Administracinė byla Nr. eA-1726-602/2018

      Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02357-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1; 15.8

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. S., J. S., R. S., V. V., K. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjai L. S., J. S., R. S., V. V., K. V. (toliau – ir pareiškėjai) 2016 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydami:

1.1.                      panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016 m. liepos 20 d. raštą Nr. 70-2-2412 (toliau – ir Raštas), kuriuo buvo atsisakyta rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas valstybinio žemės ploto (0,0389 ha) sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir valstybinio žemės ploto (0,0122 ha) sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini);

1.2.                      įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas valstybinio žemės ploto (0,0389 ha) sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini);

1.3.                      įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas valstybinio žemės ploto (0,0122 ha) sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

2.       Pareiškėjai paaiškino, jog L. S., J. S., R. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). L. S. ir J. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso 402/603 dalys minėto žemės sklypo, o R. S. – 201/603 dalys šio žemės sklypo. Pareiškėjams V. V. ir K. V. nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       Pareiškėjai nurodė, jog 2016 m. liepos 15 d. prašymu pareiškėjai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių leisti organizuoti žemės sklypų formavimo pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą, kurio tikslas – valstybinio žemės ploto (0,0389 ha) sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu prašymu pareiškėjai V. V. ir K. V. kreipėsi dėl valstybinės žemės ploto 0,0122 ha sujungimo su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 20 d. raštu Nr. 70-2-2412 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius atsisakė organizuoti žemės sklypų Projekto rengimą.

4.       Pareiškėjų nuomone, atsakovo atsisakymas rengti projektą yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis pareiškėjų teises. Pareiškėjai tvirtino, jog jų teisės nepagrįstai nerealizuojamos, nors atitinka Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 punkte įtvirtintas sąlygas dėl laisvos valstybinės žemės ploto prijungimo prie besiribojančių žemės sklypų. Nurodė, jog Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 4.4 punktas nustato, kad įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pareiškėjų nuomone, tokia faktinė situacija yra nagrinėjamu atveju, nes šalia esančio laisvo žemės sklypo negalima suformuoti kaip atskiro tokiu būdu, kad jis atitiktų racionalų dydį ir ribas. Laisvas valstybinis žemės sklypas yra tarp privataus pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvių, dėl to atsakovas nepagrįstai nurodo, kad minėtas sklypas nelaikytinas įsiterpusiu.

5.       Pareiškėjai pažymėjo, kad dalį valstybinio žemės sklypo sudaro siaura juosta, kurios niekaip negalima panaudoti pagal paskirtį kitaip, nei prijungiant prie pareiškėjų žemės sklypo. Kita dalis valstybinės žemės skirta pravažiavimui į pareiškėjams priklausančius žemės sklypus, nes iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių kito patekimo į jiems priklausantį žemės sklypą ir namų valdą nėra, todėl formuojant naują žemės sklypą iš valstybinės laisvos žemės, jis bus neišvengiamai apsunkintas net dviem žemės servitutais, kurių plotas sudaro 0,0119, todėl realiai atėmus kelio servitutų plotą, likęs sklypo plotas sudarytų 0,0392 ha ir neatitiktų reikalavimų naujo sklypo formavimui. Be to, likęs plotas būtų padalintas į tris dalis ir suformuoti žemės sklypo taip, kaip nurodo atsakovas, nėra jokių galimybių. Pareiškėjai negalės eksploatuoti jiems priklausančio žemės sklypo pagal paskirtį, nes jų sklypas ribojasi su įvažiavimu į požeminį garažą, dėl to jie negalės vaikščioti iš vienos sklypo dalies į kitą. Pareiškėjų nuomone, nagrinėjamu atveju yra išskirtinė faktinė situacija, kuri reikalauja neformalaus sprendimo. Ginčą prašė spręsti, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, atsižvelgiant į 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-973-492/2015 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką.

6.       Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti.

7.       Atsakovas nurodė, jog pareiškėjai 2016 m. liepos 15 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – prijungti įsiterpusį valstybinį žemės plotą prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0603 ha, prijungiamas valstybinis plotas 0,0389 ha) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0582 ha, prijungiamas valstybinis plotas 0,0122 ha). Skundžiamu Raštu pareiškėjai buvo informuoti, jog pateikto prašymo tenkinti nėra galimybės, nes planuojami prisijungti laisvos valstybinės žemės plotai (bendras plotas apie 0,0511 ha) neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte. Planuojamų žemės plotų nesudaro siauros juostos (plotis viršija nustatytą 10 m), taip pat nėra duomenų, kad šiuos plotus sudarytų šlaitai, griovos; nurodyti plotai nepatenka į išimčių atvejų sąrašą. Pažymėjo, jog pareiškėjai savo prašyme administracijai nurodė du atskirus valstybinės žemės plotus, tačiau pagal minėto Nutarimo 2.15 nuostatas abu šie plotai turi būti vertinami kaip vientisas 0,0511 ha valstybinės žemės plotas, tokiu būdu būtų akivaizdžiai viršytas Vyriausybės nustatytas didžiausias leistinas prisijungti valstybinės žemės plotas gyvenamosiose teritorijose.

8.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog skundžiamu Raštu atsakovas motyvuotai išdėstė, kad pareiškėjų prašymo tenkinti nėra galimybės, kadangi planuojami prijungti laisvos valstybinės žemės plotai (bendras plotas apie 0,0511 ha) prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje.

II.

10.       Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11.       Teismas konstatavo, jog byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016 m. liepos 20 d. rašto Nr. 70-2-2412 teisėtumo ir pagrįstumo.

12.       Teismas bylos duomenimis nustatė, jog pareiškėjams L. S. ir J. S. nuosavybės teise priklauso 402/603 dalys, o R. S. – 201/603 dalys 0.0603 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjams V. V. ir K. V. nuosavybės teisėmis priklauso 0.0582 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2016 m. liepos 15 d. pareiškėjai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, pateikdami prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – prijungti įsiterpusį valstybinį žemės plotą prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0603 ha, prijungiamas valstybinis plotas 0,0389 ha) ir (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0582 ha, prijungiamas valstybinis plotas 0,0122 ha). Šioje byloje skundžiamu 2016 m. liepos 20 d. raštu Nr. 70-2-2412 Kauno miesto savivaldybės administracija atsisakė rengti projektą valstybinio žemės ploto prijungimui prie pareiškėjų žemės sklypų, nes prašomas prijungti valstybinės žemės plotas neatitinka teisės aktuose nustatytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir sąlygų. Pareiškėjai siekia lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinę žemę.

13.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo ne aukciono būdu sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas, nuo 2016 m. birželio 1 d. galiojanti redakcija Nr. 2016-14390) 2.15 punkto nuostatos, kuriose įtvirtinta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Nutarimo 2.15 punkte nurodyta, jog teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.

14.       Teismas nurodė, kad iš šio teisinio reglamentavimo matyti, jog byloje nagrinėjamo teisinio santykio objektu yra valstybinis žemės sklypas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šios teisės normos taikymą, yra nurodęs, jog asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta tada, kai yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1. arba tarp privačių žemės sklypų; 2. arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3. arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015). Lietuvos vyriausiasis teismas minėtoje nutartyje yra akcentavęs, jog siekiant įgyvendinti valstybinio žemės sklypo teisės realizavimą tokiu būdu, turi būti įrodyta, jog pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas atitinka Vyriausybės nustatytus įsiterpusio žemės sklypo kriterijus ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Teismas sutiko su pareiškėjų ir jų atstovės pozicija, jog ginčo sklypas yra tarp pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) gatvių, todėl vertinant situaciją jo buvimo vietos požiūriu formaliai atitiktų Nutarimo 2.15 punkto požymius, tačiau vien formalus situacijos atitikimas negali būti pagrindu pareiškėjų prašymo tenkinimui. Byloje nėra ginčo, jog pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209, aptariama teritorija patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas – t. y. teritorijas, kuriose vyrauja mažaaukštė gyvenamoji statyba, todėl pagal Nutarimo 2.15 punkto nuostatas, tokiu atveju įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Iš pareiškėjų 2016 m. liepos 15 d. prašymo matyti, jog jie siekia prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), prijungti 0,0389 ha valstybinės žemės ploto, o prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) siekia prijungti 0,0122 ha valstybinės žemės ploto, iš viso 0,0511 ha valstybinio žemės ploto. UAB  „Geometra“ parengta planuojamos teritorijos schema (toliau – ir Teritorijos schema) patvirtina, jog nors prašomo prijungti valstybinio žemės sklypo plotas schemoje yra suskaidytas į dvi dalis (A ir B), prie A dalies priskirta 0,0389 ha, prie B – 0,0122 ha, tačiau šis plotas sudaro vientisą sklypą. Minėtas aplinkybes patvirtino pareiškėjai teismo posėdžio metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis, formuodamas šio pobūdžio ginčų teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog „dirbtinas tariamai įsiterpusio žemės sklypo formavimas, atskiriant jį nuo vientiso žemės ploto, neatitinka minėtų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių įsiterpusių sklypų statusą bei jų nustatymą.“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-322/2014). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, jog konkrečiu atveju pagal Nutarimo 2.15 punkto nuostatas abu šie plotai turi būti vertinami kaip vientisas 0,0511 ha valstybinės žemės plotas, taigi prašomas prijungti valstybinės žemės sklypo plotas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte įtvirtinto dydžio, t. y. viršija Vyriausybės nustatytą didžiausią leistino prisijungti valstybinės žemės ploto (0,04 ha) kriterijų gyvenamosiose teritorijose, todėl vien šios imperatyvios sąlygos nebuvimas sudarė pagrindą atsakovui netenkinti pareiškėjų prašymo dėl valstybinės žemės sklypo prijungimo.

15.       Teismo teigimu, konkrečiu atveju ginčo teritorija galėtų būti laikoma įsiterpusiu valstybinės žemės plotu tik tuo atveju, jei ją sudarytų siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Pagal Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintas nuostatas, šią situaciją atitiktų, jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršytų 10 metrų. Kaip matyti iš pareiškėjų kartu su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pateiktos Teritorijos schemos, atstumas nuo žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos iki (duomenys neskelbtini) gatvės siauresnėje dalyje sudaro 14,19 m., platesnėje žemės sklypo dalyje atstumas schemoje nenurodytas, tačiau jis akivaizdžiai didesnis negu siauresnėje dalyje, taigi minėtas plotis viršija 10 metrų, todėl pagrįstai ir teisėtai savivaldybės administracija skundžiamame Rašte nurodė, jog planuojamų prisijungti valstybinės žemės sklypo plotų nesudaro siauros juostos, šlaitai ar griovos, planuojamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas nepatenka į išimčių sąrašą.

16.       Teismas dėl pareiškėjų teiginio, jog valstybinės žemės sklypas turėtų būti prijungtas prie pareiškėjų sklypų, nes valstybinėje žemėje neįmanoma suformuoti naujo žemės sklypo, kuris atitiktų racionalaus dydžio ir ribų, pabrėžė, kad konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, jog minėto valstybinio žemės ploto nebūtų galima suformuoti atskiru sklypu, nes jo vientisas plotas sudaro 0,0511 ha. Teismo vertinimu, pareiškėjai Teritorijos schemoje plotą, skirtą įvažiavimams į jiems priklausančius žemės sklypus ir namų valdas, kuriame numatyti kelio servitutai, nepagrįstai atima iš valstybinio žemės sklypo ploto, nes servitutai numato tam tikrus žemės sklypo naudojimo apribojimus juose įtvirtinta apimtimi, tačiau žemės sklypo ploto nesumažina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 str.). Be to, nagrinėjant bylą, nustatyta, jog dalį valstybinės žemės ties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba pareiškėjai naudoja savavališkai. Tai patvirtina Teritorijos schema ir valstybės įmonės Registrų centro pateikti nekilnojamojo turto duomenys (2016 m. lapkričio 16 d. išrašas), iš kurių matyti, jog 2013 m. gegužės 6 d. dėl to pareiškėjui J. S. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-130506-00043. Taigi, minėta dalimi atitinkamai negali būti mažinamas valstybinės žemės plotas, nes jis pareiškėjų naudojamas neteisėtai. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas sprendė neturįs pagrindo sutikti su pareiškėjų skunde nurodytu valstybinės žemės ploto dydžio nustatymu, nes jis prieštarauja teisės aktams. Teismas akcentavo, kad pareiškėjų nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-973-492/2015 nurodomos skirtingos negu šioje byloje aplinkybės, todėl ja vadovautis kaip precedentu teismui nėra tikslinga. Teismas pažymėjo, jog teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės yra būdingas teisinis apibrėžtumas, šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo imperatyviais viešosios teisės principais, nuo kurių konkrečiu atveju nukrypti teismui nėra pagrindo.

17.       Remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma, atsižvelgdamas į ginčo teisinį reglamentavimą, teismas priėjo išvadą, jog atsakovas motyvuotai, pagrįstai ir teisėtai skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą, nes planuojamas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitiko teisės aktais nustatyto įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir kriterijų, todėl pareiškėjų skundas dėl atsakovo 2016 m. liepos 20 d. rašto Nr. 70-2-2412 panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas. Atmetus skundą dėl minėto sprendimo panaikinimo, atmestas kaip išvestinio pobūdžio reikalavimas ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

18.       Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016 m. liepos 20 d. raštą Nr. 70-2-2412, kuriuo buvo atsisakyta rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas valstybinio žemės ploto (0,0389 ha) sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini)ir valstybinio žemės ploto (0,0122 ha) sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas valstybinio žemės ploto (0,0389 ha) sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas valstybinio žemės ploto (0,0122 ha) sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); priteisti pareiškėjo J. S. naudai iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.6 punktu nustatyta, kad žemėtvarkos projektas rengiamas kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 19 d.). Pareiškėjas taip pat vadovaujasi Taisyklių 33, 36, 39, 42, 47 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu.

18.2.                      J. S. ir L. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 402/603 dalis 0,0603 ha žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Likusi 201/603 dalis Žemės sklypo nuosavybės teise priklauso R. S. Pareiškėjams K. V. ir V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,0582 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gretimas žemės sklypas). Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, su Žemės sklypu bei Gretimu žemės sklypu besiriboja valstybinės žemės plotas, kuris įsiterpęs tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių bei Gretimo žemės sklypo ir Žemės sklypo. Minėtas valstybinės žemės plotas nuo seno naudojamas kaip kelias pravažiuojantiems automobiliams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis (kertant kampą) bei pareiškėjų, kaip vieninteliam patekimui į Žemės sklypą bei Gretimą žemės sklypą.

18.3.                      Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1542/2012; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011). Priimtinas sprendimas negali būti grindžiamas vien teisėtumo primatu, nes tokiu atveju vyrautų formalizmas, būtų nepaisoma gyvų socialinių procesų, iškiltų grėsmė socialinei teisės funkcijai, o tam tikru atžvilgiu būtų galimas ir kenkimas šiai funkcijai. Sprendimas taip pat turėtų būti priimtas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Taip pat Konstitucinio Teismo doktrinoje nuosekliai akcentuojama teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Atsakovui nurodžius, jog pareiškėjai turi kreiptis į geodezininkus, jog šie atliktų planuojamo prijungti valstybinio žemės ploto projektą, t. y. valstybinio žemės ploto planą bei schemą, kaip tai nurodyta Taisyklėse, pareiškėjai atliko šiuos veiksmus, investuodami laiką bei pinigines lėšas, kad UAB „Geometra“ parengtų Teritorijos schemą. Pareiškėjai turėjo teisėtus lūkesčius, kad parengus Teritorijos schemą atsakovas pateiks pastabas dėl Teritorijos schemos, o ne nustatys, jog valstybinio žemės ploto pareiškėjai neturi teisės prisijungti. Be to, planuojamoje laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, kadangi nors valstybinio žemės plotas, kurį pareiškėjai nori prijungti prie jų nuosavybės teise priklausomų žemės sklypų, sudaro vientisą sklypą, kurio plotas yra 0,0511 ha, suformavus ši sklypą, jis vis vien privalėtų būti apsunkintas dviem kelio servitutais, kurių bendras plotas sklype sudarytų 0,0119 ha. Minėti servitutai būtų privalomi dėl to, kadangi kito patekimo pareiškėjams į jų nuosavybės teise priklausomus žemės sklypus nėra. UAB „Geometra“ atlikus Teritorijos schemą, schemoje nustatytas valstybinio žemės sklypo plotas yra 0,0511 ha. Tačiau nei atsakovas, nei teismas nevertino tos aplinkybės, kad šis nustatytas plotas (0,0511 ha) yra kintamasis, o būtent į mažąją pusę. Šias aplinkybes patvirtina ir pati Teritorijos schema, kadangi joje nėra suformuoti žemės sklypai po inžinieriniais statiniais – gatvėmis, nėra išskirtos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių ribos, t. y. pažymėtos gatvių raudonosios linijos, šaligatviai pėstiesiems. Taip pat nėra įvertinta kokios kategorijos yra minėti vietinės reikšmės keliai, jų plotis bei kelių apsaugos zonos. Įvertinus šią situaciją įvertinama ne tik važiuojamoji dalis, bet ir šaligatviai, lietaus takai ir kita, kas būtina funkcionuoti. Inžinerinių tinklų linijos ir jų apsaugos zonos taip pat apsunkina valstybinio žemės ploto racionalų naudojimą (užstatymo plotas iš esmės sumažėja) bei galbūt panaikina galimybę šiame sklype vykdyti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą, kaip tai numatyta Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, kuris patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209. Aplinkybę, jog inžinerinių tinklų linijos egzistuoja, patvirtina prie apeliacinio skundo pridedama nuotrauka, kurioje matyti, kad valstybiniame žemės plote yra kanalizacijos šulinys. Teismas neįvertino visų aplinkybių, kad valstybinio žemės ploto dislokacija ne tik formaliai, tačiau ir realiai atitinka Nutarimo 2.15 punktą.

18.4.                      Teritorijų planavimo ir tvarkymo režimą nustatantys teisės aktai yra grindžiami žemėnaudų racionalumo ir funkcionalumo principais (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 str.). Ginčo žemės sklypo plotas, žemės sklypo dislokacija sudaro pagrindą pripažinti, jog jis negali būti suformuotas ir naudojamas pagal paskirtį kaip atskiras racionalus ir funkcionalus žemės sklypas. Patekimas automobiliu ar pėsčiomis į Žemės sklypą eina per valstybinį žemės plotą. Patenkant į Žemės sklypą yra nuožulnus kampas, per kurį patenkama į požeminį garažą, kuris naudojamas pareiškėjo automobiliui laikyti. Pareiškėjas, norėdamas apsisaugoti nuo kitų asmenų bei apsaugoti asmenis, kad šie netyčia nesusižeistų nukritę nuo nuožulnaus kampo į garažą, lauko betoninėmis trinkelėmis išklojo visą kelią ir pastatė tvorą. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad šiuos veiksmus jis atliko savo Žemės sklypo ribose.

19.       Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20.       Atsakovas nurodo, kad apeliantas 2015 m. lapkričio 5 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu (prijungiamo valstybinės žemės sklypo plotas nenurodytas). Išnagrinėjęs apelianto prašymą ir pateiktus dokumentus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2016 m. sausio 22 d. raštu Nr. 70-2-183 informavo pareiškėją, kad numatomas prijungti valstybinės žemės plotas iki 10 arų, planuojamas prijungti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos: pateiktoje planavimo pasiūlymų schemoje pažymėtas valstybinės žemės plotas tik iš dviejų pusių ribojasi su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis, kitoje dalyje ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės plotu. Apeliantui pasiūlyta apsvarstyti galimybę kartu su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkais organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiais žemės sklypais, ir parengti planavimo pasiūlymų schemą. Apeliantas ir kiti pareiškėjai 2016 m. liepos 15 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – prijungti įsiterpusį valstybinį žemės plotą prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0603 ha, prijungiamas valstybinis plotas 0,0389 ha) ir (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0582 ha, prijungiamas valstybinis plotas 0,0122 ha). Pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209, ginčo teritorija patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas – t. y. teritorijas, kuriose vyrauja mažaaukštė gyvenamoji statyba kartu su reikalinga socialine, komercine, paslaugų ir pan. infrastruktūra. Vadovaujantis minėtomis Nutarimo nuostatomis, tokiu atveju įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Skundžiamu Raštu pareiškėjai buvo informuoti, jog pateikto prašymo tenkinti nėra galimybės: planuojami prisijungti laisvos valstybinės žemės plotai (bendras plotas apie 0,0511 ha) neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos: planuojamų žemės plotų nesudaro siauros juostos (plotis viršija nustatytą 10 m), taip pat nėra duomenų, kad šiuos plotus sudarytų šlaitai, griovos; nurodyti plotai nepatenka į išimčių atvejų sąrašą, nustatytą dėl nesiribojimo su suformuotu valstybinės ar privačios žemės sklypu. Apeliaciniame skunde įrodinėjama, jog įsiterpęs valstybinės žemės plotas atitinka Nutarime nustatytus kriterijus: laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Tačiau, kaip nurodyta teismo sprendime, šie apelianto teiginiai nepagrįsti jokiais byloje pateiktais įrodymais. Priešingai, pareiškėjų pateiktoje schemoje žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti aiškiai matyti, kad įsiterpusią valstybinės žemės teritoriją sudaro vientisas 0,0511 kv. m žemės plotas, schemoje padalintas į 0,0389 kv. m ir 0,0122 kv. m dalis. Pareiškėjas klaidingai servitutų ploto neįskaičiuoja į bendrą įsiterpusio žemės sklypo plotą. Pritaria teismo nuomonei, kad servitutas nustato tam tikrus žemės sklypo naudojimo apribojimus tam tikra apimtimi, tačiau žemės sklypo ploto nesumažina. Antra, pareiškėjų pateiktoje schemoje nurodytas servitutų išdėstymas ir plotai laikytini tik projektiniais pasiūlymais, ir formuojant naują valstybinės žemės sklypą servitutų konfigūracija gali būti nustatoma kitaip, atitinkamai sumažinamas servitutais užimtas žemės sklypo plotas. Taip pat teisės aktai nenumato, jog kelio apsaugos zona negali patekti į suformuotą žemės sklypą. Jei kelio apsaugos zona patenka į suformuoto žemės sklypo ribas, toje vietoje nustatoma specialioji žemės naudojimo sąlyga „Kelio apsaugos zona“ (Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, II skyrius). Nustačius specialiąją sąlygą, kelio apsaugos zonoje galioja tam tikri veiklos ribojimai, tačiau kelio apsaugos zonos nustatymas žemės sklypo ploto nesumažina. Nutarimo 2.15 punkte nėra numatyta išimčių, suteikiančių galimybę prisijungti didesnį nei nustatyta valstybinės žemės plotą tokiu atveju, kai dalį jo užima servitutai, apsaugos zonos, inžinerinių tinklų koridoriai ir pan., turintys įtakos naudojimuisi tokiu žemės sklypu. Taigi, nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos nustatant žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą naujo žemės sklypo formavimo metu, tačiau neturi įtakos bendram žemės plotui, kurį privaloma vertinti, sprendžiant dėl galimybės prijungti įsiterpusią valstybinę žemę. Be to, kaip nustatyta teismo sprendime, pareiškėjas dalį valstybinės žemės naudoja savavališkai. Savavališkai, be teisinio pagrindo atlikęs statybos darbus valstybinėje žemėje, pareiškėjas neturi teisės šiomis aplinkybėms remtis, įrodinėdamas įsiterpusio valstybinės žemės sklypo prijungimo būtinybę ir savo teisių ir teisėtų lūkesčių pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015). Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas būtent rėmėsi išimtinai teisės aktais ir suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus dėl įsiterpusios valstybinės žemės prijungimo. Taigi, nagrinėdamas ginčą teismas pagrįstai vertino, ar pareiškėjų pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas atitinka Vyriausybės nustatytus įsiterpusio žemės sklypo kriterijus ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Tiek teisės aktų nuostatos, tiek suformuota teismų praktika imperatyviai nurodo, jog sprendimai dėl valstybinės žemės turi būti priimami tik teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl būtent formaliai įvertinęs ginčo situacijos atitikimą teisės aktų nuostatoms teismas priėmė teisingą sprendimą.

21.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo J. S. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22.       Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas išsamiai išnagrinėjo ir įsigilino į bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir tinkamai pritaikė materialiosios ir procesinės teisės normas. Konkrečiu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, prašomas prijungti valstybinės žemės sklypo plotas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte įtvirtinto dydžio, todėl vien šios imperatyvios sąlygos nebuvimas sudarė pagrindą atsakovui netenkinti pareiškėjų prašymo dėl valstybinės žemės sklypo prijungimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo teritorija galėtų būti laikoma įsiterpusiu valstybinės žemės plotu tik tuo atveju, jei ją sudarytų siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Remiantis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto teritorijos schema, atstumas nuo žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos iki (duomenys neskelbtini) gatvės siauresnėje dalyje sudaro 14,19 m, platesnėje žemės sklypo dalyje atstumas schemoje nenurodytas, tačiau jis akivaizdžiai didesnis negu siauresnėje dalyje, taigi minėtas plotis viršija 10 metrų, todėl pagrįstai ir teisėtai savivaldybės administracija skundžiamame rašte nurodė, jog planuojamų prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas nepatenka į išimčių sąrašą. Taip pat nagrinėjant bylą nustatyta, kad dalį valstybinės žemės ties sklypo ((duomenys neskelbtini)) riba pareiškėjai naudoja savavališkai. Taigi, minėta dalimi negali būti mažinamas valstybinės žemės plotas, nes jis pareiškėjų naudojamas neteisėtai. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas motyvuotai, pagrįstai ir teisėtai skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą, nes planuojamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitiko teisės aktais nustatyto įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir kriterijų.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a:

IV.

23.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 70-2-2412 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo atmestas pareiškėjų kolektyvinis prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – valstybinės žemės ploto (0,0389 ha) sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir valstybinės žemės ploto (0,0122 ha) sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad prašomi prijungti valstybinės žemės plotai (bendras plotas apie 0,0511 ha) neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, planuojamų prijungti žemės plotų nesudaro siauros juostos (plotis viršija nustatytą 10 metrų ribą), taip pat nėra duomenų, kad šiuos plotus sudarytų šlaitai, griovos, taip pat nurodyti plotai nepatenka į išimčių atvejų sąrašą, nustatytą dėl nesiribojimo su suformuotu valstybinės ar privačios žemės sklypu.

24.       Šio pobūdžio valstybinės žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn sąlygas ir tvarką reglamentuoja Žemės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams.

25.       Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad byloje nagrinėjamo teisinio santykio objektu yra valstybinis žemės sklypas, kuris turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Subjektais yra privačių žemės sklypų savininkai ir valstybė.

26.       Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 19 d.) 2.6 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

27.       Kriterijai, detalizuojantys įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 1 d.) 2.15 punkte, kuriame numatyta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.

28.       Iš nurodytos valstybinės žemės pardavimo tvarkos numatymo galima teigti, jog žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą bei papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje A-268-261/2018).

29.       Asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta, kai yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; (3) šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Pastebėtina, kad šiomis aplinkybėmis žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu (ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014). 

30.       Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1. arba tarp privačių žemės sklypų; 2. arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3. arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų). 

31.       Nustatant, ar valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs, kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinama, kaip žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka sąlygas, numatytas minėtame Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1304/2013). 

32.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, detaliai išanalizavo skunde pateiktus argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl skunde ir atsiliepimuose į skundą nurodytų aplinkybių, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar ginčo sprendime pagrįstai buvo padaryta išvada, kad pareiškėjų siekiamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusiam žemės plotui nustatytų sąlygų. 

33.       Byloje nustatyta, kad ginčo teritorija patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas, t. y. teritorijas, kuriose vyrauja mažaaukštė gyvenamoji statyba, todėl pagal Nutarimo 2.15 punkto nuostatas, tokiu atveju įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

34.       Pastebėtina, kad, remiantis administracinių teismų praktika, teisė netoleruoja tokios situacijos, kai atitinkami valstybinės laisvos žemės plotai skaidomi dirbtinai siekiant suformuoti naują žemės sklypą, kaip įsiterpusį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-322/2014). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai norimus prisijungti valstybinės žemės plotus vertino kaip vientisą 0,0511 ha valstybinės žemės plotą.

35.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo sklypas, esantis tarp pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) gatvių, kaip vientisas 0,0511 ha valstybinės žemės plotas, neatitinka Nutarimo 2.15 punkte įtvirtinto dydžio, t. y. viršija Vyriausybės nustatytą didžiausią leistino prisijungti valstybinės žemės ploto (0,04 ha) kriterijų gyvenamosiose teritorijose. Taip pat planuojamų prisijungti valstybinės žemės sklypo plotų nesudaro siauros juostos, šlaitai ar griovos, t. y. planuojamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas nepatenka į išimčių sąrašą.

36.       Šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad šis vientisas žemės plotas neatitiko tų sąlygų, pagal kurias konkretus žemės plotas gali būti pripažintas įsiterpusiu, todėl ginčo žemės sklypas negalėjo būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas ir sudarė pagrindą atsakovui netenkinti pareiškėjų prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

37.       Apeliacinio skundo argumentai dėl kelio servitutų ginčo valstybiniame žemės sklype nekeičia šio valstybinės žemės sklypo statuso ir nesudaro teisinio pagrindo nepaisyti Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintų sąlygų. Kaip minėta, tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai.

38.       Apeliaciniame skunde nenurodyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima kitaip vertinti ginčo situaciją. 

39.       Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ir (ar) naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmestinas ir ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

40.       Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nepatenkinus apeliacinio skundo negali būti tenkinamas ir pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos apeliaciniu procesu.

41.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta yra jo priėmimo data 2016 m. kovo 20 d., tačiau visi bylos dokumentai patvirtina, jog Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. S., J. S., R. S., V. V., K. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, yra priimtas 2017 metais, o ne 2016 metais kaip yra nurodyta sprendime. Nors byloje ir nebuvo sprendžiamas rašymo apsirikimo ištaisymo klausimas, tačiau šiame baigiamajame teismo akte pirmosios instancijos teismo sprendimas yra įvardijamas pagal jo priėmimo datą – 2017 m. kovo 20 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                         Ričardas Piličiauskas

    Veslava Ruskan

    Vaida Urmonaitė-Maculevičienė