Civilinė byla Nr. e3K-3-78-1120/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07115-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.2.12.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. B. ir E. B. bei Kauno rajono savivaldybės administracijos kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovams A. B., E. B., Kauno rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės gynimą nuo pažeidimų, susijusių su statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, taip pat dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė R. R. teismo prašė:
2.1. panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-24-150716-00595 (toliau – ir Statybos leidimas) ir 2018 m. lapkričio 5 d. deklaraciją Nr. 1 apie statinio, jo dalies (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio, jo dalies patalpos paskirties pakeitimą (toliau – ir Deklaracija);
2.2. įpareigoti atsakovus A. B. ir E. B. per teismo nustatytą terminą pašalinti ieškovės nuosavybės teisių į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini), bei į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini), pažeidimus:
i. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini) reljefo paaukštinimą, atkuriant iki statybos darbų atlikimo buvusį žemės sklypo reljefą, užfiksuotą 2012 m. UAB „Valakas“ parengtoje topografinėje nuotraukoje „(duomenys neskelbtini)“;
ii. pašalinti inžinerinį statinį – tvorą, pastatytą siekiant atskirti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini) nuo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini) ir nuo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini) bei gruntą, supiltą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini);
iii. pertvarkyti pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini) stogo konstrukciją taip, kad būtų išlaikytas 3 metrų atstumas nuo pastato iki ieškovei priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini) ribos.
3. Ieškovė nurodė, kad jai priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovei priklausančių žemės sklypų yra įsiterpęs atsakovams A. ir E. B. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kauno rajono savivaldybės administracija 2015 m. liepos 16 d. atsakovams A. ir E. B. išdavė statybos leidimą pagal 2014 m. UAB „GBK archstudija“ parengtą vienbučio gyvenamojo namo naujos statybos projektą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 5 d. patvirtino deklaraciją Nr. l apie statinio statybos užbaigimą. Įvertinus atsakovų sklype atliktus žemės sklypo reljefo paaukštinimo, pastato statybos darbus ir jų įtaką šalia esantiems žemės sklypams, nustatyta, kad iki statybos darbų pradžios buvusi šalių žemės sklypų altitudė konkrečiame taške yra paaukštinta 1,54 m ir kad atsakovų žemės sklype suformuotu nuolydžiu į gretimus žemės sklypus pateks lietaus vanduo. Be to, pietinėje dalyje atsakovų pastato karnizas yra mažesniu nei 3 metrai atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos (t. y. 2,84 m ir 2,89 m atstumu). Atsakovai taip pat pastatė visiškai akliną tvorą, kuri neatitinka insoliacijos reikalavimų ir stovi arčiau kaip 1 m iki ieškovei priklausančių žemės sklypų, o dalis tvoros stovi ieškovei priklausančiame žemės sklype. Atsakovai, nurodytus darbus atlikę neturėdami ieškovės rašytinio sutikimo, pažeidžia ieškovės nuosavybės teises į jai priklausančius žemės sklypus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė apie skundžiamą statybos leidimą žinojo atsiliepimo į ieškinį pateikimo dieną – 2019 m. gegužės 27 d. Ji turėjo pakankamai duomenų, kad galėtų kreiptis į teismą. Patikslintą ieškinį teismui dėl statybos leidimo panaikinimo ieškovė pareiškė tik 2020 m. sausio 9 d., t. y. praėjus aštuoniems mėnesiams nuo sužinojimo apie skundžiamus administracinius aktus momento, todėl ieškovė praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą administraciniams aktams ginčyti. Teismui nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad terminas praleistas dėl išimtinių, objektyvių ir nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių. Reikalavimui panaikinti statybos leidimą taikytina senatis ir šis ieškinio reikalavimas atmestinas. Deklaracija apie statybos užbaigimą yra sandoris, kuriam ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, todėl nelaikytina, kad deklaracijos ginčijimo terminas yra praleistas.
6. Teismas nurodė, kad atsakovų statinio projektiniai dokumentai buvo rengiami asmenų, kuriems tokia teisė suteikta teisės aktais. Pateiktame atsakovų statinio projekte nėra sprendinių dėl mažesnio nei 3 m atstumo iki gretimo žemės sklypo, nors sutiktina su ieškove, kad kai kur atstumas iki gretimo žemės sklypo yra minimalus. Projekto pagrindu išduotas ir ieškovės ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, jis atitinka norminius statybos veiklą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus ir nėra susijęs su ieškovės interesų pažeidimu dėl minimalaus atstumo išlaikymo iki gretimų žemės sklypų, kurie priklauso ieškovei. Teismas nenustatė nei viešosios teisės pažeidimų, kuriais buvo grindžiami ieškinio reikalavimai dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, nei ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą atitinka išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti išduoto statybą leidžiančio dokumento ir deklaracijos apie statybos darbus užbaigimą, tačiau savo galimai pažeistus interesus gali ginti reikšdama negatorinį ieškinį.
7. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. vasario 18 d. ekspertizės akte nurodyta, jog mažiausias atstumas nuo gyvenamojo namo (įskaitant ir namo stogo konstrukcijos dalį – stogo karnizą) iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos yra 2,98 m (matavimo paklaida ± 0,016 m), todėl laikytina, jog šis atstumas yra išlaikytas, o ši ieškovės reikalavimo dalis atmestina.
8. Teismas nustatė, kad atsakovų A. ir E. B. sklypo aukštis su gretimais sklypais yra suderintas. Žemės sklypas paruoštas, taikantis prie ankstesnio žemės paviršiaus, paviršinio vandens nuvedimo būtinybės ir aplinkinių teritorijų. Tai patvirtina pačios ieškovės pateikta UAB „Topolinija“ 2017 metais parengta topografinė nuotrauka. Iš minėtos topografinės nuotraukos matyti, kad atsakovų A. ir E. B. sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukščiai ties šių žemės sklypų ribomis skiriasi labai nežymiai, t. y. ties riba atsakovų A. ir E. B. sklypo aukštis – 69,67 m, ieškovės sklypo (duomenys neskelbtini) aukštis – 69,52 m, o besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) aukštis – 70,11 m. Įvertinęs tai, teismas nusprendė, kad besiribojančių žemės sklypų aukščiai suderinti. Ieškovės sklypas (duomenys neskelbtini) yra aukščiau nei ieškovės sklypas (duomenys neskelbtini). Iš UAB „Topolinija“ 2017 metais parengtos topografinės nuotraukos matyti, kad ieškovės sklypo (duomenys neskelbtini) aukštis toje vietoje, kuri ribojasi su ieškovės sklypu (duomenys neskelbtini), yra 67,97 m, o ieškovės sklypo aukštis toje vietoje, kuri ribojasi su ieškovės sklypu (duomenys neskelbtini), yra 69,46 m, taigi, ieškovės žemės sklypų aukščių skirtumas yra 1,49 m.
9. Teismas nurodė, kad iš pateiktų fotonuotraukų negalima nustatyti, kas supylė gruntą ieškovės sklype (duomenys neskelbtini). Tai galėjo padaryti tiek atsakovai, tiek ieškovė ar kiti asmenys, nes statant pastatą ieškovės sklype (duomenys neskelbtini), buvo atliekami statybos ir žemės kasimo darbai. Su ieškiniu pateiktose 2017 m. rugpjūčio 12 d., 2017 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 m. birželio 4 d. palydovinėse fotonuotraukose matyti, kad atsakovų namas tuo metu jau buvo pastatytas, o žemės darbai buvo atliekami ir ieškovės žemės sklype, todėl laikytina, jog ši aplinkybė neįrodyta.
10. Teismas taip pat nurodė, kad ekspertizės aktu nustatyta, jog tvora tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pastatyta ant žemės sklypų ribos. Tvoros atkarpa nuo taško A iki taško B stovi ant sklypų ribos ir palaipsniui pereina į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją. Nuo taškų B ir D tvoros dalis yra sklype (duomenys neskelbtini). Iš ekspertizės akto matyti, kad atsakovų A. ir E. B. tvoros dalis nuo taškų C ir D pereina į ieškovės sklypą nuo 10 cm iki 16 cm. Vis dėlto, teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, kuo pažeidžiamos jos teisės, esant tokiam tvoros nuokrypiui, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.
11. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra pateikta duomenų, kiek procentų šviesos praleidžia atsakovų įrengta tvora. Teismas nurodė, jog fotonuotraukos nėra pakankamai informatyvios, kad būtų galima įvertinti galimus pažeidimus pagal teisės aktų reikalavimus. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovė ekspertizės neprašė. Nesant objektyvaus pobūdžio duomenų, teismas nurodė negalįs įvertinti, ar įrengta tvora atitinka insoliacijos reikalavimus.
12. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. R. apeliacinį skundą, 2022 m. liepos 26 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies:
panaikino Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 16 d. atsakovui A. B. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-24-150716-00595;
panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patvirtintą 2018 m. lapkričio 5 d. deklaraciją Nr. 1 apie statinio, jo dalies (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio, jo dalies / patalpos paskirties pakeitimą;
leido atsakovams A. B. ir E. B. per 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio (gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) projektą ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą bei įteisinti statybą;
atsakovams per nustatytą terminą neįteisinus gyvenamojo namo statybos, įpareigojo atsakovus A. B. ir E. B. per 6 (šešis) mėnesius nuo nurodyto termino pasibaigimo savo lėšomis:
i. pašalinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini), reljefo paaukštinimą, atkuriant iki statybos darbų atlikimo buvusį žemės sklypo reljefą, užfiksuotą 2012 m. UAB „Valakas“ parengtoje topografinėje nuotraukoje „(duomenys neskelbtini)“;
ii. pašalinti inžinerinį statinį – tvorą, pastatytą siekiant atskirti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini) ir nuo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini) bei gruntą, supiltą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini);
iii. pertvarkyti pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini) stogo konstrukciją taip, kad būtų išlaikytas 3 metrų atstumas nuo pastato iki ieškovei priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini);
įpareigojo atsakovus A. B. ir E. B. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos sutvarkyti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribą pašalinant gruntą taip, kad ieškovė R. R. galėtų nekliudomai naudotis jai priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini).
13. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė pradiniame ieškinyje, pateiktame teismui 2019 m. balandžio 23 d., prašė įpareigoti atsakovus pateikti statybą leidžiantį dokumentą. Kartu su atsakovų 2019 m. gegužės 27 d. atsiliepimu į ieškinį buvo pateikti techninis projektas, darbo projektas ir kontrolinė geodezinė nuotrauka, o statybos leidimo atsakovai nepateikė. Taigi ieškovė pareiškė reikalavimą dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, tik iš Deklaracijos apie statinio užbaigimą žinodama faktą apie tokio leidimo išdavimą atsakovams, tačiau nežinodama jo turinio. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė buvo aktyvi, veikė sąžiningai ir 2020 m. sausio 9 d. kreipėsi į teismą dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu nepraleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
14. Kolegija nusprendė, kad ieškovė yra tinkamas subjektas ginčyti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalį, privatus asmuo, reikšdamas teismui reikalavimus dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą. Nors ieškovė ieškinyje nenurodė konkrečios materialiosios teisės normos, kuria remiasi reikšdama reikalavimą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, tik formaliai visus ieškinio reikalavimus apibūdino kaip negatorinius, kolegija pažymėjo, kad ieškinio turinys ir jame išdėstytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo, tvirtindama, kad atsakovai pakėlė savo žemės sklypą, taip sugadindami ieškovės turtą, t. y. pripylė grunto ieškovės sklype, paaukštino savo sklypą nesiimdami priemonių, kad suformuotu nuolydžiu gruntas, nuotekos nepatektų į kaimyno sklypus. Siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, o tai ir formulavo ieškovė savo ieškinyje.
15. Kolegija nurodė, kad iš UAB „Įraža“ ekspertinės išvados matyti, jog 2012 m. žemiausia gretimų sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos vieta buvo 67,99 m, o vertinant 2019 m. atliktų geodezinių matavimų duomenis, iki statybos darbų pradžios buvusi sklypų ribos altitudė šiame taške paaukštinta 1,54 m (69,53 – 67,99). Atsakovai byloje nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių UAB „Įraža“ padarytas išvadas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. (15.2)-2D-18010 patvirtina, kad, atlikus patikrinimą vietoje bei pagal statytojo pateiktus dokumentus Statybos leidimų ir valstybinės priežiūros sistemoje IS „Infostatyba“, buvo nustatyta, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rytinės pusės kampas yra pakeltas privežant grunto ar pan., nors 2014 m. parengtame statybos projekte žemės sklypo reljefo keitimo darbai nenurodyti.
16. Kolegija pažymėjo, kad, rengiant atsakovų statybos projektą, nebuvo paisoma teisės aktų nustatytų reikalavimų – projekte nebuvo nurodyti sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, lyginimo) sprendiniai (atraminės sienelės pastatymo, kt.), kuriems įgyvendinti reikėtų gauti gretimo sklypo savininko (nagrinėjamu atveju ieškovės) rašytinį sutikimą. Nors atsakovai A. ir E. B. tvirtino, kad sklypo reljefas buvo pakeistas (paaukštintas) iki statybos leidimo išdavimo, tačiau tokių duomenų ir įrodymų byloje nėra pateikta. Tiek byloje pateiktos topografinės nuotraukos, tiek UAB „Įraža“ pateiktos išvados, tiek fotonuotraukos ir pačių atsakovų paaiškinimai, kad sklypas buvo lyginamas derinant prie kitų sklypų, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog sklypo reljefo formavimas (paaukštinimas) buvo atliekamas statant atsakovų gyvenamąjį namą.
17. Kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad techninis projektas neatitiko statybos techninių reglamentų STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatytų statinio projekto sudėtį nustatančių reikalavimų, taigi nebuvo pagrindo išduoti leidimą, todėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 16 d. išduotas Statybos leidimas, kaip prieštaraujantis įstatymo reikalavimams, yra negaliojantis ir naikintinas.
18. Kolegija nustatė, kad mažiausias atstumas nuo atsakovų A. ir E. B. gyvenamojo namo (įskaitant ir namo stogo karnizą) iki ieškovės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos yra 2,98 m. Taip pat kad atsakovų tvora, esanti tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), yra pastatyta ant žemės sklypų ribos ir ieškovei priklausančiame žemės sklype Saulėtekio g. 20, atstumas ieškovės sklype svyruoja nuo 0,2 cm iki 0,16 cm. Statant užtvarą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą) privalomi besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai).
19. Kolegija nusprendė, kad gyvenamojo namo techninis projektas neatitiko įstatymų reikalavimų, be to, statybos metu buvo nukrypta nuo projekto, pastatytas gyvenamasis namas ir tvora pažeidžia ieškovės teises, todėl ir 2018 m. spalio 8 d. deklaracija apie statinio statybos užbaigimą pripažintina negaliojančia.
20. Kolegija nusprendė, kad byloje nenustačius, jog sklypo lyginimo darbais, gyvenamojo namo ir tvoros statyba rūpinosi ne atsakovai, o kiti asmenys, neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami atsakovų, kaip statytojų, o ne kitų subjektų lėšomis. Atsakovai 2018 m. spalio 8 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodė, jog gyvenamojo namo statytojas buvo atsakovas A. B., todėl laikytina, kad atsakovas nepaneigė aplinkybių, jog dėl neteisėtos statybos padarinių egzistuoja jo kaltė.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
21. Kasaciniu skundu atsakovai A. B. ir E. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 26 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Apeliacinės instancijos teismas, ieškinį kvalifikavęs kaip negatorinį, neatribojo CK 4.98 ir 4.103 straipsniuose įtvirtintų teisės normų ir jų taikymo sąlygų, nesiaiškino ir nenustatė, kokia buvo viešosios teisės pažeidimo įtaka ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams.
21.2. Apeliacinės instancijos teismas panaikino Statybos leidimą dėl to, kad atsakovų namo projekte nebuvo nustatyti sklypo reljefo formavimo sprendiniai, kuriems įgyvendinti reikėtų gauti ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, rašytinį sutikimą, ir projekto sudėtis neatitiko statinio projekto sudėtį nustatančių reikalavimų. Teismas nenurodė, kokia teisės norma nustato, kad reljefo formavimo sprendiniams reikia gauti rašytinį gretimo žemės sklypo savininko sutikimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl Statybos leidimo teisėtumo perkėlė atsakovams, o ne ieškovei, kuri pareiškė reikalavimą dėl jo panaikinimo.
21.3. Apeliacinės instancijos teismas taikė neproporcingas ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, nuosavybės teisių gynimo priemones, nevertinęs, ar ieškovės nurodomas teisių pažeidimas dėl nuotekų patekimo į jai priklausantį sklypą gali būti pašalinamas nepanaikinus atsakovų namo statybai išduoto Statybos leidimo.
21.4. Ieškovei ieškiniu prašant įpareigoti atsakovus pašalinti gruntą, supiltą jos sklype, apeliacinės instancijos teismas, išeidamas už ieškinio ribų, pažeidė dispozityvumo principą ir priimtame sprendime nustatė įpareigojimą, kuris ieškinyje nebuvo nurodytas, – sutvarkyti sklypų ribą, kad ieškovė galėtų nekliudomai naudotis savo žemės sklypu. Įpareigojimas, kurio įgyvendinimo kriterijus – ieškovės galėjimas nekliudomai naudotis sklypu, yra teisiškai neapibrėžtas ir neįgyvendinamas.
21.5. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs Statybos leidimą, neišsprendė atsakovų namo ir inžinerinių statinių, kurių statybai išduotas Statybos leidimas, likimo tuo atveju, jei atsakovams nepavyktų įteisinti statybos padarinių, nors pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas privalėjo tai padaryti.
21.6. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias administracinių aktų apskundimo terminus (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis), nes nustatęs, kad ieškovei faktas apie Statybos leidimo išdavimą buvo žinomas 2019 m. balandžio 23 d. (teikiant pradinį ieškinį), vertino, kad aštuonių mėnesių laikotarpis, praėjęs nuo susipažinimo su atsakovų namo projekto sprendiniais ir sužinojimo apie Statybos leidimo išdavimo faktą iki reikalavimo dėl Statybos leidimo panaikinimo pareiškimo teisme, nelaikytinas praleistu Statybos leidimui ginčyti.
21.7. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas kaltus asmenis, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovams ir apribojo atsakovų galimybes ateityje kreiptis dėl žalos atlyginimo iš kitų Statybos leidimo išdavimo procese dalyvavusių ir už atsakovų namo projekto parengimą atsakingų asmenų. Apeliacinės instancijos teismui nustačius atsakovų namo projekto trūkumus, privalėjo būti sprendžiamas projektą parengusio asmens ir projekto vadovo įtraukimas į bylą ir nustatomas jų kaltės laipsnis, tačiau teismas to nepadarė ir nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
22. Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pareiškė prisidėjimą prie atsakovų A. ir E. B. kasacinio skundo.
23. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė R. R. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentus:
23.1. Ieškovė, pareikšdama negatorinį ieškinį, turi įrodyti, kad ji yra turto savininkė ir kad jos nuosavybės teisės pažeistos, o atsakovai turi įrodyti, jog jų elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus. Apeliacinis teismas pripažino pažeidimu atsakovų namo pastatymą arčiau nei 3 metrai iki ieškovės sklypo ribos neturint ieškovės rašytinio sutikimo, nes teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas.
23.2. Byloje ieškovė pareiškė reikalavimus panaikinti Statybos leidimą ir Deklaraciją, kurių teisinis pagrindas – negatorinio ieškinio institutas (CK 4.98 straipsnis), o ne statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmių pašalinimo institutas (CK 4.103 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ieškovės suinteresuotumą ginčyti Statybos leidimą pagrindė, nustatęs, kad ieškovės negatoriniu ieškiniu ginamos nuosavybės teisės buvo pažeistos atsakovų atliktais savavališkos statybos darbais, t. y. kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp savavališkos statybos ir atsakovų padarytų pažeidimų.
23.3. Nors apeliacinės instancijos teismas neišskyrė konkrečių statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 IV skyriaus nuostatų, jo 65 punkte yra nustatyti sklypo aptvarui keliami reikalavimai, įskaitant, kad jis „neturi išeiti už sklypo ribos ar kitos užstatymo linijos <…>“. Šių reikalavimų neatitinka be ieškovės rašytinio sutikimo atsakovų pastatyta tvora, kurios dalis yra įrengta ieškovės sklype, dalis – ant sklypų ribos bei ant atraminės sienelės.
23.4. Atsakovai pertvarkė savo žemės sklypo reljefą, nors tokie statybos darbai nebuvo nurodyti projekte, kurio pagrindu Kauno rajono savivaldybės administracija išdavė atsakovams Statybos leidimą, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patvirtino Deklaraciją.
23.5. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliacinės instancijos teismas, vadovavosi tik vienu bylos įrodymu – UAB „Topolinija“ 2017 m. ieškovės sklypo topografine nuotrauka, nenurodė jokių motyvų, kodėl ši topografinė nuotrauka yra svaresnis įrodymas už kitus bylos įrodymus.
23.6. Apeliacinis teismas tinkamai taikė ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, pabrėžęs, kad ieškovė pareiškė reikalavimą panaikinti Statybos leidimą 2 tik susipažinusi su Deklaracija, t. y. neturėdama Statybos leidimo ir nežinodama išsamaus jo turinio.
23.7. Atsakovai, atstovaujami profesionalaus teisininko, neiškėlė klausimo, ar į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, neturėtų būti įtraukta techninio projekto vadovė. Dėl to atmestinas atsakovų argumentas, kad jie neturėjo galimybės įrodinėti kitų asmenų atsakomybės dėl ginčo pažeidimų ar prašyti į bylą įtraukti asmenis, kurie, atsakovų vertinimu, yra susiję su ginčo pažeidimais.
24. Kasaciniu skundu atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 26 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai termino statybą leidžiančiam dokumentui skųsti pradžią siejo su Statybos leidimo pateikimu teismui. Pateikiant pradinį ieškinį 2019 m. balandžio 23 d. ieškovei jau buvo žinoma apie skundžiamo Statybos leidimo išdavimą. Ieškovė, tai žinodama, atstovaujama profesionalaus teisininko, nedėjo pastangų gauti šį dokumentą, todėl nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ieškovė buvo aktyvi ir veikė sąžiningai. Atsakovams 2019 m. gegužės 27 d. pateikus techninį projektą, darbo projektą ir kontrolinę geodezinę nuotrauką, ši informacija buvo pakankama ieškovei pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą. Taigi 2019 m. gegužės 27 d. laikytina termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžia, o ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo ieškovė pareiškė tik 2020 m. sausio 9 d.
24.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kodėl ieškovė yra tinkamas subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, privalėjo įrodyti, kokios konkrečios jos teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Teismai nenustatė, kad būtų pažeistos ieškovės teisės ir (ar) teisėti interesai, būtų apsunkintos galimybės ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu gretimu žemės sklypu. Ieškovei neįrodžius jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo.
25. Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir atsakovai A. ir E. B. pareiškė prisidėjimą prie atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos kasacinio skundo.
26. Atsiliepimu į atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą ieškovė prašo šį skundą atmesti, paliekant apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
26.1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar ieškovė laiku kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Statybos leidimą, pagrįstai aiškinosi, kada ieškovei tapo žinoma, kad šis leidimas buvo išduotas. Apskųstame teismo sprendime teisėtai konstatuota, kad nurodytas faktas ieškovei tapo žinomas ne anksčiau kaip 2019 m. gruodžio 10 d., kai ji gavo atsakovų teismui pateiktą Deklaraciją.
26.2. Rengiant projektą nebuvo paisoma teisės aktų nustatytų reikalavimų – projekte nebuvo nurodyti sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, lyginimo) sprendiniai (atraminės sienelės pastatymo, kt.), kuriems įgyvendinti reikėtų gauti gretimo sklypo savininko (nagrinėjamu atveju ieškovės) rašytinį sutikimą. Ieškovės rašytinio sutikimo būtų reikėję pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 priedo Nr. 11 2 punktą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovei priklausančiame sklype supiltas gruntas, kuris, tikėtina, trukdo ieškovei tinkamai naudotis jai priklausančiu žemės sklypu, ir nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą, jog šiame sklype ieškovė ar kiti asmenys būtų vykdę kokius nors statybos ar žemės kasybos darbus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl savininko teisių gynimo būdų, nustatytų CK 4.98 ir 4.103
27. Kasacinėje byloje keliamas teisės aiškinimo ir taikymo klausimas dėl savininko teisės gynimo būdų, nustatytų CK 4.98 ir 4.103 straipsniuose.
28. CK 4.98 straipsnis įtvirtina, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Kasacinio teismo praktika dėl negatorinio ieškinio taikymo sąlygų yra išsami ir išplėtota – ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019 35 punktą, kt.). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Reikšdamas negatorinį ieškinį, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 37 punktas). Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad jei statybos metu nebuvo pažeisti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tai ši aplinkybė savaime nereiškia, kad negali būti pažeistos gretimo žemės sklypo ar statinio savininko teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 32 punktas).
29. CK 4.103 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 straipsnio 2 dalis). Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis).
30. Aiškindamas savininko nuosavybės teisės gynimo būdą, įtvirtintą CK 4.103 straipsnyje, kasacinis teismas yra nurodęs, kad būtinoji asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį sąlyga yra asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent (neteisėtos) statybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, 24 punktas). Tuo atveju, kai statinys, pažeidžiantis savininko teises, pastatytas išdavus statybą leidžiantį dokumentą – priėmus administracinį sprendimą (statybos leidimą), savininkas savo teises CK 4.103 straipsnio pagrindu gali ginti tiek reikalaudamas panaikinti šį sprendimą, tiek ir šio administracinio sprendimo neginčydamas tiesiogiai įrodinėti statinio neatitiktį teisės aktų reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškiniu, įvardytu kaip negatorinis, reiškė reikalavimą panaikinti atsakovams išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir atitinkamai deklaraciją apie statybos užbaigimą; taip pat prašė pašalinti ieškovės nuosavybės teisių pažeidimus: atkurti tokį žemės sklypo reljefą, koks užfiksuotas 2012 m. UAB „Valakas“ topografinėje nuotraukoje; pašalinti iš ieškovės žemės sklypo tvorą ir supiltą gruntą; pertvarkyti atsakovų pastato konstrukciją taip, kad būtų išlaikomas 3 metrų atstumas iki ieškovės žemės sklypo.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nusprendžia, kad teismai nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio dalį, grindžiamą statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu (reljefo paaukštinimas, atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos laikymasis), turėjo kvalifikuoti pagal CK 4.103 straipsnį ir vertinti šio straipsnio taikymo sąlygas. Tuo tarpu ieškovės ieškinio dalis, grindžiama jos kaip savininkės nuosavybės teisės pažeidimais, nesusijusiais su galimai neteisėta statyba (grunto supylimas ieškovės sklype), turėjo būti kvalifikuojama pagal CK 4.98 straipsnį ir vertinamos šio straipsnio taikymo sąlygos.
Dėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo
33. Asmens teisę kreiptis į teismą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis. Ši teisė taip pat įtvirtinta proceso įstatymuose – CPK 5 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnyje ir kituose įstatymuose. Minėti proceso įstatymai detalizuoja kreipimosi į teismą tvarką – nustato reikalavimus procesinių dokumentų turiniui, mokėtiną žyminį mokestį, atstovavimo taisykles, skundų padavimo terminus ir kt. Taigi, asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – ši teisė neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių, be kita ko, yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu.
34. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pripažįstama, kad asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-71-261/2017).
35. Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-65-525/2023). Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-715/2011; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-119-624/2020; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-668-261/2021).
36. Statybos leidimas neabejotinai laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam taikomas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas apskundimo terminas. Tuo tarpu deklaracija apie statybos užbaigimą nėra laikoma viešojo administravimo veiksmu, o ginčai dėl jos panaikinimo – administracinio teisinio pobūdžio ginčais, nes tokia deklaracija yra parengiama statytojo, kuris nėra viešojo administravimo subjektas. Kadangi deklaracija įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, ji pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis), kuriam ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018, 86 punktas). Vis dėlto tais atvejais, kai pagal teisės aktų reikalavimus deklaraciją apie statybos užbaigimą yra privaloma užregistruoti ir (ar) patvirtinti, viešojo administravimo subjektas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinis padalinys, patvirtindamas ir (ar) užregistruodamas deklaraciją, priima administracinį sprendimą. Viešojo administravimo subjekto veikla (šiuo atveju – deklaracijos tvirtinimas ir (ar) užregistravimas), priimant administracinius sprendimus, priskiriama viešojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2018 m. kovo 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-29/2018; 2017 m. spalio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-80/2017; 2017 m. vasario 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-12/2017, kt.).
37. Taigi, viena vertus, deklaracija, kaip statytojo pareiškimas apie statybos užbaigimą, yra vienašalis sandoris, kurio pripažinimui negaliojančiu taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas, kita vertus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinio padalinio atliekamas deklaracijos patvirtinimas ir (ar) užregistravimas yra administracinis sprendimas, dėl kurio panaikinimo turi būti kreipiamasi per ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio procesinį terminą.
38. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė nėra praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atsakovams išduotam statybos leidimui skųsti. Dėl deklaracijos, patvirtinančios statybos užbaigimą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šiai deklaracijai apskųsti taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, šio ieškovė taip pat nėra praleidusi.
39. Byloje nustatyta, kad ieškinį teismui ieškovė padavė 2019 m. balandžio 23 d., ieškinyje ieškovė prašė įpareigoti atsakovus pateikti statybą leidžiantį dokumentą ir pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taigi ieškovei apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą buvo žinoma dar pateikiant pradinį ieškinį. Byloje kartu su atsakovų 2019 m. gegužės 27 d. atsiliepimu į ieškinį buvo pateiktas techninis projektas, darbo projektas ir kontrolinė geodezinė nuotrauka. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, atsakovams 2019 m. gegužės 27 d. pateikus atsiliepimą į ieškinį, buvo pateikta pakankama informacija ieškovei pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, t. y. dar 2019 m. gegužės 27 d. ieškovė žinojo apie priimtą administracinį aktą ir jo esmę (instituciją, priėmimo datą, aktu nustatytas teises ir pareigas), todėl 2019 m. gegužės 27 d. laikytina termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šia išvada, pažymėjo, kad ieškovė buvo aktyvi, veikė sąžiningai ir, net negavusi ginčijamo statybos leidimo, nežinodama išsamaus jo turinio, aktyviai gynė savo teises.
40. Minėta, pagal suformuotą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo praktiką, terminas skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos; laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas, tačiau termino eigos pradžia nėra siejama su asmens suvokimu, kokias teisines pasekmes administracinis aktas sukelia, nes šios pasekmės laiko atžvilgiu gali būti itin nutolusios nuo administracinio akto priėmimo. Taip pat minėta, kad, ginant savininko teises pagal CK 4.103 straipsnį, ieškovui nėra būtina savarankiškai ginčyti statybos leidimą, o pakanka įrodyti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė 2019 m. gegužės 27 d. sužinojo esminę informaciją apie administracinį aktą (Statybos leidimą), yra pagrįsta, todėl ieškovės 2020 m. sausio 9 d. pareikštas reikalavimas panaikinti statybos leidimą laikytinas paduotu praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą.
41. Be kita ko, iš ieškovės patikslinto ieškinio faktinio pagrindo (nurodomi neteisėti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmai tvirtinant deklaraciją apie statybos užbaigimą) matyti, kad ieškovė skundžia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinio padalinio atliktą deklaracijos patvirtinimą, lėmusį atsakovų nuosavybės teisės registraciją, o ne ginčija atsakovų vienašalį sandorį apie statybos užbaigimą. Teismai nustatė, kad Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje 2018 m. spalio 16 d. buvo gautas Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 11 d. raštas Nr. USD-612 „Dėl informacijos pateikimo“ su pridėtu ieškovės 2018 m. rugsėjo 27 d. prašymu. Atsakant į šį ieškovės prašymą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (15.2)-2D-18010 ieškovė informuota, kad, atlikus patikrinimą vietoje bei pagal statytojo pateiktus dokumentus, nustatyta, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinės pusės kampas yra pakeltas privežant grunto ir pan., o 2014 m. parengtame projekte žemės sklypo reljefo keitimo darbai nenustatyti, kadangi iš projekto brėžinio matyti, kad projektuojama žemės paviršiaus altitudė sutampa su esama žemės paviršiaus altitude. Inspekcija, patikrinusi dokumentus, nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių nenustatė, atsižvelgiant į tai buvo patvirtinta deklaracija apie statybos užbaigimą. Taigi, ieškovė apie deklaracijos patvirtinimą galėjo suprasti dar 2018 m. gruodžio 12 d., nuo šios datos turėjo būti skaičiuojamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui dėl Inspekcijos sprendimo panaikinimo paduoti. Reikalavimą dėl Deklaracijos panaikinimo ieškovė pareiškė tik 2020 m. sausio 9 d., t. y. praėjus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytam skundo padavimo terminui.
42. Administracinis teisinis reikalavimas civilinėje byloje gali būti atmestas vien tuo pagrindu, kad praleistas apskundimo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010). Teismai nenustatė jokių objektyvių svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą procesinį terminą, todėl ieškovės reikalavimas dėl statybos dokumentų (Statybos leidimo ir Deklaracijos) panaikinimo atmestinas vien šiuo pagrindu.
Dėl privalomo atstumo tarp savininko žemės sklypo ir gretimame žemės sklype esančio pastato
43. Byloje taip pat keliamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių privalomus atstumus tarp gretimų žemės sklypų bei juose esančių objektų, taikymo ir aiškinimo klausimas.
44. Minėta, remdamasi CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ieškovė turėjo įrodyti viešosios teisės aktų pažeidimą. STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 4 punkte nustatyta, kad minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, be kitų reikalavimų įvykdymo, turi būti gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu. Analogiškas reikalavimas buvo įtvirtintas ir atsakovų vykdytos statybos metu galiojusio STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punkte, pagal kurį rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.
45. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad viešosios teisės aktuose nustatytų privalomų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015). Vis dėlto tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017, 28 punktas).
46. Nagrinėjamoje byloje teismai, remdamiesi teismo eksperto išvada, nustatė, kad atsakovai, statydami gyvenamąjį namą, pažeidė minimalaus atstumo nuo jų pastato iki ieškovės žemės sklypo ribos reikalavimus – artimiausias atstumas nuo atsakovų namo stogo karnizo iki registruotos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini) ribos: a) namo kampo schemoje Nr. l yra 2,98 m; b) namo kampo schemoje Nr. 2 yra 2,99 m, o mažiausias atstumas nuo gyvenamojo namo (įskaitant ir namo stogo karnizą) adresu: (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini) ribos yra 2,98 m. Teismo ekspertizėje taip pat nurodyta galima matavimo paklaida – 0,016 m.
47. Atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes, t. y. minimalų vos kelių centimetrų nuokrypį nuo teisės aktuose įtvirtinto privalomo atstumo, taip pat į galimą matavimo paklaidą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, jog atstumo neišlaikymas šiuo atveju nelemia statybos neteisėtumo ir pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį, laikytina pagrįsta. Nors apeliacinės instancijos teismas ir nurodė, kad nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų privalomų atstumų yra minimalus, tačiau šios aplinkybės iš esmės nevertino kitų faktinių aplinkybių kontekste, neatsižvelgė į nuokrypio mastą ir galimą matavimų paklaidą, todėl padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad nustatytas nuokrypis lemia atsakovų vykdytos statybos neteisėtumą.
Dėl reljefo paaukštinimo
48. Atsakovų kasaciniame skunde ginčijama apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovams vykdant statybą buvo reikalingas ieškovės sutikimas dėl atsakovų žemės sklypo reljefo formavimo sprendinių.
49. Pagal statybos darbų atlikimo metu galiojusio STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punktą didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 procentų. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
50. Dėl aptariamo ieškovės reikalavimo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės sklypas (duomenys neskelbtini) yra aukščiau nei ieškovės sklypas (duomenys neskelbtini). Iš UAB „Topolinija“ 2017 metais parengtos topografinės nuotraukos matyti, kad ieškovės sklypo (duomenys neskelbtini), aukštis toje vietoje, kuri ribojasi su ieškovės sklypu (duomenys neskelbtini), yra 67,97 m, o ieškovės sklypo aukštis toje vietoje, kuri ribojasi su ieškovės sklypu (duomenys neskelbtini), yra 69,46 m, taigi, ieškovės žemės sklypų aukščių skirtumas yra 1,49 m. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog 2014 m. parengtame namo projekte yra suprojektuotas lietaus nuotekų tinklas bei drenažas, kurie yra skirti paviršinio ir požeminio vandens pertekliui nutekėti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad didžiausias atsakovų žemės sklypo paaukštinimas siekia 1,54 m. Be to, byloje atsakovai pateikė skaičiavimus, kad jiems priklausančio žemės sklypo nuolydis yra apie 3,5 proc., tačiau apeliacinės instancijos teismas šio atsakovų įrodymo nevertino. Taigi, byloje nenustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovų žemės sklypo reljefo nuolydis siektų 12 proc. ar būtų didesnis, dėl to būtų pažeistas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punkto reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad atsakovų žemės sklypas būtų didesnio nei 12 proc. nuolydžio, todėl pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovai statybos procesą reglamentuojančių teisės normų dėl reljefo paaukštinimo nepažeidė.
51. Pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo nustatytas ir faktinis neigiamas poveikis ieškovės žemės sklypui (pavyzdžiui, šlaito erozija dėl lietaus nuotekų ar kitos aplinkybės). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovė neįrodė CK 4.103 straipsnio (statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo) ir CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų (ieškovės kaip savininkės teisių pažeidimo), todėl pagrįstu pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šią ieškovės ieškinio dalį atmesti.
Dėl ieškovės reikalavimo pašalinti inžinerinį statinį – tvorą bei gruntą
52. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tais atvejais, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiantis dokumentas yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.
53. STR 1.05.01:2017 7 priedo „Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 1.1. punktas nustato, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą); 1.2 punktas nustato, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos), jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°) (1.2.1 papunktis); jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis; užtvaros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti. Kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, laisvos valstybinės žemės (teritorijos) valdytoju, gavęs savininko ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) valdytojo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą) (1.2.2 papunktis).
54. Ieškovė, nors procesiniuose dokumentuose rėmėsi STR 1.05.01:2017 reglamento 7 priedo 1.2. punkte nurodytomis aplinkybėmis dėl insoliacijos reikalavimų neišlaikymo, bet jų faktiškai neįrodinėjo, todėl byloje nėra pagrindo išvadai, kad atsakovai Bokertai turėjo gauti ieškovės sutikimą statydami jų pasirinkto tipo tvorą prie sklypo ribos.
55. Nagrinėjamu atveju faktinė aplinkybė, kad atsakovų tvora pažeidžia ieškovės sklypo ribas, yra nustatyta tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų, o jos statybai nebuvo gautas ieškovės sutikimas, kaip numato STR 1.05.01:2017 reglamento 7 priedo 1.1. punktas. Teismo ekspertas konstatavo, jog atsakovų tvora, esanti tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pastatyta ant žemės sklypų ribos (atkarpa nuo taško A iki taško B, 8 pav.) ir ieškovei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (nuo taško B iki taško D), t. y. atstumas ieškovės sklype svyruoja nuo 0,2 m iki 0,16 m.
56. Atsižvelgiant į teismų nustatytas faktines aplinkybes, spręstina, kad ieškovė įrodė, jog atsakovams negavus ieškovės sutikimo statyti tvorą jos sklype ir taip pažeidus statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, buvo pagrindas ieškovei remtis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi ir jos pažeistas teises (ieškovės žemės sklype esanti atsakovų tvora trukdo ieškovei naudotis nuosavybės teise) ginti negatorinio ieškinio pagrindu.
57. Reikšdama reikalavimą pašalinti tvorą ieškovė taip pat prašė pašalinti jos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) supiltą gruntą.
58. Šis reikalavimas nėra susijęs su statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, todėl, kaip minėta, ieškovė turėjo įrodyti negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, t. y. savo, kaip sklypo savininkės, teisių pažeidimo faktą. Grunto supylimo faktą savo žemės sklype ieškovė įrodinėjo pridėtomis fotonuotraukomis. Ieškovės pirmosios instancijos teismui teiktoje G. T. konsultacijoje grunto supylimo aplinkybės nenustatytos, be to, grunto supylimo ieškovės žemės sklype faktas nenagrinėtas ir teismo paskirtoje ekspertizėje. Teismai byloje nenustatė jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovės žemės sklype yra supiltas gruntas, kiek jo supilta, kuriame plote, be to, byloje nebuvo nustatyta, kad gruntą ieškovės žemės sklype supylė atsakovai.
59. Įvertinusi minėtas teismų nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovė neįrodė negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų – nenustatyta, kad gruntą ieškovės sklype supylė atsakovai, o ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina nei kada, nei kas supylė (buvo supylęs) ginčo gruntą, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas įpareigoti atsakovus pašalinti ieškovės žemės sklype esantį gruntą yra nepagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties
60. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą pašalinti inžinerinį statinį – tvorą, pastatytą siekiant atskirti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini), ir nuo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini). Vis dėlto pagal byloje esantį 2021 m. vasario 18 d. ekspertizės aktą nustatyta tik tai, kad atsakovų tvoros dalis pagal teismo eksperto brėžinį nuo taško B iki taško D yra ieškovės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini). Teismo ekspertas nenurodė ieškovės žemės sklypo koordinačių taškų, kuriuose atsakovų pastatyta tvora pereina į ieškovės žemės sklypą, t. y. šios esminės faktinės aplinkybės byloje liko nenustatytos. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis negali būti sąlyginė ir (ar) blanketinė, o byloje nustatytų faktų nepakanka tam, kad būtų galima suformuluoti vykdytiną reikalavimą dėl atsakovų tvoros dalies, kuri yra ieškovės sklype, pašalinimo, ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir byla šiuo aspektu grąžinama apeliacinės instancijos teismui.
61. Teisėjų kolegija taip pat nusprendžia, kad spręsdamas dėl likusių ieškovės reikalavimų apeliacinės instancijos teismas iš esmės netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias savininko teisių gynimą, todėl kita apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir dėl jos paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.
62. Bylą grąžinus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimo dalį, kuria atsakovai A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) įpareigoti per teismo nustatytą terminą savo lėšomis pašalinti inžinerinį statinį – tvorą, pastatytą siekiant atskirti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini), ir nuo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini), panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimo dalį panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Algirdas Taminskas
Agnė Tikniūtė