Kasacinio skundo Nr. DOK-795/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03200-2021-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Pažarskio, spręsdama nukentėjusiojo M. U. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nukentėjusysis M. U. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, sutrukdžiusį išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. galutine ir neskundžiama nutartimi prokuroro 2021 m. gegužės 27 d. nutarimas nutraukti R. K. ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį buvo panaikintas, tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyresnysis tyrėjas 2021 m. birželio 29 d. neteisėtai ir nepagrįstai, t. y. nesulaukęs minėto prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjimo, surašė R. K. administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį. R. K. įvykdė administracinį nurodymą – 2021 m. birželio 30 d. sumokėjo 15 Eur dydžio baudą. Šių aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įvertino kaip non bis in idem principo pažeidimą ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Vyresniojo tyrėjo neteisėti veiksmai, nesulaukus prokuroro 2021 m. gegužės 27 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjimo ir surašius R. K. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, kuris buvo įvykdytas, laikytini esminiu proceso teisės pažeidimu – akivaizdžia klaida, suponuojančia administracinio nusižengimo protokolo ir administracinio nurodymo neteisėtumą. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2008 non bis in idem principo pažeidimas nenustatytas, be to, nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo atveju dėl klaidos paskirta administracinė nuobauda galėtų būti panaikinta, atnaujinus administracinio teisės pažeidimo bylą. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į nacionalinėje ir tarptautinėje teismų praktikoje nurodytą būdą non bis in idem problemai išspręsti, nepaaiškino, kodėl teikia pirmenybę akivaizdžiai neteisėtai pradėtai administracinio nusižengimo teisenai prieš teisėtą baudžiamąjį procesą, nepateikė jokių argumentų, kodėl grubi teisėsaugos institucijos klaida savaime lemia baudžiamojo proceso negalimumą ir kodėl jos neįmanoma ištaisyti. Visgi matyti ir tai, kad R. K. buvo nubaustas už dvi skirtingas veikas: administracinį nusižengimą – nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą ir nusikaltimą – M. U. sukeltą fizinį skausmą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad R. K. už iš esmės tuos pačius veiksmus yra nubaustas administracine tvarka, todėl negali būti baudžiamas baudžiamąja tvarka, yra nepagrįsta, padaryta netinkamai taikant ir aiškinant non bis in idem principą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Pripažįstama, kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai tais atvejais, kai dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Be to, kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Susipažinus su kasaciniu skundu, nustatyta, kad kasatorius nenurodo teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad buvo padarytas esminis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimas, sukliudęs apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nutartį. Iš esmės skunde yra pateikiama sava non bis in idem principo, įtvirtinančio draudimą persekioti ir bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, interpretacija, teismų praktikos analizė ir jos vertinimas. Be to, yra kvestionuojamas administracinio nusižengimo teisenos teisėtumas, nors šis klausimas nepatenka į kasacinės instancijos teismo, nagrinėjančio baudžiamąsias bylas, kompetencijos ribas. Tai, kad kasatoriaus netenkina jam nepalanki apeliacinės instancijos teismo nutartis, savaime nereiškia, kad šis teismas pažeidė BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
Pažymėtina ir tai, kad skundžiamos nutarties 12 punkte yra nurodyta, kad, panaikinus prokuroro 2021 m. gegužės 27 d. nutarimą, jokių veiksmų, susijusių su įvykdyto administracinio nurodymo panaikinimu ir su pasibaigusia administracinio nusižengimo teisena, nebuvo imtasi. Visgi jokių veiksmų, susijusių su pasibaigusia administracinio nusižengimo teisena, nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teismai negali atlikti. Be to, nutarties 14 punkte yra išsamiai pasisakyta dėl R. K. veiksmų, už kuriuos jis nubaustas administracine tvarka, atitikties veiksmams, už kuriuos jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybė.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. sausio 9 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti kasatoriaus 2022 m. gruodžio 29 d. gautą kasacinį skundą, kuris buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais. Nors vėlesniame skunde yra plačiau dėstoma teismų praktika, pateiktas kitas prašymas – panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų, tačiau skundo turinys iš esmės nepakito. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, antrą kartą pateiktame kasaciniame skunde nesuformuluoti nauji teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti šią bylą kasacine tvarka dėl esminio BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimo. Pažymėtina, kad pirmesnėje nutartyje teisėjų atrankos kolegija išsamiai pasisakė dėl non bis in idem principo taikymo ir jo aiškinimo teismų praktikoje, todėl šioje nutartyje motyvai nėra kartojami.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nukentėjusiojo M. U. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nukentėjusiojo M. U. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Artūras Pažarskis