Civilinė byla Nr. e2-323-446/2019

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00746-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.8; 2.6.10.8; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 22 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,

sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei,

dalyvaujant atsakovės atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kelmės rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kauno keliai“ ir individuliai įmonei „S. P. įmonė“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti iš atsakovės Kelmės rajono savivaldybės 1 177,83 Eur turtinės žalos atlyginimo, 51,79 Eur palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Kelmėje, Remontininkų gatve, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri buvo pilna vandens ir nepažymėta jokiais kelio ženklais. Įvykio metu automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021, pagal kurių 1 dalies 9.1. punktą nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Pagal šių taisyklių II dalies 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 1 177,83 Eur draudimo išmoką. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi atsakovė yra kelio, esančio Kelmėje, Remontininkų gatvėje, savininkė ir valdytoja. Ieškovė 2017 m. spalio 19 d. pretenzija ragino atsakovę sumokėti žalą, atsiradusią dėl eismo įvykio, tačiau atsakovė turtinės žalos neatlygino, todėl prašo ją priteisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.1015 straipsnio ir 6.266 straipsnių pagrindu. Vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 51,79 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė savo reikalavimus palaikė. Raštu pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai — rašytiniai dokumentai, liudytojo parodymai. Abejoti eismo įvykio kilimu ir aplinkybėmis, ieškovės nuomone, nėra pagrindo, nes draudėjas iškvietė į įvykio vietą policijos pareigūnus, jam buvo išduoti tai patvirtinantys įrodymai, o iš policijos medžiagos matyti, kad apie duobės egzistavimo faktą buvo pranešta ir savivaldybei. Kelio duobė, nepažymėta jokiais atitvarais, laikytina statinio trūkumu, todėl atsakovei, kaip kelio savininkei ir valdytojai, kyla griežtoji civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Atsakovė teigia, kad įvykio metu ji nebuvo kelio, kuriame į vyko eismo įvykis, valdytoja, tačiau su tuo nėra pagrindo sutikti. Nors kelias, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo apylanka remontuojant kitą kelio ruožą, tačiau iš rangos sutarties nuostatų matyti, kad atsakovė rangovams nebuvo perdavusi valdymo teisių, dėl tos priežasties rangovai neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluoto valdytojo sąvokos išaiškinimo CK 6.266 straipsnio prasme.

Atsakovė Kelmės rajono savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinio reikalavimais nesutinka. Byloje nėra pateikta autoįvykio schemos, jokių duomenų, patvirtinančių, kad automobilis „Mecedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas būtent Remontininkų gatvėje, Kelmėje. Atsakovei kilo abejonių, ar kelyje esanti duobė galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų būti pilnai sugadintos visos nurodytos dalys. Pateiktuose dokumentuose nurodyta, jog eismo įvykio metu buvo sugadinta priekinė padanga ir ratlankis. Žalos sąmatoje Nr. 1898131 matyti daug kitų su eismo įvykiu galimai nesusijusių sugadintų detalių ir jų remonto darbų, kaip amortizatorius, kompresorius ir t. t. Šie pažeidimai eismo įvykio metu oficialiai užfiksuoti nebuvo ir vargu ar jie galėjo atsirasti tokio eismo įvykio metu. Vadovaujantis CK 6.247 straipsnio nuostatomis atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę. Tokiu būdu, nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, jog automobilio „Mecedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalys buvo sugadintos būtent dėl įvažiavimo į Kelmėje, Remontininkų gatvėje esančią duobę, nėra realaus pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos. 2017 metais rugsėjo mėnesį Remontininkų gatvė, Kelmėje buvo dalis apylankos, kuri buvo įrengta dėl rajoninio kelio Nr. 2106 „Kelmė – Noreišiai - Bubiai rekonstravimo darbų. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-87 „Dėl automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklių T DVAER 12 patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 11 skirsnio 204 punkte numatyta, kad visa atsakomybė dėl apylankos techninių eismo reguliavimo priemonių ir kelių priežiūros tenka darbus atliekančiam statybos rangovui (sugadintų kelio ženklų, konstrukcinių elementų atstatymas, apylankos kelių dangos atkūrimas ir pan.). Net ir tuo atveju, jei koks nors automobilis 2017 m. rugsėjo mėnesį realiai būtų buvęs apgadintas dėl kokių nors kelio dangos trūkumų Remontininkų gatvėje, Kelmėje, dėl tokio įvykio kilusią žalą turėtų atlyginti ne Kelmės rajono savivaldybė, bet darbus atlikęs statybos rangovas ūkio subjektų grupė – IĮ „S. P. įmonė“ ir UAB „Kauno keliai“.

Tokią atsakovės poziciją palaikė ir jos atstovas teismo posėdžių metu.

Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kauno keliai“ ir individuali įmonė „S. P. įmonė“ į teismo posėdžius neatvyko, nuomonės teisme nepareiškė.

Atsiliepime UAB „Kauno keliai“ nurodė, kad UAB „Kauno keliai“ ir individuali įmonė “S. P. įmonė” kaip ūkio subjektų grupė ir Kelmės rajono savivaldybės administracija 2017 m. balandžio 19 d. sudarė rango sutartį dėl Kelmės miesto Vytauto Didžiojo gatvės pėsčiųjų ir pėsčiųjų - dviračių takų sutvarkymo (I etapas). Šios sutarties pagrindu UAB „Kauno keliai“ ir individualiai įmonei “S. P. įmonė” prievolė atlyginti žalą neatsirado, nes šios įmonės, atliekančios rangos darbus, netapo kelio valdytojomis. Pareiga atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos gatvių priežiūros, tenka atsakovei Kelmės rajono savivaldybei.

Ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartimi apdraudė uždarajai akcinei bendrovei „Domito“ priklausančią transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės pateiktas transporto priemonių draudimo liudijimas patvirtina draudiminį laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. balandžio 14 d.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. M. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 18 d., kai jis važiuodamas Kelmėje, Remontininkų gatve prakirto vairuojamo automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangas, lijo. Duobė, buvusi važiuojamojoje kelio dalyje, buvo pilna vandens, todėl jis jos nepastebėjo. Jokiais kelio ženklais duobė nebuvo pažymėta, neaptverta. Važiuodamas leistinu greičiu, įvažiavęs į asfalto dangoje esančią duobę prakirto kairės pusės priekinę ir galinę padangas. Apie įvykį pranešus bendruoju pagalbos centro telefonu, į įvykio vietą atvykę Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai apžiūrėjo jo automobilį, duobę asfalte, nustatė, kad tai yra techninis eismo įvykis, jokio tyrimo neatliko. Automobilis iš įvykio vietos į jo namus buvo transportuotas autovežiu išsikvietus techninę pagalbą. Draudimo bendrovės ekspertas nustatė, kad nuo smūgio apgadintos ir kitos automobilio dalys – amortizatorius, pakabos kompresorius. Draudimo bendrovė jo įmonei išmokėjo draudiminę išmoką.

Liudytojo D. M. pateikta techninės pagalbos paslaugų sutartis, sudaryta tarp jo ir UAB „EURO ASISTA“, patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Remontininkų gatvės Kelmėje pargabentas į Lakštingalų g. 4, Kelmėje. Iškvietimo informacijoje nurodyta, kad automobiliui prakirsti kairės pusės priekinis ir galinis ratai, nusileidusi važiuoklė.

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajojo policijos komisariato pateiktos informacijos, BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad D. M. bendruoju pagalbos centro telefonu 2017 m. rugsėjo 18 d. 13 val. 51 min pranešė apie eismo įvykį, nurodydamas, kad dėl kelio dangos važiuojant prakirstos automobilio padangos. Į įvykio vietą Kelmėje, Remontininkų gatvėje vyko policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad dėl techninio eismo įvykio automobilio vairuotojas niekam pretenzijų nereiškė, nurodė, kad kreipsis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, medžiaga nerinkta, tyrimas neatliktas. Taigi, į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams abejonių nekilo, kad D. M. vairuojamam automobiliui įvažiavus į duobę, esančią Remontininkų gatvėje, buvo prakirstos dvi automobilio padangos, vairuotojo Kelių eismo taisyklių pažeidimų pareigūnai nenustatė.

D. M. tą pačią dieną kreipėsi į draudimo bendrovę, ieškovę, apdraudusią jo vairuojamą automobilį. Ieškovė nustatė, kad eismo įvykio metu apgadintos ir keičiamos automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalys: kairės pusės priekinis ratlankis, kairės pusės priekinė ir galinės padangos, kairės pusės priekinis amortizatorius, pakabos kompresorius. Ieškovės iniciatyva sudarytos žalos sąmatos, kurios patvirtina remonto darbų, reikalingų automobilio būklės atstatymui į buvusią prieš įvykį padėtį, kainas, apimtį, keistinų dalių kainas, automobilio nusidėvėjimą: remonto darbai 80,02 Eur, dalys 2 152,58 Eur, viso remonto kaina 2 232,60 Eur, išminusavus dalių būklės pagerinimą - 1 177,83 Eur. 2017 m. spalio 6 d. ieškovė išmokėjo 1 177,83 Eur draudimo išmoką automobilio savininkei UAB „Domito“, 2017 m. spalio 19 d. pareiškė atsakovei Kelmės rajono savivaldybės administracijai pretenziją dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka.

Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad žala automobiliui „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam UAB „Domito“, buvo padaryta eismo įvykio metu, automobiliui įvažiavus į duobę, buvusią Kelmės mieste, Remontininkų gatvėje, žalą transporto priemonės savininkui atlygino ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką.

Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), nuostatomis draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (6.1015 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui, atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre.

Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala atsirado dėl kelyje – Kelmės mieste, Remontininkų gatvėje - buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo (savininkui) valdytojui – Kelmės rajono savivaldybei - taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės.

Pagal CPK 178 straipsnį šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingu atveju būtų pažeisti rungimosi, dispozityvumo ir procesinio šalių lygiateisiškumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

Atsakovė neįrodė, jog atsakingi už žalą, atsiradusią dėl Remontininkų gatvėje buvusios duobės, yra kiti, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kauno keliai“ ir individuli įmonė „S. P. įmonė“, kaip ji teigė. Iš pateiktos 2017 m. balandžio 19 d. rangos sutarties Nr. SŽ-234, sudarytos tarp užsakovo Kelmės rajono savivaldybės ir rangovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“, matyti, kad atsakovė ir tretieji asmenys susitarė dėl Kelmės miesto Vytauto Didžiojo gatvės pėsčiųjų ir pėsčiųjų-dviračių takų sutvarkymo. Šioje sutartyje nėra numatyta, kad tretiesiems asmenims buvo perduotas Remontininkų gatvės, esančios Kelmės mieste, valdymas. Iš atsakovės pateikto atsiliepimo, atsakovės atstovo paaiškinimų teisme matyti, kad vykdant Vytauto Didžiojo gatvės remonto darbus, automobilių eismas buvo nukreiptas Remontininkų gatve, tačiau šios gatvės priežiūros darbai jokiai įmonei nebuvo pavesti, joje jokie remonto darbai nevyko, Remontininkų gatvė buvo įrengta seniai, ne specialiai apylankos tikslais, vykstant remonto darbams Vytauto Didžiojo gatvėje. Atsakovė įrodymų, patvirtinančių, kad Remontininkų gatvės valdymas būtų buvęs perduotas kitam asmeniui, kuris būtų atsakingas už šio kelio trūkumus, nepateikė. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, todėl darytina išvada, kad transporto priemonės vairuotojas įvykio metu buvo tiek atsargus, kiek to reikalavo aplinkybės, ir negalėjo numatyti, jog kelio važiuojamojoje dalyje gali būti duobė, todėl negalėjo išvengti įvykio. Atsakovė neįrodė, kad ji tinkamai įvykdė savo pareigas prižiūrėti šį kelio ruožą arba šią vietą tinkamai paženklinti.

Byloje ieškovė pateikė transporto priemonės apžiūros, žalos sąmatas, kuriose nurodytos keičiamos ir remontuojamos dalys, remonto darbai, automobilio po eismo įvykio ir sugadintų dalių fotonuotraukas, draudimo išmokos sumoje 1 177,83 Eur išmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų nustatytą žalos dydį.

Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias žalos atlyginimo sumažinimo pagrindą, tačiau atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio vairuotojas buvo neatsargus, juo labiau, kad šis neatsargumas buvo didelis (CK 6.282 straipsnio 1 dalis) ir tuo prisidėjo prie žalos jam padarymo ar padidėjimo, nepateikė, savo atsikirtimus apie neatsargų vairuotojo elgesį grįsdama vien prielaidomis. Kadangi atsakovė neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, todėl mažinti žalos atlyginimą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma suteikia pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovei 1 177,83 Eur žalos atlyginimo.

Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas tokias palūkanas priteisti. Regresinė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ieškovė prievolę pareikalavo įvykdyti 2017 m. spalio 19 d. per 15 dienų nuo pareikalavimo, todėl ikiteisminės kompensacinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis) pradedamos skaičiuoti nuo 2017 m. lapkričio 4 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2018 m. rugsėjo 24 d., ir sudaro 51,79 Eur (1 177,83x5%:365x321). Nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis – 28 Eur - paduodant ieškinį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, rengiant procesinius dokumentus, pagal ieškovės pateiktą išrašą iš sąskaitos-faktūros – 70,08 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsniu, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 265, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš Kelmės rajono savivaldybės akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 1 177,83 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 83 ct) žalos atlyginimo, 51,79 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 79 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. rugsėjo 24 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 98,08 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.

        Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja                           Vilma Raščiuvienė