiogiai susijęs su atsakovo vykdytais darbais, defektinio akto sudarymo ir ieškovo nusiskundimų dėl kvapų laikas yra atitolęs. Remdamasis išdėstytu, teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti dėl įrangos remonto patirtas išlaidas.

21.       Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti nuostolių, patirtų dėl prarastų klientų nuo 2018 m. rugpjūčio 23–25 d., sprendė, kad nors ieškovas nurodė, joj jo teikiamų paslaugų kainos skelbiamos viešai, tačiau tokių įrodymų į bylą neteikė, taip pat nurodė, kad neteikia procedūrų kainų detalizacijos, siekdamas neatskleisti atsakovui kainodaros, kuri yra ieškovo komercinė paslaptis. Teismas pažymėjo, kad priešingai nei nurodo ieškovas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 9, 10 straipsnyje įtvirtinta kaip nagrinėjant civilinę bylą apsaugomos komercinės paslaptys. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ieškovui teisę spręsti, kokį pažeistų teisių gynybos būdą ir kokia apimtimi pasirinkti. Kaip nustatyta aukščiau, ieškovas neįrodė, jog ieškovo veikloje naudojama įranga 2018 m. rugpjūčio 23–25 d. negalėjo būti naudojama dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. vykdytų remonto darbų. Taip pat iš ieškovo pateiktų dokumentų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad būtent tokio dydžio pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, byloje nesant duomenų, kada minėtoms paslaugoms buvo užsirašyta, ar analogiškos paslaugos buvo suteiktos 2018 m. rugpjūčio 20–22 d. ir pan. Remdamasis išdėstytu, teismas netenkina ieškovo prašymo priteisti nuostolius, patirtus negautos naudos forma (negautas pajamas), kadangi ieškovas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo ir priežastinio ryšio su neteisėtais kalto asmens veiksmais.

22.       Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti darbuotojų darbo užmokesčio ir gydymo išlaidas, sprendė, kad bylos įrodymai nepatvirtina vienareikšmės išvados, jog ieškovės vadovės H. A. patirtos išlaidos buvo susijusios su jos darbine veikla, t. y. sveikatos sutrikimas atsirado darbe dėl atsakovo vykdytų remonto darbų, kad su tuo susijusias išlaidas patyrė ieškovas. Byloje nepateikti duomenys, kad minėtam ieškovo darbuotojui buvo suteiktas nedarbingumas, nors pagal pateiktas sąskaitas matyti, jog asmuo 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo dienos stacionare. Taip pat nepateikti duomenys, kad ieškovo darbuotojai dėl sveikatos sutrikimų (2018 m. rugpjūčio 27 d. pranešime atsakovui ieškovas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo iškviesta greitoji pagalba, kadangi darbuotojai jautė silpnumo ir dusulio jausmą ir jiems buvo rekomenduota kreiptis į medikus) negalėjo atlikti savo darbo tris dienas. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų 2018 m. rugpjūčio 20–25 d. vykdant šilumos punkto remonto darbus, atmestini kaip nepagrįsti ir ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo ieškovo darbuotojams sumokėtą 215,62 Eur darbo užmokestį už tris dienas.

23.       Teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, netenkino ieškovo reikalavimų priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą, nenustačius civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų (neteisėtų atsakovo veiksmų, priežastinio ryšio, žalos ir kaltės) viseto. Teismas taip pat nenustatė pakankamo pagrindo kvalifikuoti ieškovo veiksmus kreipiantis į teismą dėl nuostolių atlyginimo kaip pakankamų piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti, dėl to netenkino atsakovo prašymo taikyti ieškovui CPK 95 straipsnyje nustatytą sankciją už piktnaudžiavimą procesu.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24.       Ieškovė UAB „Dekalatvia“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą dalyse, kuriose buvo netenkinti šie ieškovės reikalavimai: 1) dėl permokėto 2 360,25 Eur nuomos mokesčio; 2) dėl 4 579,92 Eur permokos už komunalines paslaugas, nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokestį, permokos 1 771,65 Eur dydžio dalyje; 3) dėl 3 547,02 Eur nuostolių, patirtų dėl atsakovo 2018 m. rugpjūčio 20–24 d. vykdytų remonto darbų, nuostolių 2 721,40 Eur dydžio dalyje, kurią sudaro nuostoliai susidarę dėl 505,78 Eur sumokėtų MB „Aprilus“, 1 110 Eur sumokėtų serviso įmonei Latvijos Respublikoje už lazerio remontą ir transportavimą; 4) 890 Eur negautos pajamos 2018 m. rugpjūčio 23–25 d. atšaukus 9 klientus ir 215,62 Eur nuostoliai dėl darbuotojams sumokėto darbo užmokesčio už 3 prastovos dienas; 5) dėl 8 proc. kompensacinių palūkanų priteisimo, jų dalyje skaičiuojant nuo 6 853,30 Eur nuostolių sumos už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d., kas sudaro 411,57 Eur, taip pat dėl 8 proc. metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ir šiose dalyse priimti naują sprendimą priteisiant nurodytas sumas.

25.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamose dalyse yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to turi būti panaikintas.

25.2.                      Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl permokėto 2 3650,25 Eur nuomos mokesčio priteisimo, netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles. Nustatydamas sutarties turinį dėl nuomos mokesčio dydžio, nepagrįstai vadovavosi nuomos sutarties šalių subjektyviais ketinimais, nors turėjo būti taikytas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas. Teismas neatsižvelgė į nuomos sutarties galiojimo metu egzistavusių objektyvių aplinkybių pasikeitimą. Teismo atliktas nuomos mokesčio apskaičiavimo išaiškinimas šiuo atveju prieštarauja sąžiningumo principui, nes jo rezultatas reiškia aiškų nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu. Teismas, netinkamai aiškindamas sutarties nuostatas, nepagrįstai sprendė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su ieškove, jog pagal sutartį jai išnuomotų patalpų plotas buvo ne 103,06 kv. m, bet 97,92 kv. m, nes byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti priešingą išvadą.

25.3.                      Teismas netinkamai atliko byloje esančių objektyvių duomenų, kurie patvirtina atsakovės nesąžiningumą nuo pat sutartinių santykių su ieškove pradžios, vertinimą. Pažymi, kad atsakovei jau nuo 2016 m. kovo mėn. buvo žinoma, jog ieškovei perduotų naudotis patalpų plotas sudarė 97,92 kv. m, o ne 111 kv. m, dėl to per mėnesį susidarė 90,18 Eur nepagrįstai reikalaujamo sumokėti nuomos mokesčio.

25.4.                      Teismas, atmesdamas reikalavimus dėl 4 579,92 Eur permokos už komunalines paslaugas, nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokestį, iš esmės neatliko jokio tyrimo ir formaliai atmetė šiuos ieškovės reikalavimus.

25.5.                      Teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškovės reikalaujamos permokos už žemės nuomos mokestį, o teismo sprendimo ydingumą šioje dalyje patvirtina atsakovės pateiktos 2016 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos ir jos išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenys. Neatitikimas šioje vietoje susidarė dėl to, kad žemės mokestis ieškovei buvo skaičiuojamas ne nuo nekilnojamojo turto registre įregistruoto 97,92 kv. m patalpų ploto, bet nuo atsakovo sutartyje nurodyto 103,06 kv. m ploto. Tokiu būdu ieškovė permokėjo atsakovei 2016–2019 m. 9,37 Eur žemės nuomos mokesčio, taip pat ieškovė permokėjo atsakovei 96,58 Eur eksploatacinių išlaidų.

25.6.                      Teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą, dėl to nepagrįstai sprendė, kad atsakovė tinkamai apskaičiavo ieškovei nuo 2016 m. spalio 1 d. mokestį už dujų suvartojimą. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus ir nurodytas faktines aplinkybes, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažino, jog patalpų perdavimo ieškovei metu dujinės katilinės įrengimo darbai nebuvo užbaigti ir dujų skaitiklio parodymai priėmimo–perdavimo akte nebuvo fiksuoti, o ieškovė 2019 m. vasario 8 d. pretenzijoje atsakovei dėl skolų suderinimo, nurodė, kad jokio dujinio šildymo ji iš atsakovės negavo ir šildėsi elektra. Taip pat atsakovės darbuotojas V. T. (V. T.) 2018 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad vykdomi šilumos mazgo renovacijos darbai, kad dujų skaitiklio parodymai buvo fiksuoti tik ieškovei atlaisvinus patalpas 2019 m. vasario 18 d. defektiniame akte. Neįvertino, kad atnaujinus bylą ir atsakovei pateikus papildomus įrodymus – dujinio šildymo planus, tapo aišku, kad ieškovė individualaus dujų apskaitos prietaiso neturėjo ir tuo pačiu dujų katilu naudojosi keli nuomininkai. Šias aplinkybes taip pat patvirtina antstolės Brigitos Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys, į kuriuos teismas neatsižvelgė. Apeliantės manymu, šaliai, teigiančiai, jog komunalinės ir kitos išlaidos buvo, o ne šaliai atsikertančiai, jog jų nebuvo, kyla pareiga įrodyti kokios išlaidos buvo. Dėl šių aplinkybių, ieškovė nepagrįstai 2016–2019 m. atsakovei sumokėjo 1 665,70 Eur už dujas.

25.7.                      Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl patirtų nuostolių, atsakovei vykdant nuomotose patalpose remonto darbus. Apeliantės manymu, teismas vertindamas šioje dalyje įrodymus, pažeidė tikėtinumo taisyklę, grindžiamą laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvo tikimybę. Šiuo atveju, teismas nepagrįstai logiškai nesusiejo įrangos gedimo su atsakovės veiksmais sukeltomis dulkėmis, kurių atsakovė neginčijo. Pažymi, kad ieškovė depiliacijos paslaugų teikimui naudojo lazerinę įrangą, kurioje didžiąją dalį sudaro optika, dėl to logiška, kad stiklo vatos dulkės, nusėdusios ant lazerinės įrangos stiklo lęšių, apsinešusių riebalais, atsiradusiais nuo klientų kūno paviršiaus, galėjo subraižyti įrangos optinį paviršių ir užkišti aušinimo kontūrą, dėl to labiausiai tikėtina dėl šių priežasčių ir sugedo minėta lazerinė įranga. Dūmai ir dulkės sklido mažiausiai 3 dienas, dėl to šios atsiradusios pasekmės negali būti laikomos pernelyg atitolusiomis nuo atsakovės vykdytų remonto darbų. Pabrėžia, kad atsakovo veiksmus, sukėlusius žalą, patvirtino atsakovo darbuotojas V. T. šalių elektroniniame susirašinėjime ir teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės prašymą vertinti šio liudytojo parodymus teismo posėdžio metu kritiškai, kadangi minėtas liudytojas susijęs su atsakovu darbo santykiais. Atitinkamai esant patalpų uždūmijimui ir dulkėms, sveikatos priežiūros paslaugos pagal higienos normų reikalavimus negalėjo būti teikiamos, dėl to ieškovė patyrė nuostolių (negautų pajamų) dėl atšauktų klientų vizitų. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, kaip darbdavė, privalėjo pasirūpinti savo darbuotojų sveikata, dėl to darbuotojai nedirbo kol patalpos nebuvo išvėdintos ir sutvarkytos. Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus taip pat neatsižvelgė į tai, kad sugedus lazeriniam prietaisui, lazerinių depiliacijos paslaugų teikimas tapo objektyviai neįmanomu.

25.8.                      Teismo išvados, kad nebuvo nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, prieštarauja CK 6.246 straipsnio 1 dalies įtvirtintai bendrajai civilinės atsakomybė taisyklei, kurio nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

26.       Atsakovė AB „Saltoniškių verslo centras“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš apeliantės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

27.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o teismas tinkamai motyvavo sprendime pateiktas išvadas. Atsakovės nuomone, kelių skunde minimų aplinkybių nepaminėjimas ar kitoks, nei pageidauja ieškovė vertinimas, didelės apimties argumentuotame sprendime, kuriame išspręsti visi ieškinyje kelti teisinio ir faktinio pobūdžio klausimai, negali būti pagrindas naikinti sprendimą.

27.2.                      Skundžiamame sprendime teismas detaliai ir nuosekliai išnagrinėjo ieškovės samprotavimus, atsakovės poziciją, byloje esančius įrodymus, o teismo išvados dėl mokesčių perskaičiavimo yra teisėtos ir pagrįstos. Be to, atsakovės įsitikinimu, teismui iš esmės pakaktų tik vieno sprendime nurodyto argumento – pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį įsiteisėjusiame sprendime nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad civilinėje byloje dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-477-340/2020) buvo sprendžiami nuomos sutarties vykdymo klausimai, dalyje dėl patalpų ploto bei mokesčių apskaičiavimo yra analogiški šioje byloje sprendžiamiems patalpų ploto ir mokesčių apskaičiavimo klausimams.

27.3.                      Ieškovė skunde teikia papildomų argumentų dėl nuomos sutarties aiškinimo, nurodydama, kad teismas, aiškindamas nuomos sutartį, pažeidė sąžiningumo principą, nepritaikė objektyvaus sutarties aiškinimo metodo, nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovei, tačiau nepaaiškina, kokios konkrečios sutarties ar nuomos sutartį lydinčių susitarimų nuostatos (sąlygos), ieškovės įsitikinimu, buvo netinkamai aiškinamos. Atsakovės įsitikinimu, teismas skundžiamame sprendime pagrįstai rėmėsi šalių susitarimu ir tinkamai išaiškino šalių susitarimą dėl patalpų ploto vadovaudamasis prioritetiniais lingvistiniu ir subjektyviu aiškinimo metodais – susitarimo tekstas yra aiškus, kitoms nuomos sutarties ar susitarimo sąlygoms neprieštarauja, sutarties šalių elgesys po susitarimo sudarymo leidžia teigti, kad ieškovė aiškiai suprato šalių susitarimo dėl patalpų ploto skaičiavimo pagrindą, esmę ir sutiko su mokesčių skaičiavimu pagal susitarime nurodytą plotą.

27.4.                      Pažymi, kad ieškovė, skaičiuodama skunde tariamą žemės mokesčio permoką remiasi 2016 m. žemės mokesčio dydžiu, skaičiuodamas ir vėlesnių laikotarpių mokesčius, niekaip nepagrįsdama tokio skaičiavimo.

27.5.                      Nesutinka su ieškovės pozicija, kad į bylą nepateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės poziciją dėl mokesčio už dujų suvartojimą pagrįstumą. Paaiškina, kad dujų prietaisas buvo įrengtas kelioms patalpoms ir proporcingai patalpų plotui buvo skaičiuojamas mokestis už suvartotas dujas. Pabrėžia, kad nuo 2016 m. iki sutarties pasibaigimo 2019 m. vasario mėnesį išrašytose šaltuoju metų laiku sąskaitose buvo atskira „dujų suvartojimo“ eilutė. Ieškovė daugiau negu 2 metus tokias sąskaitas priimdavo ir apmokėdavo, t. y. savo veiksmais patvirtino tokias išlaidas.

27.6.                      Nesutinka su apeliantės argumentais dėl nuostolių priteisimo ir palaiko visą savo bei pirmosios instancijos teismo pateiktą argumentaciją dėl ieškovės reikalavimų atlyginti nuostolius, vykdant remonto darbus. Papildomai pasisako tik dėl ieškovės teiginio apie dūmų ir dulkių sklidimą mažiausiai 3 dienas, po kurio sugedo ieškovės lazerinė įranga, tariamo liudytojo paaiškinimų ir šalių susirašinėjimo prieštaravimo bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Atsakovės įsitikinimu, akivaizdžiai logiškai prieštarauja ieškovės skundo teiginiai apie nuolat sklidusias dulkes ir dūmus, dėl kurių darbuotojai negalėjo dirbti nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki rugpjūčio 25 d., kurie sugadino ieškovės įrangą beveik po mėnesio. Chronologinė ieškovės pateikiamos pozicijos seka ir pasekmės prasilenkia su logika ir paneigia priežastinio ryšio tarp tariamai kritinių dūmų ir dulkių kiekio ir įrangos gedimo, pajamų negavimo ir darbuotojų nedarbingumo, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Taip pat nėra prieštaravimo tarp liudytojo V. T. parodymų, kadangi atsakovė niekada nepripažino priežastinio ryšio tarp vykdytų darbų ir ieškovo reikalavimų priteisti nuostolius.

27.7.                      Pažymi ir tai, kad ieškovė patalpose vykdė grožio salono veiklą, reikalavimus byloje dėl negautų pajamų reiškė dėl neatliktų depiliacijos paslaugų, dėl to teiginiai apie sveikatos priežiūros paslaugas, kurios negalėjo būti teikiamos 3 dienas, turi būti vertinami kritiškai.

       Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

29.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

30.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl nuomos mokesčio ir kitų mokesčių permokų grąžinimo, nuostolių atlyginimo, palūkanų ir negautų pajamų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. 

31.       Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Dekalatvia“ (kaip nuomininkas) ir atsakovė AB „Saltoniškių verslo centras“ (kaip nuomotojas) 2015 m. gruodžio 17 d. sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SVC-PNS 2015/5, kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui 111 kv. m ploto patalpas Vilniuje, Saltoniškių g. 29 / Liepyno 2, o ieškovas įsipareigojo mokėti 14,50 Eur be PVM / 1 kv. m per mėnesį nuomos mokestį už patalpų naudojimą. Atsakovas perdavė ieškovui nuomos sutartyje numatytas patalpas 2016 m. birželio 29 d. Patalpų priėmimo–perdavimo aktu prie nuomos sutarties. 2016 m. birželio 29 d. priėmimo–perdavimo akte šalys susitarė, kad nuomos mokestis bus mokamas nuo 2016 m. liepos 1 d. VĮ Registrų centre 2016 m. kovo 21 d. įregistruotas patalpų plotas yra 97,92 kv. m. 2016 m. rugpjūčio 31 d. šalys sudarė Papildomą susitarimą prie nuomos sutarties, kuriame susitarė pakeisti nuomos sutarties Specialiųjų sąlygų 3 dalį, numatant, kad patalpų plotas, pagal kurį skaičiuojamas nuomos mokestis – 103,06 kv. m (skaičiuojamas pagal nuomos sutarties sąlygas be pertvarų plotas). Šalių nuomos sutartis nutraukta 2019 m. vasario 18 d. dėl nuomininko kaltės jam laiku nemokant mokėjimų pagal nuomos sutartį. Šalių sutarties nutraukimo teisėtumas patikrintas teismine tvarka Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-10350-608/2019, priėmus 2019 m. liepos 11 d. sprendimą, kuris įsiteisėjo 2020 m. balandžio 9 d. (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-477-340/2020). Ieškovė pareiškė šioje byloje ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės (nuomotojos) nuomos mokesčio permoką, permoką už komunalines paslaugas, nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokestį, nuostolius (tiek tiesioginius, tiek netiesioginius) dėl atsakovo 2018 m. rugpjūčio 20–24 d. vykdytų remonto darbų, kompensacines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dalies reikalavimų ieškovas atsisakė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o kiti reikalavimai buvo atmesti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimu. Ieškovė iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama, kad teismas netinkamai vertino šalių susitarimus, netinkamai vertino bylos įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, neatsižvelgė į daugelį ieškovo įrodinėjamų aplinkybių, dėl to priėmė nepagrįstą teismo sprendimą.

32.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).

33.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

34.       Pirmiausia byloje pažymėtina, kad tarp ginčo šalių buvo nagrinėta kita civilinė byla, kuri jau išnagrinėta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10350-608/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-477-340/2020).

35.       Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019); 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

36.       Nagrinėjamu atveju iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10350-608/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-477-340/2020 matyti, kad minėta byla, kurioje dalyvavo tos pačios ginčo šalys, turi prejudicinę reikšmę šiai nagrinėjamai bylai, o prejudicinę reikšmę turinčioje byloje konstatuotų aplinkybių šalims iš naujo įrodinėti nereikia (dalyvavęs byloje asmuo kaip savo atsikirtimų pagrindu galėjo remtis šiomis aplinkybėmis ir nustatytų faktų jam iš naujo įrodinėti nereikėjo). Šiuo atveju, atsakovė, atsikirsdama į dalį ieškovo naujame ieškinyje suformuotų reikalavimų, rėmėsi šiuo įsiteisėjusiu kitoje byloje teismo sprendimu. 

37.       Minėtoje civilinėje byloje (Vilniaus miesto apylinkės teismo byla Nr. e2-10350-608/2019 ir Vilniaus apygardos teismo byla Nr. e2A-477-340/2020) buvo nustatyta ir konstatuota, kad šios bylos ieškovė UAB „Dekalatvia“ (nuomininkė) nuolat ir sistemingai vėlavo mokėti nuomos ir kitus nuomos sutartyje numatytus mokesčius, t. y. nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal šalių nuomos sutartį, dėl to šalių nuomos sutartis nutraukta nuomotojo iniciatyva dėl UAB „Dekalatvia“ kaltės. Taip pat minėtoje byloje buvo nagrinėtos ieškovės UAB „Dekalatvia“ byloje įrodinėtos aplinkybės apie tai, kad atsakovė suteikė ieškovei (nuomininkei) žymiai mažesnes patalpas nei buvo susitarta sutartyje, o išrašytose sąskaitose už nuomą reikalavo mokesčių už didesnį plotą. Teismas atmetė šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Nurodė, kad byloje esantis šalių susitarimas patvirtina, jog nuomininkė (UAB „Dekalatvia“) pripažino jai perduotų nuomojamų patalpų atitikimą nuomos sutarties sąlygoms, per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė pretenzijų ar reikalavimų dėl nuomojamų patalpų ploto, neginčijo atsakovės teikiamų sąskaitų pagrįstumo, dėl to teismas konstatavo, kad ieškovę tenkino tiek atsakovės išnuomotų patalpų plotas, tiek ir atsakovės paskaičiuoti mokesčiai pagal išrašomas sąskaitas. 

38.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Dekalatvia“ vėl kėlia tuos pačius ginčo nuomotų patalpų ploto ir mokesčių apskaičiavimo (išrašytų sąskaitų nepagrįstumo) klausimus (šias aplinkybes grindžia ir apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu) ir atitinkamai pagal šias aplinkybes prašo priteisti jai sumokėto nuomos mokesčio ir kitų mokesčių permokas, nors prejudiciniame šiai bylai teismo sprendime šie klausimai jau buvo galutinai išspręsti ir padarytos kategoriškos bei aiškios išvados, t. y. šalių nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovę tenkino jai perduotų nuomojamų patalpų plotas, jis atitiko šalių susitarimus, valią, o atsakovė per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė pretenzijų ar reikalavimų dėl nuomojamų patalpų ploto ar teikiamų sąskaitų pagrįstumo, šios sąskaitos buvo išrašytos pagrįstai. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime papildomai detaliai ir aiškiai motyvavo išvadas, kodėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su ieškove dėl jos nurodomų nuomotų patalpų ploto ir mokesčių skaičiavimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokias išvadas ir pritaria atsakovės argumentams bei pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad ieškovės reikalavimai, susiję su pagal nuomos sutartį taikytų didesniu nuomos bei kitų su patalpų valdymu susijusių mokesčių perskaičiavimu (permokos grąžinimo) pagal mažesnį plotą, yra nepagrįsti, dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu atmesti.

39.       Tais pačiais motyvais atmestini ir apeliantės skundo argumentai dėl netinkamai apskaičiuoto žemės mokesčio, kadangi pati apeliantė skunde neneigia ir aiškiai nurodo, kad neatitikimas dėl žemės mokesčio skaičiavimo susidarė dėl to, jog žemės mokestis ieškovei buvo skaičiuojamas ne nuo nekilnojamojo turto registre įregistruoto patalpų ploto, bet nuo atsakovo sutartyje nurodyto ploto, dėl to ieškovė permokėjo šį mokestį atsakovei, t. y. šis reikalavimas taip pat išvestinai susijęs su ieškovės nepagrįstai nurodytomis aplinkybėmis dėl netinkamai nustatyto nuomotų patalpų ploto ir mokesčių pagal jį skaičiavimo, kuris atmestas kaip nepagrįstas.

40.       Papildomai byloje ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė nepagrįstai skaičiavo mokesčius už dujų suvartojimą, nes ginčo patalpos nebuvo šildomos dujomis, o buvo šildomos elektra. Pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos ieškovės argumentus kaip nepagrįstus įrodymais. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą.

41.       Kaip minėta, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).

42.       Byloje pateikta įrodymų, kad ginčo nuomotame objekte buvo dujų katilinė (pateikti dujų katilinės įrengimo dokumentai; Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodomas faktas, kad ginčo objekte yra dujinis patalpų šildymas), atsakovės išrašytos ir pateiktos ieškovei sąskaitos, kuriuose nuo 2016 m. iki sutarties pasibaigimo 2019 m. vasario mėn. šaltuoju metų sąskaitose buvo nurodoma atskira „dujų suvartojimo“ eilutė. Sąskaitose buvo nurodytas mokėjimas „dujų suvartojimas“ pagal dujų katilo rodmenis. Kaip minėta, byloje taip pat nustatytos esminės bylos aplinkybės, kad ieškovė per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl teikiamų (gautų) sąskaitų (kuriose buvo žymos ir apie dujų sunaudojimą) pagrįstumo. Šios pretenzijos atsirado tik po sutarties nutraukimo ir kilus tarp šalių teisminiams ginčams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovei pateiktus pakankamai tikėtinų įrodymų apie tai, kad ginčo patalpose galėjo faktiškai būti tiekiamos dujos, buvo išrašomos sąskaitos pagal dujų katilo rodmenis (išnaudojamą dujų kiekį), dėl to pagal CPK 12 ir 178 straipsnius įrodinėjimo našta pagrįsti teiginius, kad dujos vis dėl to nebuvo faktiškai tiekiamos ieškovės nuomotoms patalpoms, teko tokiomis aplinkybėmis pareikštus atsikirtimus grindžiančiai ieškovei. Pabrėžtina, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta, t. y. byloje nėra tikėtinų įrodymų, kad ieškovei išnuomotose patalpose nebuvo tiekiamos dujos šildymui, o patalpas ir vandenį ieškovė išimtinai šildė tik elektriniais prietaisais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė šį reikalavimą.

43.       Ieškovė taip pat reiškė byloje reikalavimus priteisti iš atsakovo 3 547,02 Eur nuostolių, patirtų dėl atsakovės 2018 m. rugpjūčio 20–24 d. vykdytų remontų darbų, kuriuos sudaro atsakovo veikloje naudotos lazerinės įrangos remontas (1 625,78 Eur), negautos pajamos (890 Eur) 2018 m. rugpjūčio 23–25 d. atšaukus 9 klientus, (215,62 Eur) darbo užmokestis už 3 prastovos dienas, (825,62 Eur) darbuotojų gydymo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu 2 721,40 Eur nuostolių dydžio dalyje t. y. dėl nuostolių, kurie susidarė dėl 505,78 Eur sumokėtų MB „Aprilus“, 1 110 Eur sumokėtų serviso įmonei Latvijos Respublikoje už lazerio remontą ir transportavimą; 890 Eur negautos pajamos 2018 m. rugpjūčio 23–25 d. atšaukus 9 klientus ir 215,62 Eur nuostoliai dėl darbuotojams sumokėto darbo užmokesčio už 3 prastovos dienas. Taigi, ieškovė byloje įrodinėjo, kad dėl atsakovės 2018 m. rugpjūčio 20–24 d. vykdytų remonto darbų pastate, kuriame ieškovė nuomojosi iš atsakovės patalpas, ieškovei buvo padaryta tiesioginė ir netiesioginė žala (t. y. sugadinta darbo įranga, kuria reikėjo transportuoti ir remontuoti, taip pat negautos pajamos atšaukus klientus ir nesumokėjus darbuotojams darbo užmokesčio už 3 prastovos dienas), o pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos ieškovės reikalavimus kaip nepagrįstus.

44.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal atsiradimo pagrindus skiriamos dvi civilinės atsakomybės rūšys – sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). 

45.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo, jog 2018 m. rugpjūčio 20–24 d. pastate (rūsio patalpose), kuriame ieškovė nuomojosi iš atsakovės ginčo patalpas, vyko remonto darbai, kuriuos vykdė atsakovės darbuotojai. Tuo metu ginčo šalis vis dar siejo sutartiniai nuomos teisiniai santykiai. Ieškovė įrodinėjo, kad dėl šio gretimoje patalpoje atliekamo remonto buvo sugadintas ieškovės turtas (darbo įranga) ir atitinkamai buvo negautos pajamos (prarasti klientai ir atsirado darbuotojų prastova). Iš ieškovės procesinių dokumentų (tiek ieškinio, tiek apeliacinio skundo), tiek iš paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad ieškovės pozicija dalyje dėl nuostolių atlyginimo nebuvo visiškai aiški ir nuosekli, t. y. kai kur procesiniuose dokumentuose (tas matyti ir apeliaciniame skunde) nurodomas reikalavimas taikyti sutartinę atsakomybę (CK 6.256 straipsnio 2 dalis), o kitur nurodoma, jog atsakovės veiksmai prieštarauja CK 6.246 straipsnio 1 dalies įtvirtintai bendrajai civilinės atsakomybės taisyklei, nurodomos aplinkybės dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas iš esmės analizavo bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, neišskiriant sutartinės atsakomybės.

46.       Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad esant sutartiniams šalių santykiams deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, t. y. turi būti įstatyme nustatytas pagrindas taikyti sutartiniuose santykiuose deliktinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

47.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė įstatymo, kurio pagrindu sutartiniuose santykiuose šaliai būtų galima taikyti deliktinę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių nuomos sutartyje buvo aptarta atsakomybė už nuostolius (žalą), padarytus nuomininkui sutarties galiojimo laikotarpiu (pvz., sutarties 3.8 punktas, 16.1–16.6 punktai). Įvertinus šalių argumentus, šalių pasirašytą nuomos sutartį ir aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad ginčo šalis siejant sutartiniams santykiams, esant nuomos sutarčiai, kurioje įtvirtintas nuomotojo atsakomybės dėl nuostolių atlyginimo ribojimas ir sąlygos bei nesant įstatyme nustatyto pagrindo deliktinei atsakomybei kilti, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo klausimą, turėjo būti taikyta ne deliktinė, o sutartinė civilinė atsakomybė. Tokios praktikos apygardos teismai laikosi panašaus pobūdžio bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1226-614/2019). Kasacinis teismas yra taip pat ne kartą išaiškinęs, kad prioritetas turi būti teikiamas sutarties laisvės principui, o ne deliktinės atsakomybės taikymui, taip išvengiant sutartinę atsakomybę ribojančių sąlygų (jeigu tokių sąlygų sutartyje yra) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).

48.       Nuomos sutarties 3.8 punkte šalys susitarė, kad nuomininkas turi teisę reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius ir tik tuomet, jeigu nuomotojas, gavęs rašytinį nuomininko įspėjimą, nepagrįstai nevykdo savo prievolės pašalinti trūkumus ir patalpos iš esmės yra netinkamos naudoti pagal patalpų paskirtį. Sutarties 16.1 punkte nustatyta, kad nuomotojas nuomininkui atsako tik už nuostolius (žalą), padarytus dėl nuomotojo tyčios ar didelio neatsargumo, jeigu nuomininko nuosavybė (pvz., baldai ir kt.) sugadinami sutarties galiojimo laikotarpiu dėl patalpų trūkumų, defektų arba dėl to, kad tokie trūkumai ar defektai nebuvo ištaisyti. Sutarties 16.2 punkte nustatyta, kad visais kitais atvejais, nei nurodyti bendrųjų sąlygų 16.1 punkte. Nuomotojas nuomininkui atsako tik už nuostolius (žalą), padarytus dėl nuomotojo tyčios ar didelio neatsargumo, ir maksimalus atlyginimas už nuostolius negali viršyti 3 mėnesių nuomos mokesčio, kurį nuomininkas moka tokių nuostolių padarymo metu, sumos. Sutarties 16.3 punkte nustatyta, kad nuomininkas privalo tinkamai apsidrausti nuo žalos įrengtiems objektams, ypač instaliuotiems elementams (pvz., fasadams ir t. t.) bei savo turto. Sutarties 16.4 punkte nustatyta, kad nuomininko draudimo įsipareigojimo atžvilgiu nėra svarbu ar ir kokia apimtimi įrengti elementai yra sudėtinė Verslo centro pastato dalis. Sutarties 16.5 punkte nustatyta, kad nuomos laikotarpiu nuomininkas privalo savo sąskaita apsidrausti nurodytomis draudimo rūšimis ir, nuomotojui pareikalavus, pateikti tokio draudimo įrodymą. Sutarties 16.6 punkte nustatyta, kad bendrųjų sąlygų 16.5 punkte nurodytą draudimą nuomininkas privalo išlaikyti galiojantį visą sutarties galiojimo laikotarpį. Nuomininkas privalo užtikrinti, kad draudimo sutartyje būtų sąlygos draudžiančios subrograciją į nuomotoją. Byloje nėra ginčo dėl sutarties sąlygų galiojimo, t. y. sutarties sąlygos nebuvo ginčijamos, prašomos pripažinti neaiškiomis ar t.t. Taigi, atsakovės atsakomybę ribojančių nuomos sutarties nuostatų ieškovė neginčijo, dėl to sutarties šalims jos laikomos aiškios ir suprantamos.

49.       Atsižvelgiant į šias sutartines sąlygas, darytina išvada, kad ieškovė turėjo būti apsidraudusi savo turtą draudimo bendrovėje ir draudimo sutartyje numatyti sąlygas draudžiančias subrogaciją į nuomotoją. Be to, iš atsakovės buvo galima reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius ir tik tuomet, jeigu nuomotojas, gavęs rašytinį nuomininko įspėjimą, nepagrįstai nevykdo savo prievolės pašalinti trūkumus ir patalpos iš esmės yra netinkamos naudoti pagal patalpų paskirtį. Nuomotojo atsakomybė yra apribota ir galima tik nustačius nuomotojo tyčią ar didelį neatsargumą, jeigu nuomininko nuosavybė sugadinama sutarties galiojimo laikotarpiu dėl patalpų trūkumų, defektų ar dėl to, kad tokie trūkumai ar defektai nebuvo ištaisyti. Visais kitais atvejais nuomotojas atsako tik už nuostolius (žalą), padarytus dėl nuomotojo tyčios ar didelio neatsargumo, ir maksimalus atlyginimas už nuostolius negali viršyti 3 mėnesių nuomos mokesčio, kurį nuomininkas moka tokių nuostolių padarymo metu, sumos.

50.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK normose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos, tačiau didelio neatsargumo sąvoka teismų praktikoje nuolat plėtojama. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-219/2017; 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017). Tyčios klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad kiekvienas asmuo turi laikytis elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

51.       Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė, jog šiuo atveju dėl atsakovės veiksmų patyrė ieškinyje nurodytą žalą. Byloje neįrodyta, kad nurodytu laikotarpiu ginčo nuomotos patalpos iš esmės buvo netinkamos naudoti pagal patalpų paskirtį (vien ieškovės atstovų nurodytos aplinkybės apie buvusį kvapą ar tam tikrų neapibrėžtos koncentracijos dūmų buvimas šių aplinkybių dar neįrodo). Neįrodytos aplinkybės kiek ilgai buvo minėtas kvapas ir dūmai, ir kiek šios aplinkybės turėjo įtakos ieškovės nuomotos patalpos aplinkai ir žmonių sveikatai, t. y. kad ši patalpa būtų netinkama naudojimui (užteršta, kenksminga žmonėms, būtinas sutvarkymas ir t.t.). Byloje liko nepaneigta, kad minėtos aplinkybės galėjo daryti tik tam tikrų nepatogumų ieškovės veiklai (darbuotojams, klientams), bet ne ieškovės nurodytą ir įrodinėjamą žalą. Šalių byloje esančiame elektroniniame susirašinėjime iš esmės taip pat labiausiai akcentuojamas tik nemalonus kvapas. Nėra pateikta teismui duomenų, kad nors vienas ieškovės klientas būtų atsisakęs ieškovės paslaugų dėl šių aplinkybių (nė vienas iš ieškovės klientų nebuvo prašomas apklausti liudytoju byloje). Nėra pateikta ieškovės procedūrų klientams kainodaros, iš kurios būtų galima spręsti, kokia konkreti žala galėjo atsirasti, jeigu iš tiesų klientai buvo prarasti dėl minėto remonto. Byloje taip pat tikėtinai neįrodyta, kad ieškovės darbo įranga buvo sugedusi ir remontuojama konkrečiai priežastiniame ryšyje dėl atsakovės atliekamo remonto metu atsiradusių dulkių (įrangos remonto akte nurodytas tam tikras neaiškios kilmės riebalinis sluoksnis, tačiau nenurodyta kokiomis tikėtinai aplinkybėmis jis buvo atsiradęs, nenurodyta, ar šis riebalinis sluoksnis buvo atsiradęs staiga, ar ilgalaikio kaupimosi pasekmė). Taip pat įrangos remonto akte nurodyta, kad ieškovės programinė lazerio įranga buvo pasenusi, visi filtrai užsiteršę, kas nepaneigia aplinkybių, jog ši ieškovės įranga galėjo sugesti ir dėl šių priežasčių). Tokių aplinkybių nepatvirtina ieškovės skunde nurodytas liudytojas (atsakovės darbuotojas V. T.). Byloje nėra pateikta šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų (pvz., ekspertų ar specialistų vertinimų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ar t.t.), kurie galėtų tikėtinai pagrįsti tokias ieškovės įrodinėtas aplinkybes. Byloje taip pat nebuvo prašoma skirti ekspertizę. Vien remtis ieškovės situacijos vertinimu, teismas neturi pagrindo, ypač pažymint aplinkybes, kad tarp nuomininko ir nuomotojo buvo susiklostę konfliktiniai santykiai. Be to, pabrėžtina ir tai, kad šalys sutartyje buvo susitarusios, jog ieškovė galės reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, t. y. susitarė dėl netiesioginės žalos (kuriai priskirtinos negautos pajamos) netaikymo, dėl to pagal tokias sutarties sąlygas (jų neginčijant) nuomininkė negali reikalauti kartu iš nuomotojo netiesioginių nuostolių atlyginimo, kai pagal sutarties sąlygas šalys susitarė, jog kitus nuostolius padengs draudimas ir nuomininkė turėjo būti apsidraudusi visą sutarties galiojimo laikotarpį. Byloje nėra tokių duomenų (t. y. kad ieškovė buvo sudariusi draudimo sutartį ir draudimo bendrovė būtų atlyginusi kokius nors nuostolius). Ieškovė taip pat iš esmės neįrodinėjo esminių byloje sąlygų – atsakovės veiksmų (remonto metu) tyčios ar didelio neatsargumo.

52.       Kaip jau minėta, įstatyminės įrodinėjimo proceso normos nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

53.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visų aplinkybių visumą ir sutarties šalių pateiktus įrodymus pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimą, tačiau šalių ginčą išnagrinėjo šioje dalyje taip pat iš esmės teisingai ir pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, konstatavus, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės veiksmų būtų patyrusi nuostolių.

54.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).

55.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Atsakovė patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovė pateikė šias išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus.

57.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

58.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, atitinka rekomendacinius dydžius, dėl to ieškovės apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

       Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekalatvia“ apeliacinį skundą.

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Saltoniškių verslo centras“, j. a. k. 304054436, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekalatvia“, j. a. k. 303093532, 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                                                                                                                Loreta Braždienė

                                                                                                                           Laima Gerasičkinienė

                                                                                                                           Visvaldas Kazakiūnas