Administracinė byla Nr. eA-1019-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02773-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. (A. U.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. U. (A. U.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija) dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas A. U. (A. U.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), priteisti 16 413 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2023 m. sausio 13 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir Prašymas). Jis yra Baltarusijos pilietis nuo 2017 m. vasario 8 d. gyvenantis ir dirbantis Lietuvoje. 2018 m. vasario 7 d. darbo pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, o 2019 m. gegužės 20 d. – naujas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, kuris 2021 m. kovo 18 d. buvo pakeistas į leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2023 m. kovo 18 d. Nuo 2019 m. gegužės 31 d. jis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „HQDS“ tolimųjų reisų vairuotoju, charakterizuojamas teigimai.

3.       Migracijos departamentas Prašymą nagrinėjo net 5 mėn. ir 2023 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą Nr. 23S77517 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo Pašymo netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023 tokį Migracijos departamento sprendimą panaikino ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti jo Prašymą. Leidimas gyventi Lietuvoje Nr. 760323127 jam buvo išduotas 2024 m. sausio 9 d.

4.       Pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų Migracijos departamento veiksmų (neveikimo) nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. sausio 9 d. jis neturėjo galimybės dirbti, nes neturėjo galiojančio leidimo gyventi Lietuvoje. 2023 m. balandžio 1 d. jis pateikė prašymą suteikti neapmokamas atostogos iki jam bus išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Ginčo laikotarpiu darbo santykiai su UAB „HQDS“ nebuvo nutraukti – 2024 m. sausio mėn. jis grįžo į Lietuvą ir toliau dirba įmonėje. Pareiškėjo manymu, 10 mėnesių laikotarpiu galimybę dirbti ir gauti su darbo santykiais susijusias pajamas jis prarado išimtinai dėl neteisėtų Migracijos departamento veiksmų (neveikimo) ir patyrė 16 413 Eur dydžio nuostolius (8 948 Eur darbo užmokesčio ir 7 465,00 Eur dienpinigių), o Migracijos departamento veiksmų (neveikimo) neteisėtumą konstatavo LVAT.

5.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Migracijos departamento, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.       Migracijos departamento vertinimu, priimdamas 2023 m. gegužės 29 d. Sprendimą, jis veikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) bei Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka.

7.       Nagrinėdamas pareiškėjo skundą, LVAT nevertino, ar nėra kitų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvių atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų. Sprendimas buvo priimtas nustačius imperatyvų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindą. Tik 2024 m. sausio 9 d. naujai atlikus tyrimą, nebuvo nustatyta atsisakymo pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi pagrindų.

8.       Atsakovo teigimu, reikėtų atsižvelgti į 2023 m. gegužės 29 d. Sprendimo priėmimo metu buvusią geopolitinę situaciją, kada Rusija pradėjo aktyvius karinius veiksmus Ukrainoje, Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje (tiek 2022 m., tiek 2023 m.) buvo konstatuota, kad didėja Baltarusijos režimo keliama grėsmė Lietuvos saugumui. Tai, kad Sprendimas buvo panaikintas, yra normalu teisinėje valstybėje.

9.       Pareiškėjas nepagrindė teiginių, kad su darbo santykiais Lietuvoje susijusių pajamų jis negavo dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo teiginiai paremti prielaidomis. Pareiškėjas neįrodė viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, o reikalavimas iš atsakovo priteisti jam 5 proc. dydžio metines palūkanas nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų nuostatomis, todėl yra deklaratyvus.

II.

10.       Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo A. U. skundą atmetė.

11.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Baltarusijos pilietis, 2018 m. vasario 7 d. darbo pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. 2019 m. gegužės 20 d. pareiškėjui buvo išduotas naujas leidimas laikinai gyventi, kuris 2021 m. kovo 18 d. buvo pakeistas į leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2023 m. kovo 18 d. 2023 m. sausio 13 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi. Kadangi Valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) 2023 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 18-3781 nurodė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 29 d. Sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi. LVAT 2023 m. spalio 18 d. sprendimu Migracijos departamento 2023 m. gegužės 29 d. sprendimas buvo panaikintas ir Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. sausio 13 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas Migracijos departamento 2024 m. sausio 9 d. raštu Nr. 10K-303 per Lietuvos migracijos informacinę sistemą buvo informuotas, kad 2024 m. sausio 9 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo pareiškėjo prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi buvo patenkintas.

12.       Teismas pažymėjo, jog kadangi Sprendimas buvo priimtas gavus VSD išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, egzistavo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas atsisakyti pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Kadangi nenustatyta, jog priimdamas Sprendimą, Migracijos departamentas neveikė Įstatymo ir Aprašo nustatyta tvarka, tokio sprendimo panaikinimas savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad Migracijos departamentas atliko neteisėtus veiksmus arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tai, kad Migracijos departamentas neįvertino aplinkybių visumos, teismo vertinimu, nereiškia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2023 m. sausio 13 d. prašymas turėjo būti išspręstas teigiamai.

13.       Nors Migracijos departamentas neneigė, jog ginčo sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo buvo priimtas nežymiai praleidus Įstatyme numatytą terminą, nėra duomenų, jog Migracijos departamentas tyčia ar sąmoningai būtų siekęs vilkinti pareiškėjo prašymo nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju matyti, jog iki leidimo laikinai gyventi pakeitimo pareiškėjas UAB „HQDS“ nedirbo ir negavo su darbo santykiais UAB „HQDS“ susijusių pajamų savo paties prašymu. Teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju Prašymo išnagrinėjimo operatyvumo principas buvo užtikrintas, neįrodyta, jog padarytas pažeidimas turėjo įtakos priimto sprendimo objektyvumui bei pagrįstumui bei sukėlė pareiškėjo įvardintas pasekmes.

14.       Nenustatęs viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento, priteisti 16 413 Eur turtinės žalos atlyginimą. Netenkinęs reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismas netenkino ir reikalavimo iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metinės palūkanas.

III.

15.       Pareiškėjas A. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog LVAT sprendimas patvirtina, kad Migracijos departamentas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. LVAT konstatavo, kad nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimas, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, o nagrinėjant pareiškėjo prašymą iš naujo išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga. Šios LVAT išvados, pareiškėjo manymu, reiškia, kad Migracijos departamentas pažeidė teisės aktų reikalavimus (be kita ko VAĮ 10 str. 5 d.) bei veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, vien tai, kad neteisėtas sprendimas atsisakyti pakeiti leidimą laikinai gyventi buvo priimtas gavus VSD išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, nereiškia, kad Migracijos departamentas neturėjo galimybių priimti kitokį, nei VSD išvada, sprendimą. Pagal teismų praktiką Migracijos departamentas turi teisę vadovautis VSD išvada, tačiau galutinį sprendimą priima Migracijos departamentas, visapusiškai įvertinęs visas užsienietį individualizuojančias aplinkybes. Taigi LVAT panaikinus Sprendimą, kuriuo Migracijos departamentas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, buvo aiškiai patvirtinta, kad Migracijos departamentas nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų elgesio taisyklių ir teisinio reguliavimo tokiu būdu atlikdamas neteisėtus veiksmus.

17.       Migracijos departamento neteisėti veiksmai taip pat pasireiškė tuo, kad pernelyg ilgai buvo nagrinėjamas pareiškėjo prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi, taip pat pernelyg ilgai delsiant po LVAT sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas pažymi, jog nėra ginčo, kad Migracijos departamentas, tiek nagrinėdamas 2023 m. pateiktą prašymą, tiek leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimą po LVAT sprendimo priėmimo, praleido Įstatyme (33 str. 1 d. 5 p.) įtvirtintus terminus. Pareiškėjo vertinimu, vien tai, kad jis buvo priverstas teikti prašymą išleisti jį neapmokamų atostogų, nes, neturėdamas leidimo laikinai gyventi, negalėjo vykdyti savo darbo funkcijų, neturi jokios reikšmės sprendžiant, jog būtent dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų jis negalėjo dirbti ir tokiu būdu patyrė žalą.

18.       Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertini, ar Migracijos departamentas, nesilaikydamas Įstatyme nustatytų terminų, siekė sąmoningai ar tyčia vilkinti jo prašymu nagrinėjimą, nes valstybei atsakomybė taikytina nepriklausomai nuo Migracijos departamento kaltės.

19.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Migracijos departamento atsiliepime į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti.

20.       Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nors pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento tariamai neteisėtus veiksmus pripažino LVAT, patenkinęs jo apeliacinį skundą, vien sprendimo panaikinimas savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad Migracijos departamentas atliko neteisėtus veiksmus arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, veikė Įstatymo ir Aprašo nustatyta tvarka.

21.       Migracijos departamentui gavus VSD išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą atsisakyti pakeisti jam leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą. LVAT 2023 m. spalio 18 d. sprendime nekonstatavo, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui, o Migracijos departamento sprendimą panaikino nustatęs, kad jis neįvertino dalies sprendime nurodytų aplinkybių. LVAT, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nevertino, ar užsieniečio atžvilgiu nėra kitų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvių atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų, o 2023 m. spalio 18 d. sprendime nebuvo konstatavęs, kad Migracijos departamentas turėjo pareigą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, LVAT taip pat neįpareigojo Migracijos departamento, iš naujo nagrinėjant pareiškėjo prašymą, pakeisti jam leidimą laikinai gyventi. Taigi LVAT 2023 m. spalio 18 d. sprendimas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui privalėjo būti pakeistas leidimas laikinai gyventi, o, negavęs šio leidimo, jis patyrė žalą dėl neteisėtų Migracijos departamento veiksmų.

22.       Atlikęs naują tyrimą, Migracijos departamentas nustatė, kad, priimant naują sprendimą, t. y. 2024 m. sausio 9 d., nėra nustatyta atsisakymo pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi pagrindų, tačiau, tai savaime nereiškia, kad ir 2023 m., kai Migracijos departamentas nagrinėjo pareiškėjo prašymą, tokie pagrindai neegzistavo ir, esant kitokiai VSD išvadai, Migracijos departamentas būtų priėmęs sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. 

23.       Nors LVAT ir panaikino Migracijos departamento 2023 m. gegužės 29 d. Sprendimą, priešingai nei teigia pareiškėjas, nebuvo įpareigojęs Migracijos departamento išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, taigi, šis LVAT sprendimas nesuteikė teisės pareiškėjui gauti leidimą laikinai gyventi. Tokios teisės nesuteikė pareiškėjui ir Įstatymas. Jokios Įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatos negarantuoja, kad, pateikus prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, toks prašymas privalo būti tenkinamas.

24.       Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas nepagrindė savo teiginių, kad jis iš darbo santykių kylančių pajamų negavo dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų. LVAT nebuvo konstatavęs, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui, kaip ir nebuvo konstatavęs, kad Migracijos departamentas privalėjo priimti kitokį sprendimą ir pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo teiginiai, neva jis negavo pajamų dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų, paremti išimtinai jo daromomis prielaidomis ir neatitinka nei faktinių bylos aplinkybių, nei teisės aktų nuostatų, nei teismų sprendimų, todėl negali būti laikomi pagrįstais. 

25.       Nors pareiškėjo prašymas ir buvo nagrinėjamas ilgesnį, nei Įstatyme nustatytą terminą, vien ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad būtent dėl to pareiškėjas patyrė jo nurodomą žalą. Vien pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pateikimas savaime nesuteikė jam teisės nei būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nei dirbti prašymo nagrinėjimo laikotarpiu. Taigi pareiškėjas nenurodė nei teisės aktų nuostatų, nei faktinių aplinkybių, pagrindžiančių jo teiginius, kad jis aptariamu laikotarpiu buvo įgijęs teisę į darbo užmokestį, t. y., pareiškėjas neįrodė nei savo teisės į darbo užmokestį, nei savo teiginių, kad jis darbo užmokesčio negavo būtent dėl Migracijos departamento veiksmų. 

26.       Migracijos departamento manymu, pareiškėjas nepagrindė, kad byloje egzistuoja atsakomybės atsiradimo sąlyga – neteisėti Migracijos departamento veiksmai, o pareiškėjo skundo argumentai paremti išimtinai jo daromomis interpretacijomis ir subjektyviu suvokimu, o ne objektyviais duomenimis. 

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

27.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų, kurių neteisėtumas esą konstatuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimu (administracinėje byloje
Nr. eA-2285-1047/2023) ir kurie nulėmė 10 mėnesių laikotarpyje, kai jis buvo privertas prašyti darbdavio suteikti neapmokamas atostogas iki jam bus išduotas pakeistas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, prarastą iki tol įgyvendintą galimybę gauti su darbo santykiais susijusias pajamas.

28.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

29.       Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

30.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Baltarusijos pilietybę turinčio ir tolimųjų reisų vairuotoju Lietuvoje įdarbinto pareiškėjo 2023 m. sausio 13 d. prašymu inicijuotas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimas darbo pagrindu po 5 mėnesių buvo atmestas tokio prašymo netenkinusiu Migracijos departamento 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu. Jis buvo priimtas remiantis kompetentingos institucijos (VSD) išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, nes pareiškėjas, pildydamas atitinkamą klausimyną, nurodė 2002–2008 m. dirbęs Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, kurioje tarnaudamas, VSD vertinimu, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tuo grindžiamo Migracijos departamento sprendimo nepakankamas pagrįstumas individualizavimo aspektu kritiškai įvertintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimu (minėtoje administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023), kuriuo: 1) pripažįstama Migracijos departamento teisė remtis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau akcentuojama Migracijos departamento, kaip viešojo administravimo subjekto, savo aktu sukeliančio asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, privalėjimas pagrįsti tokį aktą objektyviais duomenimis, be kita ko, įvertinant pareiškėjo atliktos tarnybos pobūdį dirbant gelbėtoju-gaisrininku ir Zazerkos k. avarinio gelbėjimo posto skyriaus priešgaisrinės tarnybos vadu, trukmę, tarnybos pasibaigimą asmens noru, praėjusį laiko tarpą nuo atliktos karinės tarnybos prieš 14 metų, duomenis apie tolesnį darbą Baltarusijos įvairiose valdžios institucijose, pareiškėjo poziciją dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje; 2) daroma išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimas, t. y. individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, o vien faktas, kad pareiškėjas tarnavo Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje prieš 14 metų, nesant jokių kitų papildomų indikacijų, nebuvo pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą valstybei; 3) Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Jis buvo patenkintas 2024 m. sausio 9 d. Tuo pagrindu pareiškėjas grįžo iš darbdavio jam suteiktų nemokamų atostogų, kurių paprašė 2023 m. balandžio 1 d., ir toliau dirba jį įdarbinusioje įmonėje, kurioje darbo santykiai ginčo laikotarpiu nebuvo nutraukti.

31.       Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju gali pagrįstai remtis jam palankiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimu ir kelti atitinkamus reikalavimus dėl atlygintinos patirtos turtinės žalos, kildinamos iš tuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu kritiškai įvertintos Migracijos departamento veiklos. Tačiau nesutariama, ar galima turtinė žala buvo sukelta (padaryta) Migracijos departamento, kaip viešojo administravimo institucijos, veiksmais ir ar tarp tų veiksmų ir tos žalos yra priežastinis ryšys.

32.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

33.       Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiga įrodyti tam tikrą patirtą žalą, kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylose dėl turtinės žalos atlyginimo tenka pareiškėjui. Jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).

34.       Teisėjų kolegija vertina, kad tam tikras pareiškėjo nurodomo atsakovo veiklos neteisėtumas yra pripažintinas pagal minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą, tačiau jis nėra teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu susijęs su pareiškėjo nurodoma jo patirta žala. Tai konstatavus, kaip teisiškai nereikšmingi atmetami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl esą skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamai įvertinto pareiškėjui palankaus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimo.

35.       Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, ne kartą yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

36.       Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, byloje esančią medžiagą, pažymi, kad pareiškėjas, neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų viseto buvimo nagrinėjamu atveju. Šią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir byloje surinktų įrodymų visumą, kuri nėra pakankama konstatuoti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos žalos. Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl vienokio ar kitokio įrodymų vertinimo nesaisto ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2172-261/2021; 2024 m. sausio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024; kt.).

37.       Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, neteisėtų veiksmų, išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

38.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

39.       Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. U. (A. U.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Beata Martišienė

        Egidijus Šileikis